Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2039(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0121/2015

Pateikti tekstai :

A8-0121/2015

Debatai :

PV 27/04/2015 - 22
CRE 27/04/2015 - 22

Balsavimas :

PV 28/04/2015 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0107

Priimti tekstai
PDF 361kWORD 119k
Antradienis, 2015 m. balandžio 28 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tolesni veiksmai, susiję su Bolonijos proceso įgyvendinimu
P8_TA(2015)0107A8-0121/2015

2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu (2015/2039(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 25 d. Paryžiuje keturių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės – atsakingų ministrų pasirašytą Jungtinę Sorbonos deklaraciją dėl Europos aukštojo mokslo sistemos derinimo (Sorbonos deklaracija)(1),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28–29 d. Levene ir Naujajame Levene vykusios Europos ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, konferencijos komunikatą(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 12 d. 47 valstybių švietimo ministrų patvirtintą Budapešto-Vienos deklaraciją, kuria oficialiai sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje ministrų konferencijoje ir trečiajame Bolonijos politikos forume priimtą komunikatą(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje priimtą 2020 m. judumo strategiją Europos aukštojo mokslo erdvei(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(9),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje(12),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių(14),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“(15),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2010)0567),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Aukštasis mokslas Europoje 2009 m.: Bolonijos proceso raida („Eurydice“, Europos Komisija, 2009 m.)(16),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Dėmesys aukštajam mokslui Europoje 2010 m.: Bolonijos proceso poveikis („Eurydice“, Europos Komisija, 2010 m.)(17),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m.: Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita („Eurydice“, Europos Komisija, 2012 m.)(18),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie mokymo specialistų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą(19),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie studentų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą(20),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 16 d. Eurostato leidinį „Bolonijos procesas Europos aukštojo mokslo sistemoje. Pagrindiniai socialinio aspekto ir judumo rodikliai“(21),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 8–9 d. Jerevane, Armėnijoje, surengtos Tarptautinės konferencijos dėl aukštojo mokslo finansavimo galutinę ataskaitą(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos institucijų įnašo į Bolonijos proceso konsolidaciją ir pažangą(25),

–  atsižvelgdamas į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF)(26),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0121/2015),

A.  kadangi dabartinėje ekonominėje padėtyje Bolonijos procesas turėtų būti svarbus siekiant kuo didesnio lygio žinių ir inovacijų piliečiams per plačiai prieinamą švietimą ir jo nuolatinį atnaujinimą ir kadangi tai turėtų atsispindėti pataisytoje strategijoje „Europa 2020“ ir įgyvendinant J. C. Junckerio Investicijų planą Europai;

B.  kadangi remiantis analizėmis beveik kas trečias darbdavys Europos Sąjungoje susiduria su problemomis ieškodamas tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų; kadangi vertinant pagal tai, jog Bolonijos reformomis siekiama sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje (asmens darbo gebėjimų ir darbo rinkos poreikių atotrūkį), šiomis reformomis kol kas dar nepasiekta gerų rezultatų; kadangi gebėjimų atotrūkis Europai tapo labai svarbia problema, darančia poveikį visoms visuomenės sritims, pradedant nuo verslo subjektų produktyvumo ir efektyvumo ir baigiant dabartine ir būsima jaunimo gerove;

C.  kadangi sprendžiant jaunimo nedarbo problemą nuo 2008 m. krizės pradžios pasiekta tik menkų rezultatų; kadangi 2014 m. pabaigoje ES buvo apie 5 mln. jaunų bedarbių (iki 25 metų amžiaus);

D.  kadangi, kaip teigė vienas filosofas, „universitetų kokybės ženklas turėtų būti tiesos ir grožio paieškos“, o ne tik jų pareiga rengti naujus specialistus, mokslininkus, inžinierius, mokytojus, gydytojus, politikus ir piliečius;

