Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2156(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0057/2015

Pateikti tekstai :

A8-0057/2015

Debatai :

PV 30/04/2015 - 3
CRE 30/04/2015 - 3

Balsavimas :

PV 30/04/2015 - 10.7
CRE 30/04/2015 - 10.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0183

Priimti tekstai
PDF 390kWORD 146k
Ketvirtadienis, 2015 m. balandžio 30 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos investicijų banko 2013 m. metinė ataskaita
P8_TA(2015)0183A8-0057/2015

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko (EIB) 2013 m. metinės ataskaitos (2014/2156(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko 2013 metų veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų grupės 2013 metų finansinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2011 m. metinės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2012 m. metinės ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko 2012 m. birželio 26 d. pranešimą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl investavimo Europoje patrauklumo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014)0168),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose konkrečiai numatyta padidinti EIB kapitalą 10 mlrd. EUR,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose raginama parengti naują investicijų planą MVĮ remti ir ekonomikos finansavimui skatinti,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, kuriose nustatytas tikslas sutelkti visų ES sričių politiką siekiant remti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl naujoviškų finansinių priemonių: „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662) ir „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011)0660),

–  atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo padidinimą, ypač susijusį su EIB ir ERPB santykių klausimu,

–  atsižvelgdamas į sprendimą dėl Viduržemio jūros regiono įtraukimo į ERPB veiklos apimtį(6),

–  atsižvelgdamas į naująjį EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, pasirašytą 2012 m. lapkričio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės bei Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų nuomones (A8-0057/2015),

A.  kadangi visi įmanomi valstybių narių ir ES ištekliai, įskaitant EIB išteklius, turi būti nedelsiant veiksmingai mobilizuoti siekiant padidinti valstybės ir privačiojo sektoriaus investicijas, skatinti konkurencingumą, atkurti tvarų ir įtraukų augimą, taip pat skatinti kokybiškų darbo vietų ir infrastruktūros kūrimą laikantis Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“, ir kadangi EIB yra priemonė, sukurta socialinei sanglaudai remti, ir galinti veiksmingai padėti valstybėms narėms, kurios šiuo metu, susiklosčius ypatingai sunkiai socialinei ir ekonominei padėčiai, susiduria su sunkumais;

B.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės ir kartu taikytos taupymo politikos daugelyje valstybių narių labai sumažėjo augimas, o dėl to sparčiai blogėjo socialinės sąlygos, toliau didėjo Europos regionų nelygybė ir skirtumai, nebuvo pasiekta socialinės sanglaudos tikslų ir tikrosios konvergencijos, todėl pakenkta Europos integracijos ir demokratijos stabilumui;

C.  kadangi EIB nėra komercinis bankas ir kadangi jis ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį kaip patikimų valstybės ir privačiojo sektoriaus ilgalaikių investicijų finansavimo generatorius ir drauge toliau taikyti geriausią bankininkystės rizikos ribojimo praktiką, kad išsaugotų labai tvirtą kapitalo poziciją ir dėl to darytų teigiamą įtaką skolinimo sąlygoms;

D.  kadangi pripažinus, jog viena iš svarbiausių mažėjančių investicijų ir kreditavimo priežasčių yra valstybių narių ekonomikos konkurencingumo praradimas, turėtų būti dedamos ypatingos pastangos siekiant išplėsti bendras intervencines priemones (derinant EIF ar kitas garantines priemones), skiriamas MVĮ ar materialių ir nematerialių tvarių infrastruktūrų finansavimui;

E.  kadangi EIB, laikydamasis aukštų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, turėtų ir toliau siekti visapusiškai vykdyti projektų, kurie yra ES išorės veiksmų dalis, finansavimo įgaliojimus;

F.  kadangi EIB investicijų atranka turėtų būti vykdoma nepriklausomai, atsižvelgiant į projektų gyvybingumą, pridėtinę vertę ir poveikį ekonomikos atsigavimui;

G.  kadangi EIB turėtų vystytis plėtros banko linkme, taikant geresnį makroekonominį koordinavimą su valstybėmis narėmis;

H.  kadangi EIB turėtų būti ne tik finansų įstaiga, bet ir žinių bei gerosios praktikos kaupimo vieta;

I.  kadangi ir taip gana nedidelė ir labai koncentruota Europos pakeitimo vertybiniais popieriais rinka, turinti ribotas MVĮ paskolų pavertimo vertybiniais popieriais galimybes, dėl krizės dar labiau susitraukė;

