Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2155(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0024/2015

Pateikti tekstai :

A8-0024/2015

Debatai :

PV 10/03/2015 - 17
CRE 10/03/2015 - 17

Balsavimas :

PV 11/03/2015 - 9.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0062

Priimti tekstai
PDF 429kWORD 143k
Trečiadienis, 2015 m. kovo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
2013 m. metinė ataskaita „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
P8_TA(2015)0062A8-0024/2015

2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2014/2155(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 17 d. Komisijos ataskaitą „2013 m. Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. Metinė ataskaita“ (COM(2014)0474) ir papildomus tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2014)0243, SWD(2014)0244, SWD(2014)0245, SWD(2014)0246, SWD(2014)0247 ir SWD(2014)0248),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. OLAF metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į OLAF priežiūros komiteto veiklos ataskaitą (2013 m. vasario mėn. – 2014 m. sausio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto apsauga iki 2013 m. pabaigos“ (COM(2014)0618),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitą „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į specialiąją „Eurobarometro“ ataskaitą Nr. 397 dėl korupcijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas dėl PVM nepriemokos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(4), į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(5) ir į Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(6),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos civilinės ir baudžiamosios teisės konvencijas dėl korupcijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0024/2015),

A.  kadangi ES biudžetas, prie kurio kiekviena valstybė narė proporcingai prisideda pagal bendrus objektyvius kriterijus, yra parama įgyvendinant Sąjungos politiką, vienybės išraiška ir priemonė, skatinanti europinę integraciją;

B.  kadangi ES finansinių interesų apsauga kartu su patikimo finansų valdymo principu turėtų būti garantas, kad biudžeto įplaukomis ir išlaidomis prisidedama prie ES prioritetinių uždavinių ir tikslų įgyvendinimo ir piliečių pasitikėjimo didinimo, juos užtikrinant, kad jų pinigai naudojami skaidriai, visapusiškai laikantis ES tikslų ir politikos bei vadovaujantis ES piliečių interesais;

C.  kadangi dėl valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės susidaro sudėtingos aplinkybės, kurioms esant reikia pašalinti pažeidimus ir kovoti sukčiavimu, o dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo patiriama ne tik asmeninių, bet ir kolektyvinių nuostolių, be to, pažeidžiami kiekvienos valstybės narės ir visos Sąjungos interesai;

D.  kadangi, siekdama stiprinti esamas kovos su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu ir kita neteisėta veikla, dėl kurios nukenčia Sąjungos finansiniai interesai, priemones, pvz., Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvenciją (PIF konvenciją), Komisija pateikė du pasiūlymus dėl baudžiamosios teisės priemonių – Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos direktyvos (PIF direktyvos) ir Europos prokuratūros steigimo reglamento (EPPO reglamento) – kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnį tyrimų vykdymą ir geriau saugoti mokesčių mokėtojų pinigus visoje Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

E.  kadangi kova su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu Sąjungoje turi būti Bendrijos institucijų politinių veiksmų prioritetas, taigi nepaprastai svarbus valstybių narių policijos ir teisminis bendradarbiavimas;

I.Sukčiavimu laikomų ir nelaikomų pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą „2013 m. Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. Metinė ataskaita“ (Komisijos metinė ataskaita); palankiai vertina tai, kad Komisija nuo 2011 m. pradėjo taikyti daugybę įvairių teisinių ir administracinių priemonių ir taip sudarė naujų galimybių toliau tobulinti Sąjungos finansinių interesų apsaugos politiką; pabrėžia, kad kovojant su sukčiavimu pakankamų rezultatų iki šiol nepasiekta ne dėl reguliavimo stokos, bet dėl nepatenkinamo įgyvendinimo; prašo Komisijos kitoje Komisijos ataskaitoje anksčiau atsakyti į Parlamento reikalavimus, pateiktus jo ankstesniuose pranešimuose dėl finansinių interesų apsaugos;

2.  primena, kad, atsižvelgiant į ekonominius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduriama valstybėse narėse, ir į nepakankamus ES biudžeto išteklius, saugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ypač svarbu; pabrėžia, kad ES lėšos turi būti tinkamai valdomos ir kuo efektyviau naudojamos;

3.  pažymi, kad 2013 m. Komisijai iš viso pranešta apie 15 779 pažeidimus, iš kurių 14 170 nelaikoma sukčiavimu ir 1 609 laikomi sukčiavimu, o bendra su jais susijusių lėšų suma sudaro apie 2,14 mlrd. EUR, iš kurių maždaug 1,76 mlrd. EUR susiję su išlaidomis ir sudaro 1,34 proc. visų mokėjimų, o likusi 380 mln. EUR suma – tai 1,86 proc. visų surinktų tradicinių nuosavų išteklių (TNI);

4.  pažymi, kad nors bendras finansinis sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2013 m., poveikis sumažėjo iki maždaug 1,84 mlrd. EUR (buvo 38 proc. mažesnis nei 2012 m.), tokių pažeidimų nustatyta 16 proc. daugiau nei praėjusiais metais; taip pat pažymi, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2013 m., skaičius išaugo 30 proc., palyginti su 2012 m., o jų finansinis poveikis, susijęs su 309 mln. EUR siekiančiu ES finansavimu, sumažėjo 21 proc.;

5.  pažymi, kad, labai pasikeitus valstybių narių ir Komisijos pranešimo apie pažeidimus būdui, atsirado galimybė gauti naujos informacijos, todėl 2013 m. Komisijos metinėje ataskaitoje skiriama mažiau dėmesio pažeidimams bendrai ir daugiau – sukčiavimu laikomiems pažeidimams, apie kuriuos pranešta; ragina Komisiją laikytis šios strategijos ir būsimoje metinėje ataskaitoje „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“; visgi primygtinai ragina Komisiją toliau didinti informacijos prieinamumą ir tobulinti sukčiavimu nelaikomų pažeidimų apimties, tipų ir poveikio analizę atsižvelgiant į itin didelį šių pažeidimų skaičių ir su jais susijusį neigiamą piniginį poveikį ES finansiniams interesams;

