Procedūra : 2019/2854(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : RC-B9-0118/2019

Pateikti tekstai :

RC-B9-0118/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 24/10/2019 - 8.6
CRE 24/10/2019 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2019)0047

<Date>{22/10/2019}22.10.2019</Date>
<RepeatBlock-NoDocSe> <NoDocSe>B9-0118/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0119/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0120/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0122/2019</NoDocSe> }
 <NoDocSe>B9-0124/2019</NoDocSe></RepeatBlock-NoDocSe> } RC1
PDF 169kWORD 51k

<TitreType>BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS</TitreType>

<TitreRecueil>pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis</TitreRecueil>


<Replacing>keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:</Replacing>

<TablingGroups>B9-0118/2019 (RENEW)

B9-0119/2019 (S&D)

B9-0120/2019 (PPE)

B9-0122/2019 (ECR)

B9-0124/2019 (GUE/NGL)</TablingGroups>


<Titre>dėl neigiamo įmonės „Thomas Cook Group“ bankroto poveikio ES turizmui </Titre>

<DocRef>(2019/2854(RSP))</DocRef>


<RepeatBlock-By><Depute> Rosa Estaràs Ferragut </Depute>

<Commission>{PPE}PPE frakcijos vardu</Commission>

<Depute>Johan Danielsson, Agnes Jongerius, Christel Schaldemose, Manuel Pizarro, Sara Cerdas, Nicola Danti, Adriana Maldonado López, Estrella Durá Ferrandis, Alicia Homs Ginel, Lina Gálvez Muñoz, Isabel García Muñoz, Maria Manuel Leitão Marques, István Ujhelyi, Maria Grapini, Vilija Blinkevičiūtė</Depute>

<Commission>{S&D}S&D frakcijos vardu</Commission>

<Depute> José Ramón Bauzá Díaz, Dinesh Dhamija </Depute>

<Commission>{Renew}RENEW frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Carlo Fidanza, Jorge Buxadé Villalba, Angel Dzhambazki </Depute>

<Commission>{ECR}ECR frakcijos vardu</Commission>

<Depute> Elena Kountoura </Depute>

<Commission>{GUE/NGL}GUE/NGL frakcijos vardu</Commission>

</RepeatBlock-By>


Europos Parlamento rezoliucija dėl neigiamo įmonės „Thomas Cook“ bankroto poveikio ES turizmui

(2019/2854(RSP))

Europos Parlamentas,

 atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6 straipsnio d punktą,

 atsižvelgdamas į SESV 195 straipsnį,

 atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 21 d. Komisijos pareiškimą dėl įmonės „Thomas Cook Group“ bankroto poveikio,

 atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91[1],

 atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkė“ (COM(2007)0621),

 atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

 atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB[2],

 atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių[3], ypač į jo 8 straipsnį dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo ir 9 straipsnį dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti sustabdymo ir atšaukimo,

 atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų[4],

 atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl nustatytų oro transportu keliaujančių asmenų teisių veikimo ir taikymo[5],

 atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žalos atlyginimo keleiviams oro linijų bendrovės bankroto atveju[6],

 atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 18 d. Komisijos komunikatą dėl keleivių apsaugos oro transporto bendrovės nemokumo atveju (COM(2013)0129), kuriame Komisija nustatė priemones, kuriomis gerinama keliautojų apsauga oro transporto bendrovės nemokumo atveju, be kita ko, tinkamiau vykdant Reglamentą (EB) Nr. 261/2004,

 atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (toliau – EGF reglamentas)[7],

 atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086),

 atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru[8],

 atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB[9],

 atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 1 d. Komisijos komunikatą „Europos aviacijos strategija. Tolesnis aukštų socialinių standartų taikymas ir skatinimas jų laikytis“ (COM(2019)0120),

 atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“[10],

 atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl turizmo sektoriaus konkurencingumo kaip tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos variklio Europos Sąjungoje ateinantį dešimtmetį,

 atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi Britanijos įmonės „Thomas Cook Group“, antrosios pagal dydį kelionių organizatorės pasaulyje ir vienos iš seniausiai veikiančių, bankrotas padarė didžiulį neigiamą poveikį ekonomikai, ES vidaus rinkai, užimtumui, vartotojų pasitikėjimui ir laisvam asmenų judėjimui ES viduje ir už jos ribų;

