Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/0255(APP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0055/2015

Pateikti tekstai :

A8-0055/2015

Debatai :

PV 28/04/2015 - 12
CRE 28/04/2015 - 12

Balsavimas :

PV 29/04/2015 - 10.64
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0173

Priimti tekstai
PDF 343kWORD 93k
Trečiadienis, 2015 m. balandžio 29 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos prokuratūra
P8_TA(2015)0173A8-0055/2015

2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)05342013/0255(APP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo(1),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535),

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, į Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 86, 218, 263, 265, 267, 268 ir 340 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarų pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0055/2015),

A.  kadangi Komisijai surinkus ir išanalizavus duomenis buvo nustatyta, kad Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejai, apie kuriuos įtariama, kasmet vidutiniškai atsieina 500 mln. EUR, nors esama pagrįstų priežasčių tikėti, kad dėl sukčiavimo gali būti rizikuojama prarasti net 3 mlrd. EUR per metus;

B.  kadangi oficialių kaltinimų rodiklis, palyginti su Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) teisinių rekomendacijų, pateiktų valstybėms narėms, skaičiumi, žemas: aštuonerių metų laikotarpiu pradedant 2006 m. ir baigiant 2013 m. jis siekė maždaug 31 proc.; kadangi vienas iš Europos prokuratūros tikslų yra užpildyti šią spragą;

C.  kadangi kai kurios valstybės narės gal ir ne taip veiksmingai nustato ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejus ir vykdo su jais susijusį baudžiamąjį persekiojimą, taigi nukenčia visų valstybių narių mokesčių mokėtojai, prisidedantys prie Sąjungos biudžeto;

D.  kadangi savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje Parlamentas ragino Tarybą visapusiškai jį įtraukti į teisėkūros darbą užtikrinant nuolatinį informacijos srautą ir nenutrūkstamai su juo konsultuojantis;

E.  kadangi skirtingos valstybių narių jurisdikcijos, teisinės tradicijos, teisėsaugos ir teismų sistemos neturėtų trikdyti ar pakirsti kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir nusikalstamumu;

F.  kadangi organizuotas nusikalstamumas yra ir terorizmo finansavimo šaltinis, o nusikalstamos grupuotės renka lėšas sukčiaudamos;

G.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsniu leidžiama išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, įtraukiant sunkius tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus; kadangi įkūrus Europos prokuratūrą ir jai pradėjus tinkamai veikti Taryba gali atsižvelgti į šią galimybę;

1.  pakartoja, kad yra tvirtai pasiryžęs spręsti prioritetų, susijusių su Europos prokuratūros įsteigimu, klausimą, taip pat apibrėžti principus ir sąlygas, kuriais jis galėtų duoti savo pritarimą;

2.  dar kartą primena savo ankstesniojo preliminaraus pranešimo turinį, priimtą 2014 m. kovo 12 d. rezoliucija, ir norėtų jį papildyti bei atnaujinti atsižvelgdamas į naujausius diskusijos Taryboje pokyčius;

3.  ragina Tarybą užtikrinti skaidrumą ir demokratinį teisėtumą nuolat visapusiškai informuojant Parlamentą ir su juo reguliariai konsultuojantis; ragina Tarybą tinkamai atsižvelgti į jo nuomonę – tai turėtų būti prielaida norint užsitikrinti pritarimą reglamentui dėl Europos prokuratūros priimti;

4.  primena, kad Europos prokuratūros kompetencijai turėtų priklausyti nusikaltimai, susiję su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu; atsižvelgdamas į tai primena, kad atitinkamos nusikalstamos veikos turi būti nurodytos siūlomoje direktyvoje dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (vadinamoji PIF direktyva); pripažindamas teisėkūros institucijų pažangą, padarytą derantis dėl PIF direktyvos priėmimo, ragina Tarybą atnaujinti pastangas siekiant susitarti dėl pastarosios direktyvos, kad būtų galima įsteigti Europos prokuratūrą;

5.  mano, jog būtinas naujoviškas požiūris į Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo tyrimą, šios veiklos vykdytojų persekiojimą baudžiamąja tvarka ir perdavimą teismui, kad kova su sukčiavimu taptų veiksmingesnė, būtų susigrąžinama daugiau lėšų ir išaugtų mokesčių mokėtojų pasitikėjimas ES institucijomis;

