Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2015 m. sausio 15 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Rusija, ypač Aleksejaus Navalno atvejis
 Pakistanas, ypač padėtis, susiklosčiusi po išpuolio Pešavaro mokykloje
 Kirgizija: įstatymas dėl homoseksualumo propagandos
 2013 m. Europos ombudsmeno veiklos ataskaita
 Padėtis Libijoje
 Padėtis Ukrainoje
 Padėtis Egipte
 Dviejų Italijos jūrų pėstininkų atvejis
 Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje

Rusija, ypač Aleksejaus Navalno atvejis
PDF 222kWORD 68k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, ypač Aleksejaus Navalno atvejo (2015/2503(RSP))
P8_TA(2015)0006RC-B8-0046/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Konstituciją, ypač į jos 118 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisingumą Rusijos Federacijoje vykdo tik teismai, ir į jos 120 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjai yra nepriklausomi ir paklūsta tik Rusijos Konstitucijai ir federalinei teisei;

–  atsižvelgdamas į ankstesnius EP pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla(1), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(2) ir 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Bolotnajos aikštės įvykiuose dalyvavusių demonstrantų nuteisimas(3), 2014 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(4) ir 2014 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla(5),

−  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. EP rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(6);

−  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 30 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimą dėl Aleksejaus Navalno ir jo brolio Olego Navalno nuteisimo Zamoskvoretsko teisme;

−  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais;

−  atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sukuriama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į sustabdytas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Rusijos Federacija, būdama pilnateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė ir ratifikavusi JT deklaraciją, įsipareigojo laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi per pastaruosius mėnesius jai įvykdžius didelių teisinės valstybės principų pažeidimų ir priėmus ribojančius įstatymus, kilo didelis susirūpinimas dėl to, ar Rusija laikosi tarptautinių ir nacionalinių įsipareigojimų; kadangi Europos Sąjunga, remdamasi iniciatyva „Partnerystė siekiant modernizavimo“, daug kartų siūlė papildomą pagalbą ir patirtį, kad padėtų Rusijai modernizuotis ir tvirtai laikytis savo konstitucinės ir teisinės tvarkos, pagal Europos Tarybos standartus; kadangi yra daugybė teisminių bylų, kuriose panaudoti politiniais sumetimais sufabrikuoti kaltinimai, siekiant pašalinti politinius konkurentus, įbauginti pilietinę visuomenę ir atgrasyti piliečius nuo dalyvavimo viešuose susirinkimuose ir protestuose prieš dabartinę šalies vadovybę;

B.  kadangi Aleksejus Navalnas nuolatos atskleisdavo didžiulės korupcijos atvejus aukščiausiuose Rusijos valstybinio aparato lygmenyse; kadangi pirmasis 2013 m. liepos mėn. jo byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo jam nustatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, buvo laikomas politiniu sprendimu; kadangi 2014 m. vasario mėn. jam skirtas dviejų mėnesių trukmės namų areštas, o 2014 m. kovo mėn. pritvirtina elektroninė apyrankė, kad būtų galima stebėti jo veiklą;

C.  kadangi Aleksejus Navalnas 2013 m. rugsėjo mėn. vykusiuose Maskvos mero rinkimuose laimėjo 27 proc. balsų ir taip patvirtino, kad yra vienas svarbiausių opozicijos Kremliui asmenų Rusijoje;

D.  kadangi antrasis teismo sprendimas Aleksejaus Navalno byloje turėjo būti priimamas 2015 m. sausio 15 d., tačiau dėl nepaaiškintų priežasčių teismas perkėlė sprendimo priėmimo datą į 2014 m. gruodžio 30 d., kai dauguma Rusijos gyventojų galvojo apie Naujųjų Metų šventes; kadangi toks pats datos paankstinimo metodas buvo naudotas ir Michailo Chodorkovskio bylos atveju;

E.  kadangi pastaraisiais metais žmogaus teisių padėtis Rusijoje nepaprastai pablogėjo, o Rusijos valdžios institucijos priėmė keletą įstatymų, į kuriuos įtrauktos dviprasmiškos nuostatos ir kuriuos galima naudoti siekiant dar labiau suvaržyti opoziciją ir pilietinės visuomenės veikėjus ir kliudyti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve;

F.  kadangi pastaraisiais metais NVO ir teisę į susirinkimų laisvę reglamentuojantys teisės aktai buvo panaudoti siekiant suvaržyti pilietinę visuomenę, užgniaužti opozicines politines pažiūras ir persekioti NVO, demokratinę opoziciją ir žiniasklaidą; kadangi remiantis įstatymu dėl „užsienio agentų“ de facto buvo uždaryta nepriklausoma žmogaus teisių organizacija „Memorial“; kadangi įgyvendinant tokius teisės aktus buvo imamasi griežtų veiksmų, kuriais buvo siekiama neleisti pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant Karių motinų organizaciją, vykdyti savo veiklą ir jas nuo jos atgrasyti;

G.  kadangi 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje Rusijos Federacijos Teisingumo ministerija labai pakeitė "užsienio agentų" sąrašą, į jį įtraukdama keletą organizacijų, įskaitant Sacharovo centrą, teikiančių paramą žmogaus teisių apsaugos srityje, taip ypač trukdydama joms vykdyti savo veiklą ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Rusijoje;

H.  kadangi keli pastaraisiais metais vykę teismo procesai, įskaitant neseniai nagrinėtas S. Magnickio, M. Chodorkovskio ir A. Politkovskajos bylas, sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nešališkumo ir nepriklausomumo; kadangi tokios didelio atgarsio sulaukusios bylos, kaip Aleksejaus Navalno byla, yra tik geriausiai už Rusijos ribų žinomi atvejai, parodantys Rusijos valstybės sisteminį nepajėgumą laikytis teisinės valstybės principo ir savo piliečiams užtikrinti teisingumą; kadangi dabartinis teismo sprendimas yra politiniais motyvais grindžiamas bandymas nubausti Aleksejų Navalną kaip vieną garsiausių vyriausybės oponentų;

I.  kadangi vis didėja būtinybė ES Rusijos atžvilgiu vykdyti tvirtą, nuoseklią ir visapusišką politiką, kurią remtų visos valstybės narės ir kuri apimtų pagalbą ir paramą, pagrįstą tvirta ir teisinga kritika;

1.  reiškia itin gilų susirūpinimą dėl to, kad Rusijoje įstatymas naudojamas kaip politinė priemonė; pabrėžia, kad teismo sprendimas žinomo teisininko, kovotojo su korupcija ir visuomenės aktyvisto Aleksejaus Navalno byloje, nustatant jam 3,5 metų lygtinę bausmę, o jo broliui Olegui Navalnui nustatant 3,5 metų laisvės atėmimo bausmę, priimtas remiantis nepagrįstais kaltinimais; labai apgailestauja dėl to, kad baudžiamasis persekiojimas, atrodo, pagrįstas politiniais motyvais;

2.  susirūpinęs pažymi, kad, nors Aleksejui Navalnui netaikoma laisvės atėmimo bausmė, jo brolis Olegas Navalnas šiuo metu kalinamas, taigi pradedama nerimauti dėl galimo politinio šeimos narių naudojimo siekiant įbauginti ir nutildyti vieną iš Rusijos opozicijos lyderių Aleksejų Navalną; primena, kad Aleksejaus Navalno brolis Olegas, dviejų mažų vaikų tėvas ir buvęs valstybinės pašto tarnybos vadovas, niekada neatliko svarbaus vaidmens Rusijos opoziciniame judėjime;

3.  ragina Rusijos teismines ir teisėsaugos institucijas atlikti savo pareigas nešališkai ir nepriklausomai, nepaisant politinio kišimosi ir užtikrinti, kad A. Navalno bylų teismo procesas ir visi kitų opozicijos aktyvistų nusikalstamų veikų tyrimai ir teismo procesai atitiktų patvirtintus tarptautinius standartus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog teisminių institucijų sprendimai būtų priimami be politinio kišimosi, nepriklausomai ir visapusiškai laikantis teisinės valstybės principo;

4.  visapusiškai remia prieš korupciją Rusijoje nukreiptą kampaniją, kurią pradėjo Aleksejus Navalnas, taip pat remia Rusijos gyventojų pastangas išspręsti šį klausimą taip, kad būtų užtikrinta demokratija, politinis pliuralizmas, vienybė ir pagarba žmogaus teisėms;

5.  mano, kad Rusijos Federacija, būdama Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo tarybos narė, turėtų laikytis prievolių, kurioms įsipareigojo; nurodo, kad naujausi pokyčiai vystosi tokia kryptimi, kuri nesuderinama su teisinės valstybės principu ir teisminių institucijų nepriklausomumu šalyje;

6.  ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai toliau atidžiai stebėti tokius atvejus, įvairiais būdais ir susitikimuose su Rusija kelti šiuos klausimus ir teikti Parlamentui ataskaitas dėl bendradarbiavimo su Rusijos valdžios institucijomis;

7.  pabrėžia, kad susirinkimų laisvė Rusijos Federacijoje užtikrinama pagal Rusijos Konstitucijos 31 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi, taigi Rusijos valdžios institucijos privalo jos laikytis;

8.  ragina Tarybą parengti vieningą politiką Rusijos klausimu, pagal kurią 28 ES valstybės narės ir ES institucijos būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos dėl žmogaus teisių vaidmens ES ir Rusijos santykiuose ir dėl to, kad reikia baigti slopinti žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę Rusijoje;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai skubiai pasiūlyti visapusišką strategiją Rusijos atžvilgiu, siekiant išlaikyti Europos valstybių teritorinį vientisumą ir suverenitetą ir kartu remti demokratinių principų, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės Rusijoje įtvirtinimą;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijoje vykdomų nuolatinių išpuolių prieš nepriklausomas žmogaus teisių organizacijas ir pilietinės visuomenės grupes, kurie yra dar vienas nepriklausomos nuomonės slopinimo ženklas – tendencija, kuri Europos Sąjungai kelia vis didesnį susirūpinimą; ragina Komisiją ir EIVT, atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį ES finansinių priemonių programavimo etapą, padidinti savo finansinę pagalbą Rusijos pilietinei visuomenei naudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos institucijų fondus ir į partnerystės priemonę įtraukti ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumą, siekiant užtikrinti tvarią ir patikimą ilgalaikę paramą; teigiamai vertina Europos demokratijos fondo valdytojų tarybos sprendimą leisti Fondui išplėsti savo veiklą ir ją vykdyti taip pat Rusijoje;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 13.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0284.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0253.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0039.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0258.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0575.


Pakistanas, ypač padėtis, susiklosčiusi po išpuolio Pešavaro mokykloje
PDF 226kWORD 72k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Pakistano, ypač dėl padėties po išpuolio Pešavaro mokykloje (2015/2515(RSP))
P8_TA(2015)0007RC-B8-0050/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pakistano, ypač į 2014 m. lapkričio 27 d.(1), 2014 m. balandžio 17 d.(2), 2013 m. spalio 10 d.(3) ir 2013 m. vasario 7 d.(4) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pirmininko pareiškimą ir į 2014 m. gruodžio 17 d. Žmogaus teisių pakomitečio ir Delegacijos ryšiams su Pietų Azijos šalimis pirmininkų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl išpuolio mokykloje Pešavare (Pakistanas), į 2014 m. gruodžio 24 d. ES vidaus pareiškimą dėl mirties bausmės taikymo atnaujinimo ir į 2014 m. spalio 29 d. pranešimą spaudai, paskelbtą ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vizito į Pakistaną proga,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatės Malalos Yousafzai pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Pakistano ir ES bendradarbiavimo susitarimą, penkerių metų bendradarbiavimo planą, ES ir Pakistano strateginį dialogą ir BLS+ prekybos lengvatų sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą ir į 2014 m. gruodžio 17 d. JT Vaiko teisių komiteto pareiškimą dėl teroristinio išpuolio Pešavaro mokykloje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl religijos ar įsitikinimų laisvės, kuriose ji pabrėžia strateginę šios laisvės ir kovos su religine netolerancija svarbą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 5 d. JT specialiojo pranešėjo teisės į mokslą klausimu ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai dėl mokymo apsaugos kritinės padėties atvejais,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Pakistano vaidmens regione ir politinių santykių su ES(5),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Pakistanas ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. septyni ginkluoti vyrai surengė mirtiną išpuolį prieš kariuomenės viešąją mokyklą Pešavaro mieste (ją iš trijų pusių supa federacijos principu valdomos genčių sritys (FATA)); per ataką žuvo daugiau kaip 140 žmonių, iš jų – 134 moksleiviai, dar beveik tiek pat žmonių sužeista;

B.  kadangi šis išpuolis labai sukrėtė Pakistano ir kitų šalių visuomenę, jis laikomas vienu iš žiauriausių teroristinių išpuolių Pakistano istorijoje, o jį sustiprina tai, kad karinės pajėgos tik po aštuonių valandų perėmė mokyklos kontrolę; kadangi per tą laiką daugelis mokinių ir mokyklos darbuotojų buvo nužudyti, o tie, kurie ištvėrė šį išbandymą, vis dar labai traumuoti;

C.  kadangi Malalai Yousafzai, jauniausiai Nobelio taikos premijos ir Sacharovo premijos laureatei, 2012 m. spalio mėn. ginkluoti talibaniečiai šovė į galvą už tai, kad ji kovojo už mergaičių teisę į išsilavinimą Pakistane;

D.  kadangi grupė, pasivadinusi „Tehrik-e-Taliban Pakistan“ (TTP), prisiėmė atsakomybę dėl žudynių ir pareiškė, kad viena iš priežasčių, kodėl surengtas išpuolis prieš mokyklą, buvo ta, kad norėta pasiųsti nedviprasmišką žinią Malalos rėmėjams, nes ji pasisako už moterų ir vaikų švietimą, taip pat siekta atkeršyti už armijos kampaniją prieš kovotojus;

E.  kadangi po to, kai vyriausybės pajėgos pradėjo karinį puolimą pieš Talibaną ir kitas karines grupuotes FATA regione (tai vienas iš skurdžiausių Pakistano regionų), daugiau kaip milijonas žmonių buvo perkelta į Afganistaną arba kitas Pakistano vietas;

F.  kadangi Pakistane ir tikėjimo laisvei, ir religinei tolerancijai teroristų smurtas kelia pavojų ir kadangi labai paplitęs piktnaudžiavimas įstatymais dėl šventvagystės; kadangi moterims ir mergaitėms kyla dvigubai didesnė grėsmė tiek dėl priverstinio atsivertimo, tiek dėl plačiai paplitusio seksualinio smurto;

G.  kadangi, kaip teigiama Visuotinės koalicijos, siekiančios apsaugoti mokyklas nuo išpuolių, (GCPEA) ataskaitoje, 2009–2012 m. Pakistane surengta daugiau kaip 800 išpuolių prieš mokyklas; kadangi kovotojai taip pat verbavo vaikus iš mokyklų ir medresių ir kai kuriuos pavertė savižudžiais sprogdintojais; kadangi, kaip teigiama ataskaitoje, 2009–2012 m. mažiausiai 30 vaikų, keliolika mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų, įskaitant provincijos švietimo ministrą, buvo nužudyti per išpuolius prieš mokyklas ir mokyklinį transportą;

H.  kadangi JT vaiko teisių komitetas pasiūlė, jog Pakistanas įdiegtų greitojo reagavimo sistemą, taikomą, kai surengiamas išpuolis prieš švietimo įstaigą, siekiant greitai suremontuoti ir atstatyti mokyklas ir švietimo inventorių, kad mokiniai galėtų kuo greičiau grįžti į mokyklas ir universitetus; kadangi pastarojo meto Konstitucijos pataisos įteisino galimybę gauti nemokamą privalomą mokslą kaip pagrindinę teisę;

I.  kadangi praėjus vos kelioms valandos po Pešavaro išpuolio prieš kariuomenės viešąją mokyklą, ministras pirmininkas Nawaz Shariff panaikino mirties bausmės moratoriumą, kuris buvo taikomas šešerius metus; kadangi iki šiol mirties bausmė įvykdyta keliems iš daugelio kalinių, kuriems ji paskirta remiantis kaltinimais terorizmu; kadangi, pasak Pakistano pareigūnų, ateinančiomis savaitėmis mirties bausmė gali būti įvykdyta 500 nuteistųjų; kadangi Pakistane mirties bausmė paskirta apie 8 000 asmenų;

J.  kadangi 2015 m. sausio 6 d., reaguodamas į žudynes mokykloje, Pakistano parlamentas priėmė Konstitucijos pataisą, pagal kurią dvejiems metams karo teismams suteikiami įgaliojimai teisti įtariamus islamistų kovotojus ir galima per kelias savaites pereiti nuo kaltinamųjų sulaikymo iki bausmės vykdymo; kadangi Pakistanas, kaip Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto šalis, privalo įgyvendinti ir taikyti priemones, kad užtikrintų paprastus sąžiningus teismo procesus, ir negali naudoti karo teismų civiliams teisti, kai veikia paprasti teismai;

K.  kadangi Pakistanas neseniai ratifikavo septynis iš devynių svarbiausių tarptautinių žmogaus teisių susitarimų, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, kuriuose daug nuostatų, susijusių su teisingumo administravimu, teise į sąžiningą teismą, lygybe prieš įstatymą ir nediskriminavimu;

L.  kadangi 2013 m. balandžio 4 d. ataskaitoje pateiktos JT specialiosios pranešėjos teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais rekomendacijos apima teisinės sistemos reformą, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos pagrindinės teisės ir kad sistema būtų veiksminga; kadangi žmogaus teisių organizacijos nuolat atkreipia dėmesį į korupciją teisinėje sistemoje;

M.  kadangi ES ir Pakistanas sustiprino ir išplėtė savo dvišalius ryšius, kaip įrodo 2012 m. vasario mėn. inicijuotas penkerių metų bendradarbiavimo planas ir 2014 m. kovo mėn. surengtas antrasis ES ir Pakistano strateginis dialogas; kadangi ES ir Pakistano penkerių metų bendradarbiavimo plano tikslas – užmegzti strateginius santykius ir įtvirtinti partnerystę siekiant taikos ir vystymosi, remiantis bendromis vertybėmis ir principais;

N.  kadangi Pakistano stabilumas nepaprastai svarbus siekiant taikos Pietų Azijoje ir kitur; kadangi Pakistanas atlieka svarbų vaidmenį skatinant stabilumą regione ir galėtų būti pavyzdys stiprinant teisinę valstybę ir žmogaus teises;

1.  griežtai smerkia brutalias moksleivių žudynes, kurias įvykdė nuo Talibano atskilusi Pakistano grupuotė „Tehreek-e-Taliban“ (TTP), kaip siaubo ir baimės aktą, ir reiškia užuojautą prieš Pešavaro mokyklą surengto išpuolio aukų šeimoms, taip pat reiškia paramą Pakistano žmonėms ir valdžios institucijoms;

