Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2008(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0027/2015

Pateikti tekstai :

A8-0027/2015

Debatai :

PV 10/03/2015 - 16
CRE 10/03/2015 - 16

Balsavimas :

PV 11/03/2015 - 9.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0061

Priimti tekstai
PDF 312kWORD 87k
Trečiadienis, 2015 m. kovo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2016 m. biudžeto gairės. III skirsnis
P8_TA(2015)0061A8-0027/2015

2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2015/2008(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 ir 314 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl naujo 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir į šešis susijusius bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, taip pat į tris vienašališkus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į komunikatą „Investicijų planas Europai“, kurį Komisija priėmė 2014 m. lapkričio 26 d. (COM(2014)0903), ir į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kurį Komisija priėmė 2015 m. sausio 13 d. (COM(2015)0010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 8 skyrių,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0027/2015),

A.  kadangi ES biudžetas – visų pirma investicijų biudžetas, turintis didelį sverto poveikį ir veikiantis kaip augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje skatinantis veiksnys; kadangi sutelkdamas išteklius ir sudarydamas sąlygas masto ekonomijai jis padeda įgyvendinti programas ir projektus, kurios kitaip būtų sudėtinga arba neįmanoma įgyvendinti, ir užtikrina strateginį investavimą į veiksmus, kurie turi Europos pridėtinės vertės; kadangi ES biudžetas turi akivaizdų teigiamą poveikį piliečių gyvenimui; kadangi jis atlieka itin svarbų vaidmenį mažinant skirtumus tarp Europos regionų ir užtikrinant investicijas tose vietovėse, kuriose jų labiausiai reikia;

B.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės investicijų ES lygis labai sumažėjo ir padidėjo įvairių ES regionų plėtros atotrūkis; kadangi dėl nuolatinių ekonominių ir biudžeto apribojimų nacionaliniu lygmeniu ES biudžetas atlieka pagrindinį vaidmenį stiprinant konkurencingumą ir didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje;

C.  kadangi ES biudžetas negali atitikti savo paskirties, jei abejojama jo patikimumu, nešališkumu ir nuoseklumu; kadangi būtina visapusiškai laikytis visų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) dalį sudarančių įsipareigojimų ir nedelsiant išspręsti įvairias problemas, kurios susikaupė per pastaruosius metus, būtent, precedento neturintį neapmokėtų sąskaitų kiekio 2014 m. pabaigoje klausimą; kadangi dėl šių vėluojamų apmokėti sąskaitų vilkinamas ES programų įgyvendinimas ir lėšų įsisavinimas, o dėl tokios padėties visų pirma nukenčia ES piliečiai; kadangi dėl struktūrinių išmokų vilkinimo kyla klausimas, ar už uždelstus mokėjimus nereikėtų imti palūkanų, atsižvelgiant į tai, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, siekdamos padengti vėluojančius ES įnašus, yra priverstos kreiptis į finansų rinkas, kad gautų avansinį finansavimą; pabrėžia, kad įsipareigojimų panaikinimas nėra mokėjimų krizės sprendimas; primena, kad pagal SESV 310 straipsnį ES biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos;

D.  kadangi 2016 m. bus intensyviai įgyvendinamos naujos 2014–2020 m. DFP ES programos ir bus pradėta DFP laikotarpio vidurio peržiūra;

Atgaivinimas – trys veiksniai: užimtumas, įmonės ir verslumas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui Europos Sąjungoje

1.  pabrėžia ES biudžeto potencialą ir pridėtinę vertę kuriant darbo vietas ir plėtojant įmones bei skatinant verslumą pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui visoje Sąjungoje; šiuo požiūriu taip pat pabrėžia ES biudžeto indėlį į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir remiant mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą ir energetikos sektoriaus pertvarkymo ir energetikos tinklų jungties galimybes kurti naujas darbo vietas ir skatinti augimą; pripažįsta, kad daugeliu ES programų, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), „Erasmus+“ ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, tiesiogiai prisidedama prie šių tikslų siekimo; tikisi, kad Komisija tokioms į augimą orientuotomis programoms ir priemonėms 2016 m. biudžeto projekte teiks daug svarbos siekdama užtikrinti, kad joms būtų skiriama reikalingų išteklių;

