BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl José Danielio Ferrero bylos Kuboje
27.11.2019 - (2019/2929(RSP))
keičiantis šių frakcijų pateiktus pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0200/2019 (PPE)
B9-0202/2019 (ECR)
B9-0213/2019 (RENEW)
Michael Gahler, Leopoldo López Gil, Tomáš Zdechovský, Ivan Štefanec, Eva Maydell, Vladimír Bilčík, Magdalena Adamowicz, Michaela Šojdrová, Milan Zver, Isabel Wiseler-Lima, Željana Zovko, Roberta Metsola, Lefteris Christoforou, Loucas Fourlas, Tomas Tobé, Seán Kelly, Romana Tomc, David McAllister, Stelios Kympouropoulos, Arba Kokalari, Tomasz Frankowski, Javier Zarzalejos, Sandra Kalniete, Stanislav Polčák, Loránt Vincze, Inese Vaidere, Jiří Pospíšil, Ioan-Rareş Bogdan, Andrey Kovatchev, Krzysztof Hetman, Antonio López-Istúriz White
PPE frakcijos vardu
Dita Charanzová, Atidzhe Alieva-Veli, Abir Al-Sahlani, Petras Auštrevičius, Malik Azmani, Phil Bennion, Stéphane Bijoux, Gilles Boyer, Jane Brophy, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, Olivier Chastel, Anna Júlia Donáth, Fredrick Federley, Barbara Ann Gibson, Klemen Grošelj, Christophe Grudler, Bernard Guetta, Antony Hook, Ivars Ijabs, Irena Joveva, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Ilhan Kyuchyuk, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Jan-Christoph Oetjen, Urmas Paet, María Soraya Rodríguez Ramos, Michal Šimečka, Susana Solís Pérez, Ramona Strugariu, Viktor Uspaskich, Hilde Vautmans, Marie-Pierre Vedrenne
RENEW frakcijos vardu
Anna Fotyga, Karol Karski, Adam Bielan, Ryszard Czarnecki, Beata Kempa, Ruža Tomašić, Jan Zahradil, Hermann Tertsch, Tomasz Piotr Poręba
ECR frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo
Europos Parlamento rezoliucija dėl José Danielio Ferrero bylos Kuboje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kubos[1], 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES politikos Kubos vyriausybės atžvilgiu[2], 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Kubos[3], 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje[4], 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto[5] ir į 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją[6],
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. pasirašytą ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. laikinai taikomą Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 9 d. Havanoje vykusį antrąjį ES ir Kubos jungtinės tarybos posėdį,
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 3 d. Briuselyje vykusį antrąjį oficialų ES ir Kubos dialogą žmogaus teisių klausimais, kuris vyko pagal ES ir Kubos PDBS,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės mėn. JT žmogaus teisių tarybos atliktą Kubos visuotinį periodinį vertinimą,
– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kurią 1984 m. gruodžio 10 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja ir kurią Kuba yra pasirašiusi,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Kuba yra pasirašiusi,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2019 m. spalio 1 d. Kubos politinės opozicijos frakcijos „Kubos patriotinė sąjungą“ („Unión Patriótica de Cuba“, UNPACU) lyderis José Daniel Ferrer buvo savavališkai sulaikytas nepateikus jokių kaltinimų ir jam nebuvo leidžiama su niekuo susisiekti bent 72 valandas;
B. kadangi Kubos valdžios institucijos įkalino, persekiojo ir baugino jį daugiau nei dešimtmetį dėl jo taikaus politinio aktyvumo; kadangi 2018 m. jis 10 dienų buvo laikomas vienutėje;
C. kadangi 2019 m. lapkričio 2 d. J. D. Ferrer pavyko slapta išsiųsti laišką, kuriame teigiama, kad jis buvo kankinamas ir su juo buvo netinkamai elgiamasi, kad sulaikymo metu jo gyvybei grėsė pavojus ir kad jam nebuvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra; kadangi, remiantis jo šeimos 2019 m. lapkričio 15 d. pateikta informacija, jis yra laikomas Aguadores kalėjime Santjago de Kubos mieste, kur jis buvo patalpintas karceryje; kadangi 2019 m. lapkričio 7 d. jo žmona jį matė kelias minutes ir patvirtino, kad jis buvo kritinės sveikatos būklės, nes jis prarado pusę kūno masės, o tai taip pat nulėmė jo pradėtas bado streikas;
D. kadangi, pasak keleto NVO, jis yra tik vienas iš maždaug 120 politinių kalinių Kuboje; kadangi daug nepriklausomų žurnalistų, taikių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie daugiausia yra demokratinės opozicijos nariai, yra persekiojami, savavališkai sulaikomi ar laikomi kalėjime Kuboje, pvz., José Guía Piluoto, Silverio Portal Contreras, Mitzael Díaz Paseiro, Orlando Zapata Tamayo, Eliecer Bandera Barrera, Edilberto Ronal Azuaga ir Roberto de Jesús Quijñones Haces;
