Procedūra : 2019/2580(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B8-0177/2019

Pateikti tekstai :

RC-B8-0177/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0215

<Date>{13/03/2019}13.3.2019</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B8-0177/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B8-0178/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B8-0179/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B8-0180/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B8-0181/2019</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 168kWORD 56k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B8-0177/2019 (Verts/ALE)

B8-0178/2019 (PPE)

B8-0179/2019 (ECR)

B8-0180/2019 (ALDE)

B8-0181/2019 (S&D)</TablingGroups>


<Titre>dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos </Titre>

<DocRef>(2019/2580(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Laima Liucija Andrikienė, Sandra Kalniete, Esther de Lange, Cristian Dan Preda, David McAllister, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Dubravka Šuica, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Michael Gahler, Gunnar Hökmark, Tunne Kelam, Eduard Kukan, Jaromír Štětina, Fernando Ruas</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Elena Valenciano, Victor Boştinaru, Knut Fleckenstein, Soraya Post, Pier Antonio Panzeri, Ana Gomes </Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Charles Tannock, Ryszard Czarnecki, Anna Elżbieta Fotyga </Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Marietje Schaake, Petras Auštrevičius, Beatriz Becerra Basterrechea, Izaskun Bilbao Barandica, Gérard Deprez, Marian Harkin, Ivan Jakovčić, Ilhan Kyuchyuk, Valentinas Mazuronis, Louis Michel, Javier Nart, Urmas Paet, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Carolina Punset, Jozo Radoš, Frédérique Ries, Jasenko Selimovic, Pavel Telička, Ivo Vajgl, Matthijs van Miltenburg, Hilde Vautmans</Depute>

<Commission>{ALDE}ALDE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Barbara Lochbihler, Heidi Hautala, Judith Sargentini, Margrete Auken, Bodil Valero </Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos

(2019/2580(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose raginama sukurti ES masto mechanizmą siekiant taikyti tikslines sankcijas asmenims, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[1] ir 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje[2],

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, parengtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnį, kuriose raginama taikyti tikslines sankcijas asmenims, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Burundyje[3], 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Burundžio[4], 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Pietų Sudano[5], 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje[6], 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Kongo Demokratinės Respublikos[7], 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją „Gabonas: represijos prieš opoziciją“[8], 2018 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl padėties Maldyvuose[9], 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejų[10], 2017 m. lapkričio 30 d.[11] ir 2018 m. spalio 4 d.[12] rezoliucijas dėl Jemeno, 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Kambodžos, visų pirma Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) likvidavimo[13], 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl rohinjų padėties[14], 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje[15], 2018 m spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje[16], 2018 m rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Mianmaro, visų pirma žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejo[17], 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Azovo jūroje[18], 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule[19] ir 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo[20],

 atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla[21],

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos[22],

 atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse[23],

 atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties[24],

 atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų sisteminių masinių religinių mažumų žudynių[25],

 atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) V antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas dėl sankcijų priėmimo pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP),

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį dėl sankcijų tiek trečiosioms šalims, tiek asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams priėmimo,

 atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties Deklaraciją Nr. 25 dėl būtinybės užtikrinti asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės arba ES kovos su terorizmu priemonės, teises į tinkamą procesą,

 atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

 atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.),

 atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pareiškimą, paskelbtą 2018 m. rugsėjo 12 d. jam skaitant pranešimą apie Sąjungos padėtį, kuriame valstybėms narėms siūloma pasinaudoti galiojančiomis ES taisyklėmis ir dėl klausimų, susijusių su kai kuriomis ES BUSP sritimis – pvz., dėl kolektyvinio atsako į žmogaus teisių pažeidimus ir veiksmingų sankcijų taikymo – balsuoti ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma,

 atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškimą po 2018 m. gruodžio mėn. įvykusio Užsienio reikalų tarybos susitikimo,

 atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2019 m. sausio 22 d. rezoliuciją „Sergejaus Magnitskio atvejis ir tolesni veiksmai: kova su nebaudžiamumu taikant tikslines sankcijas“ (Sergei Magnitsky and beyond – fighting impunity by targeted sanctions),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio mėn. tyrimą „Tikslinių sankcijų taikymas asmenims už sunkius žmogaus teisių pažeidimus: poveikis, tendencijos ir perspektyvos ES lygmeniu“ (Targeted sanctions against individuals on grounds of grave human rights violations – impact, trends and prospects at EU level),

