Procedūra : 2018/2841(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0371/2018

Pateikti tekstai :

RC-B8-0371/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/09/2018 - 10.2
CRE 13/09/2018 - 10.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0345

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 438kWORD 52k
12.9.2018
PE624.080v01-00}
PE624.083v01-00}
PE624.085v01-00}
PE624.088v01-00}
PE624.089v01-00}
PE624.090v01-00}
PE624.091v01-00} RC1
 
B8-0371/2018}
B8-0374/2018}
B8-0376/2018}
B8-0379/2018}
B8-0380/2018}
B8-0381/2018}
B8-0382/2018} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį

keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:

B8-0371/2018 (Verts/ALE)

B8-0374/2018 (ECR)

B8-0376/2018 (S&D)

B8-0379/2018 (EFDD)

B8-0380/2018 (GUE/NGL)

B8-0381/2018 (PPE)

B8-0382/2018 (ALDE)


dėl Mianmaro, visų pirma žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejo (2018/2841(RSP))


Cristian Dan Preda, Ramona Nicole Mănescu, Elmar Brok, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Jaromír Štětina, Laima Liucija Andrikienė, Krzysztof Hetman, Eduard Kukan, Patricija Šulin, Tomáš Zdechovský, Marijana Petir, Tunne Kelam, Elisabetta Gardini, Roberta Metsola, Csaba Sógor, Romana Tomc, Željana Zovko, Cristian-Silviu Buşoi, Giovanni La Via, Pavel Svoboda, Ivan Štefanec, Bogdan Brunon Wenta, József Nagy, Adam Szejnfeld, Stanislav Polčák, Tadeusz Zwiefka, Michaela Šojdrová, Joachim Zeller, Sandra Kalniete, Francis Zammit Dimech, David McAllister, Seán Kelly, Ivana Maletić, Deirdre Clune, Dubravka Šuica, Ivo Belet, Andrey Kovatchev, Anna Záborská, László Tőkés, Milan Zver, Tokia Saïfi, Inese Vaidere PPE frakcijos vardu
Elena Valenciano, Soraya Post, Neena Gill S&D frakcijos vardu
Ryszard Czarnecki, Charles Tannock, Amjad Bashir, Karol Karski, Ruža Tomašić, Monica Macovei, Branislav Škripek, Sajjad Karim, Raffaele Fitto, Pirkko Ruohonen-Lerner, Jan Zahradil, Jana Žitňanská ECR frakcijos vardu
Urmas Paet, Izaskun Bilbao Barandica, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Marietje Schaake, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Filiz Hyusmenova, Gérard Deprez, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Patricia Lalonde, Louis Michel, Javier Nart, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Carolina Punset, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Robert Rochefort, Ramon Tremosa i Balcells, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Cecilia Wikström ALDE frakcijos vardu
Younous Omarjee, Marie-Christine Vergiat, Patrick Le Hyaric, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen, Tania González Peñas, Xabier Benito Ziluaga, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Dimitrios Papadimoulis, Stelios Kouloglou, Barbara Spinelli, Miguel Urbán Crespo GUE/NGL frakcijos vardu
Barbara Lochbihler, Jean Lambert, Judith Sargentini, Ernest Urtasun, Pascal Durand Verts/ALE frakcijos vardu
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo, Isabella Adinolfi EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro, visų pirma žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejo (2018/2841(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir rohinjų padėties, visų pirma 2018 m. birželio 14 d.(1), 2017 m. gruodžio 14 d.(2), 2017 m. rugsėjo 14 d.(3), 2016 m. liepos 7 d.(4) ir 2016 m. gruodžio 15 d.(5) priimtas rezoliucijas,

  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą dėl Wa Lone ir Kyaw Soe Oo skirtų nuosprendžių Mianmare ir 2018 m. liepos 9 d. pareiškimą dėl dviejų agentūros „Reuters“ žurnalistų persekiojimo Mianmare,

  atsižvelgdamas į Tarybos 2017 m. spalio 16 d. ir 2018 m. vasario 26 d. išvadas dėl Mianmaro,

  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/655(6) ir 2018 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/900(7), kuriais nustatomos papildomos ribojamosios priemonės Mianmarui, sugriežtinamas ES ginklų embargas ir taikomos sankcijos Mianmaro kariuomenės ir pasienio apsaugos policijos pareigūnams,