E. kadangi 2019 m. spalio 28 d. mirė Armando Sosa Fortuy – ilgiausiai kalėjęs Kubos politinis kalinys, kalėjime praleidęs 43 metus; kadangi Kubos valdžios institucijos nesutiko jo paleisti, nepaisant jo blogėjančios sveikatos būklės;
F. kadangi pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus kiekvienas asmuo, kuris yra suimtas arba sulaikytas, sulaikymo metu turi būti informuotas apie priežastis ir turi būti nedelsiant perduotas teismui;
G. kadangi Kubos vyriausybės veiksmais pažeidžiamos 2016 m. pasirašyto Europos Sąjungos ir Kubos susitarimo 1straipsnio 5 dalies ir 22 straipsnio nuostatos, kuriomis Kubos vyriausybė įsipareigojo gerbti ir stiprinti žmogaus teises;
H. kadangi 2017 m. liepos 5 d. Parlamentas davė savo pritarimą PDBS; kadangi Parlamento pritarime aiškiai pareikštas rimtas susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Kuboje ir į jį įtraukta sustabdymo sąlyga, taikoma pažeidus žmogaus teisių nuostatas;
I. kadangi ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, prasidėjo 2015 m., penktasis raundas vyko 2018 m. spalio 9 d.; kadangi 2019 m. spalio 3 d. ES ir Kuba surengė antrąjį oficialų dialogą žmogaus teisių klausimais; kadangi iki šiol jis nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų, nepaisant to, kad Kuba buvo perrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2017–2019 m. laikotarpiu; kadangi politinis dialogas bet kuriuo atveju turi apimti tiesioginį ir intensyvų dialogą su pilietine visuomene ir visais politinės opozicijos veikėjais be jokių apribojimų;
J. kadangi tuo metu, kai rugsėjo 9 d. Havanoje vyko antrasis ES ir Kubos jungtinės tarybos posėdis, buvo savavališkai sulaikyta daugiau kaip 100 aktyvistų; kadangi ES nepareiškė savo pozicijos dėl šių veiksmų ir ji taip pat nepareiškė savo nuomonės dėl T. Ferrer bylos;
K. kadangi Parlamentas tris kartus skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę Kubos aktyvistams: 2002 m. premiją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – „Baltai vilkinčios moterys“ ir 2010 m. – Guillermo Fariñas; kadangi Sacharovo premijos laureatai ir jų artimieji vis dar nuolat persekiojami ir bauginami, jiems neleidžiama išvykti iš šalies ir dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;
L. kadangi žmogaus teisėms, laisvei ir žmonių orumui bei interesams geriausiai atstovaujama ir jie geriausiai ginami demokratinėje visuomenėje;
1. smerkia savavališką José Danielio Ferrero sulaikymą ir skubiai ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant jį paleisti; prašo leisti jam kreiptis į jo pasirinktą advokatą, susisiekti su jo šeima ir susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su jo sulaikymu ir galimomis priežastimis;
2. smerkia kankinimus ir netinkamą elgesį, kuriuos J. D. Ferrer savo laiške pranešė patyręs; primena, kad Kubos valdžios institucijos privalo užkirsti kelią kankinimui ir netinkamam elgesiui bei užtikrinti greitą ir nešališką tyrimą; ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant suteikti J. D. Ferrerui galimybę gauti jam reikiamą medicininę pagalbą ir garantuoti, kad jis gautų tinkamo sanitarinio maisto ir vandens;
3. pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio taikių disidentų, nepriklausomų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir politinės opozicijos atstovų persekiojimo, priekabiavimo ir išpuolių prieš juos Kuboje; ragina nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus ir paleisti visus politinius kalinius, ir asmenis, savavališkai kalinamus tik už tai, kad naudojosi savo saviraiškos ir susirinkimų laisve; ragina geriau garantuoti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teismų nepriklausomumą ir užtikrinti, kad asmenys, kurių laisvė apribota, turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomą advokatą;
4. pakartoja savo raginimą valstybėms narėms, EIVT ir jos delegacijai Kuboje griežtai ir viešai pasmerkti savavališką J. D. Ferrero ir pirmiau minėtų asmenų suėmimą ir imtis visų reikiamų veiksmų siekiant apginti demokratiją ir žmogaus teises;
5. reiškia apgailestavimą, kad, nepaisant priimto ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, demokratijos ir žmogaus teisių padėtis nepagerėjo; ragina vykdyti privalomus įsipareigojimus, nustatytus ES ir Kubos sudarytame Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime, ir šiuo klausimu ragina nustatyti aiškius kriterijus;
