Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2918(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0350/2014

Pateikti tekstai :

B8-0350/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/12/2014 - 10.21
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0102

Priimti tekstai
PDF 222kWORD 69k
Trečiadienis, 2014 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimas
P8_TA(2014)0102B8-0350/2014

2014 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo (2014/2918(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 16, 20, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1dalį, 11, 12, 21, 47-50, 52 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0365),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų ES,

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. iOCTA),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. SOCTA),

–  atsižvelgdamas į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę 01/2014 dėl būtinumo ir proporcingumo sąvokų ir duomenų apsaugos reikalavimų taikymo teisėsaugos sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178 (2014)),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Stokholmo programos laikotarpio vidurio peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV NSA sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl Pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos atnaujinimo (O-000089/2014 – B8‑0044/2014 ir O‑000090/2014 – B8‑0045/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Lisabonos sutartyje buvo padėti ES saugumo politikos, kurią įgyvendindamos artimai bendradarbiauja ES ir valstybės narės, kuri grindžiama teisinės valstybės principais, pagarba pagrindinėms teisėms bei solidarumui ir kuriai taikoma demokratinė priežiūra Europos ir nacionaliniu lygmenimis, tuo pačių laikantis subsidiarumo principo, plėtojimo pagrindai; kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, siekiant užtikrinti demokratinę kontrolę, Europos Parlamentas tapo visaverčiu veikėju saugumo politikos srityje, taigi Parlamentui buvo suteikta teisė aktyviai dalyvauti nustatant prioritetus šioje srityje ir kartu su visais atitinkamais subjektais ES ir nacionaliniu lygmeniu siekti išsamios, tinkamai orientuotos ir veiksmingos ES saugumo politikos;

B.  kadangi pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje labai pasikeitė dėl ES artimiausios kaimynystės šalyse kilusių naujų konfliktų ir perversmų, greitos naujųjų technologijų plėtros ir didėjančio radikalizmo, dėl kurio kyla smurtas ir atsiranda terorizmas; kadangi daugelis dabartinių iššūkių saugumo srityje yra tarpvalstybinio ir tarpsektorinio pobūdžio ir jokia valstybė narė nėra pajėgi veiksmingai juos atremti atskirai, todėl reikia bendrų Europos masto veiksmų;

C.  kadangi ES ir jos valstybės narės bendrai atsako už Europos piliečių saugumo ir laisvės užtikrinimą; kadangi laisvė, saugumas ir teisingumas – tai tikslai, kurių reikia siekti lygiagrečiai, ir kadangi, siekiant įtvirtinti laisvę ir teisingumą, saugumo priemonės visada turėtų būti pagrįstos įrodymais, atitikti būtinumo, proporcingumo ir pagarbos pagrindinėms laisvėms principus ir būti taikomos laikantis tinkamos demokratinės priežiūros ir atskaitingumo;

D.  kadangi ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paramai visoms nukaltimų aukoms ir jų apsaugai visoje ES;

E.  kadangi 2010–2014 m. nustatyta vidaus saugumo strategija (VSS) netrukus baigs galioti ir rengiama nauja VSS 2015–2019 m. laikotarpiui;

1.  palankiai vertina naujos ateinantiems ketveriems metams skirtos VSS rengimą; pažymi, kad nuo to laiko, kai buvo sukurta dabartinė VSS, kilo naujų pavojų saugumui ir yra asmenų, skatinančių parengti kitokį politinį atsaką; be to, pakartoja, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Pagrindinių teisių chartija buvo įtraukta į Sąjungos teisę; todėl mano, kad dabartinę VSS reikia išsamiai įvertinti, atnaujinti ir patobulinti;

2.  mano, kad rengiant veiksmingą VSS Europolas, artimai bendradarbiaudamas su kitomis atitinkamomis ES ir valstybių narių institucijomis, turi išnagrinėti, su kokiais pavojais saugumui susiduriama;

3.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos komunikate neįvertintos dabartinės priemonės ir, atitinkamai, esamos spragos; ragina Komisiją prieš pasiūlant naujus teisės aktus ir priemones atlikti kritinį dabartinės sistemos įvertinimą ir sutelkti pastangas į esamų aktų ir priemonių tinkamą įgyvendinimą ir geresnį taikymą; konkrečiai Tarybą ragina bendradarbiaujant su Komisija ir vadovaujantis SESV 70 straipsnyje išdėstyta procedūra išsamiai įvertinti priemonių, priimtų vidaus saugumo srityje prieš įsigaliojant Lisabonos Sutarčiai, įgyvendinimą;

4.  ragina, kad naujoji VSS būtų orientuota į ateitį, strategiška ir lengvai pritaikoma prie besikeičiančios padėties, t. y. dėmesį sutelkti ne tik į jau esamus, bet ir į kylančius pavojus saugumui, ir laikytis integruoto, visa apimančio ir holistinio požiūrio į tokias sritis kaip kibernetinis saugumas, prekyba žmonėmis ir kova su terorizmu ar į tokias neatsiejamai susijusias temas kaip organizuotas nusikalstamumas, pinigų plovimas ir korupcija;

