Procedūra : 2014/2976(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0352/2014

Pateikti tekstai :

RC-B8-0352/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/12/2014 - 10.23
CRE 17/12/2014 - 10.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0104

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 178kWORD 95k
15.12.2014
PE545.601v01-00}
PE545.605v01-00} RC1
 
B8-0352/2014}
B8-0356/2014} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:

S&D (B8‑0352/2014)

PPE (B8‑0356/2014)


ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga (2014/2976(RSP))


Antonio Tajani, Siegfried Mureşan, Anne Sander, Françoise Grossetête, Claude Rolin, Pilar del Castillo Vera, Ivo Belet, Massimiliano Salini, András Gyürk, Angélique Delahaye, Paul Rübig, Philippe Juvin, Tokia Saïfi, Esther de Lange, Angelika Niebler, Andor Deli, Raffaele Fitto, Lorenzo Cesa, Giovanni Toti, Jerzy Buzek, Franck Proust, Markus Pieper, Annie Schreijer‑Pierik, Nadine Morano, Elisabetta Gardini, Lambert van Nistelrooij PPE frakcijos vardu
Dan Nica, Bernd Lange, Patrizia Toia, Edouard Martin, Theresa Griffin, Miroslav Poche, Martina Werner, Simona Bonafè, Jens Geier, Soledad Cabezón Ruiz, Jude Kirton-Darling, Inmaculada Rodríguez Piñero Fernández, Flavio Zanonato, Adam Gierek, Krystyna Łybacka, Sorin Moisă, José Blanco López, Caterina Chinnici, Jutta Steinruck, Evelyn Regner, Brando Benifei, Pina Picierno, Maria Arena, Alessandra Moretti, Elly Schlein, Clare Moody S&D frakcijos vardu
Reinhard Bütikofer, Monika Vana Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“ (2014/2976(RSP))  

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį, kuri padėjo pagrindus Europos Sąjungos sutarčiai,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011) 0642),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (COM(2012) 0582),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013) 0407),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano(1),

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plieno pramonės ir bendrovių restruktūrizavimo, perkėlimo ir uždarymo Europos Sąjungoje,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų strategijoje „Europa 2020“(2),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(3),

–   atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl plieno gamyklos „Acciai Speciali Terni“ (AST) Italijoje (O-000087/2014),

 

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

Bendrieji uždaviniai

A. kadangi Europos plieno sektorius turėjo esminės istorinės reikšmės Europos integracijos procesui ir yra Europos pramonės pridėtinės vertės kūrimo pagrindas;

B.  kadangi plieno pramonė yra itin svarbi Europoje ekonomikai ir pramonei ir kadangi šiuo metu ši pramonė susiduria su gerokai sumažėjusia paklausa, todėl prarandama vis daugiau darbo vietų ir mažėja konkurencingumas, o tai anaiptol nepadeda siekti reikalingo Europos ekonomikos atsigavimo;

C. kadangi ES turėtų skatinti politiką, pagal kurią visose valstybėse narėse būtų plėtojama pramoninė gamyba siekiant išsaugoti darbo vietas Europos Sąjungoje, ir kadangi ES turėtų siekti orientacinio tikslo, kad BVP pramonės dalis iki 2020 m. padidėtų iki 20 proc.;

D. kadangi vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra remti plieno pramonę ir pašalinti kliūtis bei grėsmes jos konkurencingumui, kad ji sugebėtų reaguoti į besikeičiančias Europos ir ne Europos rinkų sąlygas;

E.  kadangi pastaraisiais metais plieno pramonė susidūrė su rimtomis problemomis dėl restruktūrizavimo ir bendrovių susijungimo, kartu su atitinkama socialine kaina, o taip pat ir dėl naujų reikalavimų atitikti ES klimato tikslus;

F.  kadangi daug didelių plieno gamintojų įgyvendina strategijas, orientuotas į trumpalaikį finansinį pelną ir dėl to mažiau dėmesio skiria inovacijoms, investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumui ir gebėjimų atnaujinimui;

