Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2217(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0015/2015

Pateikti tekstai :

A8-0015/2015

Debatai :

PV 09/03/2015 - 13
CRE 09/03/2015 - 13

Balsavimas :

PV 10/03/2015 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0050

Priimti tekstai
PDF 365kWORD 145k
Antradienis, 2015 m. kovo 10 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pažanga moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje srityje 2013 m.
P8_TA(2015)0050A8-0015/2015

2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje (2014/2217(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir į 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. pasaulinę moterų konferenciją ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypač į jos 6 straipsnį „Neįgalios moterys“;

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose (COM(2012)0614)),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Moterų ir vyrų lygybės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra (2010–2015 m.)“ (SWD(2013)0339),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2012-ųjų metinė ataskaita“ (SWD(2013)0171),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013)0833),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2012 m. paskelbtą ataskaitą „Pekino veiksmų programos įgyvendinimo ES valstybėse narėse apžvalga. Smurtas prieš moteris. Parama aukoms“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5–6 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“;

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo panaikinimo(6),

–  atsižvelgdamas į ES direktyvas nuo 1975 m. dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 2010/41/ES(7), Direktyva 2010/18/ES(8), Direktyva 2006/54/EB(9), Direktyva 2004/113/EB(10), Direktyva 92/85/EEB(11), Direktyva 86/613/EEB(12) ir Direktyva 79/7/EEB(13)),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl moterų judumo švietimo tikslais ir profesinio judumo Europos Sąjungoje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 57-osios sesijos: visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų darbo sąlygų paslaugų sektoriuje(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(21), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(22) ir 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei(29),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl kovos su smurtu prieš moteris(31),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (direktyva dėl motinystės atostogų (COM(2008)0637)),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės sporte ,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(32),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą dėl Barselonos tikslų „Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Komisijos ataskaitą „Statistiniai duomenys apie verslininkes Europoje“

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtą tyrimą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“, kuriame pirmą kartą nurodyti duomenys, susiję su įvairių formų smurto prieš moteris mastu, pobūdžiu ir pasekmėmis, taip pat moterų atsakas į smurtą ir jų sąmoningumas apie savo teises,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį, susijusį su visuomenės sveikata, ypač į jo 7 dalį, kurioje nustatyta, kad „Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą“;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0015/2015),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė teisė, Sutartyse pripažįstama nuo 1957 m., kai buvo priimta Romos sutartis, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi nors Europos Sąjunga priėmė daug dokumentų, kuriais užtikrinamos vyrų ir moterų lygios galimybės, vienodas elgesys su jais ir kuriuose kovojama su diskriminacija dėl lyties, ir nors Sąjunga nustatė konkretų tikslą lyčių lygybę integruoti į visą savo veiklą, padarytos pažangos nepakanka ir vis dar yra nemažai vyrų ir moterų nelygybės apraiškų;

B.  kadangi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, taip pat motinystės, tėvystės ir šeiminių pareigų pasidalijimo;

C.  kadangi labai svarbu atsižvelgti į tai, kad daug moterų ir mergaičių Europoje susiduria su daugybe diskriminacijos (dėl neįgalumo, migrantų šeimų, etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, nėštumo, namų padėties, nedidelio išsilavinimo, patirto smurto ir pan.) formų įvairiose srityse ir kad jų padėtis pastaraisiais metais pablogėjo;

D.  kadangi strategija „Europa 2020“, kurios tikslas – pasiekti, kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis, siekiama plataus užmojo tikslų, įskaitant, kad užimtumo rodikliai siektų 75 proc. ir kad asmenų, kurie kenčia nuo skurdo ir socialinės atskirties arba kuriems tai gresia, skaičius iki 2020 m. sumažėtų bent 20 milijonų, o šių tikslų nebus galima pasiekti, jei valstybės narės nevykdys novatoriškos politikos, kuria būtų siekiama tikros vyrų ir moterų lygybės;

E.  kadangi valstybių narių vykdoma biudžeto konsolidavimo politika visų pirma taikoma viešajam sektoriui, kuriame moterų yra daugiau ir iš kurio būtent moterys gauna daugiausia paramos, todėl jos yra baudžiamos dvigubai, ir kadangi dėl šios politikos užimtumas tampa mažiau saugus, nes visų pirma daugėja darbo ne visą darbo dieną (32 proc. moterų ir 8,2 proc. vyrų) ir laikinųjų sutarčių, jau neminint mažėjančio uždarbio;

F.  kadangi daugiau moterų nei vyrų gyvena skurde ir atskirtyje, ypač vyresnio amžiaus moterų, kurių vidutinė pensija maždaug 39 proc. mažesnė nei vyrų, ir vienišų motinų; kadangi moterys dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną, pagal terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis dėl šeiminių priežasčių ir kadangi moterų skurdui ypač didelį poveikį daro mažų garantijų darbas;

