Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2040(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0014/2014

Pateikti tekstai :

A8-0014/2014

Debatai :

PV 21/10/2014 - 16
CRE 21/10/2014 - 16

Balsavimas :

PV 22/10/2014 - 4.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0036

Priimti tekstai
PDF 471kWORD 171k
Trečiadienis, 2014 m. spalio 22 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrasis biudžetas. Visi skirsniai
P8_TA(2014)0036A8-0014/2014

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (12608/2014 – C8-0144/2014 – 2014/2040(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2015 m. biudžeto sudarymo bendrų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2015 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 24 d. Komisijos patvirtintą Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2014)0300),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 2 d. Tarybos patvirtintą poziciją dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo perduota Parlamentui (12608/2014 – C8‑0144/2014),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. spalio 15 d. pateiktą Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2015,

–  atsižvelgdamas į Biuro 2014 m. rugsėjo 15 d. svarstymus ir į patikslintą generalinio sekretoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. raštą dėl Parlamento 2015 m. biudžeto projekto svarstymo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų atitinkamų komitetų nuomones (A8-0014/2014),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  primena, kad minėtoje 2014 m. kovo 13 d. rezoliucijoje Parlamentas pabrėžė, jog reikia daugiau strategiškai investuoti į veiksmus, kuriančius pridėtinę vertę Europai, siekiant padėti Europos ekonomikai atsigauti, skatinti konkurencingumą, tvarų augimą ir užimtumą, visų pirma jaunimo užimtumą, kartu siekiant didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą;

2.  pabrėžia, jog valstybių ir vyriausybių vadovai 2014 m. birželio mėn. dar kartą sutarė (ir tai priminė per 2014 m. rugpjūčio mėn. neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą), kad reikia investuoti į valstybių narių ekonomiką ir parengti ją ateičiai sprendžiant investicijų, kurių reikia Sąjungos masto transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros (be kita ko, iki 2015 m. baigiant kurti bendrąją skaitmeninę rinką), taip pat efektyvaus energijos vartojimo, inovacijų, mokslinių tyrimų ir pajėgumų srityse ir kurios nebuvo atliktos laiku, klausimą; primena neginčytiną Europos Sąjungos biudžeto vaidmenį siekiant šių politinių tikslų;

3.  dar kartą primena, kad Sąjungos biudžeto jokiu būdu nereikėtų suvokti ir vertinti vien tik kaip finansų srities klausimo, kurio sprendimas užkraunamas nacionaliniams biudžetams, ir mano, kad, priešingai, jį reikėtų suprasti kaip galimybę paspartinti tas iniciatyvas ir investicijas, kurios svarbios visai Sąjungai ir kuria pridėtinę vertę visos Sąjungos mastu – dėl daugumos tokių investicijų bendrai sprendžia Parlamentas ir Taryba;

4.  primena, kad Sąjungos biudžetas yra papildomojo pobūdžio, nes jo lėšomis papildomos iš nacionalinių biudžetų skiriamos lėšos, ir jis suteikia paskatą skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į jo esminį pobūdį ir ribotą dydį jis neturėtų būti ribojamas ir varžomas savavališkais sumažinimais, bet priešingai – tikslinės sritys turėtų būti stiprinamos;

5.  pažymi, kad Komisijos pasiūlytame 2015 m. biudžeto projekte (įskaitant specialias priemones) numatoma 145 599,3 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir 142 137,3 mln. EUR mokėjimų asignavimų (MA); atkreipia dėmesį į tai, kad BP numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma, palyginti su 2014 m. biudžetu (atsižvelgiant į Taisomąjį biudžetą (TB) Nr. 1 ir Taisomojo biudžeto Nr. 2–4/2014 projektą (TBP)), padidinta nedaug – tik 1,4 proc., ir vis dar yra 2 mlrd. EUR mažesnė negu įvykdytas 2013 m. biudžetas; pabrėžia, kad Komisija pasiūlė palikti bendrą 1 478,9 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų maržą, mažesnę nei jos pateikto BP viršutinės ribos;

6.  pabrėžia decentralizuotų agentūrų, kurios yra būtinos įgyvendinant Sąjungos politiką ir programas, svarbą; pabrėžia, kad reikia joms skirti atitinkamus finansinius išteklius ir personalą, kad jos galėtų tinkamai atlikti joms teisėkūros institucijų skirtas užduotis;

Tarybos pozicija

7.  nepritaria tam, kad Taryba per pirmąjį svarstymą sumažino įsipareigojimų asignavimus 522 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 2,1 mlrd. EUR, taigi nustatė, kad Sąjungos 2015 m. biudžete įsipareigojimų asignavimų suma sieks 145 077,4 mln. EUR, o mokėjimų – 139 996,9 mln. EUR; pabrėžia, kad mokėjimų asignavimų sumažinimas 2,1 mlrd. EUR suma atitiks -0,18 proc. sumažinimą, palyginti su 2014 m. biudžetu (įskaitant TB Nr. 1 ir TB Nr. 2–4/2014 projektą); yra itin susirūpinęs dėl didelio pagal 1a išlaidų kategoriją konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinti fondams skiriamų mokėjimų asignavimų sumažinimo, nes taip ypač sunkiai pažeidžiamas Tarybos įsipareigojimas įveikti krizę ir dar labiau paskatinti ekonomikos augimą;

8.  nepritaria 2015 m. biudžeto svarstymui Taryboje, per kurį visiškai nepaisyta Sąjungos politikos daugiamečio pobūdžio ir, užuot sprendus problemą, dar labiau padidintas mokėjimų asignavimų trūkumas ir sulėtintas tolesnis Sąjungos programų įgyvendinimas;

9.  dar kartą pabrėžia, kad Tarybai taikant principą nustatyti mokėjimų dydį pagal infliacijos lygį visiškai nepaisoma Sąjungos politikos daugiamečio pobūdžio ir jos atliekamos funkcijos ir dėl to DFP tampa visiškai netinkama; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad didėjant atotrūkiui tarp mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų dar labiau sunkinamos neįvykdytų įsipareigojimų vėlavimo problemos; pabrėžia, kad taikant tokį principą bloginama piliečių nuomonė apie Sąjungą; visų pirma primena, kad, siekdama įveikti ekonomikos krizę, Sąjunga turėtų didinti savo investicijas;

10.  apgailestauja dėl to, kad Taryba savavališkai pasiūlė sumažinti administracinių ir paramos eilučių lėšas, pagal kurias finansuojamas pagrindinių Sąjungos programų įgyvendinimas, nes minėtas lėšų mažinimas gali daryti neigiamą poveikį siekiant sėkmingai pradėti naujas programas, kadangi dėl administracinių gebėjimų trūkumo kyla didelis pavojus, kad bus stabdomas Sąjungos politikos įgyvendinimas;

11.  labai susirūpinęs dėl to, kad Taryba Sąjungos biudžeto atžvilgiu laikosi dvigubų standartų ir, viena vertus, ragina didinti Sąjungos lėšas tose srityse, kuriose galima skatinti tvarų augimą, kita vertus, siūlo itin sumažinti svarbiausiose srityse, kaip antai mokslinių tyrimų, inovacijų, kosmoso, infrastruktūros, MVĮ ir energijos, skiriamas lėšas;

12.  džiaugiasi, kad 13 valstybių narių pareiškė, jog yra įsitikinusios, kad Tarybos sutartas mokėjimų asignavimų dydis gali būti nepakankamas ir dėl to gali kilti didelių sunkumų siekiant laiku įgyvendinti Sąjungos teisines pareigas ir jau prisiimtus įsipareigojimus; primena, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 323 straipsnį „Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“;