E.  kadangi svarbu, kad universitetai būtų laikomi pagrindiniais tikraisiais Bolonijos proceso dalyviais, o regioninės bei nacionalinės institucijos atliktų paramos vaidmenį koordinavimo, reguliavimo ir išteklių teikimo srityje;

F.  kadangi, siekiant bendrai Europos lygmeniu daugelyje šalių išspręsti rimtas problemas, pagal šią tarpvyriausybinę iniciatyvą buvo dėtos pastangos bendradarbiaujant su akademine bendruomene, tačiau jų nepakako;

G.  kadangi tikrasis Bolonijos proceso tikslas – remti judumą ir tarptautinimą, taip pat užtikrinti įvairių švietimo sistemų standartų ir kokybės suderinamumą ir palyginamumą, kartu laikantis universitetų autonomijos principo ir taip prisidedant prie iš tiesų demokratinės ir vienodas galimybes piliečiams teikiančios europinės erdvės kūrimo;

H.  kadangi reikia įvertinti per pastaruosius 15 metų padarytą pažangą ir atliekant šį vertinimą atsižvelgti į sėkmingo regionų vidaus bendradarbiavimo atvejus, neišspręstas problemas ir skirtingą iškeltų tikslų pasiekimo lygį;

I.  kadangi dėl netinkamo ryšių palaikymo ir nepakankamo tikrosios Bolonijos proceso vizijos suvokimo kai kuriose šalyse jis gali būti suprantamas kaip biurokratinė našta, nors daugumoje šalių šis procesas yra švietimo reformų orientavimo ir motyvavimo veiksnys;

J.  kadangi svarbu pripažinti, jog Bolonijos procesas skirtas visai Europai ir jame dalyvauja visi jo veikėjai, įskaitant studentus, dėstytojus, mokslinių tyrimų vykdytojus ir nepedagoginį personalą;

K.  kadangi svarbu nuolat teikti ir didinti finansinę paramą švietimui, mokymui, įskaitant profesinį mokymą, žinių suteikimui ir moksliniams tyrimams, ypač dabartiniu ekonominės krizės laikotarpiu;

L.  kadangi šiomis nuolat kintančiomis aplinkybėmis reikia dar kartą patvirtinti politinį įsipareigojimą dėl Bolonijos proceso ir visų ES institucijų, nacionalinių vyriausybių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šio proceso vykdyme;

Bolonijos proceso vaidmuo

1.  pažymi, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės ramsčių, kai siekiama skatinti gebėjimų ugdymą, augimą ir darbo vietų kūrimą; pažymi, kad itin svarbu daugiau investuoti į švietimą siekiant veiksmingai kovoti su skurdu, socialine nelygybe ir nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, ir skatinti socialinę įtrauktį;

2.  pažymi, kad Bolonijos procesas galėtų padėti sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje, jeigu juo būtų sudarytos sąlygos studentams įgyti ir ugdyti darbo rinkoje reikalingą kompetenciją, ir kad taip būtų galima pasiekti svarbų tikslą – didinti absolventų įsidarbinimo galimybes;

3.  suvokia Bolonijos proceso vaidmenį kuriant žinių Europą; pabrėžia, kad žinių, švietimo ir mokslinių tyrimų sklaida yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ elementas ir padeda puoselėti Europos pilietiškumą; tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia konsultuotis su aukštojo mokslo bendruomene (dėstytojais, studentais ir nepedagoginiais darbuotojais) – tada bus suvoktas pasipriešinimas su Bolonijos procesu siejamoms reformoms, taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti viešąjį švietimą, kuris būtų nemokamas, prieinamas visiems ir tenkintų visuomenės poreikius;

4.  pažymi, kad įvykdžius Bolonijos reformas buvo sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė ir per pastaruosius 15 metų atsirado galimybė pasiekti rezultatų didinant aukštojo mokslo sistemų palyginamumą, didinant judumą, sukuriant kokybės užtikrinimo sistemas, gerinant švietimo sistemų kokybę ir didinant aukštojo mokslo patrauklumą Europoje;