6.  mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad būtų sukurta viena stipri nepriklausoma Europos prokuratūra, kuri gebėtų tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, baudžiamąja tvarka persekioti ir teismui perduoti jos vykdytojus, ir yra įsitikinęs, kad bet koks silpnesnis sprendimas būtų nuostolingas Sąjungos biudžetui;

Nepriklausoma Europos prokuratūra

7.  pabrėžia, kad struktūriniu požiūriu Europos prokuratūra turėtų būti visiškai nepriklausoma nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų bei apsaugota nuo politinės įtakos ar spaudimo; todėl ragina užtikrinti Europos vyriausiojo prokuroro, jo pavaduotojų, Europos prokurorų ir Europos deleguotųjų prokurorų atrankos ir skyrimo procedūrų atvirumą, objektyvumą ir skaidrumą; mano, kad, siekiant užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams, Europos prokuroras turi eiti visą darbo dieną trunkančias pareigas;

8.  pabrėžia, jog svarbu, kad Parlamentas dalyvautų skiriant Europos prokurorus, ir siūlo surengti atvirą būtinus principingumo, profesionalumo, patirties ir įgūdžių kriterijus atitinkančių kandidatų konkursą; mano, kad Europos prokurorai turėtų būti skiriami bendru Tarybos ir Parlamento sutarimu, remiantis Komisijos sudarytu trumpuoju sąrašu, vertinimą atlikus nepriklausomai ekspertų grupei, kurios nariai būtų rinktiniai pripažintos kompetencijos teisėjai, prokurorai ir teisininkai; Europos vyriausiasis prokuroras turėtų būti skiriamas pagal tokią pat procedūrą, iš pradžių surengus klausymą Parlamente;

9.  mano, kad kolegijos nariai būtų atleidžiami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, priimamu atsižvelgiant į Tarybos, Komisijos, Parlamento ir (arba) Europos vyriausiojo prokuroro prašymą;

10.  pabrėžia, kad skirdamos kandidatus į Europos deleguotojo prokuroro pareigas valstybės narės turi įtraukti savarankiškas nacionalines teismines institucijas, kaip numatyta pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką;

11.  teigiamai vertina į Tarybos dokumento tekstą įtrauktą nuostatą dėl metinių ataskaitų teikimo ES institucijoms, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą naujosios tarnybos vykdomos veiklos vertinimą; ragina Tarybą užtikrinti, kad į metinę ataskaitą, inter alia, būtų įtraukiama išsami informacija apie tai, ar nacionalinės institucijos noriai bendradarbiauja su Europos prokuratūra;

Aiškus Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų jurisdikcijos atskyrimas

12.  laikosi nuomonės, kad turėtų būti aiškiai apibrėžtos taisyklės Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų jurisdikcijos atskyrimui reglamentuoti, siekiant išvengti bet kokių neaiškumų ar neteisingo aiškinimo veiklos etapu: Europos prokuratūros jurisdikcijai turėtų priklausyti nusikaltimų, apimančių Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, tyrimas ir persekiojimas už juos baudžiamąja tvarka, kaip nustatyta Direktyvoje dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu; mano, kad Europos prokuratūra pirmiausia turėtų nuspręsti, ar klausimas nepriklauso jos kompetencijai, prieš nacionalinėms institucijoms inicijuojant savo tyrimą, kad vienu metu nebūtų atliekami keli tyrimai – juk tai nebūtų neveiksminga;

13.  primygtinai ragina įpareigoti nacionalines institucijas, tiriančias nusikaltimus, kurie gali priklausyti Europos prokuratūros kompetencijai, informuoti ją apie bet kokius tokius tyrimus; pakartoja, kad Europos prokuratūra turi turėti teisę perimti tokius tyrimus jai nusprendus, kad taip tinkama, siekiant užtikrinti tarnybos savarankiškumą ir veiksmingumą;

