Procedūra : 2016/2880(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0990/2016

Pateikti tekstai :

RC-B8-0990/2016

Debatai :

PV 15/09/2016 - 8.1
CRE 15/09/2016 - 8.1

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0349

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 432kWORD 93k
14.9.2016
PE589.577v01-00}
PE589.579v01-00}
PE589.581v01-00}
PE589.586v01-00}
PE589.589v01-00}
PE589.591v01-00}
PE589.595v01-00} RC1
 
B8-0990/2016}
B8-0992/2016}
B8-0994/2016}
B8-0999/2016}
B8-1002/2016}
B8-1004/2016}
B8-1008/2016} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį

keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:

EFDD (B8‑0990/2016)

ECR (B8‑0992/2016)

PPE (B8‑0994/2016)

ALDE (B8‑0999/2016)

Verts/ALE (B8‑1002/2016)

S&D (B8‑1004/2016)

GUE/NGL (B8‑1008/2016)


dėl Filipinų (2016/2880(RSP))


Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Laima Liucija Andrikienė, Jarosław Wałęsa, Bogdan Brunon Wenta, Ivan Štefanec, Eduard Kukan, Thomas Mann, Marijana Petir, Therese Comodini Cachia, Pavel Svoboda, Patricija Šulin, Roberta Metsola, Tunne Kelam, Romana Tomc, Milan Zver, Claude Rolin, Sven Schulze, Jaromír Štětina, Giovanni La Via, József Nagy, David McAllister, Michaela Šojdrová, Tomáš Zdechovský, Luděk Niedermayer, Ramona Nicole Mănescu, Lefteris Christoforou, Adam Szejnfeld, Lorenzo Cesa, Csaba Sógor, Dubravka Šuica, Elisabetta Gardini, Anna Záborská, Eva Paunova, Andrey Kovatchev, László Tőkés, Deirdre Clune, Inese Vaidere PPE frakcijos vardu
Pier Antonio Panzeri, Victor Boştinaru, Knut Fleckenstein, Richard Howitt, Clara Eugenia Aguilera García, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Nicola Caputo, Nessa Childers, Andi Cristea, Miriam Dalli, Isabella De Monte, Monika Flašíková Beňová, Doru-Claudian Frunzulică, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Eva Kaili, Afzal Khan, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Krystyna Łybacka, Vladimír Maňka, Louis-Joseph Manscour, David Martin, Costas Mavrides, Sorin Moisă, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Norbert Neuser, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Kati Piri, Miroslav Poche, Liliana Rodrigues, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Siôn Simon, Monika Smolková, Tibor Szanyi, Claudia Țapardel, Marc Tarabella, Elena Valenciano, Julie Ward, Boris Zala, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Mark Demesmaeker, Zdzisław Krasnodębski, Ryszard Antoni Legutko, Tomasz Piotr Poręba, Karol Karski, Ryszard Czarnecki, Anna Elżbieta Fotyga, Valdemar Tomaševski, Branislav Škripek, Angel Dzhambazki, Monica Macovei, Jana Žitňanská, Notis Marias, Ruža Tomašić ECR frakcijos vardu
Hilde Vautmans, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Ilhan Kyuchyuk, Louis Michel, Nedzhmi Ali, Gérard Deprez, Marian Harkin, Urmas Paet, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Javier Nart, Marietje Schaake, Johannes Cornelis van Baalen, Hannu Takkula, Carolina Punset, Martina Dlabajová, Cecilia Wikström, Marielle de Sarnez, José Inácio Faria, Ivo Vajgl, María Teresa Giménez Barbat, Paavo Väyrynen, Ivan Jakovčić, Frédérique Ries, Petr Ježek, Charles Goerens, Jasenko Selimovic, Kaja Kallas, Filiz Hyusmenova ALDE frakcijos vardu
Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Barbara Spinelli, Josu Juaristi Abaunz GUE/NGL frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Reinhard Bütikofer, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Bodil Valero, Igor Šoltes, Bronis Ropė, Davor Škrlec, Ernest Urtasun, Indrek Tarand Verts/ALE frakcijos vardu
Beatrix von Storch EFDD frakcijos vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl Filipinų (2016/2880(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimo dėl partnerystės ir bendradarbiavimo(1), 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją(2) ir 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 3 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl išpuolio Davao,

–  atsižvelgdamas į diplomatinius Filipinų ir ES santykius (Europos ekonominės bendrijos (EEB) laikotarpiu), kurie buvo užmegzti 1964 m. gegužės 12 d. paskiriant Filipinų ambasadorių EEB,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Filipinai yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narė steigėja, 1967 m. rugpjūčio 8 d. pasirašiusi Bankoko deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimą dėl akivaizdaus pritarimo neteisminiams žudymams,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugpjūčio 3 d. JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) vykdomojo direktoriaus pareiškimą dėl padėties Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT generalinio sekretoriaus atstovui spaudai priskirtiną pareiškimą dėl Filipinų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 4 d. JT Saugumo Tarybos pranešimą spaudai dėl teroristinio išpuolio Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai;