B. kadangi dėl įmonės „Thomas Cook Group“ likvidavimo iškilo rizika, kad pasaulyje bus prarasta 22 000 darbo vietų, iš kurių 9 000 yra Jungtinėje Karalystėje, 2 500 – Ispanijoje ir daugiau kaip 1 000 – Graikijoje; kadangi net jei šių darbo vietų likimas vis dar neaiškus, tikėtina, kad jis neigiamai atsilieps ne tik turizmo pramonei ir transporto sektoriui, bet ir visai ES ekonomikai;

C. kadangi įmonė „Thomas Cook Group“ bankrutavo dėl daugelio veiksnių, iš kurių vienas – tai, kad jai nepavyko pakeisti savo verslo modelio ir diegti naujoves, kad galėtų konkuruoti skaitmeninėje ekonomikoje; kadangi įmonės finansinė padėtis jau buvo gerai žinoma Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms;

D. kadangi įmonei „Thomas Cook Group“, kuri valdė viešbučius, atostogų kompleksus ir oro transporto bendroves 16 šalių ir per metus suteikdavo paslaugų 19 mln. žmonių, nutraukus veiklą reikėjo imtis milžiniškos daugiau kaip 600 000 atostogautojų grąžinimo iš įvairių vietų visame pasaulyje į jų kilmės vietas operacijos;

E. kadangi vien tik šiais metais keletas oro transporto bendrovių paskelbė apie nemokumą ir tai turėjo rimtų padarinių verslui, turizmui ir vartotojams; kadangi 2019 m. balandžio mėn. Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija suteikė įmonei „Thomas Cook Group“ eilinę licenciją oro susisiekimui vykdyti 12 mėnesių;

F. kadangi kelios valstybės narės paskelbė tikslines priemones savo turizmo sektoriui remti, kad būtų sumažinti neigiami „Thomas Cook Group“ žlugimo padariniai; kadangi dar netaikomas joks ES paramos mechanizmas;

G. kadangi turizmo sektoriuje sukuriama apie 4 proc. ES BVP, jame dirba apie 12,3 mln. darbuotojų ir užtikrinama ne mažiau kaip 5 proc. visų darbo vietų (daugiau kaip 27 mln. darbuotojų ir beveik 12 proc. visų darbo vietų, kai atsižvelgiama į jo sąsajas su kitais sektoriais); kadangi Europa yra lankomiausia vieta pasaulyje – 2018 m. jai teko 50,8 proc. turizmo rinkos; kadangi turizmas tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria 10,3 proc. viso 28 ES valstybių narių BVP – numatoma, kad šis skaičius iki 2027 m. padidės iki 11,2 proc. BVP;

H. kadangi turizmo sektorius apima daugybę įvairiausių paslaugų ir profesijų, kurioms ypač svarbus judumas, o dėl asmeninio veiklos pobūdžio šiam sektoriui reikia daug darbuotojų; kadangi turizmas suteikia stiprų postūmį daugeliui kitų ekonomikos sektorių; kadangi šiame sektoriuje dominuoja mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), taip pat daug savarankiškai dirbančių asmenų, kurių veikla skatina užimtumą ir gerovę regionuose, kurie yra labai priklausomi nuo turizmo; kadangi turizmo sektorius yra ypač neatsparus tiek gaivalinėms, tiek žmogaus sukeliamoms grėsmėms, kurių neįmanoma numatyti;

I. kadangi, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES turi įgaliojimus remti arba papildyti valstybių narių veiksmus turizmo srityje; kadangi, kita vertus, turizmui nėra skirta atskiros eilutės ES biudžete, kaip Parlamentas prašė savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, kurioje ragino numatyti specialius asignavimus tvariam turizmui;

