Procedūra : 2018/2785(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0333/2018

Pateikti tekstai :

RC-B8-0333/2018

Debatai :

PV 05/07/2018 - 4.3
CRE 05/07/2018 - 4.3

Balsavimas :

PV 05/07/2018 - 6.3

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0305

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 441kWORD 52k
4.7.2018
PE621.761v01-00}
PE621.763v01-00}
PE621.764v01-00}
PE621.765v01-00}
PE621.766v01-00}
PE621.767v01-00} RC1
 
B8-0333/2018}
B8-0335/2018}
B8-0336/2018}
B8-0337/2018}
B8-0338/2018}
B8-0339/2018} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį

keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:

B8-0333/2018 (ECR)

B8-0335/2018 (S&D)

B8-0336/2018 (EFDD)

B8-0337/2018 (ALDE)

B8-0338/2018 (PPE)

B8-0339/2018 (GUE/NGL)


dėl Burundžio  (2018/2785(RSP))


Cristian Dan Preda, Joachim Zeller, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Elmar Brok, Marijana Petir, Tomáš Zdechovský, Željana Zovko, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Ivan Štefanec, Luděk Niedermayer, Pavel Svoboda, Anna Záborská, Patricija Šulin, Lorenzo Cesa, Elisabetta Gardini, Tunne Kelam, Brian Hayes, Bogdan Brunon Wenta, Milan Zver, Csaba Sógor, Michaela Šojdrová, David McAllister, Mairead McGuinness, Adam Szejnfeld, Romana Tomc, Eduard Kukan, Giovanni La Via, Lefteris Christoforou, Deirdre Clune, Seán Kelly, Dubravka Šuica, Sandra Kalniete, Ivana Maletić, Ivo Belet, Stanislav Polčák, Jiří Pospíšil, Krzysztof Hetman, László Tőkés, Inese Vaidere PPE frakcijos vardu
Elena Valenciano, Victor Boştinaru, Soraya Post, Maria Arena S&D frakcijos vardu
Charles Tannock, Karol Karski, Anna Elżbieta Fotyga, Ruža Tomašić, Notis Marias, Monica Macovei ECR frakcijos vardu
Louis Michel, Nedzhmi Ali, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Dita Charanzová, Gérard Deprez, Martina Dlabajová, María Teresa Giménez Barbat, Charles Goerens, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Ilhan Kyuchyuk, Patricia Lalonde, Valentinas Mazuronis, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Robert Rochefort, Marietje Schaake, Jasenko Selimovic, Pavel Telička, Ramon Tremosa i Balcells, Viktor Uspaskich, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu
Marie-Christine Vergiat, Merja Kyllönen, Dimitrios Papadimoulis, Kostadinka Kuneva, Stelios Kouloglou, Patrick Le Hyaric GUE/NGL frakcijos vardu
Klaus Buchner, Jordi Solé, Margrete Auken, Bodil Valero Verts/ALE frakcijos vardu
Ignazio Corrao, Piernicola Pedicini, Isabella Adinolfi, Laura Ferrara, Rolandas Paksas, Fabio Massimo Castaldo EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Burundžio  (2018/2785(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Burundžio, ypač į 2015 m. liepos 9 d.(1), 2015 m. gruodžio 17 d.(2), 2017 m. sausio 19 d.(3) ir 2017 m. liepos 6 d.(4) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą, ypač į jo 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2015 m. lapkričio 12 d. rezoliuciją Nr. 2248 (2015) ir 2016 m. liepos 29 d. rezoliuciją Nr. 2303 (2016) dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 27 d. Jungtinių Tautų padėties Burundyje tyrimo komisijos (UNCI) žodinį pranešimą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 23 d. paskelbtą Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pirmąją ataskaitą dėl padėties Burundyje ir į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl politinės padėties ir tebesitęsiančio smurto Burundyje, kuriame jis primygtinai ragino vyriausybę ir visas šalis nedelsiant nutraukti tokius smurtinius veiksmus ir neleisti jiems vykti,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pranešimą spaudai dėl padėties Burundyje ir į 2018 m. balandžio 5 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą, kuriame smerkiami visi žmogaus teisių pažeidimai Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 20 d. paskelbtą nepriklausomo Jungtinių Tautų tyrimo dėl Burundžio ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 30 d. priimtą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugpjūčio 28 d. Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą dėl Burundžio (toliau – Arušos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 13 d. Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Sprendimą dėl Taikos ir saugumo tarybos veiklos ir dėl taikos ir saugumo padėties Afrikoje (Assembly/AU/Dec.598(XXVI)), priimtą per 26-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją, vykusią 2016 m. sausio 30–31 d. Adis Abeboje (Etiopija),