G.  kadangi kova su skurdu yra vienas iš penkių Komisijos pasiūlytų įvertinamų strategijos „ES 2020“ tikslų; kadangi 10-ąja strategijos „Europa 2020“ integruota gaire (socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu) būtų skatinama patvirtinti nacionalines politikos priemones, siekiant apsaugoti moteris, ypač nuo skurdo grėsmės, užtikrinant pajamas šeimoms, kuriose yra tik vienas iš tėvų, arba pagyvenusioms moterims,

H.  kadangi dėl krizės dar labiau sumažėjo gimstamumas Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad nedarbas, nesaugios sąlygos, netikrumas dėl ateities ir ekonomika lėmė tai, kad poros, visų pirma jaunesnio amžiaus moterys, atidėlioja galimybę turėti vaikų, todėl Sąjungoje toliau stiprėja demografinio senėjimo tendencija;

I.  kadangi tam tikrose valstybėse narėse dabartinė mokesčių sistema atskleidžia ribotą šeimos suvokimą, nes palankesnės sąlygos sudaromos šeimoms, kuriose dirba tik vienas asmuo, taigi dažnai moterys atgrasomos nuo darbo, o vieni vaikus auginantys asmenys, daugiavaikės šeimos ir šeimos, kuriose yra išlaikomų asmenų, nėra pakankamai remiamos;

J.  kadangi nors ES moterys sudaro 60 proc. absolventų, vyresniųjų pareigūnų ir spendimus priimančių asmenų postuose joms atstovaujama neproporcingai mažai, o moterų mokslininkių ir inžinierių dalis ES yra 33 proc., tačiau sveikatos, švietimo ir paramos sektoriuose jos sudaro 80 proc. darbuotojų;

K.  kadangi pastebima ryški horizontalioji segregacija arba darbo pasidalijimas pagal lytį: beveik pusė dirbančių moterų įgijusios 10 iš 130 Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) parengtame Tarptautiniame profesijų klasifikatoriuje išvardytų profesijų ir tik 16 proc. dirbančiųjų užima darbo vietas sektoriuose, kuriuose vyrų ir moterų skaičius yra vienodas;

L.  kadangi mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), sudarančių 99 proc. Europos bendrovių ir sukuriančių du trečdalius darbo vietų privačiajame sektoriuje, vaidmuo itin svarbus siekiant strategijos „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ įgyvendinimo; kadangi 31 proc. verslininkų ES yra moterys; kadangi verslumo lygis tarp moterų yra 10 proc., palyginti su vyrais, kurių lygis – 19 proc.; kadangi reikia skatinti moterų verslumą ir skatinti jo augimą;

M.  kadangi apie 42 proc. nuolat žemės ūkio veikloje Europos Sąjungoje dalyvaujančių subjektų yra moterys ir trims ūkiams iš dešimties ES vadovauja moterys; kadangi lygių lyčių galimybių skatinimas stengiantis, kad moterys kuo aktyviau dalyvautų ekonominiame ir socialiniame gyvenime, visų pirma žemės ūkio veikloje, turi būti nuolatinis rūpestis Europoje;

N.  kadangi moterų užimtumo lygis siekia 63 proc., vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekia 16,4 proc., 73 proc. valstybių narių parlamentų narių yra vyrai, moterys sudaro 17,8 proc. didžiųjų įmonių valdybų narių ir per savaitę praleidžia beveik tris kartus daugiau laiko nei vyrai atlikdamos namų ruošos darbus, pavyzdžiui, rūpindamosi vaikais, pagyvenusiais asmenimis, neįgaliaisiais ir šeimininkaudamos;

O.  kadangi 37 proc. naujojo Europos Parlamento narių, 9 iš 28 naujosios Komisijos narių ir 7 iš 28 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų yra moterys;

P.  kadangi moterų nedarbo lygis yra pernelyg mažas, nes dauguma moterų, visų pirma tos, kurios gyvena kaimo arba nuošaliose vietovėse, taip pat dauguma tų, kurios tik šeimininkauja namuose ir rūpinasi vaikais, nėra įrašytos kaip neturinčios darbo; taip pat kadangi dėl šios padėties suteikiamos nevienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis (pašalpomis, pensijomis, motinystės atostogomis, nedarbingumu dėl ligos, socialine apsauga ir kt.);

Q.  kadangi, jei tempas nesikeis, reikės laukti 2038 m., kol bus pasiektas 73 proc. moterų užimtumo lygis, o darbo užmokesčio lygybės bus pasiekta 2084 m; kadangi vienodo moterų ir vyrų skaičiaus nacionaliniuose parlamentuose, ES institucijose ir Europos įmonių valdybose būtų galima tikėtis 2034 m., tačiau reikės laukti 2054 m., kol bus vienodai dalijamasi namų ruošos darbais;

