Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2967(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0311/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 27/11/2014 - 10.6
CRE 27/11/2014 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0069

Priimti tekstai
PDF 299kWORD 72k
Ketvirtadienis, 2014 m. lapkričio 27 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Komisijos poveikio vertinimo gairės
P8_TA(2014)0069RC-B8-0311/2014

2014 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens (2014/2967(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į neseniai įvykusias viešas konsultacijas dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir į atitinkamą persvarstytų poveikio vertinimo gairių projektą,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi poveikio vertinimas, kaip ankstyvojoje teisės akto rengimo stadijoje taikoma priemonė, atlieka labai svarbų vaidmenį Komisijos pažangaus reglamentavimo darbotvarkėje, siekiant teikti skaidrius, išsamius ir proporcingus faktus apie ekonominį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, ES veiksmų pridėtinę vertę, tikėtiną reguliavimo ir administracinę naštą ir alternatyvių veiksmų sąnaudas ir naudą visiems suinteresuotiesiems subjektams;

B.  kadangi esamose poveikio vertinimo gairėse numatyta, kad priimant sprendimą, ar dėl konkrečios iniciatyvos būtina atlikti poveikio vertinimą, ar ne, pagrindinis vaidmuo tenka Komisijos generaliniam sekretoriatui ir Poveikio vertinimo valdybai (PVV);

C.  kadangi PVV atlieka svarbų vaidmenį kaip pagrindinis poveikio vertinimo kokybės kontrolės organas;

D.  kadangi Sutartyse yra numatytos horizontalios socialinės ir aplinkos apsaugos išlygos (kartu su prievole laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų), į kurias būtina atsižvelgti apibrėžiant bei įgyvendinant Sąjungos politiką ir veiklą, ir pagal šias išlygas būtina kruopščiai išnagrinėti atitinkamą bet kokio siūlomo teisės akto poveikį;

E.  kadangi, pasak Komisijos ekspertų grupės, sąnaudos, kurias patiria MVĮ, siekdamos laikytis reglamento, gali būti 10 kartų didesnės nei didesnių bendrovių patiriamos sąnaudos; kadangi dėl to tinkamas ir nepriklausomas poveikio vertinimas yra itin svarbus MVĮ, nes jos dažnai patiria daugiau sunkumų nei didelės bendrovės, kai reikia prisitaikyti prie naujų teisinių ir administracinių reikalavimų, ir dėl savo dydžio turi mažiau galimybių ankstyvoje stadijoje numatyti reglamentavimo pokyčius;

F.  kadangi principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ yra 2008 m. Europos iniciatyvos „Small Business Act“ pagrindas; kadangi nuo 2009 m. šis principas yra įtrauktas į poveikio vertinimo gaires, o į kitus Komisijos tekstus – nuo 2005 m.; kadangi taikant šį principą siekiama atsižvelgti į MVĮ interesus ankstyvuose politikos formavimo etapuose, kad teisės aktai būtų palankesni MVĮ; kadangi būsimiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų šį principą galima veiksmingai taikyti pasitelkus įvairias turimas priemones, taip pat ir poveikio MVĮ tyrimą;

G.  kadangi dabartinėse poveikio vertinimo gairėse pateikiami konkretūs nurodymai vadinamojo poveikio MVĮ tyrimo forma, įskaitant galimas švelninimo priemones; kadangi į persvarstytų gairių projektą neįtraukta jokių nuostatų dėl poveikio MVĮ tyrimo;

H.  kadangi tinkamas pirminio Komisijos pasiūlymo esminių Parlamento pakeitimų vertinimas suteikia didelę pridėtinę vertę stiprinant Parlamento poziciją trišalio dialogo derybose;

Taikymo sritis

1.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą reguliariai persvarstyti poveikio vertinimo gaires siekiant pagerinti poveikio vertinimo procedūras;

2.  pabrėžia tai, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų vienodai nuodugniai vertinami ekonominiai, socialiniai, administraciniai ir aplinkos aspektai;

3.  tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad persvarstytų gairių projektas yra ne toks konkretus kaip galiojančios gairės poveikio vertinimo aprėpties aspektu ir kad jame paliekama daug daugiau veiksmų laisvės atsakingam generaliniam direktoratui priimant sprendimą, ar reikia atlikti poveikio vertinimą, ar ne; mano, kad turėtų išlikti galiojanti praktika, pagal kurią priimant sprendimą dalyvauja PVV;

