Procedūra : 2017/2596(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0190/2017

Pateikti tekstai :

RC-B8-0190/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 16/03/2017 - 6.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0087

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 509kWORD 51k
15.3.2017
PE598.543v01-00}
PE598.545v01-00}
PE598.548v01-00}
PE598.551v01-00}
PE598.554v01-00} RC1
 
B8-0190/2017}
B8-0192/2017}
B8-0195/2017}
B8-0198/2017}
B8-0221/2017} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį

keičiantis šių frakcijų pasiūlymus:

Verts/ALE (B8-0190/2017)

ECR (B8-0192/2017)

S&D (B8-0195/2017)

ALDE (B8-0198/2017)

PPE (B8-0221/2017)


dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme (2017/2596(RSP))


Cristian Dan Preda, Tunne Kelam, Tomáš Zdechovský, Jaromír Štětina, Marijana Petir, Jarosław Wałęsa, Pavel Svoboda, Ivan Štefanec, Milan Zver, Brian Hayes, David McAllister, Eduard Kukan, Bogdan Brunon Wenta, Laima Liucija Andrikienė, József Nagy, Mairead McGuinness, Michaela Šojdrová, Roberta Metsola, Romana Tomc, Patricija Šulin, Maurice Ponga, Sven Schulze, Csaba Sógor, Željana Zovko, Ivana Maletić, Stanislav Polčák, Deirdre Clune, Luděk Niedermayer, Giovanni La Via, Claude Rolin, Adam Szejnfeld, Lorenzo Cesa, Jiří Pospíšil, Dariusz Rosati, Sandra Kalniete, Dubravka Šuica, Jerzy Buzek, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Therese Comodini Cachia, Anna Maria Corazza Bildt, Krzysztof Hetman, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Andrey Kovatchev, Inese Vaidere, Anna Záborská, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Elmar Brok PPE frakcijos vardu
Victor Boştinaru, Soraya Post, Marju Lauristin, Julie Ward S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Karol Karski, Ryszard Antoni Legutko, Ryszard Czarnecki, Tomasz Piotr Poręba, Mark Demesmaeker, Anna Elżbieta Fotyga, Geoffrey Van Orden, Roberts Zīle, Ruža Tomašić, Arne Gericke, Zdzisław Krasnodębski, Kosma Złotowski ECR frakcijos vardu
Johannes Cornelis van Baalen, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Gérard Deprez, María Teresa Giménez Barbat, Nathalie Griesbeck, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Kaja Kallas, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Carolina Punset, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Marietje Schaake, Hannu Takkula, Pavel Telička, Valentinas Mazuronis ALDE frakcijos vardu
Rebecca Harms, Heidi Hautala, Tamás Meszerics, Bronis Ropė, Igor Šoltes, Davor Škrlec Verts/ALE frakcijos vardu

European Parliament resolution on the Ukrainian prisoners in Russia and the situation in Crimea (2017/2596(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą bei išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijos dėl Ukrainos ir Rusijos, ypač į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(1) ir į 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių(2), taip pat į rezoliucijas dėl konkrečių Rusijoje neteisėtai kalinamų ukrainiečių atvejų, kaip antai 2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Nadijos Savčenko bylos(3) ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, ypač Estono Kohvero(4), Oleho Sencovo ir Oleksandro Kolčenkos bylų(5);

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/262 „Ukrainos teritorinis vientisumas“ ir į 2016 m. gruodžio 19 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/205 „Žmogaus teisių padėtis Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolyje (Ukraina)“,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP),

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvenciją (IV) dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202(2015),

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus toliau taikyti sankcijas Rusijos Federacijai dėl neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos;

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 26 d. vadinamojo Krymo Aukščiausiojo teismo sprendimą, pagal kurį Krymo totorių tautinis parlamentas (Medžlisas) paskelbtas ekstremistų organizacija ir jo veikla uždrausta Krymo pusiasalyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. kovo mėn., deja, sukanka treji metai po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo pusiasalio aneksijos;