Investicijos

1.  atkreipia dėmesį į EIB 2013 m. metinę ataskaitą ir į tai, kad grupės finansinė veikla padidėjo 37 proc. ir siekė 75,1 mlrd. EUR, taip pat kad 2013 m. buvo įgyvendintas EIB kapitalo padidinimas; yra susirūpinęs dėl dabartinės padėties – ekonomikos stagnacijos ES – ir ypač dėl to, kad gerokai sumažėjo valstybės ir privataus sektoriaus investicijų (apie 18 proc., palyginti su 2007 m. lygiu), ir į 2008–2013 stulbinančiais 35 proc. sumažėjusį skolinimo MVĮ mastą; pabrėžia, kad toks sumažėjimas yra didelė kliūtis tvariam atsigavimui ir tikrai pažangai siekiant strategijos „ES 2020“ tikslų;

2.  atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad iš nacionalinių prognozių matyti, jog beveik pusė visų valstybių narių iki 2020 m. nepasieks nacionalinių tikslų, susijusių su švietimo sistemomis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimu, ir kad užimtumo ir skurdo mažinimo tendencijos dar blogesnės;

3.  daro išvadą, kad EIB finansinių priemonių išplėtimas nepakeičia nacionalinės ekonominės politikos ir struktūrinių reformų, nukreiptų į tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą;

4.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903), kuris susijęs su esamomis lėšomis ir siekiu pritraukti privačiojo kapitalo santykiu 1:15; atkreipia dėmesį į tikslą atgaivinti ES ekonomiką per ateinančius trejus metus sutelkiant 315 mlrd. EUR į naująjį Europos strateginių investicijų fondą; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant investicijų planą EIB reikės papildomų žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus;

5.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad sudaryta Komisijos ir Europos investicijų banko vadovaujama darbo grupė, ir pažymi, kad pagal įprastą teisėkūros procedūrą reikia priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant įsteigti Europos strateginių investicijų fondą (ESIF); pažymi, kad šiuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi būti apibrėžtas kokybiškas valdymas ir atrankos procesas, taip pat demokratiškai atskaitinga fondo stebėsenos ir vertinimo sistema, kuri būtų kiek įmanoma skaidresnė nustatant kriterijus, pagal kuriuos bus atrenkami į verslo planą tinkami įtraukti projektai;

6.  tikisi, kad Komisijos investicijų planas paskatins ir palengvins valstybių narių ir regionų prieigą prie finansavimo; primena, kad itin svarbus EIB ir Europos fondų bendradarbiavimas, visų pirma tose valstybėse narėse ir regionuose, kad būtų galima vykdyti produktyvias valstybės investicijas ir svarbiausius infrastruktūros projektus;

7.  mano, kad pirmenybę reikėtų teikti projektams, pasižymintiems Europos pridėtine verte ir teigiama sąnaudų ir naudos analize; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti projektus, kurie turėtų didžiausią poveikį darbo vietų kūrimo požiūriu; pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti didesnės rizikos projektams, kuriems sunku gauti bankų finansavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo grupė gali patirti politinį spaudimą remti projektus, kurie naudingi tam tikroms interesų grupėms, ir kad dėl to finansavimas gali būti neteisingai skiriamas visuomenei nenaudingoms ir nepelningoms investicijoms;

8.  pabrėžia, kad Komisijos ESIF numatomos skirti garantijos nereiškia, jog bus gauta naujų pinigų, o reiškia, kad bus perskirstomos turimos lėšos; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu nustatyti tokio perskirstymo alternatyviąsias sąnaudas ir taip aiškiai apibrėžti, kokiu mastu visa numatytų iš ESIF finansuojamų papildomų investicijų grąža viršytų grąžą, kuri būtų gauta, jei perskirstytos lėšos būtų buvusios skirtos taip, kaip numatyta iš pradžių;

9.  pažymi, kad projektų atrankos procesu turėtų būti siekiama išvengti išstūmimo ir perskirstymo efekto, todėl dėmesys turėtų būti skiriamas Europos pridėtinės vertės projektams, pasižymintiems dideliu inovacijomis paremtu potencialu ir atitinkantiems papildomumo kriterijų; pažymi, kad atrenkant projektus ES valstybėse narėse, kuriose fiksuojamas masinis nedarbas, reikia atsižvelgti į užimtumo potencialą;

10.  atsižvelgdamas į tai, prašo Komisiją būsimame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nuodugniai įvertinti tas ES biudžeto programos dalis, pagal kurias turėtų būti teikiamos garantijos ESIF, siekiant kiek galima sumažinti su lėšų perskirstymu susijusias alternatyviąsias sąnaudas; taip pat prašo Tarybą, Komisiją ir EIB Valdytojų tarybą tinkamai įvertinti dėl šio investicijų plano kilsiantį perskirstymo poveikį, t. y. galimą investuotojų pelno padidėjimą vartotojų, kurie turės sumokėti už naujos infrastruktūros naudojimą, sąskaita, kad būtų užtikrinta tinkama investicijų grąža; ragina EIB ir Komisiją toliau vertinti investicijų lygio ES skirtumus jų sudėties požiūriu, t. y. išsiaiškinti, ar trūksta privačiųjų, ar viešųjų investicijų, ir nurodyti, kokias investicijas (privačiąsias ar viešąsias) bus siekiama remti ir koks pelnas iš jų numatomas;