6.  pabrėžia, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas ir Komisija, ir valstybės narės turi dėti visas pastangas kovodamos su sukčiavimu, korupcija ir visų kitų rūšių neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams; atkreipia dėmesį į tai, kad glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir jų veiklos koordinavimas tarpusavyje yra itin svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taigi tokį bendradarbiavimą ir koordinavimą visų pirma būtina stiprinti ir užtikrinti kuo didesnį jų veiksmingumą; pažymi, kad siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą reikalingas toks pats budrumas ir išteklių, ir išlaidų srityse;

7.  pažymi, kad bendras nustatytų galimų su sukčiavimu susijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius per paskutinius penkerius metus po truputį mažėjo, tačiau sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičius palaipsniui didėjo; prašo Komisijos išsamiau įvertinti pagrindines šio padidėjimo priežastis ir atlikti analizę, kurioje būtų atsakyta į klausimą, ar ši tendencija susijusi su perėjimu prie pažeidimų atvejų aptikimo ar su tuo, kaip valstybės narės klasifikuoja pažeidimų atvejus;

8.  yra įsitikinęs, kad pagal PIF direktyvą numatytos baudžiamosios teisės priemonės bus veiksmingos tik tuo atveju, jei jose pavyks aiškiai apibrėžti ES finansinių interesų apsaugos pažeidimus, visose dalyvaujančiose valstybėse narėse taikytinas mažiausias ir didžiausias laisvės atėmimo bausmės ir minimalias ieškininės senaties taisykles, taip pat jei visos valstybės narės šias taisykles įgyvendins vienodai ir efektyviai;

Įplaukos – nuosavi ištekliai

9.  palankiai vertina tai, kad 98 proc. TNI sumų surenkama be didesnių problemų, o sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, sudaro 0,29 proc. visų nustatytų TNI (jų vertė – 61 mln. EUR) ir sukčiavimu nelaikomi pažeidimai sudaro 1,57 proc. TNI (jų vertė – 327,4 mln. EUR); pažymi, kad dėl sukčiavimo ir pažeidimų atvejų, nustatytų 2013 m., susidarė 380 mln. EUR suma, iš kurios valstybės narės susigrąžino bendrą 234 mln. EUR sumą; ypač pažymi, kad šis 2013 m. pasiektas TNI susigrąžinimo rodiklis (62 proc.) – tai kol kas geriausias paskutinį dešimtmetį pasiektas rezultatas;

10.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2013 m. dauguma duomenų bazėje OWNRES nustatytų sumų 28 ES valstybėse narėse buvo susijusios su muitinės procedūra „išleidimas į laisvą apyvartą“ tiek sukčiavimo (93 proc.), tiek pažeidimų (87 proc.) atvejais; ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama sustiprinti muitinės procedūrą „išleidimas į laisvą apyvartą“, kad ją vykdant nekiltų tokia didelė sukčiavimo ir pažeidimų grėsmė;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad OWNRES duomenų bazėje 2013 m. lėšų susigrąžinimo sukčiavimo atvejais rodiklis sudarė tik 23,74 proc., o tai yra žemesnis negu vidutinis 2008–2012 m. laikotarpio rodiklis (33,5 proc.); pažymi, kad lėšų susigrąžinimo rodiklis 2013 m. įvykdytų pažeidimų atvejais, apie kuriuos pranešta, yra 67,9 proc.; pabrėžia, kad valstybių narių valdžios institucijoms ir Komisijos tarnyboms apskritai tenka pareiga susigrąžinti netinkamai išmokėtas sumas, ir ragina jas tinkamai vykdyti šią pareigą ir iš esmės pagerinti lėšų susigrąžinimo rodiklį sukčiavimo atvejais, nes šis rodiklis apskritai yra akivaizdžiai žemas, palyginti su susigrąžinimo rodikliu sukčiavimu nelaikomų pažeidimų atvejais;

12.  teigiamai vertina tai, kad 2013 m. Europos Sąjunga pasirašė JT protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo; pažymi, kad 15 valstybių narių pasirašė protokolą, tačiau iki šiol jį ratifikavo tik Austrija; todėl ragina likusias valstybes nares nedelsiant užbaigti savo ratifikavimo procedūras;

13.  pabrėžia, kad dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama daug ES ir jos valstybių narių biudžetų įplaukų ir kad apytikriai apskaičiuota, kad dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiriamas tiesioginis daugiau kaip 10 mlrd. EUR muito mokesčių įplaukų nuostolis; be to, atkreipia dėmesį į suklastotų prekių kontrabandą, dėl kurios daroma žala tiek valstybių narių mokesčių institucijoms, tiek ES įmonėms;

14.  atkreipia dėmesį į vykstantį darbą siekiant pagerinti bendrų nacionalinių pajamų (BNP) duomenis ir į klausimus, iškeltus Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2013, kurioje raginama atlikti trumpesnį ir labiau sutelktą BNP skaičių tikrinimą ir pagerinti ataskaitų teikimą bei rezultatų koordinavimą, kad BNP sistema būtų galima dar labiau pasitikėti apskaičiuojant ES įplaukas;

15.  pažymi, kad nematomosios ekonomikos įtraukimas į nacionalines sąskaitas turėtų padėti užtikrinti BNP duomenų išsamumą ir patikimumą, ir ragina Komisiją bei Eurostatą intensyviau bendradarbiauti su nacionalinėmis statistikos institucijomis siekiant užtikrinti, kad šiuo klausimu visose valstybėse narėse būtų imamasi nuoseklių ir palyginamų veiksmų, naudojantis naujausia informacija;