2.  tvirtina, kad yra visapusiškai įsipareigojęs kovoti su terorizmo ir religinio ekstremizmo keliama grėsme, taip pat yra pasirengęs toliau padėti Pakistano vyriausybei šioje kovoje;

3.  tikisi, kad Pakistano vyriausybė imsis skubių ir veiksmingų priemonių, taip laikydamasi tarptautiniu mastu pripažintų įstatymo viršenybės principo laikymosi standartų, siekdama be jokių išimčių kovoti su saugumo grėsme, kurią kelia visos Pakistane ir jo regione veikiančios karinės grupuotės; pabrėžia, kad valdžios institucijos neturėtų remti jokių formų terorizmo ar ekstremizmo;

4.  ragina Pakistano vyriausybę užtikrinti mokyklų saugumą ir tai, kad vaikai, nepriklausomai nuo lyties, nebūtų bauginami eidami į mokyklą; mano, kad vyriausybė turėtų parodyti akivaizdžiai stipresnį ryžtą ir sustiprinti savo pastangas siekiant sulaikyti TTP kovotojus ir kitus asmenis, kurie mokyklose vykdo smurto išpuolius, ir vykdyti šių asmenų persekiojimą, nes to nedarant mažės šios vyriausybės patikimumas tarptautinėje aplinkoje;

5.  primena, kad visomis aplinkybėmis nuolat laikosi neigiamos nuomonės dėl mirties bausmės; apgailestauja dėl Pakistano premjero Nawazo Sharifo sprendimo panaikinti ketverių metų neoficialų mirties bausmės moratoriumą ir ragina nedelsiant atkurti šio moratoriumo taikymą;

6.  ragina Pakistano vyriausybę kovos su terorizmu teisės aktus taikyti teroro aktams, o ne juos naudoti asmenis teisiant įprastose baudžiamosiose bylose; labai apgailestauja dėl to, kad naudojamasi spartaus karinio teisingumo sistema, kurioje nesudarytos būtiniausios tarptautinių standartų, susijusių su įstatymo viršenybės principu, užtikrinimo sąlygos, ir pabrėžia, kad BLS+ sistemos lengvatų taikymo pratęsimas susietas su tam tikrų pagrindinių standartų, įtvirtintų JT ir TDO konvencijose, vykdymu;

7.  džiaugiasi politine Pakistano politinių partijų valia apsvarstyti nacionalinį kovos su terorizmu planą; pabrėžia, kad kovojant su terorizmu ir religiniu ekstremizmu itin svarbu imtis veiksmų dėl jų pagrindinių priežasčių, įskaitant skurdo sprendimo problemą, religinės tolerancijos ir tikėjimo laisvės užtikrinimą, įstatymo viršenybės principo įtvirtinimą ir teisės į švietimą mergaitėms ir berniukams ir saugių galimybių naudotis tokia teise užtikrinimą; ragina parengti ilgalaikę strategiją, kuria siekiama užkirsti kelią jaunimo radikalėjimui Pakistane ir įveikti itin didelio masto su mokymosi susijusią krizę, kurią UNESCO nustatė Pakistane, visų pirma didinant investicijas į viešai finansuojamą švietimo sistemą ir užtikrinant, kad religinės mokyklos turėtų medžiagos, kurios joms reikia, kad jaunimui suteiktų harmoningą ir įtraukų mokslą;

8.  primygtinai ragina Pakistano vyriausybę tvirtai laikytis neseniai ratifikuotų tarptautinių susitarimų žmogaus teisių srityje, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, o šie dokumentai įpareigoja valdžios institucijas užtikrinti pagrindinius sąžiningo teismo principus, drausdami karo teismuose teisti civilius asmenis, jei veikia įprasti teismai;

9.  ragina tarptautinius subjektus dar kartą pasižadėti kovoti su teroristinių tinklų finansavimu ir sponsoriavimu;

10.  ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini, Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją visapusiškai bendradarbiauti siekiant kovoti su terorizmo keliama grėsme ir toliau padėti Pakistano vyriausybei ir jo žmonėms tęsti darbus siekiant išnaikinti terorizmą;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai ir Pakistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0064.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0460.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0422.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0060.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0208.


Kirgizija: įstatymas dėl homoseksualumo propagandos
PDF 223kWORD 67k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kirgizijos ir įstatymo dėl homoseksualumo propagandos (2015/2505(RSP))
P8_TA(2015)0008RC-B8-0054/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kirgizijos ir Vidurinės Azijos respublikų, ypač į 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(1),

–  atsižvelgdamas į Kirgizijos konstituciją, ypač į jos 16, 31, 33 ir 34 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tarptautinius įsipareigojimus ir priemones žmogaus teisių srityje, įskaitant įtrauktus į Jungtinių Tautų konvencijas dėl žmogaus teisių ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal kurias užtikrinamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės ir draudžiama diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), pagal kurį užtikrinamos žodžio ir susirinkimų laisvės, asmenų teisė į pagarbą asmens, privačiam ir šeimos gyvenimui ir teisė į lygybę bei draudžiama diskriminacija naudojantis šiomis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/17/19 ir į 2014 m. rugsėjo 24 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/27/32 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo 2014 m. spalio 24 d. pareiškimą dėl Kirgizijos,

–  atsižvelgdamas į Kirgizijos parlamentui suteiktą „partnerio siekiant demokratijos“ statusą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1984 (2014) dėl Kirgizijos Respublikos parlamento pateikto prašymo suteikti „partnerio siekiant demokratijos“ statusą Parlamentinėje Asamblėjoje, ypač į jos 15.24, 15.25 ir 15.26 dalis,

–  atsižvelgdamas į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystę, ypač į jo 2 ir 92 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. priimtas ir 2008 m. persvarstytas Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. priimtą Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir darbotvarkę, skirtą laikotarpiui po 2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Kirgizija, palyginti su kitomis regiono šalimis, pastaraisiais metais padarė didelę pažangą, ypač tapdama parlamentine demokratija, didindama pastangas kovojant su korupcija ir įsipareigodama taikyti universalius žmogaus teisių standartus;

B.  kadangi ES aiškiai suinteresuota, kad Kirgizijoje įsigalėtų taika, demokratija ir ekonominė gerovė; kadangi ES įsipareigojo būti regiono valstybių partnere, ypač pagal ES Vidurinės Azijos strategiją;

C.  kadangi Vidurinės Azijos šalys susiduria su daugeliu bendrų problemų, pvz., skurdu ir dideliu pavojumi žmonių saugumui, ir kadangi šiose šalyse būtina stiprinti demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms, gerą valdymą ir diegti teisinės valstybės principus;

D.  kadangi visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; kadangi visos valstybės privalo užkirsti kelią smurtui ir diskriminacijai, įskaitant dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos;

E.  kadangi lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs (LGBTI) asmenys turi naudotis tomis pačiomis žmogaus teisėmis kaip ir kiti žmonės;

F.  kadangi Kirgizijos Respublikoje vyrų homoseksualumas nebelaikomas baudžiamuoju nusikaltimu nuo 1998 m.;

G.  kadangi 2014 m. spalio 15 d. Kirgizijos parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymo 6‑11804/14 projektą, kuriame yra baudžiamojo kodekso, administracinės atsakomybės kodekso, įstatymo dėl taikių susirinkimų ir įstatymo dėl visuomeninės žiniasklaidos pakeitimų, kuriais siekiama uždrausti atvirą arba netiesioginį netradicinės seksualinės orientacijos propagavimą ir numatyti įkalinimą iki vienerių metų;

H.  kadangi kai kurios šalies žiniasklaidos priemonės ir kai kurie politiniai bei religiniai vadovai vis labiau siekia įbauginti LGBTI asmenis, apriboti jų teises ir įteisinti prieš juos nukreiptą smurtą;

I.  kadangi daugelis valstybių ir vyriausybių vadovų, Jungtinių Tautų vadovų, vyriausybių ir parlamentų atstovų ir Europos Sąjunga, įskaitant Tarybą, Parlamentą, Komisiją ir buvusią vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton, griežtai pasmerkė panašius įstatymus, draudžiančius propagandą;

J.  kadangi diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės yra susijusios ir kadangi įvairios NVO ir JT pabrėžė, jog lyčių nelygybė išlieka didelė ir mergaitės ir moterys Kirgizijoje ir toliau išnaudojamos, pvz., jos grobiamos ir verčiamos prievarta tuoktis, nors 1994 m. tą draudžiantis įstatymas sugriežtintas 2013 m. sausio mėn.;

1.  labai apgailestauja dėl šio įstatymo projekto pateikimo ir visų veiksmų, kurie gali paskatinti žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį, ir ragina visas šalis nedelsiant panaikinti homoseksualumo kriminalizavimą;

2.  pakartoja, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė – tai asmens teisės į privatų gyvenimą, kuri užtikrinama pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, kuria remiantis turėtų būti ginama lygybė ir kovojama su diskriminacija bei užtikrinama saviraiškos laisvė, klausimas;

3.  primena Kirgizijos parlamentui jo tarptautinius įsipareigojimus ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga, kuriame kaip esminis partnerystės elementas įtraukta nuostata dėl visapusiškos pagarbos žmogaus teisėms, ir ragina atsiimti įstatymo dėl informacijos apie netradicinius seksualinius santykius skleidimo projektą, kuris šiuo metu svarstomas parlamente;

4.  pažymi, kad baigtas pirmasis įstatymo projekto svarstymas ir dėl jo turi būti dar du kartus balsuojama prieš jį pateikiant pasirašyti prezidentui, ir pabrėžia, kad bet kokių teisės aktų dėl netradicinių santykių priėmimas neturėtų prieštarauti Kirgizijos prievolėms ir įsipareigojimams žmogaus teisių srityje;

5.  ragina Kirgizijos valdžios institucijas viešai patvirtinti, kad visi Kirgizijos žmonės turi teisę nepatirti diskriminacijos ir smurto dėl savo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės ir kad bet kokie tam prieštaraujantys veiksmai yra neteisėti ir už juos bus taikomas baudžiamasis persekiojimas;

6.  ragina Kirgizijos parlamentą laikytis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje Nr. 1984 (2014) dėl prašymo suteikti „partnerio siekiant demokratijos“ statusą pateiktų rekomendacijų, ypač 15.24, 15.25 ir 15.26 rekomendacijų;

7.  ragina Kirgizijos parlamentą gerbti šalies konstituciją, taip pat jos 16 straipsnį, kuriame teigiama, kad Kirgizijos Respublikoje neturi būti priimami įstatymai, kurie prieštarauja žmogaus ir pilietinėms teisėms ir laisvėms arba jas apriboja, ir 31, 33 ir 34 straipsnius, kuriais patvirtinamos žodžio, informacijos ir susirinkimų laisvės, ir atmesti įstatymo 6-11804/14 projektą;

8.  yra labai susirūpinęs dėl neigiamų diskusijų dėl šio įstatymo ir galimo jo priėmimo pasekmių, dėl kurių dar labiau didėja LGBTI asmenų stigmatizacija, diskriminacija ir smurtas prieš šiuos asmenis; ragina politikus ir religinius vadovus susilaikyti nuo prieš LGBTI asmenis nukreiptos retorikos, taip pat neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos skatinimo;

9.  yra susirūpinęs dėl galimo tokio teisės akto poveikio tarptautiniams paramos teikėjams, nevyriausybinėms ir humanitarinėms organizacijoms, dirbančioms su LGBTI klausimais ir ŽIV prevencija susijusioje srityje;

10.  ragina JT žmogaus teisių tarybą, atliekant būsimą Kirgizijos visuotinį periodinį vertinimą, atsižvelgti į lygybės ir nediskriminavimo principų pažeidimą šiuo įstatymo projektu;

11.  ragina Kirgizijos valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai be jokių kliūčių galėtų dirbti savo darbą – skatinti ir ginti žmogaus teises;

12.  primygtinai ragina Kirgiziją laikotarpiu prieš 14-tą ES ir Kirgizijos Respublikos bendradarbiavimo tarybos posėdį tęsti reformas, kuriomis užtikrinamas skaidrumas, teisminių institucijų nepriklausomumas, įvairių etninių grupių susitaikymas ir pagarba žmogaus teisėms, nes tai yra pagrindiniai ilgalaikio šalies tvaraus vystymosi veiksniai;

13.  palankia vertina Kirgizijos valdžios institucijų padarytą pažangą žmogaus teisių srityje laikotarpiu tarp ketvirtojo ir penktojo ES ir Kirgizijos Respublikos dialogo žmogaus teisių klausimais raundų; primygtinai ragina Kirgizijos valdžios institucijas toliau daryti pažangą šioje srityje;

14.  ragina Komisiją, Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą išaiškinti Kirgizijos valdžios institucijoms, kad galimas šio įstatymo priėmimas galėtų turėti poveikį santykiams su ES pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 92 straipsnio 2 dalį; taip pat ragina Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą kelti šį klausimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Jungtinėse Tautose;

15.  ragina Kirgizijos valdžios institucijas užtikrinti, kad įtarimai dėl kankinimų ir nežmoniško ir žeminančio elgesio būtų greitai ir veiksmingai ištirti ir kad nusikaltimo vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; be to, ragina paleisti visus sąžinės kalinius, ypač atsižvelgiant į Azimjono Askarovo atvejį, kai vis dar neatliktas visapusiškas, nešališkas ir teisingas tyrimas, be kita ko, jo pateiktų įtarimų dėl kankinimų ir netinkamo elgesio;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai, Kirgizijos parlamentui ir prezidentui.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91.


2013 m. Europos ombudsmeno veiklos ataskaita
PDF 250kWORD 99k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą (2014/2159(INI))
P8_TA(2015)0009A8-0058/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2001 m. rugsėjį patvirtintą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

–   atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtus skaidrumo ir sąžiningumo principus vykdant lobistinę veiklą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 220 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8-0058/2014),

A.  kadangi 2014 m. rugsėjo 15 d. metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2013 m. veiklą oficialiai pateiktas Europos Parlamento Pirmininkui, o 2014 m. rugsėjo 24 d. ombudsmenė Emily O’Reilly savo pranešimą pristatė Peticijų komitetui Briuselyje;

B.  kadangi SESV 24 straipsnyje nustatytas principas, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“;

C.  kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliotas priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas;

D.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje pažymima, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, organai ir agentūros jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per tinkamą laiką“;

E.  kadangi Chartijos 43 straipsnyje pažymima, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

F.  kadangi, remiantis šia apibrėžtimi, netinkamam administravimam priskiriami ne tik teisiškai privalomos taisyklės ar principo pažeidimo atvejai; kadangi gero administravimo principai apima ne tik teisę; kadangi, pasak pirmojo Europos ombudsmeno, su netinkamo administravimo atveju susiduriama tada, kai viešoji įstaiga nesilaiko jai privalomos taisyklės ar principo; kadangi dėl to Sąjungos institucijos ar įstaigos turi ne tik laikytis savo teisinių įsipareigojimų, bet ir skirti dėmesio aptarnavimo aspektui bei užtikrinti, kad su visuomenės atstovais būtų elgiamasi tinkamai ir kad jie galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis;

G.  kadangi gero administravimo samprata turėtų būti išplėsta ir suvokiama kaip geresnio administravimo siekis – nenutrūkstamas nuolatinis tobulėjimo procesas;

H.  kadangi pagrindinis Europos ombudsmeno prioritetas – užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės ir kad teisė į gerą administravimą atspindėtų aukščiausius standartus, kurių tikimasi iš Sąjungos institucijų ar įstaigų; kadangi Europos ombudsmenas atlieka lemiamą vaidmenį padedant ES institucijoms tapti atviresnėmis, veiksmingesnėmis ir draugiškesnėmis piliečiams, kad taip sustiprėtų piliečių pasitikėjimas Sąjunga;

I.  kadangi Europos Parlamentas per savo 2013 m. liepos 3 d. plenarinį posėdį Europos ombudsmene išrinko Emily O'Reilly ir 2013 m. rugsėjo 30 d. ji prisiekė;

J.  kadangi 2013 m. pagalbos į Ombudsmeną kreipėsi 23 245 piliečiai; kadangi 19 418 iš minėtųjų besikreipusių piliečių buvo suteiktos konsultacijos naudojantis Ombudsmeno svetainėje esančiu interaktyviu vadovu; kadangi gauti 1 407 prašymai suteikti informacijos; kadangi 2 420 prašymų užregistruoti kaip skundai (2012 m. užregistruoti 2 442 skundai); kadangi Ombudsmenas ėmėsi veiksmų dėl 2 354 skundų, gautų 2013 m.;

K.  kadangi svarbu, kad Ombudsmenas teiktų išsamesnę informaciją apie skundų formato tipus siekiant palyginti įvairiais metais gautus skundus, kurie buvo pateikti elektroniniu formatu – naudojantis interaktyvia Ombudsmeno svetaine – ir ne internetu;

L.  kadangi 2013 m. Ombudsmenas pradėjo nagrinėti 350 tyrimų (2012 m. – 465), iš kurių 341 pradėtas remiantis skundu, o 9 – savo iniciatyva;

M.  kadangi 2013 m. Ombudsmenas baigė nagrinėti 461 tyrimą (2012 m. – 390), iš kurių 441 buvo pagrįstas skundu, o 20 – pradėti savo iniciatyva; kadangi 340 (77,1 proc.) iš baigtų nagrinėti tyrimų buvo pagrįsti atskirų piliečių skundais, o 101 (22,9 proc.) – bendrovių, asociacijų ar kitų juridinių asmenų pateiktais skundais;

N.  kadangi 2013 m. baigti nagrinėti tyrimai buvo susiję su prašymais suteikti informaciją ir leisti susipažinti su dokumentais (25,6 proc.), Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmeniu (19,1 proc.), instituciniais ir politiniais klausimais (17,6 proc.), administravimu ir Tarnybos nuostatais (16,5 proc.), konkursais ir atrankos procedūromis (14,8 proc.), sutarčių arba subsidijų skyrimu (9,5 proc.) ir sutarčių vykdymu (7,4 proc.);

O.  kadangi pagrindinės 2013 m. Ombudsmeno iniciatyva pradėtų tyrimų temos buvo skaidrumas ES institucijų viduje, etiniai klausimai, piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, ES finansuojami projektai ir programos, pagrindinės teisės ir aptarnavimo kultūra;

P.  kadangi bendriausi klausimai skaidrumo srityje susiję su institucijų atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais arba suteikti informacijos, su rengiamais uždarais posėdžiais ir nepakankamai atviru ES ekspertų grupių skyrimu; kadangi galimybė visuomenei susipažinti su informacija – viena iš teisių, užtikrinamų pagal ES pagrindinių teisių chartiją;