B.  kadangi demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis visada buvo svarbi dvišalių ES ir Filipinų derybų dalis;

C.  kadangi neseniai išrinktos Filipinų vyriausybės laukia didžiuliai iššūkiai siekiant panaikinti nelygybę ir korupciją ir vadovauti taikos procesui šalyje;

D.  kadangi nelegali prekyba narkotikais Filipinuose išlieka rimta nacionalinio ir tarptautinio masto problema; kadangi, remiantis JAV valstybės departamento Kongresui pateikta metine ataskaita, 2015 m. Filipinų kovos su narkotikais agentūra (PDEA), svarbiausias šalies kovos su narkotikais organas, pranešė, jog 8 629 miesteliuose ir kaimuose (maždaug 20 proc. šalies miestelių) įvykdyta su narkotikais susijusių nusikaltimų, ir kadangi laikoma, jog Filipinuose yra didžiausias skaičius metamfetaminų vartotojų Rytų Azijoje;

E.  kadangi vienas iš svarbiausių Rodrigo Dutertės prezidento rinkimų kampanijos elementų buvo įsipareigojimas sustabdyti visų lygmenų su narkotikais susijusį nusikalstamumą visoje šalyje; kadangi per šią rinkimų kampaniją ir pirmomis dienomis pradėjęs eiti pareigas prezidentas R. Duterte jau ne kartą ragino teisėsaugos institucijas ir visuomenę žudyti įtariamus prekiautojus narkotikais, kurie nepasidavė teisėsaugai, ir narkotikų vartotojus;

F.  kadangi jis viešai pareiškė, jog neketina baudžiamojon atsakomybėn traukti teisėsaugos pareigūnų ir piliečių, kurie nužudė narkotikų prekeivius, besipriešinusius suėmimo metu;

G.  kadangi Filipinų nacionalinės policijos pateikti duomenys rodo, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 4 d. policija nužudė daugiau kaip tūkstantį įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų, be to, remiantis policijos statistiniais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis įtariamų narkotikų prekeivių ir vartotojų per pastaruosius du mėnesius buvo nužudyti nežinomų ginkluotų vyrų; kadangi, kaip praneša „Al Jazeera“, daugiau kaip 15 000 įtariamų narkotikų vartotojų buvo sulaikyta, daugiausia remiantis kitų gyventojų pasakojimais ir įtarimais, o beveik 700 000 „savanoriškai“ pasidavė policijai ir sutiko dalyvauti gydyme pagal „Tokhang“ programą, kad išvengtų policijos ir tvarkdarių persekiojimo;

H.  kadangi 2016 m. birželio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon pasmerkė šiuos neteisminius žudymus, pavadino juos neteisėtais ir pažeidžiančiais pagrindines teises ir laisves;

I.  kadangi 2016 m. rugpjūčio 18 d. JT specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard ir JT specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais Dainius Pūras primygtinai paragino Filipinų vyriausybę nutraukti neteisminių egzekucijų ir žudymų bangą prisidengus sustiprinta kovos su nusikalstamumu ir narkotikais kampanija prieš narkotikų prekeivius ir vartotojus;

J.  kadangi Filipinų Senatas ir žmogaus teisių komisija pradėjo nepriklausomą tyrimą dėl šių mirčių;

K.  kadangi Filipinai buvo viena iš pirmųjų Azijos šalių, panaikinusių mirties bausmę 1987 m.; kadangi po to, kai ji vėliau buvo grąžinta, mirties bausmė antrą kartą buvo panaikinta 2006 m., valdant prezidentei G. Arroyo; kadangi per savo rinkimų agitacijos kampaniją prezidentas R. Duterte pareikalavo vėl ją grąžinti, visų pirma dėl neteisėtos prekybos narkotikais, ir dabar Kongrese svarstomas teisės akto projektas;

L.  kadangi 2016 m. rugsėjo 2 d. sprogdinimas, už kurį atsakomybę prisiėmė Abu Sayyafas ir su juos susiję asmenys, turguje Davao mieste nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes ir jo metu 70 buvo sužeista; kadangi Filipinų ginkluotosios pajėgos pietinėje Sulu provincijoje tęsia karinį puolimą prieš Abu Sayyafo kovotojus, susijusius su „Islamo valstybe“;

M.  kadangi po išpuolio Filipinų vyriausybė paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl neteisėto smurto proveržio Mindanao saloje;