5.  pažymi, kad vykdant Bolonijos procesą dar reikia daug nuveikti švietimo sistemas pritaikant prie darbo rinkos poreikių ir gerinant bendras įsidarbinimo galimybes, konkurencingumą ir Europos aukštojo mokslo patrauklumą; pažymi, kad Europos aukštojo mokslo įstaigos turėtų būti pajėgios greitai reaguoti į ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir technologinius pokyčius šiuolaikinėje visuomenėje – tada jos galės visapusiškai išnaudoti savo galimybes skatinti ekonomikos augimą, ugdyti gebėjimus įsidarbinti ir didinti socialinę sanglaudą;

6.  atkreipia dėmesį į ateinančių kelerių metų tikslus ir nacionalinius veiksmų, kurių bus imtasi iki 2015 m., prioritetus, apibrėžtus 2012 m. Bukarešto Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje ir jos rekomendacijose dėl 2020 m. judumo strategijos Europos aukštojo mokslo erdvei, kuriose rekomenduojama steigti naujas observatorijas, plėtoti naują požiūrį į skirtingas Europos universitetų bendruomenes ir kurti naujas narių integravimo į šias universitetų bendruomenes sistemas, įgyvendinant šio plano reformą;

Prioritetai ir iššūkiai

7.  ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis įgyvendinti suderintas bendras reformas, kuriomis siekiama paspartinti Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimą, ir stiprinti Europos aukštojo mokslo erdvės patikimumą; ragina remti šalis, kurioms sunku šias reformas įgyvendinti; šiuo klausimu pritaria tam, kad būtų sukurta plataus pobūdžio šalių, regionų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų partnerystė;

8.  ragina valstybes nares toliau tobulinti ir atnaujinti savo aukštojo mokslo įstaigų vertinimą pagal tarptautiniu lygmeniu nustatytus švietimo sistemų standartus, atlyginant už kompetenciją, kad būtų plėtojamos žinios, moksliniai tyrimai ir mokslas;

9.  pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti dėstymo įvairovę, įskaitant kalbų įvairovę; primygtinai ragina valstybes nares didinti studentams skiriamas dotacijas ir užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos;

10.  pažymi, kad reikia toliau stengtis plėtoti Europos aukštojo mokslo erdvę ir remtis pažanga, padaryta siekiant jos tikslų ir koordinuojant veiksmus su Europos švietimo ir mokymo erdve, Europos mokymosi visą gyvenimą erdve ir Europos mokslinių tyrimų erdve;

11.  ragina visus Bolonijos proceso įgyvendinimu suinteresuotus subjektus stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą siekiant sukurti tokią Europos aukštojo mokslo erdvę, kurios, kaip pasaulinio akademinės kompetencijos pavyzdžio, patrauklumas būtų dar labiau didinamas;

12.  ragina valstybes nares, Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir visą ES skatinti visuomenę suvokti Bolonijos procesą ir jį remti, t. y. ragina imtis veiksmų visuomenės lygmeniu, kad būtų veiksmingiau ir dinamiškiau dalyvaujama siekiant jo tikslų;

13.  pažymi, kad Komisija, kaip Bolonijos proceso narė, atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę, ir ragina ją puoselėti savo vaidmenį suteikiant procesui naujos energijos ir sparčiau imantis veiksmų iškeltiems tikslams įgyvendinti;

14.  pažymi, kad į iškeltus tikslus reikia įtraukti švietimo ir mokslinių tyrimų paslaugų sektoriuje kokybę; mano, kad vienas iš tų tikslų įgyvendinimo rodiklių būtų absolventų įsidarbinimo galimybių didinimas – tai yra ir strategijos „Europa 2020“ tikslas;

