Procedūra : 2019/2822(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0050/2019

Pateikti tekstai :

RC-B9-0050/2019

Debatai :

PV 19/09/2019 - 4.2
CRE 19/09/2019 - 4.2

Balsavimas :

PV 19/09/2019 - 7.2

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0018

<Date>{18/09/2019}18.9.2019</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0050/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0081/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0086/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0087/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0091/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0092/2019</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 170kWORD 48k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0050/2019 (ECR)

B9-0081/2019 (Verts/ALE)

B9-0086/2019 (S&D)

B9-0087/2019 (Renew)

B9-0091/2019 (GUE/NGL)

B9-0092/2019 (PPE)</TablingGroups>


<Titre>Mianmaras, ypač rohinjų padėtis </Titre>

<DocRef>(2019/2822(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute>Michael Gahler, Tomáš Zdechovský, David Lega, Antonio López-Istúriz White, Loránt Vincze, Vladimír Bilčík, David McAllister, Željana Zovko, Arba Kokalari, Lefteris Christoforou, Loucas Fourlas, Romana Tomc, Karoline Edtstadler, Ivan Štefanec, Michaela Šojdrová, Vangelis Meimarakis, Milan Zver, Manolis Kefalogiannis, Isabel Wiseler-Lima, Tomasz Frankowski, Sandra Kalniete, Esther de Lange, Stanislav Polčák, Stelios Kympouropoulos, Francisco José Millán Mon, Rosa Estaràs Ferragut, Inese Vaidere, Andrey Kovatchev</Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Kati Piri, Agnes Jongerius </Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Urmas Paet, Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Andrus Ansip, Petras Auštrevičius, Phil Bennion, Izaskun Bilbao Barandica, Sylvie Brunet, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Chris Davies, Anna Júlia Donáth, Laurence Farreng, Fredrick Federley, Valter Flego, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Irena Joveva, Ondřej Kovařík, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Karen Melchior, Javier Nart, Lucy Nethsingha, Bill Newton Dunn, Dragoş Pîslaru, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Susana Solís Pérez, Nicolae Ştefănuță, Ramona Strugariu, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne, Chrysoula Zacharopoulou</Depute>

<Commission>{Renew}frakcijos „Renew“ vardu</Commission>

<Depute>Heidi Hautala, Hannah Neumann, Ernest Urtasun, Saskia Bricmont, Klaus Buchner, Bronis Ropė, Ville Niinistö, Catherine Rowett, Erik Marquardt, Anna Cavazzini, Viola Von Cramon-Taubadel, Kim Van Sparrentak, Tineke Strik, Ellie Chowns</Depute>

<Commission>{Verts/ALE}Verts/ALE frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Anna Fotyga, Karol Karski, Raffaele Fitto, Ruža Tomašić, Witold Jan Waszczykowski, Evžen Tošenovský, Valdemar Tomaševski, Assita Kanko </Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Marisa Matias, Younous Omarjee, Stelios Kouloglou, Dimitrios Papadimoulis </Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Fabio Massimo Castaldo, Miroslav Radačovský </Depute>

</RepeatBlock-By>

PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl Mianmaro, ypač dėl rohinjų padėties

(2019/2822(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir rohinjų padėties, visų pirma į 2015 m. gegužės 21 d.[1], 2016 m. liepos 7 d.[2], 2016 m. gruodžio 15 d.[3], 2017 m. rugsėjo 14 d.[4], 2018 m. birželio 14 d.[5] ir 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijas[6],

 atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl Mianmaro / Birmos ir į jos 2018 m. gruodžio 10 d. išvadas,

 atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 14 d. Neipide (Mianmaras) vykusį penktąjį Europos Sąjungos ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais,

 atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

 atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

 atsižvelgdamas į Kofi Annano vadovaujamos Patariamosios komisijos dėl Rachinų valstijos galutinę ataskaitą ir rekomendacijas,

 atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. generalinio sekretoriaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktą pranešimą apie seksualinį smurtą, susijusį su konfliktu (S/2018/250),

 atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 8 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) ataskaitą (A/HRC/42/50) dėl išsamių Mianmarui skirtos nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos (UNIFFM) išvadų, JT ŽTT 2018 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl rohinjų musulmonų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties Mianmare (A/HRC/RES/39/2) ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. JT ŽTT ataskaitą dėl JT Mianmarui skirto nepriklausomo tyrimo mechanizmo (A/HRC/42/66),

 atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. UNIFFM pranešimą dėl seksualinio smurto ir smurto dėl lyties Mianmare ir jo etninių konfliktų poveikį lytims (A/HRC/42/CRP.4),

 atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

 atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi nuo 2017 m. daugiau kaip 700 000 rohinjų dėl saugumo pabėgo iš Mianmaro į kaimyninį Bangladešą po represijų, nuolatinių sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant plačiai vykdomus žudymus, žaginimus ir Mianmaro karinių grupuočių Rachinų valstijoje, kurioje gyveno daugiau kaip milijonas rohinjų, įvykdytus kaimų deginimus;

B. kadangi, daugumos nuomone, rohinjai yra viena iš labiausiai persekiojamų mažumų ir sudaro didžiausią asmenų be pilietybės grupę, ir daug jų šiuo metu gyvena didžiausioje pasaulyje Kutupalongo pabėgėlių stovykloje Koks Bazare (Bangladešas);

C. kadangi pabėgėlių stovyklos Bangladeše yra perpildytos, sąlygos jose – antisanitarinės, galimybės gauti gimdyvių sveikatos ir moterų bei vaikų sveikatos priežiūros paslaugas – ribotos; kadangi stovyklos yra itin pažeidžiamos gaivalinių nelaimių, įskaitant nuošliaužas ir potvynius, atžvilgiu; kadangi pabėgėlių stovyklose gyvenantys rohinjai vis dar susiduria su didelėmis grėsmėmis ir dėl prastos kokybės maisto ir vandens kyla didelis įvairių ligų ir infekcijų pavojus; kadangi rohinjų vaikai vis dar neturi pakankamai galimybių gauti formaliojo švietimo; kadangi per pastarąsias kelias savaites buvo apribotos rohinjų pabėgėlių Bangladeše teisės į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę; kadangi dėl komendanto valandos ir ryšių priemonių išjungimo galėtų būti sudarytos palankios sąlygos toliau vykdyti prieš juos nukreiptus sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

D. kadangi skaičiuojama, kad Rachinų valstijoje tebėra apie 600 000 rohinjų, prieš kuriuos vykdoma diskriminacinė politika ir praktika, sistemingai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, jie savavališkai suimami, įkalinami perpildytose stovyklose, ribojama jų judėjimo laisvė ir itin ribojamos jų galimybės gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas;

E. kadangi nuo 2019 m. Mianmaro valdžios institucijos nutraukė telekomunikacijas Rachinų valstijos šiaurėje ir centre ir Činų valstijoje esančioje Paletvoje; kadangi vykdoma griežta karinė kontrolė, dėl kurios ribojamos galimybės patekti į Rachinų valstiją ir nušviesti padėtį žiniasklaidoje;

F. kadangi Mianmaras ir Bangladešas paskelbė apie repatriacijos planus, kurie buvo atšaukti dėl nepakankamų garantijų; kadangi pabėgėliai patyrė didelę traumą ir bijo grįžti; kadangi bet koks grįžimas turi būti saugus, savanoriškas, orus, tvarus ir atitikti negrąžinimo principą;

G. kadangi 2018 m. rugpjūčio 27 d. UNIFFM paskelbė ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad didžiausi žmogaus teisių pažeidimai ir sunkiausi nusikaltimai pagal tarptautinę teisę, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui ir galimą genocidą, buvo padaryti prieš rohinjus; kadangi 2018 m. gruodžio 10 d. Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl UNIFFM nustatytų faktų; kadangi Mianmaras iki šiol atsisako leisti atvykti į šalį JT žmogaus teisių tarybos įsteigtai faktų nustatymo misijai ir Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais;

