Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2059(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0019/2014

Pateikti tekstai :

A8-0019/2014

Debatai :

PV 21/10/2014 - 6
CRE 21/10/2014 - 6

Balsavimas :

PV 22/10/2014 - 4.5
CRE 22/10/2014 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0038

Priimti tekstai
PDF 480kWORD 207k
Trečiadienis, 2014 m. spalio 22 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2014 m. prioritetų įgyvendinimas
P8_TA(2014)0038A8-0019/2014

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas (2014/2059(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, visų pirma į jos 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto vaidmens ir veiksmų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą(9),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(10),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą dėl 2014 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (COM(2014)0400),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje“(12),

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2014 m. Europos semestro prioritetų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Priemonių, kuriomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 23 straipsnį, taikymo gairės“ (COM(2014)0494),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją(14) ir 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją(15) dėl ES benamystės strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir likusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013)0785),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Augimo stiprinimas“ (COM(2014)0400),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0019/2014),

A.  kadangi norint, kad ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) tinkamai veiktų, būtinas fiskalinis tvarumas ir pažangus ES fiskalinės ir makroekonominės priežiūros sistemos reikalavimų laikymasis;

B.  kadangi norint sukurti tikrą EPS reikia labiau koordinuoti valstybių narių makroekonominę ir biudžeto politiką ir parengti visapusišką, Komisijos vykdomą, euro zonos politiką;

C.  kadangi Europos semestrui tenka pagrindinis vaidmuo koordinuojant valstybių narių ekonominę ir biudžeto politiką;

D.  kadangi didėjantis bendras nedarbas, ypač jaunimo nedarbas, tebėra pagrindinė grėsmė ekonominiam ir socialiniam stabilumui ir konvergencijai ES;

E.  kadangi jaunimo nedarbo problemą reikia spręsti aktyviai, taip stiprinant ir plečiant dabartinę už šią sritį atsakingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimo sistemą;

F.  kadangi, atsižvelgiant į nuolat aukštą skolos ir nedarbo lygį, mažą nominaliojo BVP augimą, daug žemesnę nei tikslinis lygis infliaciją, didelį žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių, taip pat į iššūkius, susijusius su visuomenės senėjimu ir skatinimu kurti darbo vietas, ypač jaunimui, fiskalinį konsolidavimą būtina toliau tęsti sudarant palankias sąlygas ekonomikai augti ir diferencijuotai;

G.  kadangi Europos semestras reiškia valstybių narių ekonominio solidarumo įsipareigojimus ir kadangi joms tenka atsakomybė, proporcinga valstybių narių atitinkamiems indėliams į bendrus Sąjungos ekonominius rezultatus;

H.  kadangi Europos Vadovų Taryba kovo mėn. nustatė šių metų Europos semestro prioritetus ir jie buvo dar kartą patvirtinti birželio mėn.; kadangi didžiausias dėmesys skirtas politikai, kuria didinamas konkurencingumas, skatinama kurti darbo vietas ir mažinamas nedarbas, ir tolesnėms priemonėms, susijusioms su ekonomikos finansavimui ir darbo rinkų veikimui gerinti skirtomis reformomis;

I.  kadangi strategija „Europa 2020“ yra vienas iš ES atsako į pasaulinę ekonomikos krizę ir ateities iššūkius elementų ir kadangi Komisija pripažįsta, kad daugelis strategijos „Europa 2020“ tikslų nebus įgyvendinti;

J.  kadangi dėl pasaulinės finansų krizės ir ES bankų ir skolos krizės mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) susidarė didelės kliūtys gauti finansinių išteklių;

K.  kadangi Europos Parlamentas kelis kartus paprašė sustiprinti valdymo sistemą;

L.  kadangi bendroji rinka, ypač paslaugų, ne visiškai veikia;

M.  kadangi po šešerių ekonomikos krizės ir neigiamų augimo rodiklių metų ekonomikos atsigavimas iš lėto įsibėgėja ir tikimasi, kad iki 2015 m. jis pasieks visas valstybes nares; kadangi Komisijos ekonomikos atsigavimo prognozės vis dar atsargios, o norint, kad būtų patenkinti piliečių užimtumo ir socialiniai poreikiai, atkurtas našumas ir konkurencingumas, turi būti toliau vykdomos reformos; kadangi Komisija pripažįsta, jog daugelyje ES vietovių socialinė padėtis labai sunki, nedarbas išaugo iki precedento neturinčio lygio ir didėja regionų ir valstybių narių skirtumai; kadangi priemonės, kurių reikia imtis šiai užimtumo ir socialinei problemai išspręsti, padidintų konkurencingumo ir augimo perspektyvas;

N.  kadangi, nepaisant nedidelio sumažėjimo, ES nedarbo ir jaunimo nedarbo lygiai vis dar kelia labai didelį nerimą (2014 m. birželio mėn. 28-iose ES šalyse buvo 25,005 milijonai bedarbių, o 2014 m. liepos mėn. 28-iose ES šalyse buvo 5,06 milijonai jaunų bedarbių); be to, kadangi valstybių narių bendrojo nedarbo lygio ir jaunimo nedarbo lygio skirtumai (Austrijoje 5 proc. bedarbių, palyginti su Graikijos 27,3 proc.; Austrijoje 9,3 proc. jaunų bedarbių, palyginti su 53,8 proc. Ispanijoje) kelia didelį pavojų ir ES ekonominiam stabilumui, ir Europos socialinei sanglaudai;

O.  kadangi Komisija pabrėžia inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros vaidmenį kuriant pridėtinę vertę ir tai, kad didėjanti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis daro ypač didelį poveikį žiniomis grindžiamiems sektoriams;

P.  kadangi darbo rinkų susiskaidymas šiuo metu yra viena iš pagrindinių valstybių narių ir įvairių sektorių nelygybės priežasčių; kadangi tai matyti iš skirtingų galimybių įsidarbinti (įskaitant dideles kliūtis patekti į darbo rinką), darbo sąlygų, skirtingo dydžio darbo užmokesčio, kurio kartais nepakanka, kad būtų užtikrintas deramas pragyvenimo lygis, taip pat iš didėjančios žemos ir aukštos kvalifikacijos darbo poliarizacijos, kuri gali neleisti darbuotojams judėti darbo rinkoje; kadangi norint panaikinti tokį susiskaidymą reikia įvykdyti tam tikras reformas;

Q.  kadangi minimalaus darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija;

R.  kadangi ES teisės aktai dėl darbo sąlygų, diskriminacijos ir sveikatos bei saugos darbo vietoje numato darbuotojų apsaugą nuo išnaudojimo ir diskriminacijos, taip pat padeda į darbo rinką integruoti tokias grupes, kaip moterys ir neįgalieji; kadangi išlaidos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų sudaro 2,6–3,8 proc. BVP, nors apskaičiuota, kad už kiekvieną eurą, išleistą įgyvendinant sveikatos ir saugos standartus, įmonės gauna 2,2 EUR grąžą;

S.  kadangi ekonomikos ir finansų krizė parodė viešųjų finansų pažeidžiamumą kai kuriose valstybėse narėse;

T.  kadangi besistengdamos įveikti krizę kai kurios valstybės narės itin sumažino viešąsias išlaidas, nors tuo pat metu, išaugus nedarbui, padidėjo socialinės apsaugos poreikis; kadangi socialinei apsaugai skirti nacionalinių biudžetų asignavimai buvo dar labiau sumažinti, nes daug žmonių netekus darbo arba sumažėjus atlyginimams sumažėjo įmokos;

U.  kadangi 2014 m. birželio 2 d. komunikate (COM(2014)0400) Komisija nurodė: „Krizės ir politikos priemonių padariniai ekonominei ir socialinei padėčiai turi poveikio nelygybei. Struktūrinis tam tikrų nedarbo formų pobūdis, galimybių gauti švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas apribojimai, tam tikros mokesčių lengvatų reformos gali neproporcingai slėgti pažeidžiamesnes visuomenės grupes“;

V.  kadangi SESV 9 straipsnyje nurodoma, jog „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“, ir kadangi svarbu pakankamai įgyvendinti šią horizontaliąją išlygą visose politikos srityse, kad būtų pasiekti ES sutarties 3 straipsnyje išdėstyti tikslai; kadangi SESV 174 straipsnyje teigiama: „Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. […] Ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms“;

W.  kadangi šiuo metu tik 7,5 mln. asmenų (3,1 proc. ES darbo jėgos) dirba kitoje valstybėje narėje ir kadangi jaunimo grupei labiau būdingas judumas;

X.  kadangi dėl krizės MVĮ ir labai mažos įmonės susiduria su ypatingai didele finansavimo kaina ir patiria sunkumų jį gauti, o tai mažina jų galimybes plėstis ir kurti darbo vietas; kadangi Komisija ir valstybės narės, siekdamos strategijos „Europa 2020“ tikslų, turi atitinkamai remti MVĮ plėtrą ir taip siekti skatinti pažangų, tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir kokybišką užimtumą ES;

1.  atkreipia dėmesį į analizę, kuri rodo, kad per praėjusius dvejus metus buvo padrąsinamų ekonomikos atsigavimo ES ženklų, ir yra susirūpinęs dėl to, kad po 2014 m. pirmojo ketvirčio atsigavimas sulėtėjo, kai palūkanų normos pasiekė nulinę ribą ir įsivyravo labai mažai infliacija; vis dėlto pakartoja, kad šis ekonomikos atsigavimas yra neužtikrintas ir netolygus ir kad būtina užtikrinti, jog jis būtų tvarus, siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą ir sukurti daugiau darbo vietų;