B.  kadangi Rusijos Federacijos įvykdyta Krymo aneksija yra neteisėta ir pažeidžia tarptautinę teisę ir Europos susitarimus, kuriuos pasirašė tiek Rusijos Federacija, tiek Ukraina, ypač JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir Budapešto memorandumą, taip pat 1997 m. Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį;

C.  kadangi per visą aneksijos laikotarpį Rusijos valdžios institucijos turi būti atsakingos už Krymo gyventojų ir piliečių apsaugą, naudodamos šio regiono de facto valdžios institucijas;

D.  kadangi, anot žmogaus teisių organizacijų ir viešųjų šaltinių, ne mažiau kaip 62 Ukrainos piliečiai buvo Rusijos teisėsaugos institucijų neteisėtai dėl politinių priežasčių patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir 49 iš jų yra Krymo gyventojai; kadangi, nors palankiai įvertinta tai, kad paleisti šeši ukrainiečiai, 2016 m. Rusijoje išaugo politinių kalinių ukrainiečių skaičius; kadangi šiuo metu 17 Ukrainos piliečių neteisėtai kalinami Rusijos Federacijoje, o 15 – okupuotame Kryme; kadangi Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose Rusijos remiamos separatistų pajėgos įkaitais pasibaisėtinomis sąlygomis laiko ne mažiau kaip šimtą ukrainiečių;

E.  kadangi daugeliu atveju pranešta apie kankinimus ir žiaurų žeminantį elgesį; kadangi šie pareiškimai iki šiol nebuvo tinkamai išnagrinėti; kadangi siekiant išgauti prisipažinimus ir paremti suklastotus kaltės įrodymus vykdomi kankinimai; kadangi šių veiksmų taikiniais taip pat tapo apie priverstinių dingimų dėl politinių priežasčių atvejus pranešantiems asmenims ir žmogaus teisių gynėjams padedantys Krymo teisininkai ir apie Krymo totorių padėtį pranešantys žurnalistai;

F.  kadangi daugelis kalinių ir sulaikytų asmenų kalėjimuose kenčia žiaurias ir nežmogiškas sąlygas, kurios kelia pavojų jų fizinei ir psichologinei sveikatai; kadangi yra kalinių, kuriems reikia skubios medicininės priežiūros ir gydymo;

G.  kadangi 2016 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (JT GA) Rusiją apibūdino kaip okupuojančią valstybę ir pasmerkė Rusijos Federacijos įvykdytą Ukrainos teritorijos – Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto – laikiną okupaciją ir dar kartą patvirtino, kad šios aneksijos nepripažįsta;

H.  kadangi pagal Ženevos konvencijos dėl civilių apsaugos karo metu 70 straipsnį „okupuojanti valstybė negali areštuoti, persekioti ar nuteisti Konvencijos saugomų asmenų už dar iki okupacijos ar laikino jos nutraukimo laikotarpiu atliktus veiksmus ar pareikštas mintis“; kadangi JT GA rezoliucijoje Rusija pripažįstama okupuojančia valstybe, taigi jai taikomi okupuojančios valstybės įpareigojimai, įskaitant Krymo gyventojų ir piliečių apsaugą;

I.  kadangi Rusijos teisės aktai, pagal kuriuos reguliuojamos politinės ir pilietinės teisės, taikomi ir Krymui ir dėl to buvo drastiškai apribotos susirinkimų, žodžio, asociacijų, galimybės gauti informaciją ir religijos laisvės, taip pat gaunama patikimų pranešimų apie bauginimą, priverstinius dingimus ir kankinimus;

J.  kadangi kituose Ukrainos regionuose yra apie 20 000 šalies viduje perkeltų asmenų, Krymo totorių tautinis parlamentas (Medžlisas) uždraustas ir paskelbtas ekstremistų organizacija ir uždarytos pusiasalyje esančios ukrainietiškos mokyklos;