13.  mano, kad dėl jau kelerius metus matomo Tarybos nepajėgumo suburti kvalifikuotąją savo narių daugumą, kad užtikrintų tokio dydžio mokėjimų asignavimus, jog Sąjunga galėtų patenkinti neginčijamus mokėjimų poreikius, jai tenka didelė politinė atsakomybė dėl labai įtemptos padėties mokėjimų srityje; apgailestauja, kad dėl tokios padėties laipsniškai susidarė struktūrinis Sąjungos biudžeto deficitas, kuris nesuderinamas su Sutarties nuostatomis ir dėl kurio atsiranda pavojus, kad Komisija nepajėgs įvykdyti savo teisinių įsipareigojimų;

14.  kartu pažymi, kad dabartinė Sąjungos biudžeto struktūra, pagal kurią mokėjimų asignavimai yra susieti su nacionaliniais įnašais, gali skatinti nepalankius valstybių narių pasirinkimus, ypač tais laikotarpiais, kai ypatinga svarba teikiama nacionalinių biudžetų subalansavimui; vis dėlto pabrėžia, kad toks mokėjimų lygis yra tiesioginis atitinkamo įsipareigojimų lygio, kurį Taryba, surinkusi reikiamą kvalifikuotą balsų daugumą, oficialiai patvirtino per metines biudžeto procedūras, rezultatas;

15.  apgailestauja dėl esminio Tarybos ir Parlamento bei Komisijos konflikto; ragina siekti, kad ši įtampa pereitų į vaisingesnį keitimąsi nuomonėmis; viliasi, kad atvirumas naujam požiūriui ir naujiems pasiūlymams galiausiai atves prie struktūrinių pokyčių, kurie padės subalansuoti biudžetą, nes tai rūpi tiek Parlamentui, tiek Tarybai, ir jos abi to siekia;

Svarstymas Parlamente

16.  pabrėžia, kad be politinių susitarimų, pasiektų derybose dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir susijusių su ypač intensyviu asignavimų nustatytiems politikos tikslams telkimu laikotarpio pradžioje, įgyvendinimo Komisija nepasiūlė papildomų veiksmų siekiant prisitaikyti prie naujų prioritetų, kuriuos ne tik nubrėžė Parlamentas, bet dėl kurių taip pat susitarė valstybių ir vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje; todėl nutaria padidinti Sąjungos įvairių sričių politiniams tikslams ir strateginiams prioritetams skiriamus finansinius išteklius;

17.  nutaria labiausiai padidinti sumas, skiriamas svarbiausioms strategijos „Europa 2020“ programoms, pagal kurias siekiama skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir užimtumą, t. y. programoms „Horizontas 2020“, COSME, „Erasmus+“, skaitmeninei darbotvarkei, programai PROGRESS ir socialinei darbotvarkei, kadangi tai pavyzdinės programos, iš kurių matome, kaip Sąjunga prisideda prie novatoriškos ir klestinčios ekonomikos kūrimo visame žemyne; toliau didina paramą programoms, pvz., kaimynystės politikos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos programoms, kuriomis užtikrinamas Sąjungos išorės politikos darbotvarkės įgyvendinimas; primygtinai primena būtinybę didinti svarbių kovos su nelygybe programų ir politikos, pvz., Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, programos „Europa piliečiams“, finansavimą ir skatinti lyčių lygybę;

18.  nustato, kad 2015 m. įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos atitinkamai yra iš viso 146 380,9 mln. EUR ir 146 416,5 mln. EUR;

Nuolatinės mokėjimų krizės klausimo sprendimas

19.  pritaria Komisijos pasiūlymui visapusiškai panaudoti 2015 m. viršutinės mokėjimų ribos neviršijančius išteklius, taigi nepalikti maržos pagal 2015 m. mokėjimų asignavimų viršutinę ribą; remdamasis dabartinėmis ir tikėtinomis mokėjimų įgyvendinimo schemomis vėl įrašo mokėjimų sumas, kokios jos buvo numatytos iki Tarybai jas sumažinant;

20.  vis dėlto pabrėžia, kad net panaudojus visas 2015 m. mokėjimams skirtas lėšas iki pat viršutinės ribos jų nepakaks tebesitęsiančioms Sąjungos mokėjimų problemoms, kurios atsirado nuo 2010 m. Sąjungos biudžeto laikotarpio, išspręsti; atkreipia ypač didelį dėmesį į pastaraisiais metais buvusius labai didelius mokėjimų vėlavimus, dėl kurių 2013 m. pabaigoje vien sanglaudos politikos srityje susidarė precedento neturinti 23,4 mlrd. EUR skola, ir nerimauja, kad tokio pat dydžio skola gali susidaryti ir 2014 m. pabaigoje; taigi pabrėžia, kad reikia nedelsiant veiksmingai spręsti pasikartojančią mokėjimų trūkumo problemą; todėl nutaria pridėti 4 mln. EUR prie Komisijos pasiūlytos mokėjimų asignavimų ribos kai kuriose biudžeto eilutėse, įskaitant pagrindines 2007–2013 m. Sąjungos struktūrinių fondų ir mokslinių tyrimų programoms užbaigti skirtas biudžeto eilutes, pagal kurias mokėjimų padėtis yra itin bloga;

21.  atitinkamai ragina Komisiją būti pasirengus pateikti atitinkamą pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemones, įtrauktas į DFP reglamentą; primena savo ketinimą nepriimti jokių apribojančių lankstumo ir specialiųjų priemonių nuostatų, įtrauktų į DFP reglamentą ir 2013 m. gruodžio 2 d. TIS, dėl kurių sėkmingai susiderėjo Parlamentas, aiškinimų;

22.  dar kartą pakartoja, kad visi mokėjimų asignavimai, mobilizuoti panaudojant specialias priemones, turi būti įrašyti į biudžetą viršijant DFP nustatytas viršutines mokėjimų ribas;

23.  primena nepaprastą pavyzdį, kai 2013 m. pabaigoje ir per pirmąjį 2014 m. ketvirtį buvo susidaręs didžiulis humanitarinei pagalbai skirtų mokėjimų asignavimų trūkumas ir šią problemą buvo galima išspręsti tik pritaikius trumpalaikius ir laikinus sprendimus perkelti asignavimus iš vienos patvirtinto biudžeto eilutės į kitą; yra itin susirūpinęs, kad panašu, jog tokia padėtis gali susidaryti ir kitose politikos srityse, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje;

24.  pabrėžia, kad, siekiant aiškiai apibrėžti po ankstesnių metų susidariusias 2015 m. reikmes, derybas dėl papildomų 2014 m. mokėjimų reikmių reikia baigti iki prasidedant taikinimo procedūrai dėl 2015 m. biudžeto; pakartoja, kad TB Nr. 2, 3 ir 4/2014 projektus reikėtų laikyti paketu ir kad Taryba negali tikėtis pasinaudoti netikėtomis pajamomis, atsiradusiomis įtraukus į biudžetą jo perteklių ir baudas, nepatenkinus papildomų mokėjimų poreikių, pateiktų TB Nr. 3/2014 projekte; primena, kad priėmus kartus nepakeistus TB Nr. 2, 3 ir 4/2014 projektus bendras poveikis biudžetui siektų tik 106 mln. EUR papildomų BNP įnašų, kuriuos valstybės narės turėtų skirti, kad 2014 m. užtikrintų pakankamai mokėjimų asignavimų dabartiniams Sąjungos teisiniams įsipareigojimams padengti;

25.  pabrėžia, kad asignavimų, visų pirma mokėjimų asignavimų, sumos, dėl kurių balsuota Parlamente per svarstymą, pagrįstos prielaida, kad visi 2014 m. taisomųjų biudžetų projektai, kuriuos dar reikia patvirtinti, yra visiškai patvirtinti;

26.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamus išteklius Sąjungos masto investicijų planams (tai minėta per 2014 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą, o išrinktasis Komisijos pirmininkas J. C. Junker savo politinėse gairėse tai pabrėžė kaip svarbų politinį prioritetą(8)), siekiant tęsti jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri 2016 m. biudžete vadinama Europos jaunimo garantija, taip pat siekiant spręsti nuolatinę mokėjimų asignavimų problemą, naujoji Komisija turėtų kuo greičiau pradėti porinkiminę 2014–2020 m. DFP peržiūrą, kaip numatyta DFP reglamento 2 straipsnyje;