2.  pabrėžia, kad norint vėl paskatinti ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti jo tvarumą skubiai reikia plačių užmojų iniciatyvos, kuria būtų skatinama investuoti visoje ES; ragina Komisiją skubiai pradėti vykdyti 300 mlrd. eurų Europos investicijų programą, kaip siūlo Jeanas-Claude'as Junckeris, siekiant prisidėti prie Europos augimo atsigavimo per trumpą laikotarpį;

3.  pažymi, kad svarbiausi ekonominės politikos tikslai yra atkurti valstybių narių konkurencingumą ir mažinti nedarbą;

4.  pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti problemas, susijusias su dabartine ekonomikos situacija, kuriai būdinga: lėtas BVP augimas, kuris 2014 m. antrąjį ketvirtį buvo stabilus euro zonoje ir 0,2 proc. padidėjo 28 ES valstybėse narėse, labai maža infliacija, 2014 m. rugpjūčio mėn. sumažėjusi iki 0,3 proc. – žemiausio lygio nuo 2009 m. lapkričio mėn., ir nepriimtinai didelis nedarbas, kuris 2014 m. liepos mėn. sudarė 11,5 proc. euro zonoje ir 10,2 proc. 28 ES valstybėse narėse;

5.  dar kartą primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų teikiamos konkrečios rekomendacijos valstybėms narėms ir visai ES, įskaitant ekonominio koregavimo programų rekomendacijas, kad jose būtų sprendžiamas ne tik fiskalinio konsolidavimo, bet ir struktūrinių reformų, kuriomis skatinamas realus, tvarus ir socialiniu požiūriu subalansuotas augimas, užimtumas, didesnis konkurencingumas ir didinama konvergencija, klausimas;

6.  atkreipia dėmesį į valstybių narių pagal makroekonominio koregavimo programas įgyvendinamas plataus užmojo struktūrines reformas; apgailestauja dėl to, kad kai kurioms kitoms euro zonos valstybėms narėms trūksta plataus užmojo modernizuojant savo ekonomiką ir tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu prognozuojamas lėtas tvarus augimas;

7.  apgailestauja dėl to, kad euro zonai ir ES kyla pavojus dar labiau atsilikti nuo kitų regionų ekonominės plėtros ir galimybių ir dėl to ES tampa mažiau patraukli investuotojams iš valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių;

8.  pabrėžia, kad finansų, valstybės skolos ir konkurencingumo krizės negalima įveikti vien tik negriežta pinigų politika; todėl pabrėžia, kaip svarbu tęsti išsamias, subalansuotas ir socialiniu požiūriu tvarias struktūrines reformas siekiant augimo ir darbo vietų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES negali konkuruoti tik sąnaudų srityje – ji turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, pramonės vystymą, švietimą ir gebėjimų ugdymą bei efektyvų išteklių naudojimą ir valstybių narių, ir Europos Sąjungos lygmenimis; primena, kad svarbiausias struktūrinių reformų ir valstybės bei privačiojo sektoriaus skolos mažinimo tikslas turėtų būti pajėgumas dėmesį skirti tvariam augimui palankiai politikai, galiausiai kurti darbo vietas ir kovoti su skurdu; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau išnaudoti lengvatinį finansavimą teikiančių bankų potencialą Europos Sąjungos ekonomikai stimuliuoti;

9.  primena, kad strategijos „Europa 2020“ prioritetai ir tikslai, tokie kaip kova su skurdu ir socialine atskirtimi, tebėra svarbūs ir turėtų būti įgyvendinti;

10.  dar kartą pabrėžia, kad dėl per didelio kelių euro zonos valstybių narių įsiskolinimo ne vien tik iškyla kliūtis augimui, bet ir uždedama didžiulė našta ateities kartoms; vis dar nerimauja, kad trūksta pažangos mažinant pernelyg aukštą privačiojo sektoriaus skolos lygį;

11.  todėl pakartoja, jog valstybės narės, rengdamos ekonominę politiką ir reformas, turėtų itin pasirūpinti jų poveikiu dabartinei ir ateities kartoms, įskaitant jų poreikius turėti geras gyvenimo sąlygas ir galimybių įsidarbinti; mūsų visuomenių ateičiai neturi kelti grėsmės nepriimti sprendimai ir šių laikų politinės klaidos;

12.  palankiai vertina Jeano-Claude’o Junckerio politinėse naujosios Europos Komisijos gairėse paskelbtą įsipareigojimą padidinti ES investicijas 300 mlrd. eurų;

13.  pabrėžia, kad EPS dar toli gražu neišbaigta, ir primena Komisijai pareigas ir įsipareigojimus atsižvelgti į makroekonominį disbalansą ES, visų pirma euro zonoje, siekiant ES gerinti ekonominės ir biudžeto politikos koordinavimą ir stiprinti konkurencingumą; todėl teigiamai vertina išrinkto naujosios Komisijos pirmininko įsipareigojimą įgyvendinti planą, išdėstytą 2012 m. gruodžio 5 d. ataskaitoje „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“;

14.  dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl neatidėliotino EPS sukūrimo pagal visas gaires, numatytas stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekte; pažymi, kad EPS sukūrimas turėtų būti pagrįstas Bendrijos metodu; dar kartą pakartoja savo reikalavimą laikantis įprastos teisėkūros procedūros priimti teisės aktą dėl konvergencijos gairių, kuriame konkrečiam laikotarpiui būtų nustatytas labai ribotas skubiausioms reformų priemonėms skirtų tikslinių rodiklių skaičius, ir pakartoja savo prašymą valstybėms narėms užtikrinti, kad nacionalinės reformų programos būtų rengiamos remiantis minėtomis konvergencijos gairėmis ir kad jas patikrintų Komisija; ragina valstybes nares įsipareigoti iki galo įgyvendinti savo nacionalines reformų programas; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad valstybės narės įsitrauktų į konvergencijos partnerystę su ES institucijomis ir turėtų galimybę veiklai, susijusiai su reformomis, gauti sąlyginį finansavimą; primena, kad toks glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas drauge taikant paskatomis pagrįstą finansinį mechanizmą; mano, kad bet koks papildomas finansavimas ar priemonės, tokios kaip solidarumo mechanizmas, privalo sudaryti neatskiriamą ES biudžeto dalį, tačiau jų negalima įtraukti į sutartą daugiametės finansinės programos (DFP) paketą;

15.  atsižvelgdamas į tai, ragina būsimą Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro euro zonos išorės atstovavimo, remiantis SESV 138 straipsniu ir siekiant užtikrinti veiksmingą euro zoną, turinčią bendrą poziciją visais šio atstovavimo kompetencijai priklausančiais klausimais; primena, kad naujasis Komisijos pirmininkas prieš jo išrinkimą Europos Parlamente antradienį, 2014 m. liepos 15 d., savo kalboje įsipareigojo užtikrinti, kad „Breton Vudso institucijose EPS ir eurą atstovautų vienas pirmininkas, viena vieta, vienas balsas“;

16.  atsižvelgdamas į tai, ragina būsimą Komisiją, be kita ko, pateikti pasiūlymą dėl bendro euro zonos išorės atstovavimo, remiantis SESV 138 straipsniu, taip pat pateikti ataskaitą, numatytą dviejų dokumentų rinkinyje ir veiksmų plane „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“, dėl dabartinės Sąjungos fiskalinės sistemos suteikiamų galimybių suderinti viešųjų investicijų poreikius su fiskalinės disciplinos tikslais;

17.  ragina Komisiją sustiprinti Europos semestro procesą, be kita ko, užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai laiko ir išteklių rekomendacijoms parengti ir su jomis susijusioms tolesnėms priemonėms, kad rekomendacijos būtų kuo aktualesnės ES ir nacionaliniu lygmeniu formuojamai ekonominei politikai; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl to, kaip būtų galima padaryti Europos semestro rekomendacijas labiau privalomas; pabrėžia, kad svarbu ankstyvame etape ir kuo labiau įtraukti Europos Parlamentą, kad politinės nuomonės formavimo procese neatsirastų teisėtumo spraga, atsižvelgiant į didėjančią Parlamento svarbą ir privalomą vaidmenį;

18.  mano, kad reikėtų didinti nacionalinių parlamentų atsakomybę už konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; ragina Komisiją suteikti galimybių konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pateikti nacionaliniams parlamentams prieš tai, kai jos patvirtinamos Taryboje;

19.  pažymi, kad Komisija pateikė 2014 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų rinkinį; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, jog padaryta tam tikra pažanga siekiant tvaraus fiskalinio konsolidavimo ir vykdant struktūrines reformas, visų pirma, modernizuojant darbo rinkas, pensijų ir sveikatos priežiūros sistemas;

20.  atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Europos Vadovų Taryba pritarė konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms ir Tarybos rekomendacijoms, visų pirma, konkrečioms rekomendacijoms dėl euro zonos;

21.  pažymi, kad viena iš būtinų finansinės pagalbos programų sėkmės sąlygų yra solidarumo ir sąlygų laikymosi, didelės atsakomybės ir įsipareigojimų įgyvendinti reformas derinys; primena Komisijai, kad reikia visapusiškai suderinti teisines pareigas, kylančias iš dviejų teisės aktų rinkinio (Reglamento (ES) Nr. 472/2013), su dabartinėmis ekonominio koregavimo programomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares finansinę pagalbą ir ad hoc trejeto sistemą įtraukti į tobulesnę teisinę struktūrą, atitinkančią ES ekonomikos valdymo sistemą ir Bendrijos teisę, taip užtikrinant demokratinę atskaitomybę; atkreipia dėmesį į Komisijos dokumentą, pateiktą po EP pranešimo dėl trejeto; ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Parlamento pranešimų dėl trejeto išvadas;