K.  kadangi 2017 m. sausio 16 d. Ukraina Tarptautiniame Teisingumo Teisme (ICJ) pradėjo bylą, siekdama, kad Rusijos Federacija atsakytų už savo teikiamą paramą terorizmui Ukrainos rytuose ir už ukrainiečių bei Krymo totorių diskriminavimo veiksmus okupuotame Kryme;

1.  remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir jos vienybę bei teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose ir tvirtai dar kartą pakartoja, kad smerkia Rusijos Federacijos įvykdytą neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją; visapusiškai remia tvirtą ir ilgalaikį ES ir jos valstybių narių ryžtą nepripažinti šios aneksijos ir su tuo susijusias taikomas ribojamąsias priemones;

2.  primena, kad žmogaus teisių padėtis Krymo pusiasalyje gerokai pablogėjo, žodžio laisvės pažeidimai, piktnaudžiavimas žiniasklaida ir priverstinis Rusijos pilietybės brukimas tapo sistemingi ir Kryme pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės nėra užtikrinamos;

3.  smerkia diskriminacinę politiką, kurią vadinamosios valdžios institucijos taiko visų pirma Krymo totorių etninei mažumai, jų teisių į nuosavybę pažeidinėjimą, didėjantį šios bendruomenės ir Rusijos aneksijai besipriešinančių asmenų bauginimą, taip pat žodžio ir asociacijų laisvės nebuvimą šiame pusiasalyje;

4.  ragina Rusiją nedelsiant paleisti visus neteisėtai ir savavališkai sulaikytus Ukrainos piliečius, kalinamus tiek Rusijoje, tiek laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, ir užtikrinti saugų jų grįžimą – tai pasakytina ir apie šiuos asmenis: Mykolą Karpyuką, Stanislavą Klykhą, Oleksandrą Kolchenko, Olegą Sentsovą, Oleksiy Chyrniy, Oleksandrą Kostenko, Serhiy Lytvynovą, Valentyną Vyhivskyi, Viktorą Shurą, Andriy Kolomiyetsą, Ruslaną Zeytullayevą, Nuri Primovą, Rustemą Vaitovą, Feratą Sayfullayevą, Akhtemą Chiyhozą, Mustafą Dehermendzhi, Ali Asanovą, Inverą Bekirovą, Muslimą Aliyevą, Vadimą Siruką, Arseną Dzhepparovą, Refatą Alimovą, Zevri Abseitovą, Remzi Memetovą, Rustemą Abiltarovą, Enverą Mamutovą, Arturą Panovą, Evheniy Panovą, Romaną Suschenko ir Emirą-Useiną Kuku, žmogaus teisių gynėjus ir kitus, ir sudaryti visiems minėtiesiems asmenims sąlygas laisvai keliauti, taip pat ir Mykolai Semenai, kuris persekiojamas už jo žurnalistinį darbą Laisvosios Europos radijuje / Laisvės radijuje (angl. Radio Free Europe/Radio Liberty),;

5.  pabrėžia, kad 2014 m. kovo 21 d. Rusijos Federacijos sprendimas aneksuoti Krymą lieka neteisėtas, ir griežtai smerkia paskesnį Rusijos valdžios institucijų sprendimą visiems Krymo gyventojams išduoti Rusijos pasus;

6.  primena Rusijos Federacijai, kaip okupuojančiai valstybei, kuri faktiškai kontroliuoja Krymą ir kuri privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, apie jos pareigą šiame pusiasalyje apsaugoti žmogaus teises ir ragina Rusijos valdžios institucijas sudaryti sąlygas netrukdomai patekti į Krymą jame apsilankyti, įvertinti jame susidariusią padėtį ir apie ją pranešti norinčioms tarptautinėms institucijoms ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos nepriklausomiems ekspertams bei visoms žmogaus teisių nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ar naujienų žiniasklaidos priemonėms; ragina Ukrainos valdžios institucijas supaprastinti užsienio žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams ir teisininkams taikomą leidimo patekti į šį pusiasalį suteikimo procedūrą;