15.  ragina vykdyti vyriausybių, aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų įstaigų dialogą, kad turimos lėšos būtų naudojamos tikslingai, kuo aktyviau ir veiksmingiau ir kad būtų ieškoma įvairių naujų finansavimo modelių viešajam finansavimui papildyti; taip pat pabrėžia, kokia svarbi bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ – ji yra Europos aukštojo mokslo įstaigų vykdomų bendrų mokslinių tyrimų projektų varomoji jėga – ir yra susirūpinęs, kad toliau bandoma mažinti jos finansavimą, o dėl kitų biudžeto sričių nekeliamas klausimas;

16.  ragina vyriausybes gerinti viešojo finansavimo naudojimo švietimo srityje efektyvumą ir laikytis ES pagrindinio tikslo – iki 2020 m. į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuoti 3 proc. ES BVP; pabrėžia, kad plataus užmojo švietimo ir mokslinių tyrimų finansavimas reikalingas, nes tai yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant užtikrinti kokybišką išsilavinimą visiems, taip pat kovoti su ekonomikos krize ir nedarbu;

17.  pažymi, kad galimybių finansuoti aukštąjį mokslą, profesinį lavinimą ir mokymą turėtų turėti ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF); reiškia didelį susirūpinimą dėl planuojamo programos „Horizontas 2020“ finansavimo, tiesiogiai susijusio su moksliniais tyrimais ir švietimu, mažinimo daugiau lėšų paliekant ESIF;

18.  įspėja, kad programos „Horizontas 2020“ finansavimo mažinimas neabejotinai turės poveikį visapusiškam Bolonijos proceso įgyvendinimui, todėl primygtinai ragina Komisiją atšaukti tokius pasiūlymus;

19.  ragina vadovautis ir principu „iš viršaus į apačią“, ir principu „iš apačios į viršų“, įtraukiant visą akademinę bendruomenę ir socialinius partnerius, o Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrus ragina imtis politinių iniciatyvų ir bendradarbiauti siekiant parengti bendrą Bolonijos reformų įgyvendinimo strategiją;

20.  ragina toliau kurti studijų programas su aiškiai apibrėžtais tikslais, teikiant žinias ir bendrųjų bei profesinių gebėjimų derinius, reikalingus ne tik tam, kad absolventus būtų galima parengti darbo rinkai ir išugdyti jų gebėjimą mokytis visą gyvenimą, bet ir plačiau, siekiant integruoti piliečius; pritaria tam, kad būtų iki galo įgyvendinta Europos profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistema;

21.  pabrėžia mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) vaidmenį ir jų svarbą visuomenei, ekonomikai ir absolventų įsidarbinimo galimybėms;

22.  ragina Europos aukštojo mokslo erdvėje tinkamai įgyvendinti Europos kreditų perkėlimo sistemą (angl. ECTS) ir Diplomo priedėlį – pagrindines priemones, susijusias su studentų darbo krūviu ir mokymosi rezultatais, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos judumui ir studentams būtų padedama susisteminti savo akademinius ir neakademinius laimėjimus;

23.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir suderinamumą, kad būtų galima Europos lygmeniu ir visose prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusiose šalyse sustiprinti kokybės užtikrinimo sistemą, kaip numatyta pataisytame Europos aukštojo mokslo erdvės Europos kokybės užtikrinimo standartų ir gairių variante (angl. ESG); ragina visas Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir jų kokybės užtikrinimo agentūras prisijungti prie Europos kokybės užtikrinimo tinklų (angl. ENQA ir EQAR);

24.  ragina Bolonijos proceso partnerius, ypač Komisiją, reguliariai vertinti kompetencijų ir gebėjimų neatitiktį tuo metu, kai absolventai patenka į darbo rinką;

25.  pabrėžia, koks svarbus strategijos „Europa 2020“ tikslas, kad 40 proc. 30–34 metų amžiaus asmenų būtų baigę aukštąjį mokslą ir įgiję tinkamų gebėjimų bei kompetencijų, reikalingų pasitenkinimą teikiančiam darbui susirasti;