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos sprendimus ir pareiškimus (Assembly/AU/Dec.605-620 (XXVII)), priimtus per 27-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją, vykusią 2016 m. liepos 17–18 d. Kigalyje (Ruanda),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 4 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Burundžio Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 31 d. Rytų Afrikos bendrijos (EAC) aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą (ES) 2016/394 dėl konsultacijų su Burundžio Respublika pagal Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimo 96 straipsnį procedūros baigimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1755(6) ir į 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/1763(7) ir 2016 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/1745(8) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d., gegužės 18 d., birželio 22 d. ir lapkričio 16 d. ir 2016 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. gruodžio 19 d., 2016 m. spalio 21 d. ir 2017 m. spalio 27 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą ES vardu dėl padėties Burundyje artėjant referendumui dėl konstitucijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl lygos „Iteka“ (angl. Ligue Iteka) uždraudimo Burundyje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2015 m. balandžio mėn., kai prezidentas P. Nkurunziza paskelbė kandidatuosiąs kontroversiškai vertinamai trečiajai kadencijai, po ko kilo kelis mėnesius trukę neramumai, per kuriuos, Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) duomenimis, žuvo 593 asmens ir nuo to laiko, pasak UNHCR, 413 000 asmenų pabėgo iš šalies, o 169 000 asmenų buvo perkelta šalies viduje, Burundis patiria politinę, žmogaus teisių ir humanitarinę krizę; kadangi, Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, 3,6 mln. šalies gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba;

B.  kadangi konstituciniai pakeitimai, už kuriuos nubalsuota referendume, apima prezidento galių išplėtimą, viceprezidento galių sumažinimą, tai, kad prezidentas skiria ministrą pirmininką, paprastosios daugumos procedūros, kuri taikoma teikiant arba keičiant teisės aktus parlamente, įvedimą, galimybę peržiūrėti Arušos susitarime nustatytas kvotas ir draudimą politinėms partijoms, surinkusioms mažiau kaip 5 proc. balsų, dalyvauti vyriausybėje ir dėl visų šių pakeitimų kyla grėsmė Arušos susitarimui;

C.  kadangi artėjant 2018 m. gegužės 17 d. referendumui dėl konstitucijos visoje šalyje sustiprėjo smurtiniai veiksmai prieš politinius oponentus ir jų bauginimas, o pirmiau minėtos konstitucijos peržiūros priešininkai buvo bauginami ir priverstinai dingdavo; kadangi referendumas dėl konstitucijos taip pat leidžia panaikinti Arušos susitarimo nuostatas, dėl kurių buvo susitarta, o dėl to gali sumažėti įtraukumas ir rastis kitų rimtų padarinių Burundžio politiniam stabilumui; kadangi, nepaisant konstitucijos pakeitimų, prezidentas P. Nkurunziza paskelbė, kad nekandidatuos 2020 m. rinkimuose;

D.  kadangi, pasak organizacijos „Amnesty International“, oficialios kampanijos metu buvo dažnai pranešama apie asmenų, kurie ragino balsuoti prieš, suėmimą, mušimą ir bauginimą; kadangi referendumas vyko toliau besitęsiant represiniams veiksmams, o tai paskatino Burundžio katalikų kunigus kalbėti apie tai, kad daug piliečių gyvena baimėje, neišdrįsdami pasakyti, ką galvoja, nes bijo represijų;