G. kadangi plieno pramonę šiuo metu ištiko investicijų krizė, dėl kurios kyla grėsmė jos ateičiai, tuo pat metu tikimasi, kad plieno gaminiams teks svarbus vaidmuo siekiant rasti tvarius pramonės sprendimus sprendžiant miestų plėtros, mobilumo ir demografinių pokyčių problemas;

H. kadangi dėl riboto paklausos didėjimo pasikeis Europos padėtis: užuot daugiau eksportavus nei importavus plieno, jai teks daugiau importuoti nei eksportuoti, visų pirma plokščiuosius ir didelę pridėtinę vertę turinčius plieno gaminius;

I.   kadangi Komisijos duomenimis dėl gamyklų uždarymo nuo 2007 m. buvo prarasta 60 000 darbo vietų, o gamybos apimtis nuo 210 mln. tonų 2007 metais sumažėjo iki 166 mln. tonų 2013 metais(4);

Konkurencingumas ir prekyba

J.   kadangi plieno sektoriui ir toliau itin svarbu suderinti mažą poveikį aplinkai ir didesnį pasaulinį konkurencingumą, tuo pat metu sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo problemas ir sudarant geresnes galimybes gauti žaliavų, atsižvelgiant į tai, jog įvairiems konkurentams taikomi skirtingi standartai;

K. kadangi taikant pasaulinį požiūrį plieno pramonei reikia atsižvelgti į energijos sąnaudas ir kadangi elektros energijos kainos ES pramonės vartotojams galėtų daryti tiesioginę įtaką konkurencingumui;

L.  kadangi toliau didinant energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą galima būtų sutaupyti daugiau lėšų ir sumažinti pramonės išmetamų teršalų kiekį;

Socialiniai aspektai

M. kadangi didelis nedarbo lygis ES susijęs su jos mažėjančia pramonės ir apdirbamosios gamybos sektoriaus gamybine baze ir kadangi dabartinė krizė sukėlė itin didelių socialinių sunkumų jos paveiktiems darbuotojams ir regionams;

N. kadangi ES plieno pramonė yra svarbus užimtumo šaltinis, sukuriantis 350 000 tiesioginių darbo vietų ir dar kelis milijonus darbo vietų susijusiuose pramonės sektoriuose, įskaitant perdirbti skirtų produktų tiekimo grandinę;

O. kadangi kai kurių plieno gamyklų padėtis Europoje kelia rimtą susirūpinimą darbuotojams ir nacionalinėms bei vietos valdžios institucijoms;

P.  kadangi restruktūrizavimą vykdančios bendrovės turėtų elgtis socialiniu požiūriu atsakingai, nes, kaip matyti iš patirties, socialiniu ir ekonominiu aspektais tvarus restruktūrizavimas neįmanomas, jei nėra tinkamo socialinio dialogo, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų informavimui ir konsultavimuisi su jais, kaip nurodyta minėtoje 2013 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje;

Q. kadangi visapusiškas socialinių partnerių įtraukimas visais lygmenimis ir socialinio dialogo stiprinimas ES lygmeniu būtini siekiant apsaugoti tiek plieno pramonės įmonių, tiek jų darbuotojų interesus;

R.  kadangi daugybė gamyklų, kurių gamybos pajėgumai siekia 20 mln. tonų, daugiau kaip trejiems metams buvo laikinai sustabdžiusios darbą; be to, kadangi daugelio Europos gamyklų darbo jėga – tai pagyvenę kvalifikuoti darbuotojai, kurie beveik pasiekė pensinį amžių;

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei technologijos

S.  kadangi pažangiųjų technologijų pramonės šakos, kaip rodo plieno sektoriaus pavyzdys, laikomos technologinių žinių taikymo modeliu, kurį būtina apsaugoti, ir kadangi reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išvengta jų perkėlimo už ES teritorijos ribų;

T.  kadangi moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra turi strateginės svarbos pramonei, kuri turi rasti būdą sumažinti išmetamą teršalų, visų pirma (tačiau ne tik) CO2, kiekį;