1a išlaidų kategorija

27.  pažymi, kad 1a išlaidų kategorijai tenka didžiausia Tarybos atliktų sumažinimų dalis ir pagal įsipareigojimų (-323,5 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu), ir pagal mokėjimų (-1 335 mln. EUR) asignavimus, nepaisant to, kad Europos Vadovų Taryba 2014 m. birželio mėn. dar kartą paskelbė ekonomikos augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą svarbiausiais savo politinės darbotvarkės punktais; pabrėžia, kad kai kurie iš šių sumažinimų nesuderinami su susitarimu dėl 2014–2020 m. DFP, kadangi pagal juos labai sumažinamos sumos, skiriamos programai „Horizontas 2020“ (-190 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, palyginti su BP), kuriai skiriama suma 2014 m. padidinta 200 mln. EUR, ir ITER (-11,2 mln. EUR), kuriai kaip tik reikėtų sutelkti daugiau lėšų 2015 m., siekiant kompensuoti jai skiriamų lėšų sumažinimą 2014 m.;

28.  mano, kad siekiant didinti energetinį saugumą ir turint galvoje energetinę priklausomybę nuo Rusijos svarbiausias dalykas yra skatinti atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, ypač tose valstybėse narėse, kurios labiausiai priklauso nuo Rusijos dujų; ragina pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamų energetikos lėšų naudojimo tikslus suderinti su teisėkūros procese prisiimtais įsipareigojimais;

29.  nepritaria Tarybos atliktiems Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtų lėšų mažinimams (-34,4 mln. EUR), kurie papildo šiai programai 2015 m. jau numatytą mažesnį lėšų sutelkimą, į kurį jau atsižvelgta BP, parengtame pasiekus susitarimą dėl DFP; yra susirūpinęs dėl kylančio pavojaus, kad šios strateginės programos, kuri itin svarbi būsimoms Europos investicijoms į telekomunikacijų, transporto ir energetikos infrastruktūrą, pradžia bus neveiksminga;

30.  todėl nutaria laikytis bendros pozicijos vėl įrašyti visas 2015 m. biudžeto projekte numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumas, kurias Taryba buvo sumažinusi; be to, didina pasirinktų eilučių skaičių programose, kurios atitinka Parlamento prioritetus pagal 1a išlaidų kategoriją („Horizontas 2020“, COSME, „Erasmus+“, skaitmeninė darbotvarkė, socialinė darbotvarkė), visiškai išnaudodamas maržą (bendras padidinimas, palyginti su BP, sudaro apie 200 mln. EUR);

31.  ir toliau mano, kad reikia padidinti asignavimus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) energetikos programai skirtas eilutes viršijant BP numatytas sumas ir skirti bendrą 34 mln. EUR sumą, kad būtų galima iš dalies sušvelninti dėl DFP susitarimo antrus metus iš eilės šiai programai skiriamų mažesnių nei planuota asignavimų poveikį; taip pat mano, kad visų pirma būtina padidinti investicijas į skaitmeninę darbotvarkę ir plačiajuostį ryšį, todėl didina EITP telekomunikacijų tinklų programai skiriamus asignavimus 12 mln. EUR palyginti su BP;

32.  mano, jog siekiant, kad Sąjungos ekonomika vėl pradėtų augti ir būtų įveikta krizė, svarbiausia didinti finansinę paramą MVĮ ir taip prisidėti prie kovos su nedarbu; mano, kad dažnai pabrėžiamas MVĮ inovacijų vaidmuo siekiant Sąjungos konkurencingumo, tačiau tam teikiama pernelyg maža finansinė parama; taigi nutaria padidinti MVĮ ir verslumui remti numatomus įsipareigojimų asignavimus 26,5 mln. EUR viršijant BP numatytas sumas; prašo Komisijos užtikrinti, kad įgyvendinant biudžetą būtų tikrai laikomasi principo „iš apačios į viršų“; be to, ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių veiksmams, numatytiems pagal jos parengtą „Žaliąjį MVĮ veiksmų planą“, įgyvendinti;

33.  palyginti su BP, padidina asignavimus, skiriamus trims priežiūros agentūroms (Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI)), bendra 6,1 mln. EUR suma;

34.  yra sunerimęs dėl to, kad daugėja atvejų, kai tampa akivaizdžios mokėjimų trūkumo pagal 1a išlaidų kategoriją, ypač pagal programą „Horizontas 2020“, pasekmės, kai mažinamas išankstinis finansavimas ir daug projektų sustabdoma ir kyla pavojus, kad sutriks mokėjimai pagal programą „Erasmus+“; nerimauja dėl to, kad daug programų beveik išnaudojo visas 2014 m. skirtas lėšas, nors liko dar keli mėnesiai iki sąskaitų pateikimo termino;

35.  pritaria pirmiesiems Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės reformos veiksmams, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia visapusiškai įgyvendinti P. Maystadto rekomendacijas, įskaitant reikalavimą apriboti jos darbą tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (IFRS) ir palaipsniui nutraukti jos darbą, susijusį su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis ir mokesčių klausimais;

36.  pabrėžia MVĮ inovacijų vaidmenį siekiant ES ekonomikos atgaivinimo; tikisi, kad Komisija vykdys savo teisinius ir biudžetinius įsipareigojimus dėl programoje „Horizontas 2020“ numatytos MVĮ priemonės, ir ragina Tarybą sudaryti tam sąlygas numatant tinkamą biudžetą; prašo Komisijos nuo 2016 m. sukurti atskirą MVĮ priemonei skirtą biudžeto eilutę, kad būtų sudarytos sąlygos aiškesnei biudžeto priežiūrai ir kontrolei, ir užtikrinti, kad ją įgyvendinant būtų iš tikrųjų taikomas principas „iš apačios į viršų“;

37.  palankiai vertina žiedinės ekonomikos kūrimo dokumentų rinkinį, kurį Komisija paskelbė 2014 m. liepos 2 d.(9); ragina skirti pakankamai išteklių jos veiklai įgyvendinti;

1b išlaidų kategorija

38.  yra labai susirūpinęs, kad Taryba, nors paliko BP numatytus įsipareigojimų asignavimus (49 227 mln. EUR), 220 mln. EUR sumažino mokėjimų asignavimus ir įrašė 51 382 mln. EUR mokėjimų asignavimų sumą;

39.  pabrėžia, kad daugiausia įsipareigojimų šiuo metu neįvykdyta pagal 1b išlaidų kategoriją, todėl negalima kompensuoti paramą gaunančių valstybių narių ir regionų jau patirtų išlaidų; pabrėžia, kad dėl tokios praktikos valstybės narės ir regionai, kurie labiausiai nukentėjo nuo krizės, patyrė sunkias pasekmes; apgailestauja, kad Taryba, regis, visiškai nepastebi šios problemos; pabrėžia, kad laikotarpiu, kai daugumai valstybių narių ypač sunku rasti programų, pagal kurias gali būti skatinama kurti darbo vietas, finansavimo šaltinių, Sąjungos regionų politika yra svarbiausia tokių trūkumų šalinimo priemonė; pažymi, kad tokios priemonės kaip ESF, Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ar Jaunimo užimtumo iniciatyva yra itin svarbios krizės laikotarpiu ir kad dėl mokėjimų mažinimo visada pirmiausia nukenčia silpnesnės suinteresuotosios šalys, pvz., valstybės narės, susiduriančios su biudžeto suvaržymais, vietos ir regioninės institucijos, atokiausi regionai, MVĮ, NVO, socialiniai partneriai;

40.   nutaria vėl įrašyti BP numatytas sumas pagal naujoms programoms skirtas biudžeto eilutes, nors Taryba buvo šias sumas sumažinusi, ir viršyti BP asignavimus mokėjimams pagal kai kurias eilutes, visų pirma pagal tas eilutes, kurios susijusios su 2007–2013 m. DFP programų užbaigimu; pažymi, kad 2015 m. bus antrieji naujo Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos ciklo įgyvendinimo metai; pabrėžia būtinybę skirti pakankamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų siekiant užtikrinti, kad šios programos duotų naudos numatytam skaičiui paramos gavėjų ir darytų norimą poveikį;