E.  kadangi, kaip pabrėžė Jungtinių Tautų padėties Burundyje tyrimo komisija (UNCI), gyventojai ir toliau kenčia nuo politinio smurto, savavališkų suėmimų, neteisminių egzekucijų, mušimo, neapykantą kurstančių kalbų ir įvairių kitų pažeidimų; kadangi valdančiosios politinės partijos jaunimo lyga „Imbonerakure“ ir toliau vykdo žmogaus teisių pažeidimus ir taiko įvairius bauginimo būdus, pvz., kai kuriose provincijose įrengia užtvarus keliuose ir kontrolės punktus, prievarta išgauna pinigus, persekioja praeivius ir suima žmones, kurie, jų įtarimu, yra susiję su opozicija, daug iš jų buvo kalinama, žaginama, mušama ir kankinama, o kai kurie dėl tokio elgesio mirė;

F.  kadangi 2018 m. referendumo laikotarpiu teisių gynimo organizacijos pranešė apie pilietinės erdvės mažėjimo ir žiniasklaidos erdvės prastėjimo atvejus nacionaliniu ir vietos lygmenimis; kadangi nuo 2015 m. vyriausybė vis labiau kelia grėsmę vietos NVO ir žmogaus teisių gynėjams ir vis dažniau taiko prieš juos nukreiptas priemones, o spaudos laisvė ir sąlygos, kuriomis dirba žurnalistai, nuolat blogėja; kadangi privačios žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai, kovodami su vyriausybe, jau yra sumokėję didelę kainą, į kurią, be kita ko, įėjo suėmimai, neatidėliotino mirties bausmės vykdymo ir prievartinio dingimo atvejai, o kartais vyriausybė juos laikė nusikaltėliais ar net teroristais;

G.  kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Burundis užima 159 vietą iš 180;

H.  kadangi daugeliui kovotojų už žmogaus teises buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės, pvz., Germainui Rukuki, kuris dirba Burundžio katalikų teisininkų asociacijoje ir buvo nuteistas 32 m., arba daugelis kovotojų kalinami laukiant teismo proceso, pvz., Nestor Nibitanga; kadangi buvo patvirtinti ribojamieji teisės aktai, kuriais siekiama kontroliuoti vietos ir tarptautines NVO; kadangi kai kurios organizacijos buvo priverstos sustabdyti savo veiklą, o kitos, pvz., lyga ITEKA, FODAS ir ACAT, – nutraukti visam laikui; kadangi daugelis vadovų ir žmogaus teisių gynėjų buvo ištremti, o tie, kurie vis dar liko šalyje, nuolat patiria spaudimą ar gali būti suimti; kadangi Emmanuel Nshimirimana, Aimé Constant Gatore ir Marius Nizigama buvo nuteisti kalėti nuo 10 iki 32 metų, o Nestorui Nibitangai gali būti skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi jau beveik dvejus metus yra dingęs žurnalistas Jean Bigirimana ir kadangi jis yra viena iš daugelio prievartinio dingimo aukų;

I.  kadangi 2017 m. spalio mėn. TBT teisėjai įgaliojo TBT prokurorą pradėti tyrimą dėl šiam teismui teismingų nusikaltimų, kurie, kaip įtariama, įvykdyti nuo 2015 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. spalio 26 d. Burundyje arba Burundžio piliečių ne Burundyje; kadangi nuo 2017 m. spalio 27 d. Burundis tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš TBT po to, kai 2016 m. balandžio mėn. teismas priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir galimų nusikaltimų žmoniškumui Burundyje, nors režimas šalyje ir toliau nebaudžiamas žudo žmones;