R.  kadangi dėl to, jog nepavyko užtikrinti politikos krypčių, kuriomis būtų lengviau suderinamas darbas ir asmeninis gyvenimas ir trūksta kokybiškų vaikų priežiūros įstaigų bei pagalbos paslaugų vyresniems žmonėms, kuriems reikia priežiūros, yra didžiausios kliūtys moterų ekonominei nepriklausomybei, jų galimybei siekti atsakingų pareigų ir vienodam moterų bei vyrų dalyvavimui darbo rinkoje, taip pat siekiant užkirsti kelią skurdui ir iš jo išbristi;

S.  kadangi norint pasiekti lyčių lygybę būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeimos ir namų ruošos pareigomis, visų pirma labiau naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; kadangi ketvirtadalyje valstybių narių tėvystės atostogų nėra;

T.  kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai ir toliau turi didelės įtakos moterų ir vyrų pareigų pasidalijimui namuose, darbe ir apskritai visuomenėje, todėl apribojamos moterų darbo, asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybės, joms trukdoma visiškai išnaudoti savo potencialą kaip asmenims ir kaip ekonominės veiklos vykdytojoms;

U.  kadangi žiniasklaida gali atlikti vaidmenį tiek skleidžiant su stereotipais, blogu moters įvaizdžiu, mažų mergaičių hiperseksualumu susijusią informaciją, tiek ir informaciją apie lyčių stereotipų naikinimą, moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese skatinimą bei lyčių lygybės skatinimą;

V.  kadangi Taryba vis dar nepriėmė oficialios pozicijos dėl dviejų Europos Parlamento priimtų teisėkūros rezoliucijų lyčių lygybės požiūriu itin svarbiais klausimais, t. y. dėl 2010 m. spalio 20 d. rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl motinystės atostogų ir dėl 2013 m. lapkričio 20 d. teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių;

W.  kadangi savo 2013 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje dėl Direktyvos 2006/54/EB taikymo Komisija kelia klausimą, ar 26 valstybių narių nacionaliniai teisės aktai atitinka naująsias direktyvos nuostatas(33);

X.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtame tyrime teigiama, kad ES kas trečia moteris susidūrė su fizine ar psichine prievarta, kadangi viena iš penkių, sulaukusi 15 metų, patyrė fizinį smurtą ir beveik pusė – psichologinį smurtą; kadangi smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas, galintis turėti sunkių psichologinių pasekmių ir darantis poveikį visiems visuomenės sluoksniams, neatsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, socialinę padėtį ir kilmės arba gyvenamąją šalį, ir yra vienas iš nusikaltimų, apie kuriuos pranešama rečiausiai; kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių kliūčių siekti tikros vyrų ir moterų lygybės;

Y.  kadangi smurto prieš moteris ir mergaites mastas internete didėja, o nepilnamečių elgesys socialiniuose tinkluose šiuo atžvilgiu ypač kelia susirūpinimą;

Z.  kadangi Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija baigs galioti 2016 m. kadangi pagal 2014 m. Eurostato ataskaitą dėl prekybos žmonėmis didžioji dauguma (80 proc.) registruotų aukų, kuriomis buvo prekiaujama ES, buvo moterys ir mergaitės;

AA.  kadangi šešios valstybės narės dar nepasirašė Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir tik aštuonios valstybės ją ratifikavo;

AB.  kadangi, rengiant viešąją nacionalinę ir ES politiką, labai svarbu rinkti patikimus, palyginamus ir pagal lytis suskirstytus duomenis, ypač susijusius su smurtu prieš moteris;

AC.  kadangi moterys turi specifinių sveikatos problemų ir gerokai rečiau dalyvauja klinikiniuose tyrimuose negu vyrai ir šie skirtumai turi didelį poveikį moterų sveikatai;

AD.  kadangi mergaitės ir moterys, ypač 15–24 m., rečiau nei berniukai ir vyrai dalyvauja fizinėje veikloje ir sportas yra saviraiškos bei tobulėjimo būdas, taip pat pilietiškumo ir solidarumo priemonė, be to, reguliarus sportavimas gerina fizinę ir psichinę sveikatą; kadangi smurtas prieš moteris, smurtas dėl stereotipų, darbo užmokesčio skirtumų ir kliūčių moterims užimti vadovaujamąsias pareigas taip pat pastebimas sporto srityje;

AE.  kadangi lytinės ir reprodukcinės teisės yra pagrindinės žmogaus teisės ir derėtų į jas atsižvelgti Sąjungos sveikatos srities veiksmų programoje;

AF.  kadangi lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos rengimas ir įgyvendinimas priklauso valstybių narių kompetencijai;

AG.  kadangi metinė Komisijos rengiama lyčių lygybės ataskaita yra itin svarbi priemonė siekiant įvertinti moterų padėtį Europoje;

Moterų ir vyrų lygybė strategijoje „Europa 2020“

1.  ragina ES institucijas ir valstybes nares, formuojant politiką, savo biudžeto procedūrose ir taikant ES programas bei veiksmus, imantis aktyvių priemonių, ypač ekonomikos gaivinimo politikos srityje, integruoti lyčių aspektą, atsižvelgti į moterų teises ir lygias galimybes ir sistemiškai vykdyti kiekvieno atvejo poveikio lytims analizes;