16.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių PVM nepriemoka yra nuolat didelė dėl sukčiavimo PVM ir šio mokesčio vengimo; pabrėžia, kad Komisija turi įgaliojimus kontroliuoti ir prižiūrėti valstybių narių įgyvendinamas priemones; todėl ragina Komisiją pasinaudoti visais savo įgaliojimais siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su sukčiavimu PVM ir mokesčių vengimu;

17.  be to, pažymi, kad 2013 m. valstybėse narėse buvo užregistruoti 133 cigarečių kontrabandos atvejai, kurie apėmė TNI už maždaug 7 mln. EUR; pabrėžia, kad, palyginti su 2012 m., kai buvo pranešta apie 224 atvejus, apimančius apie 25 mln. EUR, šių atvejų žymiai mažėja; yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Kipras, Liuksemburgas, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Švedija nepranešė Komisijai apie jokius kontrabandinių cigarečių atvejus 2013 m. ir abejoja dėl ataskaitų teikimo proceso efektyvumo šiose valstybėse narėse; primygtinai ragina visas valstybes nares kruopščiai ir laiku pranešti Komisijai apie kontrabandos ir klastojimo atvejus, kad būtų galima geriau apskaičiuoti TNI, kuriems padarytas neigiamas poveikis;

18.  pažymi, kad Komisija paskelbs tyrimą dėl tabako gaminių stebėjimo ir sekimo sistemos įgyvendinamumo; pabrėžia, kad tai didelė pažanga kovojant su kontrabanda; prašo Komisijos parengti ir įgyvendinti atvirą ir konkurencingą stebėjimo ir sekimo sistemą, kad sistemos struktūra ir jos įgyvendinimo būdu nebūtų teikiama pirmenybė tik vienam arba tik keliems sprendimų teikėjams;

Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema

19.  primena, kad:

   Parlamentas 2014 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje „2012 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Kova su sukčiavimu“(7) atkreipė dėmesį į teisėsaugos agentūrų pastebėtą išaugusį nusikalstamų grupių piktnaudžiavimo akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (EMCS) mastą, be to, Parlamentas buvo įsitikinęs, kad trūksta pagal EMCS gabenamų prekių fizinės kontrolės priemonių;
   Komisija kitoje 2014 m. metinėje ataskaitoje dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos turėtų pateikti Parlamentui naujausią informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant sustiprinti fizinę kontrolę;
   teisių naudotis EMCS suteikimo tvarka turėtų būti sugriežtinta ir turėtų būti įtraukta išsami atitikties reikalavimams istorija prieš pradedant prekybą, kad būtų galima verslo subjektams suteikti „kompetentingo ekonominės veiklos vykdytojo“ („patikimo verslo subjekto“) statusą ir kad tik šie subjektai galėtų tiesiogiai naudotis EMCS;
   Parlamentas prašė Komisijos pateikti šiuo metu atliekamų tyrimų dėl poreikio iš dalies keisti Direktyvą 2008/118/EB rezultatus;
   valstybių narių atliekama į registrą besikreipiančių asmenų ir įmonių duomenų patikra turėtų būti griežtesnė ir išsamesnė;
   Komisija turėtų paaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant labiau bendradarbiauti su mokesčių institucijomis, nes norint išvengti akcizų prekės lengvai gali būti netinkamai deklaruojamos;
   akcizo mokesčių judėjimo tarp patvirtintų sandėlių terminai yra nerealiai ilgi, todėl suteikiama galimybė daugybei prekių judėti pagal tą pačią deklaraciją ir jas nukreipti kitur prieš įrašant sistemoje pristatymo datą; todėl pakartoja savo reikalavimus, kad prekių siuntėjas nedelsdamas praneštų apie pokyčius deklaruotos paskirties ir naujos paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai;
   Parlamentas reikalavo, kad ilgiausias laikas, per kurį turi būti pateikiamas pranešimas apie akcizais apmokestintų prekių gavimą, būtų viena darbo diena, ir kad, be to, kelionės laikas kiekvienam pristatymui būtų apskaičiuojamas ir nustatomas atsižvelgiant į naudojamos transporto priemonės rūšį ir atstumą tarp išsiuntimo ir paskirties vietų; prašo Komisijos, kai bus įgyvendinti šie reikalavimai, pranešti apie tai Parlamentui;
   garantijos, kurių reikalaujama steigiant muitinės sandėlius, yra per mažos, palyginti su akcizais apmokestinamų prekių verte, ir todėl Parlamentas ragino Komisiją nustatyti kintamus reikalavimus pagal prekių rūšį ir realiai vykdomos prekybos lygį; prašo Komisijos, kai bus įgyvendinti šie reikalavimai, pranešti apie tai Parlamentui;
   Parlamentas yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės įgyvendino savo EMCS sistemas laikydamosi Komisijos plačiai apibrėžtų reikalavimų; dar kartą ragina Komisiją imtis iniciatyvos siekiant nustatyti vieningesnę sistemą visoje ES;

Išlaidos

20.  atkreipia dėmesį į nerimą keliantį su ES biudžeto išlaidomis susijusiu sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus padidėjimą (76 proc.) ir primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad ateinančiais metais šiai neigiamai tendencijai būtų užkirstas kelias;

21.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad žemės ūkio sektoriuje 2013 m., palyginti su 2012 m., itin išaugo pažeidimų skaičius apskritai ir ypač sukčiavimo atvejų skaičius; pažymi, kad 2013 m. pastebėta nauja svarbi pažeidimo tendencija („reikiamos kokybės nepasiekiantis naudos gavėjas“) : pranešta apie 51 sukčiavimu laikomų pažeidimų atvejį; mano, kad atsižvelgiant į šią tendenciją reikia imtis tikslinių priemonių, kuriomis, pirma, būtų siekiama pašalinti praktiką, kurią taikant gali būti padaroma netyčinių pažeidimų, ir, antra, ryžtingai pažaboti korupcinę ir nusikalstamą veiką;