22.  pritaria tikslui didžiausią dėmesį skirti politikai, kuria būtų didinamas konkurencingumas, skatinama investuoti ir kurti darbo vietas, kovojama su nedarbu ir gerinamas darbo rinkos veikimas, visų pirma sektoriuose, kurie turi didelį augimo potencialą; mano, kad valstybės narės turi vertingos informacijos apie kovą su jaunimo nedarbu, kuria galėtų pasidalinti; pabrėžia, kad patvirtinta, jog dvejopo mokymo modelis yra ypač naudingas kovojant su jaunimo nedarbu;

23.  pabrėžia, kad sanglaudos politika yra itin svarbi investicijų programa, pagal kurią nukreipiamos augimą skatinančios išlaidos, įskaitant investicijas į inovacijas ir mokslinius tyrimus, skaitmeninę darbotvarkę, išlaidas, padidinančias MVĮ galimybes gauti finansavimą, investicijas į ekologinį tvarumą, prioritetines transeuropines transporto jungtis ir švietimą bei socialinę įtrauktį;

24.  ragina Komisiją įgyvendinti visapusišką mechanizmą, skatinantį visus atsakingus nacionalinius subjektus jaunimo nedarbo srityje keistis geriausia patirtimi; pakartoja, kad negali būti įgyvendinamas vienodas sprendimas visiems, tačiau kai kurios valstybės narės išsprendė jaunimo nedarbo problemą efektyviau nei kitos;

25.  pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestrą būtina visapusiškai atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“; primygtinai ragina Komisiją pagrindinį prioritetą taip pat suteikti bendrosios rinkos valdymui, kadangi jis reikšmingai prisideda siekiant Europos semestro tikslų, visų pirma, tvaraus ekonominio augimo ir užimtumo;

26.  vis dėlto primena, jog valstybių narių konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo rezultatai yra labai prasti; mano, jog yra įsipareigojimų Europai ir valstybių narių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo nacionaliniu mastu neatitikimas; pabrėžia, jog svarbu, kad atitinkamos vyriausybės prisiimtų nacionalinę atsakomybę už ES lygmens įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikėtų formuluoti taip, kad valstybėms narėms būtų suteikta politikos galimybių parengti priemones ir konkrečias reformas, reikalingas tokioms rekomendacijoms vykdyti;

27.  ragina visų pirma Komisiją išnagrinėti galimybes parengti į rezultatus orientuotus bendrus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamos ir lyginamos struktūrinės reformos, įtraukiant šį klausimą į bet kurį būsimą pasiūlymą dėl ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo EPS;

28.  yra susirūpinęs dėl to, kad pagal Komisijos paskaičiavimus tik 10 proc. 2013 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo visiškai įgyvendinta; be to, pažymi, kad 45 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų atvejų padaryta maža pažanga arba nebuvo jokios pažangos;

29.  pabrėžia, jog tinkama, demokratiškai atskaitinga Europos semestro sistema ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas yra svarbios sąlygos siekiant užtikrinti EPS ekonominę konvergenciją, kuri būtina, kad EPS tinkamai veiktų, ir sudaryti sąlygas finansiniam ir ekonominiam stabilumui ir aukšto lygio Europos ekonomikos konkurencingumui, skatinančiam augimą ir darbo vietų kūrimą; tikisi, kad valstybių narių vyriausybės aktyviai gins ir įgyvendins nacionalinio lygmens sprendimus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias patvirtino visos valstybės narės Taryboje (nacionalinė atsakomybė);

30.  pabrėžia, jog kai kurios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos grindžiamos ES teisės aktais ir kad dėl ES teisės aktų nesilaikymo gali būti pradėtos teisinės procedūros; primena valstybėms narėms, kad šios vykdytų savo teisines prievoles pagal ES teisę; mano, kad Komisija, peržiūrėdama rezultatų suvestinę, turėtų pakankamai atsižvelgti į tai, jog euro zona ir jos valstybės narės yra tarpusavyje priklausomos ir atviros ekonomikos šalys;

31.  ragina Komisiją, Sutarties sergėtoją, kad ji visapusiškai pasinaudotų visomis ES teisėje numatytomis priemonėmis, siekdama padėti užtikrinti geresnį ekonominės politikos koordinavimą ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą, kad per reikiamą laiką visos valstybės narės priimtų jų padėčiai pritaikytą ekonominę ir finansinę politiką;

32.  pažymi, kad daugėja konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, skirtų regioniniam lygmeniui; pabrėžia, kad reikia visapusiškai panaudoti naujas Europos struktūrinių ir investicinių fondų programas, ypač tais atvejais, kai šiomis priemonėmis gali būti paremtos struktūrinės reformos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatyti teisingi prioritetai, siekiant padidinti išlaidų kokybę;

33.  prašo, kad Komisija kas ketvirtį kompetentingam Parlamento komitetui teiktų ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, ir dėl padarytos pažangos; ragina valstybes nares kompetentingam Parlamento komitetui paaiškinti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų nesilaikymo priežastis;

34.  ragina Euro grupės pirmininką veiksmingai stebėti, kaip euro zonos valstybės narės įgyvendina konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ir Euro grupei vertinant 2015 m. biudžeto planų projektus, kuriuos atitinkamos valstybės narės turi pateikti iki 2014 m. spalio mėn. vidurio, pateikti ataskaitas dėl padarytos pažangos;

35.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į lyčių aspektą nacionalinėse reformų programose, pavyzdžiui, moterų įtraukimą į dirbančiųjų gretas, su lytimi susijusių darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų panaikinimą, vaikų priežiūros paslaugų gerinimą ir lanksčius darbo grafikus;

36.  mano, kad, atsižvelgiant į ateinantį Europos semestrą ir siekiant stiprinti fiskalinį tvarumą, turėtų būti toliau vykdoma ilgalaikė ir subalansuota augimą ir investicijas skatinančio fiskalinio konsolidavimo strategija; tačiau pabrėžia, jog ypatingą dėmesį reiktų skirti augimą skatinančioms reformoms ir politikai, ypač tose valstybėse narėse, kuriose esama fiskalinių galimybių investicijoms, siekiant skatinti augimą ir sudaryti sąlygas euro zonai atgauti pusiausvyrą; pažymi, kad, pradėjus reformas, esama teisinė sistema sudaro valstybėms narėms tam tikrų lankstumo galimybių, ir primygtinai ragina šias galimybes išnaudoti;

37.  pabrėžia, kad fiskalinis tvarumas yra būtina ilgalaikio augimo išankstinė sąlyga;

38.  mano, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti siekis modernizuoti savo ekonomiką, socialinės apsaugos sistemas, pensijų sistemas ir sveikatos priežiūrą, kad ateities kartoms nebūtų uždėta pernelyg didelė našta; ragina valstybes nares atsižvelgti į savo reformų poveikį visai Europos ekonomikai;

39.  mano, kad struktūrinėmis reformomis turėtų būti siekiama visų pirma didinti darbo rinkų pajėgumą įtraukti jaunimą ir kitas atskirtas grupes į dirbančiųjų gretas ir sudaryti galimybių vyresniems darbuotojams; mano, kad švietimo sistema, į kurią integruotas profesinis mokymas, yra ypač veiksmingas būdas pasiekti šį tikslą; be to, mano, kad struktūrinėmis reformomis turėtų būti siekiama užtikrinti vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir pensijų sistemų tvarumą ir teisingumą ir sumažinti energetikos priklausomybę, siekiant padidinti Europos įmonių konkurencingumą ir užtikrinti, kad darbo vietų kūrimas būtų absoliutus prioritetas;

40.  pažymi, kad tinkamai veikiančios vidaus darbo rinkos ir tvaraus požiūrio į imigraciją nebuvimas stabdo ES ekonomikos augimą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti bendrą ir įtraukią darbo rinką ir šiuolaikinę įtraukią imigracijos politiką; pabrėžia, kad sąžiningas ir vienodas požiūris į darbuotojus yra nepaprastai svarbus siekiant sukurti vidaus darbo rinką;

41.  pastebi, kad energetikos politika ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję; todėl primygtinai ragina vykdyti plačių užmojų Europos energetikos politiką, kuri, didindama tiekimo saugumą ir skatindama energetikos sektoriaus inovacijas, gali padėti užtikrinti didesnį ekonominį stabilumą ir augimą;

42.  pastebi, kad iki šiol nesiimta jokių rimtesnių veiksmų dėl to, kokiu mastu demografinės tendencijos lemia pastovų augimo mažėjimą, kurį Europos šalys patiria pastaruosius du dešimtmečius; pabrėžia, kad veikiančios vidaus darbo rinkos nebuvimas taip pat mažina Sąjungos augimo galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tikrą bendrą vidaus darbo rinką ir sutelkti visus Sąjungos išteklius, siekiant įgyvendinti bendrą imigracijos politiką, vadovaujantis išrinktojo Komisijos pirmininko pasiūlymais;

43.  dar kartą pabrėžia savo raginimą valstybėms narėms supaprastinti mokesčių sistemas, siekiant atkurti palankią įmonėms aplinką visose be išimties valstybėse narėse, ir dar kartą ragina sumažinti dirbančiųjų apmokestinimą; remdamasis 2012 m. šios srities veiksmų plano vykdymo patirtimi, ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir parengti išsamią strategiją, grindžiamą konkrečiomis teisėkūros priemonėmis, kuriomis būtų kovojama su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; primena Komisijai neseniai 2013 m. gegužės 21 d. Parlamento rezoliucijoje dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais(16) (M. Kleva Kekus pranešimas) pateiktus pasiūlymus dėl mokesčių slėpimo ir vengimo;