2.  tvirtina, kad 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos tikslų, ypač tikslų, susijusių su ekonomine nepriklausomybe, nepavyks greitai pasiekti, visų pirma todėl, kad panaikintas sprendimas dėl direktyvos dėl motinystės atostogų; taip pat pabrėžia, kad vyrų ir moterų ekonominiai skirtumai palaipsniui didėja;

3.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į strategiją „Europa 2020“ integruoti lyčių ramstį, siekiant įvertinti lyčių užimtumo skirtumo mažinimo pažangą ir į metinę augimo apžvalgą įtraukti politikos priemones, kurios vėliau pavirstų konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrąjį investavimo į socialinę infrastruktūrą planą, nes apskaičiuota, kad parengus investavimo į lyties aspekto integravimą planą Europos BVP laipsniškai didėtų ir iki 2018 m. pasiektų 2,4 procentiniais punktais didesnį lygį negu tuo atveju, jei investavimo planas nebūtų parengtas;

5.  pažymi, kad moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis galėtų reikšmingai padidinti ES ekonominį potencialą, tuo pačiu užtikrinant jos sąžiningą ir įtraukų pobūdį; primena, kad pagal EBPO prognozes visiškai užtikrinus dalyvavimo darbo rinkoje lygybę iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis BVP padidėtų 12,4 proc.;

6.  toliau laikosi nuomonės, kad reikia skubiai kovoti su moterų, ypač pagyvenusių moterų ir vienišų motinų, taip pat smurto dėl lyties aukomis tapusių moterų, neįgalių moterų, imigrančių, mažumų atstovių, skurdu; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingesnes įtraukties strategijas ir efektyviau naudoti socialinei politikai skiriamus išteklius, pvz., Europos socialinį fondą ir struktūrinius fondus;

7.  apgailestauja, kad socialinės politikos veiksmingumas mažinant skurdą namų ūkiuose, kuriuose yra tik vienas suaugęs asmuo (padėtis, kurioje yra saugiausiai našlių ir vienišų motinų), 2012 m. sumažėjo beveik 50 proc., palyginti su 2005 m.; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad socialinės politikos įgyvendinimas valstybėse narėse siekai tik vieną trečiąją Europos vidurkio; todėl ragina valstybes nares stiprinti socialinę apsaugą, visų pirma skirtą bedarbiams, kaip skurdo augimo, ypač tarp moterų, mažinimo priemonę;

8.  ragina Tarybą ir Komisiją spręsti, asmenų, kurie kenčia nuo skurdo ir socialinės atskirties, lyčių aspekto problemą; apgailestauja, kad iki šiol per metinius Europos semestro ciklus priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos nepakankamai suderintos su strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialiniais tikslais; ragina nuolat konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nagrinėti struktūrines moterų skurdo priežastis;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares, formuojant savo mokesčių ir išmokų politiką, atsižvelgti į šeimų struktūrų raidą, ypač finansiškai remti asmenis, kurie vaikus augina vieni, ir pagyvenusius asmenis, teikiant mokestines lengvatas ar pagalbą sveikatos priežiūros srityje;

10.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad kuriant ES sanglaudos politikos fondus būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę bei lyčių perspektyvos įtraukimą ir šie aspektai būtų skatinami rengiant ir įgyvendinant jų programas, įskaitant kiek tai susiję su stebėsena, ataskaitų teikimu ir vertinimu;

11.  apgailestauja, kad dabar metinė ataskaita tėra tik darbo dokumentas, pridėtas prie Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos, ir primygtinai ragina Komisiją grąžinti šiai ataskaitai politinį teisėtumą, remiant oficialų ir atskirą jos tvirtinimą;

Moterų ir vyrų lygybė užimtumo ir sprendimų priėmimo srityje

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sumažinti lyčių skirtumus atlyginimų ir pensijų srityje, išsprendžiant problemą, susijusią su dideliu moterų, dirbančių mažai apmokamą ir mažų garantijų darbą ne visą darbo dieną, skaičiumi, ir užtikrinama, kad būtų pakankamai geros kokybės vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims skirtų priežiūros įstaigų; apgailestauja, kad daugiau nei trečdalis Europos Sąjungoje gyvenančių pagyvenusių moterų negauna jokios pensijos; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi su Direktyva 2006/54/EB susijusių teisių, įskaitant vienodo užmokesčio principą ir darbo užmokesčio nustatymo skaidrumą, ir peržiūrėti vienodo požiūrio srities nacionalinės teisės aktus siekiant juos supaprastinti ir modernizuoti; ragina Komisiją nuolat stebėti lyčių lygybės direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl Direktyvos 2006/54/EB naujos redakcijos, remiantis šios direktyvos 32 straipsniu bei SESV 157 straipsniu, pasiūlyti jos pakeitimus atsižvelgiant į išsamias Europos Parlamento 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijos priede pateiktas rekomendacijas;