Q.  kadangi 2013 m. ombudsmenas gavo daugybę skundų, susijusių su interesų konfliktais arba su „sukamųjų durų“ reiškiniu, kai vadovaujantys asmenys pereidavo iš glaudžiai susijusių valstybinių darbo vietų į privatų sektorių; kadangi ES administracija privalo ypatingą dėmesį skirti pavyzdiniam etiškam elgesiui; kadangi todėl ombudsmenas paskelbė valstybės tarnybos principų ir etinių standartų rinkinį; kadangi daugelis NVO laikosi nuomonės, kad Komisijai nepavyksta išspręsti problemos, kurią jie vadina sisteminiu „sukamųjų durų“ reiškiniu;

R.  kadangi Ombudsmenas glaudžiai bendradarbiauja su įvairiais tinklais, iš kurių žinomiausias Europos ombudsmenų tinklas apima 94 biurus 35-iose Europos šalyse; kadangi skundai, nepatenkantys į Ombudsmeno įgaliojimų sritį, perduodami šio tinklo nariui, turinčiam geriausias galimybes išnagrinėti konkretų atvejį; kadangi 52,5 proc. gautų skundų buvo perduoti kitiems tinklo nariams;

S.  kadangi Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis Europos ombudsmenų tinklo narys; kadangi 2013 m. Ombudsmenas šiam komitetui perdavė 51 bylą; kadangi 178 bylos buvo perduotos Komisijai, o 503 – kitoms institucijoms ir įstaigoms;

T.  kadangi Ombudsmenas bendradarbiauja ir su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pvz., su JT; kadangi Ombudsmenas, Parlamentas, Komisija, Pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos neįgaliųjų forumas kartu yra ES veiklos, vykdomos pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, pagrindas; kadangi jų uždavinys – proteguoti, skatinti ir stebėti konvencijos įgyvendinimą ES institucijų lygmeniu;

U.  kadangi 2013 m. metiniame pranešime nepateikti konkretūs procentiniai duomenys apie skundus, kurie pateko arba nepateko į Ombudsmeno įgaliojimų sritį; kadangi nepaprastai svarbu, jog ateityje visuose metiniuose pranešimuose būtų pateikiami konkretūs rodikliai, kad būtų galima palyginti skirtingų metų duomenis ir be vargo įžvelgti kryptis ir tendencijas, susijusias su skundų (ne)priimtinumu; kadangi, remiantis pranešimu, 68 iš 100 gautų tipiškų skundų nepatenka į Ombudsmeno įgaliojimų sritį ir yra perduodami nacionaliniam ar regioniniam ombudsmenui, Parlamento Peticijų komitetui arba kitoms skundus nagrinėjančioms įstaigoms, pvz., Europos Komisijai, tinklui SOLVIT, visuomeninei tarnybai „Jūsų Europos patarėjas“ arba Europos vartotojų centrams; kadangi, siekiant užtikrinti, kad piliečių klausimai būtų nagrinėjami nešališkai, sąžiningai ir per priimtiną laiką, būtina taikyti tolesnių veiksmų vykdymo procedūrą ir informaciją apie skundus perduoti kitoms institucijoms ar įstaigoms;

V.  kadangi tik 32 iš 100 gautų tipiškų skundų patenka į Ombudsmeno įgaliojimų sritį; kadangi dėl 17 iš šių skundų tyrimas nepradedamas (9 paskelbiami nepriimtinais, 8 paskelbiami priimtinais, tačiau nerandama pakankamo pagrindo tyrimui dėl jų pradėti); kadangi tyrimas pradedamas 15 iš 100 gautų tipiškų skundų atvejais; kadangi 4 iš jų išnagrinėjami tyrimo metu, ištyrus 4 skundus netinkamo administravimo atvejis nenustatomas, 1 skundo tyrimo išvados leidžia konstatuoti netinkamo administravimo atvejį, o 6 skundų atvejais pagrindo atlikti tolesnį tyrimą nėra;

W.  kadangi 80 proc. visų tyrimų (40 bylų), kuriuos išnagrinėjus buvo konstatuotas netinkamas administravimas, buvo baigti pateikiant kritines pastabas atitinkamai institucijai, o 18 proc. tyrimų (9 bylos) baigti nagrinėti pateikiant rekomendacijų projektus, kuriems institucijos visiškai arba iš dalies pritarė; kadangi išnagrinėjęs vieną bylą (2 proc.) Ombudsmenas parengė specialųjį Europos ombudsmeno pranešimą dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ, susijusio su agentūra FRONTEX; kadangi Ombudsmenas vidutiniškai pateikia vieną specialųjį pranešimą per metus;

X.  kadangi specialusis pranešimas buvo pateiktas Parlamentui atlikus išsamų tyrimą savo iniciatyva dėl agentūros FRONTEX pareigų, susijusių su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ir galiausiai buvo iš esmės pagrįstas agentūros atsakymu į konkrečias Ombudsmeno rekomendacijas dėl prieglobsčio prašytojų skundų mechanizmo nebuvimo;

Y.  kadangi specialusis pranešimas yra paskutinė išeitis, kuria Europos ombudsmenas pasinaudoja nagrinėdamas netinkamo administravimo Sąjungos institucijose ar įstaigose atvejus; kadangi Ombudsmenas turėtų toliau gilintis į savo politinius įgaliojimus ir kurti priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti;

Z.  kadangi 2012 m. buvo atsižvelgta į 80 proc. Ombudsmeno pasiūlymų; kadangi Komisija, dėl kurios atliekama daugiausia Ombudsmeno tyrimų, atsižvelgė į 84 proc. Ombudsmeno pasiūlymų; kadangi kasmet Ombudsmenas paskelbia išsamią ataskaitą apie tai, kaip ES institucijos reagavo į Ombudsmeno pasiūlymus dėl ES administravimo pagerinimo; kadangi 20 proc. siekiantis Ombudsmeno pasiūlymų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, rodiklis pavojingas, nes dėl to gali būti dar labiau pakirstas piliečių pasitikėjimas ES institucijų veiksmingumu;

AA.  kadangi Europos Komisija yra ta institucija, dėl kurios Ombudsmenas gauna daugiausia skundų; kadangi vienas iš 2013 m. baigtų nagrinėti tyrimų buvo susijęs su dokumentais dėl išimties Jungtinei Karalystei, taikomos ES pagrindinių teisių chartijos kontekste;

AB.  kadangi 2013 m. vidutinė bylų, kurias baigė nagrinėti Ombudsmenas, tyrimų trukmė buvo 13 mėnesių; kadangi 22 proc. bylų buvo baigtos nagrinėti per 3 mėnesius, 37 proc. bylų nagrinėjimas truko 3–12 mėnesių, 14 proc. – 12–18 mėnesių, o 27 proc. – daugiau nei 18 mėnesių;

AC.  kadangi Ombudsmeno biudžetas 2013 m. siekė 9 731 371 EUR ir kadangi Ombudsmeno etatų plane numatyti 67 postai; kadangi, norint užtikrinti Ombudsmeno tarnybų veiksmingumą ir greitai atsakyti į piliečių skundus, nepaprastai svarbu išsaugoti pakankamus biudžeto ir žmogiškuosius išteklius;

AD.  kadangi Emily O’Reilly – pirma moteris, išrinkta į Europos ombudsmeno pareigas;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pateiktą metinį pranešimą apie 2013 m. veiklą; sveikina Emily O'Reilly, parengusią savo pirmąjį metinį pranešimą einant ombudsmeno pareigas, ir teigiamai vertina jos požiūrį – palaikyti pozityvius darbo santykius ir bendradarbiauti su Parlamentu, ypač su jo Peticijų komitetu; pripažįsta, kad 2013-ieji buvo pereinamieji metai, kad didelė metinio pranešimo dalis susijusi su tarnybą baigusio Europos ombudsmeno prof. Nikiforo Diamandouro darbu ir kad jame atiduodama pagarba jo indėliui;

2.  įsipareigoja atnaujinti nusistovėjusią Parlamento tvarką, pagal kurią ką tik išrinktas ombudsmenas nedelsiant pakviečiamas į plenarinį posėdį;

3.  visapusiškai pritaria naujosios ombudsmenės apibrėžtam pagrindiniam tikslui – padėti stiprinti atskaitomybės ir skaidrumo struktūras ir institucijas Europos lygmeniu, siekiant skatinti gerą administravimą kiekvieno ES piliečio ir gyventojo labui, taip pat gerinti demokratijos Sąjungoje kokybę; pakartoja, kad Europos ombudsmenas atlieka lemiamą vaidmenį sprendžiant susirūpinimą piliečiams keliamus klausimus ir padedant užpildyti dideles spragas, žiojinčias tarp jų ir ES institucijų;

4.  pabrėžia socialinės žiniasklaidos, kaip komunikacijos priemonės, svarbą ir ragina Ombudsmeno tarnybą labiau naudotis šiomis priemonėmis siekiant labiau informuoti visuomenę apie Ombudsmeno veiklą ir propaguoti ES piliečių teises; visgi mano, kad tolesnis Ombudsmeno paslaugų skaitmeninimas neturėtų būti piliečių, neturinčių galimybės ar nemokančių naudotis internetu, atskirties priežastis; ragina ombudsmenę ypatingą dėmesį skirti tokių piliečių reikmėms, kad visiems ES piliečiams būtų užtikrintos vienodos galimybės kreiptis ir kad taip jie galėtų visapusiškai naudotis Ombudsmeno paslaugomis;

5.  pažymi, kad 2013 m. ombudsmeno metinis pranešimas buvo pertvarkytas ir kad be tradicinės popierinės versijos dabar galima gauti ir parsisiunčiamą interaktyvią versiją e. knygos formatu; taip pat pažymi, kad pranešimas padalytas į dvi dalis: vieną dalį sudaro lengvai perskaitomas tekstas su nuorodomis, kuriame pateikti svarbiausi faktai ir rodikliai, susiję su Ombudsmeno darbu 2013 m., o kitą – nuodugni svarbiausių 2013 m. ombudsmeno nagrinėtų bylų ataskaita(2);

6.  puikiai vertina šį naują ombudsmenės požiūrį, kuriuo ji nusprendė vadovautis, kad įgyvendintų savo troškimą padaryti savo instituciją kuo prieinamesnę ir patrauklesnę vartotojams; ragina suinteresuotąsias šalis susipažinti su nuodugnaus tyrimo skirsniu „Gero administravimo praktika. 2013 m. Europos ombudsmeno sprendimai“ ir atsižvelgti į ombudsmenės svarstymus ir rekomendacijas;

7.  pažymi, kad 2013 m. valstybė narė, pateikusi daugiausia skundų, buvo Ispanija (416), po jos rikiuojasi Vokietija (269), Lenkija (248) ir Belgija (153); pažymi, kad, kalbant apie vienai valstybei narei tenkančių tyrimų skaičių, pirmauja Belgija (53), po jos eina Vokietija (40), Italija (39) ir Ispanija (34);

8.  pažymi, kad daugiausia Ombudsmeno baigtų nagrinėti tyrimų ir vėl buvo susiję su skaidrumo klausimais (64,3proc.) ir, palyginti su 2012 m., jų padaugėjo (2012 m. jų dalis sudarė 52,7 proc.); pažymi, kad kitos pagrindinės skundų temos buvo etiniai klausimai, piliečių dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, ES finansuojami projektai, pagrindinės teisės ir aptarnavimo kultūra;

9.  mano, kad skaidrumas, atvirumas, galimybė gauti informacijos, pagarba piliečių teisėms ir aukšti etikos standartai nepaprastai svarbūs norint ugdyti ir išsaugoti piliečių ir gyventojų pasitikėjimą Europos Sąjungos viešąja tarnyba; pabrėžia, kad šiuo metu sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis piliečių / gyventojų ir institucijų tarpusavio pasitikėjimas yra pirmaeilės svarbos dalykas; pritaria ombudsmenei, kad skaidrumas yra demokratijos pažangos kertinis akmuo, nes taip galima stebėti valdžios institucijų veiklą, vertinti jos rezultatus ir reikalauti jų atskaitomybės; taip pat sutinka, kad atvirumas ir galimybė visuomenei gauti informacijos yra esminė institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos dalis; pripažįsta piliečių teisę į privatumą ir į jų asmens duomenų apsaugą;

10.  pažymi, kad rekomendacijos ir kritinės pastabos nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau nežiūrint į tai pabrėžia, kad ES institucijos gali jomis pasinaudoti kaip galimybe išspręsti problemą, kai ko pasimokyti ateičiai ir vengti panašių netinkamo administravimo atvejų pasikartojimo; ragina visas Sąjungos institucijas ir įstaigas visapusiškai bendradarbiauti su Ombudsmenu ir užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi jo rekomendacijų, taip pat visapusiškai atsižvelgti į kritines pastabas; primena, kad Pagrindinių teisių chartijoje (41 straipsnyje) teisė į gerą administravimą vadinama pagrindine Europos Sąjungos piliečių teise;

11.  pažymi, kad dauguma Ombudsmeno pastaraisiais metais tirtų atvejų (64,3 proc.) susiję su Europos Komisija; pripažįsta, kad Komisija yra ta institucija, kurios sprendimai gali daryti didžiausią tiesioginį poveikį piliečiams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir verslui; taigi supranta, kad Komisija yra pagrindinis viešos kontrolės objektas; visgi su susirūpinimu pažymi, kad, palyginti su 2012 m., skundų dėl Komisijos dalis padidėjo (2012 m. ji siekė 52,7 proc.); ragina ombudsmenę išnagrinėti šio reiškinio priežastis siekiant padėti Komisijai gerinti administracinę veiklą ir taip užtikrinti didesnį pasitikėjimą ES institucijomis apskritai; ragina naująją Komisiją imtis skubių veiksmų savo veiklos rezultatams pagerinti siekiant sumažinti prieš ją nukreiptų skundų skaičių; mano, kad Komisijai dalyvaujant tokiuose neskaidriuose organuose kaip trejetas neskatinamas skaidrumas ir atskaitingumas Sąjungoje ir nesilaikoma subsidiarumo principo;

12.  su susirūpinimu pažymi, kad skundų dėl ES agentūrų procentinė dalis beveik padvigubėjo – nuo 12,5 proc. 2012 m. iki 24 proc. 2013 m.; siūlo ombudsmenei pateikti informaciją apie tai, ar šį padidėjimą lėmė tai, kad visuomenė daugiau žino apie skundų teikimo procedūras, ar kiti veiksniai, pvz., tai, kad ES agentūros nesilaikė rekomendacijų, kurias Ombudsmenas buvo pateikęs ankstesniais metais; ragina ombudsmenę stebėti pokyčius agentūrose ir tinkamu metu apie tai pranešti; pritaria ombudsmenės planams kreiptis į įvairias agentūras siekiant atkreipti ypatingą dėmesį į gero administravimo, gero skundų nagrinėjimo ir aptarnavimo kultūros svarbą;

13.  su malonumu pažymi, kad skundų dėl Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) procentinė dalis 2013 m. sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 16,8 proc. 2012 m. iki 7,1 proc. 2013 m.; lygiai taip pat džiaugiasi, kad skundų dėl Europos Parlamento procentinė dalis sumažėjo nuo 5,2 proc. 2012 m. iki 4,3 proc. 2013 m.; vertina Ombudsmeno ir EPSO pastangas mažinti skundų dėl šios agentūros skaičių;

14.  pažymi, kad 2013 m. Ombudsmenas paskelbė naują Europos gero administracinio elgesio kodekso versiją; ragina visas institucijas visapusiškai laikytis šio kodekso ir jį įgyvendinti; ragina naująją Komisiją priimti bendras privalomas administravimo procedūrų taisykles ir principus, kuriais vadovautųsi ES administracija, t. y. šiuo tikslu pateikti reglamento projektą; primena, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

15.  ragina visas ES institucijas ir įstaigas gerinti savo veiklą prisiimant didesnius įsipareigojimus užtikrinti gerą administravimą ir laikytis piliečių aptarnavimo kultūros principų; ragina jas padėti ombudsmenei sparčiai reaguojant į jos užklausas ir artimiau su ja bendradarbiauti siekiant sutrumpinti skundų nagrinėjimo proceso trukmę; remia ombudsmenės pastangas dar labiau paspartinti nagrinėjimo procesą ir sutrumpinti atsako laiką, reikalingą skundui išnagrinėti, siekiant, kad tai būtų naudinga savo teisėmis laiku ir tinkamai besinaudojantiems piliečiams;

16.  pažymi, kad bendras Ombudsmeno rekomendacijų laikymosi rodiklis 2012 m. siekė 80 proc. ir yra kiek mažesnis nei 2011 m. (82 proc.); remia ombudsmenės siekį pagerinti jų laikymosi rodiklį; ypač ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant labiau laikytis Ombudsmeno rekomendacijų; reiškia susirūpinimą dėl 20 proc. atvejų, kai rekomendacijų nebuvo laikomasi, ir ragina Sąjungos institucijas ir įstaigas per tinkamą laiką atsakyti ir sureaguoti į kritines Ombudsmeno pastabas, taip pat įdėti visas reikiamas pastangas, kad būtų pagerintos tolesnių priemonių įgyvendinimo procedūros nedelsiant atsižvelgiant Ombudsmeno rekomendacijas ir kritines pastabas; nekantriai laukia konkrečios informacijos apie rekomendacijų laikymąsi 2013 m., kuri bus pateikta būsimajame ombudsmenės metiniame pranešime;

17.  pažymi, kad 10,8 proc. iš 2013 m. baigtų nagrinėti užklausų atveju Ombudsmenas konstatavo netinkamą administravimą, o 80 proc. šių bylų atvejų – pateikė kritines pastabas atitinkamai institucijai; pažymi, kad 18 proc. netinkamo administravimo atvejų institucijos visapusiškai arba iš dalies pritarė Ombudsmeno rekomendacijų projektui;

18.  pažymi, jog Ombudsmenas Parlamentui pateikė vieną specialųjį pranešimą, kurio tema – mechanizmo skundams dėl pagrindinių teisių pažeidimų, susijusių su agentūros FRONTEX darbu, nagrinėti nebuvimas šioje agentūroje; yra įsitikinęs, kad Peticijų komitetas, bendradarbiaudamas su Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu, pateiks pranešimą dėl šio specialiojo pranešimo;

19.  ragina ombudsmenę gilinti ryšius ir bendradarbiavimą su įvairiais tinklais, ypač su Europos ombudsmenų tinklu ir organizacijomis, sudarančiomis veiklos, vykdomos pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, pagrindą; primena savo raginimą, pateiktą 2012 m. Peticijų komiteto metiniame pranešime, kuriuo remiantis Parlamentas turėtų sukurti valstybėse narėse veikiančių peticijų komitetų tinklą – jis galėtų papildyti Europos ombudsmenų tinklą;