J. kadangi turizmo sektoriui itin reikia daugiau koordinavimo ES lygmeniu ir aiškios ES politikos bei tinkamos biudžeto paramos;

K. kadangi turizmas yra vienas iš svarbiausių sektorių ES ekonomikai ir užimtumui, todėl naujosios Komisijos prioritetai, visų pirma siekis remti „žmonėms tarnaujančią ekonomiką“, turėtų atspindėti šio sektoriaus svarbą ir poreikius;

L. kadangi įmonei „Thomas Cook Group“ nutraukus veiklą padaryta didelė ekonominė žala turizmo sektoriui, užimtumui ir vietos bendruomenėms, o kai kurios ES valstybių narių teritorijos liko be oro susisiekimo; kadangi šiai problemai spręsti reikės imtis tinkamų priemonių, kad būtų padidintas sektoriaus konkurencingumas ir užtikrinta, kad Europa išlaikytų savo, kaip turistų lankomiausio žemyno, poziciją, nes tai yra jos miestų ir regionų augimo ir tvaraus vystymosi varomoji jėga;

M. kadangi keleiviai turi teisę gauti paslaugas, kaip numatyta, ypač todėl, kad jie jau sumokėjo bilieto kainą iš anksto; kadangi labai svarbu keleiviams laiku teikti tikslią ir suprantamą informaciją, kuri būtų prieinama visiems; kadangi daugeliui vartotojų buvo neaišku, kokios jų teisės į kompensaciją ir kokios užsakymo dalys buvo apdraustos jų draudimo;

1. reiškia didelį susirūpinimą dėl 600 000 svetur įstrigusių žmonių, daugeliui iš jų paskirties vietoje nebuvo pasiūlyta jokių grįžimo alternatyvų, taip atsiskleidė didžiulis teisinis netikrumas sektoriuje ir didelis vartotojų apsaugos trūkumas; yra taip pat labai susirūpinęs dėl to, kad darbo neteko tūkstančiai darbuotojų Europoje, o tūkstančiai vietos tiekėjų ir filialų, daugiausia MVĮ, patiria rimtų finansinių sunkumų, kuriuos sukėlė įmonės „Thomas Cook Group“ žlugimas, taip pat dėl jo žalingo poveikio vietos ekonomikai ir bendruomenėms ir dėl to, kad bus pakenkta Europos, kaip labiausiai turistų lankomos vietos pasaulyje, įvaizdžiui ir reputacijai;

2. atkreipia dėmesį į tai, kad įmonė „Thomas Cook Group“ veikė įvairiose srityse, pvz., apgyvendinimo, transporto ir laisvalaikio veiklos, susijusiose su skirtingų rūšių vartotojais ir įmonėmis, taigi jos žlugimas patenka į skirtingų ES teisės aktų ir valstybių narių įstatymų taikymo sritį;

3. sveikina valstybes nares, kad jos skubiai įgyvendino nenumatytų atvejų planus ir parskraidino paskirties šalyse įstrigusius keliautojus; atkreipia dėmesį į kitas priemones, kurių buvo imtasi siekiant sumažinti įmonės „Thomas Cook Group“ bankroto poveikį turizmo sektoriaus darbuotojams; ragina Komisiją įvertinti, kaip remiantis esamais ES teisės aktais ir atitinkamais valstybių narių įstatymais buvo reaguojama į šią didžiulę gelbėjimo operaciją, taip pat ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip ji galėtų greitai ir veiksmingai dalyvauti ištikus panašiam atvejui ateityje;

4. primygtinai ragina kompetentingas institucijas išanalizuoti įmonės „Thomas Cook Group“ bankroto priežastis, turint omenyje tai, kad neigiami įmonės finansinės padėties pokyčiai jau buvo žinomi Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, siekiant nustatyti, ar buvo galima imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta staigaus bankroto; mano, kad tai padėtų numatyti būsimas krizes ir parengti politiką, kurią taikant būtų sumažinta tokiam svarbiam ES sektoriui tenkanti rizika;