2.  primena, kad ES esama daugiau kaip 20 mln. MVĮ ir kad jos sudaro 99 proc. įmonių; mano, kad sukūrus palankią verslui aplinką ir plečiant verslumo kultūrą, įskaitant deramas darbo vietas, ES MVĮ vėl galėtų atlikti pagrindinių darbo vietų kūrėjų Sąjungoje vaidmenį, kuris susilpnėjo dėl ekonomikos krizės; šiuo požiūriu pabrėžia, kad, padedant verslininkams užmegzti ryšius ir skatinant įgyvendinti naujus projektus, reikia sudaryti palankesnes sąlygas naujų įmonių steigimui ir veiklai ES; mano, kad norint padėti MVĮ to pasiekti ir jas remti, ypač sudarant geresnes sąlygas jų prieigai prie rinkų ir kreditų, turi būti ne tik paprastinama teisėkūra ir mažinamas biurokratizmas, bet ir visapusiškai naudojamasi pagal programą COSME turimomis finansinėmis priemonėmis; pabrėžia dideles Europos strateginių investicijų fondo MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms teikiamas galimybes;

3.  pabrėžia, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų panaudojimas sudaro didžiausią ES biudžeto investicinių išlaidų dalį ir šie fondai yra darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo bei konkurencingumo ir inovacijų didinimo priemonė; pabrėžia tai, kad ES sanglaudos politika padėjo išsaugoti viešąsias investicijas gyvybiškai svarbiose ekonomikos srityse ir kad pasiekta apčiuopiamų rezultatų vietoje, o tai gali padėti valstybėms narėms ir regionams įveikti dabartinę krizę ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas norint užtikrinti, kad ateinančiais mėnesiais būtų greitai patvirtintos likusios veiksmų programos siekiant užtikrinti, jog 2016 m. jos būtų įgyvendinamos visu pajėgumu;

4.  yra susirūpinęs dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo nuo 2016 m., atsižvelgiant į viso programos finansinio paketo asignavimų telkimą 2014 ir 2015 m.; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti kovą su jaunimo nedarbu ir kad šiuo tikslu turi būti apsvarstytos visos finansavimo galimybės; šiuo požiūriu primena, kad 2016 m. bus pirmieji metai, kai išteklius pagal bendrąją įsipareigojimų maržą, kaip nustatyta 2014–2020 m. DFP reglamente, 2016–2020 m. bus galima naudoti viršijant DFP nustatytas viršutines ribas siekiant politinių tikslų, susijusių su augimu ir užimtumu, ypač jaunimo užimtumu; ragina Komisiją išsiaiškinti šios programos įgyvendinimo vėlavimų priežastis ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad būtų panaudotos visos lėšos;

5.  pabrėžia tarpvalstybinio judumo, kaip priemonės, kuri Europai suteikia galimybę pasinaudoti įvairiais žmonių įgūdžiais, visoms kartoms padidinant mokymosi ir darbo galimybes, svarbą; mano, kad reprezentatyvios ir sėkmingos judumo programos, pvz., „Erasmus+“, naudingos ir pavieniams asmenims, ir ekonomikai, todėl jos turėtų būti visapusiškai išnaudojamos; šiuo požiūriu primena, kad visada reikia atsižvelgti į socialinius judumo aspektus ir kad judumas yra vienintelė įmanoma kovos su nedarbu priemonė ir jis neturėtų būti kraštutinė priemonė;

6.  primena, kad mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas daro neigiamą įtaką valstybių narių ūkiams ir pagaliau – ES biudžetui; ypač pabrėžia, kad bet koks su PVM susijęs sukčiavimas, pvz., karuselinis sukčiavimas, daro tiesioginį poveikį ES įplaukoms; prašo Komisijos stiprinti ES programas, papildančias valstybių narių šios srities veiksmus;

7.  džiaugiasi tuo, kad ES biudžetui pradėti taikyti žaliojo vystymosi kriterijai; mano, kad ES politiniais veiksmais turėtų būti veiksmingai prisidedama prie sutartų kovos su klimato kaita, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo bei aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos sričių tikslų siekimo; mano, kad šie tikslai yra pagrindiniai vidutinės trukmės ir ilgailaikiai visuotiniai uždaviniai, kurių nereikėtų pamiršti;

