Procedūra : 2019/2819(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0100/2019

Pateikti tekstai :

B9-0100/2019

Debatai :

PV 18/09/2019 - 17
CRE 18/09/2019 - 17

Balsavimas :

PV 19/09/2019 - 7.5
CRE 19/09/2019 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0021

<Date>{17/09/2019}17.9.2019</Date>
<NoDocSe>B9-0100/2019</NoDocSe>
PDF 149kWORD 51k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai</Titre>

<DocRef>(2019/2819(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michal Šimečka, Frédérique Ries, Ramona Strugariu, Katalin Cseh, Ondřej Kovařík, Vlad-Marius Botoş, Izaskun Bilbao Barandica, Jan-Christoph Oetjen, Christophe Grudler</Depute>

<Commission>{Renew}frakcijos „Renew“ vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0097/2019

B9-0100/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai

(2019/2819(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į visuotinius žmogaus teisių principus ir pagrindinius Europos Sąjungos, kaip bendromis vertybėmis grindžiamos bendrijos, principus,

 atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. priimtą JT visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos 2006 m. sausio 26 d. rezoliuciją Nr. 1481 (2006) dėl totalitarinių komunistinių režimų padarytų nusikaltimų tarptautinio pasmerkimo būtinybės,

 atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis[1],

 atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 3 d. priimtą Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo,

 atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. priimtą pareiškimą dėl rugpjūčio 23 d. paskelbimo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena,

 atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo[2],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų 2018 m. rugpjūčio 23 d. bendrą pareiškimą komunizmo aukoms atminti,

 atsižvelgdamas į įvairias savo rezoliucijas dėl demokratijos ir pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms, įskaitant 2005 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Šešiasdešimtųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje (1945 m. gegužės 8 d.) metinių[3], 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl didžiojo badmečio (ukr. Holodomor), t. y. Ukrainoje dirbtinai sukelto bado (1932–1933 m.), aukų paminėjimo[4], taip pat 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos[5],

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi prieš 80 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 d., komunistinė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį, vadinamą Molotovo–Ribentropo paktu, ir jos slaptuosius protokolus, pagal kuriuos šie du totalitariniai režimai pasidalijo Europą ir nepriklausomų valstybių teritorijas, taip pat jas sugrupavo pagal interesų zonas, o tai sudarė sąlygas kilti Antrajam pasauliniam karui;

B. kadangi reikia išsaugoti gyvą tragiškos Europos praeities atminimą, kad būtų pagerbtos aukos, pasmerkti nusikaltėliai ir sukurtas pagrindas susitaikyti, paremtas tiesa ir atminimu; kadangi šiemet sukanka 80-osios Antrojo pasaulinio karo, lėmusio anksčiau nepatirto masto žmonių kančias ir Europos valstybių okupaciją, trukusią daugelį dešimtmečių, pradžios metinės;

C. kadangi Europos integracija iš pat pradžių buvo reakcija į kančias, kurias sukėlė du pasauliniai karai ir nacių tironija, lėmusi holokaustą, taip pat reakcija į totalitarinių ir nedemokratinių komunistinių režimų Vidurio ir Rytų Europoje plitimą, ir būdas bendradarbiaujant ir vykdant integraciją įveikti gilius nesutarimus ir priešiškumą Europoje, baigti karą ir užtikrinti demokratiją Europoje;

D. kadangi Europos integracijos procesas buvo sėkmingas ir lėmė Europos Sąjungą, kuri dabar apima Vidurio ir Rytų Europos valstybes, gyvenusias komunistinio režimo sąlygomis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios, ir kadangi dėl anksčiau įstojusių Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos buvo lengviau užtikrinti demokratiją Pietų Europoje;

E. kadangi 2012 m. Europos Sąjungai suteikta Nobelio premija už jos daugiau kaip šešių dešimtmečių trukmės indėlį stiprinant taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises Europoje;

F. kadangi ekstremistinės ir ksenofobinės politinės jėgos Europoje vis dažniau griebiasi istorinių faktų iškraipymo ir naudoja simbolius bei retoriką, kartojančią totalitarinės propagandos aspektus, įskaitant rasizmą, antisemitizmą ir neapykantą seksualinių ir kitų mažumų atžvilgiu;

G. kadangi Europos integracijai, kuri yra priešybė totalitarinei priespaudai ir destrukcijai, pritaria visi ES piliečiai ir visos valstybės narės, nesvarbu, kokia jų geografinė padėtis, ir ši integracija turėtų būti ES solidarumo ir bendro tikslo jausmo pagrindas;

1. reiškia didelę pagarbą visoms totalitarinių ir nedemokratinių režimų Europoje aukoms ir tiems, kurie kovojo su tironija ir priespauda;

2. dar kartą pabrėžia, kad įsipareigoja kurti taikią ir klestinčią Europą, kuri būtų paremta pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms principais;

3. pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be atminimo negalimas susitaikymas, ir patvirtina savo bendrą poziciją, nukreiptą prieš bet kokį totalitarinį valdymą, nesvarbu, koks jo ideologinis pagrindas;

4. primena, kad paskutiniai genocido veiksmai Europoje buvo įvykdyti 1995 m. liepos mėnesį ir kad, siekiant kovoti su nedemokratinėmis, ksenofobinėmis, autoritarinėmis ir totalitarinėmis idėjomis ir tendencijomis, reikia nuolatinio budrumo;

5. pabrėžia, kad siekiant stiprinti Europos informuotumą apie totalitarinių ir nedemokratinių režimų įvykdytus nusikaltimus reikia remti neramios Europos praeities dokumentavimą ir liudijimus, nes be atminimo negalimas susitaikymas;

6. ragina visas ES valstybes nares rugpjūčio 23 d. paskelbti Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena ir paminėti šias aukas ES ir vyriausybiniu lygmenimis, taip pat didinti jaunosios kartos informuotumą šiais klausimais įtraukiant totalitarinių režimų istoriją ir pasekmių analizę į visų ES mokyklų mokymo programas ir vadovėlius;

7. primena, kad Molotovo–Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai ir toliau yra simbolis to, kaip agresyvios galios politika ir įtakos zonų logika lemia destrukciją ir priespaudą; pabrėžia, kad Europos taikaus bendradarbiavimo ir pasidalijamojo suverenumo projektas yra geriausia garantija, kad galios politika ir Europos žemyno susiskaidymas negrįš, ir ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis šio principo ir įgyvendinant ES išorės bei kaimynystės politiką;

8. smerkia totalitarinių ideologijų, kaip antai nacizmas ir stalinizmas, apraiškas ir skleidimą Europos Sąjungoje;

9. yra susirūpinęs dėl stiprėjančių ekstremistinių judėjimų ir ksenofobiškos kalbos, primenančių totalitarinę Europos praeitį, be kita ko, neapykantos LGBTI asmenų bendruomenei, romams ir kitoms etninėms ir religinėms mažumoms bei pabėgėliams ir jų diskriminacijos forma, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su visų rūšių ekstremizmu ir neleisti plisti neapykantą kurstančioms kalboms internete;

10. pareiškia, kad Europos integracija, kaip taikos ir susitaikymo modelis, yra laisvas Europos tautų pasirinkimas siekti bendros ateities ir kad Europos Sąjunga ypatingai atsakinga už demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principo skatinimą ir saugojimą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant Europos istorijos mokymą ir pabrėžiant istorinį Europos integracijos laimėjimą ir didelį kontrastą tarp tragiškos praeities ir taikios bei demokratinės socialinės santvarkos šiandieninėje Europos Sąjungoje;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares siekti bendro Europos integracijos, kaip tiek nacių, tiek stalinistinės totalitarinės destrukcijos priešnuodžio, supratimo ir mokymo, puoselėti ES piliečių istorinio bendrumo ir bendros tapatybės jausmą, taip pat įveikti visus ilgalaikius senesnių ir naujesnių valstybių narių nesutarimus;

13. pakartoja, kad nuosekliai remia sustiprintą tarptautinį teisingumą, kurį vykdo Tarptautinis baudžiamasis teismas ir kiti specializuoti teismai; ragina Komisiją teikti paramą istorinės atminties ir atminimo projektams valstybėse narėse ir Europos atminties ir sąžinės platformos veiklai, taip pat skirti pakankamai finansinių išteklių pagal programą „Europa piliečiams“ siekiant remti totalitarizmo aukų pagerbimą ir atminimą;

14. pabrėžia, kad visos Europos valstybės turėtų pripažinti savo tragišką praeitį ir istorinį palikimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos piliečiai ir toliau yra didžiausios buvusio komunistinio režimo aukos ir kad demokratiniam vystymuisi bus trukdoma tol, kol bus balinamas ar šlovinamas stalinistinis režimas;

15. pabrėžia, kad Europos tragiška praeitis ir toliau turėtų būti moralinio ir politinio įkvėpimo šaltinis siekiant spręsti šiandienos pasaulio problemas, įskaitant kovą už sąžiningesnį pasaulį, kovos su klimato kaita veiksmus, migraciją ir pabėgėlius, kuriant atviras ir tolerantiškas visuomenes ir bendruomenes, priimančias etnines, religines ir seksualines mažumas, ir siekiant, kad Europos vertybės būtų naudingos visiems;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, su Europos Sąjunga asocijuotų šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos Tarybos valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

[1] OL L 328, 2008 12 6, p. 55.

[2] OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.

[3] OL C 92 E, 2006 4 20, p. 392.

[4] OL C 15 E, 2010 1 21, p. 78.

[5] OL C 46 E, 2010 2 24, p. 111.

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 18 d.Teisinis pranešimas