Procedūra : 2019/2883(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0157/2019

Pateikti tekstai :

B9-0157/2019

Debatai :

PV 23/10/2019 - 21
CRE 23/10/2019 - 21

Balsavimas :

PV 24/10/2019 - 8.10
CRE 24/10/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0050

<Date>{22/10/2019}22.10.2019</Date>
<NoDocSe>B9‑0157/2019</NoDocSe>
PDF 152kWORD 48k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios</Titre>

<DocRef>(2019/2883(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Tineke Strik, Catherine Rowett, Viola Von Cramon‑Taubadel, David Cormand, Philippe Lamberts, Yannick Jadot, Romeo Franz, Ciarán Cuffe, Monika Vana, Jutta Paulus, Michael Bloss, Ernest Urtasun</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0156/2019

B9‑0157/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios

(2019/2883(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

 atsižvelgdamas į Sofijos deklaraciją, priimtą baigiantis antrajam ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimui 2018 m. gegužės 17 d.,

 atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013‒2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700),

 atsižvelgdamas į Komisijos vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 17 ir 18 d. Tarybos išvadas dėl plėtros,

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 17 d. galutinį susitarimą dėl nesutarimų sprendimo, aprašyto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 817 (1993) ir 845 (1993), 1995 m. laikinojo susitarimo galiojimo pabaigos ir strateginės Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos partnerystės sukūrimo (taip pat žinomą kaip Prespos susitarimą),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. ataskaita dėl Šiaurės Makedonijos“ (SWD(2019)0218),

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. ataskaita dėl Albanijos“ (SWD(2018)0215),

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, ypač į 2017 m. vasario 15 d.[1] ir 2018 m. lapkričio 29 d.[2] rezoliucijas dėl Komisijos 2016 ir 2018 m. ataskaitų dėl Albanijos ir į 2017 m. birželio 14 d.[3] ir 2018 m. lapkričio 29 d.[4] rezoliucijas dėl Komisijos 2016 ir 2018 m. ataskaitų dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos,

 atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. Albanija įstojo į NATO, ir į tai, kad Šiaurės Makedonija šiuo metu rengiasi tapti 30-ąja NATO nare,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2003 m. Salonikuose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad remia būsimą Vakarų Balkanų šalių integraciją į Europos struktūras ir pareiškė, kad jų tapimas Sąjungos narėmis yra svarbus ES prioritetas ir kad Balkanai bus taps suvienytos Europos dalimi;

B. kadangi 2017 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime ES dar kartą patvirtino, kad tvirtai remia Vakarų Balkanų narystės ES perspektyvą;

C. kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama atskirai pagal pažangą įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos nustatytus kriterijus, o stojimo į ES tvarkaraštį lemia reformų sparta ir kokybė;

D. kadangi narystės ES perspektyva yra pagrindinė reformų Vakarų Balkanų šalyse paskata; kadangi plėtros procesas atliko lemiamą vaidmenį stabilizuojant padėtį Vakarų Balkanuose;

E. kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra labai svarbūs šalių pažangai siekiant narystės ES;

F. kadangi 2016 ir 2018 m. Komisijos pažangos ataskaitose buvo rekomenduota pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija;

G. kadangi 2018 m. birželio 17 d. Prespos susitarimas dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos nesutarimų sprendimo ir strateginės partnerystės sukūrimo yra istorinis susitarimas ir stabilumo ir susitaikymo visame Vakarų Balkanų šalių regione modelis, kuriuo buvo pagerinta gerų kaimyninių santykių padėtis ir kuriuo turėtų būti grindžiamas kelias Šiaurės Makedonijos integracijai į ES;

H. kadangi 2017 m. rugpjūčio mėn. Bulgarija ir tuometinė Jugoslavijos Respublika Makedonija pasirašė dvišalį draugystės susitarimą, kuriuo išspręsti šių dviejų šalių nesutarimai ir kuris jas suartino sukūrus į ES orientuotą partnerystę;

I. kadangi Albanija padarė didelę pažangą vykdydama teismų reformą, kuria siekiama pagerinti šalies teisminių institucijų nepriklausomumą, atskaitomybę, profesionalumą ir efektyvumą ir padidinti žmonių pasitikėjimą teisminėmis institucijomis;