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. pasiūlymą dėl Draudimo atvykti į ES dėl žmogaus teisių pažeidimų komisijos,

 atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 20 d. Nyderlanduose vykusį susitikimą dėl ES visuotinės sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi ES sutarties 21 straipsnyje pažymima, kad Sąjungos veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

B. kadangi ES yra įsipareigojusi sistemingai taikyti sankcijas, pagal JT Chartijos VII skyriaus nuostatas priimamas JT Saugumo Tarybos sprendimu, o nesant JT Saugumo Tarybos įgaliojimo – kai JT Saugumo Taryba nėra įgaliota imtis veiksmų arba negali to daryti, nes jos narės nepasiekia susitarimo – tuo pat metu taiko autonomines sankcijas;

C. kadangi per du pastaruosius dešimtmečius sankcijos (dar vadinamos ribojamosiomis priemonėmis) tapo neatskiriama ES išorės santykių priemonių dalimi: šiuo metu 34 šalims taikoma per 40 skirtingų ribojamųjų priemonių; kadangi apie du trečdalius ES sankcijų, skirtų konkrečioms šalims, pritaikyta siekiant paremti žmogaus teisių ir demokratijos tikslus;

D. kadangi konkretiems asmenims skirtos tikslinės sankcijos rengiamos siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio tiems, kurie nėra atsakingi už politiką ar veiksmus, dėl kurių jas tenka priimti, pirmiausia vietos civiliams gyventojams ir teisėtai veiklai, vykdomai atitinkamoje šalyje ar palaikant su ja ryšius; kadangi jos tiesiogiai paveikia asmenis, atsakingus už pažeidimus, ir daro atgrasomąjį poveikį;

E. kadangi visos ES priimamos sankcijos visapusiškai atitinka įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę, įskaitant susijusius su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; kadangi sankcijos turėtų būti reguliariai peržiūrimos siekiant užtikrinti, kad jas taikant būtų padedama siekti jomis išsikeltų tikslų;

F. kadangi be konkrečioms šalims skirtų sankcijų, kuriomis siekiama valstybių elgesio pokyčių, ES neseniai pradėjo taikyti ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš cheminių ginklų platinimą ir naudojimą bei kibernetinius išpuolius, ir konkrečias kovos su terorizmu priemones;

G. kadangi esamos ES sankcijos yra skirtos tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams, pvz., teroristams ir teroristinėms grupėms;

H. kadangi keletą pastarųjų mėnesių būta nemažai atvejų, kai ES sankcijas pažeidė Europos bendrovės ar net ES valstybės narės; kadangi šie pavyzdžiai rodo, jog būtina išsamiau išaiškinti šiuo metu galiojančių sankcijų taikymo sritį ir apimtį, taip pat paaiškinti šalių ir bendrovių atsakomybės užtikrinant, kad jų prekių ir paslaugų galutiniam naudojimui ar paskirties vietai nebūtų taikomos sankcijos, mastą;

I. kadangi už sankcijų taikymo užtikrinimą yra atsakingos atitinkamos ES valstybių narių institucijos, nors sprendimai dėl šių priemonių priimami ES lygmeniu;

J. kadangi 2016 m. JAV Kongresas priėmė į visuotinį Magnitskio aktą, kuris grindžiamas 2012 m. Sergejaus Magnitskio atskaitomybės už teisinę valstybę aktu ir kurio tikslas – taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už Sergejaus Magnitskio, patyrusio nežmoniškas sąlygas, sąmoningą nepriežiūrą ir kankinimą, mirtį Rusijos kalėjime kardomojo kalinimo metu;

K. kadangi Estija, Latvija, Lietuva, Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV yra priėmusios įstatymus dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos, t. y. vadinamuosius Magnitskio įstatymus; kadangi Parlamentas ne kartą ragino parengti panašią ES visuotinę sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas atskirų turto įšaldymo atvejų, draudimų išduoti vizas ir kitų sankcijų, valstybėse narėse ir ES lygmeniu taikomų asmenims ir subjektams, nuoseklumas ir veiksmingumas;