13.  apgailestauja, kad moterys negauna tokio pat darbo užmokesčio tais atvejais, kai jų darbas yra toks pat kaip vyrų arba lygiavertis, smerkia horizontaliąją bei vertikaliąją segregaciją; taip pat pabrėžia, kad didžioji dauguma mažų darbo užmokesčių ir beveik visi labai maži darbo užmokesčiai mokami ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims, ir primena, kad apie 80 proc. šių neturtingų darbuotojų yra moterys; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimo išvadomis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą sumažinus vienu procentiniu punktu ekonomikos augimas padidėtų 0,1 proc., taigi darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas itin svarbus atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį; todėl ragina valstybes nares, darbdavius ir profesinių sąjungų judėjimus parengti ir įgyvendinti praktiškas konkrečias darbo vertinimo priemones, skirtas padėti nustatyti lygiavertį darbą ir taip užtikrinti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, vykdyti iniciatyvią politiką, kuria būtų skatinamos kokybiškos moterų darbo vietos, ypač kovoti su stereotipais, horizontalia ir vertikalia profesine segregacija, remti perėjimą nuo darbo ne visą darbo dieną prie darbo visą darbo dieną ir visų pirma orientuotis į nesimokančius, nedirbančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis (NEET); ragina valstybes nares nustatyti konkrečius užimtumo tikslus remiantis savo nacionalinėmis reformų programomis, siekiant užtikrinti, kad moterys ir vyrai turėtų vienodas galimybes patekti į darbo rinką ir joje dalyvauti;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kad būtų įgyvendinama iniciatyvi politika, kuria moterys skatinamos siekti karjeros moksle, visų pirma rengiant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, skatinti moterų dalyvavimą „vyriška“ laikomos veiklos sektoriuose, kaip antai mokslo ir naujųjų technologijų sektorius, siekiant gauti didžiausią naudą iš žmogiškojo kapitalo, kurį sudaro Europos moterys; ypač pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos siūlo naujas galimybes ir ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų visiškai integruotas į artimiausių penkerių metų skaitmeninės darbotvarkės prioritetus;

16.  pabrėžia, kad finansinis nepriklausomumas yra pagrindinė priemonė užtikrinant lygybę ir kad moterų verslumas yra nepakankamai vertinamas ir juo nepakankamai naudojamasi siekiant ES augimo ir konkurencingumo; todėl ragina Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) surinkti daug vertingų duomenų apie moterų verslumą; ragina valstybes nares, Komisiją ir kitas atitinkamas įstaigas, pavyzdžiui prekybos rūmus, pramonę, skatinti ir remti moterų verslumą sudarant palankesnes sąlygas gauti kreditą, sumažinant biurokratizmą ir kitas kliūtis, trukdančias moterims pradėti veiklą, į atitinkamas politikos sritis integruojant lyčių aspektą, skatinant kurti socialinėms verslininkėms skirtą bendrą daugiakalbę elektroninių duomenų ir informacijos mainų platformą, remiant regionų ir visos Europos lygmens kuravimą ir lygiarangius tinklus;

17.  mano, kad norint padėti moterims grįžti į darbo rinką reikia daugiaplanės politikos, kuri apimtų profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, stabilesnio užimtumo ir diferencijuoto darbo organizavimo praktikos skatinimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad vis plačiau taikomas lankstus darbo grafikas; pažymi, kad lankstus darbo grafikas daugiausia įtakos turi ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims, kurių daugumą sudaro moterys; todėl mano, kad turi būti išsaugota teisė į kolektyvinį susitarimą, nes taip skatinama kova su diskriminacija, taip pat teisių apsauga ir pripažinimas;

18.  pabrėžia, kad didelis užimtumo priemonių lankstumas, gali suteikti moterims daugiau galimybių aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau pabrėžia, kad lankstumas gali turtėti neigiamos įtakos moterų darbo užmokesčiui ir pensijoms; todėl atkreipia dėmesį i tai, kad reikia pateikti konkrečius pasiūlymus siekiant suderinti darbą, šeiminį ir asmeninį gyvenimą ir skatina vyrus ir moteris dalintis pareigomis profesinėje, šeimos ir socialinėje srityse, ypač pagalbos išlaikomiems asmenims ir vaikų globos srityse;

19.  ragina valstybes nares į kaimo plėtros programas įtraukti strategijas, kuriomis kaimo vietovėse skatinamas darbo vietų moterims kūrimas, suteikiant joms galimybę užsitikrinti deramas pensijas, taip pat politiką, kuria moterims sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose šio sektoriaus forumuose ir skatinamos lygios galimybės kaimo vietovėse, susijusios su žemės ūkio daugiafunkciškumu;