22.  pripažįsta, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje valstybės narės 2013 finansiniais metais iš naudos gavėjų susigrąžino 197 mln. EUR, o metų pabaigoje iš naudos gavėjų dar turi būti susigrąžinta 1 318,3 mln. EUR, iš kurių 1 097,1 mln. turi būti sugrąžinta į ES biudžetą pritaikius 50/50 mechanizmą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšų susigrąžinimo rodiklis yra mažesnis negu bendras vidurkis ir kad iki 2013 m. pabaigos buvo susigrąžinta mažiau nei pusė lėšų, susijusių su 2009 m. nustatytais pažeidimais;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad labai skiriasi valstybių narių gebėjimai susigrąžinti prarastas sumas, kurios, kaip buvo nustatyta, neteisėtai išmokėtos pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), ir ragina valstybes nares, kurių susigrąžinimo rodiklis yra mažesnis nei 33 proc., labai pagerinti savo rezultatus 2015 m. ir vėlesniais metais;

24.  pripažįsta, kad 2013 m. įvykdžius BŽŪP reformą valstybės narės, įgyvendindamos politiką, gali naudotis didesniu lankstumu ir visų pirma joms leidžiama ją pritaikyti prie savo regioninių arba nacionalinių pajėgumų bei prioritetų ir atlikti perkėlimus tarp įvairių BŽŪP ramsčių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šis didesnis lankstumas nebūtų pasiektas stebėsenos ir vertinimo sistemų sąskaita; be to, pažymi, kad Komisija, atsižvelgdama į naująją BŽŪP, rengia supaprastinimo darbotvarkę; ragina Komisiją visapusiškai suderinti supaprastinimo darbotvarkę su Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD kovos su sukčiavimu strategija ir, užtikrinus tinkamą kontrolę, išlaikyti supaprastinimo ir patikimo ES lėšų valdymo pusiausvyrą;

25.  taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad vidutinis laikotarpis nuo pažeidimo padarymo, jo nustatymo ir pranešimo apie jį Komisijai yra 6,3 metai žemės ūkio sektoriuje ir 2,75 metai kituose sektoriuose; primena, kad nustačius pažeidimą pradedamos vykdyti tolesnės procedūros (vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, OLAF tyrimai ir t. t.); prašo, kad Komisija nustatytų vidutinę, trumpiausią ir ilgiausią nustatyto pažeidimo tvarkymo trukmę vykdant pasidalijamąjį valdymą kiekviename politikos sektoriuje;

26.  tikisi, kad 2013 m. labai išaugęs pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius žuvininkystės sektoriuje (475 proc.) yra vienų metų pikas, atsiradęs dėl atidėto programų įgyvendinimo šiame sektoriuje, ir kad tai neturėtų būti neigiama tendencija, negatyviai veikianti ES žuvininkystės politikos vertės suvokimą;

27.  susirūpinęs pažymi, kad sanglaudos politikos srityje pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius išaugo 15 proc.; tačiau pažymi, jog taip pat pastebėta, kad su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais susijusios sumos sumažėjo 49 proc., o su sukčiavimu laikomais pažeidimais susijusios sumos – 22 proc.;

28.  pažymi, kad 321 pažeidimas, kuris, kaip pranešama, laikomas sukčiavimu, ir 4 672 pažeidimai, kurie, kaip pranešama, nelaikomi sukčiavimu, buvo susiję su sanglaudos politika; pripažįsta, kad, palyginti su 2012 m., pranešimų apie abiejų kategorijų pažeidimus padaugėjo 15 proc. ir kad 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, didžiausia sumų, susijusių su pažeidimais, dalis (63 proc.) priskirtina sanglaudos politikai; vis dėlto pažymi, kad abiejų kategorijų atvejais atitinkamos sumos sumažėjo, pastebimas laipsniškas gerėjimas, pagrįstas ankstesnių metų patirtimi, ir kad pirmą kartą sanglaudos politika nebuvo ta biudžeto išlaidų sritis, kurioje padaryta daugiausia nesąžiningai veiklai priskirtinų pažeidimų;

29.  vis dėlto apgailestauja, kad trūksta informacijos apie sumas, kurios 2013 finansiniais metais dar turi būti susigrąžintos, ir susigrąžinimo rodiklius, konkrečiai susijusius su sanglaudos politika; ragina Komisiją savo būsimoje metinėje ataskaitoje pateikti su šiuo aspektu susijusią išsamią informaciją;

30.  pažymi, kad, žvelgiant į centralizuoto valdymo išlaidų penkerių metų laikotarpį, lėšų susigrąžinimo rodiklis sukčiavimu laikomų pažeidimų atvejais, apie kurios pranešta, yra 54,4 proc., o sukčiavimu nelaikomų pažeidimų atvejais – 63,9 proc.; ragina Komisiją dar labiau pagerinti lėšų susigrąžinimo procesą ir užtikrinti, kad jis būtų atliekamas punktualiau;

31.  ragina Komisiją prisiimti visapusišką atsakomybę už neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą į ES biudžetą ir nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse, kad būtų surinkti tinkami, palyginami ir tikslūs duomenys;

32.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgus į vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti dėl pažeidimų (tiek laikomų, tiek nelaikomų sukčiavimu), išduotus 2009–2013 m laikotarpiu vykdant centralizuotą valdymą, vidutinis laikotarpis nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo yra 3,4 metai: daugiau negu pusė atvejų (54 proc.) buvo nustatyti per ne ilgesnį nei 4 metų laikotarpį po pažeidimo įvykdymo, o likusiais atvejais (46 proc.) tas laikotarpis buvo nuo 4 iki 13 metų; primena, kad nustačius pažeidimą pradedamos vykdyti tolesnės procedūros (vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, OLAF tyrimai ir t. t.); prašo, kad Komisija nustatytų vidutinę, trumpiausią ir ilgiausią nustatyto pažeidimo tvarkymo trukmę vykdant centralizuotą valdymą;