20.  primena, kad Peticijų komitetas yra tikrasis abiejų minėtųjų tinklų narys; pažymi, kad 2013 m. Ombudsmenas šiam komitetui perdavė 51 skundą; mano, kad, atsižvelgiant į Peticijų komiteto vienu metu vykdomą ir kartais Ombudsmeno veiklą papildantį darbą užtikrinant, kad ES teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami visuose administracijos lygiuose, šiam komitetui turėtų būti skiriama daugiau išteklių pagal analogiją su Europos ombudsmenui skiriamais ištekliais;

21.  atkreipia dėmesį į naują ombudsmenės strategiją „2019 m. link“, apimančią tris pagrindinius ramsčius, kurie apibūdinami žodžiais „poveikis“, „svarba“ ir „matomumas“; supranta, kad ombudsmenė ketina siekti didesnio poveikio strategiškai analizuodama sistemines problemas, kad ji norėtų stiprinti savo vaidmenį dalyvaudama esminėse ES diskusijose ir kad ji ketina užtikrinti didesnį savo matomumą aktyviau bendraudama su suinteresuotosiomis šalimis ir atkreipdama dėmesį į svarbias bylas;

22.   ragina ombudsmenę toliau stengtis tobulinti komunikacijos būdus ir pasikliauti darbu, atliktu 2013-ųjų – Europos piliečių metų – laikotarpiu, taip pat gerinti Europos Sąjungos piliečių informavimą, kad jie tinkamai išmanytų Ombudsmeno teikiamas paslaugas ir atsakomybės sritį;

23.  dar kartą atkreipia dėmesį į Europos piliečių iniciatyvos, kaip naujos priemonės leisti piliečiams tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmimo procese rengiant ES teisės aktus, svarbą;

24.  teigiamai vertina keletą svarbių Ombudsmeno pradėtų tyrimų, pvz., tyrimus dėl skaidrumo stokos per Transatlantines prekybos ir investicijų partnerystės derybas, dėl informatorių ES institucijose, dėl Komisijos ekspertų grupių skaidrumo trūkumo, dėl „sukamųjų durų“ reiškinio ir interesų konfliktų atvejų, dėl pagrindinių teisių užtikrinimo įgyvendinant sanglaudos politiką ir dėl Europos piliečių iniciatyvos; nekantriai laukia šių tyrimų išvadų;

25.  teigiamai vertina Europos Sąjungos Tarybos sprendimą paskelbti ES derybinius nurodymus, kuriais vadovaujamasi per šiuo metu vykstančias ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės; taip pat teigiamai vertina Komisijos sprendimą paskelbti daugiau ES derybinių tekstų ir leisti plačiau susipažinti su kitais deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės aktualiais dokumentais; mano, kad vykdoma atidi derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės skaidrumo stebėsena sustiprino Ombudsmeno, kaip ES skaidrumo garanto, vaidmenį; pritaria ombudsmenės raginimui vadovautis skaidrios politikos principais ir vykdyti informavimo kampaniją Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės klausimais, kurią turėtų parengti ES institucijos; įsipareigoja sekti konsultacijų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės skaidrumo rezultatus, inter alia, svarstant šiuo klausimu gautas peticijas, pirmiausia turint galvoje potencialų derybų dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ir kitų prekybos derybų poveikį ES piliečiams;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2) http://www.ombudsman.europa.eu/lt/activities/annualreports.faces.


Padėtis Libijoje
PDF 236kWORD 87k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje (2014/3018(RSP))
P8_TA(2015)0010RC-B8-0011/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją(1), 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją(2) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją(3),

–  atsižvelgdamas į naujausius Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus dėl Libijos, įskaitant 2014 m. gruodžio 16 ir 30 d. bei 2015 m. sausio 10 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d., 2014 m. rugpjūčio 30 d., 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. lapkričio 17 ir 18 d. bei 2014 m. gruodžio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. Ispanijos, Italijos, JAV, JK, Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybių bendrą pareiškimą dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1970 (2011) ir Nr. 1973 (2011) ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ataskaitą „Tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu apžvalga“ ir į 2014 m. gruodžio 27 d. atnaujintą informaciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, taip pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo EKP dokumentų rinkinį dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 19 d. Mauritanijoje įvykusį Sahelio šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo Mauritanijos, Malio, Nigerio, Čado ir Burkina Faso vadovai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 22 d. bendrą 13 šalių(4) pareiškimą, kuriame pasižadama vykdyti nesikišimo į Libijos reikalus politiką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2011 m. vasario mėn. Libijos gyventojai išėjo į gatves, reikalaudami politinių teisių, o valstybės struktūros juos pasitiko beatodairiškomis represijomis, todėl kilo devynis mėnesius trukęs pilietinis konfliktas ir buvo nuverstas M. al-Gaddafi režimas;

B.  kadangi Libija 2014 m. birželio mėn. surengė trečiuosius visuotinius demokratinius ir laisvus rinkimus, kad išrinktų Atstovų Rūmų narius, kurie turi pakeisti 2012 m. liepos mėn. išrinktą Visuotinį Nacionalinį Kongresą;

C.  kadangi, nepaisant 2014 m. birželio mėn. nacionalinių parlamento rinkimų, Libijos gyventojų lūkesčius, iškilusius žlugus pulkininko al-Gaddafi režimui, griauna politinis susiskaldymas ir smurtas, virstantis visuotiniu pilietiniu karu; kadangi jau keletą mėnesių Tripolyje ir Tobruke veikia konkuruojančios vyriausybės ir parlamentai;

D.  kadangi Libijoje vis dar vyksta politinės vidaus kovos, išsiplėtojusios į smurtinę kovą dėl valdžios tarp dviejų konkuruojančių vyriausybių ir daugybės besivaržančių nacionalistų, islamistų, gentinių ir regionalistų grupuočių – dėl to vis labiau didėja civilių kančios, aukų skaičius, masinis persikėlimas ir plinta humanitarinė krizė;

E.  kadangi pranešama, jog abi konflikto šalys padarė daug įvairių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų; kadangi UNSMIL vertinimu dėl naujausio kovų protrūkio mažiausiai 400 000 Libijos gyventojų persikėlė šalies viduje ir dar 150 000 gyventojų, įskaitant didelį darbuotojų migrantų skaičių, paliko šalį; kadangi užsienio pagalbą teikiančiose organizacijose dirbantys darbuotojai ir diplomatai, įskaitant ES ir UNSMIL personalą, buvo evakuoti iš Libijos; kadangi masinis Libijos pabėgėlių antplūdis į kaimyninį Tunisą kelia didelių problemų šios šalies pajėgumams ir jos pačios stabilumui; kadangi manoma, kad Tunise jau yra daugiau kaip milijonas Libijos gyventojų;

F.  kadangi 2014 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra'ad al‑Hussein pareiškė, kad dėl beatodairiško civilių gyventojų apšaudymo Libijoje galima patraukti atsakomybėn už karo nusikaltimus;

G.  kadangi JT specialusis įgaliotinis Bernardino León aktyviai siekė surengti derybas tarp kariaujančių grupuočių ir pradėti nacionalinį dialogą siekiant susitaikymo proceso ir nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymo; kadangi pirmasis derybų raundas įvyko Gadamese 2014 m. rugsėjo 29 d. ir tęsėsi Tripolyje 2014 m. spalio 11 d., o kitas raundas, iš pradžių planuotas 2015 m. sausio 5 d., atidėtas dėl to, kad nebuvo abiejų konflikto šalių susitarimo; kadangi UNSMIL paskelbė, kad Libijos konflikto šalys jau susitarė surengti naują derybų raundą Ženevoje, galbūt 2015 m. sausio 14 d.; kadangi abi stovyklos kol kas parodė, kad iš esmės nenori ar negali siekti kompromiso;

H.  kadangi JT pasiuntinė Sahelio regione Hiroute Guebre Sellassie įspėjo JT Saugumo Tarybą, kad Libijos krizė artimiausioje ateityje gali destabilizuoti visą regioną, ir pareiškė, kad teroristų ir nusikaltėlių tinklai Libijoje mezga vis glaudesnius ryšius su Maliu ir Šiaurės Nigerija, versdamiesi prekyba ginklais ir narkotikais bei kita neteisėta prekyba;

I.  kadangi Libijos valstybės vientisumui iškilo pavojus, taip pat tikras bent trijų regionų (Fecano, Kirenaikos ir Tripolitanijos) atsiskyrimo pavojus, jeigu nebus pradėta ieškoti kompromisinio sprendimo ir nevyks susitaikymo procesas;

J.  kadangi pastarojo meto kovos sudarė puikias sąlygas tokioms teroristinėms grupuotėms kaip IS plėstis ir įsikurti šalyje; kadangi tuo atveju, jeigu ši problema nebus sprendžiama, gali kilti labai didelė grėsmė regiono ir ES saugumui; kadangi 2015 m. sausio 8 d. IS padalinys pranešė, jog jie rytinėje Libijoje nužudė žurnalistą Sofiene'ą Chourabi ir operatorių Nadhirą Ktari;

K.  kadangi 2015 m. sausio 4 d. tarptautiniu mastu pripažįstamai vyriausybei lojalių pajėgų karo lėktuvai bombardavo Graikijos naftos tanklaivį, stovintį Dernos uosto karinėje zonoje, ir dėl to žuvo vienas įgulos narys graikas ir vienas įgulos narys rumunas bei du kiti įgulos nariai sužeisti; kadangi uostą kontroliuoja islamistų kovotojai ir per praėjusius metus uostas kelis kartus užpultas;

L.  kadangi 2015 m. sausio 3 d. oficialiame vyriausybės pareiškime pranešta, kad Islamo valstybės kovotojai nužudė 14 Libijos kariuomenės karių ir kad vyriausybė paprašė tarptautinės bendruomenės panaikinti Libijai taikomą ginklų embargą, kad ji galėtų kovoti su šiais kovotojais, kuriuos ji laiko teroristais;

M.  kadangi Libijoje IS apmoko savo kovotojus ir kuria savo padalinį rytinėje šalies dalyje; kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. teroristai Tobruke susprogdino bombą automobilyje siekdami surengti išpuolį prieš Atstovų Rūmus per jų posėdį; kadangi, kaip pranešama, Islamiškojo Magribo „Al Kaidos“ elementai pietinėje Libijos periferijoje įkūrė logistikos centrus; kadangi, remiantis oficialiu vyriausybės pareiškimu, Islamo valstybės karinės grupuotės 2015 m. gruodžio 3 d. nužudė 14 Libijos kariuomenės karių;

N.  kadangi 2014 m. gruodžio 28 d. kariuomenei vadovaujantis generolas K. Haftar surengė oro antpuolius Misratoje, karinės grupuotės „Libijos aušra“ tvirtovėje, – tai laikoma kerštu už 2014 m. gruodžio 25 d. karinės grupuotės surengtus išpuolius prieš didžiausią Libijos naftos terminalą Sidroje ir Libijos kariuomenės karius Sirte, per kuriuos žuvo 22 kariai;

O.  kadangi karinių grupuočių kontroliuojamame Sirte „Ansar al-Sharia“ kovotojai pagrobė 20 egiptiečių krikščionių koptų ir pastaruoju metu Libijoje vis daugėja išpuolių prieš krikščionis ir kitas religines mažumas; kadangi vis daugėja atvejų, kai visos konflikto šalys vykdo sulaikymus, pagrobimus, kankinimus ir įtariamų kovotojų egzekucijas;

P.  kadangi, kaip pranešama, šimtai migrantų ir pabėgėlių, bėgančių nuo smurto Libijoje, žuvo bandydami perplaukti Viduržemio jūrą ir pasiekti Europą ir kadangi dėl to kilo didelė pabėgėlių krizė Italijoje ir Maltoje; kadangi dauguma migrantų, bandančių pasiekti Europą, išvyksta iš Libijos;

Q.  kadangi 2014 m. lapkričio 6 d. Libijos Aukščiausiasis teismas paskelbė nutartį, kad birželio mėn. įvykę parlamento rinkimai, per kuriuos buvo išrinkti tarptautiniu mastu pripažinti Tobruke įsikūrę Atstovų Rūmai, yra neteisėti;

R.  kadangi Atstovų Rūmai atmetė tą nutartį ir tvirtina, kad priimdamas tą nutartį teismas viršijo savo įgaliojimus, kad islamistų kovotojai Tripolyje darė teismui spaudimą ir kad Atstovų Rūmai bei vyriausybė ir toliau tęs savo veiklą;

S.  kadangi pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2174 (2014) leidžiama taikyti draudimą keliauti ir turto įšaldymą fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, kaip nustatė Komitetas, dalyvauja veiksmuose, keliančiuose grėsmę taikai, saugumui ar stabilumui Libijoje arba trukdančiuose sėkmingai baigti politinės Libijos pertvarkos procesą, arba tokius veiksmus remia;

T.  kadangi esminis konflikto elementas yra susijęs su Nacionalinės naftos korporacijos valdymu ir administravimu; kadangi abi konflikto šalys paskyrė savo naftos ministrus siekdamos iš naftos gautas pajamas pasiimti sau; kadangi nafta sudaro 95 proc. Libijos valstybės pajamų ir 65 proc. šalies BVP; kadangi Libijai priklauso didžiausi Afrikoje naftos ištekliai ir pagal dydį jie užima penktą vietą pasaulyje;

1.  griežtai smerkia didelę smurto eskalaciją Libijoje, ypač nukreiptą prieš civilius gyventojus – tai labai kenkia taikaus sprendimo ateityje perspektyvoms; tvirtai remia Ženevos derybas, kurioms tarpininkauja JT, ir ragina visas konflikto šalis pritarti JT specialiojo įgaliotinio Bernardino Leóno pasiūlymui sustabdyti karines operacijas, kad būtų sudarytos palankios sąlygos deryboms;

2.  ragina visas smurto veiksmus vykdančias konflikto šalis įsipareigoti besąlygiškai nutraukti ugnį, nebevykdyti veiksmų, dėl kurių didėja susiskaldymas ir poliarizacija, viešai paskelbti, kad jos netoleruos tokių veiksmų, ir be išankstinių sąlygų prisidėti prie Jungtinių Taurų specialiojo įgaliotinio Libijoje Bernardino Leóno pastangų, kuriomis siekiama susodinti konkuruojančias grupuotes prie vieno stalo įtraukiam nacionaliniam politiniam dialogui; primygtinai reikalauja, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas moterų ir mažumų dalyvavimui šiame procese; primena, kad kariaujant šio konflikto išspręsti neįmanoma;

3.  pakartoja, kad tvirtai ir visapusiškai remia Jungtinių Tautų paramos misiją Libijoje; labai teigiamai vertina Jungtinių Tautų specialiojo įgaliotinio Libijoje Bernardino Leóno nenuilstamas pastangas surengti šį politinį dialogą; teigiamai vertina tai, kad šiomis dienomis Ženevoje numatytas naujas politinio dialogo raundas;

4.  ragina ES remti šias pastangas ir nedelsiant pradėti taikyti pačios ES tikslines sankcijas, įskaitant turto įšaldymą ir kelionių draudimus už ginkluotą smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus atsakingiems ir JT remiamas derybas boikotuojantiems asmenims;

5.  pakartoja savo paramą Atstovų Rūmams Tobruke, nes jie yra vienintelis teisėtas organas, išrinktas 2014 m. birželio mėn. rinkimuose; pakartoja savo raginimus išrinktiems Atstovų Rūmams ir oficialiajai vyriausybei vykdyti savo užduotis vadovaujantis įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių, taip pat įtraukumo principais, veikiant šalies labui ir siekiant užtikrinti, kad būtų ginamos visų Libijos piliečių, įskaitant religines ir etnines mažumas, teisės;

6.  yra labai susirūpinęs dėl vis didesnio su „Al Kaida“ susijusių teroristinių grupuočių, Islamo valstybės kovotojų ir kitų ekstremistinių organizacijų aktyvumo ir judėjimo Libijoje; mano, jog esama pavojaus, kad regione kils destruktyvus chaosas, kaip Sirijoje ir Irake; mano, kad šios grupuotės kelia didelę grėsmę viso regiono stabilumui ir saugumui, taip pat Europos saugumui; dar kartą patvirtina būtinybę visomis priemonėmis, remiantis Jungtinių Tautų Chartija ir tarptautine teise, įskaitant taikytiną tarptautinę žmogaus teisių, pabėgėlių ir humanitarinę teisę, kovoti su grėsmėmis tarptautinei taikai ir saugumui, kurias kelia teroristiniai išpuoliai;

7.  ragina ES ir tarptautinę bendruomenę ir toliau remti pastangas kovoti su terorizmu, tinkamai laikantis tarptautinės teisės nuostatų, ir neleisti terorizmui plisti ir įrengti naujų bazių Libijoje;

8.  pabrėžia, kad Libijos konfliktas daro destabilizuojantį poveikį kitoms Sahelio regiono šalims ir Europos saugumui; ragina kaimynines šalis ir regionines veikėjas, ypač Egiptą, Katarą, Saudo Arabiją, Turkiją ir JAE nevykdyti veiksmų, kurie gali padidinti dabartinį susiskaldymą ir pakenkti Libijos demokratinei pertvarkai, ir visapusiškai remti JT skatinamą Gadameso procesą; primena, jog tie, kurie aktyviai kuria kliūtis, kad nebūtų pasiektas konsensusas dėl politinio sprendimo, pažeidžia Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Libijos ir turės atsakyti už savo veiksmus;

9.  palankiai vertina naujausias 2014 m. gruodžio 3 d. Afrikos Sąjungos ir 2015 m. sausio 5 d. Arabų Lygos deklaracijas ir jų viešą įsipareigojimą remti JT skatinamą procesą;

10.  pabrėžia, kad reikia visų 28 valstybių narių bendrų ir koordinuojamų veiksmų, prižiūrint vyriausiajai įgaliotinei; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą koordinuoti valstybių narių veiksmus, daugiausia paramos skirti valstybės ir institucijų kūrimui ir kartu su valstybėmis narėmis, JT, NATO ir regioniniais partneriais padėti kurti veiksmingas ir nacionaliniu lygmeniu vadovaujamas ir kontroliuojamas saugumo pajėgas (ginkluotąsias pajėgas ir policijos pajėgas), kurios galėtų užtikrinti taiką ir tvarką šalyje, taip pat remti ugnies nutraukimo iniciatyvas ir sukurti stebėjimo mechanizmą; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų teikti prioritetą paramai Libijos teisingumo sistemos reformoms, taip pat kitoms sritims, kurios labai svarbios demokratiniam valdymui;