41.  nutaria viršyti BP numatytas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui ir bandomiesiems projektams bei parengiamiesiems veiksmams skirtas sumas 20,2 mln. EUR; ketina, baigęs derybas su Taryba, iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą dėl lankstumo priemonės mobilizavimo siekdamas Kiprui skirtų struktūrinių fondų programų finansavimą pagal 1b išlaidų kategoriją papildyti iš viso 100 mln. EUR;

42.   yra tvirtai įsitikinęs, kad Sąjungos finansavimas, ypač pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet turėtų būti naudojamas papildomai paramai jauniems žmonėms teikti papildant ir gerinant nacionalines programas;

43.   ragina Komisiją ir valstybes nares panaudoti visas lėšas, skirtas darbo neturinčiam jaunimui remti; primena politinį su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa susijusį susitarimą dėl lėšų, numatytų pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, ir atitinkamų suplanuotų Europos socialinio fondo lėšų skyrimo laikotarpio pradžioje, kad pirmaisiais programavimo laikotarpio metais būtų galima suteikti būtiną pagalbą; džiaugiasi tuo, kad Komisija ir Taryba siūlydamos sumas paiso šio susitarimo; reiškia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių pajėgumų panaudoti pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą teikiamas lėšas; primena, kad pagal DFP reglamentą žemiau 2014–2017 m. DFP viršutinių įsipareigojimų asignavimų ribų paliktos maržos sudaro bendrąją DFP įsipareigojimų maržą, kurią galima panaudoti viršijant DFP nurodytas 2016–2020 m. viršutines ribas politikos tikslais, susijusiais su augimu ir užimtumu, visų pirma jaunimo užimtumu;

2 išlaidų kategorija

44.  džiaugiasi, kad Komisija padidino įsipareigojimų asignavimus pagal naują Aplinkos ir klimato politikos programą (LIFE), ir tikisi, kad ši programa bus visapusiškai naudojama jau 2015 m., įskaitant pirmą finansinių priemonių rinkinį, vis dėlto apgailestauja, kad smulkesnėms programoms, tokioms kaip programa LIFE ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), pagal šią išlaidų kategoriją skirtus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus Taryba sumažino labiausiai ir taip trukdydama pasiekti sutartų šių programų tikslų; taip pat apgailestauja, kad Taryba nepagrįstai sumažino sumas, skirtas vaisių ir pieno vartojimo mokyklose skatinimo programoms; todėl į visas BP eilutes, pagal kurias Taryba buvo sumažinusi asignavimus, vėl įrašo numatytas sumas;

45.  pritaria, kad reikia papildomos paramos siekiant sumažinti poveikį, patiriamą dėl Rusijos draudimo importuoti tam tikrus Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės produktus; pritaria pirmosioms skubios paramos priemonėms, kurių ėmėsi Komisija, reaguodama į šią krizę; taigi 30 mln. EUR suma padidina bendrą Sąjungos finansavimą, skirtą skatinimo priemonėms pagal Bendrą žemės ūkio politiką, siekiant padėti gamintojams rasti alternatyvių pardavimo galimybių, taip pat nustato papildomą 5 mln. EUR paramą žvejams per EJRŽF; be to, nutaria 7 mln. EUR padidinti Komisijos pateiktame BP numatytą sumą, skirtą vaisų vartojimo skatinimo mokyklose programoms, ir 4 mln. EUR – sumą, skirtą pieno vartojimo skatinimo mokyklose programai;

46.  mano, kad nei BŽŪP numatyti, nei jokie kiti biudžeto asignavimai neturėtų būti naudojami mirtinų bulių kovų veiklai finansuoti; primena, kad teikiant tokį finansavimą aiškiai pažeidžiamos Europos konvencijos dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos nuostatos (Tarybos direktyva 98/58/EB);

47.  pažymi, kad atsižvelgiant į visus pagal šią eilutę atliktus pakeitimus, įskaitant bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams skirtą 2,9 mln. EUR sumą, bendra suma pagal 2 išlaidų kategoriją yra 59,3 mlrd. EUR ir iki viršutinės ribos paliekama 282,6 mln. EUR marža;

3 išlaidų kategorija

48.  pabrėžia, kad 3 išlaidų kategorijai tenka tik 1,5 proc. Sąjungos biudžeto ir tai yra smulkiausia DFP išlaidų kategorija finansinių asignavimų požiūriu, tačiau ši išlaidų kategorija apima klausimus, kurie labai svarbūs Europos piliečiams ir nacionalinėms vyriausybėms, t. y. prieglobsčio ir migracijos politikos ir vidaus saugumo klausimus; taigi ragina Komisiją ir Tarybą ateinančiais metais ir toliau didinti finansavimą ir vykdyti vis daugiau politinių veiksmų pagal šią išlaidų kategoriją;

49.  apgailestauja, kad biudžeto projekte 1,9 proc., t. y. nuo 2 171,998 mln. EUR iki 2 130,721 mln. EUR sumažinami įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2014 m. biudžetu, ir paliekama apytiksliai 115 mln. EUR marža; apgailestauja, kad Taryba sumažino įsipareigojimų asignavimus papildomais 30,2 mln. EUR, palyginti su BP, ir mokėjimų asignavimus – 28,5 mln. EUR, palyginti su BP (atitinkamai -1,42 proc. įsipareigojimų asignavimų ir -1,51 proc. mokėjimų asignavimų); taigi pažymi, kad 3 išlaidų kategorijoje Taryba atliko daugiausia sumažinimų;

50.  mano, kad dėl Tarybos pasiūlytų papildomų sumažinimų bus pakenkta tinkamam programų ir veiksmų pagal 3 išlaidų kategoriją įgyvendinimui; pabrėžia, kad svarbu palikti biudžeto projekte pagal biudžeto eilutes „Teisių apsaugos užtikrinimas ir galių piliečiams suteikimas“ ir „Nediskriminavimo ir lygybės skatinimas“ numatytas sumas, kurios naudojamos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu; todėl laikosi bendros strategijos vėl įrašyti biudžeto projekte pagal visas šios biudžeto išlaidų kategorijos eilutes numatytas sumas; be to, nutaria padidinti, palyginti su BP, pasirinktų eilučių skaičių – daugiausia pagal programas „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“ ir „Žiniasklaidos veiksmai“, taip pat pagal bendrą prieglobsčio sistemą (iš viso, įskaitant agentūras, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, numatoma 53,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų daugiau, nei jų numatyta BP);

51.  primena bendrą trijų institucijų pareiškimą, pagal kurį į metines biudžeto procedūras, taikomas 2014–2020 m. DFP, prireikus bus įtraukti lyčių aspektai; nurodo, kad reikia tolesnių šios srities pastangų ir bendro trijų institucijų požiūrio siekiant užtikrinti, kas lyčių aspektas būtų veiksmingai integruotas į metines biudžeto procedūras; primena, jog ragino į Sąjungos biudžeto procedūras kaip neatsiejamą jų dalį įtraukti lyčių aspekto analizę ir paskatinti visus subjektus aktyviai dalyvauti procese visais jo etapais, kad būtų daroma pažanga vykdant Sąjungos įsipareigojimą lyčių lygybės srityje;

52.  primena, kad teisingas ir skaidrus finansavimo paskirstymas įvairiems Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslams įgyvendinti buvo Parlamento prioritetas vykstant deryboms dėl šio fondo patvirtinimo; todėl ragina Komisiją įrašyti daugiau biudžeto eilučių, skirtų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui, siekiant aiškiau ir skaidriau nurodyti, kaip bus panaudoti įvairiems tikslams, taigi pagal tas biudžeto eilutes, skiriami finansiniai ištekliai;