7.  mano, kad Krymo totorių teisės buvo rimtai pažeistos uždraudus Medžliso veiklą, ir primygtinai pakartoja savo raginimą nedelsiant panaikinti su tuo susijusį sprendimą ir jo poveikį; apgailestauja dėl teisinio persekiojimo ir grasinimų suimti Medžliso lyderius, kaip antai Ukrainos Aukščiausiosios Rados narį ir kandidatą A. Sacharovo premijai gauti Mustafą Džemilevą bei Medžliso pirmininką Refatą Čubarovą;

8.  pabrėžia, kad Krymo totoriai, pusiasalio vietiniai gyventojai, ir jų kultūros paveldas, atrodo, yra pagrindinis represijų objektas; ragina suteikti galimybę neribotai į Krymą patekti tarptautinių institucijų atstovams ir nepriklausomiems ekspertams iš ESBO, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos;

9.  primena Rusijos valdžios institucijoms, kad, nepaisant neteisėtos Krymo aneksijos, Rusija de facto yra visiškai atsakinga už teisinės tvarkos Kryme palaikymą ir Krymo piliečių apsaugą nuo savavališkų teisminių ar administracinių priemonių;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl daugelio patikimų pranešimų apie kankinimo, dingimo ir sistemingo vietos gyventojų, prieštaraujančių Krymo aneksijai, bauginimo atvejus ir ragina Rusiją nedelsiant nutraukti persekiojimo praktiką, veiksmingai ištirti visus žmogaus teisių pažeidimo atvejus, įskaitant priverstinius dingimus, savavališkus sulaikymus, kankinimus ir blogą elgesį su sulaikytaisiais, gerbti pagrindines visų gyventojų laisves, įskaitant saviraiškos, religijos arba tikėjimo ir asociacijų laisvę ir teisę į taikius susirinkimus; ragina nedelsiant ištirti visus žmonių dingimo ir grobimo atvejus, įvykusius Krymo okupacijos laikotarpiu, įskaitant Ervino Ibragimovo atvejį;

11.  primena, kad pagal Rusijos teisės aktus, Rusijos teisingumo sistemos jurisdikcija taikoma tik nusikaltimams, įvykdytiems Rusijos teritorijoje; apgailestauja dėl to, kad Rusijos teisėsaugos tarnybos iškėlė kelias baudžiamąsias bylas dėl veiksmų, įvykdytų Ukrainos ir Krymo teritorijoje, prieš jos aneksiją;

12.  palankiai vertina neseniai įvykusį Ukrainos ombudsmenės vizitą į Krymą, kurio tikslas buvo susitikti su kaliniais; apgailestauja dėl to, kad ombudsmenei nebuvo leista susitikti su visais jų, ir reiškia viltį, kad būsimų jos vizitų metu ji turės galimybę nekliudomai susitikti su ukrainiečiais kaliniai Kryme, ir taip pat tais, kurie buvo perkelti į Rusijos Federaciją;

13.  ragina suteikti neribotą, saugų ir nekliudomą patekimą į Krymo pusiasalį ESBO ir kitiems tarptautiniams žmogaus teisių stebėtojams bei visiems humanitarinės veiklos dalyviams ir įsteigti nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, ir teikti, kaip reikalaujama, humanitarinę ir teisinę pagalbą; remia iniciatyvas, kurių ėmėsi Ukraina, siekdama spręsti šiuos klausimus Žmogaus teisių taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES delegaciją Rusijoje atidžiai stebėti teismo bylas prieš Ukrainos politinius kalinius bei pranešti apie elgesį su jais jų kalinimo metu; reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie baudžiamojo psichiatrinio gydymo naudojimą; tikisi, kad ES delegacija, EIVT ir valstybių narių ambasados atidžiai stebės teismo procesą prieš Ukrainos piliečius Rusijoje ir sieks gauti galimybę susitikti su tais žmonėmis prieš jų teismus, per juos ir po jų;