ES biudžetas ir Investicijų planas

8.  palankiai vertina Komisijos kaip pirmą priemonę pristatytą Investicijų planą, kuriuo gali būti sukurta galimybė sutelkti 315 mlrd. EUR investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir mokslinius tyrimus, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones siekiant kompensuoti viešų ir privačių investicijų trūkumą, kurį lėmė ekonomikos ir finansų krizė; pažymi, kad tikimasi, jog ES biudžetas sudarys šio investicijų plano pagrindą, iš jo skiriant 8 mlrd. EUR garantinį fondą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, reikalingų Europos strateginių investicijų fondui (ESIF) aprūpinti; mano, kad ES biudžeto įnašas dėl didesnio sverto poveikio turėtų duoti didelę grąžą; patvirtina savo ryžtą itin akylai išnagrinėti, kaip ESIF įkurti skirti ES finansiniai įsipareigojimai EIB įrašomi į ES biudžetą;

9.  pabrėžia, kad pasiūlytas Investicijų planas ir ES biudžetas papildo vienas kitą ir juose abiejuose įsipareigojama paskatinti ekonomikos augimą ir didinti darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad ES biudžetas pats yra pagrindinė investicijų priemonė, kurios vaidmuo ir uždavinys yra išskirtiniai ir kuri davė apčiuopiamų rezultatų, turinčių aiškią Europos pridėtinę vertę; yra įsitikinęs, jog reikia dėti visas pastangas, kad būtų sukurta Investicijų plano sąveika ne tik su ES biudžetu, bet ir su nacionaliniais biudžetais, siekiant panaikinti atotrūkį investicijų srityje, užtikrinti konvergenciją ir stabilumą ES ir padidinti viešųjų išlaidų poveikį realiajai ekonomikai; be to, pabrėžia, kad svarbu panaikinti esamas kliūtis investicijoms, ypač susijusias su reglamentavimo sistemos aiškumu ir nuspėjamumu;

Vidinis ir išorinis solidarumas ir saugi Europa

10.  primena, kad ES biudžetas yra vidinio solidarumo priemonė, nes jo lėšomis remiama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, padedama kovoti su skurdu, skatinama socialinė įtrauktis ir padedama iki minimumo sumažinti ne tik valstybių narių, bet ir jų regionų plėtros skirtumus; pabrėžia, kad biudžetas taip pat yra išorinio solidarumo priemonė, kurią pasitelkiant teikiama skubi pagalba ištikus humanitarinėms ir civilinėms krizėms siūlant paramą toms šalims, kurioms jos reikia, pvz., Ukrainai, ir jis padeda užtikrinti, kad ES būtų didžiausia paramos vystymuisi teikėja, siekiant vykdyti Sąjungos skurdo panaikinimo srities įsipareigojimus, kaip dar kartą patvirtinta Europos konsensuse dėl vystymosi, ir prisidėti prie laikotarpio po 2015 m. pasaulinio vystymosi darbotvarkės;

11.  su susirūpinimu pažymi, kad Europa, nepaisant to, kad ji yra viena iš saugiausių vietų pasaulyje, susiduria su naujų rūšių pavojais savo vidiniam saugumui, todėl reikia užtikrinti glaudesnį policijos ir teisminį bendradarbiavimą bei koordinavimą, plėtoti geresnės integracijos ir didesnės socialinės sanglaudos priemones, tuo pačiu metu skatinant stabilumą ir taiką konfliktų apimtose teritorijose; pabrėžia, kad bendros pastangos valdyti migracijos srautus yra vidinio ir išorinio solidarumo kryžkelėje; primena savo paramą ES priemonių stiprinimui ir tam, kad sprendžiant prieglobsčio ir migracijos klausimus būtų propaguojama sąžiningo naštos pasiskirstymo tarp valstybių narių kultūra siekiant užtikrinti saugias ir patikimas išorės sienas visiškai gerbiant pagrindines ES vertybes, ypatingą dėmesį skiriant veiksmams Viduržemio jūros regione ir prie ES pietryčių sienos; ragina Komisiją pasiūlyti tikslingų atitinkamų programų ir priemonių stiprinimo būdų, taip parodant ES įsipareigojimą spręsti šiuos klausimus;