53.  pritaria, kad reikia skirti papildomą paramą Europos piliečių iniciatyvoms; taigi nutaria 3 išlaidų kategorijoje sukurti naują eilutę „Europos piliečių iniciatyvų ir kitų dalyvaujamosios demokratijos priemonių įgyvendinimas“ ir jai skirti 1 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų;

54.  pabrėžia, kad reikia nuolat atlikti vertinimus, kaip panaudojamos visos skirtos lėšos ir ištekliai ir kaip įgyvendinamos programos, ir kad tokie vertinimai svarbūs siekiant ankstyvuoju laikotarpiu nustatyti galimus trūkumus ir įvertinti veiksmingumą;

4 išlaidų kategorija

55.  nepritaria Tarybos atliktiems sumažinimams pagal 4 išlaidų kategoriją (-0,83 proc. įsipareigojimų asignavimų ir -5,24 proc. mokėjimų asignavimų), kadangi Tarybai sumažinus mokėjimų asignavimus ši išlaidų kategorija labai sumenko; pakartoja, kad, nors 4 išlaidų kategorijai tenka mažiau nei 6 proc. viso Sąjungos biudžeto lėšų, ji atspindi ES įsipareigojimus užsienyje, todėl pagal ją turi būti užtikrinama pakankamai išteklių, kad Sąjunga galėtų vykdyti pasaulinio masto veikėjos vaidmenį;

56.  labai nepritaria tam, kad Taryba sumažino įsipareigojimų asignavimus humanitarinei pagalbai, nes taip negalima išspręsti iš ankstesnių metų perkeliamų įsiskolinimų, susidariusių dėl neapmokėtų sąskaitų, problemos ir trukdoma sklandžiai įgyvendinti šią politiką, keliant pavojų pagalbos gavėjų gyvybėms; pabrėžia, kad neatidėliotinos pagalbos rezervo mokėjimų asignavimų sumos turėtų atitikti įsipareigojimų asignavimų sumas ir jos turi būti įrašytos į biudžetą viršijant DFP mokėjimų viršutines ribas; pabrėžia, kad reikėtų sumažinti humanitarinės pagalbos įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų skirtumą, kad būtų galima atsižvelgti į trumpus šios srities išlaidų ciklus ir nutraukti iš ankstesnių metų perkeliamų dėl neapmokėtų sąskaitų susidariusių įsiskolinimų praktiką; griežtai smerkia humanitarinei pagalbai daromą neigiamą poveikį, kuris atsiranda sumažinus mokėjimus, įskaitant dėl netinkamai sudaryto biudžeto atidėtus mokėjimus ir vėluojančias operacijas, ir kuris itin lemtingas, kai taip daug žmonių kenčia dėl didėjančio nestabilumo periferijoje; mano, jog šie įvykiai yra liūdnas, bet aiškus įspėjimas, kad biudžetą reikia sudaryti praktiškiau;

57.  primena tarptautinį Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą padidinti savo oficialios paramos vystymuisi (OPV) išlaidas iki 0,7 % BNP ir iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taigi ragina didinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės teminių sričių asignavimus siekiant, kad būtų greičiau įgyvendinami visuotinio vystymosi po 2015 m. įsipareigojimai;

58.  pabrėžia, kad remia Artimųjų Rytų taikos procesą ir ryžtingai siekia užtikrinti pakankamą finansavimą Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO) ir Palestinos Administracijai, padidindamas įsipareigojimų asignavimus 35,5 mln. EUR, palyginti su BP; yra nustebęs, kad Taryba be aiškaus pagrindimo vėl sumažino BP mokėjimų asignavimus JTPDO ir Palestinos Administracijai 2,4 mln. EUR suma, ir mano, kad pagal šią eilutę jau biudžeto projekte skirta nepakankamai lėšų;

59.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti paramą valstybėms, esančioms Sąjungos Rytų ir Pietų kaimynystėje, kurios patiria didžiules problemas, susijusias su perėjimu prie demokratijos ir jos sustiprinimu, ekonominiu ir socialiniu vystymusi, imigracija ir stabilumu; pabrėžia, kad reikia papildomų pastangų, siekiant reaguoti į padėtį Ukrainoje; todėl ragina, kad Europos kaimynystės priemonei būtų skirta papildoma 203,3 mln. EUR suma, palyginti su BP, siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus Rytų ir Pietų kaimynystėje;

60.  mano, kad nepriimtina tai, jog Taryba mažina Parlamento prioritetinių eilučių lėšas, ir siūlo atkurti Tarybos sumažintas tų eilučių sumas paliekant biudžeto projekte numatytas sumas, o kai kuriose Sąjungos išorės santykiams strategiškai svarbiose eilutėse (humanitarinės pagalbos, Europos kaimynystės priemonės, Vystomojo bendradarbiavimo priemonės, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, stabilumo priemonės, bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų) numatyti iš viso 400,55 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų, nei numatyta biudžeto projekte; pažymi, kad atlikus šiuos padidinimus visiškai išnaudojama 4 išlaidų kategorijos marža, taip pat papildoma 66 mln. EUR marža, kuri atsirado sumažėjus asignavimams į EIVT biudžetą perkeltose eilutėse;

61.  mano, jog būtina padidinti Kipro turkų eilutės asignavimus, kad būtų užtikrinta tolesnė Sąjungos finansinė parama Kipre dingusių be žinios asmenų paieškos komiteto ir Kultūros paveldo techninio komiteto darbui;

62.  pritaria tam, kad biudžeto eilutė, skirta ES specialiesiems įgaliotiniams, būtų perkelta į EIVT biudžetą siekiant remti geresnę jų integraciją į EIVT, kaip siūloma Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos EIVT veiklos apžvalgoje, 2013 m. birželio 13 d. Parlamento rekomendacijose ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2014; tikisi, kad perkėlimas bus atliktas iki 2016 m. sausio 1 d.;

5 išlaidų kategorija

63.  primena, kad BP atspindi naujausią Tarnybos nuostatų reformą, įskaitant pokyčius, susijusius su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir pensijų koregavimu bei tebevykstančiu darbuotojų skaičiaus mažinimu;

64.  apgailestaudamas pažymi, kad, to nepaisydama, Taryba padidino standartinę fiksuotą sumažinimo normą ir sumažino asignavimus pagal 5 išlaidų kategoriją 27,6 mln. EUR, iš kurių 16,7 mln. EUR yra Komisijos administracinio biudžeto, skirto išlaidoms, susijusioms su pareigūnais ir laikinaisiais darbuotojais, lėšos;

65.  atsižvelgiant į tai, kad Komisija trečius metus iš eilės mažina savo bendruosius žmogiškuosius išteklius ir kad prognozuojamų laisvų etatų skaičius turėtų būti laikomas patikimu ir pagrįstu faktiniais instituciniais lūkesčiais, mano, kad šis fiksuotos standartinės sumažinimo normos padidinimas (iki 4,5 proc. Komisijos būstinei ir 6 proc. – delegacijoms) yra savavališkas;

66.  be to, atkreipia dėmesį į Tarybos pareiškimą, pridedamą prie jos pozicijos, kuriame nurodoma, kad „svarbu atidžiai stebėti visų kategorijų išorės darbuotojams skiriamus asignavimus, atsižvelgiant į papildomus pajėgumus, atsiradusius dėl darbo laiko pailginimo“, ir kartu įvairiose politikos srityse vykdomą paramos išlaidų mažinimą, sudarantį 20,8 mln. EUR sumą; be jau paminėtų pavojų, kuriuos kelia tokio tipo sumažinimai, mano, kad jie yra netinkamai pagrįsti; primena, kad pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS tokie numatomi papildomi pajėgumai turėjo jau būti neutralizuoti per penkerius metus 5 proc. sumažinant pareigūnų skaičių; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Komisija jau vykdo savo įsipareigojimus net juos viršydama, nes ji mažina visų kategorijų darbuotojų skaičių, nesvarbu, ar šie darbuotojai finansuojami pagal 5 išlaidų kategoriją, ar pagal kitas išlaidų kategorijas;