26.  pabrėžia kvalifikacijų sandarų svarbą didinant skaidrumą ir ragina Bolonijos procese dalyvaujančias šalis savo nacionalines kvalifikacijų sandaras suderinti su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis ir Europos kvalifikacijų sandaromis;

27.  pabrėžia, kad daugelio valstybių narių nacionalines kvalifikacijų sandaras (angl. NQF) dar reikia suderinti su Europos kvalifikacijų sandara (angl. EQF) ir su ESG; pažymi, kad daugelis nacionalinių kvalifikacijų sandarų dar neužregistruotos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registre (EQAR);

28.  pažymi, kad studentų, dėstytojų, mokslinių tyrimų vykdytojų ir nepedagoginių darbuotojų judumas yra vienas iš pagrindinių Bolonijos proceso prioritetų; ragina valstybes nares didinti judumo galimybes ir jo kokybę ir pabrėžia būtinumą aktyviau įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės 2020 m. judumo strategiją, taip pat iki 2020 m. pasiekti kiekybinį studentų judumo tikslą – 20 proc.; pabrėžia itin svarbų programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ vaidmenį, taip pat tai, kaip svarbu užtikrinti jų sklandų ir veiksmingą įgyvendinimą ir populiarinimą; pabrėžia, kad su programa „Erasmus+“ susijusioms studijų dotacijoms turėtų būti netaikomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos;

29.  ragina universitetus į savo oficialias mokymo programas laipsniškai įtraukti studentų judumą;

30.  pabrėžia būtinybę į ES judumo programas įtraukti atitinkamą skaičių meno ir muzikos sričių studentų ir pedagoginio personalo;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti susitarimus dėl Europos ir tarptautinės partnerystės ir judumo į kriterijus, taikomus reitinguojant universitetus ir kitas švietimo įstaigas;

32.  pažymi itin svarbų aukštojo mokslo įstaigų vaidmenį populiarinant judumą ir rengiant žinių ir gebėjimų turinčius absolventus bei mokslo darbuotojus, kad jie galėtų įsidarbinti pasaulinėje ekonomikoje;

33.  ragina valstybes nares, ES ir Europos aukštojo mokslo erdvės subjektus stiprinti judumą skatinant kalbų mokymąsi, naikinant administracines kliūtis, suteikiant pakankamos finansinės paramos priemonę ir užtikrinant dotacijų, stipendijų ir kreditų perkeliamumą; pažymi, kad judumas vis dar yra mažiau prieinamas nepasiturinčių visuomenės sluoksnių studentams;

34.  pabrėžia švietimo paradigmos pokyčius kuriamose ir įgyvendinamose programose pereinant prie požiūrio, labiau orientuoto į studentus ir apimančio asmeninę studentų raidą; pabrėžia studentų dalyvavimo aukštojo mokslo valdyme svarbą;

35.  pabrėžia, kad studijų programose daugiausia dėmesio reikėtų skirti ilgalaikiams rinkos poreikiams; taip pat pabrėžia, jog įsidarbinimo galimybės reiškia tai, kad studentai turi turėti platų įvairių kompetencijų spektrą, su kuriuo jie būtų pasirengę darbo rinkai ir mokymuisi visą gyvenimą; šiuo atžvilgiu ragina universitetų bendruomenes ir verslo subjektus palaikyti aktyvų dialogą ir vykdyti bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant parengti programas ir mokomosios praktikos vietas, nes tai padėtų įveikti ekonomikos krizę, skatinti ekonomikos augimą, ugdyti žinių visuomenę ir taip suteikti galimybių platesne socialine prasme; ragina aukštojo mokslo įstaigas būti atviras tarpdisciplininėms studijoms, universitetinių mokslinių tyrimų įstaigų kūrimui ir bendradarbiavimui su įvairiais partneriais;