  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 24 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ataskaitą, kuri bus pateikta 2018 m. rugsėjo 10–28 d. vyksiančioje 39-oje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Kofi Annano vadovaujamos Patariamosios komisijos dėl Rachinų valstijos galutinę ataskaitą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

  atsižvelgdamas į tarptautinę humanitarinę teisę, Ženevos konvencijas ir jų protokolus ir į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. generalinio sekretoriaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktą pranešimą apie seksualinį smurtą, susijusį su konfliktu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 6 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo I ikiteisminio tyrimo kolegijos sprendimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. gruodžio 12 d. du žurnalistai, Wa Lone ir Kyaw Soe Oo, savavališkai sulaikyti ir įkalinti, kaip įtariama, dėl to, kad rengė pranešimus apie Tatmadaw (Mianmaro ginkluotosios pajėgos) padarytus sunkius žmogaus teisių pažeidimus Rachinų valstijoje;

B.  kadangi po to žurnalistams Wa Lone ir Kyaw Soe Oo iškelti kaltinimai pagal 1923 m. Valstybės paslapčių įstatymą; kadangi rugsėjo 3 d. Mianmaro teismas jiems skyrė iki septynerių metų kalėjimo bausmę; kadangi ši principinė byla dar labiau pakenkė žodžio laisvei, demokratijai ir teisinei valstybei Mianmare;

C.  kadangi nuo žurnalistų sulaikymo 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos ir ES valstybių narių diplomatai drauge su daugeliu tarptautinių stebėtojų dalyvavo kiekviename teismo posėdyje ir nuolat kėlė šį klausimą Mianmaro vyriausybei;

D.  kadangi ne sykį pranešta, kad savavališkai sulaikomi, įkalinami ar persekiojami pilietinės visuomenės veikėjai, įskaitant žurnalistus, teisininkus ir žmogaus teisių gynėjus, kurie kritikuoja Mianmaro valdžios institucijas, konkrečiai Tatmadaw ir kitas Mianmaro saugumo pajėgas ir jų veiksmus Rachinų valstijoje; kadangi kariuomenė ir vyriausybė griežtai kontroliuoja žiniasklaidos pateikiamą informaciją apie smurtą Rachinų valstijoje;

E.  kadangi rohinjų žmogaus teisių aktyvistės Wai Nu, kalėjusios nuo 18 metų iki jai sukako 25-eri, atvejis tebėra vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip Mianmaro valdžios institucijos persekioja aktyvistus;

F.  kadangi buvęs vaikas kareivis Aung Ko Htwe atlieka dvejų metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę už tai, kad davė žiniasklaidai interviu apie tai, ką jis patyrė Mianmaro kariuomenėje; kadangi jis buvo teisiamas pagal Mianmaro baudžiamojo kodekso 505 skirsnio b punktą ir šia neaiškiai suformuluota nuostata dažnai naudojamasi siekiant suvaržyti žodžio laisvę;

G.  kadangi pranešama, kad nuo 2016 m. areštuota ir sulaikyta dešimtys žurnalistų; kadangi Mianmaro valdžios institucijos naudojasi keliais represijų įstatymais, įskaitant Valstybės paslapčių įstatymą, kad sulaikytų, įkalintų, nutildytų ar persekiotų pilietinės visuomenės veikėjus, žurnalistus, teisininkus ir žmogaus teisių gynėjus, kurie kritikuoja Mianmaro vyriausybę ar saugumo pajėgas; kadangi pagal 2017 m. organizacijos „Freedom House“ sudarytą žiniasklaidos laisvės reitingą Mianmaras užėmė 159-ą vietą tarp 198 šalių;

H.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 24 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ataskaitoje padaryta išvada, kad Tatmadaw, Mianmaro policijos pajėgos, NaSaKa (buvusi Centrinė pasienio teritorijų imigracijos kontrolės tarnyba), Mianmaro pasienio apsaugos policija ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės Kačinų, Rachinų ir Šanų valstijose padarė sunkiausius žmogaus teisių pažeidimus ir sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, įskaitant genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; kadangi ataskaitoje taip pat teigiama, kad Arakano rohinjų gelbėjimo armija surengė koordinuotus išpuolius prieš karinę bazę ir kelis priešakinius saugumo pajėgų postus šiaurės Rachinų valstijoje, kad padidintų spaudimą rohinjų bendruomenėms; kadangi ataskaitoje toliau raginama tarptautiniu mastu apklausti ir patraukti atsakomybėn Mianmaro vyriausiuosius karinių pajėgų vadus ir asmenis, atsakingus už žiaurius nusikaltimus rohinjams; kadangi Mianmaras su šiomis išvadomis nesutinka;

I.  kadangi Nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ataskaitoje konstatuojama, kad Mianmaro valstybės patarėja, Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi nepasinaudojo savo de facto užimamomis vyriausybės vadovo pareigomis, nei moraliniu autoritetu, kad sustabdytų Rachinų valstijoje vykdomus veiksmus ar kad jų būtų išvengta; kadangi civilinės institucijos taip pat prisidėjo prie žiaurių nusikaltimų savo veiksmais ir neveiklumu, visų pirma skleidė melagingą informaciją, neigė Tatmadaw nusikaltimus, neleido atlikti nepriklausomų tyrimų ir prižiūrėjo, kaip naikinami įrodymai;