67.  todėl vėl įrašo BP sumas pagal visas administracinių ir paramos išlaidų eilutes ir visas 5 išlaidų kategorijos eilutes, pagal kurias Taryba buvo sumažinusi asignavimus;

68.  nutaria laikyti kai kuriuos asignavimus rezerve, kol Komisija iš dalies pakeis ekspertų grupių taisykles ir užtikrins visapusišką jų įgyvendinimą visuose GD;

Agentūros

69.  apskritai pritaria Komisijos agentūrų biudžeto reikmių sąmatai; pažymi, kad Komisija jau labai sumažino daugumos agentūrų iš pradžių prašytų asignavimų;

70.  taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti teisėkūros institucijų joms pavestų užduočių;

71.  vis dėlto negali pritarti Komisijos požiūriui į darbuotojus, nes reikėtų ne tik, remiantis politiniu susitarimu dėl DFP, 1 proc. sumažinti agentūrų etatų planus (tai taikoma visoms institucijoms ir įstaigoms), bet ir dar 1 proc. skirti etatų perskirstymo rezervui;

72.  pabrėžia, kad pagal susitarimą mažinant darbuotojų skaičių reikia atsižvelgti į atskaitinę 2012 m. gruodžio 31 d. datą dirbusius darbuotojus ir buvusias užduotis ir kad numatant bet kokias naujas esamų agentūrų užduotis arba steigiant naujas agentūras reikia skirti papildomų išteklių;

73.  pabrėžia, kad sutartas 5 proc. sumažinimo tikslas turi būti pasiektas iki 2017 m. pabaigos ir kad agentūros turėtų turėti tam tikrą lankstumą, atsižvelgiant į metus, kuriais konkrečiai jie įgyvendins šiuos sumažinimus, kad galėtų pasinaudoti natūraliais darbuotojų skaičiaus svyravimais siekiant sumažinti Sąjungos bedarbių pašalpų sistemos išlaidas ir kitas išlaidas, susijusias su priešlaikiniu darbo sutarčių nutraukimu;

74.  todėl iš dalies keičia daugelio agentūrų etatų planus taip, kad būtų įgyvendintas sutartas 1 proc. sumažinimas, skirtingai elgiamasi su iš mokesčių finansuojamais etatais arba darbuotojų skaičius suderinamas su papildomais uždaviniais;

75.  nutaria padidinti trijų finansų priežiūros agentūrų 2015 m. biudžeto asignavimus; mano, kad šie asignavimai turėtų atspindėti poreikį vykdyti reikiamas užduotis, nes siekiant įveikti dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, kuri labai susijusi su finansų sektoriaus stabilumu, priimta daugiau reglamentų, sprendimų ir direktyvų ir jų dar bus priimama;

76.  taip pat nusprendžia padidinti Europos jūrų saugumo agentūros ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, taip pat kelių kitų 3 išlaidų kategorijai priklausančių agentūrų (FRONTEX, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos prieglobsčio paramos biuro) asignavimus, nes joms patikėta papildomų užduočių;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

77.   atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą naujų projektų įgyvendinamumo vertinimą ir į nustatytas nedideles maržas, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Kiti skirsniai

78.   primena, kad visų institucijų, pensijų ir Europos mokyklų administracinės išlaidos padengiamos pagal DFP 5 išlaidų kategoriją; pažymi, kad visos 2015 m. biudžeto projekte pagal šią išlaidų kategoriją siūlomos išlaidos sudaro 8 612,2 mln. EUR (+2,5 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu), paliekant iki viršutinės ribos 463,8 mln. EUR maržą, tuo tarpu visos administracinės visų institucijų bendros išlaidos 2015 m. sieks 6 893,1 mln. EUR (+1,6 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu), paliekant iki viršutinės ribos 457,9 mln. EUR maržą;

79.   atkreipia dėmesį į Tarybos poziciją dėl BP, pagal kurią sumažinti asignavimai pagal visus administracinių išlaidų srities punktus, neatsižvelgiant į specifinius institucijų poreikius, 2015 m. numatyta institucijų administracinių išlaidų suma tesiekia 6 865,6 mln. EUR (arba sumažinta 27,5 mln. EUR, t. y. 0,4 proc.) ir taip tarpinė marža dirbtinai padidinama iki 485,4 mln. EUR;

80.  yra nustebęs kad dar kartą šiais metais Taryba siūlo mažinti visų institucijų administracines išlaidas; pakartoja, kad, atsižvelgiant į konkrečią kiekvienos Sąjungos institucijos paskirtį ir padėtį, jų biudžetus reikėtų vertinti atskirai ir reikėtų taikyti ne visiems tinkančius sprendimus, bet atsižvelgti į kiekvienos institucijos konkretų išsivystymo etapą, veiklos užduotis, valdymo tikslus, žmogiškųjų išteklių poreikius ir pastatų politiką; griežtai nesutinka su Tarybos strategija, pagal kurią neatsižvelgiant į specifinius institucijų poreikius joms visoms vienodai didinamos neužimtų darbo vietų normos vienu procentiniu punktu ir taip dirbtinai didinama marža; pabrėžia, kad dėl šio padidinimo, kartu su etatų panaikinimu, atliktu vykdant darbuotojų skaičiaus sumažinimą 1 proc., kai kurios institucijos, kurias jau paveikė pirmiau minėtas darbuotojų skaičiaus mažinimas, būtų priverstos laikinai nebepriimti darbuotojų į laisvas darbo vietas ir taip būtų trukdoma joms veikti;

81.  pažymi, kad į BP įrašyta 0,8 proc. dydžio korekcija, skirta visų institucijų ir įstaigų darbuotojų 2011 m. ir 2012 m. atlyginimams ir pensijoms, taip pat 2013 m. ir 2014 m. numatytas įšaldymas; džiaugiasi, kad dauguma institucijų atsižvelgdamos į tai jau pakoregavo savo sąmatas;

82.  pabrėžia, kad trys institucijos – Komisija, Taryba ir Parlamentas –, gerbdamos viena kitą, turėtų patvirtinti abiejų biudžeto valdymo institucijų biudžeto sąmatas ir daugiau jų nebekeisti;

83.  mano, kad Parlamentas ir Taryba, pritardami visam įmanomam lėšų taupymui ir efektyvumo didinimui, vykdomam nuolat persvarstant jau vykdomas ir naujas užduotis, turėtų nustatyti pakankamai asignavimų, kad būtų galima užtikrinti sklandų institucijų veikimą, vidaus ir išorės teisinių įsipareigojimų laikymąsi ir itin kvalifikuotą viešojo administravimo paslaugų teikimą Sąjungos piliečiams; primena, kad naujos užduotys, kurios įtvirtintos Lisabonos sutartyje, turi būti įgyvendinamos be jokių papildomų priemonių;

84.  džiaugiasi, kad visos kitos institucijos sutaupė lėšų, padidino veiksmingumą ir į tai jau atsižvelgė savo biudžetų projektuose; pabrėžia, kad viena iš svarbiausių Sąjungos piliečių pasitikėjimo didinimo priemonių yra tikslus, veiksmingas, skaidrus ir atskaitingas Sąjungos išteklių naudojimas; pritaria institucijų dedamoms pastangoms toliau skatinti skaidrumą, veiksmingą administravimą, patikimą finansų valdymą ir skirstymą pagal skubą ir (arba) svarbą; mano, kad ir toliau visose Sąjungos institucijose turėtų būti vienodai taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai;

85.  sugrąžina Teisingumo Teismo, Audito Rūmų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Europos išorės veiksmų tarnybos iš pradžių prašytas mažinimo normas, kurias Taryba pakeitė visoms institucijoms vienodai, ir vėl įrašo BP numatytas sumas į atitinkamas biudžeto eilutes;

