Procedūra : 2018/2926(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0528/2018

Pateikti tekstai :

RC-B8-0528/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/11/2018 - 5.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0460

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 432kWORD 51k
14.11.2018
PE624.237v01-00}
PE624.241v01-00}
PE631.527v01-00} RC1
 
B8-0528/2018}
B8-0532/2018}
B8-0543/2018} RC1

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį

keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:

B8-0528/2018 (PPE)

B8-0532/2018 (ECR)

B8-0543/2018 (ALDE)


dėl žmogaus teisių padėties Kuboje  (2018/2926(RSP))


Esteban González Pons, Cristian Dan Preda, Luis de Grandes Pascual, Gabriel Mato, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Francisco José Millán Mon, Antonio López-Istúriz White, Michaela Šojdrová, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Milan Zver, Elisabetta Gardini, Jarosław Wałęsa, Lorenzo Cesa, Tomáš Zdechovský, Ivan Štefanec, Pavel Svoboda, József Nagy, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Krzysztof Hetman, Csaba Sógor, Patricija Šulin, Romana Tomc, Adam Szejnfeld, David McAllister, Lefteris Christoforou, Dubravka Šuica, Anders Sellström, Deirdre Clune, Seán Kelly, Ivana Maletić, Marijana Petir, Laima Liucija Andrikienė, Stanislav Polčák, László Tőkés, Željana Zovko, Francis Zammit Dimech, Inese Vaidere, Andrey Kovatchev, Jiří Pospíšil, Elmar Brok PPE frakcijos vardu
Anna Elżbieta Fotyga, Karol Karski, Raffaele Fitto, Ruža Tomašić, Jana Žitňanská, Valdemar Tomaševski, Pirkko Ruohonen-Lerner, Marek Jurek, Monica Macovei, Charles Tannock ECR frakcijos vardu
Pavel Telička, Nedzhmi Ali, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Dita Charanzová, Gérard Deprez, Fredrick Federley, Nadja Hirsch, Filiz Hyusmenova, Ivan Jakovčić, Petr Ježek, Ilhan Kyuchyuk, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jozo Radoš, Robert Rochefort, Marietje Schaake, Ramon Tremosa i Balcells, Johannes Cornelis van Baalen, Hilde Vautmans, Cecilia Wikström, Javier Nart, María Teresa Giménez Barbat ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Kuboje  (2018/2926(RSP))  

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kubos(1), 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES politikos Kubos vyriausybės atžvilgiu(2), 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Kubos(3), 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje(4) ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto, kuriam pritarė Parlamentas(5),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. balandžio 19 d. Miguel Díaz-Canel Kubos Nacionalinės liaudies asamblėjos buvo išrinktas naujuoju prezidentu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 17 d. paskelbtas JT Priverstinio dingimo komiteto išvadas dėl Kubos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 20 d. 82-oje sesijoje JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais priimtą nuomonę 59/2018 dėl Ariel Ruiz Urquiola, kurį organizacija „Amnesty International“ laiko sąžinės kaliniu,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos visuotinius periodinius vertinimus, atliktus Kuboje 2013 m. gegužės mėn. ir 2018 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2017 m. ataskaitą dėl Kubos ir 2018 m. liepos 27 d. organizacijos „Amnesty International“ direktorės Erikos Guevara-Rosa, atsakingos už Amerikos žemyną,“ pateiktą pareiškimą dėl naujos Kubos vyriausybės šimtadienio,

–  atsižvelgdamas į Kubos žmogaus teisių ir nacionalinio susitaikymo komisijos (CCHNC) mėnesinius pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Kubos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Kuba yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių aspektas įtrauktas į ES politinį dialogą, taip pat į bendradarbiavimo ir prekybos susitarimus; kadangi žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, nedalumas turėtų būti vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų santykiuose su Kuba;

B.  kadangi 2017 m. liepos 5 d. Parlamentas pritarė ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui (PDBS); kadangi PDBS aiškiai parodo didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kuboje ir į jį įtraukta sustabdymo sąlyga, taikoma pažeidus žmogaus teisių nuostatas;

C.  kadangi ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, pradėtas 2015 m.; kadangi 2018 m. spalio 9 d. ketvirtajame ES ir Kubos dialoge dėl žmogaus teisių šalys, be kita ko, nagrinėjo piliečių dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus klausimą, įskaitant pastarojo meto rinkimų procesus, taip pat asociacijų ir žodžio laisvę ir galimybę žmogaus teisių gynėjams ir kitiems pilietinės visuomenės sektoriams laisvai burtis, reikšti savo nuomonę ir dalyvauti viešajame gyvenime; kadangi Parlamentui neaišku, ar šis posėdis apskritai davė rezultatų; kadangi, nepaisant žmogaus teisių dialogo ir Kubos pakartotino išrinkimo į JT Žmogaus teisių tarybą 2017–2019 m. laikotarpiui, nebuvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų, susijusių su žmogaus teisėmis Kuboje; kadangi politinis dialogas turi apimti tiesioginį ir intensyvų dialogą su pilietine visuomene ir opozicija be jokių apribojimų;