Uždaviniai

1.  pabrėžia, kad Europos ekonomikos atsigavimas labai priklauso ir nuo stiprios apdirbamosios pramonės, kurioje plieno pramonė vaidina pagrindinį vaidmenį, ir kad apdirbamoji pramonė priklauso nuo vidaus paklausos ir augimo;

2.  ragina Komisiją paspartinti darbą rengiant pramonės politikai skirtą veiksmų planą, kuris turėtų būti paskelbtas pirmoje 2015 m. pusėje, norint atgaivinti Europos pramonę pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti veiksmingas vienodas veiklos sąlygas kartu užtikrinant aukštus socialinius ir aplinkosaugos standartus ES ir siekiant abipusiškumo trečiosiose šalyse;

3.  mano, kad atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą labai svarbu siekti plataus užmojo reindustrializacijos tikslų siekiant įgyvendinti veiksmingą ES pramonės politiką ir atkurti ES pramonės konkurencingumą pasauliniu lygmeniu;

4.  ragina Komisiją ištirti Europos plieno pramonės strateginę padėtį pasaulyje, kadangi plieno gamyba daugelyje šalių laikoma strategine šaka, ir šiuo tikslu parengti aiškų veiksmų planą dėl vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpių iniciatyvų, kurias ji ketina pasiūlyti siekdama paremti plieno pramonę Europoje; pabrėžia, kad į tokį veiksmų planą ankstyvu etapu, visapusiškai ir visais lygmenimis turi būti įtraukiami socialiniai partneriai;

5.  prašo Komisijos sukurti išsamaus plieno rinkos analizavimo priemonę, kuria naudojantis būtų galima gauti tikslią informaciją apie plieno pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Europoje ir pasaulyje, struktūrinius šios rinkos raidos elementus atskiriant nuo ciklinių; mano, kad plieno rinkos stebėjimas galėtų būti labai naudingas siekiant užtikrinti plieno ir jo laužo rinkų skaidrumą ir suteikti vertingos informacijos apie taisomąsias ir iniciatyviai taikytinas priemones, kurių imtis būtina dėl plieno pramonės cikliškumo; prašo Komisijos naudotis šia rinkos analizavimo priemone siekiant numatyti riziką ir ištirti, kokio poveikio gamyklų uždarymas turi sektoriaus atsigavimui;

6.  prašo Komisijos artimoje ateityje pateikti ataskaitą apie pagrindinius uždavinius, su kuriais susiduria Europos plieno pramonė, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus; šiomis aplinkybėmis primena, kad po to, kai baigė galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, Komisija turi teisę spręsti ekonominio ir socialinio poveikio dėl pokyčių Europos plieno pramonėje klausimą; ragina Komisiją pasisemti teigiamos patirties, visų pirma susijusios su trišaliais strateginiais svarstymais ir tyrimais;

7.  atsižvelgiant į tai, kad visapusiškai dalyvaujant Parlamentui buvo išrinkta nauja Komisijos narių kolegija, prašo skubiai atnaujinti aukšto lygio darbo grupės plieno klausimais veiklą ir surengti šio formato susitikimą siekiant informuoti susijusias suinteresuotąsias šalis apie pažangą, pasiektą įgyvendinant 40 veiksmų, nustatytų Komisijos plieno pramonei skirtame veiksmų plane; ragina Komisiją, jei tinkama ar įmanoma, aukšto lygio grupės susitikimus surengti tinkamu laiku, kad į jos atlikto darbo rezultatus būtų galima atsižvelgti Konkurencingumo tarybos diskusijose;

8.  mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos bei profesinės sąjungos, atstovaujančios vietovėms, kuriose yra plieno gamyklos, privalo glaudžiai dalyvauti šios grupės darbe, kad būtų skatinamas valstybių narių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir gerąja patirtimi;

9.  pabrėžia, kad reikia tirti investicijų krizės sprendimo galimybes siekiant transformuoti Europos pramonę į tvarią ir pelningą pramonę, turint omenyje, kad investicijos plieno pramonės sektoriuje pasižymi tuo, kad grąža iš jų gaunama ilguoju laikotarpiu; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę savo investicinio paketo dalį skirti perspektyviems ilgalaikiams infrastruktūros projektams ir inovacijoms, susijusioms su didelio masto pramoniniais projektais, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų projektus, kurie taip pat galėtų labai paskatinti plieno paklausą ES;