11.  primena tvirtą ES įsipareigojimą padėti užtikrinti Libijos vienybę ir teritorinį vientisumą ir tai, kad reikia neleisti plisti terorizmui; primena 2014 m. rugpjūčio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2174 (2014), pagal kurią šiuo metu Libijai taikomos tarptautinės sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė asmenims, vykdantiems veiksmus, kurie kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinės pertvarkos procesą, arba tokius veiksmus remiantiems; ragina ES svarstyti tolesnius veiksmus, įskaitant ribojamąsias priemones;

12.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų traukiama atsakomybėn už bet kokius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; atkreipia dėmesį į UNSMIL pareiškimą, kad daugelis Libijoje padarytų pažeidimų patenka į Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, ir ragina šiam teismui suteikti politinius, logistinius ir finansinius išteklius, kad jis galėtų tuos nusikaltimus ištirti; mano, kad tarptautinių atsakomybės mechanizmų sustiprinimas gali atgrasyti karines grupuotes nuo kitų pažeidimų, ir ragina apsvarstyti galimybę įsteigti JT tyrimų komisiją arba sukurti panašų mechanizmą, skirtą žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams tirti;

13.  reiškia savo solidarumą su Libijos žmonėmis; mano, kad Europos Sąjunga privalo padėti Libijos gyventojams įgyvendinti siekį sukurti demokratinę, stabilią ir klestinčią valstybę, laikydamasi įsipareigojimų, nustatytų pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims skirtoje ES kaimynystės politikoje; ragina toliau teikti ES ir tarptautinės bendruomenės humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą, siekiant gelbėti humanitarinę padėtį Libijoje, šalies viduje persikėlusių asmenų bei pabėgėlių ir civilių asmenų, kurie nebegali gauti būtiniausių paslaugų, padėtį;

14.  ragina visas susijusias šalis Libijoje užtikrinti krikščionių ir kitų religinių mažumų, kurios susiduria su didėjančia diskriminacija ir persekiojimu bei jaučiasi esą kryžminėje ugnyje, laisvę ir saugumą; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares ateityje užtikrinti dvišalių susitarimų, apimančių efektyvius apsaugos stebėjimo mechanizmus, užtikrinančius žmogaus teises religinėse bendruomenėse, sudarymą;

15.  primygtinai reikalauja išsaugoti pagrindinių Libijos institucijų, ypač centrinio banko, Nacionalinės naftos korporacijos ir valstybinio turto fondo, kuriems JT leidžia gauti naftos pajamas iš užsienio, neutralumą;

16.  labai palankiai vertina Tuniso svetingumą apie 1,5 mln. šiuo metu Tunise esančių Libijos piliečių, kurie bėga nuo smurto; prašo ES teikti Tuniso vyriausybei finansinę ir logistinę pagalbą, kad ji galėtų vykdyti šią užduotį;

17.  prašo tarptautinių bendrovių, kad jos, prieš sudarydamos bet kokį su Libijos nafta, priklausančia Libijos žmonėms, susijusį sandorį, užtikrintų, jog tokiais sandoriais nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamos kovojančios karinės grupuotės; dar kartą prašo, kad veiklą Libijoje vykdančios tarptautinės bendrovės atskleistų informaciją apie savo finansinius sandorius energetikos sektoriuje;

18.  tebėra susirūpinęs dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų platinimo ir ginklų kontrabandos, nes dėl to kyla grėsmė gyventojams ir Libijos bei regiono stabilumui;

19.  pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei persvarstyti šiuo metu Tunise apsistojusios Europos Sąjungos pasienio misijos (EUBAM) Libijoje įgaliojimus, kad būtų atsižvelgta į dramatiškai pasikeitusią padėtį šalyje, ir numatyti parengti naują tinkamai koordinuojamą BUSP misiją, kuri veiktų drauge su JT ir regioniniais partneriais, jeigu būtų rastas politinis sprendimas; mano, kad BUSP misijos tikslas turėtų būti parama politinio sprendimo įgyvendinimui, kad pirmenybė turėtų būti skiriama saugumo sektoriaus reformai ir nusiginklavimui, demobilizacijai ir reintegracijai ir kad misija taip pat turėtų atitikti kitus skubius valdymo poreikius; be to, mano, kad užsitęsus karui Libijoje, didėjant nestabilumui ir kylant vis didesnėms grėsmėms Europos saugumui, BUSP misija turėtų būti pasirengusi dalyvauti pagal JT ST įgaliojimus vykdomuose ir koordinuojamuose Libijos stabilizavimo veiksmuose;

20.  reiškia didelį susirūpinimą dėl migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių iš Libijos likimo, nes ir taip sunki šių asmenų padėtis ir toliau blogėja; ragina ES ir valstybes nares veiksmingai padėti Italijai, kuri deda sveikintinas pastangas siekdama susitvarkyti su nevaldomai didėjančiais migrantų ir pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos, visų pirma Libijos, srautais;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos vyriausybei ir Atstovų Rūmams, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

(1) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 114.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0465.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0028.
(4) Alžyras, Egiptas, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kataras, Saudo Arabija, Ispanija, Tunisas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat ES ir JT.


Padėtis Ukrainoje
PDF 241kWORD 93k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje (2014/2965(RSP))
P8_TA(2015)0011RC-B8-0008/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės,

–  atsižvelgdamas į preliminarias ESBO / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro išvadas dėl 2014 m. spalio 26 d. vykusių pirmalaikių Ukrainos parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2014 m. gruodžio 15 d. 8-ąją žmogaus teisių padėties Ukrainoje ataskaitą ir į Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro 2014 m. gruodžio 26 d. padėties Ukrainoje ataskaitą Nr. 22,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. birželio 27 d. pasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas, apimantis išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, ir į tai, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. jį vienu metu ratifikavo Europos Parlamentas ir Aukščiausioji Rada,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. Minsko protokolą ir 2014 m. rugsėjo 19 d. Minsko memorandumą dėl 12-os punktų taikos plano įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 20 d. JT ataskaitą dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų Rytų Ukrainoje ir į organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitas dėl pažeidimų Kryme,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 2 d. NATO ir Ukrainos komisijos bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. rugpjūčio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. išvadas dėl Ukrainos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 15 d. įvykusio pirmojo ES ir Ukrainos Asociacijos tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. lapkričio 17 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2014 m. spalio 26 d. Ukrainoje surengti parlamento rinkimai vyko veiksmingai, taikiai ir tvarkingai, užtikrinant bendrą pagarbą pagrindinėms laisvėms ir nepaisant rytiniuose regionuose tebevykstančio konflikto bei Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos;

B.  kadangi naują vyriausybę formavo proeuropietiškos jėgos ir ši vyriausybė turi konstitucinę daugumą, kurios reikia siekiant vykdyti reformas; vyriausybė jau patvirtino koalicijos susitarimą, kuriuo numatomas aktyvus reformų procesas siekiant skatinti tolesnę integraciją į Europą, modernizuoti ir vystyti šalį, įtvirtinti tikrą demokratiją ir teisinę valstybę, taip pat plėtoti konstitucinius pokyčius, kaip pasiūlyta P. Porošenkos taikos plane;

C.  kadangi 2014 m. lapkričio 2 d. surengus vadinamuosius prezidento ir parlamento rinkimus Donecke ir Luhanske buvo pažeisti Ukrainos teisės aktai ir Minsko susitarimai, taigi šie rinkimai negali būti pripažinti; kadangi tai, kad buvo surengti šie rinkimai, neigiamai paveikė taikos ir susitaikymo procesą;

D.  kadangi 2014 m. rugsėjo 5 d. nustatytas ugnies nutraukimo režimas buvo kasdien pažeidžiamas separatistų ir Rusijos pajėgų; kadangi prezidento P. Porošenkos iniciatyva paraginus įvesti vadinamąjį ramybės režimą, po 2014 m. gruodžio 9 d. pažeidimų skaičius gerokai sumažėjo; kadangi Rusijos remiami separatistai vis dėlto neįgyvendino pagrindinių 2014 m. rugsėjo 19 d. memorandumo punktų; kadangi, remiantis patikimų šaltinių informacija, Rusija ir toliau remia separatistų kovotojus nuolat tiekdama karinę įrangą, siųsdama samdinius, taip pat reguliariąsias Rusijos pajėgas, įskaitant pagrindinius kovinius tankus, sudėtingas priešlėktuvines sistemas ir artileriją;

E.  kadangi ginkluoto konflikto rytinėje Ukrainos dalyje aukomis tapo tūkstančiai kariškių ir civilių gyventojų, dar daugiau buvo sužeista ir šimtai tūkstančių turėjo palikti savo namus ir dauguma jų bėgo į Rusiją, taip pat kadangi padėtis konflikto zonoje kelia didžiulį susirūpinimą ir humanitariniu, ir sveikatos požiūriu;

F.  kadangi neteisėta Krymo pusiasalio aneksija buvo pirmasis atvejis Europoje po Antrojo pasaulinio karo, kai viena valstybė jėga prisijungė dalį kitos valstybės teritorijos, ir kadangi tai yra tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartiją, Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto susitarimą, pažeidimas;

G.  kadangi ES Užsienio reikalų taryba 2014 m. lapkričio 17 d. priėmė principinį sprendimą, kuriuo numatoma taikyti tolesnes sankcijas separatistų lyderiams;

H.  kadangi okupuotoje Rytų Ukrainoje ir Kryme vykdomi dažni žmogaus teisių pažeidimai, dėl kurių visų pirma nukenčia Krymo totoriai; šie pažeidimai apima bauginimo atvejus bei naują dingimo atvejų protrūkį;

I.  kadangi būtų naudinga, jeigu ES ir JAV glaudžiau bendradarbiautų su Ukraina susijusios politikos klausimais;

J.  kadangi Ukrainos parlamentas 2014 m. gruodžio 23 d. balsavimu atsisakė neprisijungusios šalies statuso;

1.  reiškia visapusišką solidarumą su Ukraina ir jos gyventojais; pakartoja savo įsipareigojimą remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą, teritorinį vientisumą, sienų neliečiamumą ir europinius siekius;

2.  smerkia Rytų Ukrainoje veikiančių separatistų ir kitų neteisėtų pajėgų įvykdytus teroristinius ir nusikalstamus veiksmus;

3.  džiaugiasi teigiamu 2014 m. spalio 26 d. surengtų visuotinių rinkimų įvertinimu nepaisant sudėtingų saugumo ir politinių aplinkybių ir po jų įvykusia naujosios Aukščiausiosios Rados inauguracija; teigiamai vertina prezidento P. Porošenkos, ministro pirmininko A. Jaceniuko ir parlamento pirmininko V. Groismano tvirtą politinį įsipareigojimą bendradarbiauti ir plėsti aktyvų reformų procesą; primygtinai ragina naująją Ukrainos vyriausybę ir parlamentą nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti labai reikalingas politines, taip pat socialines ir ekonomines reformas siekiant kurti demokratišką, klestinčią ir teisinės valstybės principais besivadovaujančią valstybę;

4.  apgailestauja, kad dėl dabartinės padėties šalyje Aukščiausioje Radoje atstovaujama ne visoms Ukrainos teritorijos dalims ir ne visiems gyventojams; primena, kad Ukrainos vyriausybė ir parlamentas turi užtikrinti tų piliečių, kuriems nėra atstovaujama valstybės sprendimų priėmimo organuose, teisių ir reikmių apsaugą;

5.  griežtai smerkia Rusijos agresyvią ir ekspansionistinę politiką, kuri kelia grėsmę Ukrainos vienybei ir nepriklausomybei ir galimą grėsmę Europos Sąjungai, įskaitant neteisėtą Krymo aneksiją ir vykdomą nepaskelbtą hibridinį karą su Ukraina, įskaitant informacinį karą, kuriame persipina kibernetinio karo, reguliariųjų ir nereguliariųjų pajėgų naudojimo, propagandos, ekonominio spaudimo, energetinio šantažo, diplomatijos ir politinės destabilizacijos elementai; pabrėžia, kad šiais veiksmais pažeidžiama tarptautinė teisė ir dėl jų kyla didelis pavojus saugumui Europoje; pabrėžia, kad nėra jokių argumentų, pateisinančių karinės jėgos naudojimą Europoje dėl vadinamųjų istorinių ar saugumo priežasčių arba dėl vadinamųjų užsienyje gyvenančių tėvynainių apsaugos; ragina Maskvą liautis eskalavus padėtį, t. y. nedelsiant sustabdyti separatistų kovotojams palaikyti skirtą ginklų, samdinių ir karių srautą ir pasinaudoti savo įtaka separatistams siekiant įtikinti juos dalyvauti politiniame procese;

6.  primygtinai ragina visas šalis nebedelsiant visapusiškai įgyvendinti Minsko protokolą ir parodyti savo tikrą įsipareigojimą deeskaluoti padėtį bei kuo didesnį santūrumą; ragina Rusiją leisti vykdyti tarptautinę Rusijos ir Ukrainos sienos stebėseną, pasinaudoti savo įtaka separatistų atžvilgiu siekiant užtikrinti, kad jie laikytųsi ugnies nutraukimo režimo, ir konstruktyviai dirbti siekiant įgyvendinti Minsko susitarimus; ragina priimti pasitikėjimo ugdymo priemones, kuriomis būtų remiamos taikos ir susitaikymo pastangos; šiuo atžvilgiu atkreipia ypatingą dėmesį į įtraukaus politinio dialogo ir ekonominės programos, kuria būtų siekiama atkurti Donbaso ekonomiką, svarbą;

7.  ragina ES, ypač per būsimą 2015 m. kovo mėn. Tarybos posėdį, ir toliau numatyti taikyti dabartinį sankcijų režimą tol, kol Rusija nepradės visapusiškai laikytis Minske prisiimtų įsipareigojimų ir jų neįgyvendins; taip pat primygtinai ragina Komisiją rasti būdų valstybių narių solidarumui sustiprinti tuo atveju, jei santykių su Rusija krizė užsitęstų; pabrėžia, kad būtina patvirtinti aiškų rinkinį rodiklių, kuriuos pasiekus būtų galima netvirtinti naujų ribojamųjų priemonių, nukreiptų prieš Rusiją, arba panaikinti ankstesnes; šie rodikliai apimtų ugnies nutraukimo režimo įgyvendinimą, besąlygišką visų Rusijos pajėgų, Rusijos remiamų neteisėtų ginkluotų grupuočių ir samdinių išvedimą iš Ukrainos teritorijos, pasikeitimą visais belaisviais, įskaitant Nadią Savčenko, ir Ukrainos kontrolės visoje jos teritorijoje, įskaitant Krymą, atkūrimą; tuo atveju, jeigu Rusija ir toliau vykdys Ukrainą destabilizuojančius veiksmus, ragina Europos Vadovų Tarybą numatyti tolesnes ribojamąsias priemones ir išplėsti jų taikymo sritį, aprėpiant branduolinį sektorių ir apribojant Rusijos subjektų galimybes vykdyti tarptautinius finansinius sandorius; pripažįsta, kad ES turi būti pasirengusi remti pasienyje esančias valstybes nares, kurioms turi būti užtikrintas toks pats kaip ir visų valstybių narių saugumo lygis;

8.  mano, kad sankcijos turėtų būti platesnio masto ES pozicijos Rusijos atžvilgiu ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pastangų stiprinti dialogą dalis; primena, kad vienintelis šių sankcijų tikslas – įpareigoti Rusijos vyriausybę pakeisti savo dabartinę politiką ir reikšmingai prisidėti prie taikaus Ukrainos krizės sureguliavimo; pabrėžia, kad ES ribojamųjų priemonių taikymas, stiprinimas arba atšaukimas priklauso nuo pačios Rusijos požiūrio ir padėties Ukrainoje;

9.  pabrėžia, kad ir toliau turi būti palaikomi politiniai ir diplomatiniai ryšiai su Rusija, kad būtų galima rasti diplomatinius konflikto sprendimus, ir todėl remia Ženevoje ir Normandijoje vykusių susitikimų formatą, jeigu tai padėtų pasiekti apčiuopiamų rezultatų;

10.  remia Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką ir šiuo atžvilgiu teigiamai vertina neseniai patvirtintas papildomas sankcijas, susijusias su investicijų draudimu ir paslaugų teikimo bei prekybos su Krymu ir Sevastopoliu suvaržymu;

11.  pabrėžia, kad asociacijos susitarimu ir išsamiu ir visapusišku laisvosios prekybos susitarimu turėtų būti remiamasi kaip veiksmų planu siekiant skubių ir būtinų reformų, kurios turi būti nedelsiant įgyvendintos nepaisant sudėtingų karo sąlygų tam tikrose Luhansko ir Donecko sričių vietovėse; ragina Tarybą ir Komisiją negailėti pastangų padedant Ukrainai parengti ir – svarbiausia – įgyvendinti šias reformas, kad būtų pasirengta visapusiškam dvišalio ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo įgyvendinimui; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad pradėta vykdyti Europos Sąjungos patariamoji misija (EUAM); laikosi tos pačios nuomonės kaip Venecijos komisija, kad norint, jog konstitucinė reforma būtų sėkminga, nepaprastai svarbu šią reformą parengti įtraukiai ir užtikrinti plataus masto viešas konsultacijas;

12.  ragina Komisijos „Paramos Ukrainai grupę“ teikti spartesnę ir svaresnę techninę pagalbą, nustatant sritis, kuriose tokia pagalba reikalinga siekiant remti Ukrainos pastangas rengiant ir įgyvendinant visapusišką reformų programą, taip pat siųsti ES institucijų ir valstybių narių konsultantus ir ekspertus; ragina Ukrainos valdžios institucijas įsteigti ES integracijos ir pagalbos koordinavimo ministeriją arba biurą ir aukšto lygio tarpministerinio koordinavimo komitetą, kuriems būtų suteikti įgaliojimai veiksmingai stebėti ir prižiūrėti derinimo su ES reikalavimais ir reformų pažangą ir kurie galėtų parengti ir koordinuoti šių procesų įgyvendinimą;

13.  yra įsitikinęs, kad Ukrainoje skubiai reikalinga plataus užmojo kovos su korupcija programa, apimanti visišką nesitaikstymą su korupcija; ragina Ukrainos vadovus šalinti sisteminę korupciją nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinant nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir pabrėžia, kad kova su šia praktika turi tapti vienu iš pagrindinių naujosios vyriausybės prioritetų; šiuo tikslu rekomenduoja įsteigti politiniu požiūriu nepriklausomą kovos su korupcija biurą, kuriam būtų suteikta pakankamai įgaliojimų ir išteklių, kad jis galėtų iš esmės prisidėti prie gerai veikiančių valstybės institucijų stiprinimo; palankiai vertina Interpolui pateiktą Ukrainos prašymą ir arešto orderio išdavimą buvusiam prezidentui V. Janukovyčiui dėl viešųjų lėšų pasisavinimo; ragina valstybes nares vykdyti Interpolo išduotą arešto orderį ir padėti grąžinti pavogtą turtą; palankiai vertina tai, kai sukurta verslo ombudsmeno institucija ir ragina Ukrainos vyriausybę pateikti įstatymo dėl šios institucijos projektą;