44.  pakartoja, kad struktūrines reformas reikia papildyti ir suderinti su ilgalaikėmis investicijomis į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas, modernią infrastruktūrą ir tvariąją energiją, siekiant spartesnio perėjimo prie skaitmeninės ir ekologiškos ekonomikos; pabrėžia, kad investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas, švietimą ir infrastruktūrą yra būtinos siekiant konkurencingumo, tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad šiose esminėse bendro intereso srityse tam tikrą vaidmenį turi atlikti Sąjungos biudžetas;

45.  pabrėžia, kad jau pasiektas aukštas valstybės skolos lygis, todėl negalima smarkiai didinti išlaidų, kad reformos ir konsolidavimo pastangos nenueitų veltui; todėl rekomenduoja išlaidas perkelti iš negamybinių sektorių į gamybinius, kurie orientuojasi į ateitį; pabrėžia, kad Stabilumo ir augimo pakte esama lankstumo galimybių ir kad jomis reikėtų pasinaudoti, tačiau pirmiausia reikia, kad valstybės narės pradėtų patikimas reformas;

46.  atkreipia dėmesį į 2014 m. rugpjūčio 22 d. ECB pirmininko kalbą metiniame centrinių bankų simpoziume Jackson Hole; ragina politikos formuotojus pasidaryti tinkamas išvadas pinigų, biudžeto ir struktūrinių reformų politikos klausimais, siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą; primena proporcingas pastabas, kad visgi jokia suma, skirta vykdant palankią fiskalinę ar pinigų politiką, negali kompensuoti būtinų struktūrinių reformų euro zonoje, kad į nuoseklią nedarbo mažinimo strategiją reikia įtraukti tiek paklausos, tiek pasiūlos politiką, tiek euro zonos, tiek nacionaliniu lygmenimis ir kad tik iš tiesų nuosekli strategija gali būti sėkminga;

47.  mano, kad labiausiai ES ekonomiką riboja žemas privačiojo sektoriaus investicijų lygis ir tai, kad dabartinio lygio viešosios investicijos turi nepakankamą sverto poveikį; ragina Komisiją ištirti žemo lygio privačiojo sektoriaus investicijų Europos Sąjungoje priežastis; pabrėžia, kad reikalinga bankroto ir nemokumo procedūrų reforma, siekiant įveikti perviršines skolas euro zonos periferijoje;

48.  pabrėžia, kad investicijos yra svarbios, nes jos grindžiamos ekonomikos paklausos ir pasiūlos principu, taip sukuriamos darbo vietos, namų ūkiai gauna pajamų, išauga mokestinės pajamos ir prisidedama prie vyriausybių pastangų konsoliduoti ir skatinti augimą; pakartoja, kad reikia patvirtinti investuotojams palankią politiką, mažinti biurokratiją ir administracinę naštą; ragina naująją Europos Komisiją padidinti ES investicijas 300 mlrd. eurų, kaip paskelbta Jeano-Claude’o Junckerio politinėse gairėse;

49.  ragina Komisiją galiausiai įvykdyti įsipareigojimą sukurti bendrąją rinką, visų pirma, paslaugų srityje; primygtinai ragina valstybes nares įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su strategija „Europa 2020“, visų pirma, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacijų, užimtumo, švietimo, skurdo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir išmetamųjų teršalų mažinimo srityje; taigi ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir užtikrinti tinkamą ES teisės aktų perkėlimą ir vykdymą valstybėse narėse ryžtingai naudojantis visais jai suteiktais įgaliojimais;

50.  nerimauja dėl tam tikrose valstybėse narėse vyraujančių protekcionizmo tendencijų, ypač susijusių su laisvu asmenų judėjimu; atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartimi garantuojamas laisvas asmenų, paslaugų ar kapitalo judėjimas, ir primena, kad Komisija turi saugoti šias laisves ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

51.  pabrėžia, kad galimybės gauti finansavimą nebuvimas, visų pirma, MVĮ, yra didžiulė ES ekonomikos augimo kliūtis; todėl ragina Komisiją teikti pirmenybę alternatyvių MVĮ finansavimo šaltinių paieškai, atsižvelgiant į 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo pateiktas rekomendacijas, visų pirma pasitelkiant struktūrinius fondus, Europos investicijų banką, Europos investicijų fondą ir valstybinius plėtros bankus; pabrėžia tai, kad reikia nekurti dar daugiau biurokratinių kliūčių, su kuriomis susiduria mažosios ir vidutinės įmonės, ir ateityje ES teisėkūros srityje griežčiau taikyti proporcingumo principą;

52.  mano, kad reikėtų numatyti skubias reformas visose tose valstybėse, kuriose su įmonių steigimu susiję sunkumai trukdo galimam augimui ir darbo vietų kūrimui;

53.  ragina Komisiją skubiai pasiūlyti kapitalo rinkos sukūrimo priemones siekiant geriau paskirstyti kapitalą įmonėms ir atgaivinti realiąją ekonomiką; mano, kad reikia kitų alternatyvų bankų teikiamam finansavimui tiek didelėms, tiek mažosioms ir vidutinėms įmonėms, visų pirma, reikia gerinti finansavimo iš kapitalo rinkų ir kitų privačiųjų šaltinių, tokių kaip rizikos kapitalo fondai, tarpusavio ar nuosavo kapitalo fondai, sąlygas; ragina atkreipti ypatingą dėmesį į kapitalo sąnaudų vaidmenį pradedant ir vykdant verslą visose valstybėse narėse ir ragina atitinkamai atnaujinti suvestinę;

54.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu priimti teisės aktus dėl ilgalaikių investicijų;

55.  pabrėžia, kaip svarbu greitai sukurti bankų sąjungą; pabrėžia, kad bankų sąjungos trijų ramsčių patvirtinimas ir naujų taisyklių, skirtų kredito įstaigoms ir draudimo bendrovėms, įgyvendinimas gali padėti atkurti Europos finansų sektoriaus atsparumą; mano, kad bankų sąjungą reikia sukurti įsteigiant draudimo ir rinkų sąjungą; pakartoja, kad bankinių įstaigų žlugimo sąnaudas turėtų padengti pats bankų sektorius;

56.  pabrėžia, kad tvirta, stabili, gerai diversifikuota ir skaidri finansų sistema yra itin svarbi siekiant augimo ateityje;

57.  pabrėžia, kad Europos semestras neturi niekaip pakenkti Europos Parlamento ar nacionalinių ir regioninių parlamentų išimtinėms teisėms; pabrėžia, kad reikėtų aiškiai atskirti ES ir valstybių narių kompetencijos sritis ir kad Europos Parlamentas yra institucija, kurioje įgyvendinamas atskaitingumas Sąjungos lygmeniu, o nacionaliniai parlamentai – institucija, kurioje įgyvendinamas atskaitingumas valstybių narių lygmeniu; pabrėžia, kad svarbu ankstyvame etape oficialiai, tinkamai ir kuo labiau įtraukti Europos Parlamentą, siekiant padidinti demokratinį teisėtumą;

58.  pabrėžia poreikį stiprinti demokratinę atskaitomybę Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams už svarbiausius euro zonos veikimo elementus, kaip antai Europos stabilumo mechanizmą, Euro grupės sprendimus, ir finansinės pagalbos programų stebėjimą ir vertinimą; prašo Komisiją atlikti savo rekomendacijų ir dalyvavimo trejeto veikloje vidinį ex post vertinimą ir paskelbti jo rezultatus;

2014 m. Europos semestrui skirtas sektorių indėlis

59.  palankiai vertina Komisijos pripažinimą, kad fiskalinė konsolidacija turėtų būti toliau vykdoma augimui palankiu būdu ir diferencijuotai, kad valstybės narės galėtų ne tik investuoti į augimą ir darbo vietų kūrimą, bet taip pat spręsti didelės skolos, nedarbo ir visuomenės senėjimo problemas;

60.  pabrėžia ekologiškos ekonomikos potencialą kurti darbo vietas, nes, Komisijos apskaičiavimais, vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų šaltinių energijos sektoriuose iki 2020 m. galėtų būti sukurta 5 mln. darbo vietų, jeigu tik būtų įgyvendintos ambicingos klimato ir energetikos politikos priemonės; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą investicijų į šiuos sektorius lygį ir numatyti būsimus darbuotojų gebėjimus; ragina Komisiją į 2015 m. metinę augimo apžvalgą įtraukti ekologiškos ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialo panaudojimą;

61.  palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgia į valstybių narių skirtumus, matomus nacionalinėse reformų programose, bet ragina Komisiją ir valstybes nares skirti ypatingą dėmesį nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, visų pirma svarstant lėšų asignavimus;

62.  pabrėžia, kad socialinė ir užimtumo politika neturėtų būti vertinama vien tik iš sąnaudų perspektyvos, bet taip pat turėtų būti atsižvelgiama į darbo rinkos struktūrines reformas ir ilgalaikę naudą, kad būtų ir toliau investuojama į visuomenę ir piliečius siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus ir užtikrinti valstybių narių ir visos ES ateitį ir stabilumą;

63.  pabrėžia, kad, nors darbo užmokestis yra svarbus kintamasis sprendžiant euro zonos makroekonominio disbalanso problemas, jis yra ne tik ekonominio koregavimo priemonė, bet visų pirma pajamos, iš kurių dirbantiesiems reikia pragyventi; ragina Komisiją užtikrinti, kad rekomendacijos dėl darbo užmokesčio nedidintų dirbančiųjų skurdo ar darbo užmokesčio valstybėse narėse skirtumų ir nekenktų mažas pajamas gaunantiems gyventojams;