D.  kadangi Kubos vyriausybė vis dar atsisako pripažinti žmogaus teisių stebėsena teisėta veikla ir neleidžiama suteikti teisinio statuso vietos žmogaus teisių grupėms;

E.  kadangi 2019 m. vasario 24 d. turi įvykti referendumas dėl konstitucijos; kadangi naujos konstitucijos rengimo procesui trūksta tinkamų nacionalinių konsultacijų, užtikrinant, kad komunistų partija išlaikys savo svarbų vaidmenį visuomenėje be daugiapartinės sistemos, pagrindinių laisvių ir politinių bei pilietinių teisių, taip sustiprinant centralizuotą valstybės nuosavybę ir kontroliuojamą ekonomiką; kadangi vienpartinė politinė sistema pripažįstama kaip „neatšaukiama“ 3 straipsnyje, o 224 straipsnyje teigiama, kad dabartinėms ir būsimoms kartoms draudžiama atsisakyti socializmo, taip pat dabartinės politinės ir socialinės sistemos negrįžtamumo principo; kadangi panašu, kad projekte esama kitų didelį susirūpinimą keliančių nuostatų;

F.  kadangi nepriklausomi žurnalistai, taikūs disidentai ir žmogaus teisių gynėjai, dokumentuojantys žmogaus teisių pažeidimus, kurie daugiausia yra demokratinės opozicijos nariai, persekiojami, savavališkai sulaikomi ar laikomi kalėjime Kuboje; kadangi, remiantis CCHNC, 2018 m. spalio mėn. be jokios abejonės dėl politinių priežasčių buvo įvykdyti mažiausiai 202 savavališki trumpalaikiai taikių oponentų ir nepriklausomų pilietinės visuomenės aktyvistų, kurie naudojasi savo pagrindinėmis žodžio, susirinkimų ir politinės asociacijos teisėmis, suėmimai;

G.  kadangi vienas iš šių asmenų yra Dr. Eduardo Cardet, Krikščioniškojo išsilaisvinimo judėjimo (MCL) nacionalinis koordinatorius, kuris buvo nuteistas trejus metus kalėti už tai, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio laisvę; kadangi 2016 m. lapkričio mėn. grįžęs namo po kelionės į Majamį jis buvo suimtas; kadangi Dr. E. Cardet, kuris laikomas sąžinės kaliniu, šiuo metu įkalintas Kubos Holigín kalėjime, kur jis laikomas vienutėje, neturėdamas galimybės matytis su šeima ar skambinti telefonu;

H.  kadangi neoficialios politinės opozicijos frakcijos „Kubos patriotinė sąjungą“ („Unión Patriótica de Cuba“, UNPACU) narys Tomás Núñez Magdariaga 62 dienas laikėsi protesto bado streiko ir 2018 m. spalio 15 d. dėl tarptautinio spaudimo buvo išleistas į laisvę; kadangi T. N. Magdariaga buvo pripažintas kaltu dėl tariamo grasinimo valstybės tarnautojui, kuris galiausiai prisipažino, kad jam pateikti kaltinimai buvo sufabrikuoti; kadangi jo atvejis yra dar vienas akivaizdus mėginimų nutildyti bet kokias kitokias idėjas pavyzdys;

I.  kadangi 2018 m. spalio mėn. „Baltai vilkinčios moterys“ dar kartą tapo pagrindinėmis politinių represijų aukomis, o kai kurie Jungtinio kovos su totalitarizmu forumo (FANTU) nariai tapo represijų taikiniu keliose šalies provincijose;

J.  kadangi reikia užtikrinti, kad su visais kaliniais Kuboje būtų elgiamasi žmogiškai; kadangi Kubos vyriausybė neleidžia nepriklausomoms žmogaus teisių grupėms pateikti į kalėjimus; kadangi Kubos piliečiams nesuteikiamos tinkamo proceso garantijos, pvz., teisė į teisingą ir viešą svarstymą kompetentingame ir nešališkame teisme; kadangi lygtinai paleisti kaliniai dažnai toliau bauginami valdžios institucijų;