14.  primena, kad 2014 m. liepos 16 d. Europos Sąjungos Taryba panaikino Ukrainai taikytą ginklų embargą, taigi šiuo metu nėra jokių prieštaravimų ar teisinių apribojimų valstybėms narėms teikti Ukrainai gynybinius ginklus; mano, kad ES turėtų išnagrinėti būdus, kaip padėti Ukrainos vyriausybei stiprinti jos gynybos pajėgumus ir išorės sienų apsaugą, remiantis buvusiai Varšuvos pakto organizacijai priklausiusių ES valstybių narių patirtimi pertvarkant savo ginkluotąsias pajėgas, ypač dalyvaujant jau rengiamose karinių pajėgų mokymo misijose kituose pasaulio regionuose; pritaria vykdomam žudyti nepritaikytos įrangos tiekimui;

15.  atkreipia dėmesį į priimtą įstatymą, kuriuo panaikinamas 2010 m. nustatytas neprisijungusios valstybės statusas; pripažindamas Ukrainos teisę laisvai pasirinkti, remia prezidento P. Porošenkos poziciją, kad dabar Ukraina turi nedelsdama dėmesį skirti politinėms, ekonominėms ir socialinėms reformoms ir kad stojimas į NATO – tai klausimas, dėl kurio vėlesniu etapu turėtų nuspręsti gyventojai visos Ukrainos referendume; pabrėžia, kad glaudesni ES ir Ukrainos santykiai nepriklauso nuo narystės NATO klausimo;

16.  pabrėžia tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo remti Ukrainos ekonominį ir politinį stabilizavimą ir reformas svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti plataus masto pagalbos Ukrainai planą, grindžiamą principu „parama pagal pažangą“ ir sąlygų taikymu, taip pat dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą Ukrainai, inter alia, organizuojant paramos teikėjų konferencijas ir konferencijas investicijų klausimais ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų įstaigomis siekiant apibrėžti tolesnius veiksmus, kuriais siekiama spręsti ekonominio ir finansinio Ukrainos gaivinimo klausimus; palankiai vertina 11 mlrd. EUR paramos Ukrainai paketą, kuris bus paskirstytas per keletą artimiausių metų, ir Komisijos pasiūlymą suteikti Ukrainai papildomą 1,8 mlrd. EUR sumą vidutinės trukmės paskolų forma;

17.  šiomis aplinkybėmis pakartoja savo nuomonę, kad asociacijos susitarimas nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina, kaip bet kuri kita Europos valstybė, turi Europos perspektyvą ir gali pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus, laikosi demokratijos principų, gerbia pagrindines laisves, taip pat žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principų laikymąsi; primygtinai ragina ES valstybes nares ratifikuoti asociacijos susitarimą iki aukščiausiojo lygio susitikimo Rygoje;

18.  pabrėžia Ukrainos energetinio saugumo svarbą ir tai, kad reikia reformuoti Ukrainos energetikos sektorių, atsižvelgiant į įsipareigojimus dėl Energijos bendrijos; teigiamai vertina ES, Rusijos ir Ukrainos susitarimą dėl žiemos paketo siekiant užtikrinti dujų tiekimą iš Rusijos iki 2015 m. kovo mėn., taip pat ES parodytą solidarumą ir padidėjusį dujų kiekį, patenkantį į Ukrainą reversiniais srautais iš ES valstybių narių;

19.  pabrėžia būtinybę iš esmės gerinti ES energetinį saugumą, nepriklausomumą ir atsparumą išorės spaudimui, taip pat sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kartu parengiant konkrečias alternatyvas, reikalingas padėti toms valstybėms narėms, kurių vienintelis tiekėjas šiuo metu yra Rusija; ragina ES siekti nustatyti tikrą bendrą išorės energetikos politiką ir siekti sukurti Europos energetikos sąjungą; skatina užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendinta bendra energijos vidaus rinka, įskaitant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, ir kad nediskriminuojant teisme būtų nagrinėjama prieš bendrovę „Gazprom“ iškelta byla;

20.  pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vamzdyno projektams, kuriais būtų įvairinamas energijos tiekimas ES, ir todėl pritaria tam, kad būtų nutrauktas projektas „South Stream“; ragina Europos energetikos bendriją parengti bendradarbiavimo su Ukraina, taip pat Pietų Kaukazu, Vidurine Azija, Artimaisiais Rytais ir Viduržemio jūros regiono šalimis darbotvarkes, siekiant sukurti infrastruktūrą ir jungtis tarp ES ir jos europinių kaimynių, nepriklausomai nuo Rusijos dujų tiekimo geopolitikos; pripažįsta, kad norint užtikrinti valstybių narių energetinį saugumą taip pat svarbu, kad dujų tiekimas Ukrainai būtų stabilus;

21.  pabrėžia, kad ES kartu su Ukrainos valdžios institucijomis turi skirti daugiau dėmesio humanitarinei krizei Ukrainoje ir Kryme ir reaguoti į katastrofišką humanitarinę padėtį, ypač į šalies viduje perkeltų asmenų padėtį; ragina Komisiją ir už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingą Komisijos narį parengti ryžtingus ir tiesioginius humanitarinės pagalbos veiksmus, kurių jau seniai laukta, ir nesinaudoti tarpininkaujančiomis organizacijomis, bet vykdyti juos „mėlynojo konvojaus“ humanitarinės pagalbos forma, aiškiai pažymint, kad ją teikia ES; ragina Komisiją per kitus du mėnesius pateikti tokį veiksmų planą Parlamentui; pabrėžia, kad Ukrainai reikia skirti tolesnę ES ir jos valstybių narių finansinę pagalbą, kad ji galėtų susitvarkyti su baisia humanitarine krize; dar kartą pakartoja PSO perspėjimus, kad padėtis rytinėje Ukrainoje dalyje kelia pavojų sveikatai, nes deramai neveikia ligoninės ir trūksta vaistų bei vakcinų, ir ragina skirti didesnę ir veiksmingesnę humanitarinę pagalbą šalies viduje perkeltiems asmenims, pirmiausia vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims, taip pat sudaryti visapusiškas nevaržomas galimybes Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams patekti į konflikto zonas; teigiamai vertina tai, kad vykdomas ilgai lauktas įstatymas dėl šalies viduje perkeltų asmenų ir sprendimas atsiųsti ES ekspertus vadovaujantis Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, kurie patartų Ukrainos valdžios institucijoms šalies viduje perkeltų asmenų klausimais;

22.  ragina toliau teikti humanitarinę pagalbą ir paramą per konfliktą nukentėjusiems gyventojams; primena, kad humanitarinė pagalba į Rytų Ukrainą turi būti pristatoma visapusiškai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės, taip pat humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomybės principų bei glaudžiai derinant veiksmus su Ukrainos vyriausybe, JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetu (TRKK); ragina Rusiją leisti vykdyti tarptautinę į Donbasą vykstančių humanitarinės pagalbos vilkstinių patikrą siekiant išsklaidyti abejones dėl jomis vežamų krovinių;

23.  pabrėžia, kad sprendžiant Ukrainos krizę ESBO atlieka pagrindinį vaidmenį, kadangi turi ginkluotų konfliktų ir krizių sureguliavimo patirties ir kadangi ir Rusijos Federacija, ir Ukraina yra šios organizacijos narės; apgailestauja, kad ESBO specialiajai stebėsenos misijai iki šiol nepakanka darbuotojų ir kad dėl to jos veikla nėra šimtu procentų veiksminga; ragina valstybes nares, vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad ESBO specialiajai stebėsenos misijai Ukrainoje būtų skiriama daugiau darbuotojų ir įrangos; laikosi nuomonės, kad Ukrainos valdžios institucijoms paprašius, ES turėtų nusiųsti ES stebėjimo misiją, kuri prisidėtų užtikrinant veiksmingą Ukrainos ir Rusijos sienos kontrolę ir stebėjimą;

24.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingą Komisijos narį dėti visas pastangas siekiant sudaryti palankias sąlygas politiniam Ukrainos krizės sprendimui, kurio laikytųsi visos susijusios šalys; pabrėžia, kad tokiu sprendimu turi būti išvengta įšalusio konflikto scenarijaus Rytų Ukrainoje ir Kryme; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją parengti metodą, kuris apimtų principingą ir griežtą poziciją dėl Ukrainos suvereniteto, teritorinio vientisumo ir tarptautinės teisės principų ir galimybę tęsti derybas dėl krizės Rytų Ukrainoje ir Kryme išsprendimo; pakartoja, kad ES valstybių narių vienybė ir sanglauda yra bet kokios ES strategijos Rusijos atžvilgiu sėkmės prielaida; šiuo atžvilgiu ragina valstybių narių vyriausybes susilaikyti nuo vienašalių veiksmų ir pareiškimų ir stiprinti pastangas suformuluoti bendrą Europos Sąjungos poziciją Rusijos atžvilgiu;

25.  ragina atnaujinti tikrą ir įtraukų nacionalinį dialogą, kuris taip pat sudarytų sąlygas išspręsti socialinių išmokų ir pensijų mokėjimo ir humanitarinės pagalbos, kurią teiktų Ukrainos vyriausybė konflikto zonų gyventojams, teikimo klausimus; laikosi nuomonės, kad labai svarbu nešališkai ir veiksmingai ištirti visus svarbesnius smurto atvejus, įskaitant Maidano, Odesos, Mariupolio, Sloviansko, Ilovaisko ir Rymarskos atvejus; laikosi nuomonės, kad pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį palengvindamos žmonių tarpusavio ryšius ir supratimą Ukrainoje, taip pat skatindamos demokratinius pokyčius ir pagarbą žmogaus teisėms; ragina ES teikti daugiau paramos pilietinei visuomenei;

26.  palankiai vertina Prancūzijos vyriausybės sprendimą sustabdyti laivo „Mistral“, skirto sraigtasparniams gabenti, pristatymą ir ragina visas valstybes nares laikytis panašios pozicijos vykdant eksportą tais atvejais, kai netaikomi ES sprendimai dėl sankcijų, ypač kai tai susiję su ginklais ir dvejopo naudojimo medžiagomis;

27.  ragina Komisiją ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingą Komisijos narį per du mėnesius parengti ir pateikti Parlamentui komunikacijos strategiją, pagal kurią būtų kovojama su Rusijos propagandos kampanija, nukreipta į ES, jos rytines kaimynes ir pačią Rusiją, taip pat parengti priemones, kurios padėtų ES ir valstybėms narėms reaguoti į propagandos kampaniją Europos ir nacionaliniu lygmeniu;

28.  pakartoja, kad remia tarptautinį tyrimą dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17, tragiško numušimo aplinkybių, ir pakartoja savo raginimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis; apgailestauja dėl kliūčių šiame procese ir primygtinai ragina visas susijusias šalis parodyti tikrą norą bendradarbiauti, užtikrinti saugią ir nevaržomą prieigą prie MH17 reiso lėktuvo katastrofos vietos ir leisti naudotis visais atitinkamais ištekliais, kurie gali padėti atlikti tyrimą; pareiškia, kad nori būti informuojamas apie šio tyrimo pažangą;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Ukrainos prezidentui, Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, EURONEST parlamentinei asamblėjai, Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinėms asamblėjoms.


Padėtis Egipte
PDF 254kWORD 108k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Egipte (2014/3017(RSP))
P8_TA(2015)0012RC-B8-0012/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(1) ir į 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl žodžio ir susirinkimų laisvės Egipte(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. vasario mėn. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į naujausius Europos išorės veiksmų tarnybos pareiškimus dėl Egipto, įskaitant 2014 m. rugsėjo 21 d. pareiškimą dėl sprogdinimo prie Egipto užsienio reikalų ministerijos ir 2014 m. gruodžio 3 d. pareiškimą dėl teismo sprendimų Egipte,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 23 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono ir Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimus dėl laisvės atėmimo bausmės keliems žurnalistams ir mirties bausmės kai kuriems Musulmonų brolijos nariams ir rėmėjams patvirtinimo, atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban-Ki-Moono 2014 m. spalio 25 d. pareiškimą dėl teroristų išpuolių Sinajuje,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir sutvirtintą 2007 m. veiksmų planu, ir į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos pažangos ataskaitą dėl jo įgyvendinimo, atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo Egipte pažangos ataskaitą ir į vėlesnę pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, priimtą 2014 m. sausio 14–15 d. vykusiame referendume, ypač į jos 65, 70, 73, 75 ir 155 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 24 d. Egipto įstatymą Nr. 107 dėl teisės į viešus susibūrimus, procesijas ir taikius protestus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. prezidento dekretą Nr. 136, pagal kurį visi „visuomeniniai ir svarbūs objektai“ dvejiems metams perleidžiami karinei jurisdikcijai,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. specialiąją Europos Audito Rūmų ataskaitą „ES bendradarbiavimas su Egiptu valdymo srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. ES rinkimų stebėjimo misijos, vykusios stebėti Egipto prezidento rinkimus, galutinį pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Egipto prezidento Abdelio Fattaho al-Sisi 2015 m. sausio 1 d. kalbą dėl islamo ekstremizmo ir 2015 m. sausio 6 d. kalbą dėl būtinybės plėtoti taikius ir konstruktyvius Egipto musulmonų ir krikščionių santykius,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, ES gaires dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo, taip pat ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio yra prisijungęs Egiptas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi žodžio ir susirinkimų laisvės yra būtini demokratinės ir pliuralistinės visuomenės ramsčiai; kadangi spaudos ir žiniasklaidos laisvės yra gyvybiškai svarbūs demokratijos ir atviros visuomenės elementai; kadangi 2014 m. priimtoje Egipto Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės, įskaitant žodžio ir susirinkimų laisvę;

B.  kadangi Egiptas yra ilgalaikė strateginė Europos Sąjungos partnerė, turinti bendrus tikslus – užtikrinti stabilumą, taiką ir gerovę Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionuose; kadangi nuo 2001 m. revoliucijos Egipte kyla didelių sudėtingų politinių problemų ir šalies žmonėms reikia tarptautinės bendruomenės paramos ir pagalbos, kad būtų galima spręsti šalies ekonomines, politines ir saugumo problemas;

C.  kadangi nuo 2013 m. birželio mėn. karinio perversmo Egipto vyriausybė vykdo plataus masto neteisminių sulaikymų, priekabiavimo, bauginimo ir cenzūros kampaniją prieš vyriausybės kritikus vien dėl to, kad jie naudojasi savo teisėmis į susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisves, įskaitant žurnalistus, studentus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat politinius oponentus, įskaitant Musulmonų brolijos narius; kadangi pranešama, jog nuo 2013 m. liepos mėn. sulaikyta daugiau kaip 40 000 žmonių, kilus beprecedentei masinių suėmimų bangai, ir apie 1 400 protestuotojų nužudyta saugumo pajėgoms savavališkai panaudojus pernelyg didelę jėgą; kadangi asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvės vis dar yra tos sritys, kurios nuo 2013 m. liepos mėn. kelia didelį susirūpinimą; kadangi, remiantis organizacijos „Freedom House“ 2014 m. laisvės pasaulyje ataskaitoje pateikiamu reitingu, Egipte laisvė neužtikrinama;

D.  kadangi nuo 2013 m. liepos mėn., kai Egipto kariuomenė užgrobė valdžią, Egipte kalinami tūkstančiai protestuotojų ir sąžinės kalinių; kadangi nuo tada, kai 2014 m. gegužės mėn. A. F. al-Sisi išrinktas prezidentu, neteisėtas sulaikymas savavališkas kalinimas tęsiasi; kadangi 2014 m. birželio 11 d. teismas įžymiam veikėjui Allai Abdulai Fattahai, kuris atliko vadovaujamąjį vaidmenį per 2011 m. revoliuciją, ir kitiems asmenims skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmes, remdamasis kaltinimais pažeidus 2013 m. įstatymą Nr. 107 dėl teisės į viešus susibūrimus, procesijas ir taikius protestus (Protestų įstatymą); kadangi ir toliau kalinami kiti įžymūs aktyvistai, tarp jų Mohamed Adel, Ahmed Douma ir Ahmed Maher, taip pat tokios pagrindinės moterų teisių gynėjos, kaip Yara Sallam ir Sana Seif; kadangi 2014 m. balandžio 28 d. Kairo skubių bylų teismas nusprendė uždrausti Balandžio 6-osios jaunimo judėjimą;

E.  kadangi 2015 m. sausio 10 d. Nilo deltos Baheiros provincijoje Egipto teismas 21 metų studentui Karimui al-Banna skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę už pareiškimą tinkle „Facebook“, kad jis yra ateistas, ir už islamo įžeidimą;

F.  kadangi Egipto valdžios institucijos, priimdamos represinį įstatymą, dėl kurio vyriausybei paprasčiau nutildyti jos kritikus ir nuslopinti protestus, užveržė kilpą žodžio ir susirinkimų laisvei;

G.  kadangi, nedalyvaujant parlamentui, prezidento A. F. al-Sisi vyriausybė priėmė kelis represinio pobūdžio įstatymus, pvz., 2014 m. prezidento dekretą Nr. 136, kuriuo visas visuomeninis turtas priskiriamas kariniams įrenginiams, todėl dėl bet kokio nusikaltimo, įvykdyto prieš visuomeninį turtą, gali būti teisiama karo teismuose taikant nuostatas atgaline data; kadangi Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija, aiškindama Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią pasirašė ir Egiptas, pareiškė, kad karo teismai jokiomis aplinkybėmis negali turėti jurisdikcijos civilių asmenų atžvilgiu;

H.  kadangi per JT visuotinį periodinį vertinimą pateikta 300 rekomendacijų, įskaitant rekomendaciją išlaisvinti visus, sulaikytus už naudojimąsi žodžio laisve; kadangi Egipte įsikūrusios septynios žmogaus teisių grupės nedalyvavo JT vykdytame jų šalies vertinime, nes bijojo persekiojimo;