11.  pažymi, kad Europos Centrinis Bankas pareiškė, jog yra pasirengęs antrinėje rinkoje supirkti ESIF išleistas obligacijas, jei fondas tokias obligacijas išleistų pats arba jei EIB tai padarytų jo vardu;

12.  pažymi, kad reikia pasiekti naują geresnio įvertinimo ir geriausių įmanomų investicijų pusiausvyrą ir nukreipti ekonomiką tvaraus augimo ir darbo vietų užtikrinimo keliu;

13.  pabrėžia strategijos „Europa 2020“ svarbą; pažymi, kad įgyvendinant būsimąjį investicijų paketą reikėtų geriau atsižvelgti į bendruosius sanglaudos politikos, tvarumo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir EIB Valdytojų tarybą pagerinti kokybiškų investicijų veiklos rodiklius;

14.  pažymi, kad EIB prašoma atlikti itin svarbų vaidmenį finansuojant Investicijų planą Europai, t. y. skiriant 5 mlrd. EUR Europos strateginių investicijų fondo steigimui; todėl ragina Tarybą, Komisiją ir EIB Valdytojų tarybą tinkamai įvertinti naujų pagal šį planą EIB pavestų užduočių ir EIB turimų išteklių suderinamumą;

15.  mano, kad šiuo požiūriu siekiant tinkamo EIB dalyvavimo investicijų plane reikia itin padidinti EIB skolinimo ir skolinimosi viršutines ribas per ateinančius penkerius metus siekiant gerokai padidinti jo balansą; mano, kad per didelis sverto lygis gali sutrukdyti pasiekti investicijų plano tikslus;

16.  mano, kad institucinės struktūros propagavimas siekiant bendrosios kapitalo rinkos veikimo teigiamai prisidėtų prie greitesnio investicijų plano įgyvendinimo;

17.  tačiau pabrėžia, kad dabartiniame EIB veiklos plane numatoma sumažinti skolinimo srautus iki 67 mlrd. EUR 2014 ir 2015 m., o vidutinė tikslinė 2016 m. numatoma suma bus 58,5 mlrd. EUR;

18.  pabrėžia, kad papildomas skolinimo pajėgumas, susidaręs pastaruoju metu 10 mlrd. EUR padidinus EIB kapitalą, nebuvo pakankamai panaudotas; primygtinai ragina susijusius suinteresuotuosius subjektus kiek įmanoma propaguoti veiksmus, kuriais būtų didinamas EIB skolinimas;

19.  ragina Komisiją skatinti daugiašalį EIB ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bendradarbiavimą siekiant didinti sąveiką, dalytis riziką bei sąnaudas ir užtikrinti pakankamą skolinimą ES projektams, kurie darytų teigiamą poveikį našumui, darbo vietų kūrimui, aplinkos apsaugai ir gyvenimo kokybei;

20.  ragina Komisiją ir EIB į veiksmų taikymo sritį įtraukti investicijas, pasižyminčias aiškia socialine nauda, visų pirma lemiančias didesnį užimtumą, taip pat ragina padidinti skolinimą veiklai, kuria siekiama sumažinti nedarbą, ypač daug dėmesio skiriant naujų jaunimo užimtumo galimybių kūrimui, ir remti viešąsias ir produktyvias investicijas bei būtinus infrastruktūros projektus, ypač valstybėse narėse, kuriose didelis nedarbas ir kurių BVP mažesnis už ES vidurkį;

21.  primena, kad atsargiai pritarė viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių plėtojimui, nes jos, jei gerai parengtos, galėtų būti labai svarbios ilgalaikių investicijų, skaitmeninės ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, žmogiškojo kapitalo ir Europos transporto, energetikos ar telekomunikacijų tinklų aspektais; apgailestauja dėl to, kad netinkamai parengtos partnerystės pavirto brangiai kainuojančia privačiojo sektoriaus finansavimo viešosiomis lėšomis sistema, dėl kurios padidėjo valstybės skola; be to, pažymi, kad tokie veiksmai dažnai vykdomi neskaidriai, taip pat kad viešojo ir privačiojo sektoriaus dalyviai pateikia nevienodą informaciją dėl vykdymo sąlygų (dažniausiai privačiojo sektoriaus naudai);