Įsipareigojimų vykdymas

12.  yra įsitikinęs, kad ES biudžetas negali būti visapusiškai panaudotas galutinai ir vienareikšmiškai neišsprendus daugelio problemų, kurios susikaupė per pastaruosius keletą metų ir, deja, dominavo praėjusių metų derybų dėl biudžeto metu, visų pirma pasikartojančios neapmokėtų sąskaitų metų pabaigoje problemos, klausimo dėl DFP specialiųjų priemonių įtraukimo į biudžetą ir dėl vėlavimo įgyvendinti sanglaudos politikos veiksmų programas; mano, kad 2015 m. turėtų būti galutinis terminas, kai turėtų būti rastas aiškus ir tvarus šių neišspręstų klausimų sprendimas;

13.  ragina visapusiškai įgyvendinti bendrus pareiškimus dėl mokėjimų asignavimų ir dėl mokėjimų plano, dėl kurių Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė 2015 m. biudžeto procedūros pabaigoje, ir mano, kad tokie veiksmai parodytų, jog visos trys institucijos rimtai galvoja apie tai, kaip išspręsti neapmokėtų sąskaitų problemą; primena įsipareigojimą šiais metais surengti bent tris tarpinstitucinius susitikimus mokėjimų klausimu siekiant apžvelgti mokėjimų įvykdymą ir persvarstytas prognozes; tikisi, kad pirmajame susitikime 2015 m. kovo mėn. bus pateikta pirmoji neapmokėtų sąskaitų 2014 m. pabaigoje lygio pagrindinėse politikos srityse apžvalga; apgailestauja, kad, kaip tikėtasi, 2014 m. pabaigoje šis lygis siekė precedento neturinčią 24,7 mlrd. EUR sumą vien tik 2007–2013 m. sanglaudos programų srityje; apgailestauja dėl to, kad ši skola kenkia ES patikimumui ir neatitinka aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatytų augimo ir užimtumo tikslų; pabrėžia, kad mokėjimai yra tiesioginė ir logiška ankstesnių įsipareigojimų pasekmė;

14.  itin daug reikšmės teikia patikimo mokėjimų plano, kuriuo būtų siekiama per dabartinės DFP laikotarpį iki struktūrinio lygio sumažinti metų pabaigoje sukaupiamų neapmokėtų sąskaitų lygį, parengimui ir įgyvendinimui, kaip nurodyta Tarybos, Parlamento ir Komisijos bendroje deklaracijoje, dėl kurios susitarta per 2015 m. biudžeto procedūrą; primena, kad dėl šio plano trys institucijos susitars tinkamu laiku prieš pristatant 2016 m. biudžeto projektą; mano, kad 2015 m. kovo mėn. tarpinstitucinis susitikimas turėtų būti proga trims institucijoms susitarti dėl tokio plano;

15.  pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad specialių priemonių (lankstumo priemonės, ES solidarumo fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo) mokėjimai turėtų būti apskaičiuojami viršijant DFP viršutines mokėjimų ribas, kaip įsipareigojimų atveju; apgailestauja, kad dėl Tarybos pateikiamos atitinkamos DFP nuostatos klaidingos interpretacijos nebuvo įmanoma pasiekti susitarimo vykdant praėjusių metų biudžeto procedūrą; pabrėžia, kad dėl Tarybos pozicijos šiuo klausimu gali būti toliau mažinamos DFP lėšos, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu; tikisi, kad šis klausimas bus išspręstas 2015 m. Komisijai atlikus techninį bendrosios mokėjimų maržos patikslinimą;

16.  primena, kad ES agentūros atlieka svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant ES politiką ir tikslus, pvz., konkurencingumo, augimo ir užimtumo srityse; primena Komisijai ir Tarybai, kad ES agentūros atlieka teisėkūros institucijos joms patikėtas užduotis ir todėl į jas turi būti žvelgiama kaip į svarbią ES administracijos dalį; pabrėžia, kad agentūroms reikia pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad jos galėtų visiškai ir veiksmingai vykdyti savo teisės aktais nustatytus įgaliojimus; pabrėžia, kad dėl didelio darbuotojų ir biudžeto lėšų sumažinimo 2015 m. biudžete viena ES agentūra jau pranešė, kad atideda ir atšaukia esamų projektų vykdymą; primena Parlamento prieštaravimą etatų perskirstymo rezervui ir prašo Komisijos peržiūrėti jo poveikį pateikiant 2016 m. biudžeto projektą;