64.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ES dar toli gražu nėra pasiekusi strategijoje „Europa 2020“ numatytų užimtumo ir socialinių tikslų ir kad labiausiai atsiliekama įgyvendinant skurdo mažinimo tikslą, nes nuo 2010 iki 2012 m. skurde gyvenančių žmonių skaičius ne sumažėjo, o padidėjo 10 mln.; siūlo naujajai Komisijai laikytis nuoseklaus požiūrio ir paraginti valstybes nares nedelsiant pateikti ataskaitas dėl padarytos nacionalinės pažangos įgyvendinant strategiją „Europa 2020“; siūlo valstybėms narėms į savo nacionalines reformų programas įtraukti aiškiai apibrėžtas nacionalines strategijas, kad būtų įgyvendinama strategija „Europa 2020“ (ypač jos skurdo mažinimo tikslas);

65.  palankiai vertinai tai, kad Komisija šių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose panaudojo naują užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę, visų pirma nuorodas į bendro nedarbo, jaunimo nedarbo, taip pat nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET jaunimo) lygius; pažymi, kad šie rodikliai yra tik analitiniai; siūlo į suvestinę įtraukti papildomus rodiklius, pvz., darbo kokybės, vaikų skurdo lygio, galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir benamystės rodiklius; ragina užtikrinti, kad šie rodikliai turėtų realią įtaką visam Europos semestro procesui;

66.  ragina Komisiją ir Tarybą toliau gerinti rodiklius, skirtus strategijos „Europa 2020“ socialiniam, aplinkos ir inovacijų aspektams stebėti įgyvendinant Europos semestrą; ragina Komisiją tęsti diskusijas socialinių ir užimtumo rodiklių skaičiaus ir plėtojimo klausimais, atsižvelgiant į tai, kad ES ekonominiai ir socialiniai aspektai yra dvi to paties medalio pusės ir kad jie atlieka vienodai svarbų vaidmenį ES vystymosi procese;

67.  pakartoja savo siūlymą prireikus surengti Euro grupės užimtumo ir socialinių reikalų ministrų susitikimą prieš euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus, siekiant užtikrinti, kad socialiniai ir užimtumo klausimai būtų išsamiau aptariami diskusijose ir euro zonos institucijoms priimant sprendimus, ir siekiant prisidėti prie euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimų; mano, kad svarbu, jog vyktų bendri EPSCO ir ECOFIN tarybų posėdžiai, siekiant priimti suderintą poziciją, kai tai reikalinga;

68.  palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog fiskalinio konsolidavimo priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti ne tik kai kurių valstybių narių ekonomikos, bet ir visos ES ekonomikos tvarumą, padariniai ES užimtumo ir socialinei padėčiai yra sunkūs ir plataus masto; ragina dėti daugiau pastangų siekiant įvykdyti visus Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje nustatytus užimtumo ir socialinius įsipareigojimus; ragina ES pagrindinių teisių agentūrą nuodugniai įvertinti šių priemonių poveikį pagrindinėms teisėms ir Chartijos nuostatų pažeidimo atveju teikti rekomendacijas;

69.  palankiai vertina pirmininkaujančios Italijos ketinimą, kuris įtrauktas į 2014 m. rugpjūčio 30 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, surengti valstybių ar vyriausybių vadovų lygio konferenciją užimtumo, visų pirma jaunimo užimtumo, klausimais;

70.  palankiai vertina minėtą nedarbo lygio sumažėjimą kai kuriose valstybėse narėse; tačiau primena, kad strategijoje „Europa 2020“ tiksliai nurodoma, jog skaičius, kurį reikia stebėti, yra užimtumo rodiklis, ir apgailestauja dėl to, kad dabartiniai užimtumo lygio rodikliai tiksliai neatspindi visų ES darbo rinkų realybės;

71.  pažymi, kad Komisija atkreipia dėmesį į tai, jog reikalingos struktūrinės reformos augimo ir darbo vietų kūrimo sistemos sąlygoms gerinti, ypač tuo metu, kai vyrauja didelis nedarbas, ir kad sukūrus bendrąją rinką atsirastų daug galimybių tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu;

72.  ragina naująją Komisiją užimtumo atkūrimą padaryti svarbiausiu prioritetu ir parengti plataus užmojo kompleksinę augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo strategiją, prie kurios prisidėtų visi naujieji Komisijos nariai; laikosi nuomonės, kad siekiant šio tikslo už užimtumą ir socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys turėtų parengti planą, kuris apimtų visas politikos sritis ir į kurį būtų įtrauktos konkrečios kokybišką užimtumą skatinančios priemonės;

73.  mano, kad ES konkurencingumo negalima atkurti vien tik mažinant išlaidas, kad sykiu reikia didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, švietimą ir gebėjimus bei efektyvesnį išteklių panaudojimą; reikalauja, kad darbo rinkos taptų labiau prisitaikančios ir dinamiškos, t. y. kad gebėtų prisitaikyti prie ekonominės padėties trukdžių nesukeldamos kolektyvinio darbuotojų atleidimo ir pernelyg didelio atlyginimų mažinimo; primena, kad daugelio ES darbuotojų perkamoji galia ir namų ūkių pajamos labai sumažėjo, o vidaus paklausa nusmuko; mano, kad siekdama atkurti būtiną ekonomikos konkurencingumą ES taip pat turi svarstyti strategijas, kuriose dėmesys būtų kreipiamas į kitas gamybos sąnaudas, kainų pokyčius ir pelno maržas, taip pat į tarpsektorinę politiką, kuria siekiama skatinti inovacijas, našumą ir kompetenciją;

74.  yra susirūpinęs dėl to, kad vis didėja turto ir pajamų nelygybė, o tai mažina perkamąją galią, vidaus paklausą ir investicijas į realiąją ekonomiką; ragina valstybes nares įtraukti priemones šiai nelygybei mažinti į savo nacionalines reformų programas, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, užimtumas ir socialinė sanglauda;

75.  pabrėžia, kad būtina nuimti mokesčių naštą nuo dirbančiųjų ir taikyti kitų formų tvarius mokesčius, siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

76.  palankiai vertina Komisijos parengtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas aplinkos mokesčių srityje ir ragina valstybes nares įgyvendinti šias rekomendacijas užtikrinant, kad jos teiktų naudą visų pirma gaunantiems mažesnes pajamas; pabrėžia teigiamą dirbančiųjų apmokestinimo pakeitimo aplinkos mokesčiais ir aplinkai kenksmingų subsidijų panaikinimo poveikį biudžetui, užimtumui, aplinkai bei jų socialinį poveikį;

77.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriais atvejais euro zonos finansinis susiskaidymas kelia grėsmę MVĮ augimui ir tvarumui; ragina atkurti ekonomikos skolinimo pajėgumus, leidžiančius MVĮ investuoti ir kurti darbo vietas, taip pat padidinti MVĮ verslumo galimybes ir galimybes dalyvauti tokiose programose, kaip COSME ir „Horizontas 2020“;

78.  ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti įmonių steigimo sąlygas;

79.  ragina Komisiją remiantis SESV 9 straipsniu skubiai pradėti praktiškai įgyvendinti pažadėtą 300 mlrd. EUR investicijų planą ir įvertinti, ar šios sumos pakanka, kad būtų atkurtos visos ES augimo, konkurencingumo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo galimybės;

80.  palankiai vertina Komisijos bendrame komunikate dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų išreikštą raginimą kartu su energetikos, transporto ir skaitmeninės ekonomikos siekiais visoje ES daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, inovacijas, švietimą, gebėjimus ir aktyvią darbo rinkos politiką;

81.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti ES pramonę taikant lankstesnę konkurencingumą ir užimtumą skatinančią konkurencijos politiką ir parengti planą, kaip pereiti prie ekologiškos ir skaitmeninės ekonomikos; pakartoja raginimą Komisijai, pasikonsultavus su socialiniais partneriais, parengti pasiūlymą dėl teisės akto dėl informacijos teikimo darbuotojams ir jų konsultavimo ir restruktūrizacijos numatymo bei valdymo, siekiant užtikrinti, kad būtų atsakingai prisitaikoma prie ES pramonės pokyčių ekonominiu ir socialiniu požiūriais, nesumažinant darbuotojų teisių ir neužkraunant įmonėms, visų pirma MVĮ, pernelyg didelės reguliavimo naštos;

82.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje valstybių narių ir sektorių ne tik buvo prarasta darbo vietų, bet ir suprastėjo darbo vietų kokybė, padaugėjo įdarbinimo kliūčių ir suprastėjo darbo standartai; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi dėti tikslines pastangas, siekdamos pagerinti darbo vietų kokybę, kad gebėjimai atitiktų darbo rinkos poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti tikslines pastangas siekiant išspręsti papildomas problemas, kurių kyla dėl nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną, nesavanoriškų terminuotų darbo sutarčių, mažų garantijų sutarčių (pvz., nefiksuoto darbo laiko sutarčių), fiktyvios savisamdos ir nedeklaruojamo darbo; todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl Europos nedeklaruojamo darbo platformos; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad žmonėms, dirbantiems pagal mažų garantijų, terminuotąsias ar darbo ne visą darbo dieną sutartis arba savarankiškai, būtų suteikiamos pagrindinės teisės ir atitinkama socialinė apsauga;

83.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos politikos gairėse būtų skatinamos darbo rinkos reformos, kuriomis būtų siekiama, be kitų dalykų, mažinti segmentaciją, skatinti perėjimą iš vienos darbo vietos į kitą, įtraukti pažeidžiamas grupes į darbo rinką, mažinti dirbančiųjų skurdą, skatinti lyčių lygybę, stiprinti darbuotojų, dirbančių pagal netipines darbo sutartis, teises ir teikti didesnę savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą;