6. pakartoja, kad ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas apima nuostatą dėl susitarimo sustabdymo, kuri turėtų būti taikoma tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; todėl primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą, atidžiai stebėtų, kaip Kuboje užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ir kad apie tai būtų reguliariai pranešama Parlamentui; mano, kad José Danielio Ferrero ir kitų politinių kalinių įkalinimas ir elgesys su jais yra ypatingos skubos atvejis, kaip nustatyta Susitarimo 85 straipsnio 3 dalies b punkte, ir todėl ragina ES sušaukti skubų posėdį;
7. ragina Kubos vyriausybę įgyvendinti teisines reformas, kad būtų užtikrinta spaudos, asociacijų ir demonstracijų laisvė, ir pradėti politines reformas, kurios leistų surengti laisvus, sąžiningus ir demokratinius rinkimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į suverenią ir laisvai išreikštą Kubos gyventojų valią; ragina Kubos vyriausybę savo žmogaus teisių politiką priderinti prie tarptautinių standartų, apibrėžtų chartijose, deklaracijose ir tarptautinėse priemonėse, kurias Kuba yra pasirašiusi, ir leisti pilietinei visuomenei ir opozicijos politiniams veikėjams be jokių apribojimų aktyviai dalyvauti politiniame ir socialiniame gyvenime; ragina vyriausybę sudaryti sąlygas nepriklausomiems vidaus ir tarptautinėms žmogaus teisių stebėtojams netrukdomai patekti į Kubą, taip pat pakviesti JT specialiuosius pranešėjus dėl teisės į taikių susirinkimų laisvę skatinimo ir apsaugos, saviraiškos ir žmogaus teisių gynėjų padėties;
8. primena, kad Kuba nuo 2003 m. taiko mirties bausmės vykdymo moratoriumą; ragina Kubos valdžios institucijas panaikinti mirties bausmę už visus nusikaltimus; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad šie teismo procesai vyko laikantis tarptautinių standartų;
9. ragina Kubos valdžios institucijas užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir saviraiškos laisvę, be kita ko, paskelbiant negaliojančiu dekretą Nr. 349, kuriuo apribojama meninės raiškos laisvė, ir nutraukti nepriklausomų žurnalistų persekiojimą ir sulaikymą; ragina Kubos vyriausybę nustoti taikyti interneto cenzūrą ir nustoti blokuoti interneto svetaines ir riboti prieigą prie informacijos;
10. apgailestauja dėl to, kad kai kurioms Europos ir Kubos pilietinės visuomenės organizacijoms nebuvo suteikta galimybė dalyvauti pilietinės visuomenės dialoge per pagal ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą 2019 m. spalio 2 d. vykusį platesnį politinį dialogą žmogaus teisių klausimais dėl to, kad Kubos vyriausybė atsisakymą jas patvirtinti; taip pat ragina ES ir Kubą užmegzti institucinį, oficialų, atvirą ir viešą dialogą su iš tiesų nepriklausoma pilietine visuomene, panašų į dialogą vykdomą su kitomis šalimis, su kuriomis ES turi bendradarbiavimo susitarimus;
11. ragina naująjį Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pripažinti, kad esama politinės opozicijos Kubos vyriausybei, ir remti jos įtraukimą į ES ir Kubos politinį dialogą; atsižvelgdamas į tai, ragina visų valstybių narių atstovus per vizitus Kubos valdžios institucijoms reikšti susirūpinimą žmogaus teisių klausimais, o lankantis Kuboje susitikti su Sacharovo premijos laureatais, siekiant užtikrinti, kad ES žmogaus teisių politika būtų nuosekliai taikoma ir viduje ir išorėje ir taip būtų stiprinamas nepriklausomos pilietinės visuomenės dalyvavimas;
12. ragina EIVT ir Komisiją aktyviai remti pilietinės visuomenės grupes ir asmenis, kurie gina žmogaus teises Kuboje, be kita ko, surengiant apsilankymus kalėjimuose, stebint teismo procesus ir teikiant viešus pareiškimus; ragina naująjį Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pranešti Parlamentui apie veiksmus, kurių iki šiol ėmėsi ES delegacija;
13. ragina naująjį Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reikalauti, kad Kubos valdžios institucijos po kelerius metus trukusio neveiklumo imtųsi reformų, kuriomis šalies demokratija būtų pertvarkoma laikantis ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dabartinė padėtis Kuboje pažeidžia žmogaus teisių ir demokratijos principus, kuriais grindžiamas šis susitarimas;
14. labai apgailestauja dėl to, kad Kubos valdžios institucijos atsisako leisti Europos Parlamentui, jo delegacijoms ir kai kurioms frakcijoms apsilankyti Kuboje, nepaisant to, kad Parlamentas suteikė savo pritarimą ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui; ragina valdžios institucijas nedelsiant leisti atvykti į šalį;
15. smerkia intervencinį Kubos vyriausybės požiūrį ir prašo nutraukti visą įsikišimo veiklą įvairiose Lotynų Amerikos šalyse;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Liaudies valdžios nacionalinei asamblėjai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos valstybių narių vyriausybėms.