10. be to, ragina naudoti kitas novatoriškas finansines priemones, pavyzdžiui, rizikos pasidalijimo finansines priemones, kurias naudojant pirmenybė teikiama krizę patiriančioms plieno pramonės įmonėms; ragina Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką sukurti ilgalaikę plieno projektų finansavimo priemonę;

11. pabrėžia, kad parama plieno sektoriui labai svarbi, įskaitant strateginį naujų pagrindinių sektorių, kuriuose panaudojamas plienas (pavyzdžiui, energetikos sektoriaus (atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir paskirstymas), transporto sektoriaus ir statybos projektų efektyviai naudojant išteklius), plėtojimą, nes tokiu būdu kuriamos paskatos efektyviems gamybos procesams, stiprinama vidaus rinka ir skatinamas gebėjimų ugdymas;

12. ragina taikyti gyvavimo ciklo analizę siekiant įvertinti poveikį aplikai ir sumažintą išteklių naudojimą visais gyvavimo etapais, įskaitant žaliavų išgavimą ir perdirbimą, paskui apdirbimą ir platinimą, naudojimą ir (arba) vartojimą, taip siekiant skatinti pakartotinį medžiagų naudojimą, perdirbimą, energijos regeneraciją ir sumažinti šiukšlių kiekį;

13. ragina Komisiją patikrinti, ar taikant konkurencijos taisykles buvo priimami nesąžiningi sprendimai Europos plieno rinkoje, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių jos veiksmingumui, ir, jei tai įvyko, ragina Komisiją parengti taisomąsias priemones ir užtikrinti, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų; pabrėžia, kad Komisijos sprendimai, ar taisomosios priemonės konkurencijos teisės srityje neturėtų kelti grėsmės atskirų plieno liejyklų ekonominiam gyvybingumui, ypač padidėjusios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; be to, Komisija savo veiksmais taip pat turėtų ginti pagrindinę pramoninę infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus nuo sumanymų, susijusių su turto išpardavimu dalimis;

14. ragina Komisiją užtikrinti, kad esama valstybės pagalbos schema daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams neiškraipytų vidaus rinkos, tokiu būdu užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms; laikosi nuomonės, kad daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams reikalinga stabili investicijų sistema, siekiant garantuoti aukštą užimtumo lygį;

Prekyba ir konkurencingumas

15. ragina Komisiją teikti daugiau dėmesio pramonės politikai ir patvirtinti priemones, padėsiančias atgaivinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti veiksmingas vienodas veiklos sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams;

16. ragina Komisiją laiku ir veiksmingai spręsti plieno importo į ES rinką, kuris neteisėtai subsidijuojamas ir vykdomas dempingo kaina, klausimą ir prireikus naudoti ES prekybos srities teisių gynimo priemones pagal galiojančius ES teisės aktus;

17. ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimus prekybos susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis būtų labai pagerintos Europos plieno ir jo gaminių eksporto ir patekimo į rinką galimybės; pabrėžia poreikį pradėti derybas su prekybos partneriais, kurių importo į ES dalis ypatingai reikšminga, siekiant pradėti taikyti kiekybinius apribojimus; pabrėžia, kad sąžininga prekyba plieno gaminiais gali vykti tik remiantis pagrindinėmis darbo teisėmis ir aplinkos standartais, ir pažymi, kad importas dempingo lygio kainomis lemia nesąžiningą konkurenciją, visų pirma nerūdijančio plieno gamintojų Europoje atžvilgiu; pabrėžia, kad skubiai reikia modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones, ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant paspartinti šį modernizacijos procesą, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir sudarant ES sąlygas imtis neatidėliotinų ir proporcingų priemonių kovojant su nesąžiningomis prekybos praktikomis;