20.  pabrėžia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje įsigali bendra nuomonė, jog būtina skatinti lyčių lygybę, taigi ir moterų dalyvavimą ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo procese, nes tai yra pagrindinių teisių ir demokratijos klausimas šiuo nepakankamo demokratijos įgyvendinimo laikotarpiu; todėl palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse teisės aktais nustatytos pariteto sistemos ir lyčių kvotos, ir ragina Komisiją išdėstyti poziciją dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo, kad būtų galima kuo greičiau tęsti teisėkūros procesą; ragina Tarybą ir Komisiją imtis priemonių, reikalingų skatinant valstybes nares imtis veiksmų, kuriais remiantis moterys ir vyrai galėtų vienodai aktyviai dalyvauti įvairiose sprendimų priėmimo srityse; ragina Bendrijos institucijas daryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų lyčių lygybę Komisijos narių kolegijoje ir visuose aukštuose institucijų, agentūrų, institutų ir Bendrijos įstaigų postuose;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę vykdant viešuosius pirkimus į kvietimus teikti pasiūlymus įtraukti nuostatas dėl lyties, kad įmonės būtų skatinamos savo gretose laikytis lyčių lygybės; pripažįsta, kad ši mintis gali būti tobulinama tik užtikrinant teisę į konkurenciją ES;

Profesinės veiklos ir šeimyninio gyvenimo suderinimas

22.  sveikina Švediją, Belgiją, Prancūziją, Slovėniją, Daniją ir Jungtinę Karalystę pasiekus Barselonos tikslus ir ragina kitas valstybes nares ir toliau dėti pastangas, kad juos pasiektų; ragina valstybes nares neapsiriboti šiais tikslais ir nacionalinėse bei vietos institucijose įtvirtinti labiau sistemišką ir integruotą požiūrį švietimo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugų, ypač teikiamų jaunesniems nei 3 metų amžiaus vaikams, srityje; ragina Komisiją ir toliau finansiškai remti valstybes nares, kad jos galėtų užtikrinti tėvams prieinamas vaikų priežiūros sistemas, visų pirma lopšelius, taip pat šias įstaigas steigiant darbovietėse; mano, kad šeimos planus, asmeninį gyvenimą ir profesinius siekius suderinti galima tik tuo atveju, jei asmenys ekonominiu ir socialiniu požiūriais gali tikrai laisvai rinktis, jei ši pasirinkimo laisvė grindžiama Europos ir nacionaliniu lygmenimis priimtais politiniais ir ekonominiais sprendimais ir minėtieji asmenys dėl to nenukenčia, ir jeigu sukurta reikiama infrastruktūra; ragina valstybes nares padidinti paramos vaikams biudžetą, kad būtų galima plėtoti dienos centrų, lopšelių ir užklasinės veiklos vaikams viešųjų paslaugų teikimo viešuosius tinklus; taip pat ragina Komisiją į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas įtraukti klausimą dėl prieinamų vaikų priežiūros įstaigų trūkumo;

23.  labai apgailestauja, kad, nors Bendrija ir skyrė finansavimą (2007–2013 m. iš struktūrinių fondų skirta 3,2 mlrd. EUR remti valstybes nares kuriant vaikų priežiūros įstaigas ir skatinant moterišką darbą), kai kurios valstybės narės sumažino biudžetą, o tai turi įtakos galimybei naudotis vaikų priežiūros paslaugomis (lopšelių uždarymas), kokybei (mažiau reikalingų darbuotojų) ir kainų kėlimui;

24.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares nustatyti apmokamas tėvystės atostogas, kurios truktų mažiausiai 10 darbo dienų, ir remti teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kurios sudarytų sąlygas vyrams, visų pirma tėvams, naudotis savo teise į asmeninio ir profesinio gyvenimo suderinimą, ypač skatinant, kad vaiko priežiūros atostogas, kol vaikas pasiekia tam tikrą amžių, vienodomis sąlygomis, bet be perleidimo teisės galėtų imti arba tėvas, arba motina;

25.  apgailestauja dėl direktyvos dėl motinystės atostogų blokavimo Taryboje, primygtinai ragina valstybes nares pratęsti derybas ir pakartoja savo pageidavimą bendradarbiauti;

26.  ragina valstybes nares pradėti teikti nebrangias, lanksčias, kokybiškas ir lengvai prieinamas asmenų, kurie patys negali užsiimti kasdienio gyvenimo veikla, nes jiems trūksta funkcinio savarankiškumo priežiūros paslaugas, taip siekiant padėti suderinti asmeninį, šeimos gyvenimą ir darbą;

Kova su smurtu prieš moteris

27.  ragina Komisiją skatinti Stambulo konvencijos ratifikavimą nacionaliniu lygmeniu ir pradėti Sąjungos prisijungimo prie šios konvencijos procedūrą; pabrėžia, kad neatidėliojamas visų valstybių narių prisijungimas prie Stambulo konvencijos padės kurti integruotą politiką ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su visomis smurto prieš moteris formomis srityje;