4.  mano, kad Komisija ir toliau turėtų laikytis savo dabartinio požiūrio, kai poveikio vertinimas atliekamas dėl visų iniciatyvų, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:

   a) pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įtraukti į Komisijos teisėkūros ir darbo programą;
   b) į Komisijos teisėkūros ir darbo programą neįtraukti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, turintys aiškiai nustatomą ekonominį, administracinį bei socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;
   c) su teisėkūra nesusijusios iniciatyvos, kuriomis nustatomos būsimos politikos kryptys (pavyzdžiui, baltosios knygos, veiksmų planai, išlaidų programos, derybų dėl svarbiausių tarptautinių susitarimų gairės);
   d) Komisijos ir prireikus jos agentūrų pateikti deleguotieji ar įgyvendinimo aktai, galintys turėti didelį išmatuojamą ekonominį bei socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir administracinės naštos poveikį;

5.  pažymi, kad poveikio vertinimas turi būti kruopštus, nuodugnus ir paremtas tiksliausia, objektyviausia ir išsamiausia turima informacija, pateikiant analizę, kuri būtų proporcinga ir sutelkta į pasiūlymo tikslą, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą politinį sprendimą;

6.  yra įsitikinęs, kad poveikio vertinimas yra svarbi priemonė, padedanti priimti sprendimus visose ES institucijose, ir svarbi geresnio reglamentavimo proceso dalis; vis dėlto pripažįsta, kad poveikio vertinimas negali pakeisti politinio vertinimo ir sprendimų;

7.  pabrėžia, kad ankstyvoje poveikio vertinimo proceso stadijoje svarbu konsultuotis su visais reikiamais suinteresuotaisiais subjektais, kad į jų indėlį būtų galima atsižvelgti rengiant poveikio vertinimą, bet dar jo nepaskelbus;

8.  pažymi, kad poveikio vertinimo taikymo sritis gali neatitikti priimtų pasiūlymų, jei jie pakeičiami po to, kai pateikiami Komisijos narių kolegijai patvirtinti; reikalauja, kad persvarstytų gairių projekte būtų nurodyta, jog poveikio vertinimas turėtų būti atnaujintas siekiant užtikrinti jame vertintų klausimų ir Komisijos galutinai priimto pasiūlymo tęstinumą;

Poveikio vertinimo valdyba (PVV)

9.  yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad persvarstytų gairių projekte PVV vaidmuo poveikio vertinimo procese nėra aiškiau apibrėžtas; primygtinai ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti šį trūkumą ir, kai ji reaguos į šią Parlamento priimtą rezoliuciją, naujame persvarstytų gairių projekte aiškiau nustatyti su PVV susijusias procedūras;

10.  mano, kad tokiomis naujomis procedūromis turėtų būti aiškiai, suprantamai ir skaidriai nustatytas PVV pateiktų poveikio vertinimų teikimo, peržiūros ir galutinio patvirtinimo procesas;

11.  dar kartą išreiškia savo nuomonę, kad Komisija priimtų tik tuos pasiūlymus, prie kurių pridedama patvirtinta PVV nuomonė;

12.  be to, primena Komisijai, kad Parlamentas paprašė sustiprinti Poveikio vertinimo valdybos nepriklausomumą, visų pirma, kad PVV nariams nebūtų taikoma politinė kontrolė; mano, kad PVV turėtų būti sudaryta tik iš aukštos kvalifikacijos asmenų, kurie būtų kompetentingi įvertinti pateiktas analizes ekonominio bei socialinio poveikio ir poveikio aplinkai aspektais;

13.  tikisi, kad naujos kadencijos Komisija išaiškins, kaip ji rengiasi toliau tęsti šioje rezoliucijoje iškeltų klausimų svarstymą, kad į šį požiūrį Parlamentas galėtų geriau atsižvelgti rengdamas savo poziciją dėl pastarojo meto Komisijos komunikato dėl programos REFIT, nedarant poveikio Parlamento pozicijai šiuo klausimu;

Poveikio MVĮ tyrimas

14.  primena, kad savo 2011 m. Smulkiojo verslo akto Europai apžvalgoje Komisija apgailestavo, jog tik aštuonios valstybės narės poveikio MVĮ tyrimą įtraukė į savo nacionalinį sprendimų priėmimo procesą; prašo Komisijos dirbti drauge su valstybėmis narėmis, kad vykdant nacionalines procedūras būtų labiau populiarinami poveikio MVĮ tyrimo principai, remiant MVĮ politiką;

15.  palankiai vertina tai, kad toje apžvalgoje Komisija aiškiai įsipareigojo toliau stiprinti poveikio MVĮ tyrimą; tačiau apgailestauja dėl to, kad priešingai nei tuose pareiškimuose, persvarstytose poveikio vertinimo gairėse poveikio MVĮ tyrimas net nepaminėtas;

16.  primena, kad Komisija Smulkiojo verslo akte įsipareigojo, kad formuodama savo politiką laikysis principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“; tai apima ir poveikio MVĮ tyrimą siekiant įvertinti būsimų teisės aktų ir administracinių iniciatyvų poveikį MVĮ; pabrėžia, jog itin svarbu užtikrinti, kad šis tyrimas būtų atliktas tinkamai, ir mano, kad šioje srityje dar galima padaryti didelę pažangą;

