Procedūra : 2018/2858(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : O-000095/2018

Pateikti tekstai :

O-000095/2018 (B8-0410/2018)

Debatai :

PV 04/10/2018 - 12
CRE 04/10/2018 - 12

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Parlamentiniai klausimai
PDF 200kWORD 19k
2018 m. rugsėjo 6 d.
O-000095/2018
Klausimas, į kurį atsakoma žodžiu, Nr. O-000095/2018
Komisijai
Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnis
Karin Kadenbach, Georges Bach, Catherine Bearder, Dominique Bilde, Richard Corbett, Miriam Dalli, Isabella De Monte, Jørn Dohrmann, Pascal Durand, Stefan Eck, Eleonora Evi, John Flack, Jacqueline Foster, Eugen Freund, Arne Gericke, Michela Giuffrida, Karoline Graswander-Hainz, Jytte Guteland, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Maria Heubuch, John Howarth, Jude Kirton-Darling, Jeppe Kofod, Zdzisław Krasnodębski, Jean Lambert, Jo Leinen, Arne Lietz, Edouard Martin, Alex Mayer, Ana Miranda, Marlene Mizzi, Maria Noichl, Younous Omarjee, Massimo Paolucci, Sirpa Pietikäinen, Pavel Poc, Evelyn Regner, Pirkko Ruohonen-Lerner, Davor Škrlec, Bart Staes, Keith Taylor, Thomas Waitz, Josef Weidenholzer

 Tema: Gyvūnų gerovė, antimikrobinių medžiagų naudojimas ir pramoninio broilerių auginimo poveikis aplinkai
 Atsakymas plenariniame posėdyje 

Direktyvoje 2007/43/EB nustatomi būtiniausi mėsai auginamų broilerių apsaugos standartai. Tačiau Komisijos ataskaitoje dėl šios direktyvos įtakos gyvūnų gerovei nenurodomas joks esminis padėties pagerėjimas ir parodoma, kad valstybėse narėse įgyvendinimo užtikrinimas geriausiu atveju yra nenuoseklus. Dešimčių tūkstančių viščiukų broilerių negailestinga tikrovė yra tai, kad jie auginami skurdžiose pašiūrėse, ant šlapio kraiko ir neturi jokios galimybės natūraliai elgtis – tupėti ant laktos, lesti praturtintus substratus ar būti natūralioje šviesoje. Be to, direktyvoje neatsižvelgiama į neigiamas pasekmes gyvūnų gerovei, kurias tiesiogiai lemia selekcija dėl greito augimo – problema, į kurią atkreiptas dėmesys keliose Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonėse ir Komisijos ataskaitoje. Dėl šių prastų sąlygų dažnai prireikia masinio gydymo antibiotikais, kad būtų užkirstas kelias ligų protrūkiams arba jie būtų suvaldyti, o tai yra didelį susirūpinimą keliantis klausimas visuomenės sveikatos požiūriu. Kelios naminių paukščių užkrato padermės (pvz., Campylobacter spp. ir Salmonella spp.), galinčios sukelti sunkias žmonių ligas, dabar yra atsparios antibiotikams, naudojamiems auginant naminius paukščius. Neseniai EFSA apibūdino naminiuose paukščiuose ir paukštienoje randamas įvairiems vaistams atsparias E. coli padermes kaip keliančias labai didelį susirūpinimą.

Tuo pačiu metu organizacijos „Greenpeace“ ką tik paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad pramoninė paukštienos gamyba yra pagrindinis amoniako taršos ore, dirvožemyje ir vandenyje veiksnys, ir Komisija raginama liautis teikti subsidijas labai dideliems ūkiams ir verčiau remti tvaresnes sistemas ir praktiką. Paukštienos pramonės atstovai jau deda pastangas, kad būtų sumažintas antimikrobinių medžiagų naudojimas ir poveikis aplinkai, tačiau, jei vertinsime sektorių koncepcijos „Viena sveikata“ ir „Viena gerovė“ požiūriu, aišku, kad būtina skubiai numatyti visapusišką požiūrį, kad paukštienos pramonė būtų tvaresnė ir palankesnė gyvūnų gerovei, tuo pačiu metu išsaugant jos ekonominį gyvybingumą.

Atsižvelgiant į tai, norėtume gauti Komisijos atsakymus į šiuos klausimus:

1. Ar Komisija imsis ryžtingų veiksmų, kad pagerintų Direktyvos dėl broilerių įgyvendinimo užtikrinimą, ypač dėl sistemingo ir nuoseklaus suderintų ir atsižvelgiant į gyvūno ypatumus nustatytų rodiklių naudojimo siekiant pagerinti gyvūnų gerovę ūkiuose?

2. Kokius veiksmus numato Komisija tam, kad būtų remiamos alternatyvios viščiukų auginimo sistemos, pvz., kuriose naudojamos didesnės gerovės veislės, užtikrinamas mažesnis gyvūnų laikymo tankis, aplinkos gerinimas, galimybė būti natūralioje šviesoje ir (arba) lauko talpyklos, taip pat geresnė oro kokybė, turinti mintyje, kad tokios sistemos gali padėti sumažinti išmetamą amoniako kiekį ir besaikio antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikį, taip pat pagerinti gyvūnų gerovę?

3. Kada Komisija paskelbs ataskaitą dėl privalomo vištienos produktų ženklinimo metodo socialinio ir ekonominio poveikio, nustatytą Direktyvos 2007/43/EB 5 straipsnyje?

Klausimo originalo kalba: EN
Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 11 d.Teisinis pranešimas