18. mano, kad joje siūlomos teigiamos priemonės leistų plieno pramonei tapti labiau konkurencingai tarptautiniu mastu, parodant, kad ES plieno gaminiai atitinka aukštesnius socialinius, aplinkos ir ekonomikos standartus, nei gaminiai iš bet kur kitur, ir pabrėžiant ES plieno gamintojų kokybę; tuo pat metu tai pagerintų vartotojų suvokimą;

19. pabrėžia, kad aukšti Europos klimato ir aplinkos apsaugos standartai galėtų tapti pasauliniais standartais ir tokiu būdu būtų užtikrinamos sąžiningos konkurencijos sąlygos;

20. atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais daugelyje valstybių narių plieno sektorius susiduria iš dalies dėl to, kad labai sumažėjo pasaulinė paklausa, padidėjo energijos sąnaudos ir vis daugiau Europos apdirbamosios pramonės įmonių buvo perkelta į kitas šalis; todėl ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą (COM(2011) 0571) ir Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos politikos rekomendacijas;

21. mano, kad siekiant išlaikyti veikiančią ES plieno laužo rinką turėtų būti tobulinami atliekų teisės aktai, pavyzdžiui, persvarstyta Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva; primena, kad labai svarbi tinkamai veikianti plieno laužo rinka, kurios veikimą reikėtų toliau skatinti ir stimuliuoti atsižvelgiant į ES žiedinės ekonomikos strategiją, taip siekiant užkirsti kelią pernelyg dideliam kainų išaugimui dėl to, kad į ES rinką patenka trečiųjų šalių pramonės atstovai; ragina Komisiją šiuo požiūriu apsvarstyti galimybę taikyti eksporto muitus ES plieno laužo rinkai, taip siekiant užkirsti kelią paprastai vykstančiam aplinkosauginiam dempingui;

Socialiniai aspektai

22. primena apie poreikį investuoti į darbuotojų švietimą ir mokymą ir pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų vykstančius pokyčius, kad būtų galima išsaugoti pramonės paveldą ir susijusią darbo jėgą;

23. prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės nebūtų supriešinamos, kai didelis plieno gamintojas, valdantis gamyklas keliose šalyse, paskelbia apie restruktūrizavimą; be to, kadangi svarbu koordinuoti politiką siekiant užtikrinti tvarią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą plieno pramonę, kuri gebėtų reaguoti į besikeičiančias rinkos sąlygas Europoje ir už jos ribų, ragina visos Europos lygmeniu ieškoti sprendimo, kuriuo būtų užtikrintas gerų darbo vietų ir pramoninės veiklos kūrimas ir išsaugojimas Europos regionuose;

24. pabrėžia, kad pramonė, socialiniai partneriai ir vietos valdžios institucijos turi iš anksto numatyti mokymo reikmes atsižvelgiant į galimybę atkurti laikinai uždarytų gamyklų veiklą;

25. pritaria tam, kad reikia platinti žinių perdavimo programą, kuri leistų vyresniems patyrusiems darbuotojams savo žinias ir patirtį perduoti naujokams Europos plieno gamyklose;

26. pabrėžia, kad ES įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų dalyvavimo standartai taip pat turėtų būti taikomi trečiosiose šalyse veikiančiose ES įmonėse;

27. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ekonominę sėkmę itin svarbu įtraukti darbuotojus į inovacijų diegimo ir restruktūrizavimo veiksmus, todėl ragina Komisiją sukurti konsultacijų dėl plieno pramonės veiksmų plano, šio plano įgyvendinimo ir stebėjimo platformą, kurioje dalyvautų socialiniai partneriai;

28. ragina Komisiją racionalizuoti atitinkamus ES fondus, pavyzdžiui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) bei Europos socialinį fondą (ESF), ir politikos priemones siekiant sumažinti socialinę prisitaikymo kainą ir užtikrinti, kad būtų išlaikyti ir tobulinami atitinkami įgūdžiai būsimam pramonės konkurencingumui didinti;