84.  pažymi, kad 2013 m. metinėje ataskaitoje dėl ES užimtumo ir socialinės padėties Komisija pabrėžė išlaidų socialinei apsaugai svarbą, nes jos yra apsaugos nuo socialinės rizikos priemonė; primena, kad automatinės stabilizavimo priemonės yra svarbios siekiant įveikti asimetrinius sukrėtimus, išvengti pernelyg didelio nacionalinių gerovės valstybių išteklių eikvojimo ir taip stiprinti visos EPS tvarumą; ragina Komisiją rengiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodyti, kad valstybėse narėse svarbu toliau taikyti tvirtas automatines stabilizavimo priemones, nes jos labai svarbios palaikant socialinę sanglaudą ir skatinant vidaus paklausą ir ekonomikos augimą; pakartoja raginimą Komisijai parengti žaliąją knygą automatinių stabilizavimo priemonių euro zonoje klausimu;

85.  atkreipia dėmesį į Italijos pirmininkavimo ES Tarybai programoje numatytą ketinimą ES lygmeniu pradėti diskusiją automatinių stabilizavimo priemonių klausimu, ypatingą dėmesį skiriant galimam euro zonos nedarbo išmokų sistemos sukūrimui;

86.  pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbi aktyvi ir įtrauki darbo rinkos politika, kaip strateginė priemonė užimtumui skatinti; yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės, nepaisydamos nedarbo lygio didėjimo, sumažino biudžeto asignavimus, skirtus aktyviai ir įtraukiai darbo rinkos politikai finansuoti; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

87.  palankiai vertina tai, kad priimtas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2014/ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo; atkreipia dėmesį į 2014 m. sausio mėn. pasiūlymą dėl EURES (Europos darbo mobilumo portalo) reglamento; ragina Parlamentą ir Tarybą skubiai apsvarstyti reformą, kad EURES taptų veiksminga darbo jėgos judumo laisvę ir įvairovę ES viduje skatinančia priemone pagal Reglamento (ES) Nr. 1296/2013 nuostatas; primena, kad judumas turi išlikti savanoriškas ir juo neturi būti ribojamos pastangos vietoje kurti kokybiškas darbo ir mokymo vietas; pabrėžia, kad patikima profesionali informacija apie darbo ir gyvenimo sąlygas kitose valstybėse narėse yra būtina gerai veikiančios Europos ekonominės erdvės sąlyga;

88.  pabrėžia, kad daugėja darbuotojų, visų pirma jaunų žmonių, kurie išvyksta iš savo kilmės šalies į kitą valstybę narę ieškoti darbo galimybių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybinį ES darbo jėgos judumą, siekiant užtikrinti judėjimo laisvę, sykiu išlaikant vienodo požiūrio principą ir apsaugant darbo užmokestį bei socialinius standartus; ragina visas valstybes nares nustatyti socialines ir darbo sąlygas, atitinkančias strategijos „Europa 2020“ nuostatas;

89.  yra susirūpinęs dėl to, kad mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) gebėjimų pasiūla ateinančiais metais nepatenkins didėjančios įmonių paklausos, todėl sumažės ES darbo jėgos galimybės prisitaikyti ir daryti pažangą; ragina valstybes nares investuoti į švietimo ir mokymo sistemų modernizavimą, įskaitant mokymosi visą gyvenimą sistemas, visų pirma dvejopo mokymo sistemas, ir palengvinti perėjimą iš mokyklos į darbą;

90.  mano, kad reikia gerinti jaunų žmonių vadovavimo, vadybos ir verslumo gebėjimus siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms pasinaudoti naujomis rinkomis ir realizuoti savo augimo potencialą, kad jauni žmonės taptų darbdaviais, o ne tik darbuotojais;

91.  pažymi, kad bankų skolinimas tebėra labiausiai paplitęs finansavimo šaltinis ES; vis dėlto mano, kad būtų tikrai naudingas naujų formų finansavimas taikant naujoviškus modelius ir nebankinio finansavimo būdus, pavyzdžiui, pasitelkiant sutelktinį finansavimą, neformalius investuotojus į MVĮ, tarpusavio skolinimąsi, mikrokreditus, lengvai pasiekiamas mikrokreditų agentūras ir kitas priemones, kurios gali suteikti naujai įsteigtoms įmonėms ir MVĮ gyvybiškai svarbių investicijų verslui plėtoti ir darbo vietoms kurti;

92.  palankiai vertina jaunimo nedarbo lygio sumažėjimą, bet pabrėžia, kad šis nedarbas vis dar kelia didelį nerimą: 22 proc. bedarbių – 28-iose ES valstybėse narėse ir 23,1 proc. – euro zonoje; pabrėžia, kad susirūpinimą kelia valstybių narių skirtumai (7,8 proc. Vokietijoje ir 56,3 proc. Graikijoje 2014 m. balandžio mėn.); pabrėžia, kad išaugo nepakankamas užimtumas ir su darbu susijęs netikrumas, kadangi net tais atvejais, kai jauni žmonės randa darbą, daugelis jų (vidutiniškai 43 proc., palyginti su 13 proc. suaugusių darbuotojų) dirba mažų garantijų sąlygomis arba pagal nesavanoriško darbo ne visą darbo dieną sutartis; taip pat reiškia susirūpinimą dėl didėjančio nedirbančių benamių jaunų žmonių skaičiaus daugelyje valstybių narių;

93.  palankiai vertina tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyva minima daugumoje konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų; ragina Europos Komisiją atidžiai stebėti 2014 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose įvardytus iššūkius, susijusius su pasiūlymų kokybe, nepakankamai aktyvia parama NEET jaunimui, administraciniu valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumu ir veiksmingo visų reikiamų partnerių įtraukimo stoka, taip pat ragina sykiu nustatyti geriausią praktiką, kuri galėtų būti programų gerinimo pagrindas; ragina užtikrinti daugiau skaidrumo stebint įgyvendinimą ir taikyti griežtesnį požiūrį valstybėms narėms, kurios nerodo jokios pažangos šioje srityje, taip pat geriau pasinaudoti laikotarpio pradžioje teikiamais asignavimais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti laikoma paskata visoms valstybėms narėms naudoti Europos socialinio fondo (ESF) lėšas platesniems projektams, susijusiems su jaunimu, o ypač su skurdu ir socialine įtrauktimi, finansuoti;

94.  ragina Komisiją pasiūlyti Europos sistemą, pagal kurią būtų nustatyti minimalieji Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo standartai, įskaitant pameistrystės ir darbo vietų kokybę, deramą darbo užmokestį jaunimui ir galimybę naudotis įdarbinimo paslaugomis ir teisėmis, ir kuri būtų taikoma 25–30 metų amžiaus asmenims; ragina valstybes nares veiksmingai panaudoti turimą biudžetą ir nedelsiant įgyvendinti Jaunimo garantijas; ragina Komisiją ir valstybes nares Jaunimo garantijoms teikti prioritetą, turint mintyje tai, kad pirmuosius dvejus metus biudžeto asignavimai teikiami laikotarpio pradžioje; ragina padidinti turimą biudžetą per numatytą daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, turint omenyje tai, kad, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos skaičiavimais, siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą euro zonoje reikalinga 21 mlrd. EUR suma; mano, kad šis padidinimas yra būtina investicija, atsižvelgiant į didžiulius kasmetinius ekonominius nuostolius, susijusius su jaunimo nedarbu: šie nuostoliai siekia 153 mlrd. EUR – tai sudaro 1,2 proc. ES BVP (Eurofound, 2012)(17);

95.  pabrėžia, kad svarbu teikti pirmenybę praktiniams gebėjimams ir dvejopai profesinio mokymo sistemai, kuri suteiktų jaunimui daugiau galimybių įsidarbinti;

96.  ragina valstybes nares gerinti verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimą visais lygmenimis;

97.  atkreipia dėmesį į 2014 m. kovo mėn. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos, siekiant išvengti jaunų darbuotojų diskriminacijos ir išnaudojimo; ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant Europos semestrą, įtraukti šias rekomendacijas į nacionalines reformų programas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

98.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad moterų nedarbo lygis yra didesnis už bendrą lygį (11,7 proc. 18-oje ES valstybių narių ir 10,4 proc. 28-iose ES valstybėse narėse, palyginti su atitinkamai 11,5 proc. ir 10,2 proc.); todėl ragina parengti konkrečius kokybiškų darbo vietų kūrimo planus, į kuriuos būtų įtrauktos tikslinės priemonės moterims; ragina į rekomendacijas integruoti lyčių aspektą ir pažymi, kad kitos rekomendacijos negali kelti grėsmės lyčių lygybei ir moterų dalyvavimui darbo rinkoje; ragina nustatyti konkrečias rekomendacijas siekiant sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, nes jis ne tik kliudo ekonomikos augimui ir konkurencingumui, bet ir yra socialinės neteisybės požymis;

99.  teigiamai vertina rekomendacijas dėl nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemos sprendimo; ragina Komisiją į kitą metinę augimo apžvalgą įtraukti platesnę lyčių lygybės perspektyvą, ne tik užimtumo lygio aspektu; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti segregacijos darbo rinkoje ir nevienodo su priežiūra susijusių pareigų pasiskirstymo problemas; ragina užtikrinti įperkamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros srityje, kurios suteiktų galimybių juos prižiūrintiems asmenims, visų pirma moterims, grįžti į darbą ir palengvintų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą;