28.  pakartoja savo raginimą Komisijai, remiantis SESV 84 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos valstybių narių veiksmų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srityje skatinimo ir rėmimo priemonės, ir parengti išsamią ir veiksmingą politikos programą, skirtą kovai su smurtu dėl lyties, ypač daug dėmesio skiriant prevencijai, nusikaltimo vykdytojų patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, aukų apsaugai ir tinkamų paslaugų bei mokymų apie lygybę teikimui, taip pat numatant bausmes už moterų diskriminavimą arba smurtą prieš jas; be to ragina valstybes nares sistemingai dirbti siekiant suteikti moterims galimybių pranešti apie smurto atvejus institucijoms ir užtikrinti specialistų, dirbančių su aukomis, švietimą ir mokymą;

29.  ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą ir tinkamai finansuojamą savo komunikato dėl moters lytinių organų žalojimo atsisakymo įgyvendinimą;

30.  ragina Europos Sąjungos Tarybą pritaikyti nuostatą dėl pereigos ir vieningai priimti sprendimą dėl smurto dėl lyties apibrėžties kaip vienos iš nusikalstamų sričių, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje, kurioje jau atkreipiamas dėmesys į prekybą žmonėmis ir seksualinį moterų ir vaikų išnaudojimą;

31.  ragina Komisiją geriau reguliuoti skaitmeninę rinką siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo smurto internete;

32.  rekomenduoja valstybėms narėms savo nacionaliniuose veiksmų planuose, skirtuose smurtui šeimoje panaikinti, nurodyti pareigą remti dokumentų neturinčias migrantes taip pat, kaip būtų remiamos teisėtai esančios moterys ir nereikalaujant, kad institucijos apie šiuos atvejus praneštų valdžios institucijoms;

33.  rekomenduoja valstybėms narėms sutvirtinti nemokamas visuomenės sveikatos paslaugas siekiant remti visas moteris, patyrusias smurtą, įskaitant pabėgėles, ir, be kitų priemonių, stiprinti savo gebėjimus specializuotą pagalbą teikti įvairių tautybių moterims, taip pat neįgalioms moterims;

34.  pakartoja savo prašymą Komisijai ir valstybėms narėms 2016 m. paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metais ir skirti pakankamai išteklių sąmoningumo ugdymo veiksmams; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą valdžios institucijų ir susijusias pareigas užimančių asmenų, taip pat specialistų, kaip antai policininkų, gydytojų, teisėjų, advokatų, mokytojų ir visų tų, kurie eidami tokias pareigas galėtų suteikti pagalbą smurto aukomis tapusioms moterims, mokymą;

35.  prašo Komisijos atsižvelgiant į tai, jog terminas, per kurį valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, pasibaigė 2015 m. sausio 11 d., paskatinti Europos apsaugos orderių Europos registro sukūrimą;

36.  pripažįsta, kad karo paveiktuose regionuose smurtas prieš moteris yra akivaizdus pagrindinių jų teisių pažeidimas ir menkinančio bei žeminančio elgesio su moterimi išraiška; pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė yra būtinas veiksnys taikai pasiekti, todėl būtina ne tik užkirsti kelią šiems moteris veikiantiems reiškiniams, bet ir su jais kovoti;

37.  ragina EIGE, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Eurostatą ir toliau rinkti palyginamus duomenis, ypač suderintus duomenis apie smurtą, kad valstybės narės ir Komisija turėtų reikiamas priemones veiksmingai politikai formuoti; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į lyčių lygybės institucinių mechanizmų valstybėse narėse padėtį, kad ekonominio sunkmečio poveikis ir jo metu vykdytos reformos ateityje nedarytų žalos šiems mechanizmams, be kurių moterų ir vyrų lygybės horizontalusis prioritetas visose politikos srityse bei jo valdymo specifika nebus rezultatyvus;

38.  ragina Komisiją išsaugoti programą „Daphne“ Teisių ir pilietiškumo programoje tiek jos finansavimo, tiek ir matomumo lygmeniu, kad su smurtu prieš moteris kovojančioms asociacijoms būtų suteikta galimybė tęsti savo veiklą;

39.  dar kartą ragina Komisiją dabartiniame Europos lyčių lygybės institute įkurti Europos smurto dėl lyties observatoriją, kuriai vadovautų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srities Europos koordinatorius;

40.  primygtinai ragina Komisiją griežtai smerkti žiniasklaidos kampanijas arba kitus pranešimus, kuriuose seksualinės prievartos aukos vaizduojamos atsakingomis už šiuos veiksmus, nes tokios prielaidos prieštarauja visiems pagrindiniams lyčių lygybės principams;

Kova su stereotipais dėl lyties

41.  pabrėžia esminį švietimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais ir siekiant nutraukti diskriminaciją dėl lyties; pabrėžia, kad plečiant moterų teises ir skatinant vyrų ir moterų lygybę į šį procesą būtina įtraukti mažus berniukus ir vyrus; todėl ragina Komisiją imtis ryžtingų politinių veiksmų, skirtų lyčių stereotipams įveikti ir paskatinti valstybes nares didinti informuotumą apie vyrų ir moterų teisių ir galimybių švietimo sistemose lygybę;