J. kadangi dėl Prancūzijos Respublikos prezidento veto Europos Vadovų Taryba 2019 m. spalio 18 d. ir 17 d. negalėjo susitarti dėl stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžios; kadangi po 2018 m. birželio mėn. ir 2019 m. Europos Vadovų Tarybos susitikimų tai jau trečias kartas, kai Europos Vadovų Taryba parodė esanti nepajėgi priimti teigiamą sprendimą dėl plėtros; kadangi Europos Vadovų Taryba nusprendė prie plėtros klausimo sugrįžti prieš 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe įvyksiantį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą;

1. apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba nusprendė dar kartą atidėti stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžią;

2. pabrėžia, kad ES, neįvykdžiusi savo pažadų ir įsipareigojimų abiem šalims, gali prarasti pasitikėjimą; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES plėtros politika yra dvipusis procesas, kuriame abi pusės turi laikytis savo įsipareigojimų ir įgyvendinti pažadus, kad ir toliau liktų vertos pasitikėjimo ir patikimos partnerės aplinkybėms tampant vis nepastovesnėmis;

3. primena valstybėms narėms, kad plėtros politika turi būti grindžiama objektyviais kriterijais, o ne vidaus politikos sumetimais arba dvišaliais nesutarimais atskirose valstybėse narėse; nurodo, kad ES plėtros politika yra veiksmingiausia Sąjungos užsienio politikos priemonė ir kad jei ji ir toliau bus griaunama, padėtis artimiausiose ES kaimyninėse šalyse galėtų tapti nestabili;

4. primena, kad nuo 2016 m. Komisija rekomenduoja pradėti stojimo derybas su Albanija, o nuo 2009 m. ji tą patį rekomenduoja dėl Šiaurės Makedonijos, kadangi abi šios šalys atitinka objektyvius kriterijus;

5. palankiai vertina 2018 m. birželio 17 d. Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos sudarytą Prespos susitarimą ir giria abi šalis už jų dideles pastangas pasiekti abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl šalies pavadinimo klausimo, dėl kurio šalis ilgą laiką buvo pakliuvusi į aklavietę, dėl kurios nebuvo pažangos kelyje į Europos integraciją; palankiai vertina Šiaurės Makedonijos Respubliką dėl jos indėlio siekiant taikos Balkanuose ir to, kad ji rodo puikų pavyzdį siekiant taikaus ilgalaikių ginčų sprendimo;

6. visiškai pritaria Komisijos rekomendacijai dėl Albanijos, kurioje pripažįstamos vilčių teikiančios pastangos įgyvendinti reformas; mano, kad nedelsiant pradėjus acquis peržiūrą ir stojimo derybas būtų išlaikytas ir pagreitintas reformų tempą; mano, kad pradėjus derybas būtų suteikiama papildomų paskatų demokratizacijai ir būtų stiprinama kontrolė, atskaitomybė ir mažumų teisių laikymasis abiejose šalyse;

7. primena, kad šio regiono jaunimas turi didelių lūkesčių dėl stojimo į ES, ir mano, kad ateitis be aiškios perspektyvos lems migraciją iš šio regiono;

8. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir Vakarų Balkanų partneriais toliau įgyvendinti pavyzdinę 2018 m. plėtros strategijos šeštąją iniciatyvą dėl susitaikymo ir gerų kaimyninių santykių, taip pat remti tokias iniciatyvas, kaip Regioninė komisija dėl faktų apie karo nusikaltimus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, padarytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2001 gruodžio 31 d., nustatymo (RECOM), Regioninis jaunimo bendradarbiavimo biuras (RYCO) ir daugelio perspektyvų istorijos dėstymas bei atminimo studijos, atitinkantys Europos Tarybos standartus;

9. primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą per kitą savo susitikimą, įvyksiantį 2019 m. gruodžio 12–13 d., prisiimti atsakomybę ir rasti konkretų kompromisą, kuris sudarytų sąlygas pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija; pritaria tam, kad tuo pat metu būtų pradėta ES plėtros politikos metodikos reforma, su sąlyga, kad ši reforma nebūtų naudojama kaip būdas plėtros procesui sustabdyti, ir pabrėžia, kad stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžia šiam procesui netrukdo;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių, Albanijos, Šiaurės Makedonijos bei likusių Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

 

[1] OL C 252, 2018 7 18, p. 122.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0481.

[3] OL C 331, 2018 9 18, p. 88.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0480.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 23 d.Teisinis pranešimas