36.  pabrėžia, kad reikia suteikti plačių galimybių mokytis visą gyvenimą ir naudotis papildomomis mokymosi formomis, pvz., neformaliuoju mokymusi ir savišvieta, kurios yra itin svarbios norint įgyti socialinių emocinių gebėjimų;

37.  ragina stengtis stiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sąsajas, pvz., skatinant į mokslinius tyrimus orientuotą švietimą, ir pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ yra vienas iš pagrindinių finansavimo priemonių moksliniams tyrimams skatinti; ragina geriau tarpusavyje suderinti veiksmus, kuriais remiamas Bolonijos procesas, pvz., programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“;

38.  ragina įtvirtinti lankstesnius mokymosi scenarijus, kurie apima bendras mokslinio laipsnio įgijimo programas ir tarpdisciplinines studijas ir kuriais būtų remiamos inovacijos, kūrybiškumas, profesinis rengimas ir mokymas, dualinis mokymas ir verslumas aukštojo mokslo srityje, taip pat ragina ištyrinėti naujų technologijų, skaitmeninimo ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) teikiamas galimybes, kad būtų praturtintas mokymas ir dėstymas ir toliau plėtojamas įvairiausių gebėjimų ugdymas ir nauji mokymosi, mokymo ir vertinimo modeliai;

39.  ragina aukštojo mokslo įstaigas, viešojo administravimo institucijas, socialinius partnerius ir įmones vykdyti nuolatinį dialogą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos įsidarbinti ir didinamos įsidarbinimo galimybės; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia daugiau diskutuoti apie nepanaudotas aukštojo mokslo galimybes skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą; ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir aukštojo mokslo įstaigas stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti mokomosios praktikos ir pameistrystės kokybę ir stiprinti atitinkamą judumą; pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai turėtų geriau bendradarbiauti siekdami kelti pradinę kvalifikaciją ir atnaujinti kvalifikuotą darbo jėgą, taip pat gerinti orientavimo karjeros ir įsidarbinimo klausimais paslaugų teikimą, prieinamumą ir kokybę; be to, mano, kad turėtų būti toliau skatinama į studijų programas įtraukti mokomąją praktiką ir mokymąsi darbo vietoje;

40.  pabrėžia, kad reikia leisti pripažintiems pabėgėliams patekti į visas Europos aukštojo mokslo erdvės įstaigas, kad įgydami išsilavinimą jie galėtų susikurti nepriklausomą gyvenimą; be to, pabrėžia, kad leidimo gyventi šalyje suteikimas kvalifikuotos profesinės veiklos siekiantiems absolventams turėtų būti dar labiau supaprastintas; pabrėžia, kad turėtų būti aktyviau dedamos pastangos tarpusavyje pripažinti pripažintus pabėgėlius, ypač atsižvelgiant į tokių studentų judumą;

41.  pabrėžia, kad valstybės narės ir visos prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusios aukštojo mokslo įstaigos yra atsakingos už kokybišką išsilavinimą, atitinkantį socialinius ir ekonominius iššūkius, ir pabrėžia, kad norėdamos pasiekti Bolonijos proceso tikslus jos turi glaudžiai bendradarbiauti;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad tik kelios valstybės narės sukūrė išsamią strategiją, kaip į aukštąjį mokslą įtraukti žemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio studentus ir taip išspręsti vadinamojo socialinio filtro problemą;

43.  ragina į Bolonijos procesą įtraukti daugiau vidurinių mokyklų mokytojų – didinti mokytojų mokymo kokybę ir skatinti profesinį judumą, kad būtų patenkinti nauji žinių visuomenės švietimo ir mokymo poreikiai ir gerėtų studentų mokymosi rezultatai;

44.  pabrėžia švietimo, jo kokybės ir mokymo misijos vaidmenį formuojant būsimas kartas, padedant plėsti socialinę ir ekonominę sanglaudą ir kurti darbo vietas, didinti konkurencingumą ir ekonomikos augimo galimybes; šiuo atžvilgiu ragina labiau pripažinti mokytojo profesiją;