I.  kadangi spaudos laisvė Egipte vis dar labai ribojama ir žurnalistai vis dar sulaikomi, remiantis nepagrįstais kaltinimais; kadangi 2014 m. teisminės institucijos vykdė daugelio žurnalistų persekiojimą pagal kaltinimus dėl grėsmės nacionalinei vienybei ir socialinei taikai kėlimo, melagingų naujienų skleidimo ir kolaboravimo su Musulmonų brolija; kadangi Egipto aukščiausiosios instancijos teismas – kasacinis teismas – nusprendė, kad televizijos kanalo „Al–Jazeera“ žurnalistų Mohammedo Fahmy, Peterio Greste ir Baherio Mohamedo teismo procesuose buvo padaryta procesinių klaidų; kadangi dėl šių trijų žurnalistų vis dėlto surengtas pakartotinis bylos nagrinėjimas, o kaltinimai naujienų klastojimu ir ryšiais su Musulmonų brolija nėra panaikinti; kadangi kiti trys žurnalistai – Sue Turton, Dominic Kane ir Rena Netjes – in absentia nuteisti 10 metų kalėti; Kadangi egiptiečiai žurnalistai Mahmoud Abdel Nabi, Mahmoud Abu Zeid, Samhi Mustafa, Ahmed Gamal, Ahmed Fouad ir Abdel Rahman Shaheen pripažinti kaltais vien dėl to, kad užsiėmė teisėta veikla; kadangi Egipto žiniasklaidai būdingas itin didelis susiskaldymas į M. Morsi šalininkus ir priešininkus, dėl to didėja Egipto visuomenės susiskaldymas;

J.  kadangi 2014 m. gruodžio 2 d. Egipto baudžiamasis teismas 188 teisiamiesiems skyrė laikinuosius mirties nuosprendžius, o tai yra trečias tokio plataus masto mirties bausmės skyrimo atvejis 2014 m.; kadangi šie masiniai teismo procesai iš esmės yra nukreipti prieš Egipto stipriausio opozicinio judėjimo – Musulmonų brolijos – narius, kurį valdžios institucijos 2013 m. gruodžio mėn. paskelbė teroristine grupe; kadangi šie nuosprendžiai yra naujausi pavyzdžiai iš daugelio teisminio persekiojimo ir teismo bylų, kuriose apstu procesinių pažeidimų ir tarptautinės teisės pažeidimų; kadangi nė vienas asmuo nepatrauktas atsakomybėn už pernelyg didelės prievartos panaudojimą 2013 m. rugpjūčio mėn., kai saugumo pajėgos užpuolė barikadas Rabaa al-Adawiya aikštėje ir, remiantis nepriklausomo Egipto komiteto, tiriančio faktus, duomenimis, nužudė 607 M. Morsi palaikiusius protestuotojus;

K.  kadangi dauguma (bet ne visi) mirties nuosprendžių, priimtų masiniuose 2014 m. kovo ir balandžio mėn. vykusiuose teismo procesuose, vykdytuose Musulmonų brolijos narių ir tariamų nušalintojo prezidento M. Morsi rėmėjų atžvilgiu, pakeisti kalinimu iki gyvos galvos;

L.  kadangi šiuo metu sulaikyti 167 asmenys, 2011 m. parlamento rinkimuose išrinkti į aukštutinius ir žemutinius rūmus;

M.  kadangi 2014 m. lapkričio 29 d. buvo paleisti buvęs prezidentas H. Mubarak, buvęs jo vidaus reikalų ministras Habib al-Adly ir kiti šeši padėjėjai, dėl techninės klaidos panaikinus kaltinimus žmogžudystėmis ir korupcija; kadangi 2015 m. sausio 13 d. Egipto kasacinis teismas panaikino buvusiam prezidentui Hosni Mubarakui ir dviem jo sūnums skirtą bausmę už grobstymą ir nurodė surengti pakartotinį bylos nagrinėjimą, nes nebuvo tinkamai laikytasi teisinių procedūrų;

N.  kadangi dėl tokios naujausios teismų praktikos kyla didelių abejonių dėl teismų sistemos nepriklausomumo ir jos gebėjimo užtikrinti, kad kaltininkai bus patraukti atsakomybėn; kadangi visų pirma šie nuosprendžiai, kuriais skiriama mirties bausmė, gali pakenkti ilgalaikio stabilumo Egipte perspektyvai;

O.  kadangi Egiptas susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais, įskaitant užsienio pinigų masinį srautą iš Egipto, didėjančią infliaciją, bedarbystę ir augančią valstybės skolą, taip pat saugumo problemas, susijusias su visuotine terorizmo keliama grėsme; kadangi saugumo padėtis Sinajuje kritinė – regione veikiančios džihadistų grupuotės žudo šimtus kareivių; kadangi 2014 m. spalio 24 d. per teroristinį išpuolį žuvo mažiausiai 33 kareiviai; kadangi šiame regione beveik kasdien vykdomi teroro aktai; kadangi valdžia įsakė iškeldinti tūkstančius Rafos gyventojų ir palei Gazos sektoriaus sieną sukūrė 500 metrų buferinę zoną ir kadangi nuo 2014 m. spalio 24 d. pusiasalyje paskelbta nepaprastoji padėtis; kadangi kriminaliniai tinklai vis dar veikia prekybos žmonėmis ir kontrabandos maršrutuose iš Sinajaus ir į Sinajų;

P.  kadangi Egipto Konstitucijos 75 straipsnyje numatyta, kad visi piliečiai turi teisę demokratiniais pagrindais burtis į nevyriausybines asociacijas ir fondus; kadangi pasiūlytas naujas teisės aktas toliau ribotų vietos ir užsienio NVO veiklą, kurios itin susirūpinusios dėl naujo įstatymo projekto, kuriuo siekiama užkirsti kelią teroristams ir kitoms ginkluotėms grupėms gauti pinigų ir fizinių išteklių, tačiau kuris taip pat gali trukdyti NVO gauti lėšų iš užsienio, kurios yra labai svarbios daugeliui tokių organizacijų; kadangi 2014 m. rugsėjo 21 d. prezidento dekrete, kuriuo iš dalies keičiamas baudžiamasis kodeksas, numatomos griežtos bausmės, įskaitant kalinimą iki gyvos galvos, toms NVO, kurios gauna finansavimą iš užsienio miglotai apibrėžtais „kenkimo nacionaliniams interesams“ tikslais;

Q.  atkreipia dėmesį į prezidento A. F. al-Sisi Kairo universitete pasakytą kalbą apie būtinybę modernizuoti ir reformuoti islamo filosofiją;

R.  kadangi, kaip praneša Egipto moterų teisių NVO, nepaisant to, kad priimtas naujas įstatymas dėl seksualinio priekabiavimo, kurį dar tik bus pradedama taikyti, padėtis smurto prieš moteris srityje blogėja; kadangi Egipto aktyvistės atsidūrusios itin pažeidžiamoje padėtyje ir dažnai patiria smurtą, seksualinę prievartą ir kitokių formų žeminantį elgesį dėl jų taikios veiklos; kadangi, nepaisant 2008 m. priimto įstatymo, kuriuo kriminalizuota moters lytinių organų žalojimo praktika, ji vis dar labai paplitusi ir tie asmenys, kurie tokią praktiką taiko mergaitėms, nėra sėkmingai patraukiami atsakomybėn;

S.  kadangi per pastaruosius mėnesius padažnėjo gėjų sulaikymo atvejų; kadangi įvykdyta daug policijos reidų į tariamas homoseksualių asmenų susitikimo vietas visame Egipte; kadangi LGBT asmenys persekiojami ir viešai gėdinami; kadangi judėjimas „Egipto asmens teisių iniciatyva“ teigia, kad per praėjusius 18 mėnesių dėl kaltinimų ištvirkavimu sulaikyta mažiausiai 150 asmenų; kadangi 2015 m. sausio 12 d. Egipto teismas išteisino 26 vyrus, prieš mėnesį sulaikytus per reidą pirtyje Kaire ir kaltintus ištvirkavimo kurstymu;

T.  kadangi 2014 m. prezidento rinkimai Egipte vyko smarkiai ribojant naudojimosi žodžio laisve erdvę ir bet kokie nuomonių skirtumai ir kritika (taip pat reiškiami žmogaus teisių organizacijų) buvo užgniaužti; kadangi oficialiai paskelbta, kad parlamento rinkimai vyks 2015 m. kovo 21 d. ir balandžio 25 d.;

U.  kadangi nuo senų laikų naftos sektorius yra pats patraukliausias užsienio investuotojams Egipte ir kadangi nafta sudaro didžiausią Egipto eksportuojamų prekių dalį; kadangi Persijos įlankos valstybės, siekdamos paremti naują vyriausybę, Egiptui naftą tiekė nemokamai; kadangi vyriausybė tvirtina paskelbtą planą, pagal kurį pradedant nuo 2014 m. liepos mėn. per penkerius metus bus panaikintos energetikos subsidijos, ir kadangi ji siekia 2015 m. balandžio mėn. įgyvendinti degalų paskirstymo naudojant pažangiąsias korteles planą, siekiant suvaldyti degalų kontrabandą į kaimynines šalis ir nustatyti, kokie yra tikrieji degalų poreikiai;

V.  kadangi po 2011 m. sausio mėn. revoliucijos Egiptas ne kartą vedė derybas su TVF, siekdamas gauti 4,8 mlrd. JAV dolerių paskolą, tačiau kadangi nuo 2013 m. birželio 30 d. derybos sustojo; kadangi atnaujinti tam tikri ryšiai ir TVF ekspertai 2014 m. lapkričio mėn. lankėsi Egipte, kad suteiktų konsultacijas pagal IV straipsnį ir kad TVF ekspertai galėtų pateikti šalies finansinės ir ekonominės būklės įvertinimą;

W.  kadangi ES bendradarbiavimo su Egiptu mastą reikėtų grįsti paskatomis, laikantis Europos kaimynystės principo „parama pagal pažangą“, šį mastą taip pat turėtų lemti su demokratinių institucijų reforma, įstatymo viršenybės principu ir žmogaus teisėmis susijusi pažanga;

X.  kadangi ES tradiciškai buvo pagrindinė Egipto prekybos partnerė – prekyba su ES sudarė 22,9 proc. Egipto prekybos apimties 2013 m. ir ES užima pirmą vietą kaip Egipto importo ir eksporto partnerė; kadangi sudarius ES ir Egipto darbo grupę Komisija įsipareigojo Egiptui suteikti papildomą finansinę pagalbą, kurios bendra suma siekia beveik 800 mln. EUR; kadangi 303 mln. EUR šios pagalbos bus teikiama dotacijų forma (90 mln. EUR iš programos „Spring“ lėšų, 50 mln. EUR – kaip į mikrofinansinės pagalbos operaciją įeinantis dotacijos komponentas, o likusi suma – iš Kaimynystės investicinės priemonės lėšų) ir 450 mln. EUR bus suteikta paskolų forma (makrofinansinė pagalba); kadangi ES suteiks savo finansinę paramą tik tuo atveju, jeigu bus tenkinamos reikiamos politinės ir demokratinės sąlygos, bus tęsiama, stiprinama demokratinė pertvarka ir užtikrinamas jos visapusiškas įtraukumas, visapusiškai paisant žmogaus ir moterų teisių;

Y.  kadangi 2014 m. birželio 16 d. ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Stavros Lambrinidis atvyko į Kairą ir susitiko su vadovais, Patariamąja taryba ir pilietinės visuomenės atstovais; kadangi per diskusijas daugiausia dėmesio skirta naujo NVO įstatymo parengiamiesiems darbams ir pabrėžta, kad ES pilietinės visuomenės vaidmenį Egipte laiko nepaprastai svarbiu;

1.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES, bendradarbiaudama su Egiptu, jį laikytų svarbia kaimyne ir partnere; pabrėžia, kad Egiptas yra svarbus stabilumui regione; pabrėžia, kad yra solidarus su Egipto žmonėmis ir kad pažada Egiptui toliau teikti paramą šiam stiprinant savo demokratines institucijas, paisant ir ginant žmogaus teises ir skatinant socialinį teisingumą ir saugumą; toliau primygtinai ragina Egipto vyriausybę vykdyti savo, kaip svarbios veikėjos pietiniame Viduržemio jūros regione, tarptautinius įsipareigojimus;

2.  primena Egipto vyriausybei, kad ilgalaikė Egipto ir jo žmonių sėkmė priklauso nuo visuotinių žmogaus teisių apsaugos ir demokratinių ir skaidrių institucijų, taip pat dalyvaujančių saugant pagrindines piliečių teises, sukūrimo ir įsitvirtinimo; todėl ragina Egipto valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti tarptautinių konvencijų (ir paktų) principus;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Egipte ir toliau taikomų pagrindinių teisių – žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvių, politinio pliuralizmo ir įstatymo viršenybės principo apribojimų; ragina nutraukti visus smurto aktus, kurstymą, neapykantą kurstančias kalbas, priekabiavimą, bauginimą ir cenzūrą, kuriuos Egipte prieš politinius oponentus, protestuotojus, žurnalistus, tinklaraštininkus, studentus, profesinių sąjungų atstovus, moterų teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir mažumas naudoja valstybės institucijos, saugumo pajėgos bei tarnybos ir kitos grupuotės; smerkia pernelyg didelės prievartos prieš protestuotojus naudojimą;

4.  džiaugiasi, kad Yasser Ali, buvęs prezidento Morsi atstovas ryšiams su visuomene ir gerai žinomas veikėjas Musulmonų brolijoje, buvo paleistas į laisvę ir jam panaikinti kaltinimai; ragina skubiai paleisti į laisvę visus politinius kalinius;

5.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius, visus asmenis, sulaikytus už tai, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę, taip pat asmenis, sulaikytus dėl tariamos jų narystės Musulmonų brolijoje; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti teisę į sąžiningą teismą pagal tarptautinius standartus; primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintos naujos Konstitucijos nuostatos, reglamentuojančios pagrindines teises ir laisves, įskaitant žodžio ir susirinkimų laisvę;

6.  pabrėžia, kad pagarba spaudos, informacijos ir nuomonių (internete ir ne internete) laisvei ir politiniam pliuralizmui yra demokratijos pagrindas; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad šalyje šiomis laisvėmis būtų galima naudotis be savavališkų apribojimų ar cenzūros, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti žodžio laisvę; mano, kad visiems žurnalistams reikia leisti pranešti naujienas apie padėtį Egipte nekeliant baimės, kad jie bus persekiojami teisminių institucijų, įkalinti, bauginami arba ribojama jų žodžio ar saviraiškos laisvė;

7.  primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas atlikti nevilkinamus, nešališkus ir nepriklausomus įtariamų teisėsaugos pajėgų pernelyg didelės jėgos panaudojimo, žiauraus elgesio ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant seksualinę prievartą, atvejų per protestus tyrimus, nubausti kaltuosius, atlyginti žalą aukoms ir nustatyti nepriklausomą saugumo pajėgų elgesio stebėjimo ir tyrimo mechanizmą; ragina Egiptą ratifikuoti Romos statutą ir tapti TBT nare;

8.  ragina Egipto valdžios institucijas atšaukti paskirtus mirties nuosprendžius, priimtus nesilaikant tinkamų procesinių reikalavimų, pagal kuriuos reikia paisyti teisiamų asmenų teisių, atšaukti represinius ir antikonstitucinius įstatymus, stipriai apribojančius pagrindines žmogaus teises ir laisves, o ypač 2014 m. prezidento dekretinį įstatymą Nr. 136; ragina valdžios institucijas anuliuoti visus civiliams asmenims skirtus nuosprendžius, kuriuos karo teismai priėmė nuo 2013 m. liepos mėn.; ragina išlaisvinti šiuo metu kalinamus 167 asmenis, kurie buvo išrinkti 2011 m. parlamento rinkimuose; ragina valdžios institucijas nedelsiant paskelbti oficialų mirties bausmių vykdymo moratoriumą, kuris būtų pirmas žingsnis siekiant panaikinti mirties bausmę;

9.  ragina Egipto valdžios institucijas atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. Protestų įstatymą ir pradėti tikrą dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis bei teisės ekspertais, siekiant priimti tarptautinius standartus atitinkančias asociacijų ir susirinkimų teisines nuostatas, taip pat užtikrinti teisę burtis į asociacijas, įtvirtintą Egipto Konstitucijos 75 straipsnyje, įskaitant teisę gauti ir teikti finansavimą; ragina kompetentingas valdžios institucijas persvarstyti naują Socialinio solidarumo ministerijos pateiktą nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektą; primygtinai ragina užtikrinti, kad siūlomas naujas įstatymas atitiktų Egipto Konstituciją ir visas tarptautines sutartis, kurias Egiptas yra pasirašęs;

10.  primena Egipto vyriausybei jos pareigą užtikrinti visų piliečių saugumą ir saugą, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, priklausymo partijai ar konfesijai; primygtinai tvirtina, kad tik iš tiesų pliuralistinės visuomenės, kurioje gerbiama nuomonių ir gyvenimo būdo įvairovė, sukūrimas gali užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir saugumą Egipte, ir ragina Egipto valdžios institucijas įsipareigoti vykdyti dialogą ir nesiimti smurto, taip pat užtikrinti įtraukų valdymą;

11.  palankiai vertina Egipto vyriausybės veiksmus ir skatina ją jų imtis remiant pagarbą religinių bendruomenių teisėms ir laisvėms; primena į Egipto Konstitucijos 235 straipsnį įtrauktą nuostatą, kuria nustatyta, kad naujai išrinktas parlamentas per pirmą kadenciją privalo priimti įstatymą, reglamentuojantį bažnyčių statymą ir renovavimą tokiu būdu, kuris užtikrintų religijos išpažinimo laisvę krikščionims; palankiai vertina tai, kad prezidentas A. F. al-Sissi yra pirmas prezidentas, per koptų Kūčias apsilankęs mišiose bažnyčioje Kaire, ir mano, kad šis veiksmas yra svarbus simbolinis pareiškimas stengiantis kurti vienybę Egipto visuomenėje;

12.  pabrėžia, kad Egiptas yra svarbus kaip tarptautinis veikėjas, ir tikisi, kad šalis ir toliau aktyviai dalyvaus pradedant tikras derybas dėl taikos, kurios užbaigs Izraelio ir Palestinos konfliktą, ir konstruktyviai prisidės prie stabilumo Viduržemio jūros regione siekių, šiuo metu ypač Libijoje ir Artimuosiuose Rytuose; ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus pagrobtus Egipto piliečius, šiuo metu laikomus Libijoje, įskaitant 2015 m. sausio 3 d. pagrobtus 20 Egipto koptų; pakartoja, kad ES yra pasirengusi su Egiptu bendradarbiauti kaip su partnere regione siekiant kovoti su šiomis rimtomis grėsmėmis;

13.  griežtai smerkia pastaruosius Sinajaus pusiasalyje įvykdytus teroristinius išpuolius ir visus kitus prieš Egiptą nukreiptus terorizmo aktus; reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms; pabrėžia, kad ES ir tarptautinė bendruomenė privalo laikytis tvirtos pozicijos ir bendradarbiauti su Egiptu šiam kovojant su terorizmu; ragina Egipto valdžios institucijas padaryti viską, kas jų galioje, kad būtų sunaikinti kriminaliniai tinklai, kurie vis dar veikia prekybos žmonėmis ir kontrabandos maršrutuose iš Sinajaus ir į Sinajų;

