Procedūra : 2017/3008(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : O-000094/2017

Pateikti tekstai :

O-000094/2017 (B8-0616/2017)

Debatai :

PV 17/01/2018 - 21
CRE 17/01/2018 - 21

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Parlamentiniai klausimai
PDF 204kWORD 20k
2017 m. gruodžio 1 d.
O-000094/2017
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000094/2017
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Anna Maria Corazza Bildt, Esteban González Pons, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Barbara Matera, Angelika Niebler, Marijana Petir, Michaela Šojdrová, Dubravka Šuica, Lívia Járóka, Rosa Estaràs Ferragut, Sirpa Pietikäinen, Alessandra Mussolini, Daniel Caspary, Andrzej Grzyb, Jarosław Wałęsa, Anna Záborská, PPE frakcijos vardu
Iratxe García Pérez, Maria Arena, Viorica Dăncilă, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Maria Noichl, Pina Picierno, Biljana Borzan, Edouard Martin, Clare Moody, Marc Tarabella, Julie Ward, Josef Weidenholzer, Hugues Bayet, Monika Beňová, Sylvie Guillaume, Cécile Kashetu Kyenge, Miltiadis Kyrkos, Luigi Morgano, Soraya Post, Christine Revault d'Allonnes Bonnefoy, Catherine Stihler, Elena Valenciano, Elly Schlein, S&D frakcijos vardu
Arne Gericke, ECR frakcijos vardu
Angelika Mlinar, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Nathalie Griesbeck, Hilde Vautmans, Ivo Vajgl, Frédérique Ries, Norica Nicolai, ALDE frakcijos vardu
Terry Reintke, Ernest Urtasun, Verts/ALE frakcijos vardu
Malin Björk, João Pimenta Lopes, Ángela Vallina, Kostadinka Kuneva, Eleonora Forenza, Marina Albiol Guzmán, Kostas Chrysogonos, Javier Couso Permuy, Josu Juaristi Abaunz, Paloma López Bermejo, Marisa Matias, Helmut Scholz, Maria Lidia Senra Rodríguez, Marie-Christine Vergiat, Marie-Pierre Vieu, Lola Sánchez Caldentey, Tania González Peñas, Miguel Urbán Crespo, Estefanía Torres Martínez, Xabier Benito Ziluaga, Sofia Sakorafa, Takis Hadjigeorgiou, Merja Kyllönen, Neoklis Sylikiotis, GUE/NGL frakcijos vardu
Daniela Aiuto, EFDD frakcijos vardu

 Tema: Kova su prekyba moterimis ir mergaitėmis ES seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo darbe tikslais
 Atsakymas plenariniame posėdyje 

Savo 2016 m. ataskaitoje dėl pažangos kovojant su prekyba žmonėmis (angl. THB), Komisija nustatė, kad 76 proc. registruotų nukentėjusių asmenų yra moterys ir bent 15 proc. – vaikai. Dauguma registruotų nukentėjusių asmenų ES piliečiai, 65 proc. jų buvo iš Rumunijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Vengrijos ir Lenkijos. Prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais vis dar yra labiausiai paplitusi prekybos žmonėmis forma (67 proc. registruotų nukentėjusių asmenų), po jos – prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais (21 proc.).

Kelios valstybės narės nurodė, kad prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais aukų skaičius auga (21 proc. visų registruotų nukentėjusių asmenų). Ataskaitoje žemės ūkis laikomas vienu iš didelės rizikos sektorių, pavyzdžiui, neseniai pranešta apie atvejus, kai Rumunijos pilietės nukentėjo nuo prekybos žmonėmis Italijoje. Penkios pagrindinės ES nepriklausančios šalys iš kurių kilę registruoti nukentėję asmenys yra Albanija, Kinija, Marokas, Nigerija ir Vietnamas. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) pranešė, kad ypač padaugėjo iš Nigerijos kilusių moterų ir merginų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, 50 proc. jų buvo nelydimi vaikai; vis dėlto 80 proc. moterų buvo parduotos seksualinio išnaudojimo tikslais.

ES, priimdama Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, patvirtino prevencijos, nukentėjusių asmenų apsaugos ir paramos jiems priemones, prekiautojų žmonėmis baudžiamojo persekiojimo priemones, taip pat įsteigė nacionalinių teisėsaugos tarnybų skyrius, kurie specializavosi kovos su prekyba žmonėmis srityje, ir visos Europos tyrimų grupes kurios tiria tarpvalstybinės prekybos žmonėmis atvejus. Valstybės narės taip pat turi laikytis Direktyvos 2012/29/ES dėl aukų teisių ir Direktyvos 2014/36/ES dėl sezoninių darbuotojų. Be to, pagal Pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnį draudžiama vergija ir priverstinis darbas, o 31 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas.

Kalbant apie sunkų išnaudojimą darbe ir seksualinį išnaudojimą įvairiuose atitinkamuose sektoriuose, ar, Komisijos vertinimu, valstybės narės laikosi minėtų direktyvų ir deramo rūpestingumo pareigos siekdamos apsaugoti darbuotojus ir atlikti patikrinimus, kad būtų nustatyti išnaudojimo darbe atvejai ir apsaugoti nukentėję asmenys, taip siekiant nustatyti žalos atlyginimo mechanizmus ir užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukiami baudžiamojon atsakomybėn? Kokių veiksmų imasi Komisija prieš valstybes nares, kurios nesilaiko direktyvų?

Kokių konkrečių priemonių Komisija imsis spręsdama prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos ir išnaudojimo darbe lyčių aspektą? Atsižvelgiant į registruotų pažeidimų skaičius ir į konkrečius susijusius sektorius, kokie ištekliai specialiai skirti lyčių aspektui siekiant veiksmingai išspręsti šią problemą?

Kokių tyrimo veiksmų buvo imtasi tų šalių, kuriose labiausiai paplitęs seksualinis išnaudojimas ir išnaudojimas darbe, atžvilgiu?

Ar Komisija, remdamasi valstybių narių pareiga perduoti duomenis, renka konkrečius pagal lytį suskirstytus duomenis apie moteris, nukentėjusias nuo seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo darbe ES? Kada Komisija pristatys savo laikotarpio po 2016 m. strategiją?

Klausimo originalo kalba: EN
Teisinis pranešimas