L. kadangi 2018 m. lapkričio mėn. Nyderlandų vyriausybė inicijavo ES valstybių narių diskusiją dėl politinės progos sukurti ES lygmens tikslinių sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemą; kadangi preliminarios diskusijos tęsiasi Tarybos darbo grupių lygmeniu;

1. griežtai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje; ragina Tarybą nedelsiant sukurti savarankišką, lanksčią ir veiksmingą ES masto sankcijų sistemą, kuria naudojantis sankcijas būtų galima taikyti visiems asmenims, valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams bei kitiems subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus arba su jais susijusiems;

2. pabrėžia, kad ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema ir toliau turėtų būti grindžiama pasiūlymais, išdėstytais ankstesnėse rezoliucijose, kuriuose buvo raginama sukurti ES masto mechanizmą tikslinėms sankcijoms taikyti; laikosi nuomonės, kad ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema, pagal kurią sankcijas siekiama taikyti asmenims, bet kurioje pasaulio šalyje susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, turėtų būti aiškiai ir simboliškai pavadinta Sergejaus Magnitskio vardu; teigiamai vertina tai, kad ne vienoje šalyje buvo priimti panašūs teisės aktai, nukreipti prieš žmogaus teisių pažeidėjus visame pasaulyje; pabrėžia, kad, norint žmogaus teisių pažeidėjus patraukti atsakomybėn, būtinas transatlantinis bendradarbiavimas; ragina kitas valstybes parengti panašias priemones;

3. yra tvirtai įsitikinęs, kad tokia sistema būtų itin svarbi esamų ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių dalis bei sustiprintų ES, kaip pasaulinio masto veikėjos žmogaus teisių srityje, vaidmenį, visų pirma jai kovojant su nebaudžiamumu ir remiant smurto aukas bei žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje;

4. pabrėžia, kad pagal šią sistemą turėtų būti galima taikyti ribojamąsias priemones, t. y. turto įšaldymą ir draudimą atvykti į ES, visiems asmenims ar subjektams, kurie yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, smurtą arba sisteminės korupcijos veiksmus, yra su jais susiję arba teikė pagalbą ar finansavimą šiuos veiksmus planuojant, nukreipiant ar vykdant arba prie jų prisidėjo; pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžti pažeidimų apimtį ir numatyti tinkamas teisines priemones, kuriomis būtų galima užginčyti įtraukimą į sąrašą;

5. yra įsitikinęs, kad ši nauja sistema teigiamai paveiks atitinkamų asmenų ir subjektų elgesį bei darys atgrasomąjį poveikį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visos ES valstybės narės sankcijų taikymą turi suprasti, aiškinti ir užtikrinti tuo pačiu nuosekliu būdu; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją aktyviau bendradarbiauti ir dalintis informacija tarpusavyje bei sukurti Europos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą;

6. palankiai vertina Komisijos Pirmininko pasiūlymą neapsiriboti vieningu balsavimu Taryboje priimant su BUSP sritimis susijusius sprendimus ir ragina Tarybą priimti šią naują sankcijų priemonę taip, kad sprendimai dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus Taryboje galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma;

7. pritaria preliminarioms diskusijoms Tarybos lygmeniu dėl tokios sankcijų priemonės sukūrimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei jos tarnybas vadovautis konstruktyviu ir aktyviu požiūriu siekiant, kad šios diskusijos būtų sėkmingai baigtos iki šios kadencijos pabaigos, ir tikisi, kad ji apie tai informuos Parlamentą; akcentuoja Parlamento vaidmens kontroliuojant šią būsimą sistemą svarbą, ypač kai tai susiję su įtraukimo į sąrašą kriterijų taikymo sritimi ir apibrėžtimi bei apskundimo teismine tvarka galimybėmis;

8. ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad jų valdžios institucijos, jų teritorijoje registruotos bendrovės ir kiti subjektai visapusiškai laikytųsi Tarybos sprendimų dėl ribojamųjų priemonių taikymo asmenims ir subjektams – o pirmiausia dėl asmenų, įtrauktų į sąrašą, turto įšaldymo ir atvykimo į savo atitinkamą teritoriją apribojimų – kurį lemia žmogaus teisių pažeidimai; reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto pranešimų apie šių sprendimų pažeidimus ir primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą, prisiimtą pagal tarptautinę teisę, užtikrinti, kad jų teritorijoje esantys asmenys, įtariami nusikaltimais, kurių metu buvo vykdomi žiaurumai, būtų suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