5.  susirūpinęs pastebi, kad sparčiai auga ES piliečių, kurie vyksta į konflikto zonas su tikslu prisijungti prie teroristinių organizacijų ir vėliau grįžta į ES teritoriją, skaičius; dėl jų ES vidaus saugumui kyla naujo pobūdžio rizika; siekia užkirsti kelią šiai nerimą keliančiai tendencijai, taikydamas daugialypį požiūrį, įskaitant, i) išsamiai nagrinėdamas veiksnius, kurie yra šių tendencijų priežastis, pavyzdžiui, radikalizmą, netoleranciją ir diskriminaciją, skatinant politinę bei religinę toleranciją, plėtojant socialinę sanglaudą ir integraciją, palengvinant reintegraciją, ii) analizuodamas paskatas vykdyti ekstremizmu pagrįstus teroristinius išpuolius ir jungtis prie teroristinių organizacijų ir sukurdamas jiems atsvarą, iii) užkirsdamas kelią verbavimui dalyvauti konfliktuose ir dalyvavimui juose, įskaitant užsienio kovotojų keliones į konflikto zonas, ir jį stabdydamas pasinaudojant atitinkamomis teisinėmis sistemomis, iv) trukdydamas teikti finansinę paramą teroristinėms organizacijoms ir asmenims, norintiems prie jų prisijungti, ir v) numatydamas baudžiamąjį persekiojimą visais įmanomais atvejais;

6.  pažymi, kad pavojai saugumui tapo įvairesni, labiau tarptautiniai, daugialypiai ir asimetriški, todėl norint juos įveikti būtinas glaudesnis tarpvalstybinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas; ragina valstybes nares veiksmingiau bendradarbiauti vykdant operatyvinę veiklą, dažniau naudotis esamomis vertingomis priemonėmis, kaip antai jungtinės tyrimų grupės, ir operatyviau bei efektyviau dalytis svarbiais duomenimis ir informacija, laikantis deramos duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos priemonių; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad be galo svarbu greitai priimti siūlomą Duomenų apsaugos direktyvą siekiant parengti išsamią teisinę bazę, kad būtų galima dalytis duomenimis teisėsaugos srityje; pažymi, kad siekiant toliau skatinti valstybių narių operatyvinį bendradarbiavimą, reikia ir toliau taikyti pasitikėjimo ugdymo priemones; todėl pritaria šalių teisininkams skirtų Europos mokymo ir mainų programų stiprinimui siekiant toliau skatinti Europos teisėsaugos kultūrą;

7.  primena Europos Vadovų Tarybai apie jos pareigą pagal SESV 222 straipsnį rengti reguliarius grėsmės ES vertinimus ir ragina Komisiją pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip šią pareigą būtų galima geriausiai įgyvendinti, sutelkiant šiuo metu išskaidytus ir siauro profilio ES bei nacionalinio lygmens grėsmės ir rizikos vertinimus;

8.  ragina rasti tinkamą prevencijos politikos ir represinių priemonių pusiausvyrą siekiant užtikrinti laisvę, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad saugumo priemonės visada turėtų būti taikomos laikantis teisinės valstybės principų ir užtikrinant visas pagrindines teises; todėl ragina Komisiją, kuriant ir įgyvendinant naująją VSS, deramai atsižvelgti į neseniai priimtą ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl Duomenų saugojimo direktyvos, kuriame reikalaujama, kad visos priemonės atitiktų proporcingumo, būtinumo ir teisėtumo principus ir į jas būtų įtrauktos atitinkamos atskaitingumo ir teisminio teisių gynimo apsaugos priemonės;

9.  apgailestauja, kad VSS vis dar trūksta tinkamo teisingumo aspekto; atsižvelgdamas į Stokholmo programą primena, kad abipusis pasitikėjimas turi būti stiprinamas palaipsniui plėtojant Europos teismų kultūrą, paremtą valstybių narių teisės sistemų ir tradicijų įvairove ir ES teisės vienove, vykdant bendradarbiavimą ir priimant teisės aktus šioje srityje, visų pirma, plėtojant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose;

10.  pabrėžia, jog kritiškai svarbu, kad naujoji VSS būtų tinkamai įgyvendinama, kad būtinas aiškus paskirstymas, kurios užduotys vykdomos ES, kurios – nacionaliniu lygmeniu ir kad šio stebėjimo procese turi dalyvauti ir Europos Parlamentas, ir nacionaliniai parlamentai; todėl ketina, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniais parlamentais, nuolat stebėti, ar tinkamai įgyvendinama VSS;

11.  pabrėžia vidinių ir išorinių saugumo aspektų derėjimo svarbą; mano, kad reikėtų kiek galima labiau padidinti bendrosios užsienio politikos ir teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) priemonių, įskaitant keitimąsi informacija bei policijos ir teisminio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, ypač naudojantis savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose susitarimais, sąveiką visiškai laikantis ES sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsniuose išdėstytų principų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visi susiję subjektai, įskaitant ES kovos su terorizmu koordinatorių ir ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, turėtų artimai bendradarbiauti integruodami vidaus ir išorės aspektus;

12.  pabrėžia, kad reikia suteikti tinkamus finansinius išteklius siekiant tinkamai įgyvendinti VSS numatytas priemones, visų pirma, užtikrinti, kad ES agentūros, pavyzdžiui, Europolas ir Eurojustas, turėtų pakankamą įrangą, kad galėtų vykdyti joms skirtas užduotis; atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kokį svarbų vaidmenį rengiant priemones, skirtas kovai su terorizmu ir pavojingu bei organizuotu nusikalstamumu, gali atlikti moksliniai tyrimai ir inovacijos;

13.  pažymi, kad praktiškai VSS taip pat daro įtaką pirmenybės teikimo Europos agentūrų veiklai ir ES finansavimui TVR srityje, kurioje Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų, požiūriu; ragina Tarybą prieš patvirtinant naująją VSS tinkamai atsižvelgti į Parlamento indėlį į ją;

14.  siekia toliau plėtoti savo poziciją dėl prioritetų ir veiksmų vidaus saugumo srityje, taip pat remdamasis numatomu Komisijos komunikatu dėl naujos VSS, ir vadovaudamasis Lisabonos sutarties dvasia pradėti veiksmingą dialogą šiuo klausimu su Taryba bei Komisija;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0276.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0384.

Teisinis pranešimas