Tolesni žingsniai

17.  primygtinai ragina Komisiją rengiant savo 2016 m. biudžeto projektą tinkamai atsižvelgti į minėtus politinius prioritetus, kad atitinkamoms ES programoms ir veiksmams būtų skiriama lėšų, reikalingų šiems tikslams pasiekti; atsižvelgdamas į tai tikisi, jog Komisija teigiamai reaguos į kitus prašymus ir ,pozicijas išreikštus šioje rezoliucijoje, kad būtų galima išspręsti pasikartojančias problemas ir supaprastinti šių metų biudžeto procedūrą; taip pat tikisi, kad savo biudžeto projekte Komisija pasiūlys tinkamą mokėjimų asignavimų lygį, paremtą realiomis prognozėmis ir poreikiais, kad ES ištekliai atitiktų jos užmojus;

18.  primena, kad pagal Sutartį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, jog Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims; primygtinai reikalauja naudotis visomis pagal DFP reglamentą turimomis priemonėmis, kad Sąjunga galėtų laikytis teisinių įsipareigojimų bei nesutrukdyti ir neatidėlioti mokėjimų suinteresuotiesiems subjektams, pvz., mokslininkams, universitetams ir kt.;

19.  ragina Tarybą svarstant kitų metų biudžetą nebesivadovauti dvejopais standartais ir pateisinti lūkesčius, kuriuos pažadino jos pačios pareiškimai ir sprendimai, nepaisant to, ar jie susiję su mokėjimų krize, DFP, strategija „Europa 2020“, ar investicijų atnaujinimu; mano, kad tokie politiniai pareiškimai ir įsipareigojimai yra niekiniai, jeigu jie nėra susieti su pakankamais biudžeto ištekliais norint sudaryti sąlygas juos įgyvendinti;

20.  įsipareigoja, laikydamasis DFP viršutinių ribų ir tinkamai atsižvelgdamas į didelį mokėjimų sumažinimą, atsidavusiai ir atsakingai atlikti savo kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų vaidmenį, skatindamas labai tikslingą lėšų didinimą tose biudžeto srityse, kuriose gebėjimo panaudoti lėšas pajėgumai dideli ir kurios atitinka jo politinius prioritetus ir užtikrina sėkmingą tikslų siekimą; atsižvelgdamas į tai ketina, padedamas savo specializuotų komitetų, išnagrinėti konkrečias programas ir biudžeto eilutes, kurias pasitelkiant galima geriau pasiekti šį tikslą;

21.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžetas bus itin svarbus ne vien dėl to, kad 2016 m. bus pirmieji naujosios DFP nuostatos dėl bendrosios įsipareigojimų maržos įgyvendinimo metai, bet ir todėl, kad jis turėtų būti DFP persvarstymo arba peržiūrėjimo po rinkimų, kuris turi būti pradėtas iki 2016 m. pabaigos, kriterijus; pabrėžia, kad reikia apibrėžti politinius prioritetus ir tinkamu metu nustatyti sritis, kuriose ES išlaidų pridėtinė vertė įrodyta ir kuriose bus būtina daugiau investuoti antroje 2014–2020 m. DFP laikotarpio pusėje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad jau dabartinės biudžeto procedūros metu svarbu atidžiai stebėti pagrindinių ES programų įgyvendinimą ir veiksmingumą;

22.  patvirtina, kad remia išsamią ES nuosavų išteklių sistemos, dėl kurios dabartinių trūkumų derybų dėl biudžeto metu atsiranda rimtų kliūčių, reformą; todėl didžiausią politinę reikšmę teikia Mario Monti vadovaujamos Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbui; palankiai vertina šios Aukšto lygio grupės pirmąją vertinimo ataskaitą, kurioje siūloma į ES biudžeto nuosavų išteklių klausimą žvelgti iš kuo daugiau perspektyvų, ir nekantriai laukia jos darbo rezultatų ir galutinių pasiūlymų, kurie 2016 m. turės būti pristatyti tarpinstitucinėje konferencijoje, dalyvaujant nacionalinių parlamentų atstovams, ir apsvarstyti atliekant DFP peržiūrą ir persvarstymą po rinkimų;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0100.
(5) OL L 69, 2015 3 13.

Teisinis pranešimas