17.  primygtinai ragina gairių 8 priede nustatytą poveikio MVĮ tyrimą palikti, siekiant, kad MVĮ nejustų Komisijos iniciatyvų neproporcingo poveikio ir nepatektų į mažiau palankią padėtį, palyginti su didelėmis bendrovėmis;

18.  pabrėžia, kad tokiais atvejais į poveikio vertinimą turėtų būti įtrauktos galimybės, apimančios alternatyvius mechanizmus ir (arba) lankstumo priemones, kad MVĮ būtų padedama laikytis iniciatyvos nuostatų (kaip nurodoma 8 priedo 4 dalyje); todėl palankiai vertina tai, kad persvarstytų gairių projekte numatyta galimybė į pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikymo sritį neįtraukti labai mažų įmonių; vis dėlto mano, kad savaiminis labai mažų įmonių neįtraukimas į taikymo sritį ne visada yra tinkamiausias požiūris, ir todėl tai turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju rengiant kiekvieną pasiūlymą, kad būtų atspindėta įrodymų naštos perkėlimo politika, t. y. kad labai mažos įmonės neturėtų būti įtrauktos į pasiūlymų taikymo sritį, nebent įrodoma, kad jas reikėtų įtraukti; pritaria siūlymui apsvarstyti galimybę MVĮ taikyti pritaikytus sprendimus ir švelnesnę tvarką atliekant poveikio vertinimą tais atvejais, kai teisės aktų veiksmingumas dėl to nepagrįstai nesumažėja;

Taikymas ir stebėsena

19.  pažymi, kad galutinis teisėkūros procedūra priimamo akto tekstas gali labai skirtis nuo Komisijos priimto pasiūlymo; mano, kad būtų naudinga parengti teisėkūros procedūra priimtų aktų numanomos naudos ir sąnaudų santrauką ir ją atnaujinti, kad būtų atspindėti dėl teisėkūros proceso metu padarytų pakeitimų atsiradę pasikeitimai, palyginti su poveikio vertinime pateikta analize; mano, kad tokia procedūra supaprastintų pasiūlymo poveikio stebėseną ir vertinimą;

Geresnio reglamentavimo patariamojo organo įsteigimas

20.  palankiai vertina Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti, kuriai įgaliojimus suteikė Komisija, darbą ir pateiktą galutinę ataskaitą; primena, kad, kaip nurodyta naujausiame Komisijos komunikate dėl programos REFIT (2014 m. birželio mėn.), ji rengiasi sukurti naują aukšto lygio geresnio reglamentavimo grupę, kurią sudarytų suinteresuotųjų šalių atstovai ir nacionaliniai ekspertai;

21.  siūlo Komisijai kuo greičiau sukurti šią grupę, t. y. aukšto lygio geresnio reglamentavimo patariamąjį organą, kurį sudarytų suinteresuotųjų šalių ir nacionaliniai ekspertai; siūlo šiam organui, kuris papildytų Komisijos darbą atliekant poveikio vertinimus, suteikti tvirtus ir nepriklausomus įgaliojimus; mano, kad tokio organo ekspertinės žinios, įskaitant žinias, susijusias su subsidiarumu ir proporcingumu, galėtų teikti pridėtinę vertę poveikio vertinimo procedūrai ir kitoms su geresniu reglamentavimu susijusioms iniciatyvoms; prašo į ekspertų skyrimo procedūrą įtraukti Parlamentą ir Tarybą; siūlo atsižvelgti į jau veikiančių geresnio reguliavimo įstaigų (pvz., Švedijos, Čekijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) geriausią praktiką ir patirtį;

22.  ragina Komisiją pateikti naują persvarstytų poveikio vertinimo gairių projektą, kuriame būtų būtų atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje pabrėžtus dalykus ir naująją Komisijos struktūrą, visų pirma į naujojo Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už geresnį reglamentavimą, vaidmenį;

Poveikio vertinimas Parlamente

23.  ragina Komisijos poveikio vertinimą Parlamento ir ypač komitetų lygmeniu svarstyti sistemingai ir kuo anksčiau;

24.  primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo, kurioje Parlamentas paragino nuosekliau naudoti Parlamento poveikio vertinimo priemones, kurių jau turima; primena, kad egzistuoja speciali biudžeto eilutė ir atitinkamos tarnybos, skirtos poveikio vertinimui atlikti; mano kad ypač reikėtų pasinaudoti Parlamento poveikio vertinimu, kai pateikiami svarbūs pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimai;

Poveikio vertinimas Europos Taryboje

25.  tikisi, kad Taryba įvykdys savo įsipareigojimą sistemingai vertinti savo pačios esminių pakeitimų poveikį;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 31.

Teisinis pranešimas