33.  yra patenkintas tuo, kad 2013 m. su Europos socialiniu fondu susijusio sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičius buvo 40 proc. mažesnis nei 2009 m. ir 2010 m. ir kad 2013 m. – tai treti metai iš eilės, kai ši pozityvi tendencija išlieka;

34.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu dėl administracinių patikrinimų, patikrinimų vietoje ir audito operacijų labai padidėjo sukčiavimu laikomų pažeidimų aptikimo rodiklis (63 proc.), palyginti su ankstesnio septynerių metų laikotarpio rodikliu (jis buvo mažesnis nei 20 proc.), nors 2013 m. ir būta nedidelio sumažėjimo (iki 55 proc.);

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. Komisija 217 atvejų atnaujino nutrauktus mokėjimus sanglaudos politikos srityje ir kad 131 mokėjimų nutraukimo sprendimai vis dar galiojo metų pabaigoje (susijusi suma – 1,977 mln. EUR); taip pat pripažįsta, kad Komisija 2013 m. priėmė 15 sprendimų sustabdyti mokėjimus, o 2014 m. sausį – 2 tokius sprendimus;

36.  pripažįsta, kad 2013 m. pranešta apie 33 sukčiavimu laikomus pažeidimus pasirengimo narystei pagalbos srityje, kurių vertė 14,4 mln. EUR, ir kad šie pažeidimai daugiausia susiję su Bendrijos Specialiąja pasirengimo stoti į Europos Sąjungą žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD); be to, pažymi, kad apie devynis sukčiavimu laikomus pažeidimus, kurių vertė 1,2 mln. EUR, buvo pranešta ryšium su Pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP); pastebi, kad 2003–2013 m. susigrąžinimo rodikliai pasirengimo narystei pagalbos srityje siekė 37,36 proc. pažeidimų atvejais ir 29,22 proc. sukčiavimo atvejais; ragina Komisiją ir šalis, besinaudojančias PNPP, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas didesnis lėšų susigrąžinimas pagal šią priemonę;

37.  ragina pateikti pasiūlymų, kaip sumažinti išlaidų programų skaičių, ypač tais atvejais, kai jos iš dalies sutampa, ir kai tik įmanoma tikslingai įgyvendinti programas tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai reikia paramos, siekiant užtikrinti, kad nebūtinai visomis programomis būtų remiama veikla visose valstybėse narėse;

38.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurie EIB finansuojami projektai buvo susiję su korupcija ir sukčiavimu; mano, kad 2013 m. lapkričio 8 d. EIB dokumentas, kuriame nustatomas EIB politiką, taikoma korupcinės praktikos, sukčiavimo, slaptų susitarimų, prievartos, obstrukcijos, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijai ir atgrasymui nuo jų, rodo, kad EIB finansuojamų projektų įgyvendinimo metu kai kuriais atvejais nepakanka kontrolės; reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2013 m. EIB skyrė lėšų Passante di Mestre projektui, kurių bendra suma sudarė 350 mln. EUR, ir kad, nepaisant korupcijos ir sukčiavimo šiame projekte, dėl kurių buvo suimta keletas susijusių asmenų, EIB svarsto, ar numatyti šiam projektui refinansavimą, kuriam panaudojant projektų obligacijas būtų papildomai skirta 700 mln. EUR suma; todėl prašo, kad įrodyto sukčiavimo ir korupcijos atvejais EIB privalėtų laikinai sustabdyti ir (arba) užblokuoti bet kokį numatomą ar tebevykdomą atitinkamo projekto finansavimą;

II.Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

39.  pabrėžia, jog yra susirūpinęs dėl nuolatinio ES biudžetui kylančio pavojaus dėl to, kad nesilaikoma taisyklių (sukčiavimu nelaikomi pažeidimai) ir tikslingai imamasi netinkamų veiksmų ir vykdoma nusikalstama veikla (t. y. sukčiavimas); primygtinai ragina stiprinti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi reikalingų ir tinkamų priemonių, kurias taikant būtų išvengta sukčiavimu nelaikomų pažeidimų ir jie būtų ištaisomi bei būtų kovojama su sukčiavimu;

40.  pabrėžia, kad su tokia padėtimi, kai valstybės narės laiku nepateikia duomenų arba nepateikia tikslių duomenų, susiduriama jau daugelį metų; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kad skirtingos valstybės narės vis dar taiko skirtingą sukčiavimu laikomų ir sukčiavimu nelaikomų pažeidimų nustatymo ir pranešimo apie juos politiką, pavyzdžiui, sanglaudos politikos ir žemės ūkio srityse, ir kad tam tikrais atvejais teisinės sistemos aiškinimai yra nestandartizuoti; pažymi, kad tai trukdo Parlamentui, Komisijai ir OLAF atlikti palyginimus ir objektyvius vertinimus bei teikti rekomendacijas; ragina Komisiją parengti bendras gaires ir rodiklius, siekiant sumažinti atotrūkį tarp įvairių valstybių narių politikos ir sukurti suvienodintos ir išsamios informacijos apie faktiškai įvykdytus pažeidimus ir taikytas priemones, įskaitant valstybės tarnautojų sukčiavimo ir korupcijos atvejais, duomenų banką, taip teikiant valdžios institucijoms ir piliečiams patikimus, palyginamus ir centralizuotus duomenis, kad būtų galima įgyvendinti veiksmingas taisomąsias priemones ir objektyviai įvertinti realų, o ne numanomą pažeidimų sunkumą ir juos įvykdžiusius subjektus;