100.  ragina valstybes nares visų pirma atkreipti dėmesį į didelį nepalankias sąlygas turinčių grupių nedarbą ir pirmenybę teikti galimybėms patekti ir integruotis į darbo rinką, taip pat prieigos ir integracijos politikos įtraukimui į kitas politikos sritis, nes užimtumas yra pagrindinis sėkmingos integracijos veiksnys;

101.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad ilgalaikiai bedarbiai ir vyresnio amžiaus darbuotojai kenčia nuo didesnio nedarbo lygio ir papildomų sunkumų sugrįžti į darbo rinką; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti Europos socialinį fondą siekiant padėti šiems darbuotojams sėkmingai grįžti į darbo rinką;

102.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų vyresniems nei 40 metų amžiaus darbuotojams nesiūlomas su jų darbu susijęs tinkamas mokymas ir tolesnis švietimas; todėl ragina darbdavius, socialinius partnerius ir nacionalines vyriausybes įgyvendinti tikrojo visą gyvenimą trunkančio mokymosi koncepcijas ir taikyti matus darbo rinkoje, kad kuo greičiau būtų žymiai pagerinta vyresnių darbuotojų kvalifikacija;

103.  palankiai vertina tas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose siekiama padidinti minimalių pajamų sistemų, minimalios socialinės apsaugos sistemų ir socialinės apsaugos tinkamumą ir aprėptį, ir tas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurios susijusios su įtraukties į darbo rinką politika; tačiau mano, jog vien tik Komisijos numatomo 2014 m. ir 2015 m. netolygaus ir nestabilaus augimo nepakaks norint įveikti krizės padarinius kovai su skurdu ir socialine atskirtimi ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; primygtinai ragina valstybes nares nuodugniai laikytis rekomendacijų, jas įgyvendinti ir pateikti konkrečias tikslines priemones nacionalinėse reformų programose, siekiant mažinti skurdą, visų pirma benamystę ir vaikų skurdą;

104.  ragina Komisiją glaudžiau susieti Europos semestrą su strategijos „Europa 2020“ socialiniais tikslais; laikosi nuomonės, kad nacionalinėse reformų programose turėtų būti pateikiama pažangos siekiant nacionalinių skurdo mažinimo tikslų ataskaita, parodanti indėlį siekiant bendrai sutarto skurdo mažinimo tikslo pagal strategiją „Europa 2020“; ragina Komisiją ateityje visoms valstybėms narėms pateikti konkrečioms šalims skirtas kovos su skurdu rekomendacijas; ragina valstybes nares parengti konkrečias socialinės įtraukties ir kovos su diskriminacija priemones, siekiant mažinti skurdą grupėse, kurioms gresia didžiausia socialinės atskirties rizika; ragina valstybes nares įgyvendinti visa apimančią aktyvią įtraukties strategiją numatant minimalias pajamas ir socialinės apsaugos sistemą pagal savo nacionalinę praktiką, įskaitant kolektyvinėse sutartyse ar nacionalinės teisės aktuose nustatytas nuostatas;

105.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 9 ir 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl veiksmingų romų integravimo priemonių valstybėse narėse, įgyvendinti ilgalaikes, tikslines ir integruotas priemones romų bendruomenių socialinei ir ekonominei marginalizacijai mažinti, visų pirma taikant priemones jų integravimui į darbo rinką, įskaitant stipresnius ryšius tarp socialinės paramos ir aktyvumo skatinimo, didesnį romų vaikų mokyklos lankymo lygį ir mažesnį ankstyvo išėjimo iš mokyklos atvejų skaičių;

106.  ragina Komisiją nedelsiant imtis spręsti nerimą keliančią vaikų skurdo didėjimo ES problemą ir įgyvendinti apsaugos nuo skurdo garantijas vaikams; mano, kad tokios garantijos yra nepaprastai svarbios siekiant apsaugoti vaikus, kurie nukentėjo nuo dabartinės ekonomikos ir socialinės krizės;

107.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos rekomendacijos dėl pensijų pateiktos neatsižvelgus į Parlamento poziciją dėl susijusių žaliosios ir baltosios knygų; pabrėžia, kad vykdant pensijų reformas ir norint, kad jos būtų sėkmingos, reikalinga nacionalinė politinė ir socialinė sanglauda ir dėl jų turėtų būti deramasi su socialiniais partneriais; be to, visapusiškos valstybių narių pensijų sistemų reformos turėtų būti suplanuotos, parengtos ir priimtos taip, kad būtų užtikrintas jų tvarumas ir kad jos visapusiškai atitiktų ekonominius ir socialinius strategijos „Europa 2020“ prioritetus, taip pat kad nekiltų pavojus deramam pensijų dydžiui;

108.  apgailestauja dėl to, kad vos keliose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose sprendžiamas dirbančiųjų skurdo ar benamystės klausimas; pabrėžia, kad atsiranda naujų su viduriniu sluoksniu ir darbininkų klase susijusių skurdo formų: kyla sunkumų mokėti būsto paskolas, todėl daugėja iškeldinimo bei turto netekimo atvejų; ragina Komisiją 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje aiškiai įvardyti dirbančiųjų skurdo ir asmenų, menkai susijusių ar nesusijusių su darbo rinka, skurdo klausimus; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms įgyvendinti integruotą politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama socialiniam ir įperkamam būstui, veiksmingą prevencijos politiką, pagal kurią būtų siekiama sumažinti iškeldinimo atvejų skaičių, ir politiką energijos nepritekliaus problemai (kuri taip pat didėja) spręsti;

109.  palankiai vertina tai, kad kai kuriose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose iškelti kovos su vaikų skurdu ir įperkamų vaiko priežiūros paslaugų klausimai, bet ragina suformuoti daugiau sričių aprėpiančią mažas pajamas gaunančioms šeimoms skirtą politiką; ragina parengti daugiau rekomendacijų dėl socialinės įtraukties strategijų, įskaitant kovą su kraštutinių formų skurdu, pvz., benamyste;

110.  atkreipia dėmesį į Komisijos paramą aktyvios įtraukties strategijoms, tačiau mano, kad į tokias strategijas turi įeiti priemonės, kuriomis į darbo rinką būtų integruojami neįgalūs ir mažesnio darbingumo asmenys; ragina valstybes nares atsižvelgti į pridėtinę vertę, kurią turi darbdavių skatinimas įdarbinti mažiausiai galimybių darbo rinkoje turinčius asmenis, užtikrinant gerai subalansuotą pareigų ir paramos tinklų sistemą, pagal kurią visi atitinkami subjektai būtų įtraukiami į valstybių narių darbo rinkos politikos rengimą;

111.  prašo, kad, atsižvelgiant į didelį skurdo lygį, būtų įvertinta, ar skiriama pakankamai lėšų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui, ir, jeigu tos lėšos nepakankamos, apsvarstyti galimybę jas padidinti per daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą;

112.  pritaria Komisijai, kad valstybės narės turi kovoti su benamyste taikydamos visapusiškas strategijas, grindžiamas prevencija, būsto perspektyvų požiūrį, peržiūrėdamos nuostatas ir iškeldinimo praktiką ir nutraukdamos benamių asmenų kriminalizavimą; ragina gerinti tarptautinį keitimąsi geriausia patirtimi ir abipusį mokymąsi ir pripažįsta programos PROGRESS vaidmenį šioje srityje;

113.  palankiai vertina rekomendaciją investuoti į švietimą, bet yra susirūpinęs dėl to, kad daugiau kaip 20 valstybių narių santykinai sumažino išlaidas švietimui (skaičiuojant procentine BVP dalimi), todėl kyla pavojus jų augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėms bei jų konkurencingumui; nurodo, kad dėl tokių investicijų mažinimo ES taps struktūriškai silpnesnė, atsižvelgiant į tai, kad vis labiau augantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis nedera su tuo, kad daugelyje valstybių narių didelę darbo jėgos dalį šiuo metu sudaro žemos kvalifikacijos darbuotojai;

114.  atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją reformuoti sveikatos priežiūros sistemas, kad būtų pasiektas jų tikslas ekonominiu požiūriu efektyviai užtikrinti visuotinį kokybiškų priežiūros paslaugų prieinamumą ir jų finansinį tvarumą;

115.  pakartoja raginimą užtikrinti didesnį ir struktūrizuotą pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis, siekiant užtikrinti teisėtumą ir pagerinti Europos semestro proceso veiksmingumą; šiuo atžvilgiu tikisi, kad Komisija, prieš patvirtindama 2015 m. metinę augimo apžvalgą, įtrauks socialinius partnerius pasinaudodama Socialinio dialogo komitetu, kaip planuota;

116.  neigiamai vertina tai, kad ne visos valstybės narės, rengdamos nacionalines reformų programas, įtraukė ir nacionalinius parlamentus, ir nacionalinius socialinius partnerius bei pilietinę visuomenę; ragina valstybes nares į savo nacionalines reformų programas įtraukti išsamią apžvalgą, kurioje būtų paaiškinta, kas ir kaip dalyvavo jas rengiant; ragina Komisiją įvertinti skirtingą nacionalinę parlamentinių procedūrų ir suinteresuotųjų subjektų įtraukimo į Europos semestrą praktiką;

Biudžeto politika

117.  dar kartą pabrėžia ES biudžeto svarbą skatinant tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir mažinant makroekonominį disbalansą ES, tokiu būdu padedant sumažinti socialinę nelygybę; ypač primena, kad netgi neatsižvelgiant į biudžeto, kaip priemonės investicijoms skatinti, vaidmenį maždaug 60 proc. ES biudžeto yra tiesiogiai skiriama strategijos „Europa 2020“ tikslams įgyvendinti; be to, pabrėžia, kad į daugelį 2014–2020 m. programų įtraukta novatoriškų finansinių priemonių, kurios gali atlikti pagrindinį vaidmenį remiant ir viešąsias, ir privačias investicijas valstybėse narėse, visų pirma ilgalaikes investicijas, kurios plačiai pripažįstamos kaip svarbiausias politinis prioritetas;