14.  primena Egipto valdžios institucijoms apie jų nacionalinius ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus ir ragina, į juos atsižvelgiant, pirmenybę teikti žmogaus teisių apsaugai ir puoselėjimui ir užtikrinti, kad už žmogaus teisių pažeidimus būtų traukiama atsakomybėn, taip pat nepriklausomai ir nešališkai administruojant teisingumo sistemą;

15.  pažymi, kad dėl kritusių naftos kainų tiesiogiai sumažės energetikos subsidijų išmokos – tai didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria porevoliuciniai režimai nuo Sausio 25-osios revoliucijos; yra susirūpinęs, kad šis kainų kritimas turės didžiulį poveikį daugeliui vyriausybės planų, iš kurių svarbiausias yra pastangos išlaikyti saugias atsargas užsienio valiutų atžvilgiu;

16.  primygtinai ragina Egipto vyriausybę visapusiškai įgyvendinti nacionalines strategijas siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir panaikinti visų formų diskriminaciją, užtikrinant, kad būtų faktiškai konsultuojamasi su moterų organizacijomis ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis, šiuos subjektus įtraukiant į procesą;

17.  yra pasipiktinęs dėl vis aktyviau Egipte taikomų griežtų priemonių LGBT bendruomenės atžvilgiu ir primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas liautis pagal vadinamąjį ištvirkavimo įstatymą kriminalizavus šiuos asmenis dėl to, kad jie išreiškia savo seksualinę orientaciją ir naudojasi susirinkimų teise, ir paleisti visus pagal šį įstatymą suimtus ir kalinamus LGBT asmenis;

18.  ragina Egipto valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su pagal JT žmogaus teisių procedūras paskirtais asmenimis, be kita ko, patvirtinti atsakymo tebelaukiančių kelių JT specialiųjų pranešėjų prašymus dėl vizito į šalį, ir vadovautis Egipto įsipareigojimu atidaryti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro regioninį padalinį;

19.  pakartoja, kaip nurodyta ir 2014 m. prezidento rinkimų ES rinkimų stebėjimo misijos išvadose, kad vykstant rinkimams pasitaikė galiojančių tarptautinių standartų laikymosi trūkumų, nebuvo visapusiškai laikytasi pagrindinių teisių, nustatytų naujai priimtoje Konstitucijoje, nes buvo pastebėta žodžio ir susirinkimų laisvės ribojimo atvejų ir nepakankamai reglamentuotas kampanijų finansavimas, teisė kandidatuoti ir balsuoti; ragina Egipto vyriausybę, rengiantis 2015 m. kovo 21 d. ir balandžio 25 d. parlamento rinkimams, spręsti per prezidento rinkimus pasitaikiusių trūkumų šalinimo problemą;

20.  ragina, kad valstybės narės Egipto klausimu laikytųsi bendros strategijos; dar kartą primygtinai ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją palaikant dvišalius santykius su Egiptu ir teikiant jam finansinę paramą imtis aktyvių veiksmų laikantis sąlygiškumo principo („parama pagal pažangą“) ir atsižvelgiant į didelius ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria ši šalis; dar kartą ragina aiškiai ir kartu susitarti dėl kriterijų, taikomų šiais klausimais; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą padėti Egipto žmonėms vykdyti demokratinę ir ekonominę reformą;

21.  ragina ES delegacijos ir ES valstybių narių ambasadų Kaire atstovus dalyvauti politiniu požiūriu opiuose Egipto ir užsienio šalių žurnalistų, tinklaraštininkų, profesinių sąjungų atstovų ir pilietinės visuomenės aktyvistų teismo procesuose;

22.  dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę patikslinti, kokių konkrečių priemonių buvo imtasi reaguojant į Užsienio reikalų tarybos sprendimą persvarstyti ES pagalbos Egiptui teikimą, be kita ko, atsižvelgiant į 2013 m. Audito rūmų ataskaitą; prašo visų pirma paaiškinti, kokia yra padėtis šiais klausimais: i) planuojama teisingumo reformos programa, ii) ES biudžeto paramos programos, iii) prekybos ir vidaus stiprinimo programa ir iv) Egipto dalyvavimas ES regioninėse programose, tokiose kaip „Euromed Police“ ir „Euromed justice“; ragina Komisiją patikslinti saugumo priemones, patvirtintas pagal programas, kurios finansuojamos pagal Kaimynystės investicinę priemonę, kai tai susiję su korupcijos grėsme ir karinių struktūrų kontroliuojamais ekonominiais ir finansiniais subjektais;

23.  ragina visoje ES uždrausti intervencinių ir sekimo technologijų, kurios gali būti panaudotos piliečių šnipinėjimui ir represijoms, eksportą į Egiptą; ragina, laikantis Vasenaro susitarimo, taikyti draudimą eksportuoti saugumo įrangą arba teikti karinę pagalbą, kuri galėtų būti panaudota siekiant slopinti taikius protestus arba prieš ES strateginius ir saugumo interesus;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Egipto Arabų Respublikos prezidentui ir laikinajai vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0100.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0007.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.


Dviejų Italijos jūrų pėstininkų atvejis
PDF 215kWORD 58k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dviejų Italijos jūrų pėstininkų atvejo (2015/2512(RSP))
P8_TA(2015)0013RC-B8-0006/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 9, 10 ir 14 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Italijos jūrų pėstininkų (it. marò) Massimiliano Latorre ir Salvatore Girone atvejo,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl piratavimo jūroje(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono atstovo spaudai 2015 m. sausio 6 d. pareiškimą, kuriuo abi šalys – Italija ir Indija – raginamos pamėginti pasiekti protingą, abiem pusėms priimtiną sprendimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2012 m. vasario 15 d. naktį Italijos prekybos laivas „Enrica Lexie“ pakeliui iš Singapūro į Džibutį prie Keralos valstijos pakrantės (Indija) sutiko žvejybos tralerį „St Anthony“;

B.  kadangi laivo „Enrica Lexie“ denyje buvo šeši Italijos jūrų pėstininkai, kad apgintų laivą nuo galimų piratų išpuolių; kadangi, baiminantis piratų išpuolio, į besiartinantį laivą buvo paleisti šūviai ir tragiškai žuvo du Indijos žvejai Valentine alias Jelastine ir Ajeesh Pink;

C.  kadangi 2012 m. vasario 19 d. į laivą įlipo Indijos policininkai, konfiskavo jūrų pėstininkų ginklus ir suėmė du jūrų pėstininkus, kurie, kaip buvo nustatyta, buvo atsakingi už šaudymą į žvejybos laivą;

D.  kadangi dėl šių įvykių kilo diplomatinė įtampa, nes šiam dviejų Italijos jūrų pėstininkų atvejui būdingas teisinis netikrumas; kadangi net po trejų metų Indijos valdžios institucijos vis dar nepateikė kaltinimų;

E.  kadangi vienas iš jūrų pėstininkų, Massimiliano Latorre, patyręs smegenų išemiją keturiems mėnesiams išvyko iš Indijos namo ir jam vis dar reikalinga medicininė priežiūra, ir kadangi M. Girone vis dar yra Italijos ambasadoje Indijoje;

F.  kadangi, nors abi valstybės remiasi tarptautine teise, Italija teigia, kad incidentas įvyko tarptautiniuose vandenyse ir kad jūrų pėstininkai turėtų būti teisiami Italijoje arba tarptautiniame teisme; tačiau kadangi Indija tvirtina, kad jūrų pėstininkus gali teisti ji, nes incidentas įvyko Indijos jurisdikcijai priklausančiuose pakrantės vandenyse;

G.  kadangi 2014 m. spalio 15 d. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton padarė pareiškimą dėl Indijos valdžios institucijų veiksmų ir paragino vyriausybę rasti greitą ir patenkinamą sprendimą, kuris atitiktų Tarptautinę jūros teisės konvenciją ir tarptautinę teisę;

H.  kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. naujoji ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini išreiškė nusivylimą dėl švelnesnio požiūrio trūkumo atsakant į Massimiliano Latorre prašymą pratęsti jo buvimo Italijoje laiką dėl gydymo;

I.   kadangi 2015 m. sausio 14d. Indijos Aukščiausiasis teismas pratęsė seržantui Latorre suteiktą laiką būti Italijoje dėl medicininių priežasčių, suteikdamas papildomo laiko;

J.  kadangi du jūrų pėstininkai yra Europos Sąjungos piliečiai ir kadangi 2012 m. vasario 15 d. jie buvo Italijos prekybos laive atviroje jūroje prie Keralos valstijos pakrantės bei vykdė savo funkcijas pagal tarptautinę kovos su piratavimu kampaniją, kuriai ES ryžtingai pritaria;

1.  didžiai liūdi dėl tragiškos dviejų Indijos žvejų mirties ir reiškia savo užuojautą;

2.  pabrėžia, kad nepaisant to 2012 m. vasario 15 d. įvykio pasekmės turėtų būti traktuojamos griežtai laikantis teisinės valstybės principų, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir teisėtas asmenų, kurie, kaip manoma, dalyvavo šiame įvykyje, teises;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Italijos jūrų pėstininkai yra sulaikyti nepateikus jiems kaltinimų; pabrėžia, kad jūrų pėstininkams turėtų būti leista repatrijuoti; pabrėžia, kad ilgas vilkinimas ir jūrų pėstininkų judėjimo laisvės apribojimas yra nepriimtini ir tuo rimtai pažeidžiamos jų žmogaus teisės;

4.  apgailestauja dėl to, kaip sprendžiamas šis klausimas, ir remia visų šalių, kurios skubiai stengiasi rasti pagrįstą ir abiem pusėms, (Indijos ir Italijos valstybių ir šeimų interesus atitinkantį), priimtiną sprendimą, pastangas;

5.  tikisi, atsižvelgdamas į valstybės narės Italijos poziciją, kad įvykiams, susijusiems su šiuo incidentu, bus taikoma Italijos institucijų ir (arba) tarptautinio arbitražo jurisdikcija;

6.  ragina ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų apsaugoti du Italijos jūrų pėstininkai siekiant rasti greitą ir patenkinamą šios bylos sprendimą;

7.  primena Komisijai, kad svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį plėtojant ryšius su Indija ir apsvarstyti tolesnes priemones, kaip sudaryti sąlygas teigiamam šios bylos išsprendimui;

8.  primena, kad ES piliečių teises ir saugumą turi užtikrinti ES diplomatinės atstovybės, kurios turėtų aktyviai ginti pagrindines trečiose šalyse sulaikytų ES piliečių žmogaus teises;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybėms narėms, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Indijos Prezidentui bei vyriausybei.

(1) OL C 261 E, 2013 9 10, p. 34.


Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje
PDF 220kWORD 62k
2015 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas“ (2014/3011(RSP))
P8_TA(2015)0014RC-B8-0036/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario 2014 m. gruodžio 14 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. paskelbtą 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos parengtą Turkijos orientacinį strategijos dokumentą (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijos policija suėmė žurnalistus ir žiniasklaidos įmonių vadovus, įskaitant laikraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių Ekremą Dumanlı ir transliuotojų grupės „Samanyolu“ generalinį direktorių Hidayetą Karacą; kadangi Stambulo teisėjo išduotame arešto orderyje teigiama, kad jų atžvilgiu buvo vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas dėl to, kad jie steigė organizaciją, kuri „naudodama spaudimą, bauginimus ir grasinimus bandė užgrobti valstybės valdžią“ ir tai darė „meluodama, atimdama žmonėms laisvę ir klastodama dokumentus“;

B.  kadangi daug 2014 m. gruodžio mėn. suimtų asmenų paleista; kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. Stambulo teismas pranešė apie Ekremo Dumanlı paleidimą, taikant probaciją ir draudimą keliauti, kol nebaigtas baudžiamasis tyrimas, tačiau Hidayet Karaca kalinamas ir toliau, kol nebaigtas tyrimas; kadangi 2014 m. gruodžio 31 d. Stambulo teismas atmetė prokuroro prieštaravimą dėl Ekremo Dumanlı ir kitų septynių asmenų paleidimo;

C.  kadangi dėl 2013 m. gruodžio mėn. vyriausybės reagavimo į įtariamus korupcijos atvejus iškilo rimtų abejonių dėl teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat buvo pademonstruota vis didėjanti netolerancija politinei opozicijai, visuomenės protestams ir kritikai žiniasklaidoje;

D.  kadangi Turkijoje jau dabar yra labai daug įkalintų žurnalistų ir teismo proceso laukiančių žurnalistų ir pastaraisiais metais padidėjo spaudimas žiniasklaidai, įskaitant žiniasklaidos grupių savininkus ir vadovus, taip pat internetinės ir socialinės žiniasklaidos platformas; kadangi dėl bauginančių politikų pareiškimų, pradėtų teismo procesų prieš kritiškus žurnalistus ir žiniasklaidos sektoriaus nuosavybės struktūros plačiai paplito žiniasklaidos priemonių savininkų ir žurnalistų vidinė cenzūra ir žurnalistų atleidimai; kadangi Turkijos vyriausybė daugiausia kaltinimų žurnalistams pateikia pagal šalies kovos su terorizmu įstatymą ir baudžiamojo kodekso straipsnius dėl teroristinių organizacijų;

E.  kadangi 2015 m. sausio 6 d. Diyarbakire suimta, policijos apklausta ir įsikišus Nyderlandų užsienio reikalų ministrui, kuris tuo metu lankėsi Turkijoje, tą pačią dieną paleista Nyderlandų korespondentė Frederike Geerdink, o 2015 m. sausio 7 d. prieš išvykstant iš Stambulo oro uosto suimtas, policijos apklaustas ir kiek vėliau tą pačią dieną paleistas kitas Nyderlandų žurnalistas Mehmet Ülger;

F.  kadangi pagarba teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, įskaitant žodžio laisvę, yra pagrindinės ES vertybės, kurių laikytis Turkija oficialiai įsipareigojo pateikdama paraišką dėl narystės ES ir vykstant susijusioms deryboms, taip pat būdama Europos Tarybos nare;

G.  kadangi ES ir jos valstybės narės griežtai kritikavo 2014 m. gruodžio 14 d. vykusius suėmimus, sakydamos, kad jie nesuderinami su Europos vertybėmis ir su žiniasklaidos laisve; kadangi prezidentas R. T. Erdoğan griežtai atmetė ES kritiką;

1.  smerkia naujausius policijos reidus ir daugelio žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų sulaikymą 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijoje; pabrėžia, kad dėl tokių veiksmų kyla abejonių dėl pagarbos teisinės valstybės principui ir žiniasklaidos laisvei, kurie yra pagrindiniai demokratijos principai;

2.  primena, kad laisva ir pliuralistinė spauda, tinkamas teisminis procesas, nekaltumo prezumpcija ir teisminių institucijų nepriklausomumas yra esminiai bet kokios demokratijos elementai; todėl pabrėžia, kad atsižvelgiant į šiuos naujausius sulaikymus visais atvejais reikia i) teikti išsamią ir skaidrią informaciją apie įtarimus kaltinamiesiems, ii) suteikti kaltinamiesiems visapusišką prieigą prie apkaltinamųjų įrodymų ir visas gynybos teises ir iii) užtikrinti tinkamą bylų nagrinėjimą siekiant nedelsiant ir be pagrįstų abejonių nustatyti kaltinimų teisingumą; primena Turkijos valdžios institucijoms, kad reikia itin atsargiai elgtis su žiniasklaida ir žurnalistais, nes žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė išlieka itin svarbi siekiant veiksmingo demokratiškos ir atviros visuomenės veikimo;

3.  išreiškia savo susirūpinimą dėl regreso vykdant demokratines reformas ir ypač dėl mažėjančio vyriausybės viešųjų protestų ir kritiškos žiniasklaidos toleravimo; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2014 m. gruodžio 14 d. suėmimai atitinka apgailėtiną modelį, susijusį su vis didėjančiu spaudimu ir draudimais spaudai ir žiniasklaidos priemonėms, įskaitant internetinę socialinę žiniasklaidą ir forumus; pažymi, kad interneto svetainių uždraudimo mastas Turkijoje yra neproporcingas; apgailestauja, kad dideliam skaičiui žurnalistų taikomas kardomasis kalinimas ir taip jie iš tikrųjų baudžiami, ir ragina Turkijos teismines institucijas kuo greičiau peržiūrėti ir spręsti tokias bylas;

4.  ragina Turkiją vykdyti reformas, kurios sudarytų galimybes sukurti tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą, visapusiškai užtikrinant laisvę, įskaitant minties, žodžio ir žiniasklaidos laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms;

5.  pabrėžia spaudos laisvės ir pagarbos demokratinėms vertybėms svarbą vykdant ES plėtros procesą; pabrėžia, kad daug Turkijos teisinės sistemos nuostatų ir tai, kaip jas aiškina teisminių institucijų nariai, toliau trukdo naudotis žodžio laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę; primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra vienos iš svarbiausių Europos vertybių ir kad nepriklausoma spauda yra labai svarbi demokratinei visuomenei, nes ji suteikia piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti kolektyviniame sprendimų, grindžiamų informacija, priėmimo procese ir taip stiprina demokratiją; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina Turkijos vyriausybę žiniasklaidos laisvės klausimo sprendimui teikti pirmenybę ir sukurti tinkamą teisinę sistemą, kuria užtikrinamas pliuralizmas, vadovaujantis tarptautiniais standartais; taip pat ragina nebedaryti spaudimo kritiškoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams ir jų daugiau nebauginti;

6.  pažymi, kad Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevencijos veiksmų plane nenumatytas visų atitinkamų kovos su terorizmu įstatymo ar baudžiamojo kodekso nuostatų, kuriomis buvo naudojamasi siekiant apriboti žodžio laisvę, persvarstymas; pabrėžia, kad šie įstatymai turi būti reformuoti prioritetine tvarka;

7.  pabrėžia, kad, kaip 2014 m. gruodžio 16 d. nutarė Taryba, 2014–2020 m. laikotarpio Pasirengimo narystei pagalbos priemonėje (PNPP II) numatyta užtikrinti didesnį finansinės paramos ir bendros pasirengimo narystei strategijos įgyvendinimo pažangos, įskaitant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, atitikimą;

8.  ragina naudojant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę teikti daugiau dėmesio nepriklausomai žiniasklaidai; be to, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu remti ir pilietinės visuomenės organizacijas, kadangi tik skaidrioje ir gerai veikiančioje pilietinėje visuomenėje gali atsirasti skirtingų aktyvios ir demokratinės visuomenės dalyvių grupių pasitikėjimas ir pasikliovimas viena kita;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.

Teisinis pranešimas