41.  pažymi, kad Komisijos 2012 m. valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos, apie kurių įgyvendinimo būklę pranešama Komisijos metinėje 2013 m. ataskaitoje, ypač dėl kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų, bendrųjų taisyklių sukčiavimo klausimu, viešųjų pirkimų reformos, sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, patikrų ir kontrolės bei rizikos vertinimo sistemų, iš esmės buvo tinkamos, ir apgailestauja, kad į kai kurias problemas nebuvo visapusiškai reaguota; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos valstybės narės pradėjo rengtis 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir jos sukčiavimo prevencijos nuostatų įgyvendinimui; ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendacijas, pateiktas 2012 m., ir užtikrinti visapusišką Komisijos 2011 m. ir 2013 m. ataskaitose valstybėms narėms pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą bei pateikti pagrįstą paaiškinimą tais atvejais, kai jos negalėjo imtis veiksmų dėl rekomendacijų;

42.  pripažįsta, kad su sukčiavimu nesusiję pažeidimai dažnai padaromi dėl nepakankamo taisyklių išmanymo, sudėtingų reikalavimų ir reguliavimo nuostatų; pažymi, kad tuo atveju, kai iš dalies keičiamos su įplaukomis ir išlaidomis susijusios taisyklės ir, be kita ko, atliekami pakeitimai supaprastinimo tikslais, už jų tinkamą taikymą atsakingoms valdžios institucijoms reikia laiko joms priimti; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją geriau koordinuoti teisinės sistemos aiškinimą ir griežtą jų taikymą, laiku pradėti taikyti tikslines priemones siekiant sustiprinti viešojo administravimo institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, administracinius gebėjimus, be kita ko, pateikiant gaires ir organizuojant mokymus ir nustatant kvalifikuoto ir kompetentingo personalo išlaikymo priemones; ragina ES institucijas ir valstybes nares atlikti laikotarpio vidurio vertinimą, ar taikant naująją sanglaudos politikos reguliavimo sistemą labiau apsisaugoma nuo pažeidimų rizikos ir ji sumažinama, taip pat įvertinti galimybę labiau supaprastinti reguliavimą, t. y. šiuo metu galiojančią taisyklę;

43.  mano, kad valstybės narės, kurios pačios nustato pažeidimus, įskaitant sukčiavimo atvejus, ir apie juos praneša, turėtų būti remiamos ir skatinamos toliau gerinti savo pranešimų teikimo ir valdymo sistemas; reiškia susirūpinimą Komisijos nesugebėjimu nustatyti, ar priežastis to, kad tam tikros valstybės narės aptinka mažai pažeidimų ir sukčiavimo atvejų ir skirtingais metais labai skiriasi pranešamų atvejų skaičius, yra šių valstybių narių kontrolės sistemų neveiksmingumas;

44.  apgailestauja, kad tik kai kurios valstybės narės skiria pakankamai išteklių kovai su sukčiavimu, ir mano, kad yra nepriimtina, kad kai kurios valstybės narės sukčiavimu laikomų pažeidimų atvejais tik taiko taisomąsias priemones ir neatlieka galimos nusikalstamos veikos tyrimų, taip pat neskiria sankcijų už pažeidimą atsakingiems asmenims, taigi jos tinkamai neapsaugo ES ir atskirų mokesčių mokėtojų finansinių interesų; pažymi, kad valstybių narių pateikti statistiniai duomenys apie baudžiamąsias bylas ir jų rezultatus yra neišsamūs, todėl sunku įvertinti sukčiavimo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo valstybėse narėse procedūrų veiksmingumą; todėl mano, kad priimant sprendimus, kuriais numatoma baudžiamoji atsakomybė ES lygmeniu ir įsteigiant Europos prokuratūrą, kuri galėtų pradėti ir koordinuoti tokių pažeidimų tyrimus, turėtų būti aktyviai skatinama nesiimti neteisėtų veiksmų ir vykdyti tinkamą procesą persekiojant ir baudžiant už korupcinę ar nusikalstamą veiką, kuri kenkia finansiniams ES interesams;

45.  mano, kad imtis efektyvių veiksmų kovojant su korupcija galima, jei atsižvelgiama į galimas baudžiamosios teisės priemones ir jei jas papildo kitos priemonės, pvz., didesnis skaidrumas ir atskaitomybė; todėl primygtinai ragina, kad valstybės narės parodytų tvirtą politinę valią veiksmingai kovodamos su korupcija nacionaliniu ir ES lygmeniu, priimdamos veiksmingus kovos su korupcija teisės aktus ir toliau tęsdamos darbą, susijusį su esamais pasiūlymais ES lygmeniu, taip pat ragina piliečius tvirtai spausti vyriausybes energingai vykdyti realią kovos su korupcija politiką;

46.  palankiai vertina pirmąją 2014 m. vasario mėn. pateiktą ES kovos su korupcija ataskaitą, nes tai yra vertinga kovos su korupcija pastangų stebėsenos ir vertinimo priemonė, taip pat pakartoja, kad itin svarbu aktyviau keistis geriausios dabartinės praktikos pavyzdžiais – į tai dėmesys atkreiptas ir toje ataskaitoje. taip pat palankiai vertina Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308), kuriame nagrinėjami veiksmai, reikalingi siekiant geriau įgyvendinti esamas kovos su korupcija priemones, ir siūlomi būdai, kaip į įvairias vidaus ir išorės politikos sritis įtraukti daugiau kovos su korupcija elementų; visgi pažymi, kad svarbu išplėsti kovos su korupcija ataskaitą, kad ji apimtų ir tarpvalstybinio ir ES lygmens korupcijos elementą ir kad joje būtų įvertinamos priemonės, kurių imamasi siekiant dar labiau pagerinti ES institucijų veiklos sąžiningumą, taip pat pabrėžia, kad reikia parengti visapusiškai išsamią ir nuoseklią kovos su korupcija strategiją, kuri apimtų visas ES politikos sritis ir kurioje, be kita ko, būtų atsižvelgiama į pirmojoje ES kovos su korupcija atskaitoje išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus; prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl ES institucijų kovos su korupcija vidaus politikos, be kita ko, prievolių pagal JT konvenciją prieš korupciją, įgyvendinimo;