J.  kadangi Burundžio karinių pajėgų dalyvavimas taikos palaikymo misijose leidžia prezidento P. Nkurunzizos režimui nuslėpti realias vidaus problemas ir pateikti Burundį kaip stabilizavimo veiksnį kitose krizę patiriančiose šalyse, nors pats Burundis išgyvena beprecedentę krizę, kurios metu vykdomi šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai; kadangi taip Burundis užsidirba daug pinigų, kurie nėra paskirstomi gyventojams; kadangi neišformavus karinės grupuotės „Ibonerakure“ negali būti įmanomi taikūs, laisvi, demokratiniai ir nepriklausomi rinkimai;

K.  kadangi Burundyje nepaliaujamai blogėja socialinė ir ekonominė padėtis ir ši šalis yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui; kadangi apie 3,6 mln. Burundžio gyventojų (30 proc. visų gyventojų) reikia pagalbos, o 1,7 mln. gyventojų stinga maisto; kadangi ši skurdo padėtis dar labiau blogėja įvedus „savanoriškus“ įnašus į 2020 m. rinkimus, šiuos įnašus dažnai prievarta renka grupuotė „Imbonerakure“ ir jie sudaro maždaug 10 ar daugiau procentų valstybės tarnautojo mėnesinio atlyginimo;

L.  kadangi 30-ajame Afrikos Sąjungos aukščiausio lygio susitikime ir 19-ajame Rytų Afrikos bendrijos aukščiausio lygio susitikime, Afrikos Sąjunga ir Rytų Afrikos bendrija atitinkamai pareiškė, kad yra įsipareigojusios taikiai spręsti politinės padėties Burundyje problemą vykdant įtraukų dialogą, pagrįstą 2000 m. rugpjūčio 28 d. Arušos susitarimu;

M.  kadangi kai kurie dvišaliai ir daugiašaliai partneriai, atsižvelgdami į padėtį šalyje, sustabdė savo finansinę ir techninę pagalbą Burundžio vyriausybei; kadangi ES sustabdė tiesioginės finansinės paramos Burundžio administracijai teikimą, įskaitant paramą biudžetui, tačiau toliau teikia paramą gyventojams ir humanitarinę pagalbą;

N.  kadangi ES ir JAV prieš Burundį ėmė taikyti tikslines ir konkretiems asmenims skirtas sankcijas; kadangi 2017 m. spalio 23 d. Taryba pratęsė ES ribojamųjų priemonių Burundžiui taikymą iki 2018 m. spalio 31 d.; kadangi šios priemonės apima draudimą keliauti ir lėšų įšaldymą ir yra tikslingai taikomos asmenims, kurių veikla, kaip buvo nustatyta, kenkė demokratijai ar kliudė rasti politinį krizės Burundyje sprendimą;

O.  kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba savo 38-ojoje sesijoje 2018 m. birželio 28 d. priėmė Burundžio visuotinio periodinio vertinimo išvadas; kadangi Burundis pritarė 125 iš 242 šiame vertinimo pateiktų rekomendacijų, visų pirma atmetęs tas, kuriomis raginama imtis praktinių veiksmų siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje;

P.  kadangi Konstitucinis teismas patvirtino 2018 m. gegužės 17 d. referendumo rezultatus ir atmetė peticiją, kurią pateikė opozicija, įtarusi, kad buvo taikomos grasinimo priemonės ir piktnaudžiaujama;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant neatidėliotinus mirties bausmės vykdymus, kankinimus, prievartinius dingimus ir savavališką kalinimą; primena Burundžiui jo, kaip Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos nario, įsipareigojimą toliau visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų tyrimų Burundyje komisija ir trijų JT ekspertų grupe ir leisti į šalį atvykti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais;