K.  kadangi JT darbo grupė nesankcionuoto sulaikymo klausimais aiškiai nurodė, kad Kubos asmenys, nukentėję nuo savavališko sulaikymo, turi teisę siekti, kad vyriausybė atlygintų žalą, įskaitant restituciją, kompensaciją, reabilitaciją ir pasitenkinimą, ir garantuotų, kad tokie veiksmai nebus kartojami;

L.  kadangi Kuboje pastebima daugiau pagarbos religijos laisvei požymių; kadangi Kubos valdžios institucijos tuo pat metu vis dar labai riboja krikščionių bažnyčių statybą ar atstatymą; kadangi bažnyčia pamažu tapo didžiausia pilietinės visuomenės veikėja ir pagrindinis nevalstybinis socialinių paslaugų teikėjas Kuboje, tačiau jos veiklą griežtai kontroliuoja valdžios institucijos;

M.  kadangi palaikant glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius su Kuba iš ES pusės ketinama padėti šioje šalyje vykdyti politines reformas, kurios atitiktų visų jos piliečių lūkesčius; kadangi ekonominis ir prekybos liberalizavimas turėtų suteikti šaliai galimybę palaipsniui pereiti prie laisvų socialinių erdvių, sambūvio, technologijų ir ryšių, kuriuos vertina ir kurių reikalauja Kubos gyventojai;

N.  kadangi Parlamentas tris kartus skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę Kubos aktyvistams: 2002 m. premiją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – „Baltai vilkinčios moterys“ ir 2010 m. – Guillermo Fariñas; kadangi vis dar reguliariai pasitaiko atvejų, kai Sacharovo premijos laureatams neleidžiama išvykti iš šalies ir dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;

O.  kadangi Parlamentas daug kartų klausė, ar galėtų siųsti oficialias delegacijas į Kubą; kadangi, net ir sudarius PDBS, Kubos valdžios institucijos kiekvieną kartą neleido minėtoms delegacijoms atvykti į šalį;

1.  griežtai smerkia savavališkus taikių disidentų, nepriklausomų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir politinės opozicijos atstovų suėmimus, jų persekiojimą ir išpuolius prieš juos Kuboje; ragina nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus ir nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, įskaitant Eduardo Cardetą, ir asmenis, savavališkai kalinamus tik už tai, kad naudojosi savo saviraiškos ir susirinkimų laisve;

2.  ragina ES valstybes nares, EIVT ir jos delegaciją Kuboje griežtai laikytis pagrindinių savo principų ir politikos Kubos atžvilgiu, imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų išlaisvinti minėtieji asmenys, siekiant užtikrinti, kad nedelsiant baigtųsi politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas, ir padėti jiems bei juos apsaugoti;

3.  ragina Kubos valdžios institucijas pagerinti kalinimo sąlygas ir elgesį su kaliniais ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių grupėms ir nepriklausomoms Kubos organizacijoms patekti į šalies kalėjimus; pabrėžia, kad Kubos disidentų kalinimas dėl jų idealų ir jų taikios politinės veiklos prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai;

4.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant priimto PDBS, padėtis žmogaus teisių ir demokratijos srityje nepagerėjo; ragina įvykdyti privalomus įsipareigojimus, nustatytus ES ir Kubos PDBS, ypač susijusius su pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; pabrėžia, kad šio susitarimo sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo ir laikymosi;

5.  primena, kad PDBS apima nuostatą dėl susitarimo sustabdymo, kuri turėtų būti taikoma tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; todėl primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama PDBS, atidžiai stebėtų, kaip Kuboje gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ir kad apie tai būtų reguliariai pranešama Parlamentui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini plenarinio posėdžio metu išsamiai informuoti Parlamentą apie konkrečius veiksmus, kurių imamasi siekiant įvykdyti minėtąjį reikalavimą;

6.  ragina Kubos vyriausybę iš naujo apibrėžti žmogaus teisių politiką suderinant ją su tarptautine žmogaus teisių teise ir užtikrinti, kad visi pilietinės visuomenės ir opozicijos politiniai veikėjai aktyviai dalyvautų politiniame ir socialiniame gyvenime, nenustatant jokių apribojimų; ragina Kubą patvirtinti savo ketinimą „laikytis aukščiausių žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos standartų“ ratifikuojant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, taip pat jų fakultatyvinius protokolus;

7.  primena Kubos valdžios institucijoms, kad judėjimo ir susirinkimų laisvė užtikrinama pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir kad ši laisvė taikoma aktyvistams ir demokratinės opozicijos nariams;

