Procedūra : 2019/2915(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0094/2020

Pateikti tekstai :

B9-0094/2020

Debatai :

PV 10/02/2020 - 12
CRE 10/02/2020 - 12

Balsavimas :

PV 12/02/2020 - 11.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2020)0032

<Date>{06/02/2020}6.2.2020</Date>
<NoDocSe>B9-0094/2020</NoDocSe>
PDF 180kWORD 52k

<TitreType>PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreSuite>pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B9-XXXX/2020</TitreSuite>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį</TitreRecueil>


<Titre>Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas</Titre>

<DocRef>(2019/2915(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Petra De Sutter</Depute>

<Commission>{IMCO}Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

B9-0094/2020

Europos Parlamento rezoliucija „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“

(2019/2915(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje[1],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų[2],

 atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 21 d. Komisijos Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupės paskelbtą ataskaitą „Atsakomybė, susijusi su dirbtiniu intelektu ir kitomis naujomis skaitmeninėmis technologijomis“,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais paskelbtą ataskaitą „Politikos ir investicijų rekomendacijos patikimo dirbtinio intelekto srityje“,

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais paskelbtą dokumentą pavadinimu „Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės“, taip pat į patikimo dirbtinio intelekto vertinimo sąrašą,

 atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Pasitikėjimo į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu didinimas“ (COM(2019) 0168),

 atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Suderintas dirbtinio intelekto planas“ (COM(2018) 0795),

 atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Dirbtinis intelektas Europai“ (COM(2018) 0237),

 atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

 atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Automatizuoti sprendimų priėmimo procesai. Vartotojų apsaugos ir laisvo prekių ir paslaugų judėjimo užtikrinimas“ (O-000008/2020 – B9-XXXX/2020),

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangisparčiai daroma technologinė pažanga dirbtinio intelekto (DI), mašinų mokymosi, sudėtingų algoritmais grindžiamų sistemų ir automatizuotų sprendimų priėmimo procesų srityse ir kadangi šių technologijų taikymo būdų, galimybių ir iššūkių yra daug ir jie daro poveikį beveik visiems vidaus rinkos sektoriams;

B. kadangi tikimasi, kad automatizuotų sprendimų priėmimo procesų vystymas stipriai prisidės prie žinių ekonomikos ir duos naudos visai visuomenei, be kita ko, dėl geresnių viešųjų paslaugų, vartotojams – dėl novatoriškų gaminių ir paslaugų, o įmonėms – dėl optimizuotų veiklos rezultatų;

C. kadangidirbtinio intelekto ir automatizuotų sprendimų priėmimo procesų naudojimas ir vystymas taip pat kelia iššūkių vartotojų pasitikėjimui ir gerovei, ypač kalbant apie vartotojų įgalinimą atpažinti tokius procesus, suprasti, kaip jie veikia, priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl jų naudojimo ir jų atsisakyti;

D. kadangi etikos gairės, pvz., Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais priimti principai, yra pradinis taškas; kadangi vis dėlto reikia išnagrinėti dabartinę ES teisinę sistemą, įskaitant vartotojų teisės acquis, duomenų apsaugos teisės aktus, gaminių saugos ir rinkos priežiūros teisės aktus, siekiant patikrinti, ar ja galima reaguoti į dirbtinio intelekto ir automatizuoto sprendimų priėmimo atsiradimą ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, kaip to reikalaujama pagal ES pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnį;

E. kadangi bendras ES požiūris į automatizuotų sprendimų priėmimo procesų plėtojimą padės užtikrinti tų procesų naudą ir sumažinti riziką visoje ES, išvengti vidaus rinkos susiskaidymo ir sudaryti sąlygas ES geriau propaguoti savo požiūrį ir vertybes visame pasaulyje;

Vartotojų pasirinkimas, pasitikėjimas ir gerovė

1. palankiai vertina automatizuoto sprendimų priėmimo potencialą teikti novatoriškas ir geresnes paslaugas vartotojams, įskaitant naujas skaitmenines paslaugas, pvz., virtualius padėjėjus ir pokalbių robotus; tačiau mano, kad tais atvejais, kai vartotojai sąveikauja su sprendimų priėmimo automatizavimo sistema, jie turėtų būti tinkamai informuojami apie tai, kaip ji veikia, kaip pasiekti asmenį, turintį sprendimų priėmimo įgaliojimus ir kaip būtų galima patikrinti ir pataisyti sistemos sprendimus;

2. primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos naujos taisyklės pagal Geresnio vykdymo užtikrinimo direktyvą[3], pagal kurią reikalaujama, kad prekybininkai informuotų vartotojus, kai prekių ar paslaugų kainos buvo individualizuotos remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu ir vartotojų elgsenos profiliavimu, kas sudaro sąlygas prekybininkui įvertinti vartotojo perkamąją galią;

3. primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti Geografinio blokavimo reglamento[4] įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad automatiniu sprendimų priėmimu vartotojai nebūtų diskriminuojami dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar laikinos buvimo vietos;

4. ragina Komisiją stebėti, ar prekybininkams taikomais įpareigojimais yra užtikrinamas veiksmingas vartotojų pasirinkimas ir pakankama vartotojų apsaugą; ragina Komisiją patikrinti, ar esama reglamentavimo spragų ir išnagrinėti, ar reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos teises dirbtinio intelekto ir automatizuoto sprendimų priėmimo srityje;

5. pažymi, kad, siekiant spręsti vartotojų ir prekybininkų ginčus, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmuose įvairiose skaitmeninėse platformose naudojamos automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos; ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje persvarstant Direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo[5] ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo[6], būtų atsižvelgiama į automatizuoto sprendimų priėmimo naudojimą ir užtikrinama, kad galutinė kontrolė ir toliau priklausytų žmogui;

Gaminių saugos ir atsakomybės už juos sistema

6. pabrėžia, kad pagal ES gaminių saugos sistemą įmonės įpareigojamos užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami tik saugūsir reikalavimus atitinkantys gaminiai; pripažįsta, kad gaminių, turinčių automatizuoto sprendimų priėmimo pajėgumus atsiradimas kelia naujų iššūkių, nes tokie gaminiai gali vystytis ir veikti taip, kaip nebuvo numatyta pirmą kartą juos pateikiant rinkai; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip pritaikyti ES saugos taisykles gaminiams, kuriems taikomi konkretūs ES teisės aktai, nustatantys suderintus reikalavimus, įskaitant Mašinų direktyvą[7], Žaislų saugos direktyvą[8], Radijo įrenginių direktyvą[9] ir Žemosios įtampos įrenginių direktyvą[10], ir „nesuderintiems gaminiams“, kuriems taikoma Bendros gaminių saugos direktyva[11], siekiant užtikrinti, kad naujosios taisyklės atitiktų paskirtį,kad naudotojai ir vartotojai būtų apsaugoti nuo žalos, kad gamintojai galėtų aiškiai suprasti savo pareigas ir kad naudotojai galėtų aiškiai priimti sprendimus dėl gaminių su automatizuotų sprendimų priėmimo procesų pajėgumais, naudojimo;

7. pabrėžia, kad reikia laikytis rizika grindžiamo požiūrio į reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad dėl įvairių dirbtinio intelekto rūšių ir taikomųjų programų bei automatizuotų sprendimų priėmimo sistemų kyla įvairaus pobūdžio ir sudėtingumo problemų; ragina Komisiją parengti dirbtinio intelekto ir automatizuoto sprendimų priėmimo rizikos vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į gaminių saugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą vidaus rinkoje; pabrėžia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalines rinkos priežiūros strategijas, turi parengti suderintas dirbtinio intelekto rizikos valdymo strategijas;

8. pažymi, kad Atsakomybės už gaminius direktyva[12] jau daugiau kaip 30 metų yra vertinga apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vartotojus nuo gaminių su trūkumais daromos žalos; pripažįsta, kad sunku nustatyti atsakomybę tais atvejais, kai vartotojas patiria žalą dėl automatizuotų sprendimų priėmimo procesų; ragina Komisijąpersvarstyti šią direktyvą ir apsvarstyti galimybę pritaikyti tokias sąvokas kaip „gaminys“, „žala“ ir „trūkumas“, o taip pat pritaikyti pareigą įrodyti reglamentuojančias taisykles; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip prireikus atnaujinti šias sąvokas ir taisykles;

Paslaugų reguliavimo sistema

9. primena, kad esama paslaugų reguliavimo sistema, kurią sudaro Paslaugų direktyva[13], Profesinių kvalifikacijų direktyva[14], Proporcingumo patikros direktyva[15], Elektroninės prekybos direktyva[16] ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, [17]jau apima daugelį politikos aspektų, susijusių su paslaugomis, apimančiomis automatizuotus sprendimų priėmimo procesus, įskaitant vartotojų apsaugos, etikos ir atsakomybės taisykles; pažymi, kad tokios taisyklės turėtų būti taikomos tiek tradicinėms paslaugoms, tiek ir paslaugoms, apimančioms automatizuotus sprendimų priėmimo procesus;