14.  pakartoja, kad tirti kitus, t. y. ne Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius, nusikaltimus Europos prokuratūra turėtų būti įgaliota tik kai tenkinamos visos šios sąlygos:

   a) konkrečios veikos tuo pat metu yra ir Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios, ir kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos, be to,
   b) Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos yra pagrindinės, o kitos – tik šalutinės, be to,
   c) tolesnis kitų nusikalstamų veikų nagrinėjimas teisme ir baudimas už jas būtų neįmanomas, jei su šiomis veikomis susijęs baudžiamasis persekiojimas ir teismo procesas būtų atskirtas nuo baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso, susijusio su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais;

taip pat laikosi nuomonės, kad tuo atveju, kai Europos prokuratūra ir nacionalinės prokuratūros nesusitaria dėl kompetencijos, Europos prokuratūra turėtų centriniu lygmeniu spręsti, kas atliks tyrimą ir vykdys baudžiamąjį persekiojimą; be to, mano, kad nustatant kompetenciją vadovaujantis šiais kriterijais visuomet turėtų būti taikoma teisminė kontrolė;

Veiksminga efektyvaus bylų tvarkymo struktūra

15.  apgailestauja, kad vietoj Komisijos iš pradžių pasiūlytos hierarchinės struktūros valstybės narės svarsto kolegijomis pagrįstos struktūros variantą; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad sprendimus dėl baudžiamojo persekiojimo, kompetenciją atitinkančios jurisdikcijos pasirinkimo, bylos perkėlimo ar nutraukimo ir operacijų turėtų centriniu lygmeniu priimti kolegijos;

16.  pabrėžia, kad kolegijos turėtų vadovauti vykdant tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą ir, užuot apribojusios savo veiklą vien koordinavimo funkcijomis, turėtų tikrinti Europos deleguotųjų prokurorų darbą šioje srityje;

17.  reiškia susirūpinimą dėl automatiškai atsirandančio ryšio tarp centrinėje prokuratūroje dirbančio Europos prokuroro ir jo valstybėje narėje įteiktos bylos, nes dėl to gali akivaizdžiai nukentėti prokurorų savarankiškumas ir proporcingas bylų paskirstymas;

18.  todėl ragina racionaliai organizuoti prokuratūros darbo krūvį centriniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad bylų paskirstymo įvairioms kolegijoms sistema turėtų būti pagrįsta iš anksto apibrėžtais objektyviais kriterijais; taip pat siūlo vėlesniuoju etapu numatyti galimybę kolegijoms konkrečiai specializuotis;

19.  yra įsitikinęs, kad ir centrinėje prokuratūroje dirbsiantys Europos prokuratūros darbuotojai užtikrins būtinas žinias, patirtį ir ekspertinę informaciją nacionalinių teisėsaugos sistemų srityje;

Tyrimo priemonės ir įrodymų priimtinumas

20.  ragina teisėkūros instituciją Europos prokuratūrai užtikrinti racionalias procedūras, reikalingas leidimui taikyti tiriamąsias priemones tarpvalstybinio pobūdžio bylose gauti, laikantis valstybės narės, kurioje atitinkama priemonė yra įgyvendinama, teisės nuostatų; primena, kad teisėkūros institucijos susitarė dėl kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės teiks prašymus dėl tiriamųjų priemonių vadovaudamosi tarpusavio pripažinimo principu, nustatytu Direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose; laikosi nuomonės, kad tokie pat kriterijai turėtų būti taikomi Europos prokuratūros tvirtinamų tiriamųjų priemonių, pirmiausia atsisakymo priežasčių, atžvilgiu;

21.  ragina Tarybą užtikrinti Europos prokuratūros įrodymų, visoje Sąjungoje surinktų visapusiškai laikantis atitinkamų ES ir nacionalinės teisės aktų, priimtinumą, kadangi tai gyvybiškai svarbu veiksmingam baudžiamajam persekiojimui užtikrinti vadovaujantis ES sutarties 6 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių konvencija;

22.  pakartoja, kad Europos prokuratūra turi stengtis gauti visus reikiamus įrodymus – nesvarbu, ar jie apkaltinamieji, ar išteisinamieji; taip pat primygtinai ragina, kad Europos prokuratūra, atlikdama bet kurį tyrimą, įtariamiems arba kaltinamiems asmenims užtikrintų reikiamas su įrodymais susijusias teises, pirmiausia:

   a) įtariamas arba kaltinamas asmuo turėtų turėti teisę Europos prokuratūros dėmesiui pateikti įrodymus;
   b) įtariamas arba kaltinamas asmuo turėtų turėti teisę prašyti Europos prokuratūros surinkti visus tyrimui svarbius įrodymus, įskaitant ekspertų paskyrimą ir liudytojų apklausas;

