Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2014 m. rugsėjo 18 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Žmogaus teisių gynėjų persekiojimas Azerbaidžane
 Burundis, visų pirma Pierre'o Clavero Mbonimpos atvejis
 Žmogaus teisių pažeidimai Bangladeše
 Padėtis Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklė
 ES reakcija į ebolos viruso protrūkį
 Padėtis Irake bei Sirijoje ir IS agresija, įskaitant mažumų persekiojimą
 Padėtis Libijoje
 Izraelis ir Palestina po Gazos konflikto ir ES vaidmuo

Žmogaus teisių gynėjų persekiojimas Azerbaidžane
PDF 309kWORD 78k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių gynėjų persekiojimo Azerbaidžane (2014/2832(RSP))
P8_TA(2014)0022RC-B8-0090/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Azerbaidžane, visų pirma į 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimo(1) ir į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją „Azerbaidžanas: Ilgaro Mammadovo atvejis“(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2012 m. gegužės 15 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“ (JOIN(2012)14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d.. paskelbtą 2013 m. Europos kaimynystės politikos (EKP) įgyvendinimo Azerbaidžane pažangos ataskaitą (SWD(2014)0070),

–  atsižvelgdamas į ES ir Azerbaidžano EKP veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingo Komisijos nario Stefano Fules atstovų spaudai 2014 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą dėl Leylos Yunus arešto,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai 2014 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimą dėl Rasulo Jafarovo arešto,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 14 d. ES pareiškimą dėl žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės padėties Azerbaidžane,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario S. Fules 2014 m. rugsėjo 8 d. Baku padarytą pareiškimą dėl itin svarbaus pilietinės visuomenės vaidmens Rytų partnerystės šalyse ir į jo paskelbimą apie naują ES paramos programą Azerbaidžano pilietinei visuomenei, pagal kurią 2014–2015 m. skirta 3 mln. EUR,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Generalinio Sekretoriaus Thorbjørno Jaglando 2014 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimą dėl Azerbaidžano taikos ir demokratijos instituto direktorės Leylos Yunus arešto,

–  atsižvelgdamas į ESBO Parlamentinės asamblėjos metinėje sesijoje, vykusioje 2014 m. birželio 28 d. – liepos 2 d., priimtą Baku deklaraciją, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl netinkamo administracinių procedūrų ir teisės aktų naudojimo sulaikant žmogaus teisių gynėjus ir kritikus, juos įkalinant, bauginant ar kitaip nutildant daugelyje ESBO valstybių narių,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į vykstančias šalių derybas dėl naujo susitarimo, kuriuo turi būti pakeistas esamas susitarimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi per šiuos dvejus metus bendra žmogaus teisių padėtis Azerbaidžane vis blogėjo, pastaraisiais mėnesiais vyriausybės vykdomų represijų, spaudimo ir gąsdinimų, nevyriausybinių organizacijų (NVO), pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu, daugėjo;

B.  kadangi nuo liepos pabaigos vyriausybė nusitaikė į keletą šalyje žinomiausių žmogaus teisių gynėjų, juos įkalino dėl aiškiai politiškai motyvuotų kaltinimų, ypač atkreipiant dėmesį į gerai žinomos Azerbaidžano taikos ir demokratijos instituto direktorės Leylos Yunus ir jos vyro, istoriko Arifo Yunuso, taip pat į Azerbaidžano žmogaus teisių klubo pirmininko Rasulo Jafarovo bylas;

C.  kadangi Azerbaidžano teisinio švietimo draugijos pirmininkas Intigam Aliyev, teisininkas, Europos Žmogaus Teisių Teisme dalyvavęs daugiau kaip 200 bylų, susijusių su žodžio laisvės, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, rinkimų teisės pažeidimais Azerbaidžane, 2014 m. rugpjūčio 8 d. buvo areštuotas ir trims mėnesiams įkalintas dėl kaltinimų baudžiamojoje byloje; šis atvejis patvirtina, kad šalyje vis daugėja žinomų žmogaus teisių gynėjų nutildymo ir persekiojimo atvejų;

D.  kadangi pranešama, kad kalėjime Leylos Yunus kameros kaimynė smurtauja ir nesiimta jokių priemonių jai nubausti arba Leylos Yunus saugumui užtikrinti; kadangi nepaisant to, kad L. Yunus sveikata kalėjime pablogėjo, jai nebuvo suteikta tinkama medicinos priežiūra;

E.  kadangi 2014 m. gegužės 26 d. Rinkimų stebėsenos ir demokratinių tyrimų centro pirmininkas Anar Mammadli ir to paties centro direktorius Bashir Suleymanli buvo nuteisti atitinkamai 5 metams ir šešiems mėnesiams ir 3 metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo dėl įvairių kaltinimų, pradedant mokesčių vengimu ir baigiant neteisėto verslo vykdymu;

F.  kadangi tuo pačiu metu 8 aktyvistai, priklausantys nevyriausybiniam jaunimo judėjimui NIDA, buvo nuteisti pateikus kaltinimus dėl chuliganizmo, narkotikų laikymo ir sprogmenų laikymo, taip pat pasikėsinimo pažeisti viešąją tvarką, be to socialinių tinklų aktyvistai Omar Mammadov, Abdul Abilov ir Elsever Murselli buvo nuteisti laisvės atėmimu nuo 5 metų iki 5 metų ir šešių mėnesių pateikus kaltinimus dėl narkotikų laikymo; nei vienas iš jų negalėjo naudotis pasirinkto advokato paslaugomis ir visi skundėsi, kad su jais buvo blogai elgiamasi policijos areštinėje;

G.  kadangi Azerbaidžane daug daugiau žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų buvo pateikti kaltinimai nusikaltimais, įskaitant 2014 m. liepos 14 d. „Protingų piliečių švietimo centro. Viešosios Sąjungos“ vadovą Hasaną Huseynli, kuris nuteistas 6 metams laisvės atėmimo, o vieno žinomiausių rusų kalba leidžiamo laikraščio „Veidrodis“ (rus. Zerkalo) tyrimą atliekančiam žurnalistui Raufui Mirkadirovui pateikus kaltinimus dėl išdavystės paskirtas kardomasis kalinimas; kadangi policija 2014 m. rugpjūčio 8 d. atliko kratą Korespondentų laisvės ir saugumo institute (angl. Institute for Reporters’ Freedom and Safety), pirmaujančioje šalies žiniasklaidos teisių NVO, kuriai vadovauja tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisų gynėjas Emin Huseynov; kadangi kitam neseniai areštuotam asmeniui, gerai žinomam opozicijos žurnalistui Seymurui Haziyevui, kuriam pateikti kaltinimai dėl baudžiamojo chuliganizmo, paskirtas 2 mėnesių kardomasis kalinimas;

H.  kadangi šios bylos tik seka po to, kai valdžios institucijos per pastaruosius dvejus metus dėl sufabrikuotų kaltinimų, įskaitant chuliganizmą, narkotikų laikymą, mokesčių vengimą, net išdavystę, įkalino daug kitų įtakingų politinių aktyvistų, teisių gynėjų, žurnalistų, tinklaraštininkų ir socialinės žiniasklaidos aktyvistų; kadangi neseniai vykusi areštų banga turėjo stiprų atoveiksmį ir privertė nemažai žinomų aktyvistų bėgti iš šalies arba slapstytis;

I.  kadangi nepriklausomas Azerbaidžano laikraštis „Azadliq“ dėl kaltinimų finansinėmis problemomis ir po to, kai patyrė valstybės organų spaudimą, akivaizdu, kad dėl reportažų apie korupciją, buvo privestas laikinai nutraukti leidybą;

J.  kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė daug sprendimų bylose dėl žmogaus teisių pažeidimų Azerbaidžane, paskutinis sprendimas buvo priimtas 2014 m. gegužės 22 d. Respublikinio alternatyvaus pilietinio judėjimo (angl. REAL) pirmininko Ilgaro Mammadovo byloje; kadangi nepaisant to, kad buvo paskelbta, jog jo įkalinimas politiškai motyvuotas, valdžios institucijos atsisakė jį išlaisvinti;

K.  kadangi nuo 2006 m. galiojo veiksmingas taikių protestų Baku centre draudimas ir neseniai numatytos naujos griežtos bausmės ir ilgesni administracinio sulaikymo terminai tiems, kurie organizuoja viešus susirinkimus be leidimo arba juose dalyvauja;

L.  kadangi Azerbaidžano valdžios institucijos neatsižvelgė į Europos Tarybos Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) nuomones apie įstatymus, susijusius su susirinkimų ir asociacijų laisve, teise burtis į politines partijas ir garbės ir orumo apsauga; kadangi be to, jie tinkamai neatsižvelgė į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro vizito į šalį išvadas;

M.  kadangi 2014 m. prezidentas H. Aliyev pasirašė dar vienus NVO įstatymo pakeitimus, taip suteikdamas valdžios institucijoms papildomus įgaliojimus laikinai arba visam laikui uždrausti nacionalines arba užsienio NVO Azerbaidžane ir numatydamas naujus nusikaltimus, už kuriuos baudžiama didesnėmis baudomis: NVO baudžiamos 2 500–3 000 Azerbaidžano manatų (apie 2 600–3 100 EUR) ir nacionalinių bei užsienio NVO direktoriai – 1 000 2 000 Azerbaidžano manatų (apie 1 000–2 000 EUR) ;

N.  kadangi „Naftos darbuotojų teisių apsaugos organizacijos. Viešosios Sąjungos“, įsikūrusios Baku, ir jos vadovės Gahramanovos Mirvari Uzeyir banko sąskaitos buvo įšaldytos pagal 2014 m. liepos 8 d. Baku miesto Nasimi apylinkės teismo sprendimą;

O.  kadangi Azerbaidžanas yra Europos Tarybos narys ir yra pasirašęs Europos žmogaus teisių konvenciją;

P.  kadangi 2014 m. gegužės 14 d. Azerbaidžanas perėmė pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų komitetui;

1.  pabrėžia, kad visapusiška pagarba žmogaus teisėms, demokratijos principams, pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principams sudaro bendradarbiavimo įgyvendinant Rytų partnerystę ir Azerbaidžano Europos Taryboje ir ESBO prisiimtų įsipareigojimų pagrindą;

2.  kuo griežčiausiai smerkia Leylos Yunus, Arifo Yunuso, Rasulo Jafarovo, Intigamo Aliyevo ir Hasano Huseyni areštus ir laisvės atėmimą ir reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti, taip pat atsiimti visus jiems apteiktus kaltinimus; reikalauja nedelsiant ir išsamiai ištirti pasikėsinimą į Ilqarą Nasibovą ir ragina kaltus asmenis patraukti atsakomybėn;

3.  ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti Leylos Yunus, Arifo Yunusovo ir visų Azerbaidžano žmogaus teisių gynėjų fizinę ir psichologinę gerovę ir užtikrinti, kad jiems nedelsiant būtų suteikta tinkama medicinos priežiūra, įskaitant gydymą ir hospitalizavimą;

4.  pakartoja savo kaltinimus Azerbaidžano vyriausybei imtis konkrečių veiksmų siekiant pirmenybę skirti žmogaus teisių padėties šalyje gerinimui, taip pat nedelsiant ir besąlygiškai išleisti visus politinius kalinius ir sustabdyti politiškai motyvuotus areštus;

5.  ragina Azerbaidžano valdžios institucijas nustoti puldinėti ir bauginti pilietinės visuomenės organizacijas, opozicijos politikus ir nepriklausomus žurnalistus, taip pat nustoti kištis į jų vertingą demokratijos Azerbaidžane vystymu veiklą, arba šiai veiklai kenkti; taip pat ragina juos užtikrinti, kad visi sulaikytieji asmenys, įskaitant žurnalistus ir politinės bei pilietinės visuomenės aktyvistus, galėtų naudotis visomis teisėmis į teisingą bylos nagrinėjimą, visų pirma teise pasirinkti advokatą, susiekti su šeima ir kitais su bylos nagrinėjimu susijusiais reikalavimais;

6.  smerkia Azerbaidžano vyriausybės veiksmus, kuriais buvo siekiama pažaboti pilietinę visuomenę ir jaunuosius aktyvistus bei Armėnijos bei Azerbaidžano intelektualus, nes šie kontaktai yra itin svarbūs siekiant pašalinti ilgalaikį priešiškumą tarp abiejų šalių; kalbant apie tai primena, kad Leyla Yunus ir jos vyras Arif šiuo klausimo padarė labai daug;

7.  ragina Azerbaidžano vyriausybę pakviesti Europos Tarybos Venecijos komisiją bei Komisarą ir su jais visiškai bendradarbiauti, taip pat laikytis JT specialių procedūrų, susijusių su žmogaus teisų gynėjais, taikių susirinkimų ir asociacijų laisve, žodžio laisve ir neteisminiais sulaikymais, siekiant vadovaujantis ekspertų išvadomis pakeisti teisės aktus ir pritaikyti praktiką;

8.  ragina Azerbaidžano valdžios institucijas nedelsiant imtis veiksmų vykdant žmogaus teisių reformas, kurias reikėjo įvykdyti jau seniai, įskatinat daugelį įsipareigojimų, kuriuos Azerbaidžanas prisiėmė įstodamas į Europos Tarybą, ir laikytis Europos Žmogaus Teisių Tesimo sprendimų, priimtų dėl Azerbaidžano;

9.  ragina Azerbaidžano valdžios institucijas panaikinti viešų susibūrimų Baku centre draudimą ir nebeskirti baudų ar laisvė atėmimo už demonstracijas;

10.  patvirtina savo poziciją, kad ES parama Azerbaidžano Respublikai ir bendradarbiavimas su ja, įskaitant tebevykstančias derybas dėl strateginės modernizavimo partnerystės, turi priklausyti nuo to, ar įtraukiamos sąlygos, susijusios su žmogaus teisių, visų pirma žiniasklaidos laisvės, įskaitant interneto laisvės garantijas ir necenzūruojamą prieigą prie informacijos ir komunikacijos, žodžio laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės, skatinimu;

11.  pabrėžia, kad tai, ar jis pritars partnerystės susitarimo su Azerbaidžanu pasirašymui, priklausys nuo tinkamo minėtų reikalavimų vykdymo, žmogaus teisių gynėjų išlaisvinimo, teisės aktų, kuriais varžoma nepriklausomų pilietinės visuomenės veikla, panaikinimo ir nutrauktų NVO, nepriklausomos žiniasklaidos, opozicijos pajėgų, žmogaus teisių gynėjų, mažumų teisių aktyvistų ir jaunimo bei socialinių tinklų aktyvistų represijų bei bauginimų;

12.  ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT griežtai taikyti principą „parama pagal pažangą“ visų pirma atkreipiant dėmesį į žmogaus teisių padėtį (pagal ES žmogaus teisių gynėjų gaires), neteisminius ir politiškai motyvuotus sulaikymus, teisėjų nepriklausomumą, demokratines reformas ir pagrindines teises bei laisves; visų pirma ragina persvarstyti EKP programas ir visiškai nebeteikti pagalbos, kuri nebūtų skirta žmogaus teisėms ir (arba) pilietinei visuomenei;

13.  apgailestauja, kad ES ir Azerbaidžano žmogaus teisių dialoge didelės pažangos nepasiekta kalbat apie žmogus teisių padėtį šalyje; ragina EIVT patobulinti dialogą siekiant, kad jis būtų veiksmingesnis ir labiau orientuotas į rezultatus, ir atsiskaityti Parlamentui;

14.  ragina Azerbaidžano vyriausybę supaprastinti dabartinę per daug sudėtingą ir ilgą NVO registravimo procedūrą ir numatyti svarbius teisės aktų pakeitimus siekiant panaikinti neseniai patvirtintas priemones, kuriomis varžoma NVO laisvė neoficialiai neužsiregistravus gauti finansavimą, ir laikytis Europos Tarybos rekomendacijos CM/Rec(2007)14 Ministrų komiteto rekomendacija valstybėms narėms dėl NVO Europoje;

15.  ragina Tarybą ir valstybes narės paskatinti Tarptautinį olimpinį komitetą, kad šis paragintų Azerbaidžano valdžios institucijas nustoti taikyti griežtas priemones ir paaiškinti, kad jis iš jų kaip iš kitais metais vyksiančių Europos olimpinių žaidynių organizatorių tikisi, jog jos laikysis Olimpinės chartijos reikalavimo gerbti žiniasklaidos laisvę;

16.  ragina EIVT visiškai taikyti ES žmogaus teisių gynėjų gaires ir ES delegacijoje Baku nuolat rengti susitikimus su nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis, taip pat tuos susitikimus koordinuoti su ES valstybių narių atstovybėmis ir naudoti visuomenės paramai žmogaus teisių gynėjų veiklai reikšti; ragina EIVT atidžiai stebėti visas žmogaus teisių gynėjų bylas ir teismo procesus ir pranešti apie juos Parlamentui;

17.  patvirtina savo 2012 m. gegužės 24 d. poziciją(3) ir ragina Tarybą apsvarstyti galimybę skirti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, jeigu jie ir toliau bus daromi;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Azerbaidžano prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, EIVT, Tarybai, Komisijai ir Europos Tarybai.

(1) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 36.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0285.
(3) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 91.