9. pabrėžia, jog aktyvesnis šių institucijų bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija bei Europos vykdymo užtikrinimo mechanizmas nepaprastai svarbūs norint užtikrinti vienodą galiojančių ES ribojamųjų priemonių vykdymą ir aiškinimą bei vienodas Europos bendrovių veiklos sąlygas;

10. primygtinai laikosi nuomonės, jog svarbu, kad būsimoji ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema būtų suderinama su esama ES politika ir galiojančiomis konkrečioms šalims skirtomis horizontaliomis ribojamosiomis priemonėmis bei jas papildytų; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, kad naujoji sistema neturėtų pakeisti esamų konkrečioms šalims skirtų priemonių, susijusių su žmogaus teisėmis; be to, mano, kad bet kokia būsima sistema turi visapusiškai papildyti ir atitikti esamą tarptautinę sankcijų sistemą, ypač kai tai susiję su Jungtinių Tautų Saugumo Taryba;

11. pabrėžia, kad šios sistemos patikimumo ir teisėtumo sąlyga yra visapusiškas jos suderinamumas su pačiais aukščiausiais atitinkamų asmenų ar subjektų teisių į tinkamą procesą apsaugos ir laikymosi standartais; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, jog sprendimai dėl asmenų ar subjektų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo turėtų būti grindžiami aiškiais, skaidriais ir konkrečiais kriterijais bei tiesiogiai siejami su įvykdytu nusikaltimu, kad būtų galima užtikrinti visapusišką teisminę peržiūrą; ragina sistemingai įtraukti aiškius ir konkrečius kriterijus bei metodiką, kuriais remiantis būtų panaikinamos sankcijos ir išbraukiama iš sąrašo;

12. pabrėžia, kad šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurių nusikaltimų vykdytojų baudžiamasis persekiojimas vidaus ar tarptautinės jurisdikcijos pagrindu turėtų likti svarbiausiu visų pastangų, kurias siekdamos kovoti su nebaudžiamumu deda ES ir valstybės narės, tikslu; šiuo požiūriu primena visuotinės jurisdikcijos principą; ragina Tarybą į šios sistemos taikymo sritį įtraukti tarpvalstybinius pažeidimus; pabrėžia, kad, norint užkirsti kelią sankcijų vengimui, būtinas koordinuotas daugiašalis bendradarbiavimas;

13. ragina Komisiją paskirti pakankamai išteklių ir ekspertų siekiant užtikrinti ir stebėti šios sistemos taikymą, kai ji bus pradėta taikyti, bei ypač daug dėmesio skirti visuomenės informavimui apie sąrašus tiek ES, tiek susijusiose šalyse;

14. reiškia pagarbą nenuilstamoms pilietinės visuomenės aktyvistų pastangoms remiant šią sistemą; ragina sukurti ES lygmens patariamąjį komitetą;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

 

[1] OL C 169E, 2012 6 15, p. 81.

[2] OL C 378, 2017 11 9, p. 52.

[3] OL C 242, 2018 7 10, p. 10.

[4] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0305.

[5] OL L 307, 2018 8 30, p. 92.

[6] OL C 331, 2018 9 18, p. 97.

[7] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0015.

[8] OL C 337, 2018 9 20, p. 102.

[9] OL C 346, 2018 9 27, p. 90.

[10] OL C 346, 2018 9 27, p. 86.

[11] OL C 356, 2018 10 4, p. 104.

[12] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0383.

[13] OL C 369, 2018 10 11, p. 76.

[14] OL C 369, 2018 10 11, p. 91.

[15] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0090.

[16] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0436.

[17] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0345.

[18] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0435.

[19] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0434.

[20] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0115.

[21] OL C 408, 2017 11 30, p. 43.

[22] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0515.

[23] OL C 337, 2018 9 20, p. 82.

[24] Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2019)0157.

[25] OL C 35, 2018 1 31, p. 77.

Atnaujinta: 2019 m. kovo 13 d.Teisinis pranešimas