H. kadangi, remiantis naujausia 2019 m. rugsėjo 16 d. UNIFFM ataskaita, Mianmaro vyriausybės veiksmai ir toliau yra plačiai ir sistemingai vykdomų išpuolių, kurie prilygsta persekiojimui ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui prieš Rachinų valstijoje likusius rohinjus, dalis; be to, kadangi UNIFFM 2019 m. rugpjūčio 22 d. ataskaitoje pranešė apie sunkius Mianmaro kariškių ir saugumo pajėgų prieš rohinjų moteris, vaikus ir translyčius asmenis tebevykdomus tyčinius seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aktus, įskaitant nuolatinius žaginimus, grupinius žaginimus ir prievartinius lytinius aktus, įeinančius į valymo kampaniją siekiant terorizuoti ir bausti etnines mažumas; kadangi seksualinis smurtas naudojamas siekiant supriešinti ištisas bendruomenes ir atgrasyti moteris ir mergaites nuo grįžimo į namus; kadangi stovyklose žaginimų aukos gali patekti į jų bendruomenių vykdomą socialinę atskirtį;

I. kadangi ES nuolat ragino traukti atsakomybėn už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis ir pristatė bei parėmė JT ŽTT 2018 m. rugsėjo 27 d. ir JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto 2018 m. lapkričio 16 d. priimtas rezoliucijas kadangi Mianmaro valdžios institucijos atsisako nuodugniai ištirti rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir patraukti jų vykdytojus atsakomybėn; kadangi Mianmaras toliau neigia, kad tokie teisių pažeidimai buvo apskritai įvykdyti; kadangi aukščiausio rango karininkai, vadovavę išpuoliams prieš rohinjus, toliau eina savo pareigas; kadangi valdžios institucijos atsisako bendradarbiauti su JT mechanizmais;

J. kadangi Taryba 2019 m. balandžio 29 d. dar metams – iki 2020 m. balandžio 30 d. – paliko galioti ribojamąsias priemones, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą keliauti 14 Mianmaro vyresniųjų karininkų, sienos apsaugos ir policijos pareigūnų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, padarytus prieš rohinjus, etninei mažumai priklausančius kaimų gyventojus ir civilius gyventojus Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose;

K. kadangi nuo 1982 m., kai buvo priimti Birmos pilietybės įstatymai, pagal kuriuos rohinjai netenka pagrindinių pilietinių, politinių ir socialinių bei ekonominių teisių, pvz., judėjimo laisvės, teisės į politinį dalyvavimą, darbą ir socialinę apsaugą, rohinjai oficialiai yra be pilietybės; kadangi apie 1,1 mln. rohinjų neturi galimybės gauti pilietybės; kadangi sugrįžtantys rohinjai būtų priversti pasirašyti nacionalines patikrinimo korteles, dėl kurių jie netektų Mianmaro pilietybės;

1. pakartoja, kad griežtai smerkia visus ankstesnius ir dabartinius žmogaus teisių pažeidimus ir sistemingus, plataus masto išpuolius, įskaitant žudymą, priekabiavimą, žaginimą ir turto naikinimą, kurie, remiantis UNIFFM ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, prilygsta genocidui, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, kuriuos įvykdė ginkluotosios pajėgos prieš rohinjus; griežtai smerkia neproporcingą karinių ir saugumo pajėgų atsaką; pabrėžia, kad kariuomenė nuolat nesilaikė tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės;

2. išreiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykstančio konflikto, tebedaromų pažeidimų ir pranešamo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, kurį ginkluotosios pajėgos vykdo prieš Mianmaro rohinjus; smerkia tokius tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus ir pakartoja savo raginimą Mianmaro vyriausybei, vadovaujamai Aung San Suu Kyi, ir saugumo pajėgoms nedelsiant nutraukti daromus pažeidimus, žudynes, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties prieš rohinjus ir kitas etnines grupes;