5. pabrėžia, kad nacionalinės priežiūros institucijos turi geriau stebėti oro vežėjų finansinę padėtį, kad Europos keleiviai netaptų tokių nesėkmių aukomis, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. pradžios bankrutavo 32 oro vežėjai; primena, kad šiuo metu atliekamas Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 poveikio vertinimas; jame yra skirsnis apie oro vežėjų pareigą gauti licenciją oro susisiekimui vykdyti; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę persvarstyti šį reglamentą, kad valdžios institucijos galėtų geriau stebėti ir kontroliuoti oro transporto bendrovių finansinę padėtį ir imtis priemonių, jei ta padėtis tampa kritinė;

6. ragina Komisiją nustatyti ES finansines priemones, kuriomis galėtų būti kompensuota sektoriui padaryta žala ir kurios padėtų padidinti sektoriaus konkurencingumą bei užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, ir suteikti galimybių jomis greitai ir veiksmingai pasinaudoti; pažymi, kad įmonės „Thomas Cook Group“ bankroto sukelta krizė nėra pavienis atvejis ir ateityje tai vėl gali įvykti; todėl ragina Komisiją įvertinti galimybę imtis konkrečių veiksmų ir (arba) priemonių siekiant, kad tokie atvejai nesikartotų, kad būtų galima dar labiau padidinti vartotojų apsaugą ir keleivių teises;

7. ragina Komisiją į savo strategijos prioritetus įtraukti turizmą, o transportui skirto portfelio pavadinimą pakeisti į „Transporto ir turizmo“;

8. atkreipia dėmesį į galimybes, kurias darbuotojams, atleistiems dėl esminių struktūrinių pokyčių, teikia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF); ragina valstybes nares, kurias paveikė bendrovės „Thomas Cook Group“ bankrotas, visapusiškai pasinaudoti EGF teikiamomis galimybėmis, ypač svarstant kolektyvinius MVĮ prašymus; ragina Komisiją kaip įmanoma greičiau išnagrinėti šiuos prašymus per EGF reglamente nustatytą laikotarpį ir prireikus teikti reikiamą paramą valstybėms narėms;

9. pabrėžia, kad numatytas turizmo paslaugas turizmu besiverčiančiuose regionuose (ir ypač viešbučiuose) buvo suplanuota suteikti dar prieš bankrutuojant įmonei „Thomas Cook Group“ – buvo patvirtinta daug užsakymų kitam turistiniam sezonui –, todėl pripažįsta, kad reikalinga valstybių narių parama siekiant pašalinti neigiamas pasekmes, kurių šis bankrotas turėjo daugeliui įmonių; taip pat ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas naudotis priemonėmis, kurias teikia Europos socialinis fondas ir kitos ES, nacionalinės, regioninės bei vietos priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis atitinkamų fondų prioritetais, reguliariai skelbti specialius su turizmo pramone susijusius konkursus;

10. primena, kad svarbu parengti ES tvaraus turizmo strategiją, kurioje būtų numatytos suderintos ir konkrečios priemonės, pavyzdžiui, krizių valdymo mechanizmas ir veiksmingo bendradarbiavimo turizmo sektoriuje mechanizmas; ragina Komisiją kitame biudžeto projekte sukurti atskirą turizmo sektoriui skirtą biudžeto eilutę, kaip Parlamentas prašė rengiant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą;

11. primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę (kaip kraštutinę išeitį) taikyti valstybės pagalbos priemones, kurios galėtų sušvelninti neigiamą ekonominį poveikį įmonėms, miestams, regionams ir turistinėms vietovėms ir rimtus padarinius užimtumui;

12. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerai veikiančią transporto paslaugų vidaus rinką, išlaikyti aukštą vartotojų ir darbuotojų apsaugos lygį ir gerinti turizmo sektoriaus įmonių konkurencingumą;

13. mano, kad Europos turizmo sektorius turi daug geriau išnaudoti didžiules skaitmeninių technologijų ir bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamas galimybes; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją suteikti reikiamą paramą, kad ES įmonės galėtų pereiti prie skaitmeninės ekonomikos ir naujų verslo modelių, tiek suteikiant galimybių gauti finansavimą, tiek vykdant mokymus ir skatinant skaitmeninį verslumą;