2.  ragina Burundžio vyriausybę visapusiškai laikytis Arušos susitarimo, nes tai pagrindinė taikos ir stabilumo šalyje užtikrinimo priemonė; ragina Burundžio vyriausybę laikytis savo tarptautinių teisinių įsipareigojimų žmogaus ir pilietinių teisių srityje ir skatinti ir ginti saviraiškos ir asociacijų laisvės teisę, įtvirtintą Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, kurį Burundis yra pasirašęs;

3.  dar kartą smerkia prieš žurnalistus, opozicijos šalininkus ir žmogaus teisių gynėjus nukreiptus bauginimus, represijas, smurtą ir puldinėjimus; ragina Burundžio valdžios institucijas gerbti teisinės valstybės principą ir pagrindines žmogaus teises, kaip antai saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę, ir nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę Germainą Rukuki, Nestorą Nibitangą, Emmanuelį Nshimirimaną, Aimé Constantą Gatorę and Mariusą Nizigamą – penkis žmogaus teisių gynėjus, kurie buvo suimti tik dėl veiklos žmogaus teisių srityje ir valdžios institucijų apkaltinti pakenkus valstybės saugumui; reikalauja, kad Burundžio valdžios institucijos pradėtų tirti žurnalisto Jeano Birigiramanos situaciją;

4.  smerkia Burundžio sprendimą pasitraukti iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT); pritaria, kad būtų tęsiamas TBT preliminarus sunkių nusikaltimų ir represinių veiksmų Burundyje tyrimas; ragina ES toliau reikalauti atskaitomybės už Burundyje įvykdytus nusikaltimus; tikisi, kad Burundis atnaujins ir tęs bendradarbiavimą su TBT, atsižvelgdamas į tai, kad kova su nebaudžiamumu, baudžiamasis persekiojimas už visus žmogaus teisių pažeidimus ir atskaitomybė ir toliau yra būtini žingsniai siekiant įveikti krizę ir užtikrinti ilgalaikį taikų sprendimą;

5.  palankiai vertina Jungtinių Tautų tyrimų Burundyje komisijos pranešimą žodžiu ir giria jo svarbų darbą, susijusį su šiuo metu šalyje vykdomos žmogaus teisių krizės dokumentavimu;

6.  pabrėžia, kad yra susirūpinęs dėl humanitarinės padėties, kurią rodo 169 000 šalies viduje perkelti asmenys, 1,67 mln. žmonių, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, ir daugiau nei 410 000 Burundžio piliečių, kurie ieško prieglobsčio kaimyninėse šalyse; teigiamai vertina priimančiųjų šalių pastangas ir ragina regiono vyriausybes užtikrinti, kad pabėgėlių grąžinimas būtų savanoriškas, pagrįstas informacija pagrįstais sprendimais ir vykdomas užtikrinant saugumą ir orumą;

7.  vis dėlto apgailestauja dėl lėtos dialogo dėl Burundžio, kuriam vadovavo Rytų Afrikos bendrija, pažangos ir dėl to, kad Burundžio vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų šioje srityje, ir ragina visas šalis, visų pirma Burundžio valdžios institucijas, įsipareigoti skubiai atnaujinti dialogą dėl Burundžio, kuris turėtų būti organizuojamas iš tikrųjų įtraukioje sistemoje ir netaikant jokių išankstinių sąlygų;

8.  ragina atnaujinti ir koordinuoti AS, ES, JT Afrikos ekonomikos komisijos (UNECA) ir visos JT požiūrį; apgailestauja dėl to, kad Burundžio vyriausybė neatsižvelgia į JT generalinio sekretoriaus ataskaitas, JT žmogaus teisių tarybos Ženevoje priimtas rezoliucijas, 2018 m. sausio mėn. AS sprendimą arba UNECA tarpininkavimo pastangas; ragina dvišalius ir daugiašalius partnerius bei Burundžio vyriausybę toliau palaikyti dialogą, kad Burundžio vyriausybė sukurtų paramos atnaujinimui palankias sąlygas; ragina visus Burundžio suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti šiame procese; pakartoja, kad remia tarpininkavimo procesą remiant AS ir JT generalinio sekretoriaus specialiajam atstovui;