J.  kadangi 2018 m. rugsėjo 8 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas patvirtino, kad jis gali spręsti įtariamos rohinjų deportacijos iš Mianmaro į Bangladešą bylą;

K.  kadangi socialinių tinklų platformomis Mianmare naudojamasi šalyje gyvenančių rohinjų ir musulmonų šmeižto ir sąmokslo teorijų skleidimo kampanijų tikslais;

L.  kadangi rohinjai sudaro didžiausią Mianmare gyvenančių musulmonų procentinę dalį ir dauguma jų gyvena Rachinų valstijoje; kadangi, remiantis kukliausiais skaičiavimais, žuvusių skaičius siekia 10 000; kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. daugiau kaip 700 000 rohinjų, ieškodami saugaus prieglobsčio, pasitraukė į Bangladešą ir iš jų apie 500 000 yra vaikai – daug jų atkeliavo vieni, nes jų tėvai nužudyti arba jie buvo atskirti nuo šeimos;

1.  griežtai smerkia savavališką žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo sulaikymą ir nuteisimą už informavimą apie padėtį Rachinų valstijoje; ragina Mianmaro valdžios institucijas juos nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti ir panaikinti visus kaltinimus, iškeltus jiems ir visiems savavališkai sulaikytiems asmenims, įskaitant politinius kalinius, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, vien už tai, kad jie naudojosi savo teisėmis ir laisvėmis;

2.  smerkia visus bauginimo, priekabiavimo ar saviraiškos laisvės ribojimo veiksmus, kuriuos vykdo Mianmaro karinės ir saugumo pajėgos; pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir kritinė žurnalistika yra esminiai demokratijos ramsčiai, skatinantys gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę, ir ragina Mianmaro valdžios institucijas užtikrinti tinkamas sąlygas žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams, kad jie galėtų dirbti savo darbą nebijodami grasinimų ar priekabiavimo, neteisėto sulaikymo ar baudžiamojo persekiojimo;

3.  primena savo raginimą Mianmaro vyriausybei atšaukti sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais ir suteikti vietos bei tarptautinėms žiniasklaidos organizacijoms, žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms, visų pirma JT specialiajam pranešėjui, galimybę laisvai ir netrukdomai patekti į Rachinų valstybę ir užtikrinti žiniasklaidos darbuotojų saugą ir saugumą;

4.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo represinėmis teisinėmis nuostatomis, kuriomis ribojama žodžio laisvė; ragina Mianmaro valdžios institucijas panaikinti, persvarstyti ar iš dalies pakeisti visus įstatymus, įskaitant 1923 m. Valstybės paslapčių aktą, kurie neatitinka tarptautinių standartų ir kuriais pažeidžiamos ir nusikaltimu laikomos saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės; ragina Mianmaro vyriausybę užtikrinti, kad visi įstatymai atitiktų tarptautinius standartus ir įsipareigojimus;

5.  griežtai smerkia plačiai paplitusius ir sistemingus išpuolius prieš rohinjus, kuriuos Tatmadaw ir kitos Mianmaro saugumo pajėgos vykdė Kačinų, Rachinų ir Šanų valstijose ir kurie, pasak žmogaus teisių tarybos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą, prilygsta genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, – tai šiurkščiausi žmogaus teisių pažeidimai; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Mianmaro vyriausybės daromi žmogaus teisių pažeidimai vis rimtesni ir jų mastas vis didesnis;

6.  dar kartą išreiškia užuojautą ir pabrėžia paramą rohinjams; dar kartą ragina Mianmaro vyriausybę ir saugumo pajėgas nedelsiant sustabdyti prieš rohinjus ir Šiaurės Mianmaro etnines mažumas vykdomus pažeidimus, žmonių žudymus, turto naikinimą ir seksualinį smurtą, ir užtikrinti, kad Mianmare (visų pirma Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose) įsivyrautų saugumas ir teisinės valstybės principai; primena Mianmaro valdžios institucijoms jų tarptautinius įsipareigojimus tirti nusikaltimus ir patraukti už juos atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; ragina Mianmaro vyriausybę ir valstybės patarėją Aung San Suu Kyi nedviprasmiškai pasmerkti bet kokį neapykantos kurstymą ir kovoti su rohinjų ir kitų tautinių mažumų socialine diskriminacija ir prieš jas nukreiptais priešiškais veiksmais;