14. pabrėžia tvirto visų lygių socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą, nes tai yra viena geriausių priemonių ieškant bendrų sprendimų ir požiūrių iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant; ragina valstybes nares konsultuotis su socialiniais partneriais rengiant visas atitinkamas priemones; prašo Komisijos nustatyti geriausios patirties pavyzdžius įvertinus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, taip pat sektoriaus MVĮ taikomas priemones, siekiant parengti bendrą ES turizmo sektoriaus strategiją; primena savo prašymą Komisijai, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų teisės į informaciją ir konsultacijas su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo, laikantis išsamių rekomendacijų, pateiktų 2013 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo[11];

15. ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti ir patvirtinti visas būtinas priemones, kad būtų apginti ES interesai ir išvengta panašios padėties ateityje, taip pat siekiant pasimokyti iš šios patirties, kuria galima pasinaudoti derybose dėl būsimų oro susisiekimo paslaugų susitarimų;

16. ragina Komisiją perduoti Parlamentui visą naują svarbią informaciją apie įmonės „Thomas Cook Group“ bankrotą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu žinoti, ar atitinkamos licencijas išduodančios institucijos įvertino įmonės „Thomas Cook Group“ finansinę padėtį, ar buvo nustatyta kokių nors finansinių problemų ir ar būtų buvę galima imtis kokių nors priemonių, kad tūkstančiams keleivių nebūtų reikėję įstrigti paskirties šalyse;

17. ragina Komisiją apsvarstyti papildomas priemones, kad būtų išlaikytas aukštas vartotojų ir darbuotojų apsaugos lygis verslo žlugimo atveju; ragina Tarybą kuo greičiau priimti savo poziciją dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto keleivių teisių užtikrinimo ir oro vežėjų atsakomybės ribų keitimo ir patvirtinti Parlamento 2014 m. vasario mėn. priimtą poziciją; apgailestauja dėl to, kad per pastaruosius penkerius metus Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo;

18. pakartoja, kad būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto keleivių teisių ir oro vežėjo atsakomybės užtikrinimo, siekiant nustatyti privalomus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas dabartinis keleivių apsaugos lygis nemokumo arba bankroto atveju, be kita ko, oro transporto bendrovėms sukuriant garantijų fondus arba parengiant draudimo sutartis, pagal kurias būtų užtikrinama pagalba, pinigų grąžinimas, kompensacija ir skrydis kitu maršrutu; pabrėžia, kad keleiviai, užsisakę atskirą paslaugą, pvz., vieną skrydį, turėtų gauti tokią pačią apsaugą, kaip ir keleiviai, užsisakę kelionės paslaugų rinkinį, ypač turint mintyje tai, kad vartotojai vis dažniau perka tik lėktuvo bilietus; todėl ragina bent minimaliai suderinti aukščiausius vartotojų teisių standartus transporto, apgyvendinimo ir turizmo sektoriuose;

19. ragina Komisiją išsiaiškinti, kaip būtų galima valstybėms narėms sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi įmonių uždarymo atvejais, skatinant jas analizuoti teisinių nuostatų pavyzdžius, kad kai tik įmanoma būtų stengiamasi ieškoti pirkėjo siekiant išlaikyti įmonės veiklą, net jei pirminiai savininkai nusprendė ją nutraukti;

20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

 

[1] OL L 46, 2004 2 17, p. 1.

[2] OL L 304, 2011 11 22, p. 64.

[3] OL L 293, 2008 10 31, p. 3.

[4] OL C 355, 2017 10 20, p. 71.

[5] OL C 257 E, 2013 9 6, p. 1.

[6] OL C 285 E, 2010 10 21, p. 42.

[7] OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

[8] OL C 93, 2017 3 24, p. 336.

[9] OL L 326, 2015 12 11, p. 1.

[10] Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449.

[11] OL C 440, 2015 12 30, p. 23.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 23 d.Teisinis pranešimas