9.  palankiai vertina dvišalių ir daugiašalių partnerių teikiamą pagalbą gerinant humanitarinę padėtį ir ragina tarptautinę bendruomenę toliau teikti paramą tenkinant humanitarinius poreikius šalyje; ragina Komisiją 2018 m. teikti papildomą tiesioginę paramą gyventojams; pabrėžia, kad norint grįžti prie klasikinio bendradarbiavimo būdo reikia grįžti prie teisinės valstybės ir demokratijos, įskaitant kovą su nebaudžiamumu ir Burundžio piliečių apsaugą;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad vykstanti politinė krizė gali virsti etniniu konfliktu naudojant propagandą, neapykantą kurstančius pareiškimus arba raginimus imtis prievartos ir pilietinės visuomenės narius, žurnalistus ir tutsius prilyginant režimo priešams, kurie turi būti sunaikinti; ragina visas šalis Burundyje susilaikyti nuo bet kokio elgesio ar kalbos, kuri ilgainiui galėtų dar labiau paaštrinti smurtą, sustiprinti krizę arba neigiamai paveikti regiono stabilumą;

11.  tebėra labai susirūpinęs dėl to, kad 2018 m. gegužės 17 d. referendume priimta naujoji konstitucija galėtų pradėti naikinti Arušos susitarime nustatytas kruopščiai derybose suderintas nuostatas, kurios padėjo užbaigti Burundžio pilietinį karą;

12.  dar kartą patvirtina savo paramą po konsultacijų su Burundžio valdžios institucijomis pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį priimtam Europos Sąjungos sprendimui sustabdyti tiesioginę finansinę paramą Burundžio vyriausybei ir palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga patvirtino kelionių apribojimo ir turto įšaldymo priemones asmenims, siekiantiems pakenkti taikos siekiams ar žmogaus teisių užtikrinimui;

13.  reikalaujama nutraukti bet kokį tolesnį mokėjimą Burundžio pajėgoms ir JT ir įvairioms AS taikos palaikymo misijose dalyvaujančioms grupėms iš Burundžio; atkreipia dėmesį į prezidento P. Nkurunzizos pranešimą, kad 2020 m. jis nesieks likti dar vienai kadencijai; ragina tarptautinę bendruomenę atidžiai stebėti padėtį Burundyje, nepriklausomai nuo prezidento P. Nkurunzizos pareiškimo dėl 2020 m. rinkimų;

14.  primena tvirtą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2018 m. gegužės 8 d. pareiškimą dėl paskutinio parengiamojo 2018 m. gegužės 17 d. konstitucinio referendumo etapo pradžios; apgailestauja, kad nėra bendro sutarimo tarp įvairių visuomenės ir politinių Burundžio grupių, trūksta oficialios viešos informacijos apie pagrindinius Konstitucijos projekto elementus ir atidžiai kontroliuojami žurnalistai ir žiniasklaida;

15.  primena Burundžio vyriausybei, kad įtraukių, patikimų ir skaidrių 2020 m. rinkimų sąlygos susijusios su teise į saviraiškos laisvę, teise gauti informaciją ir laisva erdve, kurioje žmogaus teisių gynėjai gali pasisakyti nebauginami ar nesibaimindami represijų;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Burundžio vyriausybei ir parlamentui, AKR ir ES ministrų tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos valstybėms narėms ir institucijoms ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

 

 

 

(1)

OL C, 2017 8 11, p. 137.

(2)

OL C, 2017 11 24, p. 190.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0004.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0310.

(5)

OL L 73, 2016 3 18, p. 90.

(6)

OL L 257, 2015 10 2, p. 1.

(7)

OL L 257, 2015 10 2, p. 37.

(8)

OL L 264, 2016 9 30, p. 29.

Atnaujinta: 2018 m. liepos 5 d.Teisinis pranešimas