8.  griežtai smerkia tai, kad priimtas Dekretas Nr. 349, kuriuo pažeidžiama teisė į meninę laisvę Kuboje; ragina Kubos valdžios institucijas imtis atitinkamų teisėkūros priemonių ir atšaukti Dekretą Nr. 349 prieš jam įsigaliojant 2018 m. gruodžio mėn.; pabrėžia, kad meninės raiškos laisvė yra itin svarbi perspektyviam ir gyvybingam kultūros sektoriui, kuris gali padėti kurti darbo vietas, plėtoti kultūros pramonę ir atgaivinti kultūros paveldą;

9.  ragina Kubos vyriausybę nustoti taikyti interneto cenzūrą ir sustabdyti interneto svetainių blokavimą vien tik siekiant apriboti politinę kritiką ir apriboti prieigą prie informacijos;

10.  visapusiškai remia 2017 m. kovo 17 d. paskelbtas JT Priverstinio dingimo komiteto išvadas dėl Kubos, kuriose Kuba raginama imtis reikalingų priemonių savo teismų sistemos visiškai nepriklausomybei užtikrinti ir pagal Paryžiaus principus įsteigti nepriklausomą Nacionalinę žmogaus teisių instituciją;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl naujo konstitucijos projekto ir referendumo, kurį planuojama surengti 2019 m. vasario mėn.; pabrėžia, kad visam procesui trūksta įtraukties, tolerancijos ir pagarbos pagrindinėms pilietinėms ir politinėms teisėms, kurios galėtų užtikrinti demokratinį konstitucinį procesą; šiuo atžvilgiu pakartoja savo pasiryžimą skatinti perėjimą prie pliuralistinės demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms į šį procesą įtraukiant visus sveikėjus be išimties, kaip nurodyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ir ilgalaikį ekonomikos atsigavimą, kurio tikslas – gerinti Kubos gyventojų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į Kubos gyventojų lūkesčius; ragina atitinkamas Kubos valdžios institucijas naujojoje konstitucijoje numatyti laisvus ir pliuralistinius rinkimus;

12.  ragina Europos institucijas ir valstybes nares padėti Kuboje įvykdyti ekonomines ir užtikrinti politinį perėjimą prie visiškai demokratinės santvarkos, kuriai esant būtų paisoma visų jos piliečių pagrindinių teisių; pritaria tam, kad būtų naudojamos įvairios ES užsienio politikos priemonės, ypač Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), siekiant sustiprinti ES dialogą su Kubos pilietine visuomene ir tais, kurie palaiko taikias permainas Kuboje;

13.  ragina Kubos valdžios institucijas panaikinti mirties bausmę už visus nusikaltimus; ragina paskelbti mirties bausmės moratoriumą, kol bus oficialiai priimtas šis teisinis pakeitimas; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad susiję teismo procesai atitiktų tarptautinius standartus ir kad ateityje nebūtų įvykdyta nė viena mirties bausmė;

14.  ragina Kubos vyriausybę leisti bažnyčioms laisvai vykdyti socialinės rūpybos veiklą Kubos visuomenėje; ragina visapusiškai užtikrinti religijos ir sąžinės laisvę;

15.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją Federicą Mogherini pripažinti, kad esama politinės opozicijos Kubos vyriausybei, ir remti jos įtraukimą į ES ir Kubos politinį dialogą; primena Europos institucijoms, kad pilietinė visuomenė ir asmenys, kuriems skirta Sacharovo premija, yra pagrindiniai Kubos demokratizacijos proceso dalyviai ir kad jų balsas turi būti išgirstas ir į juos turi būti atsižvelgta plėtojant dvišalius santykius; todėl ragina visus ES valstybių narių atstovus lankantis Kuboje kelti Kubos valdžios institucijoms žmogaus teisių klausimus ir susitikti su Sacharovo premijos laureatais siekiant užtikrinti ES žmogaus teisių politikos vidinę ir išorinę darną;

16.  labai apgailestauja dėl Kubos valdžios institucijų atsisakymo leisti Europos Parlamento komitetams, delegacijoms ir kai kurioms frakcijoms apsilankyti Kuboje, nepaisant to, kad Parlamentas davė sutikimą PDBS; ragina valdžios institucijas nedelsiant leisti atvykti į šalį, be kita ko, leisti aplankyti šią salą, kai 2019 m. vasario 24 d. bus surengtas referendumas dėl konstitucijos;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Liaudies valdžios nacionalinei asamblėjai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos valstybių narių vyriausybėms.

 

(1)

OL C 201 E, 2005 8 18, p. 83.

(2)

OL C 288 E, 2006 11 24, p. 81.

(3)

OL C 146 E, 2008 6 12, p. 377.

(4)

OL C 349 E, 2010 12 22, p. 82.

(5)

OL C 334, 2018 9 19, p. 99.

Atnaujinta: 2018 m. lapkričio 15 d.Teisinis pranešimas