47.  pabrėžia, kad būtina vykdyti struktūrizuotą valdymo institucijų ir kovos su sukčiavimu institucijų veiklos koordinavimą ir kad svarbu koordinuoti veiksmus ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių ir tarp įvairių tos pačios valstybės narės administravimo institucijų siekiant kuo labiau suvienodinti kovos su sukčiavimu politiką; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, skirtą keitimuisi informacija tarp nacionalinių kompetentingų institucijų, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti kryžminį apskaitos duomenų apie sandorius tarp dviejų ar daugiau valstybių narių palyginimą, siekiant padėti nustatyti atvejus tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su naujosios 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos Europos struktūrinių ir investicijų fondų makrokategorija (Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF)), kad būtų užtikrintas horizontalusis principas, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus;

48.  pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimo planus svarbiausia užtikrinti didesnį skaidrumą, sudarantį galimybes vykdyti tinkamą tikrinimą; primena, kad ankstesniais metais Parlamentas primygtinai ragino Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti informacijos apie visus ES lėšų gavėjus iš visų valstybių narių skaidrumą, pagal vieno langelio principą skelbiant visų ES lėšų gavėjų sąrašą Komisijos interneto svetainėje, neatsižvelgiant į lėšų administratorių ir remiantis pagal standartines kategorijas suskirstyta informacija, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena Sąjungos darbo kalba; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai išsamią ir patikimą informaciją apie valstybių narių administruojamų ES lėšų gavėjus; apgailestauja, kad ši priemonė neįgyvendinta, ir ragina Komisiją ją kuo skubiau įgyvendinti; apgailestauja dėl to, kad Komisijos neatsižvelgė į šį daugkartinį prašymą;

49.  ragina Komisiją skatinti priimti tinkamus teisės aktus dėl informatorių apsaugos, prieigos prie informacijos ir lobizmo skaidrumo, nes jie yra būtini siekiant užtikrinti pilietinę vyriausybių ir ES institucijų kontrolę ir vykdyti viešą jų veiklos priežiūrą, taip pat naudoti ES lėšas minėtoje srityje dirbančių nepriklausomų organizacijų veiklai remti, be kita ko, numatyti finansinę paramą tarpvalstybinei tiriamajai žurnalistikai;

50.  ragina Komisiją dar aktyviau vykdyti jai tenkančią ES biudžeto išlaidų priežiūros užduotį, atliekant auditą, kontrolę ir patikras, naudojantis taisomaisiais veiksmų planais ir įspėjamaisiais raštais prieš mokėjimo prašymų pateikimą; ragina valstybes nares ir jų valdžios institucijas dėti didesnes pastangas ir išnaudoti savo galimybes siekiant dar prieš prašant kompensacijos iš Komisijos pasinaudojant visa savo turima informacija aptikti ir ištaisyti klaidas; todėl pabrėžia, kad prevenciniai veiksmai yra ypač svarbūs siekiant išvengti neteisėto lėšų išmokėjimo, nes nebereikia vėliau imtis veiksmų norint susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas;

51.  palankiai vertina viešųjų pirkimų direktyvų ir Koncesijos sutarčių suteikimo direktyvos priėmimą, taip pat palankiai vertina tai, kad dešimt valstybių narių jau pradėjo taikyti konkrečias priemones ar priemonių rinkinius viešųjų pirkimų sektoriuje siekdamos sumažinti korupciją ir padidinti valdymo, kontrolės ir audito sistemų skaidrumą ir veiksmingumą; ragina Komisiją pradėti taikyti viešųjų pirkimų taisykles, kad valstybėms narėms būtų galima suteikti būtiną paramą parengiant gaires, dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir rengiant mokymus; ragina Komisiją nuolat objektyviai stebėti, kaip valstybės narės laikosi galiojančių direktyvų nuostatų ir būtinais atvejais pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

52.  pažymi, kad pažeidimų ir sukčiavimo atvejų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo skaičius lieka didelis; ragina valstybes nares į nacionalinę teisę skubiai perkelti neseniai priimtą 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(8), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų(9) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo(10), siekiant dar labiau sumažinti pažeidimų ir sukčiavimo rizikos poveikį;

53.  palankiai vertina tai, kad įkurtas Administracinių gebėjimo stiprinimo kompetencijos centras siekiant paremti viešojo administravimo institucijas, atsakingas už Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo valdymą, ir tai, kad pradėtas taikyti Viešųjų pirkimų veiksmų planas, kurį Kompetencijos centras parengė bendradarbiaudamas su kompetentingomis Komisijos tarnybomis; visgi prašo, kad Komisija praneštų apie konkrečius rezultatus, kurių iki šiol buvo pasiekta dėl centro veiklos ir minėto plano įgyvendinimo;

54.  ragina Komisiją toliau taikyti griežtą mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo politiką;

55.  palankiai vertina Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją ir valstybių narių valdymo institucijoms pateiktas gaires, kaip taikyti atitinkamas kovos su sukčiavimu nuostatas; visgi primygtinai ragina, kad Komisija deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, susijusiuose su Europos struktūriniais ir investicijų fondais, nustatytų paprastesnes taisykles, kurios padėtų veiksmingai ir efektyviai panaudoti lėšas, tuo pačiu užtikrindama, kad deleguotieji ir įgyvendinimo aktai nesumažintų kovos su sukčiavimu masto;