Burundis, visų pirma Pierre'o Clavero Mbonimpos atvejis
PDF 220kWORD 62k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Burundžio, visų pirma dėl Pierre'o Clavero Mbonimpos atvejo (2014/2833(RSP))
P8_TA(2014)0023RC-B8-0086/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Burundžio,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 10 d. ES delegacijos Burundyje pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. pareiškimą dėl padėties Burundyje,

–  atsižvelgdamas į Arušos taikos ir susitaikymo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Didžiųjų Ežerų regiono, ypač į jų 7 punktą,

–  atsižvelgdamas į JT biuro Burundyje (BNUB) pranešimus,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus padėjėjo žmogaus teisių klausimais Ivano Simonovičiaus 2014 m. liepos 9 d. pareiškimą Burundžio taikos stiprinimo fondo susitikime,

–  atsižvelgdamas į FAO ir UNICEF misijų ataskaitas ir prioritetines veiklos sritis (2010–2014 m.) Burundyje, visų pirma dėl kovos su badu ir netinkama mityba,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Pierre Claver Mbonimpa, žymus žmogaus teisių gynėjas ir Žmogaus teisių ir sulaikytųjų asmenų apsaugos asociacijos (Association pour la protection des droits humains et des personnes détenues, APRODH) pirmininkas, 2014 m. gegužės 15 d. buvo vėl areštuotas ir vėliau apkaltintas, kad „kėlė grėsmę valstybės išorės saugumui“ ir „kėlė grėsmę valstybės vidaus saugumui, trikdydamas viešąją tvarką“, ir laikomi kardomojo kalinimo vietoje nuo tada, kai buvo nuvestas apklausai;

B.  kadangi Mbonimpa veikla ginant demokratiją ir žmogaus teises Burundyje per paskutinius du dešimtmečius buvo kelis kartus apdovanota tarptautiniais apdovanojimais ir jis įgijo pripažinimą savo šalyje ir užsienyje;

C.  kadangi kaltinimai jam yra susiję su jo 2014 m. gegužės 6 d. pateiktais komentarais radijo stotyje „Radio Publique Africaine (RPA)“, kad valdančiosios partijos CNDD-FDD jaunimo sparnas, dar vadinamas „Imbonerakure“, yra apginkluojamas ir siunčiamas į Kongo Demokratinę Respubliką kariniams mokymams ir kadangi tokį patį susirūpinimą išreiškė BNUB, kuri pabrėžė, kad šių jaunų žmonių militarizavimas yra „didelė grėsmė taikai Burundyje“;

D.  kadangi Pierre Mbonimpa areštas atspindi vis didėjančią riziką, su kuria susiduria žmogaus teisių gynėjai, aktyvistų ir žurnalistų užpuldinėjimus ir opozicinių partijų narių ginčytinus areštus, kuriuos daugiausia vykdo „Imbonerakure“, kaip mano žmogaus teisių grupės ir JT Generalinio Sekretoriaus padėjėjas žmogaus teisių klausimais;

E.  Kadangi po taikaus opozicinės partijos renginio 2014 m. kovo 8 d. 70 žmonių areštuota, o 48 žmonėms vėliau paskelbtos laisvės atėmimo bausmės, kai kuriems iki gyvos galvos;

F.  kadangi pastarosiomis savaitėmis Burundžio vyriausybė uždraudė taikius protestus ir demonstracijas Mbonimpa palaikyti ir įspėjo radijo stotis netransliuoti informacijos, remiančios Mbonimpa pareiškimus;

G.  kadangi visiškas pagarba žodžio laisvei, taip pat ir žurnalistų bei žmogaus teisių gynėjų, yra prielaida laisviems ir sąžiningiems rinkimams 2015 m. ir tam, kad visi priimtų jų rezultatus;

H.  kadangi ES neseniai Burundžiui paskyrė 432 mln. EUR iš 2014–2020 m. Europos plėtros fondo, be kita ko, kad padėtų gerinti valdymą ir kurti pilietinę visuomenę;

I.  kadangi bent vienas iš dviejų Burundžio gyventojų ir beveik du trečdaliai arba 58 proc. visų vaikų iki 5 m. amžiaus kenčia nuo chroniškos netinkamos mitybos ir kadangi Burundyje badaujančių žmonių kiekis didžiausias iš 120 valstybių, kurių pagrindu 2012 m. apskaičiuotas pasaulinis bado indeksas;

J.  kadangi Burundis yra viena iš penkių skurdžiausių šalių pasaulyje, kurios BVP vienam gyventojui vienas iš mažiausių; kadangi daugelis Burundžio gyventojų yra vis labiau nusivylę didėjančiomis maisto, vandens ir kuro kainomis, didele korupcija ir politinių lyderių atskaitomybės trūkumu;

K.  kadangi Burundis šiuo metu susiduria su pačia sunkiausia politine krize po 12 metų pilietinio karo pabaigos 2005m. ir kadangi tai vėl kelia grėsmę ne tik šalies vidaus stabilumui, bet taip pat ir jos kaimynių stabilumui jau ir taip neramiame Afrikos žemyno regione;

1.  griežtai smerkia žmogaus teisių gynėjo Pierre Claver Mbonimpa sulaikymą ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti; yra susirūpinęs dėl jo blogėjančios sveikatos ir reikalauja, kad jam būtų suteikta skubi medicininė pagalba;

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad MSD opozicijos nariai buvo sulaikyti po 2014 m. kovo 8 d. įvykių; ragina Burundžio valdžios institucijas panaikinti nuosprendį ir iš naujo teisti tuos, kuriems gali būti pareikšti teisėti kaltinimai, pagal tarptautinius standartus, įskaitant teisę į gynybą ir bausmės proporcingumą;

3.  ragina Burundžio vyriausybę imtis priemonių kontroliuoti CNDD-FDD jaunimo lygą, neleidžiant jos nariams gąsdinti ir užpuldinėti tariamų oponentų, ir užtikrinti, kad atsakingieji už pažeidimus būtų patraukti atsakomybėn; ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl pranešimų, kad CNDD-FDD ginkluoja ir apmoko savo jaunimo sparną; ragina opozicinių partijų lyderius vengti smurto prieš jų oponentus;

4.  ragina Didžiųjų ežerų regiono šalis spręsti „Imbonerakure“ neteisėtos veiklos problemas kartu su Burundžio vyriausybe' ragina šias šalis ir toliau aktyviai skatinti taiką ir stabilumą taikant esamus regioninius mechanizmus ir dėti daugiau pastangų vykdyti regioninę ekonominę plėtrą, ypač daug dėmesio skiriant susitaikymui, žmogaus teisių gerbimui, kovai su nebaudžiamumu ir geresnės teisinės atskaitomybės užtikrinimui;

5.  primena, kad Burundį saisto Kotonu susitarimo punktas dėl žmogaus teisių, Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija, todėl jis privalo gerbti visuotines žmogaus teises, taip pat ir žodžio laisvę; ragina Burundžio vyriausybę netrukdyti tikriems ir atviriems politiniams debatams prieš 2015 m. rinkimus, kad jie vyktų be baimės, nesikišti į opozicinių partijų vidaus valdymą, nenustatyti apribojimų visų partijų kampanijoms vykdyti, ypač kaimo vietovėse, ir nesinaudoti teisine sistema politiniams oponentams pašalinti;

6.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad neįvykdytas teisingumas dėl daugelio politinių žudynių 2010–2012 m. po 2010 m. rinkimų; ragina Burundžio valdžios institucijas užtikrinti, kad šių žudynių kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn sąžininguose teismuose, ir dėti visas pastangas išvengti politinio smurto prieš 2015 m. rinkimus;

7.  šiame kontekste pakartoja, kad svarbu gerbti rinkimų elgesio kodeksą ir rinkimų veiksmų planą, dėl kurio tarpininkavo JT ir kurį politiniai subjektai pasirašė 2013 m., ir visiškai palaiko BNUP veiklą, skirtą išvengti tolesnio politinio smurto didėjimo prieš 2015 m. rinkimus ir padėti atkurti ilgalaikį saugumą ir taiką;

8.  yra labai susirūpinęs dėl ekonominės ir socialinės padėties, su kuria susiduria visi Burundžio gyventojai, ypač pabėgėliai ir perkeltieji asmenys, kurių skaičius toliau augs, atsižvelgiant į saugumo problemas šalyje ir įtampą kaimyninėse valstybėse;

9.  ragina visas šalis laikytis įsipareigojimų, numatytų Arušos taikos ir susitaikymo susitarime, kuriuo 2005 m. baigtas 12 m. trūkęs pilietinis konfliktas; įspėja nekeisti Burundžio konstitucijos taip, kad iš jos būtų pašalintos fundamentalios valdžios pasidalijimo nuostatos, numatytos Arušos susitarime;

10.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatyta aiški ir principinga ES politika dėl Burundžio, kuria sprendžiami besitęsiantys dideli žmogaus teisių pažeidimai, pagal ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti konsultacijas su Burundžiu pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį dėl galimo susitarimo galiojimo sustabdymo ir imtis bet kokių tinkamų priemonių joms vykstant;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Burundžio vyriausybei ir Didžiųjų Ežerų regiono šalių vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES Jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.


Žmogaus teisių pažeidimai Bangladeše
PDF 294kWORD 74k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių pažeidimų Bangladeše (2014/2834(RSP))
P8_TA(2014)0024RC-B8-0097/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. EB ir Bangladešo bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Bangladešo Konstitucijos 33 ir 35 straipsnius, kuriuose įtvirtinta, kad jokio asmens atžvilgiu negali būti taikomas kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir baudimas ir kad joks asmuo negali būti areštuotas ar laikomas suimtas prieš tai jo neinformavus apie šio arešto pagrindą;

–  atsižvelgdamas į Bangladešo Aukščiausiojo Teismo sprendimą, pagal kurį nustatytos apsaugos nuo policijos vykdomo savavališko arešto pagal Baudžiamojo proceso kodekso 54 skirsnį priemonės ir pagal kurį taip pat reikalaujama, kad visus mirties atvejus policijos areštinėje ištirtų magistratas ir kad būtų įvykdytos būtinos teisinės procedūros;

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Bangladešas ratifikavo 2000 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES ir Bangladešą sieja geri ir ilgalaikiai santykiai, įskaitant santykius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi,

B.  kadangi pastaraisiais metais Bangladešas padarė didelę pažangą, ypač Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir šalies ekonominės veiklos rezultatų siekimo srityse;

C.  kadangi Bangladešo vyriausybė paskelbė visiško netoleravimo politiką visų teisėsaugos institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu ir priėmė Policijos reformos įstatymą, pagal kurį numatyti elgesio kodeksas, pavyzdinės policijos nuovados ir paramos nukentėjėliams centrai pagrindinėse policijos nuovadose;

D.  kadangi Bangladešo vyriausybė paskelbė, kad bendradarbiaudama su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu vykdo tarptautinių apsaugos nuo kankinimo priemonių propagavimo ir šios srities mokymo programas teisėsaugos institucijoms ir kalėjimų vadovybėms;

E.  kadangi pastaraisiais metais Bangladešo drabužių gamyklose įvyko ne vienas didelis nelaimingas atsitikimas, iš kurių didžiausias – gamyklos „Rana Plaza“ pastato sugriuvimas, per kurį žuvo daugiau negu 1 100 asmenų; kadangi nugriuvus „Rana Plaza“ pastatui Bangladešas kartu su svarbiausiomis aprangos sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis ėmėsi reformų programos, kuria siekiama užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sąlygas; kadangi ES remia šią programą pagal Bangladešo tvarumo susitarimą, tačiau kai kurios suinteresuotosios šalys dalyvauja nenoriai;

F.  kadangi dingimai (įtariama, kad dažnai tokiais atvejais dalyvauja šalies saugumo pajėgos), kankinimas ir kitokio pobūdžio netinkamas elgesys Bangladeše labai paplitę, nepaisant Konstitucijoje, Baudžiamajame kodekse ir Kankinimo ir mirties areštinėje (Draudimo) įstatyme nustatytų apsaugos priemonių, taip pat paplitę žodžio laisvės suvaržymai;

G.  kadangi po 2014 m. sausio 5 d. įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuos Bangladešo nacionalistinė partija (BNP) – pagrindinė opozicinė partija – boikotavo ir kuriuos nustelbė šios partijos sukurstyti streikai bei jų nulemtas smurtas, Sheikh'o Hasina'os vadovaujama „Awami“ (Liaudies) lygos vyriausybė ėmėsi kai kurių pilietinių teisių apribojimo priemonių;

H.  kadangi Greitojo reagavimo padalinį (GRP), prieš 10 metų sukurtą kaip neatidėliotiną priemonę siekiant atremti ginkluotas grupuotes, keliančias grėsmę saugumui, sudaro ir karininkai, ir policijos pareigūnai ir taip iš tiesų armija įtraukiama į civilinę teisėtvarką netaikant jokio skaidraus atskaitomybės mechanizmo; kadangi nepriklausomos žmogaus teisių gynimo organizacijos įtaria, jog GRP kaltas dėl 800 žmonių mirties ir atsakingi pareigūnai nesusilaukė už tai jokio baudžiamojo persekiojimo ar bausmės; kadangi, išskyrus kelių GRP narių pastaruosius areštus, susijusius su įtariama valdančiosios partijos politiko užsakomąja žmogžudyste, už kitus baisius nusikaltimus niekas nenubaustas;

I.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 6 d. Bangladešo vyriausybė paskelbė savo naują žiniasklaidos politiką; kadangi pagal kai kuriuos šios politikos aspektus nustatomi apribojimai žiniasklaidos laisvei, pavyzdžiui, draudžiant kalbą, kuri yra „antivalstybinė“, „išjuokia nacionalinę ideologiją“ arba „nedera su Bangladešo kultūra“, tai pat draudžiant pranešti apie „anarchiją, maištą arba smurtą“; kadangi vyriausybė planuoja taikyti teisės aktų sistemą, kuria tikisi įgyvendinti šią politiką; kadangi pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą iš 179 vertintų šalių Bangladešas yra 145-oje vietoje;

J.  kadangi Bangladešo vyriausybė pasiūlė naują įstatymą, pagal kurį, anot pranešimų, bus taikomi griežti apribojimai nevyriausybinėms organizacijoms (NVO); kadangi pagal naują Aukų iš užsienio reguliavimo įstatymą būtų reguliuojamos bet kurios grupės, gaunančios lėšų iš užsienio, operacijos ir finansavimas ir Ministro pirmininko tarnybos NVO reikalų biurui būtų suteikti įgaliojimai valdyti užsienio lėšomis finansuojamus projektus; kadangi pagal naujojo įstatymo projektą reikės, kad kiekvienas, dalyvaujantis savanoriškoje veikloje, prieš išvykdamas iš šalies darbo įgyvendinant savo projektą tikslais gautų atitinkamą pritarimą; kadangi tarp NVO plačiai sunerimę, kad pagal šį įstatymą į procesą bus įtraukta daugiau vyriausybės pareigūnų, kurie bus stebėtojai, vertintojai ir aprobuotojai, ir taip atsiras galimybių vėluoti arba imtis neteisėtų veiksmų;

K.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 27 d. asmeninės kelionės į Šoilopropatą (angl. Shoilopropat) Bandarbane Čitagongo kalnų ruože metu Hana'ą Shams'ą Ahmed'ą, Tarptautinės Čitagongo kalvų ruožo komisijos koordinatorių, ir jo draugą brutaliai užpuolė 8–10 organizacijos „Somo Odhikar Andolon“ narių; kadangi keturi policijos detektyvų padalinio pareigūnai, kurie turėjo užtikrinti jų saugumą, nesikišo ir net buvo dingę užpuolimo metu;

L.  kadangi smurtas etniniu ir religiniu pagrindu tęsiasi, įskaitant 2014 m. birželio pradžioje kelių tuzinų ginkluotų vyrų įvykdytą vienuolyno „Pontifical Institute of Foreign Missions (PIME)“ vienuolių užpuolimą Boldipuke (angl Boldipuku); kadangi per šį užpuolimą vienuolynas apiplėštas ir prieš vienuoles naudota fizinė prievarta;

M.  kadangi per pastaruosius dvejus metus ne mažiau kaip keturi tinklaraštininkai ir du žmogaus teisių gynėjai apkaltinti pagal Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įstatymo 57 skirsnį;

N.  kadangi Bangladešo Tarptautinių nusikaltimų tribunolas, kuris turi tirti karo nusikaltimus, susijusius su Bangladešo nepriklausomybės karu, iki šiol paskelbė 10 nuosprendžių, iš jų aštuoni nuosprendžius yra mirties ir du – įkalinimo iki gyvos galvos; kadangi politikas islamistas Abdul Quader Mollah buvo pirmasis, kuriam įvykdyta mirties bausmė; kadangi reiškiama griežta nuolatinė kritika, kad IRT įstatymas neatitinka tarptautinių normų; kadangi anot apskaičiavimų, Bangladeše daugiau kaip 1 000 asmenų laukia, kol jiems bus įvykdyta mirties bausmė;

O.  kadangi po tragiškos gamyklos „Rana Plaza“ griūties, įvykusios 2013 m. balandžio mėn., Bangladešo vyriausybė ir Vakarų mažmenininkai nustatė sistemą, pagal kurią bus patikrinta daugiau negi 3 500 drabužių fabrikų pastatų konstrukcinis vientisumas ir priešgaisrinė bei elektros sauga; kadangi, nors Vakarų mažmenininkų organizuoti patikrinimai vyksta ir yra vieši, Bangladešo vyriausybės organizuoti patikrinimai dar nėra vieši;

