Procedūra : 2019/2883(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0161/2019

Pateikti tekstai :

B9-0161/2019

Debatai :

PV 23/10/2019 - 21
CRE 23/10/2019 - 21

Balsavimas :

PV 24/10/2019 - 8.10
CRE 24/10/2019 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0050

<Date>{22/10/2019}22.10.2019</Date>
<NoDocSe>B9-0161/2019</NoDocSe>
PDF 146kWORD 47k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų</TitreSuite>

<TitreRecueil>pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį</TitreRecueil>


<Titre>dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios</Titre>

<DocRef>(2019/2883(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michael Gahler, Željana Zovko, David McAllister, Sandra Kalniete, Kinga Gál, Andor Deli, László Trócsányi</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B9-0156/2019

B9-0161/2019

Europos Parlamento rezoliucija dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios

(2019/2883(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 17 ir 18 d. Tarybos išvadas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 18 d. Tarybos susitikimo išvadas dėl plėtros bei stabilizacijos ir asociacijos procesų,

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2018 m. ataskaita dėl Albanijos“ (SWD(2019)0215) ir „2019 m. ataskaita dėl Šiaurės Makedonijos“ (SWD(2019)0218),

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, ypač į 2017 m. vasario 15 d.[1] ir 2018 m. lapkričio 29 d.[2] rezoliucijas dėl 2016 ir 2018 m. Komisijos ataskaitų dėl Albanijos, taip pat 2017 m. birželio 14 d.[3] ir 2018 m. lapkričio 29 d.[4] rezoliucijas dėl 2016 m. ir 2018 m. Komisijos ataskaitų dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos / Šiaurės Makedonijos,

 atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. Albanija įstojo į NATO, ir į tai, kad Šiaurės Makedonija šiuo metu rengiasi tapti 30-ąja NATO nare,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. bendrą D. Tusko, D. Sassoli, J. C. Junckerio ir išrinktosios Komisijos pirmininkės J. Von der Leyen laišką dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios,

 atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700),

 atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

 atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 17 d. galutinį susitarimą dėl nesutarimų sprendimo, aprašyto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 817 (1993) ir 845 (1993), 1995 m. laikinojo susitarimo galiojimo pabaigos ir strateginės Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos partnerystės sukūrimo (vadinamą Prespos susitarimu),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2003 m. Salonikuose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad remia būsimą Vakarų Balkanų šalių integraciją į Europos struktūras ir pareiškė, kad jų tapimas Sąjungos narėmis yra svarbus ES prioritetas ir kad Balkanai taps suvienytos Europos dalimi;

B. kadangi Europos Vadovų Taryba nusprendė prie plėtros klausimo sugrįžti prieš 2020 m. gegužės mėn. Zagrebe įvyksiantį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą;

C. kadangi sprendimas pradėti derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija jau buvo atidėtas 2019 m. birželio mėn.;

D. kadangi, reaguojant į sprendimo pradėti derybas su Šiaurės Makedonija atidėjimą, šalyje paskelbta apie pirmalaikius rinkimus,

1. reiškia didelį nusivylimą tuo, kad Europos Sąjungai nepavyko susitarti pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija, juolab kad abi šalys padėjo daug pastangų, kad atitiktų ES reikalavimus dėl stojimo derybų pradžios – čia paminėtini ir sudėtingi istoriniai pasiekimai, pvz., Šiaurės Makedonijos ratifikuotas Prespos susitarimas ar Albanijos įvykdyta teismų sistemos reforma;

2. pabrėžia, kad toks negebėjimas priimti sprendimų daro neigiamą poveikį ES patikimumui, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimus atitinkančių šalių integracija padeda ES vykdyti savo tarptautinį vaidmenį ir ginti savo interesus, o žengimas narystės Europos Sąjungoje keliu taip pat skatina pokyčius pačiose šalyse kandidatėse; be to, teigia, kad ES plėtros politika yra veiksmingiausia Sąjungos užsienio politikos priemonė, o jos iširimas ateityje gali lemti vis nestabilesnę padėtį artimiausiose ES kaimyninėse šalyse;

3. pažymi, kad tuomet, kai plėtros procesas jau pradėtas, negalima vykdyti jo reformos ir kad procesas neturėtų trukdyti toms šalims, kurios atitinka stojimo derybų pradžios reikalavimus; be to, pažymi, kad šalys kandidatės turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų nuopelnus ir objektyvius kriterijus, o ne į atskirų valstybių narių vidaus politiką, ir kad stojimo tvarkaraštį lemia reformų sparta ir kokybė;

4. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to, jog ES nepradėjo stojimo derybų, Šiaurės Makedonijoje buvo sušaukti pirmalaikiai rinkimai ir prarastas pasitikėjimas pasiekusiaisiais kompromisą; mano, kad gerų kaimyninių santykių požiūriu ši padėtis sukuria neigiamą šių šalių kandidačių įvaizdį; susirūpinęs pažymi, kad dėl to kitiems užsienio subjektams, kurių veikla gali neatitikti ES vertybių ir interesų, galėtų būti sudarytos sąlygos glaudžiau bendradarbiauti su Šiaurės Makedonija ir Albanija;

5. pabrėžia, kad šiuo sprendimu siunčiamas įspėjamasis signalas kitoms Vakarų Balkanų šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms ir sudaromos sąlygos daryti įtaką iš kitur;

6. apgailestauja, kad šis sprendimas griauna Parlamento pastangas vykdant plėtros procesą ir strategiją dėl Vakarų Balkanų;

7. apgailestauja, kad valstybės narės nesugebėjo priimti vieningo sprendimo pradėti derybas, ir ragina valstybes nares prisiimti atsakomybę Albanijos ir Šiaurės Makedonijos atžvilgiu ir priimti vieningą palankų sprendimą dėl derybų pradžios, kartu nepamirštant tokio neveiklumo pasekmių, nes nesugebėjimas priimti ryžtingų sprendimų kenkia ES stabilumui, nuspėjamumui ir patikimumui mūsų partnerių akyse;

8. mano, kad būsima Komisija turėtų nedelsdama įvertinti plėtros politiką, atsižvelgdama į neseniai Tarybos priimto sprendimo poveikį, kartu pabrėždama plėtros naudą ir šalims kandidatėms, ir ES valstybėms narėms; be to, mano, kad atsižvelgdama į tai Komisija turėtų iš naujo įvertinti ir iš dalies pakeisti 2018 m. vasario mėn. strategiją dėl Vakarų Balkanų;

9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Šiaurės Makedonijos bei Albanijos vyriausybėms ir parlamentams.

 

[1] OL C 252, 2018 7 18, p. 122.

[2] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0481.

[3] OL C 331, 2018 9 18, p. 88.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0480.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 23 d.Teisinis pranešimas