56.  palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse steigiamos kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos, kaip reikalaujama naujojo OLAF reglamento 3 straipsnio 4 dalyje, ir kad Vokietija dar kartą patvirtino savo bendradarbiavimo susitarimą su OLAF; pažymi, kad kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos siekia padėti vykdyti veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su OLAF, ir primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nepaskyrė kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų, tai padaryti ilgiau nedelsiant; tikisi, kad kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos padės užtikrinti geresnį pranešimų apie pažeidimus teikimą ir subalansuotą atitinkamų ES teisės aktų aiškinimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl jau egzistuojančių didelių neatitikimų tarp valstybėse narėse įsteigtų įvairių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų kalbant apie funkcijas, užduotis ir galias, taip pat apie skirtus žmogiškuosius išteklius; pripažįsta, kad Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nėra išsamiai apibrėžti kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų įgaliojimai, institucinė struktūra ir užduotys, tačiau laikosi nuomonės, kad veiklos požiūriu nepriklausomos, išsamius įgaliojimus, įskaitant tyrimo įgaliojimus, turinčios kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos yra standartas, kurį turi įgyvendinti visos valstybės narės;

57.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl programos „Hercule II“ rezultatų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. programos „Hercule II“ biudžetas, palyginti su 2012 m., sumažintas iki 14 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 9,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų, todėl buvo sunku įgyvendinti 2013 m. ir ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Hercule II“ veikla vis labiau domisi valstybės narės, kaip tai matyti iš vis gausėjančių paraiškų, gaunamų paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus; džiaugiasi 2013 m. teigiamais rezultatais, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje ir Rumunijoje, pasiektais įdiegus labai pažangią ir tarpvalstybiniu lygiu suderinamą techninę įrangą, įgytą vykdant šią programą;

58.  teigiamai vertina tai, kad priimtas reglamentas, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui skirta programa „Hercule III“ ir pagal kurį galima padidinti maksimalią bendro techninės pagalbos subsidijų finansavimo procentinę dalį iki 80 proc. tinkamų finansuoti sąnaudų ir iki 90 proc. išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, vietoje maksimalaus 50 proc. dydžio pagal Sprendimą dėl programos „Hercule II“; pažymi, kad 2014 m. sėkmingai pradėta pirmojo kvietimo teikti paraiškas procedūra; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad programai jau dabar itin didelį poveikį daro neįvykdytų mokėjimų problema, dėl kurios gali kilti neigiamų pasekmių finansuojamiems ir ateities projektams; primena patikimų finansinių priemonių, pavyzdžiui, programų „Pericles 2020“ ir „Hercule III“, svarbą kovojant su neteisėta veikla, dėl kurios nukenčia Sąjungos ištekliai;

59.  palankiai vertina sėkmingus rezultatus, pasiektus vykdant bendras muitinių operacijas, kurias įgyvendinant bendradarbiavo OLAF, valstybės narės bei įvairios trečiųjų šalių tarnybos ir aktyvią paramą teikė Mokesčių ir muitų sąjungos GD, Europolas, FRONTEX, ir kurių metu buvo, be kita ko, konfiskuota 68 mln. kontrabandinių cigarečių, 124 kg kokaino ir 140 000 litrų dyzelino;

60.  pažymi, kad 2013 m. OLAF pateikė 353 rekomendacijas dėl administracinių, drausminių, finansinių ar teisminių veiksmų, kurių turi imtis atitinkamos ES institucijos, organai, biurai, agentūros ar atsakingos nacionalinės institucijos, ir kad rekomenduota susigrąžinti apie 402,8 mln. EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad remiantis OLAF teisminėmis rekomendacijomis 2006–2013 m. laikotarpiu apkaltinamųjų nuosprendžių dalis sudaro tik 54 proc.; yra susirūpinęs, nes maža apkaltinamųjų nuosprendžių dalis taip pat sudaro blogą įspūdį apie OLAF tyrimų rezultatų kokybę ir panaudojimo galimybes; ragina Komisiją skubiai pagerinti OLAF veiksmingumą; mano, kad išsami ir tinkama OLAF reikalų priežiūra, atliekama jo priežiūros komiteto (nesikišant į vykstančius tyrimus), yra būtina, todėl ragina Komisiją ir OLAF pagerinti dabartinę padėtį, kurioje priežiūros komitetas negali atlikti savo užduoties; taip pat apgailestauja dėl to, kad trūksta informacijos apie apkaltinamųjų nuosprendžių dalį su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis susijusiais atvejais;

III.OLAF tyrimai ir vaidmuo

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. OLAF, kaip pati teigia, gavo didžiausią iki šiol užfiksuotą informacijos kiekį ir skelbiasi parengusi precedento neturintį skaičių rekomendacijų; pažymi, kad taip pat pakito metodas, pagal kurį skaičiuojami ateinančios informacijos ir parengtų rekomendacijų atvejai; prašo priežiūros komiteto išanalizuoti šių duomenų pokyčių padarinius ir OLAF pateiktų rekomendacijų kokybę;

62.  ragina OLAF priežiūros komitetą informuoti Parlamentą apie OLAF tyrimų trukmę ir apie trukmės skaičiavimo metodą, nes šis metodas 2012 m. buvo pakeistas; pabrėžia, kad dėl šio pakeitimo gali būti dirbtinai sumažinta matomoji tyrimų trukmė; prašo priežiūros komiteto atidžiai išanalizuoti OLAF teikiamos informacijos, įskaitant ataskaitas institucijoms, kokybę;

63.  pažymi, kad patvirtinta nauja OLAF ir jos priežiūros komiteto bendro darbo tvarka, ir ragina greitai išspręsti likusias problemas tarp šių dviejų institucijų;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) OL L 84, 2014 3 20, p. 6.
(2) OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121.
(5) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62.
(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0338.
(8) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(9) OL L 94, 2014 3 28, p. 243.
(10) OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

Teisinis pranešimas