P.  kadangi iš donorų lėšų sudarytas patikos fondas, kurį įsteigė gamyklos „Rana Plaza“ koordinavimo komitetas, kad būtų galima padėti aukoms ir žuvusiųjų artimiesiems, ir kurį sudarė Bangladešo vyriausybė, drabužių pramonės sektoriaus atstovai, profsąjungos ir nevyriausybinės organizacijos bei kuriam pirmininkauja Tarptautinė darbo organizacija (TDO), dar nepasiekė tikslo sukaupti 40 mln. JAV dolerių; kadangi kampanijos „Clean Clothes“ duomenimis tik pusė daugiausia Europoje ir JAV įsikūrusių įmonių, susijusių su gamyklomis „Rana Plaza“ pastate, įnešė įnašus į iš donorų lėšų sudaryta patikos fondą;

Q.  kadangi, nepaisant kelių darbo įstatymų reformų, darbininkai ir toliau praneša apie priekabiavimą ir bauginimą, kuriais siekiama atgrasyti juos nuo stojimo į sąjungas ar jų kūrimo, taip pat kadangi ir toliau pranešama apie smurtą prieš profsąjungų organizatorius; kadangi 2013 m. Darbo įstatymas ir toliau neatitinka tarptautinių normų, susijusių su asociacijų laisve, įskaitant teisę streikuoti ir kolektyvinių derybų teisę;

1.  palankia vertina Bangladešo vyriausybę dėl pažangos, padarytos siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuri lėmė milijonų šalies gyventojų ženklų tikrų gyvenimo sąlygų pagerėjimą; be to, pripažįsta, kad šių patobulinimų pasiekta sunkiomis šalies vidaus sąlygomis, įskaitant nuolatinę radikalių grupuočių, tokių kaip su BNP susijusi partija „Jamaat-e-Islami“, smurtinių išpuolių grėsmę; todėl džiaugiasi, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. priimtas Vaikų santuokų prevencijos įstatymas;

2.  vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos vykdo GRP ir kitos saugumo pajėgos, įskaitant opozicijos aktyvistų priverstinius dingimus ir žudymus be teismo ir tyrimo; pakartoja raginimą panaikinti mirties bausmę ir palankiai vertina Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti mirties bausmę, kurią Tarptautinių nusikaltimų tribunolas skyrė partijos „Jamaat-e-Islami“ pirmininko pavaduotojui Delwar'ui Hossain'ui Sayedee'ui, įkalinimu iki gyvos galvos;

3.  ragina Bangladešo vyriausybę nedelsiant paleisti visus prievarta dingusius asmenis, nebent juos galima apkaltinti aiškiai baudžiamąja veika – tokiu atveju jie turėtų būti nedelsiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina Bangladešo valdžios institucijas ištirti pažeidimus padariusių asmenų bylas, atsižvelgiant į įsakymus davusių atsakomybę, ir atsakingus už nusikaltimus asmenis teisti sąžiningame teismo procese; primygtinai ragina vyriausybę įsteigti nepriklausomą instituciją tokioms byloms tirti ir pakartoja savo raginimą vyriausybei įsteigti veiksmingą ir visiškai nepriklausomą žmogaus teisių komisiją;

4.  primygtinai ragina vyriausybę naudoti kuo mažesnę jėgą siekiant atkurti viešąją tvarką ir griežtai laikytis JT jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo pagrindinių principų; griežtai smerkia smurtinius opozicijos grupių išpuolius prieš civilinius ir vyriausybinius taikinius; ragina opozicijos grupes vykdyti tik taikius protestus;

5.  primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę užtikrinti, kad valstybės saugumo pajėgos, įskaitant policiją ir GRP, neperžengtų įstatymų ribų; primygtinai ragina Bangladešo valdžios institucijas nutraukti GRP nebaudžiamumą – nurodyti atlikti įtariamų GRP pajėgų įvykdytų neteisėtų žudynių tyrimus ir vykdyti kaltųjų baudžiamąjį persekiojimą; pažymi, kad Parlamentas atidžiai stebės Narajangandžo žmogžudysčių bylos teisminį procesą, su kuriuo susijęs trijų GRP pareigūnų, dabar laukiančių teismo proceso, areštas už septynių žmonių pagrobimą ir nužudymą Narajangandže 2014 m. balandžio mėn.;

6.  pabrėžia, jog, siekiant didinti pagarbą teisinei valstybei ir pagrindinėms gyventojų teisėms, labai svarbu nepriklausoma, nešališka ir prieinama teismų sistema ir tarptautinio baudžiamojo teismo reforma; pabrėžia, kad dabar svarbiau nei bet kada didinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema, saugumo ir žmogaus teisių institucijomis, atsižvelgiant į padidėjusias teroristinių organizacijų, tokių kaip „Al Qaeda“, grėsmes regione;

7.  reiškia susirūpinimą dėl siūlomo NVO įstatymo; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę tęsti konsultacijas su nepriklausomomis grupėmis dėl šio įstatymo projekto turinio ir užtikrinti, kad, jeigu jis galiausiai bus priimtas, įstatymas atitiktų tarptautinius standartus ir pilietinių teisių konvencijas, kurių įsipareigojimus Bangladešas yra prisiėmęs;

8.  primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę pripažinti ir gerbti spaudos ir žiniasklaidos laisvę ir leisti žmogaus teisių grupėms atlikti svarbų vaidmenį stiprinant atskaitomybę ir registruojant žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai ragina Bangladešo valdžios institucijas atšaukti naująją žiniasklaidos politiką ir laikytis savo įsipareigojimų užtikrinti žodžio ir saviraiškos laisvę;

9.  yra labai susirūpinęs dėl besikartojančių smurto dėl etninių ir religinių priežasčių atvejų; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę užtikrinti geresnę tokių mažumų, kaip induistai, budistai ir krikščionys, taip pat bihariai, apsaugą ir pasiūlyti jiems didesnes garantijas; palankiai vertina tai, kad areštuoti įtariamieji nusikalstamu išpuoliu prieš vienuolyną Boldipuku;

10.  ragina Bangladešo vyriausybę užtikrinti, kad būtų vykdomi darbo įstatymai, ir primygtinai ragina vykdyti tolesnes reformas, kad tie įstatymai būtų suderinti su TDO standartais, visų pirma, sudaryta galimybė darbuotojams laisvai įsteigti profesines sąjungas ir prie jų prisijungti;

11.  atkreipia dėmesį į aprangos pramonės reformų programą, tačiau primygtinai ragina vyriausybę visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą, dėl kurio ji susitarė su TDO ir kurį pasirašė 2013 m. gegužės mėn., įskaitant inspektorių priėmimą ir mokymą ir nuodugnias tūkstančių šalies fabrikų inspekcijas bei viešus protokolus; primygtinai ragina Sutartį dėl gaisrų ir saugos Bangladeše pasirašiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus, įskaitant finansines kompensacijas aukoms ir minimaliuosius standartus;

12.  apgailestauja, kad 2014 m. birželio mėn. visa surinkta savanoriškų bendrovių aukų Rėmėjų patikos fondui suma buvo tik 17 mln. JAV dolerių ir pritrūko dar 23 mln. JAV dolerių; todėl daro išvadą, kad savanoriškumo principas neužtikrino pagalbos „Rana Plaza“ nelaimės aukoms ir kad skubiai reikia privalomos priemonės;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Bangladešo vyriausybei ir parlamentui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


Padėtis Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklė
PDF 252kWORD 103k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės (2014/2841(RSP))
P8_TA(2014)0025RC-B8-0118/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos, Rytų partnerystės ir Ukrainos, visų pirma į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje(1), 2014 kovo 13 d. rezoliuciją dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą(2), 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo(3), ir į 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl Ukrainos(4),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 15 d. išvadas ir į Europos Vadovų Tarybos 2014 m. rugpjūčio 30 d. išvadas dėl Ukrainos,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo 2014 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą dėl Estijos policijos pareigūno pagrobimo,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo(5),

–  atsižvelgdamas į Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. įvykusio neeilinio ES žemės ūkio tarybos posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 12 d. bendrą ministrų pareiškimą dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo / išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2014-ųjų vasarą lydėjo tolesnė konflikto Rytų Ukrainoje eskalacija; kadangi, remiantis JT skaičiavimais, žuvo mažiausiai 3.000 žmonių, daugybė tūkstančių buvo sužeista ir iš konflikto vietų pabėgo šimtai tūkstančiai civilių; kadangi ekonominiai konflikto nuostoliai, įskaitant rytinių regionų atstatymo kainą, kelia didelį susirūpinimą dėl Ukrainos socialinio ir ekonominio vystymosi;

B.  kadangi trišalė kontaktinė grupė 2014 m. rugsėjo 5 d. Minske susitarė dėl ugnies nutraukimo, o šis susitarimas įsigaliojo tą pačią dieną; kadangi į susitarimą taip pat įtrauktas 12-os punktų protokolas, kuriame aptariamas įkaitų paleidimas, humanitarinės padėties pagerinimo priemonės, visų neteisėtų ginkluotų grupuočių, karinės įrangos ir samdinių atitraukimas iš Ukrainos, taip pat priemonės dėl Donecko ir Luhansko regionų decentralizavimo;

C.  kadangi nuo 2014 m. rugsėjo 5 d., penktadienio, susitarimą dėl ugnies nutraukimo teritorijose netoli Mariupolo ir Donecko oro uosto vėl pažeidė daugiausia reguliariosios Rusijos karinės pajėgos ir separatistai, mėgindami išprovokuoti Ukrainos gynybos pajėgas kai kuriose kitose vietovėse;

D.  kadangi praėjusiomis savaitėmis Rusija, nuolat siųsdama ginklus, amuniciją, šarvuotas transporto priemones ir įrangą, persirengusius samdinius ir kareivius, sustiprino savo karines pozicijas Ukrainos teritorijoje ir padidino logistinę paramą karinėms separatistų grupuotėms, nepaisydama ES raginimo dėti visas pastangas įtampai mažinti; kadangi Rusijos Federacija nuo krizės pradžios Ukrainos pasienyje telkia kariuomenę ir kaupia karinę įrangą;

E.  kadangi Rusijos tiesioginė ir netiesioginė karinė intervencija į Ukrainą, įskaitant Krymo aneksiją, pažeidžia tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto susitarimą; kadangi Rusija toliau atsisako įgyvendinti Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje;

F.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 30 d. susitikusi Europos Vadovų Taryba paprašė pateikti pasiūlymus dėl ES ribojamųjų priemonių sustiprinimo atsižvelgiant į Rusijos veiksmus destabilizuojant Rytų Ukrainą; kadangi šie pasiūlymai įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 12 d.;

G.  kadangi 2014 m. kovo 21 d. pasirašius politines asociacijos susitarimo nuostatas, 2014 m. birželio 27 d. ES ir Ukraina oficialiai pasirašė likusią šio susitarimo dalį, į kurią įeina išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas; kadangi Europos Parlamentas ir Aukščiausioji Rada tuo pačiu metu ratifikavo asociacijos susitarimą; kadangi 2014 m. rugsėjo 12 d. Komisija paskelbė, kad išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo laikinas taikymas atidedamas iki 2015 m. gruodžio 31 d.; kadangi dėl tokios padėties prasitęs vienašalių prekybos lengvatų, kurias ES suteikia Ukrainai ir kurios būtų nustojusios galioti 2014 m. lapkričio 1 d., taikymo laikotarpis;

H.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Federacijos vyriausybė patvirtino sąrašą produktų, kuriuos iš ES, JAV, Norvegijos, Kanados ir Australijos draudžiama importuoti į Rusijos rinką vienerius metus; kadangi ES patirs didžiausią poveikį, nes Rusija yra antra pagal dydį ES žemės ūkio produktų eksporto rinka ir šešta pagal dydį žuvininkystės produktų eksporto rinka, o 73 proc. visų uždraustų importuoti produktų atvežami iš ES; kadangi visi šiuo metu Rusijos taikomi apribojimai gali prekybai padaryti 5 mlrd. EUR žalą ir paveikti 9,5 mln. asmenų, dirbančių labiausiai paveiktose žemės ūkio įmonėse, pajamoms;

I.  kadangi draudimas į Rusijos rinką įvežti ES maisto produktus, kuris ypač sukrėtė vaisių ir daržovių sektorių ir pieno bei mėsos sektorius, gali turėti domino poveikį ir lemti perteklinę pasiūlą vidaus rinkoje, o draudimas į Rusijos rinką įvežti ES žuvininkystės produktus gali sukelti didelių problemų kai kuriose valstybėse narės; kadangi uždraustų žuvininkystės produktų vertė siekia beveik 144 mln. EUR;

J.  kadangi Rusija kenkia ES saugumui nuolat pažeidinėdama Suomijos, Baltijos šalių ir Ukrainos oro erdvę, taip pat neseniai Lenkijai nutraukusi dujų tiekimą, o tai sudaro 45 proc. Rusijos eksporto į šią šalį;

K.  kadangi per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Niuporte buvo dar kartą patvirtinta, kad NATO palaiko Ukrainą Rusijai savo įtaka destabilizuojant padėtį, pasiūlė paramą stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir paragino Rusiją atitraukti savo dalinius iš Ukrainos ir baigti neteisėtą Krymo aneksiją; kadangi NATO pareiškė, kad ji toliau sieks konstruktyvių bendradarbiavimo santykių su Rusija, taip pat didinti abipusį pasitikėjimą, ir paskelbė, kad visi ryšių su Rusija kanalai išlieka atviri;

L.  kadangi tragiška Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio maršrutu MH17, katastrofa Donecko regione sukėlė tarptautinės ir Europos viešosios nuomonės pasipiktinimą; kadangi JT ir ES pareikalavo atlikti išsamų tarptautinį katastrofos aplinkybių tyrimą ir kadangi kaltųjų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra moralinė ir teisinė pareiga;

M.  kadangi sukilėliai pagrobė ir žiauriai nužudė Lietuvos garbės konsulą Luhanske Mykolą Zelenecą;

1.  palankiai vertina Minske pasirašytą ugnies nutraukimo susitarimą ir ragina visas šalis dėti visas pastangas jį visapusiškai ir geranoriškai įgyvendinti, kad būtų sudarytos galimybės pradėti tikrą taikos procesą, įskaitant nuolatinę veiksmingą Ukrainos sienų, kurias tikrina ESBO, kontrolę, visišką ir besąlyginį Rusijos pajėgų, neteisėtų ginkluotų grupuočių, karinės įrangos ir samdinių atitraukimą iš tarptautiniu mastu tokia pripažintos Ukrainos teritorijos ir įkaitų paleidimą; smerkia tai, kad susitarimą dėl ugnies nutraukimo nuolat pažeidinėja daugiausia Rusijos pajėgos ir separatistai, ir kad jie toliau didina savo pajėgų koncentraciją; tvirtai pabrėžia, kad šis konfliktas turėtų būti išspręstas politiniu būdu;

2.  ragina visas puses paisyti susitarimo dėl ugnies nutraukimo ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar taktikos, dėl kurių šiam susitarimui kiltų grėsmė; tačiau pareiškia, kad yra labai susirūpinęs dėl to, jog ugnies nutraukimas yra pretekstas Rusijos pajėgoms persigrupuoti siekiant tęsti savo puolimą siekiant sukurti sausumos koridorių į Krymą ir į Padniestrę;

3.  griežtai smerkia Rusijos Federaciją už vykdomą nepaskelbtą hibridinį karą su Ukraina, naudojant reguliariąsias Rusijos pajėgas ir remiant neteisėtas ginkluotas grupuotes; pabrėžia, kad šie Rusijos vadovybės veiksmai kelia grėsmę ne tik Ukrainos vienybei ir nepriklausomybei, bet ir visam Europos žemynui; ragina Rusiją nedelsiant atitraukti visą savo karinę įrangą ir pajėgas iš Ukrainos, užkirsti kelią kovotojų ir ginklų srautams į Rytų Ukrainą ir nutraukti tiesioginę ar netiesioginę paramą separatistų pajėgų veiksmams Ukrainos žemėje;

4.  pakartoja savo įsipareigojimą remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą, ir taip pat jos teisę rinktis europinius siekius; pakartoja, kad tarptautinė bendruomenė nepripažins neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ar mėginimų sukurti Donbaso regiono kvazirespublikas; teigiamai vertina ES sprendimą uždrausti Krymo kilmės prekių importą, nebent kilmės sertifikatą būtų išdavusios Ukrainos valdžios institucijos; taip pat smerkia priverstinį pasų Ukrainos piliečiams išdavimą Kryme, Ukrainos ir Krymo totorių persekiojimą, taip pat grasinimus, kuriais Krymo piliečiams, pareiškusiems norą balsuoti artėjančiuose parlamento rinkimuose, svaidosi patys save vadovais apsiskelbę asmenys;

5.  pabrėžia, kad sprendžiant Ukrainos krizę ESBO atlieka pagrindinį vaidmenį, nes turi ginkluotų konfliktų ir krizių sureguliavimo patirties ir todėl, kad ir Rusijos Federacija, ir Ukraina yra šios organizacijos narės; ragina valstybes nares, Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisiją dėti visas pastangas siekiant sustiprinti ir išplėsti ESBO specialiosios stebėsenos misiją Ukrainoje patyrusio personalo ir logistikos bei įrangos aspektais; pabrėžia, kad reikia neatidėliojant pasiųsti ESBO stebėtojus prie visų Ukrainos ir Rusijos sienos atkarpų, kurias šiuo metu kontroliuoja separatistai;

6.  pabrėžia, kad reforma ir asociacijos darbotvarkė turi būti vykdomos kartu, mėginant užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą ir vienybę; pakartoja, kad šios dvi užduotys yra neatsiejamos ir viena su kita susijusios; pabrėžia, kad būtina vykdyti taikų dialogą ir decentralizavimą, kuris vis dar užtikrina, kad visos teritorijos valdymo įgaliojimai liktų centrinės valdžios rankose, taip garantuojant Ukrainos vienybę; pabrėžia, kad būtina stiprinti įvairių visuomenės bendruomenių pasitikėjimą ir ragina užtikrinti ilgalaikio susitaikymo procesą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu užmegzti įtraukų nacionalinį dialogą ir vengti propagandos, neapykantą kurstančių kalbų ir retorikos, kurie gali dar labiau pagilinti konfliktą; pabrėžia, kad į tokį įtraukų dialogą turėtų įsitraukti pilietinės visuomenės organizacijos ir piliečiai, atstovaujantys visiems regionams ir mažumoms;

7.  palankiai vertina tai, kad Aukščiausioji Rada ir Europos Parlamentas tuo pačiu metu ratifikuoja ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą ir išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą; mano, kad tai yra svarbus žingsnis, parodantis abiejų pusių pasižadėjimą sėkmingai įgyvendinti šį susitarimą; pažymi, kad ES ir Ukrainos išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo laikinas įgyvendinimas atidėtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir kad bus pratęstas vienašalių prekybos priemonių, kurios de facto reiškia asimetrišką susitarimo įgyvendinimą, taikymas; smerkia Rusijos taikomas ypatingas priemones ir daromą spaudimą; tvirtina, kad susitarimo negalima pakeisti, ir kad jis nebus pakeistas, ir kad Europos Sąjunga vykstant šiam ratifikavimo procesui labai aiškiai leido tai suprasti; ragina valstybes nares skubiai pradėti asociacijos susitarimo / išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo su Ukraina ratifikavimo procesą; atkreipia dėmesį į vykstančias Ukrainos, Rusijos ir ES konsultacijas dėl asociacijos susitarimo / išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo ir tikisi, kad tai padės išsiaiškinti nesusipratimus;

8.  pabrėžia, kad mėnesius, kol ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas ir išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas bus įgyvendintas, reikėtų išnaudoti būtinam Ukrainos politinės sistemos, ekonomikos sistemos ir visuomenės transformavimui ir modernizavimui, laikantis asociacijos darbotvarkės; palankiai vertina reformų programą, apie kurią paskelbė prezidentas Petro Porošenka ir kuri apima teisės aktus dėl kovos su korupcija, decentralizavimo ir amnestijos; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skubiai parengti visapusišką plataus užmojo finansinės paramos ir pagalbos paketą Ukrainai, ypač Rytų Ukrainos žmonėms, ir paremti darbą siekiant politinio sprendimo ir nacionalinio susitaikymo;

9.  pažymi, kad įgyvendinant Ukrainos prezidento taikos planą 2014 m. rugsėjo 16 d. Aukščiausiosios Rados priimti įstatymai dėl kai kuriems Donetsko ir Luhansko regionų rajonams taikomo specialaus statuso ir dėl amnestijos vaidina svarbų vaidmenį mažinant įtampą;

10.  palaiko ribojamas priemones Rusijai, kurias ES priėmė vasarą dėl to, kad Rusija toliau tęsė agresiją, ir pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. jos bus pradėtos vykdyti; mano, kad bet kokios sankcijos turėtų būti parengtos taip, kad su Kremliumi susijusios bendrovės neturėtų galimybės jų apeiti; ragina ES atidžiai stebėti tokio pobūdžio ekonominį bendradarbiavimą, kaip akcijų apsikeitimo sandoriai ir bendros įmonės;

11.  pabrėžia, kad ES ribojamosios priemonės gali būti atšauktos ar išplėstos, atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje;

12.  ragina valstybes nare ir EIVT patvirtinti aiškius kriterijus, kuriais remiantis (kai jie bus įgyvendinti) būtų galima išvengti naujų ribojamųjų priemonių taikymo Rusijai arba atšaukti ankstesnes priemones; mano, kad tokie kriterijai turėtų apimti: visišką Rusijos karinių pajėgų ir samdinių išvedimą iš Ukrainos teritorijos; ginklų ir įrangos tiekimo teroristams nutraukimą; visapusišką Rusijos karo veiksmų nutraukimo režimo laikymąsi; veiksmingos tarptautinės karo veiksmų nutraukimo režimo kontrolės ir patikros nustatymą; visos Ukrainos teritorijos kontrolės grąžinimą Ukrainai; ragina Tarybą ir valstybes nares nesvarstyti galimybės atšaukti jokių sankcijų anksčiau nei bus patenkintos šios sąlygos ir likti pasirengusioms paskelbti papildomas sankcijas Rusijai už bet kokius jos veiksmus, kuriais būtų siekiama pakenkti susitarimo dėl ugnies nutraukimo laikymuisi ar toliau eskaluoti įtampą Ukrainoje;

13.  primena, kad ribojamosios priemonės, kurių ėmėsi ES, tiesiogiai susijusios su tarptautinės teisės pažeidimais, Rusijos Federacijos padarytais neteisėtai aneksavus Krymą ir destabilizavus padėtį Ukrainoje, tačiau prekybos priemonės, kurių ėmėsi Rusijos Federacija, įskaitant priemones prieš Ukrainą ir kitas Rytų partnerystės šalis, neseniai sudariusias asociacijos susitarimus su ES, yra nepagrįstos; ragina ES svarstyti galimybę neįtraukti Rusijos į bendradarbiavimą civiliniame branduoliniame sektoriuje ir sistemos „Swift“ srityje;

14.  ragina Komisiją atidžiai stebėti vadinamųjų Rusijos atsakomųjų sankcijų poveikį ir skubiai imtis priemonių nuo Rusijos prekybos apribojimų nukentėjusiems gamintojams paremti; teigiamai vertina priemones, kurias 2014 m. rugsėjo 5 d. priėmė ES žemės ūkio taryba, ir ragina Komisiją ieškoti būdų, kad ateityje ES pajėgtų geriau įveikti panašias krizes ir padarytų viską, kas būtina nukentėjusiems Europos gamintojams iš esmės ir laiku paremti; apgailestauja dėl to, kad buvo sustabdytas skubių rinkos priemonių, skirtų greitai gendančių vaisių ir daržovių sektoriui, taikymas, bet smerkia bet kokį piktnaudžiavimą parama; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti naują sistemą;

15.  ragina Komisiją atidžiai stebėti žemės ūkio, maisto, žvejybos ir akvakultūros rinkas, informuoti Tarybą ir Europos Parlamentą apie bet kokius pasikeitimus ir įvertinti taikytų priemonių poveikį tam, kad galbūt į sąrašą būtų įtraukta daugiau produktų ir būtų padidintas 125 mln. EUR paketas; ragina Komisiją neapsiriboti rinkos priemonėmis, bet taip pat taikyti vidutinės trukmės priemones siekiant stiprinti ES dalyvavimą trečiųjų šalių rinkose (pvz., reklaminė veikla);

16.  svarsto galimybę panaudoti Sąjungos fondų, kitų nei žemės ūkio fondai, lėšas, nes krizė visų pirma yra politinio pobūdžio, o ne nulemta rinkos nepakankamumo ar nepalankių oro sąlygų;

17.  pabrėžia, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikis politinis ir ekonominis stabilumas ir vystymasis Rusijoje priklauso nuo to, ar iškils tikra demokratija, ir pabrėžia, kad ES ir Rusijos santykių vystymasis ateityje priklausys nuo pastangų stiprinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagarbą pagrindinėms teisėms Rusijoje;

18.  džiaugiasi, kad buvo išlaisvinti neteisėtai ginkluotų grupuočių Rytų Ukrainoje laikyti įkaitai, ir ragina išlaisvinti Rusijos Federacijoje laikomus ukrainiečių kalinius; pirmiausia atkreipia dėmesį į ukrainietės savanorės Nadeždos Savčenko, kurią separatistai paėmė į nelaisvę 2014 m. birželį, vėliau perkėlė į Rusiją ir tebekalina, atvejį; be to, atkreipia dėmesį į Kryme sulaikytų filmų kūrėjų ir žurnalistų Olego Sencovo, Oleksijaus Čirnijaus, Genadijaus Afanasjevo ir Aleksandro Kolčenkos atvejus;

19.  palankiai vertina pakartotinį NATO pažadą teikti prioritetą kolektyviniam saugumui ir įsipareigojimui pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį; palankiai vertina per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Niuporte priimtus sprendimus padidinti Rytų sąjungininkų saugumo lygį, įskaitant sprendimą sukurti labai aukštos parengties jungtines specialiosios paskirties pajėgas (angl. VJTF), sprendimą dėl nuolatinių ir rotuojančių NATO karinių bazių ir dėl logistinės infrastruktūros sukūrimo, taip pat palankiai vertina pastangas, kuriomis siekiama padidinti Ukrainos gebėjimą užtikrinti savo pačios saugumą; pažymi, kad NATO sąjungininkės dvišalių susitarimų pagrindu gali suteikti Ukrainai reikiamų ginklų, pasidalinti technologijomis ir praktine patirtimi jos saugumui ir apsaugai užtikrinti; tačiau itin pabrėžia, kad karinis Ukrainos krizės sprendimas nenumatytas;

20.  pabrėžia, kad svarbu, jog Nyderlandų saugumo tarnyba, kaip pavesta, savarankiškai, greitai ir visapusiškai ištirtų Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio maršrutu MH17, numušimo priežastis, ir kad už šią katastrofą atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; pažymi, kad Nyderlandų saugumo tarnyba 2014 m. rugsėjo 9 d. paskelbė preliminarią maršrutu MH17 skridusio lėktuvo katastrofos tyrimo ataskaitą; pabrėžia, kad, remiantis iki šiol gautomis preliminariomis išvadomis, nebuvo rasta jokių duomenų dėl orlaivio ar įgulos techninių ar eksploatavimo problemų, ir kad apžiūrėjus priekinėje dalyje padarytą žalą matyti, kad pro orlaivį iš lauko pusės buvo prasiskverbę labai daug aukštos energijos objektų; smerkia tai, kad sukilėliai vis dar neleidžia tyrėjams netrukdomai patekti į katastrofos vietą, ir ragina visas šalis nedelsiant sudaryti galimybes į šią vietą patekti;

21.  tvirtai tiki, kad vienintelis ES galimas atsakas į Rusijos grasinimus yra laikytis kartu ir kalbėti vienu balsu; mano, kad ES turi permąstyti santykius su Rusija, nebesiekti strateginės partnerystės idėjos ir surasti naują, bendrą požiūrį;

22.  reiškia didelį susirūpinimą dėl katastrofiškos humanitarinės padėties Rytų Ukrainoje, ypač atsižvelgdamas į artėjančią žiemą; pažymi, kad būtina skubiai suteikti humanitarinę pagalbą ir paramą per konfliktą nukentėjusių vietovių gyventojams, viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams; atkartoja Pasaulio sveikatos organizacijos neseniai paskelbtą perspėjimą, kad Rytų Ukrainoje yra susidariusi ekstremalioji padėtis: ligoninės veikia ne visu pajėgumu, be to, trūksta vaistų ir vakcinų; teigiamai vertina Komisijos neseniai priimtą sprendimą mobilizuoti 22 mln. EUR dydžio humanitarinę ir vystymosi pagalbą Ukrainai; ragina toliau skubiai dėti pastangas, visapusiškai prižiūrint ES, įskaitant humanitarinės pagalbos konvojų, siekiant teikti paramą skurdžiausiems asmenims; primena, kad humanitarinė pagalba Rytų Ukrainai turi būti pristatoma visapusiškai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės, taip pat humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomybės principų bei glaudžiai derinant veiksmus su Ukrainos vyriausybe, JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetu (TRKK); reiškia gilią pagarbą Ukrainos piliečių grupių atliktam didžiuliam darbui teikiant humanitarinę pagalbą rytinėje Ukrainos dalyje, ypač siekiant evakuoti vaikus, teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti maisto tiekimą;

23.  ragina Komisiją pradėti rengti trečią plačių užmojų makrofinansinės paramos Ukrainai priemonių rinkinį, taip pat imtis vadovaujančio vaidmens organizuojant paramos teikėjų Ukrainai konferenciją, kuri turi įvykti iki 2014 m. pabaigos ir kurioje dalyvaus tarptautinės organizacijos, tarptautinės finansų institucijos ir pilietinė visuomenė; pabrėžia tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo remti Ukrainos ekonominį ir politinį stabilizavimą ir reformas svarbą;

24.  pagiria nuolatines Ukrainos valdžios institucijų pastangas užtikrinti teisę į išsilavinimą ir ypač už pastangas užtikrinti, kad visi vaikai kuo greičiau galėtų grįžti į mokyklas nuo konflikto nukentėjusiose vietovėse; primena, kad svarbu suteikti psichologinę paramą visiems vaikams, kurie tiesiogiai susidūrė su smurtiniais įvykiais;

25.  labai smerkia neteisėtą Estijos kontražvalgybos pareigūno pagrobimą iš Estijos teritorijos, pervežant jį į Rusiją, ir ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti E. Kohverą ir sudaryti jam sąlygas saugiai grįžti į Estiją;

26.  mano, kad nepaprastai svarbu sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos ir kitų autoritarinių režimų; be to, ragina per 2014 m. spalio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą patvirtinti plačių užmojų ir išsamų avarinių priemonių planą būsimai žiemai, įtraukiant taip pat ir kaimynines šalis, pvz., Ukrainą;

27.  atkreipia dėmesį į naujausias patikimas ataskaitas apie daugiausia reguliariųjų Rusijos pajėgų ir separatistų padarytus žmogaus teisių pažeidimus konflikto vietose; remia Ukrainos vyriausybės raginimą sukurti vieną reguliariai atnaujinamą pagrobimų atvejų, apie kuriuos pranešama, registrą ir išsamiai ir nešališkai ištirti visus įtariamo piktnaudžiavimo jėga, netinkamo elgesio ar kankinimo atvejus;

28.  palankiai vertina tai, kad Komisija priėmė Ukrainos pažangos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ketvirtąją ataskaitą ir Tarybos sprendimą pereiti prie antrojo etapo; primygtinai reikalauja greitai užbaigti įgyvendinti ES ir Ukrainos bevizį režimą – tai būtų konkretus būdas atsiliepti į Maidano aikštėje demonstracijose dalyvavusių žmonių europinį siekį; tuo tarpu pakartoja savo raginimą nedelsiant pradėti taikyti laikiną labai paprastą ir nebrangią vizų išdavimo tvarką;

29.  ragina tęsti trišalius pokalbius dėl Ukrainos dujų tiekimo, kuris sustabdytas nuo 2014 m. birželio mėn. siekiant rasti būdą jį atkurti; pakartoja, kad reikia užtikrinti dujų tiekimą užtikrinant dujų srautą į Ukrainą priešinga kryptimi iš ES kaimyninių valstybių;

30.  ragina ES dujų saugojimo, jungiamųjų linijų ir grįžtamojo srauto įrangą laikyti strateginiu turtu ir todėl reglamentuoti trečiųjų šalių verslo įmonėms, kurios yra sutarties šalys, tenkančią dalį šiuose svarbiausiuose sektoriuose; be to, ragina valstybes nares atšaukti su Rusija energetikos sektoriuje planuojamus susitarimus, įskaitant dėl dujotiekio linijos „Pietų srautas“;

31.  pakartoja, kad būtina iš esmės sustiprinti ES energetinį saugumą, nepriklausomybę ir gebėjimą atlaikyti išorės spaudimą, sustiprinant energetikos sektorius, toliau plėtojant energetikos infrastruktūrą ES kaimyninėse šalyse ir plėtojant energetines jungtis tarp šių šalių ir ES, laikantis Energijos bendrijos tikslų, taip pat įgyvendinti tuos prioritetinius bendrą interesą tenkinančius projektus, kuriuos nedelsiant būtina įgyvendinti, kad būtų galima sukurti visapusiškai veikiančią laisvą dujų rinką Europoje;

32.  teigiamai vertina Prancūzijos vyriausybės sprendimą sustabdyti laivo „Mistral“, skirto sraigtasparniams gabenti, pristatymą ir ragina visas valstybes nares laikytis panašios linijos vykdant eksportą tais atvejais, kai jam netaikomi ES sprendimai dėl sankcijų, ypač kai tai susiję su ginklais ir dvejopo naudojimo medžiagomis; primena, kad esamomis aplinkybėmis ši sutartis neatitiktų Europos Sąjungos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje ir 2008 m. bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę; ragina visas ES valstybes nares visapusiškai paisyti prekybos ginklais embargo ir dvejopo naudojimo prekių eksporto galutiniams naudotojams, ketinantiems jas panaudoti kariniais tikslais, draudimo;

33.  palankiai vertina sprendimą surengti išankstinius parlamento rinkimus Ukrainoje 2014 m. spalio 26 d. ir tikisi, kad vyriausybė užtikrins laisvus ir sąžiningus rinkimus; ragina Ukrainą nustatyti partijų ir jų politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir visiškai atsižvelgti į visas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėjimo misijos neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose pastabas ir išvadas; ragina visas Aukščiausiojoje Radoje šiuo metu atstovaujamas politines partijas dalyvauti rinkimuose ir visas šalis visapusiškai gerbti jų rezultatus; tikisi didelės daugumos, pritariančios svarbiems iššūkiams ir reikalingoms reformoms; ragina sukilėlių pajėgas Rytų Ukrainoje netrikdyti rinkimų proceso ir užtikrinti Donbaso regiono gyventojams pagrindinę teisę laisvai išsirinkti savo atstovus; pritaria tam, kad šiems rinkimams stebėti būtų siunčiami rinkimų stebėtojai, ir ragina sudaryti svarią tarptautinę rinkimų stebėjimo misiją, kuri prižiūrėtų šiuos itin svarbius rinkimus, vyksiančius sudėtingomis sąlygomis;

34.  pabrėžia, kad Rusija turi mažiau priežasčių, nei bet kada, kritikuoti ES ir Ukrainos susitarimą arba reaguoti nustatant nepagrįstus prekybos apribojimus ir griebiantis karinės agresijos; išreiškia susirūpinimą, kad šis naujas įvykis yra paskata Rusijai griežtinti Ukrainos bauginimo politiką ir tempti ją į savo įtakos sferą; baiminasi, kad tokia padėtis gali susidaryti ir Gruzijoje ir Moldovoje;

35.  apgailestauja, kad Rusijos vadovybė ES Rytų partnerystę laiko grėsme savo politiniams ir ekonominiams interesams; pabrėžia, kad, priešingai, išaugus prekybai ir ekonominei veiklai Rusija išloš, o stabili ir prognozuojama kaimynystė sustiprins Rusijos saugumą; apgailestauja, kad Rusija, nustatydama keletą produktų iš Ukrainos ir Moldovos importo draudimų, o vėliau atsisakydama NVS laisvosios prekybos susitarimų su Ukraina, Gruzija ir Moldova ir dėl tos priežasties vėl įvesdama didžiausio palankumo statuso muitus iš šių šalių įvežamiems produktams, prekybą naudoja kaip priemonę regionui destabilizuoti;

36.  šiuo požiūriu pakartoja savo nuomonę, kad šis susitarimas nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina, kaip bet kuri kita Europos valstybė, turi Europos perspektyvą ir gali pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, jei ji vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, taip pat žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principo laikymąsi;

37.  pabrėžia, kad Rusijai pademonstravus, jog ji laikosi tarptautinės teisės, aktyviai ir nedviprasmiškai prisidėjus prie taikaus krizės Ukrainoje sprendimo ir parodžius visapusišką pagalbą Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių bei savo kaimynių teritoriniam vientisumui, nepriklausomybei ir suverenumui, partneriški santykiai ir bendradarbiavimas su Rusija turėtų būti atkurtas; ragina naująją vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją aktyviai dalyvauti skatinant Ukrainos ir Rusijos, taip pat ES ir Rusijos dialogą ir raginant taikiai spręsti konfliktus; be to, mano, kad Komisija turėtų išanalizuoti ES bendradarbiavimo su Eurazijos ekonomine sąjunga sąlygas;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai, ESBO ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0170.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0248.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0457.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0009.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0101.


ES reakcija į ebolos viruso protrūkį
PDF 228kWORD 71k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES reakcijos į ebolos viruso protrūkį (2014/2842(RSP))
P8_TA(2014)0026RC-B8-0107/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2014 m. rugpjūčio 8 d. pranešimą apie tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai situaciją,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. PSO reagavimo į ebolos viruso protrūkį veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d. Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2014 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą ebolos viruso rizikos vertinimą,

–  atsižvelgdamas į už sveikatos reikalus atsakingo Europos Komisijos nario Tonio Borgo 2014 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimą dėl ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikos šalyse,

–  atsižvelgdamas į už vystymąsi atsakingo Komisijos nario Andrio Piebalgo ir už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingos Komisijos narės Kristalinos Georgievos 2014 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą apie ES atsaką į ebolos viruso protrūkį,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. aukšto lygio susitikimą atsakui į ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje koordinuoti;

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) 2014 m. rugpjūčio 21 d. pradėtą misiją „AS parama kovojant su ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje“,

–  atsižvelgdamas į tarptautinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ pirmininkės Dr. Joanne Liu parengtą 2014 m. rugsėjo 2 d. specialų pranešimą Jungtinėse Tautose dėl ebolos viruso,

–  atsižvelgdamas į Liberijos gynybos ministro Brownie'o Samukai pareiškimą JT Saugumo Taryboje dėl ebolos viruso protrūkio keliamos grėsmės jo šalies egzistavimui,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rugsėjo 18 d. susitikimą, kuriame ebolos viruso krizė bus svarbiausias darbotvarkės klausimas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ebolos viruso sukeliama liga (angl EVD), anksčiau vadinta ebolos hemoragine karštine, žmonių atveju yra labai sunki, dažnai mirtina liga;

B.  kadangi nuo 2014 m. kovo 22 d., kai Gvinėjoje buvo oficialiai paskelbta apie ebolos viruso protrūkį, jis pasiekė keturias kitas valstybes (Liberiją, Nigeriją, Siera Leonę ir Senegalą), susirgo beveik 4 000 ir mirė daugiau nei 2 000 žmonių ir atsižvelgiant į tai, kad yra atvejų, kai apie ebolos virusu užsikrėtusius asmenis ir mirtis nuo ebolos viruso nepranešta;

C.  kadangi ši epidemija vis sparčiau plinta Vakarų Afrikos regione, nors atskirų viruso protrūkių pasitaiko ir Kongo Demokratinėje Respublikoje;

D.  kadangi PSO pripažįsta, kad protrūkis buvo nepakankamai įvertintas, ir prognozuoja, kad per ateinančius tris mėnesius ligonių skaičius gali perkopti 20 000;

E.  kadangi PSO pranešė, kad tai didžiausias užregistruotas protrūkis susirgimų skaičiaus, mirties atvejų ir geografinės aprėpties požiūriais, ir paskelbė šią krizę tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai situacija, į kurią turi būti reaguojama koordinuotai tarptautiniu mastu;

F.  kadangi ebolos virusu užkrėstose vietovėse gyvena apie 4,5 mln vaikų iki penkerių metų ir neproporcingai daug moterų (apie 75 proc. ligos atvejų) virusu užsikrėtė dėl to, kad jos užsiima slauga;

G.  kadangi PSO veiksmų plane išvardytos labai konkrečios neatidėliotinos ebolos viruso užkrato plitimo pasauliniu mastu sustabdymo per 6–9 mėn. priemonės, taip pat kartu nedelsiant valdant visų viruso paplitimo tarptautiniu mastu atvejų pasekmes ir pripažįstant, kad tuo pat metu reikia spręsti platesnių socialinių ir ekonominių protrūkio pasekmių problemą;

H.  kadangi NVO, kurios aktyviausiai dirba vietose, kaip antai organizacija „Gydytojai be sienų“ ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, kritikuoja tarptautines pastangas kaip nepakankamas ir dėl to keliančias pavojų, nes dėl labai ribotų pajėgumų vietose atsiranda lemiamų visų reakcijos aspektų, t. y. medicininės pagalbos sergantiesiems, sveikatos apsaugos darbuotojų mokymo, infekcijos kontrolės, kontaktų atsekimo, epidemiologinės priežiūros, perspėjimo apie pavojų ir pacientų siuntimo į atitinkamas institucijas sistemų, bendruomenės švietimo ir sutelkimo, trūkumų;

I.  kadangi Europos Komisijos Vystymosi ir bendradarbiavimo departamentas (DG DEVCO) ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos departamentas (DG ECHO) įsipareigojo skirti per 147 mln. EUR humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi lėšų, kad būtų galima sustabdyti viruso plitimą, teikti gydymo paslaugas ir būtiniausią įrangą infekuotiems asmenims bei siųsti humanitarinės pagalbos ekspertus;

J.  kadangi iš žadėtų 147 mln. EUR tik 11,9 mln. EUR skirta konkrečiai kai kurioms neatidėliotinoms humanitarinėms reikmėms patenkinti;

K.  kadangi visos partnerių organizacijos, esančios vietoje, pabrėžė tai, kad siekiant izoliuoti ir gydyti pacientus nedelsiant reikia ne tik lėšų, bet ir veiklos pajėgumų, įskaitant kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir logistinę medžiagą;

L.  kadangi Komisija stebi padėtį, pasitelkdama Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, kuris turėtų būti ES pagalbos koordinavimo platforma;

M.  kadangi ES nusiuntė į regioną humanitarinės pagalbos ekspertus, kurie stebi padėtį ir palaiko ryšius su organizacijomis partnerėmis bei vietos valdžios institucijomis;

N.  kadangi ES valstybės narės turi pajėgumų mobilizuoti greito reagavimo grupes, kad būtų galima vykdyti ankstyvą diagnostiką, įtariamai užsikrėtusių asmenų ir asmenų, kurių užsikrėtimas virusu patvirtintas, izoliavimą skirtingose palatose, kontaktinių asmenų stebėseną ir užkrato perdavimo grandinių atsekimą, taip pat vykdyti laidojimo, švietimo ir paramos vietos lygmeniu priemones;

O.  kadangi šalys, kurias palietė epidemija, jau patiria sunkumų dėl maisto ir švaraus vandens trūkumo bei ekonominio nuosmukio, kurį lėmė prekybos, komercinių skrydžių ir derliaus nuėmimo darbų sutrikimai po epidemijos protrūkio, dėl kurių kyla socialiniai neramumai, žmonės bėga iš savo šalių, įsivyrauja chaosas ir kyla grėsmė viešajai tvarkai ir viruso tolesnio plitimo pavojus;

P.  kadangi įvykus ligos protrūkiui matyti, kad šalyse, kuriose ši liga aptikta, sveikatos apsaugos sistemos tikrai nepakankamos ir būtina nedelsiant teikti paramą siekiant jas sutvirtinti;

1.  apgailestauja dėl netekčių regione, kuriame siaučia ebolos viruso protrūkis, ir reiškia nuoširdžią užuojautą šalių, kuriose pasireiškė protrūkis, vyriausybėms ir žmonėms;

2.  mano, kad tarptautinė bendruomenė turi vaidinti svarbesnį vaidmenį, o Afrikos valstybės turi taip pat prisiimti savo atsakomybės dalį, kadangi ebolos viruso protrūkis kelia grėsmę pasauliniam saugumui ir yra ne tik Vakarų Afrikos problema, bet taip pat pasaulinio masto problema;

3.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir koordinuoti veiksmus su Jungtinėmis Tautomis kovojant su ebolos viruso protrūkiu; kreipiasi su prašymu į JT Saugumo Tarybą, kartu su partnerių šalimis, kuriose įvyko ebolos viruso protrūkis, apsvarstyti galimybę panaudoti karinės ir civilinės gynybos išteklius vadovaujant Generaliniam Sekretoriui ir koordinuojant Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui;

4.  džiaugiasi ir pritaria tam, kad Komisija, reaguodama į šią krizę, toliau didina finansinius įsipareigojimus humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi srityje ir ypač didina paramą Afrikos Sąjungos paramos kovojant su ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje (angl ASEOWA) misijai;

5.  sveikina organizacijų partnerių atliekamą darbą vietose nepaisant iššūkių ir nuoširdžiai džiaugiasi jų didžiuliu indėliu ir pagalba kontroliuojant šį protrūkį;

6.  primena valstybėms narėms, kad finansinė parama, teikiama epidemijos paveiktoms šalims, turėtų būti teikiama ne ilgalaikės paramos vystymuisi sąskaita, o kaip papildoma pagalba;

7.  apgailestauja, kad tarptautinė bendruomenė nepakankamai įvertino šią krizę ir vėluoja parengti kokią nors tinkamą suderintą strategiją;

8.  palankiai vertina valstybių narių įsipareigojimus, apie kuriuos paskelbta 2014 m. rugsėjo 15 d. Europos Komisijos aukšto lygio susitikime, ir primygtinai ragina Europos Sąjungos Tarybą surengti ministrų susitikimą, jame parengti ekstremalių situacijų planą dėl medicininio reagavimo ir susitarti dėl valstybių narių humanitarinės pagalbos teikimo koordinuojant Komisijai;

9.  ragina Komisiją atlikti kiekvienos šalies poreikių vertinimą ir parengti kiekvienos šalies poreikius atitinkančius planus, kad galima būtų nustatyti ir koordinuoti kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų, kilnojamųjų laboratorijų, laboratorinės įrangos, apsauginių drabužių ir gydymo įstaigų, turinčių izoliatorius, poreikius ir atitinkamai paskirstyti minėtus dalykus;

10.  ragina valstybes nares koordinuoti skrydžius ir nustatyti oro transporto tiltus, skirtus sveikatos priežiūros darbuotojams ir įrangai gabenti į epidemijos paveiktas šalis ir regioną, taip pat prireikus medicininės evakuacijos skrydžiams;

11.  pabrėžia, kad reikia sustiprinti mokslinį bendradarbiavimą ir technologinę pagalbą rajonuose, kuriuos paveikė šis protrūkis, siekiant sukurti klinikinę, epidemiologinę ir diagnostinę infrastruktūras, įskaitant tvarias infrastruktūras ir priežiūros priemones, ir ypatingą dėmesį skirti vietinių darbuotojų įtraukimui, įskaitant mokymus;

12.  ragina Komisiją per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą ir Sveikatos saugumo komitetą palaikyti glaudžius ryšius su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, PSO ir valstybėmis narėmis;

13.  ragina Komisiją nustatyti kontrolės sistemas siekiant užtikrinti, kad visas kovai su ebolos viruso protrūkiu skirtas biudžetas būtų iš tiesų panaudotas kovai su epidemija viruso poveikį patyrusiose šalyse, o ne kitiems tikslams;

14.  mano, kad PSO reagavimo į ebolos viruso protrūkį veiksmų planas yra svarbiausių veiksmų, būtent skirtingo reagavimo šalyse, kuriose užsikrėtimo mastas platus, šalyse, kuriose diagnozuoti pirmieji susirgimo atvejai, ir kaimyninėse šalyse, kuriose reikia stiprinti parengtį, pagrindas;

15.  palankiai vertina diskusijas dėl to, kaip JT taikos palaikymo pajėgos po tinkamo apmokymo gali toliau remti kovą su ebolos virusu regione;

16.  ragina Tarybą ir Komisiją remti ir skatinti Afrikos Sąjungą dėl būtino visaapimančio veiksmų plano, nes padėtis ir toliau sparčiai blogėja ir daro poveikį atitinkamų šalių ekonomikai ir viešajai tvarkai, kadangi ebolos viruso krizė sudėtinga ir turi politines, saugumo, ekonomines ir socialines pasekmes, kurios dar ilgą laiką po šios medicininės ekstremalios padėties darys poveikį regionui;

17.  pabrėžia, kad sveikatos apsaugos sistema viena negali įveikti dabartinės krizės ir kad, siekiant ištaisyti visų pagrindinių paslaugų trūkumus, reikia suderinto požiūrio, pagal kurį dalyvautų įvairūs sektoriai (sveikatos priežiūros, švietimo ir mokymo, sanitarijos, pagalbos maistu teikimo);

18.  mano, kad vietiniai medicinos darbuotojai turi dalyvauti gydant infekuotus gyventojus ir turėtų palaikyti ryšius tarp gyventojų ir tarptautinių medicinos darbuotojų;

19.  ragina imtis švietimo ir informavimo veiksmų, kad būtų pagerintas informuotumas apie simptomus ir prevencijos priemones, taip padidinant pasitikėjimą kovos su ebolos virusu priemonėmis ir bendradarbiavimą, kadangi informacijos teikimas ir komunikacija yra svarbūs kovos su ebolos viruso protrūkiu aspektai;

20.  pabrėžia, kad kovojant su ebolos virusu negalima leisti, kad likę gyvi pacientai būtų stigmatizuojami bendruomenėse arba šalyse;

21.  ragina valstybes nares vykdyti skrupulingą infekcijų kontrolę ir bendradarbiaujant su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru pateikti visuomenei išsamesnę informaciją apie atitinkamus pavojus;

22.  ragina valstybes nares ir Komisiją koordinuoti ir stiprinti ebolos gydymo vaistų ir ebolos vakcinos medicininius tyrimus ir gamybą ir toliau tęsti būtinus dabartinių galimų gydymo priemonių klinikinius tyrimus;

23.  taip pat ragina aiškiai atskirti skiepijimo nuo ebolos viruso bandymus ir ebolos virusu infekuotų asmenų gydymą; ragina atlikti ebolos vakcinos klinikinius tyrimus, kad būtų laikomasi atitinkamų galiojančių PSO nuostatų;

24.  prašo Vystymosi komiteto pateikti išsamias ilgalaikių epidemijos pasekmių sumažinimo ir epidemijos paveiktų šalių sveikatos apsaugos sistemų stiprinimo rekomendacijas, kad būtų galima išvengti panašių protrūkių;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos valstybių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir Pasaulio sveikatos organizacijai.


Padėtis Irake bei Sirijoje ir IS agresija, įskaitant mažumų persekiojimą
PDF 239kWORD 88k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą (2014/2843(RSP))
P8_TA(2014)0027RC-B8-0109/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2170 (2014) ir JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją S-22/L.1 (2014),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimus dėl Irako ir Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. priimtas ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 15 d. Paryžiaus konferencijos išvadas dėl saugumo Irake ir kovos su Islamo valstybe,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi jau ir taip kritinė saugumo ir humanitarinė padėtis Irake ir Sirijoje dar labiau pablogėjo, nes dalį šių šalių teritorijos užėmė teroristinė atsiskyrusi „Al-Qaedos“ džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), kadangi tarptautinio pobūdžio IS ir susijusios teroristinės grupuotės kelia grėsmę visam regionui; kadangi didėja susirūpinimas dėl asmenų, tebesančių IS pajėgų kontroliuojamose teritorijose, padėties;

B.  kadangi tai, kad išnyko Irako ir Sirijos siena, suteikė IS galimybę sustiprinti savo pozicijas abiejose šalyse; kadangi IS per pastaruosius mėnesius išplėtė užkariautas teritorijas nuo rytų Sirijos iki šiaurės vakarų Irako, įskaitant antrą pagal dydį Irako miestą Mosulą; kadangi 2014 m. birželio 29 d. pranešta, kad IS savo kontroliuojamose Irako ir Sirijos teritorijose paskelbė kalifatą arba islamo valstybę, o jos lyderis Abdu Bakr al-Baghdadi pasiskelbė kalifu; kadangi IS nepripažįsta tarptautiniu mastu sutartų sienų ir paskelbė ketinanti plėsti Islamo kalifatą į kitas šalis, kuriose daugiausia musulmonų;

C.  kadangi užkariavusi teritorijas Irake ir Sirijoje IS primetė kraštutinę šariato teisės interpretaciją; kadangi IS ir su ja susijusių grupuočių kontroliuojamose teritorijose daromi dideli tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimai, įskaitant tikslines žudynes, prievartinius atsivertimus į kitą tikėjimą, pagrobimus, moterų pardavinėjimą, moterų ir vaikų vergovę, vaikų verbavimą savižudiškiems susisprogdinimams, seksualinį ir fizinį išnaudojimą ir kankinimus; kadangi IS nužudė žurnalistus James Foley ir Steven Sotloff ir pagalbos darbuotoją David Haines; kadangi IS nusitaikė į krikščionių, jazidų, turkmėnų, šabakų, kakajų, sabėjų ir šiitų bendruomenes, taip pat į daug arabų ir musulmonų sunitų; kadangi tyčia naikinamos mečetės, paminklai, šventovės, bažnyčios ir kitos apeigų vietos, kapai ir kapinės, archeologijos ir kultūros paveldo objektai;

D.  kadangi pastaruoju metu dėl savo religijos ir įsitikinimų persekiojami Irako krikščionys, atimamos jų pagrindinės teisės, jie verčiami palikti namus ir tapti pabėgėliais; kadangi, remiantis organizacijos „Open Doors International“ duomenimis, krikščionių skaičius Irake smarkiai sumažėjo: 1990 m. jų buvo 1,2 mln., o dabar 330 000–350 000; kadangi prieš kylant konfliktui Sirijoje šalyje gyveno apie 1,8 mln. krikščionių; kadangi prasidėjus konfliktui perkelta mažiausiai 500 000 krikščionių;

E.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, šiemet Irake perkelta apie 1,4 mln. asmenų ir apie 1,5 mln. asmenų reikalinga humanitarinė pagalba; kadangi IS iškilimas sukėlė humanitarinę krizę – masinį civilių perkėlimą; kadangi 2014 m. rugpjūčio 12 d. ES nusprendė 5 mln. EUR padidinti Irakui teikiamą humanitarinę pagalbą, kad perkeltiems asmenims būtų suteikta bent minimali pagalba, ir dėl to 2014 m. iki šiol Irakui suteiktas humanitarinis finansavimas pasiekė 17 mln. EUR; kadangi ES toliau plėtoja savo humanitarinę pagalbą ir sukūrė oro koridorių tarp Briuselio ir Erbilio;

F.  kadangi JT duomenimis Sirijoje per konfliktą žuvo daugiau kaip 191 000 žmonių; kadangi, remiantis OCHA duomenimis, šiemet Sirijoje perkelta apie 6,4 mln. asmenų ir yra daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių iš Sirijos, daugiausia Libane (1,17 mln. pabėgėlių), Turkijoje (832 000), Jordanijoje (613 000), Irake (215 000) ir Egipte bei Šiaurės Afrikoje (162 000); kadangi, remiantis Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos biuro (ECHO) duomenimis, apie 10,8 mln. asmenų reikalinga humanitarinė pagalba; kadangi 2014 m. ES humanitarinei pagalbai nukentėjusiems nuo Sirijos krizės skyrė 150 mln. EUR;

G.  kadangi pranešama, jog šimtai užsienio kovotojų, įskaitant atvykusius iš ES valstybių narių, prisidėjo prie ISIL sukilėlių; kadangi valstybių narių vyriausybės šiuos ES piliečius laiko grėsme saugumui;

H.  kadangi ES pripažino, kad Kurdistano regionui ir Kurdistano regioninei vyriausybei tenka didelė našta dėl didelio skaičiaus šalies viduje perkeltų asmenų;

I.  kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (UNHRC) nurodė, kad ir toliau labai sudėtinga vykdyti veiksmus toje teritorijoje siekiant civiliams ir pabėgėliams suteikti tinkamą pagalbą, kurioms jiems reikia; kadangi svarbu suteikti prieglaudą šimtams tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos ir Irako, kol neprasidėjo žiema;

J.  kadangi ES pakartojo savo tvirtą įsipareigojimą palaikyti Irako vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

K.  kadangi 2014 m. rugsėjo 4–5 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavę valstybių ir vyriausybių vadovai konstatavo, kad IS Sirijoje ir Irake kelia grėsmę regiono stabilumui ir kad Sirijos, Irako ir kitų regiono teritorijų gyventojams reikia tarptautinės bendruomenės paramos siekiant kovoti su čia grėsme;

L.  kadangi iškeltas klausimas dėl galimybių vykdyti oro antpuolius rytų Sirijoje; kadangi 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO susitikime suformuota prieš IS nukreipta koalicija; kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) šiuo metu rengia išsamią regioninę strategiją, siekiant kovoti su IS keliama grėsme; kadangi 2014 m. rugsėjo 10 d. JAV prezidentas B. Obama atskleidė kovos su IS strategiją, kuri, be kitų veiksmų, apima sistemingą prieš bet kur, įskaitant ir Siriją, esančius IS taikinius nukreiptą oro antskrydžių kampaniją, didesnę paramą su IS kovojančioms jungtinėms sausumos pajėgoms ir didesnes kovos su terorizmu pastangas, kuriomis bus siekiama nutraukti grupuotės finansavimą; kadangi Arabų Lyga pažadėjo stiprinti bendradarbiavimą siekiant sunaikinti IS Sirijoje ir Irake;

M.  kadangi IS užsitikrino dideles pajamas iš įvairių šaltinių – kontroliuojamoje teritorijoje plėšia bankus ir įmones, perėmė šešis naftos telkinius Sirijoje, taip pat didžiausią Sirijos naftos gręžinį – netoli sienos su Iraku esantį al-Omaro telkinį, ir gauna lėšų iš turtingų rėmėjų, kurių dauguma gyvena regione;

N.  kadangi demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvę, skatinimas yra pagrindiniai ES principai ir tikslai, sudarantys bendrą ES ryšių su trečiosiomis šalimis pagrindą;

1.  yra ypač susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Irake ir Sirijoje, dalį šių šalių teritorijos užėmus IS; griežtai smerkia šios ir kitų teroristinių organizacijų vykdomas beatodairiškas žudynes ir žmogaus teisių pažeidimus, ypač religinių ir etninių mažumų ir pažeidžiamiausių grupių; griežtai smerkia IS išpuolius prieš civilinius objektus, įskaitant ligonines, mokyklas ir religinių apeigų vietas, taip pat egzekucijas ir seksualinį smurtą Irake ir Sirijoje; pabrėžia, jog negalima leisti, kad šių veiksmų kaltininkai liktų nebaudžiami;

2.  griežtai smerkia IS įvykdytas žurnalistų James Foley ir Steven Sotloff bei brito pagalbos darbuotojo David Haines žmogžudystes ir reiškia didelį susirūpinimą dėl kitų ekstremistų vis dar laikomų belaisvių saugumo; reiškia gilią užuojautą šių aukų šeimoms ir visų konflikto aukų šeimoms;

3.  pabrėžia, kad paplitę ar sistemingi išpuoliai prieš civilius gyventojus dėl jų etninės kilmės ar politinių įsitikinimų, religijos, tikėjimo ar lyties gali būti laikomi nusikaltimu žmoniškumui; griežtai smerkia visų formų persekiojimą, diskriminaciją ir netoleranciją dėl religijos ar tikėjimo ir smurtą prieš visas religines bendruomenes; dar kartą pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė;

4.  reiškia savo paramą visoms religinės netolerancijos ir neapykantos aukoms; reiškia savo solidarumą su persekiojamų krikščionių bendruomenių, kurioms jų tėvynėse, Irake ir Sirijoje, gresia išnykimas, nariais ir kitomis persekiojamomis religinėmis mažumomis; patvirtina ir remia neatimamą visų Irake ir Sirijoje gyvenančių religinių ir etninių mažumų, įskaitant krikščionis, teisę oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse ir laisvai praktikuoti savo religiją; pabrėžia, kad nusikaltimai prieš krikščionių mažumas, tokias kaip asirų, sirų ir chaldėjų, jazidus ir musulmonus šiitus yra IS pastangos pasiekti savo galutinį tikslą atlikti visišką etninį išvalymą civilizacijos ir krikščionybės lopšiu laikomame regione; pažymi, kad regione ištisus amžius įvairių religinių grupių nariai taikiai sugyveno;

5.  kategoriškai atmeta IS lyderių paskelbtą jos šiuo metu kontroliuojamose teritorijose įkurtą kalifatą ir laiko jį neteisėtu; pabrėžia, kad Islamo kalifato įkūrimas ir plėtra, taip pat kitų ekstremistų grupuočių veikla Irake ir Sirijoje, yra tiesioginė grėsmė Europos šalių saugumui; atmeta bet kokius ketinimus vienašališkai jėga pakeisti tarptautiniu mastu pripažintas sienas; dar kartą pabrėžia, kad pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1267 (1999) ir 1989 (2011) IS taikomas ginklų embargas ir turto įšaldymas, ir pabrėžia, kad svarbu skubiai ir veiksmingai įgyvendinti šias priemones; ragina Tarybą apsvarstyti, kaip būtų galima veiksmingiau panaudoti esamas ribojamąsias priemones, visų pirma siekiant neleisti IS gauti naudos iš neteisėtos prekybos nafta ar prekybos kitais ištekliais tarptautinėse rinkose; yra labai susirūpinęs dėl tvirtinimų, kad kai kurios ES valstybės narės yra įsitraukusios į neteisėtą naftos prekybą su IS; klausia Komisijos, ar ji gali patvirtinti šiuos teiginius, ir, jeigu tai tiesa, ragina Komisiją nurodyti, kurios valstybės narės taip daro, ir užtikrinti, kad neteisėta naftos prekyba būtų nedelsiant nutraukta;

6.  smerkia tai, kad IS ir susijusios grupuotės naudoja ir eksploatuoja naftos telkinius ir susijusią infrastruktūrą, nes taip IS gali gauti didelių pajamų, ir primygtinai ragina visas valstybes laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų 2161 (2014) ir 2170 (2014), kuriose smerkiama bet kokia, tiesioginė ir netiesioginė, prekyba su IS ir susijusiomis grupuotėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad IS gauna pajamų iš prekybos nafta; pažymi, jog ES ketina sugriežtinti sankcijas, kad IS nebegalėtų pardavinėti naftos; todėl ragina ES nustatyti sankcijas visiems subjektams (vyriausybėms, viešosioms ar privačioms bendrovėms), susijusiems su IS kontroliuojamoje teritorijoje išgaunamos naftos transportavimu, perdirbimu, rafinavimu ir prekyba, ir griežtai kontroliuoti finansinius srautus, siekiant užkirsti kelią IS vykdomai ekonominei veiklai ir naudojimuisi vadinamaisiais mokesčių rojais;

7.  palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 8 d. Prancūzijos islamo federacijų atsišaukimą ir kitų islamo bendruomenių pareiškimus, kuriuose nedviprasmiškai ir besąlygiškai pasmerkiamas teroristinių ekstremistų grupuočių naudojimasis islamu smurtui, netolerancijai ir nusikaltimams žmoniškumui pateisinti;

8.  ragina visas konflikto Irake šalis užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę; ragina nedelsiant suteikti paramą ir humanitarinę pagalbą perkeltiems asmenims Irake;

9.  palankiai vertina JAV ir kitų prisidedančių prie pagalbos šalių pastangas remti Irako nacionalinės ir vietos valdžios institucijas siekiant kovoti su IS, sustabdyti jos plėtrą ir sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai; palankiai vertina JAV raginimą suburti prieš IS nukreiptą tarptautinę koaliciją (ji jau formuojasi); palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 7 d. Arabų Lygos priimtą sprendimą imtis būtinų priemonių, siekiant kovoti su IS ir bendradarbiauti tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu, kad būtų įveiktos karinės grupuotės Sirijoje ir Irake, ir pritarti JT Saugumo Tarybos rezoliucijai 2170 (2014); ragina Arabų Lygą aptarti galimybes pakeisti 1998 m. Arabų Lygos kovos su terorizmu konvenciją, kad ji galėtų visomis priemonėmis kovoti su pasauliniu terorizmu;

10.  ragina tarptautinę bendruomenę padėti (įskaitant ypač pažeidžiamų grupių karinę apsaugą) Irako valdžios institucijoms užtikrinti pabėgėlių iš teroristų užimtų teritorijų, ypač pažeidžiamų grupių ir etninių bei religinių bendruomenių narių, apsaugą ir pagalbą jiems; ragina visus regiono subjektus prisidėti prie pastangų skatinti saugumą ir stabilumą Irake; primena, kad visų regiono subjektų ir ES galutinis įsipareigojimas ir atsakomybė – padaryti viską, kas jų galioje, siekiant užtikrinti galimybes tradicinėms mažumoms ir visiems piliečiams grįžti į nuo seno gyvenamas vietas, iš kurių jie buvo priversti bėgti; ragina ES valstybes nares visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant atitinkamą karinę pagalbą, padėti Irako ir vietos valdžios institucijoms sustabdyti ir panaikinti plintantį IS terorizmą ir agresiją; pabrėžia, jog būtina koordinuoti šalių veiksmus siekiant įveikti IS grėsmę regione; ragina visus regioninius subjektus padaryti viską, kas jų galioje, kad sustabdytų bet kokią viešų ar privačių subjektų veiklą, kuria siekiama propaguoti ir skleisti ekstremistines islamo ideologijas; ragina Turkiją aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti kovoti su bendra IS keliama grėsme saugumui; ragina ES skatinti regioninį dialogą Artimųjų Rytų problemų klausimu ir įtraukti visas svarbias šalis, ypač Iraną ir Saudo Arabiją;

11.  palankiai vertina tai, kad Irako vyriausybės prašymu mobilizuotas Europos reagavimo į nelaimes koordinavimo centras ir aktyvuotas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas; palankiai vertina ES humanitarinę pagalbą Irakui ir Sirijai; ragina nuo konflikto kenčiantiems gyventojams, įskaitant Sirijos kurdus, teikti papildomą humanitarinę pagalbą;

12.  ragina visas konflikto Sirijoje šalis, ypač Sirijos režimą, užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių ir humanitarinę teisę, sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai ir paramai visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant galimybes kirsti sieną ir konflikto zonos ribas, ir užtikrinti visų medicinos darbuotojų ir humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumą; labai teigiamai vertina Libano, Jordanijos ir Turkijos vaidmenį priimant pabėgėlius; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviau ir iniciatyviau dalytis našta ir teikti tiesioginę finansinę paramą priimančiosioms šalims; ragina ES visiems paramos teikėjams daryti spaudimą, kad jie skubiai vykdytų savo pažadus ir įsipareigojimus; palankiai vertina ES valstybių narių įsipareigojimus, nes ES yra didžiausia finansinės pagalbos teikėja ir įsipareigos taip pat ateityje;

13.  pabrėžia, kad reikia pasinaudoti visomis galimybėmis veiksmingai kovoti su IS grėsme Sirijoje, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; pabrėžia, kad ilgainiui tik tvarus ir įtraukus politinis sprendimas, pagal kurį būtų taikiai pereinama prie tikrai reprezentatyvios vyriausybės Sirijoje, padėtų panaikinti IS ir kitų ekstremistų organizacijų grėsmę;

14.  ragina visas konflikto Sirijoje šalis gerbti JT kariuomenės išvedimo stebėjimo pajėgų įgaliojimus ir užtikrinti JT pajėgų, įskaitant ES valstybėms narėms priklausančias pajėgas, saugumą ir judėjimo laisvę; smerkia tai, kad ginkluota grupuotė sulaikė 45 Fidžio taikdarius; palankiai vertina tai, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. taikdariai buvo paleisti;

15.  primena Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos ir Jungtinių Tautų jungtinės misijos (CGUO-JT) specialiojo koordinatoriaus pareiškimą, kad sunaikinta 96 proc. Sirijos cheminio ginklo; ragina nukenksminti likusius ginklus pagal Sirijos cheminio ginklo sunaikinimo programą;

16.  palankiai vertina atskirų valstybių narių sprendimą patenkinti kurdų regioninės valdžios institucijų prašymą skubiai suteikti karinių reikmenų; pabrėžia, kad tokie sprendimai priklauso nuo valstybių narių pajėgumų ir nacionalinių įstatymų ir kad jiems pritaria Irako nacionalinės valdžios institucijos; ragina valstybes nares, teikiančias karinius reikmenis kurdų regioninės valdžios institucijoms, koordinuoti savo veiksmus ir įgyvendinti veiksmingas stebėjimo priemones, siekiant išvengti nekontroliuojamo ginklų platinimo ir karinių reikmenų panaudojimo prieš civilius gyventojus;

17.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad tūkstančiai tarptautinių užsienio kovotojų, įskaitant ES valstybių narių piliečius, prisijungė prie IS sukilėlių; ragina valstybes nares, remiantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2170 (2014), imtis atitinkamų priemonių, neleisti kovotojams keliauti per jų teritoriją ir sukurti bendrą džihadistų stebėjimo ir kontrolės strategiją saugumo tarnyboms ir ES agentūroms; ragina bendradarbiauti ES ir tarptautiniu lygiu, siekiant taikyti atitinkamas teisines priemones visiems asmenis, įtariamiems dalyvavimu teroristiniuose aktuose; ragina valstybes nares suintensyvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarpusavyje ir su ES institucijomis ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą su Turkija; pabrėžia prevencijos, baudžiamojo persekiojimo, bendradarbiavimo, reabilitacijos ir reintegracijos svarbą;

18.  palankiai vertina tai, kad Irake suformuota nauja įtrauki vyriausybė, taip pat tai, kad priimta ministrų programa; remia ministro pirmininko pastangas galutinai suformuoti vyriausybę; ragina vyriausybę būti iš tiesų įtraukia ir vykdyti įtraukią darbotvarkę; pabrėžia, kad vyriausybė turėtų tinkamai atspindėti politinę, religinę ir etninę Irako visuomenės įvairovę, įskaitant sunitų mažumą, siekiant sustabdyti kraujo praliejimą ir panaikinti šalies susiskaldymą; ragina visus dalyvius veikti drauge siekiant politinio stabilumo ir taikos bei kovojant su IS sukilėliais; pabrėžia, jog Irako vienybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra nepaprastai svarbūs siekiant šalies ir regiono stabilumo ir ekonominio vystymosi;

19.  ragina Irako vyriausybę ir parlamentą skubiai peržiūrėti teisės aktus ir teisinę praktiką, reformuoti šalies teismų sistemą ir saugumo struktūras ir įgyvendinti visiems Irako gyventojams skirtą įtraukią politiką, siekiant nutraukti diskriminacinę politiką;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, siekiant spręsti moterų padėties Irake ir Sirijoje problemas, užtikrinti jų laisvę ir pagarbą pagrindinėms jų teisėms, taip pat priimti priemones, kuriomis būtų vykdoma išnaudojimo, prievartos ir smurto prieš moteris ir vaikus, ypač ankstyvo mergaičių ištekinimo, prevencija; yra ypač susirūpinęs dėl išaugusios visų formų prievartos prieš jazidų moteris – jas IS nariai kalina, prievartauja, seksualiai išnaudoja ir pardavinėja;

21.  reiškia susirūpinimą dėl išaugusio užverbuotų vaikų ir jaunuolių atvejų skaičiaus Irake ir Sirijoje; ragina Komisiją įsipareigoti kartu su partnerėmis, įskaitant tarptautines organizacijas, parengti išsamią programą, kad būtų teikiama būtina nuo ginkluoto konflikto kenčiančių vaikų ir moterų apsauga;

22.  pritaria JT žmogaus teisių tarybos prašymui JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui skubiai siųsti misiją į Iraką, kad būtų ištirti IS ir susijusių teroristinių grupuočių padaryti tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimai ir nustatyti tokių pažeidimų faktai ir aplinkybės, siekiant išvengti nebaudžiamumo ir užtikrinti visapusišką atsakomybę;

23.  lieka įsitikinęs, kad Sirijoje ir Irake negali būti tvarios taikos, jei nebus atsakyta už visų šalių per konfliktą padarytus nusikaltimus, ypač nusikaltimus dėl religinių ar etninių priežasčių; pakartoja savo raginimą perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui įtariamuosius nusikaltimais žmoniškumui Sirijoje ir Irake ir palaiko visas šios srities iniciatyvas;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir visoms konflikto Sirijoje šalims.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0023.


Padėtis Libijoje
PDF 234kWORD 80k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje (2014/2844(RSP))
P8_TA(2014)0028RC-B8-0111/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas ir į 2014 m. rugpjūčio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. EKP dokumentų rinkinį dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 14 d. Bernardino Leóno paskyrimą naujuoju Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiuoju įgaliotiniu Libijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2011 m. rezoliucijas Nr. 1970 ir Nr. 1973 ir į 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ataskaitą „Tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. vykusį Arabų Lygos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Maltos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialiųjų pasiuntinių Libijai susitikimą siekiant aptarti naujausius įvykius Libijoje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. įvykusius Libijos parlamento rinkimus,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, taip pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos ir jos fakultatyvinį protokolą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos (EUBAM) sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 1981 m. balandžio 25 d. Libija ratifikavo Afrikos Sąjungos konvenciją dėl pabėgėlių problemų Afrikoje konkrečių aspektų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2011 m. vasario mėn. Libijos gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami politinių teisių, o valstybės struktūros juos pasitiko beatodairiškomis represijomis, todėl kilo devynis mėnesius trukęs pilietinis konfliktas ir buvo nuverstas M. Kaddafio režimas; kadangi paskutinėmis savaitėmis itin suprastėjo saugumo padėtis, smarkiai sumažėjo politinis stabilumas ir žmogaus teisių bei humanitarinė padėtis Libijoje;

B.  kadangi per pastaruosius mėnesius padaugėjo konkuruojančių grupuočių, ypač iš Misratos ir Zintano, susidūrimų, o kovos dėl Tripolio ir Bengazio kontrolės destabilizavo Libiją ir jos perėjimą prie demokratijos, – dėl to išaugo civilių aukų, šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių skaičius; kadangi, JT paramos Libijai misijos (UNSMIL) vertinimais, bent 100 000 Libijos gyventojų dėl naujausio kovų protrūkio persikėlė šalies viduje, o dar 150 000 gyventojų, įskaitant didelį darbuotojų migrantų skaičių, paliko šalį;

C.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 24 d. islamistų karinės grupuotės perėmė Tripolio ir jo civilinio oro uosto kontrolę; kadangi islamistams pavaldžios karinės grupuotės palaiko ryšius su ginkluotomis grupuotėmis, tokiomis kaip „Islamo valstybė“, AQIM, „al-Jama'a al-Libya“, „al-Muqatilah“ ir „Ansar al-Sharia“;

D.  kadangi dėl naujausių kovų padidėja grėsmė, kad išplis teroristinės grupuotės; kadangi tokia padėtis, jei nebus suvaldyta, galėtų pabloginti jau ir taip nestabilią padėtį visame regione;

E.  kadangi Libijoje aštrėja susirėmimai tarp vietinių ginkluotų grupuočių, taip pat civilių gyventojų, ir jų turto užpuolimai, kurių metu įvykdoma daugybė žmogaus teisių pažeidimų, kai kuriais atvejais prilygintinų karo nusikaltimams; kadangi pranešama, jog Tripolyje ir Bengazyje nemažai civilių grobiama vien dėl jų faktinės ar tariamos priklausomybės gentinėms, šeimos ar religinėms bendruomenėms; kadangi atrodo, jog asmenys, vykdantys šiuos smurto aktus, nekreipia dėmesio į galimą savo veiksmų poveikį nekaltiems civiliams;

F.  kadangi žmogaus teisių padėtis šalyje toliau blogėja, įskaitant žurnalistų, pareigūnų, politinių veikėjų ir žmogaus teisių gynėjų savavališko sulaikymo, grobimo, neteisėto žudymo, kankinimo ir smurto prieš juos atvejus, pvz., brutalų žymios aktyvistės Salwos Bugaighis nužudymą;

G.  kadangi dėl naujausių kovų Libijoje iš esmės pablogėjo gyvenimo sąlygos ir atsirado problemų tiekiant maistą, kurą, vandenį ir elektros energiją; kadangi dėl to, jog iš šalies išvyko užsienio šalių medicinos darbuotojai ir kilo medicinos produktų tiekimo sutrikimų, civilių gyventojų padėtis dar labiau pablogėjo;

H.  kadangi nuo 2013 m. gruodžio mėn. dėl pablogėjusios saugumo padėties nužudyta arba pagrobta daug užsienio valstybių piliečių; kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn. daugelis ES valstybių narių vyriausybių prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų ir griežtai pasmerkė besitęsiantį smurtą Libijoje;

I.  kadangi 2014 m. birželio 25 d. įvyko parlamento rinkimai; kadangi po naujausių smurto atvejų teisėtai išrinkti Atstovų Rūmai (jie pakeitė Visuotinį Nacionalinį Kongresą, VNK) persikėlė iš Tripolio į Tobruką ir kadangi islamistų grupuotės nepripažįsta Atstovų Rūmų ir naujosios vyriausybės, todėl suformavo savo pačių vyriausybę ir parlamentą;

J.  kadangi, remiantis Libijos valstybine žiniasklaida, 2014 m. vasario mėn. išrinkta Konstitucijos rengimo asamblėja, kurią sudaro 60 atstovų iš trijų Libijos istorinių regionų, 2014 m. pabaigoje viešai paskelbs konstitucijos projektą, o 2015 m. kovo mėn. dėl jos bus galima sušaukti referendumą;

K.  kadangi būtina nedelsiant atkurti pasitikėjimą politiniu procesu Libijoje; kadangi plačiai paplitęs skepticizmas tarp paprastų Libijos piliečių lėmė pasitikėjimo praradimą ir menką rinkėjų aktyvumą pastaruosiuose rinkimuose; kadangi dėl naujausių smurto atvejų didėja grėsmė demokratiniam procesui, kuris prasidėjo nuvertus pulkininką M. Kaddafį;

L.  kadangi UNSMIL pagrindines pastangas skyrė valstybės kūrimui, o Europos Sąjunga stengėsi remti Libiją padedant EUBAM;

M.  kadangi pranešama apie tai, jog smurtiniuose veiksmuose Libijoje dalyvauja išorės veikėjai, be kita ko, vykdydami karinius veiksmus, tiekdami ginklus bei šaudmenis ir imdamiesi veiksmų, kurie gilina vietinius nesutarimus ir taip daro poveikį prastoms valdymo struktūroms, o tai savo ruožtu kenkia Libijos perėjimo prie demokratijos procesui; kadangi kai kurios Persijos įlankos valstybės ir kai kurie kiti regioniniai veikėjai šiuo metu, Libijoje aštrėjant vidaus neramumams, teikia paramą konkuruojančioms pusėms;

N.  kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2174(2014) leidžiama taikyti draudimą keliauti ir turto įšaldymą „fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, kaip nustatė Komitetas, dalyvauja kituose veiksmuose, keliančiuose grėsmę taikai, saugumui ar stabilumui Libijoje arba trukdančiuose sėkmingai baigti politinį Libijos perėjimo procesą, arba tokius veiksmus remia“;

O.  kadangi, kaip pranešama, šimtai migrantų ir pabėgėlių, norinčių išvengti smurto Libijoje, žuvo bandydami per Viduržemio jūrą patekti į Europą, ir kadangi dėl to kilo didelė pabėgėlių krizė Italijoje ir Maltoje; kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, nuo birželio mėn. žuvo 1 600 bandžiusių pasiekti Europą žmonių; kadangi dauguma migrantų, bandančių pasiekti Europą, išvyksta iš Libijos; kadangi, remiantis UNHCR vertinimais, manoma, jog iš maždaug 109 000 asmenų, kurie nuo metų pradžios pateko į Italiją, apie 98 000 išvyko iš Libijos; kadangi baiminamasi, jog žuvo dar 500 migrantų, nes pranešta, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. į jų laivą netoli Maltos atsitrenkė kitas laivas;

P.  kadangi 2011 m. vasario 26 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) dėl padėties Libijoje; kadangi 2011 m. birželio 27 d. TBT dėl nusikaltimų žmoniškumui išdavė tris arešto orderius – Muammarui Kaddafiui, Saifui al-Islamui Kaddafiui ir Abdullai al-Senussi; kadangi likusieji įtariamieji nėra sulaikyti Teismo; kadangi Libijos valdžios institucijos primygtinai reikalavo, jog jie būtų teisiami pagal Libijos vidaus teisinę sistemą;

Q.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 25 d. Egipte vyko trečiasis kaimyninių Libijos valstybių ministrų susitikimas, į kurį aptarti Libijos krizės atvyko Libijos, Tuniso, Alžyro, Sudano, Nigerio ir Čado užsienio reikalų ministrai ir Arabų lygos atstovai; kadangi šis forumas išplatino spaudos pranešimą, kuriame patvirtino Libijos valdžios institucijų teisėtumą, atmetė užsienio valstybių kišimąsi, paragino nuginkluoti karines grupuotes ir pasiūlė sukurti laipsnišką sankcijų mechanizmą, taikytiną asmenims ir įmonėms, stabdantiems politinį procesą;

1.  smerkia vis didėjantį smurtą, ypač prieš civilius gyventojus ir civilines institucijas; ragina visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą ir susitarti dėl paliaubų, kad būtų nutrauktos vis didėjančios gyventojų kančios, taip pat ragina prisidėti prie įtraukaus nacionalinio politinio dialogo, kad būtų sukurta pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir įstatymo viršenybe pagrįsta valstybė; ragina patraukti atsakomybėn visus, kurie atsakingi už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; reiškia gilų susirūpinimą ir visišką solidarumą su kenčiančiais Libijos civiliais gyventojais ir institucijomis;

2.  primygtinai ragina visas ginkluoto konflikto šalis paisyti žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą, pagalbą gaunančių civilių gyventojų saugumą ir humanitarinę pagalbą teikiančių darbuotojų apsaugą;

3.  primena, kad visos Libijos partijos privalo visais atvejais prisiimti atsakomybę už civilių gyventojų apsaugą ir kad su sulaikytaisiais turėtų būti elgiamasi laikantis tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės; primena, kad išpuoliai, apgalvotai nukreipti prieš asmenis, dalyvaujančius humanitarinės pagalbos ar taikos palaikymo misijose pagal JT Chartiją, kurių tikslas yra apsaugoti civilius gyventojus ar civilinius objektus pagal tarptautinę ginkluotų konfliktų teisę, priskiriami prie karo nusikaltimų pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

4.  atkreipia dėmesį į bendro nesaugumo ir prastėjančio valdymo Libijoje poveikį regioniniam ir Europos saugumui; primena, kad per 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn. vykusius susirėmimus dėl Tripolio oro uosto kontrolės dramatiškai išplito smurtas ir įsivyravo chaosas, todėl žuvo labai daug žmonių ir buvo sugriauta strateginė infrastruktūra;

5.  yra itin sunerimęs dėl pranešimų apie tai, kad regiono veikėjai dalyvauja smurtiniuose veiksmuose Libijoje; ragina kaimynines valstybes ir regioninius veikėjus susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pagilinti dabartinius nesutarimus ir pakenkti Libijos perėjimui prie demokratijos; ragina visas valstybes labiau kontroliuoti savo sienas, įskaitant jūrų ir oro uostus, ir toliau kruopščiai tikrinti visus krovinius, gabenamus į Libiją ir iš jos; palankiai vertina Tuniso svetingumą šimtams tūkstančių šiuo metu Tunise esančių Libijos piliečių, kurie bėga nuo smurto;

6.  primena 2014 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2174, kuria šiuo metu Libijai taikomos sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė žmonėms, užsiimantiems veiksmais, kurie „kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinį pereinamąjį procesą“, arba tokius veiksmus remiantiems; kviečia vyriausiąją įgaliotinę, ES, jos valstybes nares ir platesnę tarptautinę bendruomenę įvertinti galimybę taikyti tokias priemones konkretiems asmenims, keliantiems grėsmę perspektyvoms pasiekti taiką Libijoje ir pereiti prie demokratijos, ir tuomet juos įtraukti į sąrašą, panašiai kaip tarptautinė bendruomenė įtraukė į sąrašą M. Kaddafį ir jo artimos aplinkos asmenis;

7.  primena, kad kariaujančios šalys privalo atsakyti už savo veiksmus ir turi būti patrauktos baudžiamojon atsakomybėn vietos teismuose ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme, kuriam priklauso karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, genocido ir išžaginimų, kaip karo nusikaltimų, vykdytų Libijoje nuo 2011 m. vasario 15 d., jurisdikcija pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1970;

8.  tvirtai remia Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir neseniai paskirto JT specialiojo pasiuntinio Libijoje Bernardino Leóno pastangas skatinti ir palengvinti nacionalinį dialogą, kuriame dalyvautų Libijos politikai ir įtakingi veikėjai; primygtinai reikalauja, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi veiksmų dėl padėties Libijoje padedant Jungtinėms Tautoms;

9.  remia Atstovų Rūmus kaip teisėtą organą, išrinktą 2014 m. birželio mėn. rinkimuose; ragina Libijos laikinąją vyriausybę, išrinktus Atstovų Rūmus ir Konstitucijos rengimo asamblėją vykdyti įstatymo viršenybe ir žmogaus teisėmis pagrįstas užduotis savo šalies labui vadovaujantis įtraukumo principais ir užtikrinti, kad būtų ginamos visų Libijos piliečių, įskaitant religines mažumas, teisės; ragina visas šalis juos remti ir prisidėti prie įtraukaus politinio dialogo, kad būtų atkurtas stabilumas ir susitarta dėl tolesnių veiksmų; kviečia Atstovų Rūmų narius apsilankyti Europos Parlamente ir susitikti su jo naujai išrinktais nariais ir užmegzti su jais parlamentinius santykius;

10.  pripažįsta, kad moterys atliko esminį vaidmenį Libijos pereinamajame procese, ir pabrėžia, kad svarbu, jog moterys visapusiškai dalyvautų Libijos sprendimų priėmimo procese ir kuriant nacionalines institucijas visais lygmenimis;

11.  pabrėžia, kad Libijos valdžios institucijos turi tvarkyti naftos gavybą ir pardavimą, ir ragina tarptautinę bendruomenę susilaikyti nuo bet kokių sandorių su kitais subjektais; prašo, kad veiklą Libijoje vykdančios tarptautinės bendrovės atskleistų informaciją apie savo finansinius sandorius energetikos sektoriuje;

12.  ragina Komisiją ir EIVT koordinuoti valstybių narių veiksmus Libijoje ir sutelkti savo paramą į valstybės ir institucijų kūrimą ir kartu su valstybėmis narėmis, JT, NATO ir regioniniais partneriais padėti kurti veiksmingas ir nacionaliniu lygmeniu vadovaujamas ir kontroliuojamas saugumo pajėgas (ginkluotąsias pajėgas ir policijos pajėgas), kurios galėtų užtikrinti taiką ir tvarką šalyje, taip pat remti paliaubų pradžią ir sukurti jų stebėjimo mechanizmą; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų teikti prioritetą paramai vykdant Libijos teisingumo sistemos reformas, taip pat kitoms sritims, kurios turi esminį poveikį demokratiniam valdymui;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga Libijoje pradėjo ES pasienio pagalbos misiją (EUBAM), tačiau ji iki šiol nepajėgė pasiekti savo tikslų pagerinti šalies sienų saugumą; pabrėžia, kad misija šiuo metu sustabdyta, o dauguma darbuotojų, atsižvelgiant į saugumo sąlygas, grąžinti į tėvynę, išskyrus nedidelę komandą, kuri buvo perkelta į Tunisą; pabrėžia, kad ES su saugumu susijęs indėlis, sukoncentruotas vien tik į sienų apsaugą, yra aiškiai nepakankamas ir neatitinka nei šalies poreikių, nei regioninio saugumo iššūkių, taip pat ir ES saugumo; todėl ragina vyriausiąją įgaliotinę persvarstyti Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos įgaliojimus siekiant pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką surengti naują misiją, kuri atsižvelgtų į pasikeitusią padėtį Libijoje, ypač į tai, kad būtina nedelsiant sukurti valstybę, stiprinti institucijas ir reformuoti saugumo sektorių;

14.  tebėra susirūpinęs dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų platinimo ir ginklų kontrabandos Libijoje, nes dėl to kyla grėsmė šalies stabilumui ir jos gyventojams;

15.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Italijos ir Maltos pakrantes pasiekė beprecedentis prieglobsčio prašytojų ir nelegalių imigrantų skaičius, kurių daugelis atvyko iš Libijos teritorijos; ragina ES imtis tolesnių veiksmų dėl prioritetų, kuriuos nustatė Viduržemio jūros regiono specialios paskirties darbo grupė, ir pradėti politinį dialogą su Libijos vyriausybe migracijos klausimais, kai tik leis sąlygos; labai apgailestauja, kad žuvo dar 500 migrantų, kai į jų laivą, kaip pranešta, netoli Maltos atsitrenkė kitas laivas;

16.  ragina ES ir valstybes nares veiksmingai padėti Italijai ir ją paremti, nes ji deda sveikintinas pastangas siekdama išgelbėti gyvybes ir susitvarkyti su nevaldomai didėjančiais migrantų srautais iš Šiaurės Afrikos, visų pirma Libijos;

17.  ragina atnaujinti JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro veiklą Libijoje ir jai nekliudyti; ragina ES toliau siūlyti humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų krizės regionams, kad būtų šalinamos esminės migracijos ir humanitarinių krizių priežastys;

18.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Libijoje vis aktyviau veikia su „Al-Qaeda“ susijusios teroristinės grupuotės ir asmenys, ir dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad reikia visomis priemonėmis, pagal Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę teisę, įskaitant taikytiną tarptautinę žmogaus teisių, pabėgėlių ir humanitarinę teisę, kovoti su teroro aktų keliama grėsme tarptautinei taikai ir saugumui;

19.  dar kartą patvirtina, kad ES tvirtai remia ir palaiko Libijos žmonių demokratijos siekius, ypač dabartinės krizės ir šalies perėjimo prie demokratijos laikotarpiu; ragina ES aktyviau prisidėti remiant Libijoje stabilumą ir perėjimą prie demokratijos;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Atstovų Rūmams, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.


Izraelis ir Palestina po Gazos konflikto ir ES vaidmuo
PDF 226kWORD 68k
2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Izraelio ir Palestinos po Gazos konflikto ir ES vaidmens (2014/2845(RSP))
P8_TA(2014)0029RC-B8-0117/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ketvirtąją Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 18 d. laikinąjį susitarimą dėl Vakarų kranto ir Gazos Ruožo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 12 d. JT Saugumo Tarybos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. rugpjūčio 30 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. liepos 18 d. ir gegužės 23 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 27 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl ugnies nutraukimo Gazoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacijos (JTPDO) kas dieną siunčiamus pranešimus apie padėtį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 12 d. JT Saugumo Tarybos pranešimą ir 2014 m. liepos 13 d. JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi naujausio konflikto Gazoje eigoje žūsta žmonės ir abiejų susijusių šalių civiliai gyventojai patiria nepriimtinas kančias;

B.  kadangi nuo tada, kai Izraelio gynybos pajėgos pradėjo vykdyti operaciją „Apsaugos uola“ (angl. Protective Edge) ir „Hamas“ ir kitos ginkluotosios palestiniečių grupuotės pradėjo šaudyti raketas iš Gazos į Izraelį ir dėl to daugiau kaip 2 000 palestiniečių, daugiausia civilių, žuvo, įskaitant 503 vaikus, ir daugiau kaip 10 000 palestiniečių buvo sužeista Gazos Ruože, tuo tarpu kai 66 izraeliečiai ir 6 izraeliečiai civiliai gyventojai, įskaitant vieną vaiką, prarado gyvybę ir daugiau kaip 500 izraeliečių buvo sužeista; kadangi dėl šio smurtinio konflikto Gazoje susidarė humanitarinė krizė;

C.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo ir taip nutraukti septynias savaites trukę karo veiksmai Gazoje; kadangi Egiptas dėjo dideles pastangas tarpininkaudamas, kad būtų sudarytas šis susitarimas;

D.  kadangi pagal susitarimą dėl ugnies nutraukimo humanitarinei pagalbai turėtų būti leidžiama patekti į Gazos Ruožą per Izraelio kirtimo punktus, Rafah perėjimo punktas turėtų būti atidarytas ir žvejybos teritorija turėtų būti išplėsta iki 6 mylių nuo Gazos pakrantės;

E.  kadangi, jeigu bus laikomasi paliaubų, 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje šalys turėtų pradėti derybas dėl įvairių su padėtimi Gazos Ruože susijusių klausimų; kadangi šios derybos gali apimti ginkluotųjų grupuočių Gazoje nusiginklavimą, per smurtinį konfliktą žuvusių dviejų izraeliečių karių palaikų grąžinimą, palestiniečių kalinių paleidimą ir Gazos blokados panaikinimą arba sumažinimą, įskaitant jūrų ir oro uostų atstatymą šioje teritorijoje;

F.  kadangi, vietoje veikiančių JTPDO ir organizacijų duomenimis, visiškai ar iš dalies sugriauta daugiau kaip 1 700 namų ir 40 000 namų sugadinta, taip pat sugriauta 17 ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų, 136 JTPDO mokyklos, 60 mečečių ir 13 kapinių;

G.  kadangi Gazoje buvo sulyginti su žeme ištisi kvartalai ir gyvybiškai svarbi infrastruktūra, įskaitant Gazos elektrinę, kuri iki šiol neveikia ir dėl to elektros energijos tiekimo pertrūkiai sudaro 18 valandų per parą, o apie 450 000 žmonių vis dar negali prisijungti prie komunalinio vandentiekio dėl to, kad vandentiekis sugadintas arba spaudimas nepakankamas;

H.  kadangi palestiniečių ekspertai įvertino, jog Gazos atstatymas kainuos beveik 8 milijardus JAV dolerių; kadangi 2014 m. rugsėjo 9 d. JT ir Palestinos vyriausybė dėl pastarojo konflikto paprašė tarptautinių paramos teikėjų suteikti 550 mln. JAV dolerių skubią pagalbą maistui, prieigai prie švaraus vandens, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų; kadangi tarptautinių paramos teikėjų konferencija Gazos atstatymo klausimu numatyta Egipte;

I.  kadangi iki šiol 29 JTPDO mokyklų pastatuose veikia priėmimo centrai, kuriuose glaudžiasi daugiau kaip 63 000 perkeltųjų asmenų;

J.  kadangi, remiantis JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, dėl tiesioginių išpuolių ar nepakankamos priežiūros, esant ribotoms galimybėms patekti į dirbamąją žemę pasienio teritorijose, apie 42 000 arų pasėlių žemės buvo smarkiai suniokota ir prarasta pusė Gazos paukštienos atsargų;

K.  kadangi Jungtinių Tautų pareiga yra pradėti tyrimą ir įvertinti Gazos Ruožo infrastruktūrai padarytą žalą;

1.  dar kartą reiškia užuojautą visoms nuo ginkluoto konflikto nukentėjusioms aukoms ir jų šeimoms; griežtai smerkia žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;

2.  palankiai vertina susitarimą dėl ugnies nutraukimo, kuriam tarpininkavo Egiptas; pripažįsta ir palankiai vertina Egipto atliekamą tarpininko vaidmenį siekiant ugnies nutraukimo; remia Egipto institucijas ir jų nuolatinį darbą su Izraelio ir Palestinos veikėjais siekiant ilgalaikio ugnies nutraukino ir apibrėžiant jo kaip dabartinio ir būsimo tarpininko strateginį vaidmenį siekiant taikaus konflikto sprendimo; palankiai vertina naujausius pranešimus apie tai, kad egiptiečiai pasirengę pradėti derybas dėl nuolatinių paliaubų;

3.  ragina ES veiksmingai dalyvauti skubiuose humanitarinės pagalbos veiksmuose ir atstatant Gazą; ragina ES visapusiškai dalyvauti Tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje, kuri vyks 2014 m. spalio 12 d. Kaire;

4.  pabrėžia, kad reikia kuo greičiau visapusiškai ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą Gazos Ruožo gyventojams; ragina šiuo atžvilgiu tarptautinę bendruomenę dar labiau stiprinti pastangas ir kuo skubiau atsiliepti į Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacijos (JTDPO) skubiosios papildomos finansinės paramos prašymus; ragina visus regiono subjektus sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai nedelsiant patekti į Gazą pas tuos, kuriems reikalingi pagrindiniai produktai ir paslaugos, ypač elektros paslaugos ir vandens tiekimas, ir visų pirma, kad būtų patenkinti specifiniai vaikų poreikiai; reiškia susirūpinimą dėl tariamų atvejų, kai buvo tyčia trukdoma humanitarinei pagalbai patekti į Gazą; tuo pačiu pabrėžia, kad ES humanitarinė ir finansinė pagalba turi būti visų pirma veiksmingiausiai teikiama palestiniečiams ir niekada negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudojama teroristinei veiklai remti;

5.  palankiai vertina nuolatinį Izraelio vyriausybės ir Palestinos nacionalinės konsensuso vyriausybės dialogą įvairiose srityse ir ragina abi šalis nenukrypti nuo šio kelio; tuo pačiu ragina Palestinos nacionalinę konsensuso vyriausybę nedelsiant perimti visus įgaliojimus Gazos Ruože, siekiant Gazoje išvengti chaoso ir savivalės; šiuo atžvilgiu ragina užbaigti palestiniečių susitaikymo procesą, po kurio turėtų netrukus įvykti parlamento ir prezidento rinkimai;

6.  ragina pagrindinius regiono subjektus, būtent Egiptą ir Jordaniją, ir toliau dėti pastangas siekiant stabilizuoti padėtį; pakartoja tvirtai remiąs dviejų valstybių sambūviu grindžiamą sprendimą, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir pagal kurį taikiai ir saugiai viena šalia kitos egzistuotų Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir perspektyvi Palestinos Valstybė, nes tai reikštų Gazos Ruožo blokados pabaigą; pakartoja, kad pagal tarptautinę teisę gyvenvietės yra neteisėtos ir kliudo taikai. ragina visas ES institucijas skatinti prekybinius, kultūrinius, ekonominius ir mokslinius ryšius tarp Izraelio ir jo kaimyninių valstybių, o taip pat ryšius vandens tiekimo ir energetikos srityse;

7.  ragina palestiniečius susitaikyti tarpusavyje, t. y. su „Hamas“ ir Palestinos Administracija siekiant kartu atstatyti Gazą ir rasti ilgalaikį politinį sprendimą;

8.  palankiai vertina ES ryžtą prisidėti, kad būtų pasiektas visa apimantis ir ilgalaikis sprendimas, kuriuo būtų didinamas tiek palestiniečių, tiek izraeliečių saugumas, klestėjimas ir gerovė; palankiai vertina tai, kad ES numatys galimus veiksmingų ir visapusiškų veiksmų variantus šiose srityse: judėjimo ir prieigos, pajėgumų stiprinimo, tikrinimo ir stebėsenos, humanitarinės pagalbos ir atstatymo po konfliktų bei rekonstrukcijos;

9.  dar karta išreiškia savo pritarimą Prezidento Mahmudo Abaso (Mahmoud Abbas) vykdomai taikaus pasipriešinimo politikai ir smerkia visus terorizmo ir smurto veiksmus; ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares sustiprinti paramą, teikiamą Prezidento M. Abaso vadovybei ir jo naujausioms pastangoms siekiant išspręsti konfliktą;

10.  pabrėžia, kad Gazos Ruožo status quo yra nepastovus ir juo naudojasi ekstremistai, todėl nuolat kyla nauji smurto protrūkiai; mano, kad Gazoje nebus ilgalaikio stabilumo jos neatstačius ir neatgaivinus ekonomikos, o tam trukdo suvaržyta žmonių ir prekių judėjimo laisvė; ragina sparčiai atstatyti ir atkurti Gazą ir tvirtai pritaria tam, kad 2014 m. spalio 12 d. Kaire būtų surengta paramos teikėjų konferenciją;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis aktyvesnio politinio vaidmens, taip pat ir dalyvaujant Ketverto veikloje, dedant pastangas, kad būtų pasiekta teisinga ir tvari taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių; remia vyriausiosios įgaliotinės pastangas sukurti patikimą galimybę atnaujinti taikos procesą;

12.  palankiai vertina tai, kad ES yra pasirengusi remti galimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos patvirtintą tarptautinį mechanizmą, be kita ko, atnaujinant misijų EUBAM Rafah ir EUPOL COPPS veiklą vietoje ir galbūt praplečiant jų taikymo apimtį ir įgaliojimus, pradedant Palestinos Administracijos muitinės darbuotojams ir policijai skirtą mokymo programą, kad jie vėl galėtų veikti Gazoje;

13.  pripažįsta didžiulį ir svarbų JTPDO ir visų jos darbuotojų darbą, kurį jie atliko konflikto metu ir po jo; reiškia užuojautą JTPDO ir per konfliktą žuvusių 12 jos darbuotojų artimiesiems; ragina ES ir tarptautinius pagalbos teikėjus smarkiai padidinti savo paramą, siekiant padėti JTPDO patenkinti paveiktų gyventojų padidėjusius neatidėliotinus poreikiai;

14.  pabrėžia, jog būtina, kad Palestinos Administracija, Egiptas ir Jordanija stabiliai dirbtų, siekdami užtikrinti, kad Gazos ir Vakarų Kranto teroristų grupuotės negalėtų persiginkluoti ir vėl užsiimti ginklų kontrabanda, raketų gamyba ir tunelių statyba;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Ketverto atstovui Artimuosiuose Rytuose, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos Prezidentui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai, Egipto parlamentui ir vyriausybei bei Jordanijos parlamentui ir vyriausybei.

Teisinis pranešimas