3. smerkia besitęsiančią rohinjų diskriminaciją ir griežtus jų judėjimo laisvės apribojimus, taip pat tai, kad jiems neleidžiama naudotis pagrindinėmis paslaugomis Mianmare; pabrėžia, kad žiniasklaidos laisvė ir kritinė žurnalistika yra pagrindiniai demokratijos ramsčiai ir itin svarbūs siekiant skatinti gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina Mianmaro vyriausybę leisti tarptautiniams stebėtojams, įskaitant Jungtinių Tautų specialiąją pranešėją žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, nepriklausomiems stebėtojams ir žmogaus teisių bei humanitarinėms organizacijoms laisvai ir nekliudomai patekti į Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijas, kad būtų užtikrinti nepriklausomi ir nešališki visų šalių kaltinimų dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų tyrimai, ir panaikinti interneto blokavimą likusiuose keturiuose Ponadžiuno, Mrauk-U, Čiaukto ir Minbjos miestuose;

4. ragina Mianmaro valdžios institucijas sudaryti sąlygas, kad, prižiūrint Jungtinėms Tautoms, būtų užtikrintas saugus, savanoriškas, orus ir tvarus tų rohinjų, kurie nori grįžti į savo gimtąją žemę, grįžimas; primygtinai ragina Mianmaro ir Bangladešo vyriausybes visapusiškai laikytis negrąžinimo principo; primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę pripažinti ir suteikti rohinjams visateisę pilietybę, įskaitant atitinkamas teises ir konstitucines apsaugos priemones, ir nedelsiant visiškai įgyvendinti Rachinų patariamosios komisijos rekomendacijas; taip pat ragina Mianmaro vyriausybę pradėti dialogą su rohinjų pareigūnais ir pripažinti rohinjus viena iš 135 Mianmaro įstatymais pripažįstamų etninių grupių;

5. vertina penktojo Europos Sąjungos ir Mianmaro dialogo žmogaus teisių klausimais darbą; pažymi, kad diskutuota labai įvairiais žmogaus teisių klausimais, įskaitant atskaitomybę už žmogaus teisių pažeidimus, padėtį Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose, įskaitant humanitarinę prieigą, pagrindines teises ir laisves, priverstinai migravusių asmenų poreikius, ekonomines ir socialines teises, migraciją ir bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais daugiašaliuose forumuose; apgailestauja, kad dialogas neturėjo poveikio padėčiai vietoje;

6. ragina Mianmaro vyriausybę ir ginkluotąsias pajėgas atlikti patikimus ir nepriklausomus įtariamų sunkių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų tyrimus; pabrėžia, kad tokių nusikaltimų vykdytojai turi būti nedelsiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7. dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares siekti nusikaltimų Mianmare vykdytojų atskaitomybės daugiašaliuose forumuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES kaip lyderės vaidmenį kuriant Jungtinių Tautų Mianmarui skirtą nepriklausomą tyrimo mechanizmą, siekiant surinkti, sukaupti, išsaugoti ir išnagrinėti sunkiausių tarptautinių nusikaltimų ir pažeidimų, įvykdytų Mianmare nuo 2011 m., įrodymus; ragina Mianmarą bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, kurie deda pastangas užtikrinti atskaitomybę, be kita ko, suteikti galimybę naujo veikiančio Mianmarui skirto nepriklausomo tyrimo mechanizmo atstovams patekti į šalį; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad mechanizmas turėtų reikiamą paramą, be kita ko, finansinę, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus;