I skirsnis. Europos Parlamentas

86.  primena, kad pagal Parlamento sąmatą 2015 m. numatyta 1 794 929 112 EUR suma, atitinkanti bendrą lėšų kiekio padidinimą 2,24 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu; vis dėlto pabrėžia, kad 0,67 proc. šio padidinimo susiję su teisiškai privaloma išskirtine laikinąja pašalpa, mokama pasibaigus EP narių kadencijai, o 0,4 proc. – su 2011–2012 m. darbo užmokesčio ir pensijų koregavimu; pabrėžia, kad dėl to asignavimai kitoms išlaidoms padidinti tik 1,18 proc., palyginti su 2014 m. biudžetu;

87.  pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto taupymą turi reaguoti į būtinybę parengti perėjimo prie vienos būstinės planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose;

88.  pritaria patikslintam generalinio sekretoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. raštui, pagal kurį siūloma į biudžetą įtraukti naujausius Biuro sprendimus ir techninius patikslinimus; pabrėžia, kad šie pakeitimai nedaro poveikio biudžetui; pritaria šiems savo sąmatos patikslinimams;

89.  sumažina Parlamento etatų planą, siekdamas laikytis darbuotojų skaičiaus mažinimo plano, kaip sutarta vykdant Tarnybos nuostatų reformą;

90.  pabrėžia, kad frakcijų veikla skiriasi nuo jų administracinio darbo; pažymi, kad frakcijos nuo 2012 m. įšaldė savo personalo lėšas ir kad per ankstesnius biudžetinius metus jų poreikiai buvo tenkinami tik iš dalies; primygtinai tvirtina, kad bendras frakcijų darbuotojų skaičius 2015 m. ir tolesniais metais turėtų būti ne mažesnis už dabartinį; primena, kad tokį sprendimą Parlamentas priėmė jau per praėjusią kadenciją(10);

91.  pabrėžia, kad numatytos tikslinės KAD projekto sąnaudos yra 441,27 mln. EUR dabartinėmis kainomis (406,22 mln. EUR pastoviomis kainomis) ir kad 2015 m. KAD projekto finansinės reikmės sieks 128,91 mln. EUR (29 proc. visų išlaidų); pabrėžia, kad apskaičiuota, jog 2015 m. likusios finansinės reikmės, įskaitant jau paskirtus ir dar nepanaudotus biudžetinius išteklius, sieks 84,8 mln. EUR; mano, kad šią sumą būtų galima gerokai sumažinti perkeliant lėšas 2014 m. pabaigoje ir kad likusi suma turėtų būti gauta naudojantis paskolomis; primena, kad dėl KAD pastato statybų ateityje visi metiniai mokėjimai bus daug mažesni nei išlaidos panašių pastatų nuomai;

92.  nutaria 3 mln. EUR suma padidinti asignavimus, skirtus Europos politiniams fondams finansuoti, kad politiniams fondams taip pat būtų užtikrinta galimybė visapusiškai vykdyti savo veiklą įvairių frakcijų atžvilgiu, atlikti daugiau tyrimų ir vykdyti aktyvesnę propaguojamąją veiklą, kad informuotų ir iškeltų naujas idėjas ir taip skatintų Europos integracijos procesą; pabrėžia, kad šis padidinimas nedarys poveikio biudžetui, nes jis bus kompensuotas iš rezervo nenumatytiems atvejams lėšų; taigi nustato, kad bendra Parlamento 2015 m. biudžeto suma lygi 1 794 929 112 EUR; pabrėžia, kad tai atitiks 0 proc. padidintą Parlamento sąmatos sumą, patvirtinta 2014 m. balandžio 17 d. plenariniame posėdyje;

93.  palankiai vertina bendros darbo grupės sprendimą rekomenduoti EP nariams keliaujant nedideliais atstumais naudotis ekonominės klasės skrydžiais; prašo generalinį sekretorių vėliausiai iki 2015 m. pabaigos pateikti šios rekomendacijos rezultatų vertinimą;

94.  palankiai vertina bendros darbo grupės atlikto galimo išlaidų transportui ir vairuotojams taupymo vertinimo rezultatus; tikisi, kad toks taupymas bus įtrauktas į kitų metų biudžetus;

IV skirsnis. Teisingumo Teismas

95.  pabrėžia, kad nepaisant precedento neturinčio iškeltų bylų daugėjimo, Komisija nutarė išbraukti iš Teisingumo Teismo biudžeto 12 naujų etatų, kuriais siekta užkirsti kelią nagrinėjamų bylų kaupimuisi ir kuo labiau sumažinti pavojų, kad sprendimas nebus priimtas per pagrįstą laikotarpį; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nuolatinį ir precedento neturintį naujai iškeltų bylų skaičiaus didėjimą, tokiais veiksmais Komisija kelia pavojų trijų teismų produktyvumui ir didelį pavojų biudžetui;

96.  pritaria tam, kad būtų sukurta 12 naujų pareigybių, kaip iš pradžių prašė Teisingumo Teismas; taigi atitinkamai padidina sumas su tuo susijusiose biudžeto eilutėse ir pakoreguoja Teisingumo Teismo etatų planą taip, kaip numatyta jo biudžeto sąmatoje;

97.  siekdamas užtikrinti, kad Teisingumo Teismas galėtų tinkamai prisitaikyti prie vis didėjančio darbo krūvio ir visapusiškai naudotis visu savo etatų planu, atkuria pradinę standartinę 3 proc. sumažinimo normą; pabrėžia, kad pagal Tarybos pasiūlymus atlikti sumažinimai visiškai nesuderinami su tuo, kad 2013 m. etatų užimtumas Teisme siekė 98 proc. (98 proc. – didžiausias galimas rodiklis, jei atsižvelgiama į neišvengiamą darbuotojų judumo per metus pasekmę) ir darbo užmokesčio lėšų panaudojimo norma siekė beveik 99 proc.;

98.  pabrėžia, kad Bendrasis Teismas, nepaisant labai didelių pastangų, nebegali susidoroti su didėjančiu darbo krūviu; pabrėžia, kad šią bendrą didėjimo tendenciją patvirtina 2014 m. nustatyti duomenys, ir dėl, be kita ko, Lisabonos sutartimi padarytų pakeitimų (pagal šią sutartį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. išplečiama Teismo jurisdikcija laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje) ir Kroatijos įstojimo į ES tokia tendencija tęsis ir toliau;

99.  pabrėžia, kad, nepaisant ligi šiol vykdytų didelio produktyvumo iniciatyvų, nagrinėjamų bylų skaičius ir toliau auga (+25 proc. 2013 m., +6 proc. 2014 m. birželio mėn. pabaigoje), o rizika, kad bus pateiktas skundas dėl to, kad teismo sprendimas nepriimtas per pagrįstą laiką (ypač bylose, pateiktose Bendrajam Teismui, kur šiuo metu bylų skaičius toks didelis, kad beveik neįmanoma jų išspręsti laiku) dabar tapo tikrove, nes 2014 m. birželio mėn. dėl šios priežasties pateiktas pirmasis skundas ir dėl to Sąjungai gali tekti labai didelė atsakomybė; pabrėžia, kad Bendrajam Teismui per pagrįstą laikotarpį nepriėmus sprendimo, ypač tais atvejais, kai sprendimas susijęs su konkurencijos teise, labai kenkiama vidaus rinkos veikimui ir dėl to Sąjungos biudžetui gali kilti didelis pavojus;

100.  primena susitarimą, kurį iš esmės sudarė Parlamentas ir Taryba ir pagal kurį būtina padidinti teisėjų skaičių; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis būtina kuo greičiau susitarti dėl papildomų teisėjų skyrimo į Teismą; atideda 2 mln. EUR į rezervą, kuris bus naudojamas skiriant devynis papildomus teisėjus ir ragina Teismą pateikti Tarybai ir Parlamentui atnaujintą papildomų finansinių reikmių, susijusių su naujais teisėjais ir darbuotojais, vertinimą; tikisi, kad susitarimas Taryboje bus pasiektas nedelsiant ir kad teisinė procedūra bus baigta iki 2015 m. spalio 1 d.; primygtinai tvirtina, kad papildomų darbuotojų, kuriuos reikės priimti paskyrus devynis naujus teisėjus, priėmimo poreikis turėtų būti atidžiai įvertintas;