10. pabrėžia, kad nors automatizuoti sprendimų priėmimo procesai gali pagerinti paslaugų veiksmingumąir tikslumą, žmonės visada turi būti galiausiai atsakingi už sprendimus, kurie priimami teikiant profesines paslaugas, pvz., medicinos, teisinių ir apskaitos profesijų bei banko paslaugų srityse, ir turėti galimybę juos panaikinti; primena, kad automatizuoto sprendimų priėmimo atvejais, kai kyla pavojus teisėtiems viešiesiems interesams, svarbi kvalifikuotų specialistų vykdoma priežiūra arba nepriklausoma priežiūra;

11. pabrėžia, kad, laikantis Proporcingumo patikros direktyvos, prieš automatizuojant profesines paslaugas svarbu tinkamai įvertinti riziką; primygtinai ragina valstybių narių kompetentingas institucijas užtikrinti, kad rengiant profesinius mokymus būtų atsižvelgiama į mokslo pažangą automatizuoto sprendimų priėmimo srityje;

Duomenų valdymo kokybė ir skaidrumas

12. pažymi, kad automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos yra paremtos didelio duomenų kiekio rinkimu ir mano, kad Reglamentas dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo[18] padės suteikti daugiau duomenų visoje ES ir taip sudaryti sąlygas kurti novatoriškas duomenimis grindžiamas paslaugas; pripažįsta dalijimosi duomenimis ne tik iš viešųjų, bet ir iš privačių šaltinių potencialą šioje srityje, kartu pabrėždamas, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą asmens duomenis yra būtina apsaugoti; pabrėžia, kad siekiant pagerinti algoritminių sistemų rezultatus ir padidinti vartotojų pasitikėjimą bei pripažinimą yra svarbu naudoti tik aukštos kokybės ir nešališkus duomenų rinkinius;

13. pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelį poveikį, kurį automatizuotos sprendimų priėmimo sistemos gali daryti vartotojams, ypač esantiems pažeidžiamoje padėtyje, svarbu, kad šios sistemos naudotų ne tik aukštos kokybės ir nešališkus duomenųrinkinius, bet ir suprantamus bei nešališkus algoritmus; mano, kad verslo procesuose reikalingos peržiūros struktūros, skirtos ištaisyti galimas klaidas, kylančias priimant automatizuotus sprendimus, o vartotojai turėtų turėti galimybę siekti, kad žmonės peržiūrėtų galutinius ir baigtinius automatizuotus sprendimus bei būtų atlyginta dėl jų patirta žala;

14. pabrėžia, kad siekiant įvertinti, ar gaminiai, galintys priimti automatizuotus sprendimus, atitinka galiojančias saugos taisykles, labai svarbu, kad šiuos pajėgumus užtikrinantys algoritmai būtų pakankamai skaidrūs ir juos būtų galima paaiškinti rinkos priežiūros institucijoms; ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo klausimu rinkos priežiūros institucijoms turėtų būti suteiktos papildomos prerogatyvos;

15. ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamas Reglamentas dėl platformų ir įmonių santykių[19], ypač taisyklės dėl reitingavimo skaidrumo, kurio metu naudojami automatizuotų sprendimų priėmimo procesai;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir socialiniams partneriams.

 

[1] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0081.

[2] OL C 252, 2018 7 18, p. 239.

[3] 2019 m. lapkričio 27d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu, OL L 328, 2019 12 18, p.7.

[4] 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB, OL L 60 I, 2018 3 2, p. 1.

[5] OL L 165, 2013 6 18, p. 63.

[6] OL L 165, 2013 6 18, p. 1.

[7] 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB, OL L 157, 2006 6 9, p. 24.

[8] 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos, OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

[9] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB, OL L 153, 2014 5 22, p. 62.

[10] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, OL L 96, 2014 3 29, p. 357.

[11] 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (EB) 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos, OL L 11, 2002 1 15, p. 4.

[12] 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo, OL L 210, 1985 8 7, p. 29.

[13] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

[14] 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas), OL L 354, 2013 12 28, p. 132.

[15] 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas, OL L 173, 2018 7 9, p. 25.

[16] 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva), OL L 178, 2000 7 17, p. 1.

[17] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

[18] 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų, OL L 303, 2018 11 28, p. 59.

[19] 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo, OL L 186, 2019 7 11, p. 57.

Atnaujinta: 2020 m. vasario 7 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika