Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2530(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0122/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/02/2015 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0032

Priimti tekstai
PDF 311kWORD 91k
Trečiadienis, 2015 m. vasario 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kovos su terorizmu priemonės
P8_TA(2015)0032RC-B8-0122/2015

2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 16, 20, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1dalį, 11, 12, 21, 47–50, 52 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0365),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų ES,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178 (2014)),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rekomendaciją Tarybai dėl asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problemos, kovojant su terorizmu, teisėsaugos, imigracijos, muitinės ir pasienių kontrolės srityse(2)

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. iOCTA),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europolo ES sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą (angl. SOCTA),

–  atsižvelgdamas į debatus dėl kovos su terorizmu priemonių 2015 m. sausio 28 d. plenarinėje sesijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29–30 d. Rygoje vykusį neoficialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. vykusio neoficialaus Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 24 d. ES kovos su terorizmu koordinatoriaus ataskaitą Europos Vadovų Tarybai (15799/14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. paskelbtą 2015 m. Komisijos darbo programą (COM(2014)0910),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“ (COM(2013)0941),

–  atsižvelgdamas į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę dėl būtinumo ir proporcingumo sąvokų ir duomenų apsaugos reikalavimų taikymo teisėsaugos sektoriuje (Nuomonė 01/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 Digital Rights Ireland Ltd ir Seitlinger ir kiti, taip pat į Teisės tarnybos nuomonę dėl šio sprendimo išaiškinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi terorizmas ir smurtinis ekstremizmas kelia itin didelę grėsmę mūsų saugumui ir laisvei;

B.  kadangi pastarieji tragiški įvykiai Paryžiuje primena, kad Europos Sąjunga susiduria su nuolatine ir besivystančia teroristų grėsme; jie per pastarąjį dešimtmetį sudavė skaudžius smūgius ne vienai valstybei narei, išpuolius nukreipdami ne tik į žmones, bet ir į vertybes bei laisves, kuriomis Sąjunga pagrįsta;

C.  kadangi saugumas yra viena iš teisių, kurias užtikrina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, o pagrindinės teisės, piliečių laisvės ir proporcionalumas esminiai sėkmingos kovos su terorizmu politikos elementai;

D.  kadangi kovai su terorizmu skirtos prevencijos strategijos turėtų būti pagrįstos įvairiapusiu požiūriu, skirtu kovoti tiesiogiai su išpuolių ES teritorijoje ruošimu, ir taip pat apimti poreikį reaguoti į terorizmo priežastis; kadangi terorizmas visam pasauliui kelia pavojų, kuriam reikia duoti atkirtį vietos, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu siekiant sustiprinti piliečių saugumą, apginti pagrindines vertybes, t. y. laisvę, demokratiją ir žmogaus teises, ir laikytis tarptautinės teisės;

E.  kadangi keletas po 2001 m. rugsėjo 11-osios Europos teritorijoje įvykdytų žiaurių teroristinių išpuolių, iš kurių paskutinis – šių metų sausio mėn., smarkiai paveikė ES piliečių ir gyventojų saugumo jausmą; kadangi pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje labai pasikeitė dėl ES artimiausios kaimynystės šalyse kilusių naujų konfliktų ir perversmų, greitos naujųjų technologijų plėtros ir bauginančiai augančio radikalizmo, dėl kurio kyla smurtas ir atsiranda terorizmas tiek pačioje ES, tiek kaimyninėse valstybėse;

F.  kadangi teroristinė propaganda sparčiau plinta naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; kadangi kibernetinis terorizmas sudaro sąlygas teroristų grupėms užmegzti ir palaikyti ryšius be fizinių kliūčių, kurias sudaro valstybių sienos, – taip mažėja poreikis turėti bazes ar prieglaudos vietas konkrečiose šalyse;

G.  kadangi ES susiduria su didele ir vis augančia vadinamųjų užsienio kovotojų, t. y. asmenų, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenimo ar pilietybės valstybes su tikslu vykdyti ar planuoti teroristinius aktus arba teroristų mokymo ar mokymosi, įskaitant su ginkluotais konfliktais susijusius mokymus, tikslais, grėsme; kadangi apytikriais skaičiavimais 3 500–5 000 ES piliečių paliko savo namus, norėdami tapti užsienio kovotojais po to, kai Sirijoje, Irake ir Libijoje prasidėjo karas ir smurtas, taip sukeldami didelių sunkumų ES piliečių saugumui;

1.  kuo griežčiausiai smerkia žiaurius išpuolius Paryžiuje ir pakartoja, kad reiškia gilią užuojautą Prancūzijos gyventojams ir aukų šeimoms ir vienijasi kovoje su terorizmu ir išpuoliu prieš mūsų demokratines vertybes bei laisves;

2.  griežtai ir kategoriškai smerkia visus teroristinius išpuolius, terorizmo skatinimą, tų, kurie dalyvauja teroristinėje veikloje, šlovinimą ir smurtinių ekstremistinių ideologijų propagavimą, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje tai vyksta ar yra propaguojama; pabrėžia, kad be saugumo nėra laisvės, o be laisvės nėra saugumo;

3.  susirūpinęs pastebi, kad sparčiai auga ES piliečių, kurie vyksta į konflikto zonas su tikslu prisijungti prie teroristinių organizacijų ir vėliau grįžta į ES teritoriją, skaičius; dėl jų ES vidaus saugumui ir ES piliečių gyvybėms kyla rizika; prašo Komisiją pasiūlyti aiškią ir bendrą ES užsienio kovotojų apibrėžtį, kad būtų sustiprintas teisinis tikrumas;

4.  pabrėžia, kad būtina sukurti daugiau specializuotų priemonių, skirtų kovoti su problema, kai ES piliečiai į užsienį išvyksta kovoti teroristinių organizacijų gretose; patvirtina, kad nors kai kuriais atvejais galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, tačiau siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, europiečių ir kitų užsienio kovotojų keliavimui ir spręsti su grįžusiais asmenimis susijusius klausimus, reikėtų taikyti kitas priemones; ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, pagrįstus sėkmingas šios srities strategijas, veiksmų planus ir programas sukūrusių valstybių narių geriausia patirtimi;

Kova su terorizmo ir radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, priežastimis

5.  pabrėžia, kad norint duoti atkirtį užsienio kovotojų ir terorizmo bendrai keliamai grėsmei reikia kovos su terorizmu strategijos, kuri būtų pagrįsta daugialypiu požiūriu, kuriuo būtų siekiama nuosekliai kovoti su tokiais veiksniais kaip radikalizacija, dėl kurios kyla smurtinis ekstremizmas, plėtoti socialinę sanglaudą ir įtrauktį, politinę bei religinę toleranciją, vengti getų kūrimo, nagrinėti internetu vykdomą kurstymą vykdyti teroristinius išpuolius ir duoti jam atkirtį, užkirsti kelią išvykimui norint prisijungti prie teroristinių organizacijų, neleisti verbuoti dalyvauti ginkluotuose konfliktuose ir šią veiklą apriboti, trukdyti teikti finansinę pagalbą teroristinėms organizacijoms ir pavieniams asmenims prie jų jungtis, prireikus užtikrinti griežtą baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijoms suteikti tinkamas priemones, kad jos galėtų savo pareigas vykdyti visiškai gerbdamos pagrindines teises;

6.  ragina valstybes nares investuoti į švietimo sistemas, kuriomis būtų siekiama reaguoti į radikalėjimo priežastis, įskaitant švietimo programas, skatinant integraciją, socialinę įtrauktį, dialogą, dalyvavimą, lygybę, toleranciją, skirtingų kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą ir reabilitacijos programas;

7.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į radikalizmo skatinimo kalėjimuose klausimą ir ragina valstybes nares keistis šios srities gerąja patirtimi; prašo atkreipti ypatingą dėmesį į kalėjimų ir sulaikymo centrų sąlygas, atskiras priemones skiriant kovai su radikalėjimu šioje aplinkoje; ragina valstybes nares padaryti daugiau, kad būtų patobulintos kalėjimų administracinės sistemos siekiant lengviau nustatyti nuteistuosius, dalyvavusius rengiant teroristinius išpuolius, stebėti radikalizacijos procesą ir užkirsti jam kelią ir parengti konkrečias pasitraukimo, reabilitacijos ir deradikalizacijos programas;

8.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant intensyviau vykdyti radikalizacijos prevenciją ir skatinti deradikalizacijos programas daugiau teisių suteikiant bendruomenėms ir pilietinei visuomenei ir bendraujant su jomis nacionaliniu bei vietos lygiu siekiant sustabdyti ekstremistinių ideologijų plitimą; ragina Komisiją sustiprinti ES informacijos apie radikalizaciją tinklą, kuriame dalyvauja visi subjektai, rengiantys kovos su radikalizacija kampanijas ir deradikalizacijos struktūras bei užsienio kovotojų grįžimo procesus, taip pat ragina tiesiogiai kovoti su ekstremistinėmis ideologijomis pasiūlant teigiamas alternatyvas;

9.  remia Europos kovos su teroristų propaganda, radikaliais tinklais ir verbavimo internete strategijos patvirtinimą; ši strategija būtų paremta tarpvyriausybiniu ir savanorišku pagrindu jau padėtomis pastangomis ir įgyvendintomis iniciatyvomis siekiant toliau keistis gerąja patirtimi ir veiksmingais metodais šioje srityje;

10.  ragina patvirtinti Tarybos rekomendaciją dėl nacionalinių strategijų, skirtų radikalėjimo, prevencijai; šioje rekomendacijoje būtų nagrinėjamos įvairios radikalėjimo priežastys ir valstybėms narėms teikiamos rekomendacijos dėl pasitraukimo, reabilitacijos ir deradikalizavimo programų rengimo;

Esamų teisėsaugos priemonių įgyvendinimas ir apžvalga

11.  ragina valstybes nares kuo tinkamiau išnaudoti ES lygiu veikiančias platformas, duomenų bazes ir įspėjimo sistemas, pavyzdžiui, Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir Išankstinės informacijos apie keleivius sistemą (APIS);

12.  pabrėžia, kad laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra viena svarbiausių Europos Sąjungos laisvių, ir todėl atmeta pasiūlymus sustabdyti Šengeno sistemos veikimą ir ragina vietoj to valstybes nares sugriežtinti galiojančias taisykles, kurios apima galimybę laikinai nustatyti dokumentų tikrinimą ir tinkamiau naudotis SIS II sistema; pažymi, kad jau galima atlikti tikslingą asmenų tikrinimą jiems kertant išorės sienas;

13.  įsipareigoja dirbti, kad iki metų pabaigos būtų pabaigta ES direktyva dėl keleivio duomenų įrašo (PNR); todėl ragina Komisiją nustatyti Teisingumo Teismo sprendimo dėl Duomenų saugojimo direktyvos(5) pasekmes ir jo galimą poveikį ES PNR direktyvai; ragina Tarybą daryti pažangą duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio srityje, kad trišaliai dialogai tiek dėl ES PNR direktyvos, tiek dėl duomenų apsaugos teisės aktų rinkinio galėtų vykti vienu metu; ragina Komisiją pakviesti nepriklausomus teisėsaugos, saugumo ir žvalgybos sričių ekspertus bei 29 straipsnio darbo grupės atstovus prisidėti nuomonėmis ir išdėstyti principus, atsižvelgiant į saugumo poreikius, dėl PNR reikalingumo ir proporcionalumo;

14.  ragina Komisiją nedelsiant ir vėliau reguliariai įvertinti šiuo metu taikomas priemones ir atlikti kovos su terorizmu srityje esančių trukumų vertinimus, o Europos Vadovų Taryba reguliariai vertina grėsmes, su kuriomis susiduria Sąjunga; ragina Komisiją ir Tarybą patvirtinti atnaujintą kovos su terorizmu programą, kurioje numatytas veiksmingas atsakas esamoms grėsmėms ir užtikrinamas veiksmingas saugumas tuo pačiu garantuojant teises ir laisves, kurios yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų;

15.  pabrėžia, kad svarbiausias kovos su terorizmu aspektas yra aukų ir jų artimųjų apsaugos ir paramos jiems politika; todėl ragina visas valstybes nares tinkamai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

16.  mano, kad kova su neteisėta prekyba ginklais turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su sunkių formų ir organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija priemonių ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti galiojančias neteisėto šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir ginklų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, gabenimo ES taisykles;

17.  palankiai vertina būsimą naujų teisės aktų dėl pinigų plovimo patvirtinimą Europos lygmeniu, nes taip visais lygiais bus žengtas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti jų veiksmingumą, taigi užkirsti kelią svarbiam teroristinių organizacijų finansavimo šaltiniui;

18.  ragina valstybes nares, naudojantis turimomis ES priemonėmis, pvz., Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), Europos arešto orderiu ir Europos tyrimo orderiu, vykdyti teisminį tarpusavio bendradarbiavimą;

ES vidaus saugumas, ES teisėsauga ir Agentūros pajėgumai

19.  ragina visas valstybes nares užkirsti kelią įtariamų terorizmu asmenų judėjimui sustiprinant išorės sienų kontrolę, sistemiškiau ir veiksmingiau tikrinant kelionės dokumentus, kovojant su neteisėta prekyba ginklais ir sukčiavimu asmens tapatybės srityje, taip pat nustatant rizikos sritis;

20.  susirūpinęs pažymi, kad teroristinės organizacijos vis plačiau naudoja internetą ir ryšių technologijas bendravimui, išpuoliams planuoti ir propagandai skleisti; prašo, kad interneto ir socialinės žiniasklaidos bendrovės bendradarbiautų su vyriausybėmis, teisėsaugos institucijomis ir pilietine visuomene, kad būtų kovojama su šia problema, kartu užtikrinant, kad visada būtų laikomasi bendrųjų žodžio laisvės ir privatumo principų; pabrėžia, kad priemonės, kuriomis kovos su terorizmu tikslais ribojamas naudojimasis duomenimis internete ir jų platinimas, turi būti būtinos ir proporcingos,

21.  pakartoja, kad duomenų rinkimas ir dalijimasis jais, taip pat vykdomas ir ES agentūrų, pvz., Europolo, turėtų būti vykdomi laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir grindžiami nuoseklia duomenų apsaugos sistema, pagal kurią ES lygmeniu būtų numatyti teisiškai privalomi asmens duomenų apsaugos standartai,

22.  primygtinai ragina valstybių narių teisėsaugos institucijas ir ES agentūras tarpusavyje labiau keistis informacija; taip pat pabrėžia, kad reikia patobulinti, sutvirtinti ir pagreitinti pasaulinį teisėsaugos institucijų dalijimąsi informacija; ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis veiksmingiau bendradarbiauti vykdant operatyvinę veiklą naudojantis tokiomis jau esamomis vertingomis priemonėmis, kaip antai jungtinės tyrimų grupės, Terorizmo finansavimo sekimo programa ir keleivio duomenų įrašo (PNR) susitarimai, taip pat ir operatyviau bei efektyviau dalytis svarbiais duomenimis ir informacija, kuriems taikomi atitinkami duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos reikalavimai;

23.  ragina Komisiją ir Tarybą, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje numatyta procedūra, atlikti išsamų ES kovos su terorizmu ir susijusių priemonių vertinimą, visų pirma, susijusį su jų įgyvendinimu valstybių narių teisėje ir praktikoje ir tuo, kaip valstybės narės šioje srityje bendradarbiauja su ES agentūromis, ypač Europolu ir Eurojustu, taip pat įvertinti likusias spragas ir įtraukti šį vertinimo procesą į Europos saugumo darbotvarkę;

24.  pabrėžia, kad būtina, jog Europos Sąjungos agentūros ir nacionalinės teisėsaugos institucijos kovotų su pagrindiniais teroristinių organizacijų pajamų šaltiniais, įskaitant pinigų plovimą, prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą ginklais; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti šios srities ES teisės aktus, kad būtų taikomas ES mastu suderintas požiūris; pažymi, kad valstybės narės Europolui ir Eurojustui perduoda tik 50 proc. savo turimos informacijos, susijusios su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

25.  ragina valstybes nares geriau išnaudoti ypatingus Europolo pajėgumus užtikrinant, kad jų nacionaliniai padaliniai teiktų Europolui tinkamą informaciją sistemingiau ir reguliariau; toliau remia pastangas Europole sukurti Europos kovos su terorizmu platformą siekiant kuo geriau išnaudoti jo veiklos, techninius ir keitimosi operatyvine informacija pajėgumus;

26.  pabrėžia, kad atnaujinant Pamatinį sprendimą 2008/919/TVR reikia siekti veiksmingesnio atsako ir baudžiamosios sistemos koordinavimo, kurį vykdytų Eurojustas, siekiant visoje ES suderinti su užsienio kovotojais susijusias nusikalstamas veikas, kad būtų nustatyta teisinė bazė ir palengvintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo spragų ir išspręsti praktines bei teisines problemas renkant įrodymus ir vertinant jų priimtinumą bylose dėl terorizmo;

27.  ragina užtikrinti griežtą demokratinę ir teisminę kovos su terorizmu politikos ir žvalgybos veiklos priežiūrą ES, vykdant nepriklausomą demokratinę priežiūrą, ir primygtinai teigia, kad bendradarbiavimas saugumo srityje turėtų griežtai atitikti tarptautinę teisę;

ES kovos su tarptautiniu terorizmu išorės strategijos priėmimas

28.  ragina ES aktyviai skatinti pasaulinę partnerytę kovojant su terorizmu ir artimai bendradarbiauti su regioniniais veikėjais, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Arabų Lyga, ir ypač su šalimis, Sirijos ir Irako kaimynėmis, ir valstybėmis, kurias šis konfliktas stipriai paveikė, pvz., Jordanija, Libanu ir Turkija, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, ypač su Kovos su terorizmu komitetu; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti sustiprintą ES ir tų valstybių vystymosi ir saugumo ekspertų tarpusavio dialogą;

29.  pabrėžia, kad ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms reikia pagrįsti savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių laikymusi; be to, pabrėžia, kad Sąjungos kovos su tarptautiniu terorizmu išorės veiksmais pirmiausia turėtų būti siekiama užkirsti kelią terorizmui, su juo kovoti ir patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn;

30.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) patvirtinti ES kovos su tarptautiniu terorizmu išorės strategiją siekiant kovoti su tarptautinio terorizmo ištakomis ir į kitas politikos kryptis integruoti kovą su terorizmu; ragina Komisiją ir EIVT parengti bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje strategiją ir tuo pačiu užtikrinti, kad būtų gerbiami tarptautiniai žmogaus teisių standartai;

31.  ragina ES peržiūrėti savo pietų Viduržemio jūros strategiją (šiuo metu vykdant Europos kaimynystės politikos peržiūrą) ir didžiausią dėmesį skirti paramai toms šalims ir veikėjams, kurie iš tiesų įsipareigoję saugoti bendras vertybes ir vykdyti reformas;

32.  pabrėžia, kad veiksmų planuose ir ES ir jos partnerių politiniuose dialoguose reikia dėmesį sutelkti į radikalizacijos prevenciją ir kovą su ja, taip pat stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, naudojantis dabartinėmis programomis ir turimais pajėgumais, dirbant su pilietinės visuomenės veikėjais šalyse, kurioms svarbi kova su terorizmu ir internetu ir kitomis komunikacijos priemonėmis vykdoma radikalizmo propaganda;

33.  pabrėžia, kad išsamioje ES kovos su terorizmu priemonių strategijoje taip pat reikia visiškai remtis jos užsienio ir vystymosi politikos sritimis, siekiant kovoti su skurdu, diskriminacija ir išstūmimu į užribį, duoti atkirtį korupcijai ir skatinti gerą valdymą ir užkirsti kelią konfliktams bei juos spręsti, nes visa tai prisideda prie tam tikrų grupių ir visuomenės sektorių išstūmimo į užribį, taigi ekstremistų grupuočių propaganda jiems gali daryti didesnį poveikį;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 45.
(2) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 119.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0384.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0102.
(5) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, 2006 4 13, p. 54).

Teisinis pranešimas