V skirsnis. Audito Rūmai

101.  siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, atkuria ankstesnę standartinę 2,1 proc. sumažinimo normą;

102.  vėl įrašo BP sumas pagal eilutes, susijusias su kitų darbuotojų darbo užmokesčiu, siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų vykdyti teisinius įsipareigojimus savo darbuotojams;

VI skirsnis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir VII skirsnis. Regionų komitetas bei bendradarbiavimo susitarimo su Europos Parlamentu įgyvendinimas

103.  primena, kad pagal 2014 m. vasario 5 d. bendradarbiavimo susitarimą iki 80 šių dviejų komitetų etatų turėtų būti perkelta į Parlamentą ir kad buvo sutarta padidinti asignavimus atsižvelgiant į išaugusią jų politinę veiklą ir papildomus užsakomųjų vertimo raštu paslaugų poreikius;

104.  patvirtina, kad ne mažiau kaip 60 etatų turi būti perkelta į Parlamentą ir kad šis perkėlimas bus įgyvendintas dviem etapais: pirmasis etapas prasideda 2014 m. spalio 1 d., antrasis – vėliau, 2015 m.; įtraukia į biudžetą koregavimus, susijusius su 42 etatų perkėlimu (30 etatų iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir 12 – iš Regionų komiteto) – tai yra pirmojo etapo vykdymas, ir įrašo pusę asignavimų, skirtų numatomam papildomam etatų perkėlimui (ne mažiau kaip 6 iš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir ne mažiau kaip 12 – iš Regionų komiteto), į rezervą, kuris turės būti naudojamas tuomet, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl likusių etatų perkėlimo; tikisi, kad galutinis perkėlimas bus atliktas iki 2015 m. liepos mėn.;

105.  džiaugiasi vykstančiu šių dviejų komitetų bendradarbiavimu administraciniais klausimais ir ragina juos toliau stiprinti šį bendradarbiavimą, kad būtų galima pasiekti tolesnius bendrus tikslus ir sutaupyti lėšų; ragina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą išnagrinėti, kaip, gerindami savo dvišalį bendradarbiavimą, jie galėtų darniai vykdyti struktūrines ir organizacines reformas;

VI skirsnis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

106.  siekdamas, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas galėtų prisitaikyti prie nuolat mažinamo darbuotojų skaičiaus, atkuria ankstesnę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą;

VII skirsnis. Regionų komitetas

107.  pabrėžia, kad Regionų komiteto 2015 m. biudžete bus nurodyta daugiau šio komiteto politinės veiklos, nes 2015 m. vasario mėn. yra naujos (6-osios) Regionų komiteto kadencijos pradžia ir tai bus pirmieji metai, kurių biudžete bus visapusiškai atsižvelgiama į penktosios Regionų komiteto frakcijos (EKR frakcijos) sukūrimą;

108.  griežtai nepritaria Komisijos atliktiems išlaidų, susijusių su Regionų komiteto politine veikla ar informavimo ir komunikacijos veikla, sumažinimams; atsižvelgdamas į naujos Regionų komiteto kadencijos pradžią, padidina atitinkamose biudžeto eilutėse įrašytas sumas;

VIII skirsnis. Europos ombudsmenas

109.  pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 1,7 proc.; pabrėžia, kad dėl šio sumažinimo atsiras didelių sunkumų labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir tai turės didelį poveikį naujos ombudsmeno strategijos įgyvendinimui ir institucijos gebėjimui dalykiškai ir veiksmingai tarnauti Europos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

110.  primena, kad, nepaisant neišvengiamų teisinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, išlaidų, susijusių su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno tarnybos narių kadencijos pabaiga arba atlyginimų koregavimu, pagrindinis sumų padidėjimas, palyginti su 2014 m. biudžetu, susijęs su tuo, kad sukurta Europos duomenų apsaugos valdybos specialioji grupė, ir su nauja 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta specifine veikla;

111.  vėl įrašo BP nurodytas sumas pagal biudžeto eilutes, susijusias su nauja Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kadencija, Europos duomenų apsaugos valdybos specialiosios grupės sukūrimu, taip pat pagal eilutes, kuriomis užtikrinamas tinkamas šios institucijos veikimas, visų pirma atsižvelgiant į jos naują 2014–2020 m. strategiją; pabrėžia, kad išlaidų mažinimas taikant horizontalųjį metodą gali padaryti labai daug žalos ir gal būti gaunami priešingi, nei planuojami, rezultatai, ypač tokioje mažoje institucijoje;

X skirsnis. Europos išorės veiksmų tarnyba

112.  primena Tarybai, kad valstybės narės nutarė įsteigti EIVT ir kad jai reikia pakankamai išteklių savo veiklai vykdyti; ragina valstybes nares toliau analizuoti galimą nacionalinių ambasadų ir EIVT sąveiką, pavyzdžiui, galimybę naudotis bendra pastatų infrastruktūra, apsauga ir bendradarbiauti administraciniais klausimais;

113.  atkuria ankstesnę standartinę 5,3 proc. sumažinimo normą EIVT būstinei, 2,7 proc. – delegacijoms ir 27 proc. – deleguotiesiems nacionaliniams kariniams ekspertams ir vėl įrašo BP prašytas asignavimų sumas; pabrėžia, kad dėl tokio sumažinimo normų padidinimo reikės sumažinti darbuotojų skaičių daugiau nei privalomu 1 proc., todėl bus trukdoma šiai naujai institucijai, kurios uždavinių vis daugėja, veikti ir apsunkinamas jos vystymasis;

114.  atkuria sumas, buvusias iki Tarybos atlikto sumažinimo, pagal visas eilutes, visų pirma susijusias su asignavimais, skirtais EIVT komunikacijos saugumui siekiant, kad vyriausiasis įgaliotinis ir jo vyresnieji pareigūnai galėtų veiksmingai dalyvauti labai opiose derybose;

115.  ragina užtikrinti, kad EIVT komunikacijos sistemos būtų apsaugotos nuo įsilaužimų ir kad EIVT ir valstybių narių komunikacijos sistemos ir būstinės ir delegacijų komunikacijos sistemos būtų saugios ir modernios;

116.  pritaria vyriausiosios įgaliotinės pasiūlymui įtraukti į EIVT biudžetą asignavimus, kurių reikia siekiant įsteigti naują delegaciją Persijos įlankos regione, kuriame Sąjungai atstovaujama nepakankamai(11); todėl, kaip prašė EIVT savo sąmatoje, padidina sumas pagal atitinkamas biudžeto eilutes;

117.  iš III skirsnio (Komisija) į X skirsnį (EIVT) perkelia biudžeto asignavimus, skirtus Komisijos darbuotojų delegacijose „bendrosioms administracinėms išlaidoms“; pabrėžia, kad šis lėšų perkėlimas neturės poveikio biudžetui ir nei kitokio poveikio Komisijos administraciniams asignavimams ar delegacijose dirbančio Komisijos personalo darbo sąlygoms ir atitiks prašymą supaprastinti ES delegacijų administracinių išlaidų valdymą, kurį pateikė EIVT ir Taryba ir kuris įtrauktas į naujausią Audito Rūmų ataskaitą; primygtinai reikalauja, kad EIVT ir Komisija tinkamai bendradarbiautų įgyvendinamos šį lėšų perkėlimą; ragina Tarybą atsižvelgti į tai, kad šis susitarimas neturės poveikio biudžetui;

o
o   o

118.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0247.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0450.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0358.
(8) http://ec.europa.eu/about/juncker-commission/docs/pg_en.pdf
(9) 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398).
(10) 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (P7_TA(2013)0437).
(11) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos Irano klausimu, priimti tekstai, P7_TA(2014)0339.

Teisinis pranešimas