118.  primena, kad pradėjus įgyvendinti naują daugiametę finansinę programą (DFP) reikia sparčiai ir veiksmingai įgyvendinti naujas programas ir ES, ir valstybių narių lygmeniu siekiant, kad šiomis programomis būtų prisidedama prie ekonomikos atsigavimo proceso; ragina itin sparčiai įgyvendinti programas, kurioms numatyta skirti lėšas pirmaisiais DFP metais, pavyzdžiui, programas „Horizontas 2020“, COSME, „Erasmus+“ ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą; pabrėžia, kad šios programos turi sverto poveikį ir atlieka sinergetinį ir skatinamąjį vaidmenį nacionalinės investicijų politikos, augimo ir darbo vietų kūrimo srityje; pabrėžia, kad reikia greitai pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką (turi būti vykdomi jau pasirašyti partnerystės susitarimai, sutartos veiklos programos ir numatytas išankstinis finansavimas); dar kartą atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos galimą vaidmenį remiant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visoje ES teritorijoje; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšos, kai tik įmanoma, būtų nukreiptos projektams, kuriais skatinamas darbo vietų kūrimas (visų pirma jaunimui), taip pat tvarus augimas ir konkurencingumas; reiškia didelį susirūpinimą dėl precedento neturinčio neįvykdytų įsipareigojimų lygio (dauguma jų susiję su sanglaudos politika) ir kai kurioms valstybėms narėms kylančios didelės rizikos, kad bus panaikinti asignavimai, susiję su ankstesnio programavimo laikotarpio finansavimu;

119.  remia ES jaunimo garantijų iniciatyvą ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, kaip esmines kovos su labai didelio lygio jaunimo nedarbu, priemones; palankiai vertina pastaruosius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms skubiai suprogramuoti priemones, finansuojamas pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą, veiksmingą, greitą ir savalaikį šių programų įgyvendinimą;

120.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant ES skatinti užimtumą, ekonomikos augimą ir konkurencingumą reikia paskatinti vertės grandinių ES formavimą ir visais vertės grandinių lygmenimis labiau integruoti ES bendroves, įskaitant MVĮ; primena, kad tokia politika turėtų apimti įvairaus dydžio įmones, turėtų prisidėti prie gamybos grandinės Europoje išlaikymo, remti didelį augimo potencialą turinčius sektorius, ypatingą dėmesį skiriant inovacijoms, gebėjimams, tvarumui, verslumui ir kūrybiškumui, taip pat sudaryti galimybes pakankamam augimui ir gerovei, kad būtų galima sukurti daugiau darbo vietų;

121.  pabrėžia, kad tuo metu, kai daug valstybių narių labai priklauso nuo vieno energijos tiekėjo, įskaitant šešias valstybes nares, kurių gamtinių dujų tiekimas visiškai priklauso nuo Rusijos, skatinant užimtumą ir užtikrinant darbo vietas reikia taip pat mažinti ES pažeidžiamumą dėl energijos iš išorės tiekimo sukrėtimų, kaip parodė tebesitęsianti krizė Ukrainoje; šiuo klausimu palankiai vertina 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir tikisi, kad šias išvadas ne vėliau kaip 2014 m. spalio mėn. papildys plačių užmojų vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės priemonės, skirtos ES energetiniam saugumui didinti;

122.  pabrėžia, kad nedidelė 2014–2020 m. mokėjimams nustatyta viršutinė riba išlieka esmine ES biudžeto problema, darančia neigiamą poveikį ekonomikos atsigavimui, kadangi mokėjimų vėlavimas visų pirma kenkia tiesioginiams jų gavėjams; todėl atsižvelgdamas į įgyvendinimą primena, kad reikia užtikrinti punktualų ir tvarkingą mokėjimų vykdymą, kad kartu būtų vykdomi mokėjimai pagal praeityje prisiimtus įsipareigojimus ir mokėjimai, susiję su naujoms programoms skubiai pradėti skirtu išankstiniu finansavimu, ir kad būtų išvengta bet kokio nenatūralaus neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo į 2015 m. biudžetą; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina Tarybą priimti Taisomojo biudžeto Nr. 3/2014 projektą be pakeitimų (tokį, koks jis buvo pateiktas Komisijos), kad ES biudžetas turėtų kuo didesnį poveikį įgyvendinant investicinius projektus vietoje; pažymi, kad jeigu taisomųjų biudžetų Nr. 2, 3 ir 4 projektai bus priimti be pakeitimų, šių veiksmų bendras poveikis biudžetui tebus 106 mln. EUR papildomų bendromis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįstų įnašų, kuriuos valstybės narės turės skirti, kad 2014 m. būtų užtikrinta mokėjimų asignavimų apimtis, pakankama Sąjungos esamiems teisiniams įsipareigojimams padengti; pabrėžia, kad yra pasiryžęs toliau stebėti bendrą padėtį mokėjimų ir neįvykdytų įsipareigojimų srityje ir visapusiškai pasinaudoti visomis DFP reglamente ir susijusiame tarpinstituciniame susitarime įtvirtintomis lankstumo priemonėmis; pažymi, kad nuolatinės mokėjimų krizės ES biudžete klausimas turės būti sprendžiamas tvariu būdu, kai po rinkimų bus vykdoma 2014–2020 m. DFP peržiūra, kurią kuo greičiau turėtų pradėti 2014 m. lapkričio 1 d. darbą pradėsianti naujos kadencijos Komisija;

123.  primena savo nuomonę, kad valstybių narių fiskalinė padėtis gali būti pagerinta taikant naują nuosavų išteklių, kuriais finansuojamas Sąjungos biudžetas, sistemą, kuri padėtų sumažinti BNP įnašus ir tokiu būdu valstybės narės galėtų įgyvendinti savo konsolidavimo pastangas nekeldamos pavojaus ES finansavimui, siekiant remti investicijas į ekonomikos atsigavimo ir reformų priemones; primena, kad Komisija pateikė keletą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama pertvarkyti nuosavų išteklių sistemą, tačiau Taryba, deja, iki šiol nė vieno jų rimtai nesvarstė; todėl pabrėžia, kad labai svarbia jis laiko naują aukšto lygio darbo grupę nuosavų išteklių klausimais, kuri turėtų paskatinti tikrą ES finansavimo reformą;

124.  primygtinai ragina Komisiją rengiant 2015 m. metinę augimo apžvalgą, kuri turi būti paskelbta 2014 m. lapkričio mėn., visapusiškai atsižvelgti į ES biudžeto vaidmenį ir jį pabrėžti Europos semestro procese, pateikiant faktinius ir konkrečius duomenis apie biudžeto inicijuojamąjį, skatinamąjį, sinergetinį ir papildomąjį poveikį visoms viešosioms išlaidoms vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

125.  be to, ragina Komisiją kitoje metinėje augimo apžvalgoje pateikti visapusišką ir išsamią informaciją apie tai, kokių rezultatų davė 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtinto Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo įgyvendinimas (jis buvo priimtas siekiant įveikti ekonomikos ir finansų krizę), ir pateikti naujų pasiūlymų dėl ES biudžeto vaidmens, kurį jis galėtų atlikti siekiant toliau skatinti pažangų, tvarų, integracinį, efektyvų išteklių naudojimą užtikrinantį ir darbo vietų kūrimą skatinantį ekonomikos augimą;

126.  palankiai vertina išrinktojo Komisijos pirmininko įsipareigojimą įgyvendinti 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos veiksmų planą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“; mano, kad bet koks papildomas finansavimas ar priemonės, pavyzdžiui, solidarumo mechanizmas, privalo būti neatskiriama ES biudžeto dalis, tačiau lėšų jiems reikia numatyti viršijant nustatytas DFP viršutines ribas;

Vidaus rinka

127.  ragina sukurti tikrą energetikos vidaus rinką, kurioje būtų užtikrintos sąžiningos galimybės patekti į rinką, aukšto lygio vartotojų apsauga ir rinkos prieinamumas, visų pirma MVĮ;

128.  mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų modernizuoti savo viešąją administraciją: užbaigti atitinkamų viešojo administravimo teisės aktų reformas, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms, mažinti sąnaudas ir didinti efektyvumą, sudaryti sąlygas viešųjų administracijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir sąveikai; pabrėžia, kad visapusiškas ir spartus ES viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktų įgyvendinimas suteiktų geras galimybes skatinti inovacijas, gerinti MVĮ prieigą ir modernizuoti viešąjį administravimą tiek vyriausybės, tiek vietos lygiu, nes būtų pagerinta viešųjų išlaidų ir investicijų kokybė, veiksmingumas ir skaidrumas;

Aplinkos politika

129.  pabrėžia, kad kuriant ekologišką ES ekonomiką padedama užtikrinti ilgalaikį ir krizei atsparų augimą, didinti konkurencingumą ir kurti naujas darbo vietas, sykiu stiprinant Sąjungos energetinį saugumą ir didinant energetinę nepriklausomybę, ir kad ekologiška ekonomika turėtų būti laikoma pagrindiniu ekonomikos vystymosi varikliu;

o
o   o

130.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms, Komisijai, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0240.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0130.
(10) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(11) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0129.
(13) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(14) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 101.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0043.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.
(17) Eurofound (2012), „NEET: nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas. Būdingi bruožai, išlaidos ir politinės priemonės Europoje.“ Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

Teisinis pranešimas