8. palankiai vertina tai, kad ES Užsienio reikalų taryba 2018 m. birželio 24 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. patvirtino sankcijas, taikomas Mianmaro ginkluotųjų pajėgų (Tatmadaw) kariškiams ir pareigūnams, pasieniečiams ir policininkams, atsakingiems už sunkius rohinjų žmogaus teisių pažeidimus, ir tikisi, kad tokių asmenų sąrašas bus nuolat peržiūrimas pagal sankcijų režimą; dar kartą ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą nustatyti Mianmarui visapusišką ginklų embargą ir priimti tikslines sankcijas tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

9. primena Mianmaro vyriausybei, kad ji privalo vykdyti įsipareigojimus ir pažadus, susijusius su demokratiniais principais ir pagrindinėmis žmogaus teisėmis – jie yra esminis iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ elementas; tikisi, kad Komisija šiuo klausimu pradės tyrimą; apgailestauja, kad Komisija tokio tyrimo dar nepradėjo;

10. teigiamai vertina Tarptautinio baudžiamojo teismo (ICC) sprendimą dėl teismo jurisdikcijos rohinjų tautybės asmenų iš Mianmaro deportacijos klausimu ir Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiosios prokurorės sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal teismo jurisdikciją dėl nusikaltimų prieš rohinjus nuo 2016 m. spalio mėn.; ragina Mianmaro valdžios institucijas bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu; ragina Mianmarą tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalimi; ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl padėties Mianmare, įskaitant visus teismo jurisdikcijai priklausančius nusikaltimus prieš rohinjus, arba įsteigti ad hoc tarptautinį baudžiamąjį tribunolą; dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares imtis vadovaujamo vaidmens Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kad dėl padėties Mianmare būtų kreiptasi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą; be to, ragina ES ir jos valstybes nares prisidėti prie pastangų iškelti bylą dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl genocido pažeidimo, kurį Mianmaras galbūt padarė, Tarptautiniame teisingumo teisme ir jas paremti;

11. ragina ES ir jos valstybes nares kitoje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijoje skatinti priimti rezoliuciją dėl Mianmaro;

12. giria Bangladešo vyriausybę ir žmones už įdėtas pastangas suteikti rohinjų pabėgėliams prieglobstį ir užtikrinti jų saugumą ir ragina juos toliau teikti humanitarinę pagalbą iš Mianmaro atvykstantiems pabėgėliams; ragina Bangladešo valdžios institucijas užtikrinti visapusiškas ir nediskriminacines rohinjų vaikų galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, panaikinti prieigos prie interneto ir elektroninių ryšių bei judėjimo laisvės apribojimus ir užtikrinti, kad saugumo pajėgos stovyklose laikytųsi visų pabėgėlių asmeninės apsaugos standartų;

13. palankiai vertina tai, kad rugsėjo pradžioje ES suteikė 2 mln. eurų vertės pagalbą maistu Jungtinių Tautų pasaulinei maisto programai, skirtą rohinjų stovykloms Koks Bazaro regione, tačiau, atsižvelgdamas į poreikius vietoje, prašo Tarybos ir Komisijos toliau dėti pastangas šioje srityje; primena, kad finansinė atsakomybė už pagalbą pabėgėliams neturėtų būti neproporcingai užkraunama Bangladešui; ragina toliau teikti tarptautinę paramą pabėgėlius priimančioms bendruomenėms, be kita ko, spręsti jų vidines socialines, švietimo, ekonomines ir sveikatos priežiūros problemas;

14. be to, primena, kad pabėgėlių stovyklose turi būti teikiama medicininė ir psichologinė pagalba ir kad ji turi būti specialiai pritaikyta pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus; ragina teikti daugiau paramos paslaugų išžaginimo ir seksualinio smurto aukoms;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, valstybės patarėjai Aung San Suu Kyi, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

[1] OL C 353, 2016 9 27, p. 52.

[2] OL C 101, 2018 3 16, p. 134.

[3] OL C 238, 2018 7 6, p. 112.

[4] OL C 337, 2018 9 20, p. 109.

[5] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0261.

[6] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0345.

Atnaujinta: 2019 m. rugsėjo 18 d.Teisinis pranešimas