23.  kadangi Europos prokuratūros kompetencija gali apimti kelioms jurisdikcijoms priklausančius tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimus, mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad Europos prokurorai, Europos deleguotieji prokurorai ir nacionalinės baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos visapusiškai laikytųsi principo ne bis in idem tais atvejais, kai baudžiamąja tvarka persekiojama už Europos prokuratūros kompetencijai priklausančius nusikaltimus;

Teisminės kontrolės užtikrinimas

24.  pakartoja, kad visais atvejais turi būti užtikrinama teisė apskųsti Europos prokuratūros veiklą teismine tvarka, ir taip pat pripažįsta, jog būtina, kad Europos prokuratūra veiktų efektyviai; todėl mano, kad turėtų būti vykdoma teisminė bet kurio Europos prokuratūros priimto sprendimo kontrolė kompetentingame teisme; pabrėžia, kad Sąjungos teismuose turėtų būti įmanoma vykdyti teisminę kolegijų priimtų sprendimų, pvz., dėl jurisdikcijos baudžiamajam persekiojimui vykdyti pasirinkimo, bylos nutraukimo ar perkėlimo arba operacijų, kontrolę;

25.  laikosi nuomonės, jog visų tiriamųjų ir kitokių procedūrinių priemonių, patvirtintų tam, kad Europos prokuratūra galėtų atlikti teisminio persekiojimo funkciją, teisminės kontrolės tikslais Europos prokuratūra kompetentinguose valstybių narių teismuose turėtų būti laikoma nacionaline institucija;

Nuosekli teisinė įtariamų ir kaltinamų asmenų apsauga

26.  primena, kad naujoji prokuratūra savo veiklą turėtų vykdyti visapusiškai gerbdama įtariamų ir kaltinamų asmenų teises, nurodytas ES sutarties 6 straipsnyje, SESV 16 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei Sąjungos lygmeniu jau patvirtintose teisės priemonėse, susijusiose su procesinėmis įtariamų ir kaltinamų asmenų teisėmis baudžiamojo proceso metu, taip pat su asmens duomenų apsauga;

27.  pakartoja, kad būsimoji direktyva dėl teisinės pagalbos turėtų būti vienodai taikoma visiems įtariamiems ir kaltinamiems asmenims, kurių veiksmus tiria arba baudžiamąjį persekiojimą vykdo Europos prokuratūra; kol ES direktyvos nėra, ragina valstybes nares veiksmingai sudaryti galimybes gauti teisinę pagalbą vadovaujantis atitinkamais nacionalinės teisės aktais;

28.  pabrėžia, kad visi įtariami ar kaltinami asmenys, kurių veiklą tiria arba baudžiamąjį persekiojimą vykdo Europos prokuratūra, turi teisę į savo asmenų apsaugą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Europos prokuratūra duomenis turi tvarkyti vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 45/2001; pabrėžia, kad bet kuri konkreti į Tarybos reglamentą dėl Europos prokuratūros įsteigimo įtraukta nuostata dėl duomenų apsaugos gali tik papildyti ir dar labiau išplėtoti Reglamente (EB) Nr. 45/2001 pateiktas nuostatas ir tik tiek, kiek tai būtina;

29.  pakartoja esąs tvirtai pasiryžęs įsteigti Europos prokuratūrą ir reformuoti Eurojustą, kaip Komisija yra numačiusi abiejuose savo pasiūlymuose; ragina Komisiją iš naujo pakoreguoti poveikio biudžetui taikant kolegijų struktūrą sąmatas; ragina aiškiai apibrėžti santykius tarp Eurojusto, Europos prokuratūros ir OLAF, siekiant atskirti atitinkamą šių tarnybų vaidmenį saugant ES finansinius interesus; ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti galimybę šioms tarnyboms vadovautis labiau integruotu požiūriu, kad tyrimai būtų veiksmingesni;

o
o   o

30.  ragina Tarybą atsižvelgti į šias rekomendacijas ir pabrėžia, jog minėtosios sąlygos nepaprastai svarbios norint, kad Parlamentas pritartų Tarybos reglamento projektui;

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0234.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.

Teisinis pranešimas