42.  ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama, kad socialinė žiniasklaida vartotų tokią kalbą, kuria nebūtų diskriminuojama dėl lyties, užtikrintų aktyvų moterų dalyvavimą ir harmoningą atstovavimą joms, taip pat užtikrintų, kad būtų pateikiama įvairių abiejų lyčių vaizdinių, kurie apimtų daugiau negu bendros grožio sąvokos ar lyčių požiūriu diskriminuojantys įvairiose gyvenimo srityse atliekamų vaidmenų stereotipai, ypač ten, kur turinys skiriamas vaikams ir jaunimui;

43.  ragina valstybes nares, ir jų žiniasklaidos reguliavimo institucijas, atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje moteriai suteikiamą vietą, ypač televizijoje, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, pirmiausia siekiant užkirsti kelią moterų orumo įžeidinėjimui ir neleisti plisti su lytimi susijusiems stereotipams bei neprisidėti prie mažų mergaičių hiperseksualumo didinimo;

44.  ragina valstybes nares, patvirtinus Tarybos išvadas dėl moterų ir vyrų lygybės sporte, visapusiškai išnaudoti sporto teikiamas galimybes, kad būtų skatinama lyčių lygybė, visų pirma sudarant konkrečius veiksmų planus, kuriais būtų siekiama kovoti su stereotipais ir smurtu, taip pat siekiant skatinti profesionalių sportininkų ir sportininkių lygybę ir moterų sportą;

Visuomenės iššūkiai

45.  pažymi, kad įvairūs tyrimai atskleidžia, jog abortų rodikliai šalyse, kuriose ši procedūra teisėta ir kuriose ji draudžiama, yra panašūs, dažnai pastarosiose jie dar didesni (Pasaulio sveikatos organizacija, 2014 m.);

46.  pažymi, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių bei lytinio švietimo politikos rengimas ir įgyvendinimas priklauso valstybių narių kompetencijai; tačiau pabrėžia, kad ES gali prisidėti skatindama gerąją valstybių narių patirtį;

47.  pabrėžia, kad moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, įskaitant galimybę lengvai gauti kontraceptinių priemonių ir nutraukti nėštumą; taigi pritaria priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei geriau informuoti moteris apie jų teises ir esamas paslaugas; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti priemones ir veiksmus, kurie padėtų didinti vyrų sąmoningumą jų pareigų lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais;

48.  atkreipia dėmesį į paaugliams, jaunimui ir suaugusiems skirtą aktyvią prevencijos, švietimo ir informacijos politiką, kuria siekiama, kad mūsų visuomenė galėtų džiaugtis gera lytine ir reprodukcine sveikata ir taip išvengtų lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo;

49.  ragina valstybes nares taikant Reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų užtikrinti lygias vyrų ir moterų atstovavimo klinikiniuose tyrimuose galimybes, visų pirma skiriant ypatingą dėmesį dalyvių populiacijos skaidrumui; ragina Komisiją nagrinėjant, ar šis reglamentas įgyvendintas tinkamai, konkrečiai stebėti moterų ir vyrų lygybės aspektus;

50.  primena, kad 2011 m. sausio 22 d. ES ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų teisių, pagal kurią visos ją pasirašiusios šalys įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą nediskriminuojant dėl negalios ir nesiimti jokių veiksmų ar praktikos, kurie būtų nesuderinami su šia konvencija;

Moterų ir vyrų lygybė ES išorės santykių srityje

51.  ragina Komisiją ryžtingai skatinti moterų ir vyrų lygybę išorės santykių tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių srityje ir taip stiprinti visuotinį strateginį požiūrį į lygybę; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir regionų organizacijomis, siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę ir didinti informuotumą apie moterų teises;

52.  ragina ES nutraukti politiką, kuria nustatoma šeimos narių tarpusavio priklausomybė pagal šeimų susijungimo nuostatą, ir ragina ES ir jos valstybes nares migrantėms suteikti atskirą leidimą gyventi šalyje, ypač smurto šeimoje atvejais;

53.  ragina Europos Komisiją įtraukti lyčių lygybės ir moterų teisių aspektus į visus partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis ir visas derybų programas;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 181, 2013 6 29, p. 4.
(2) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(3) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(4) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(5) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvados
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105.
(7) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
(8) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.
(9) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(10) OL L 373, 2004 12 21, p. 37
(11) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(12) OL L 359, 1986 12 19, p. 56.
(13) OL L 6, 1979 1 10, p. 24.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0375.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0073.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0247.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0045.
(19) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 47.
(20) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.
(21) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
(22) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65.
(23) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.
(24) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 134.
(25) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(26) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
(27) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79.
(28) OL C 67E, 2010 3 18, p. 31.
(29) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0162.
(30) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 130.
(31) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.
(32) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(33) Ataskaita dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) taikymo (COM(2013)0861).

Teisinis pranešimas