14.  smerkia paplitusią praktiką perkelti sulaikytuosius į tolimus Rusijos regionus, nes tai labai trukdo jų bendravimui su šeimomis ir žmogaus teisių organizacijomis; pabrėžia, kad tokia praktika pažeidžia galiojančius Rusijos teisės aktus, visų pirma baudžiamojo proceso vykdymo kodekso 73 straipsnį, pagal kurį bausmės turi būti atliekamos regione, kuriame nuteistieji gyvena arba kuriame priimtas teismo nuosprendis; smerkia praktiką, kai sulaikytiems draudžiami konsuliniai vizitai, ir ragina valdžios institucijas besąlygiškai duoti leidimus tokiems vizitams; ragina Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (angl. ICRC) atstovams sudaryti sąlygas apsilankyti okupuotose teritorijose ir gerbti sulaikytų asmenų teisę reguliariai bendrauti su artimaisiais ir draugais, tiek susirašinėjant, tiek susitinkant;

15.  taip pat pabrėžia, kad Ukrainai reikia užtikrinti perkeltųjų Ukrainos piliečių teisių ir poreikių apsaugą, įskaitant jų teisę balsuoti ir naudotis visapusiška teisine ir administracine apsauga savo šalyje;

16.  palankiai vertina 2017 m. vasario 22 d. Rusijos Aukščiausiojo teismo prezidiumo sprendimą panaikinti nuosprendžius Ildarui Dadinui už dalyvavimą daugybėje nesankcionuotų protestų, įskaitant ir tuos, kurie buvo nukreipti prieš Rusijos karą Ukrainoje, ir įsakymą paleisti jį iš kalėjimo po to, kai 2016 m. lapkričio 24 d. Parlamentas priėmė skubią, jį ginančią rezoliuciją(6);

17.  ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais nuolat atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį Krymo pusiasalyje; pabrėžia, jog tiesiog būtina, kad Europos Sąjunga atliktų labiau pastebimą, veiksmingesnį ir aktyvesnį vaidmenį skatindama ilgalaikį taikų sprendimą;

18.  ragina ES remti Ukrainos ir Krymo totorių žiniasklaidos projektus, skirtus Krymui, taip pat tuos, kuriuos inicijavo Europos demokratijos fondas ir Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas (angl. Radio Free Europe/Radio Liberty), ir tuos, kuriais ginamos ukrainiečių ir Krymo totorių mokyklos, ir kitas iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti jų kultūros paveldą;

19.  ragina ir toliau taikyti tolesnes ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant jų turto ES bankuose įšaldymą;

20.  ragina visas šalis visapusiškai įgyvendinti Minsko susitarimų nuostatas, įskaitant karinės veiklos Donbase nutraukimą ir apsikeitimą įkaitais, ir nedelsiant paleisti ir grąžinti visus nelaisvėje laikomus asmenis; primena ypatingą Rusijos vyriausybės atsakomybę šiuo klausimu;

21.  prašo ištirti galimybę sukurti tarptautinį formatą deryboms, kuriose dalyvaujant ES būtų aptariamas Krymo okupacijos nutraukimas ir kurios būtų grindžiamos tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių ir tarptautiniais principais;

22.  ragina Tarybą rasti būdų, kaip paremti Ukrainos siekį, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas pripažintų, kad Rusijos Federacija atsakytų už savo teikiamą paramą terorizmui rytų Ukrainoje ir už ukrainiečių bei Krymo totorių diskriminavimo veiksmus okupuotame Kryme;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Ukrainos prezidentui, Ukrainos ir Rusijos Federacijos vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėms Asamblėjoms.

 

 

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0043.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0218.

(3)

OL C 346, 2016 9 21, p. 101.

(4)

Estas.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0314.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0446.

Teisinis pranešimas