29. mano, reikėtų iš anksto numatyti būsimus didelius pokyčius plieno ir kitų pramonės šakų sektoriuose; atsižvelgdamas į tai, mano, kad valstybės narės turėtų labiau priderinti švietimo ir mokymo politiką prie darbo rinkos poreikių, kad jos galėtų susidoroti su analogiškais sunkumais, ir skatinti techninių ir mokslinių sričių patrauklumą, kad būtų galima užtikrinti, jog nepritrūks specialistų inovacijoms plieno sektoriuje diegti;

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei technologijos

30. pripažįsta, kad visoje ES reikia plėtoti ir skleisti geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB);

31. pabrėžia poreikį investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus kaip pagrindinius veiksnius siekiant atgaivinti ir atnaujinti Europos ekonomiką apskritai ir ypatingai plieno pramonę, grindžiamą ilgais gyvavimo ciklais ir milžinišku antrinio perdirbimo potencialu; šiuo klausimu primena apie turimas ir naujas geležies rūdos redukcijos vandeniliu technologijas, kurios turi potencialą sumažinti arba panaikinti didelius išmetamo anglies dioksido kiekius; ragina įsteigti sąžiningai pagamintiems plieno produktams prekės ženklą „Pagaminta Europoje“ ir jį propaguoti;

32. šiomis aplinkybėmis pabrėžia itin didelę programos „Horizontas 2020“ ir programos „Tvari procesų pramonė efektyviai naudojant išteklius ir energiją“ (SPIRE) svarbą, taip pat poreikį, kad Europos investicijų bankas suteiktų labiausiai rizikingų inovacijų ir mokslinių tyrimų programų finansavimą ir kad toks finansavimas būtų teikiamas ir pagal būsimą NER400 programą;

33. ragina Komisiją įgyvendinti plataus užmojo inovacijų politiką, kad būtų sudarytos sąlygos gaminti aukštos kokybės, energetiškai efektyvius ir naujoviškus gaminius ir vykdyti tokius pat procesus, o ES, vis labiau didėjant pasaulinei konkurencijai, išlaikytų tvirtas pozicijas; pabrėžia, kad inovacijos naujose produktuose, pavyzdžiui, serijinės gamybos plieno produktuose, įskaitant didelio stiprumo ir didelio atsparumo plieno lakštus, skirtus automobiliams gaminti, taip pat labai legiruotą plieną su skirtingomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, ir nauji gamybos procesai, ypač vandenilio technologijų metalurgija ir perlydymo metalurgija, yra esminiai veiksniai siekiant padidinti Europos plieno pramonės konkurencingumą trečiųjų šalių teikėjų atžvilgiu ir kad šiai sričiai reikėtų teikti ypatingą paramą;

34. pritaria bandomųjų pramoninių projektų, kuriais siekiama mažinti išmetamą CO2 kiekį, finansavimui siekiant įvykdyti neatidėliotiną reikalavimą – pereiti prie tvarios nuo anglies dioksido išmetimo atsietos ekonomikos, kurios pagrindą sudarytų efektyvus energijos vartojimas, atsinaujinantieji energijos ištekliai ir pažangioji infrastruktūra, ir transformuoti ypač mažo išmetamo CO2 kiekio plieno pramonės technologiją (angl. ULCOS) į efektyviai energiją vartojantį ir aplinkos požiūriu veiksmingą pramonės politikos įrankį;

35. mano, kad taršos mažinimo būdų įvairovė, ypač plieno pramonės sektoriuose, labai priklausys nuo naujų technologijų; todėl pabrėžia, kad ES finansuojamos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant Europos ekonomikos atsigavimą vykdant programą „Horizontas 2020“ ir užtikrinant Europos plieno sektoriaus konkurencingumą bei aukštą jo gaminių kokybę; primena, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra svarbi ekonomikos augimo ir konkurencingos pramonės varomoji jėga;

36. ragina Komisiją įgyvendinti iniciatyvą „SustSteel“, kuri buvo pasiūlyta plieno pramonės veiksmų plane ir kurią visapusiškai remia Parlamentas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, ir tai padaryti kaip galima greičiau;

37. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0069.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0060.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0005.

(4)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikato „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013)0407) įgyvendinimo dabartinė padėtis“ (SWD(2014)0215).

Teisinis pranešimas