45.  ragina stengtis socialiniu ir ekonominiu požiūriu gerinti socialinę įtrauktį – kokybišką išsilavinimą padaryti sąžiningai ir atvirai prieinamą visiems, sudaryti geresnes sąlygas pripažinti akademines ir profesines kvalifikacijas, studijų laikotarpius užsienyje ir ankstesnį mokymąsi, socialinių emocinių gebėjimų programas, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, taip pat mokymosi visą gyvenimą forma teikti reikiamą išsilavinimą įvairiai studentų bendruomenei;

46.  pabrėžia socialinius Bolonijos proceso aspektus; ragina imtis veiksmų, kuriais būtų skiriamas dėmesys aktyvesniam nepakankamai atstovaujamų ir palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimui, taip pat ir pasitelkiant tarptautines judumo programas;

47.  pabrėžia švietimo srities judumo vaidmenį tarpkultūriniam mokymuisi ir tai, kad Bolonijos proceso pagrindu turėtų būti aktyviai siekiama puoselėti studentų žinias apie įvairias kultūras ir pagarbą joms;

48.  ragina bendradarbiaujant su kitais pasaulio regionais toliau stengtis parengti Europos aukštojo mokslo erdvės išorės dimensijos strategiją, kad pagerėtų jos konkurencingumas ir patrauklumas pasaulyje, būtų geriau informuojama apie ją, būtų stiprinamas partneryste grindžiamas bendradarbiavimas, intensyviau palaikomas dialogas politikos klausimais ir būtų toliau pripažįstamos kvalifikacijos;

49.  pabrėžia, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse reikia rinkti daugiau duomenų, kad būtų galima geriau nustatyti ir spręsti Bolonijos proceso problemas;

50.  pabrėžia būsimos Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrų konferencijos, kuri 2015 m. gegužės mėn. bus surengta Jerevane, svarbą tam, kad būtų objektyviai ir kritiškai apžvelgta pažanga, padaryta įgyvendinant 2012–2015 m. nustatytus prioritetus, ir trūkumai, siekiant stiprinti ir dar labiau įtvirtinti Europos aukštojo mokslo erdvę, visapusiškai remiant Sąjungai;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/SORBONNE_DECLARATION1.pdf.
(2) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/BOLOGNA_DECLARATION1.pdf.
(3) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/Leuven_Louvain-la-Neuve_Communiqu%C3%A9_April_2009.pdf.
(4) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/Budapest-Vienna_Declaration.pdf.
(5) http://www.ehea.info/Uploads/(1)/Bucharest%20Communique%202012(1).pdf
(6) http://www.ehea.info/Uploads/%281%29/2012%20EHEA%20Mobility%20Strategy.pdf
(7) OL L 354, 2013 12 28, p. 132.
(8) OL L 289, 2005 11 3, p. 23.
(9) OL L 64, 2006 3 4, p. 60.
(10) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.
(11) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(12) OL C 302, 2009 12 12, p. 3.
(13) OL C 135, 2010 5 26, p. 12.
(14) OL C 191, 2011 7 1, p. 1.
(15) OL C 199, 2011 7 7, p. 1.
(16) http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/099EN.pdf.
(17) http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/122EN.pdf
(18) http://www.ehea.info/Uploads/(1)/Bologna%20Process%20Implementation%20Report.pdf
(19) http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl198_en.pdf.
(20) http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_260_en.pdf.
(21) http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/5713011/KS-78-09-653-EN.PDF/3eb9f4ec-dc39-4e51-a18b-b61eb7c2518b?version=1.0
(22) http://www.ehea.info/news-details.aspx?ArticleId=253
(23) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 18.
(24) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 95.
(25) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 24.
(26) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 (COM(2015)0010).

Teisinis pranešimas