7.  atkreipia dėmesį į nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą rezultatus ir remia jos rekomendacijas; palankiai vertina sprendimą, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) gali spręsti įtariamos rohinjų deportacijos iš Mianmaro į Bangladešą bylą; vis dėlto pripažįsta, kad vis dar laukiama JT Saugumo Tarybos (JT ST) prašymo TBT vykdyti tyrimą siekiant nustatyti visą žmogaus teisių pažeidimų mastą; ragina TBT vyriausiąjį prokurorą pradėti preliminarų tyrimą šiuo klausimu; ragina JT ST nedelsiant pateikti prašymą TBT dėl padėties Mianmare; remia nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos į Mianmarą ir organizacijos „ASEAN parlamentų nariai už žmogaus teises“ (APHR) raginimus atlikti tyrimą ir patraukti atsakingus karinių pajėgų vadus baudžiamojon atsakomybėn;

8.  ragina EIVT ir valstybes nares reikalauti nusikaltimų Mianmare vykdytojų atskaitomybės daugiašaliuose forumuose; ragina ES ir valstybes nares imtis iniciatyvos JT ST dėl laukiamos reakcijos teikti prašymą TBT dėl padėties Mianmare, taip pat imtis iniciatyvos JT Generalinėje Asamblėjoje ir būsimoje 39-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir sustiprinti jų pastangas skubiai sukurti tarptautinį nešališką ir nepriklausomą atskaitomybės mechanizmą, kurį taikant būtų remiamas įtariamų žiaurių nusikaltimų tyrimas ir atsakingų asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn;

9.  primena savo raginimą JT ST Mianmarui taikyti visuotinį ir visapusišką ginklų embargą, sustabdyti bet kokį bet kokių ginklų, amunicijos ir kitos karinės ir saugumo įrangos tiesioginį ir netiesioginį tiekimą, pardavimą arba perdavimą, įskaitant tranzitą ir perkrovimą, taip pat mokymus ar kitokios karinės arba saugumo paramos teikimą; primygtinai ragina JT ST priimti tikslines individualias sankcijas, įskaitant draudimą keliauti ir turto įšaldymą, asmenims, kurie pagal tarptautinę teisę yra atsakingi už sunkius nusikaltimus;

10.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti tyrimą pagal susitarime „Viskas, išskyrus ginklus“ numatytą mechanizmą ir galbūt persvarstyti Mianmarui naudingas prekybos lengvatas;

11.  palankiai vertina 2018 m. balandžio 26 d. Tarybos priimtą teisinę sistemą dėl tikslinių ribojamųjų priemonių, taikomų tam tikriems pareigūnams už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, ES ginklų embargo sustiprinimo ir 2018 m. birželio 25 d. sudaryto pirmojo asmenų ir subjektų sąrašo; primygtinai ragina Tarybą nustatyti draudimą keliauti ir taikyti tikslines finansines sankcijas bei turto įšaldymą Mianmaro pareigūnams, kuriuos nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija Mianmare įvardijo kaip atsakingus už žiaurius nusikaltimus;

12.  primena, kad tūkstančiai rohinjų (daug iš jų yra vaikai) yra perkelti šalies viduje ir jiems labai trūksta humanitarinės pagalbos ir apsaugos; ragina nedelsiant suteikti galimybę netrukdomai ir nevaržomai teikti humanitarinę pagalbą visoje šalyje; primygtinai ragina, kad tiems, kurie nori grįžti į tėvynę, Mianmaro vyriausybė užtikrintų saugų, savanorišką ir orų grįžimą, visapusiškai prižiūrint Jungtinėms Tautoms;

13.  ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę spręsti klausimą dėl poreikio padidinti ilgalaikę humanitarinę pagalbą rohinjams Bangladeše ir juos priimančiosiose bendruomenėse;

14.  primena, kad prievartavimai ir seksualinis smurtas buvo dažnas reiškinys prieš civilius gyventojus Kačinų, Rachinų ir Šanų valstijose; ragina ES, visų pirma Komisijos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų departamentą (ECHO) ir ES valstybes nares užtikrinti geresnę rohinjų mergaičių ir moterų apsaugą nuo seksualinio smurto;

15.  primena, kad pabėgėlių stovyklose turi būti teikiama medicininė ir psichologinė pagalba, ypač specialiai pritaikyta pagalba pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus; ragina teikti daugiau paramos paslaugų išžaginimo ir seksualinio smurto aukoms;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, valstybės patarėjai Aung San Suu Kyi, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2018)0261.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0500.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0351.

(4)

OL C 101, 2018 3 16, p. 134.

(5)

OL C 238, 2018 7 6, p. 112.

(6)

OL L 108, 2018 4 27, p. 29.

(7)

OL L 160I, 2018 6 25, p. 9.

Atnaujinta: 2018 m. rugsėjo 12 d.Teisinis pranešimas