N.  kadangi Filipinai 2017 m. pirmininkaus Pietryčių Azijos valstybių asociacijai (ASEAN) ir kadangi prezidentas R. Duterte pranešė, kad Filipinų pirmininkavimo metu bus pabrėžiama, jog ASEAN yra regionalizmo pavyzdys ir pasaulinio masto veikėjas, dirbantis žmonių labui;

1.  griežtai smerkia 2016 m. rugsėjo 2 d. išpuolį Davao miesto naktiniame turguje ir reiškia užuojautą aukų artimiesiems; pabrėžia, kad už šias žudynes atsakingi asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn, tačiau ragina ES delegaciją atidžiai stebėti „savivalės taisyklės“ taikymą; ragina visas valstybes, laikantis savo pareigų pagal tarptautinę teisę ir atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, aktyviai bendradarbiauti su Filipinų vyriausybe ir visomis kitomis atitinkamomis institucijomis šioje srityje;

2.  griežtai smerkia prekybą ir piktnaudžiavimą narkotikais Filipinuose; pabrėžia, kad nelegalūs narkotikai kelia grėsmę Filipinų jaunimui ir yra viena iš didžiausių problemų visuomenėje;

3.  supranta, kad Filipinuose milijonų žmonių patiria neigiamą poveikį dėl didelės narkomanijos ir jos pasekmių; reiškia kuo didžiausią susirūpinimą dėl labai didelio tvarkdarių grupių ir policijos operacijų metu nužudytų asmenų skaičiaus, vykdant sustiprintą kovą su nusikalstamumu ir kovos su narkotikais kampaniją, nukreiptas prieš prekiautojus narkotikais ir narkotikų vartotojus, ir ragina Filipinų vyriausybę nutraukti dabartinę neteisminių egzekucijų ir žudymų bangą;

4.  palankiai vertina vyriausybės ketinimą sumažinti didelį nusikalstamumą ir korupciją šalyje, tačiau ragina vyriausybę patvirtinti konkrečias ir išsamias politikos priemones ir programas, kurios taip pat turėtų apimti prevenciją ir reabilitaciją, išskirtinai nesiorientuojant vien į smurtines represijas;

5.  pabrėžia, kad į neteisėtą narkotikų prekybą turi būti reaguojama visapusiškai laikantis nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų;

6.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir tarptautinių priemonių, kurias ratifikavo Filipinai;

7.  ragina valdžios institucijas nedelsiant pradėti tyrimą siekiant išsiaiškinti, kodėl tiek nepaprastai daug žmonių žuvo per policijos operacijas;

8.  pažymi, kad Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC) yra ir toliau pasirengęs užmegzti dialogą su Filipinais, kad nelegalūs prekeiviai narkotikais būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, laikantis atitinkamų teisinių garantijų, atitinkančių tarptautinius standartus ir normas;

9.  rekomenduoja, kad nedelsiant būtų įdiegtas nacionalinis kankinimų prevencijos mechanizmas, kaip numatyta Konvencijoje prieš kankinimą ir jos fakultatyviame protokole;

10.  ragina Filipinų vyriausybę pasmerkti savavaldžių tvarkdarių grupių vykdomus veiksmus ir įvertinti jų atsakomybę už žudynes; ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant atlikt kruopštų, veiksmingą ir nešališką tyrimą, siekiant nustatyti visus atsakingus asmenis, perduoti juos kompetentingam ir nešališkam civiliniam teismui ir taikyti įstatymu numatytas baudžiamąsias sankcijas;

11.  ragina Filipinų vyriausybę užtikrinti tinkamą žmogaus teisių gynėjų, profesinių sąjungų veikėjų ir žurnalistų apsaugą;

12.  palankiai vertina prezidento R. Dutertės įsipareigojimą vykdyti narkomanų reabilitacijos programas ir ragina ES remti vyriausybės pastangas siekiant narkotikų vartotojams tinkamai padėti atsikratyti priklausomybės nuo jų, taip pat toliau remti baudžiamojo teisingumo sistemos reformą Filipinuose;

13.  rekomenduoja Filipinams nedelsiant ratifikuoti Konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir numatyti bausmes už priverstinius dingimus ir neteismines egzekucijas savo nacionalinės teisės aktuose;

14.  primygtinai ragina Filipinų Kongresą neatnaujinti mirties bausmės taikymo;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis visais empiriniais įrodymais, mirties bausmė nesumažina su narkotikais susijusių pažeidimų skaičiaus ir gali sunaikinti didelius Filipinų teisingumo sistemos laimėjimus;

16.  primygtinai ragina ES pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant padėti Filipinų vyriausybei laikytis savo tarptautinių prievolių žmogaus teisių srityje, visų pirma įgyvendinant pagrindų susitarimą;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms, Filipinų vyriausybei ir parlamentui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0263.

(2)

OL C 332E, 2013 11 15, p. 99.

(3)

OL C 305E, 2010 11 11, p. 11.

Teisinis pranešimas