22.  siūlo EIB padidinti sektorių analizės pajėgumus ir daugiau dėmesio skirti makroekonominiam analitiniam darbui;

Rizikos pasidalijimo priemonės ir projektų obligacijos

23.  pažymi, kad rizikos pasidalijimo priemonės, kurios galiausiai apima valstybės subsidijų teikimą, turėtų būti numatomos tik tuo atveju, kai esama rinkos nepakankamumo, dėl kurio atsiranda išorės sąnaudų, ar siekiant vykdyti visuotinės svarbos misijas, kaip antai teikti viešąsias gėrybes ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nepamirštant to, kad dėl tokių veiksmų visada kyla nuostolių nacionalizavimo ir pelno privatizavimo rizika; pažymi, kad nesėkmės atveju nuostolius turės padengti viešasis sektorius;

24.  pažymi, kad bet koks viešųjų išteklių naudojimas rizikos pasidalijimo priemonėms ir, konkrečiau, investavimo priemonių pirmojo nuostolio segmentams turėtų būti arba aiškiai susiejamas su išmatuojamų išorės neigiamų sąnaudų mažinimu, išmatuojamų teigiamų išorės sąnaudų kūrimu arba viešųjų paslaugų reikalavimų vykdymu ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimu; pažymi, kad SESV 14 straipsnyje nustatomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima sukurti tokią sąsają pateikus pasiūlymą dėl įprasta teisėkūros procedūra priimamo akto;

MVĮ

25.  primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, todėl joms turėtų būti skiriama daugiausia investicijų; yra susirūpinęs dėl to, kad prieiga prie finansavimo yra vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais Europoje susiduria MVĮ; pabrėžia, kad reikia veiksmingiau skirti finansavimą MVĮ, įtraukiant kuo platesnius privačiųjų investuotojų sluoksnius;

26.  primygtinai ragina EIB visapusiškai išnagrinėti, kodėl sumažėjo MVĮ finansavimas, ir parengti išsamų planą, kuris padėtų užtikrinti, kad visos Europos MVĮ, kai tik gali, būtų skatinamos kreiptis dėl EIB remiamo finansavimo; ragina Komisiją ir EIB įvertinti ekonomikos krizės poveikį bankų sistemai ir galutiniams EIB finansavimo gavėjams, pirmiausia MVĮ, socialinės ekonomikos sektoriui ir viešojo sektoriaus įmonėms; prašo EIB įvertinti jo paramos Europos MVĮ poveikį realiajai ekonomikai ir 2010–2014 m. rezultatams ir pateikti su tuo susijusią išsamią informaciją;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelę dalį Europos ekonomikos sudaro labai mažos įmonės, ir palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi EIB skolinimo labai mažoms įmonėms Europoje klausimu; ragina toliau investuoti į šį sektorių atsižvelgiant į labai mažų įmonių svarbą kuriant darbo vietas;

28.  ypač pabrėžia realią rizikos pasidalijimo priemonės taikymo naudą skatinant MVĮ finansavimą ir inovacijas Europoje;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungoje parama MVĮ išaugo ir siekė 21,9 mlrd. EUR, vadinasi, buvo suteiktas finansavimas daugiau kaip 230 000 MVĮ;

30.  ragina EIB toliau didinti savo skolinimo pajėgumus MVĮ ir pradedančioms veiklą novatoriškoms įmonėms; pabrėžia, kad svarbu stiprinti EIB priemones, pvz., Europos mikrofinansų priemonę „Progress“;

31.  palankiai vertina naujų veiksmų prekybos finansavimo srityje šalyse, kurios patiria ekonominės krizės poveikį, įgyvendinimą ir plėtojimą, visų pirma taikant MVĮ prekybos finansavimo priemonę arba priderintus finansavimo sprendimus, pvz., finansinei įtraukčiai skirtą Europos mikrofinansų priemonę „Progress“; ragina EIB sudaryti sąlygas šiomis naujomis priemonėmis pasinaudoti naujiems naudos gavėjams Europos lygmeniu;

32.  primygtinai ragina vertinime, kurį Komisija atliko 2014 m. gruodžio mėn., atsižvelgti ir į neigiamą, ir į teigiamą kai kurių projektų, esančių projektų obligacijų iniciatyvos (POI) bandomajame etape, poveikį; apgailestauja, kad EIB rėmė tam tikrus infrastruktūros projektus, kurie, kaip paaiškėjo, buvo neperspektyvūs ir netvarūs; mano, kad EIB turėtų investuoti į projektus, kurie duoda apčiuopiamos ekonominės naudos, nekenkia klimatui ir tenkina gyventojų, kuriems jie skirti, poreikius ir interesus;

33.  apgailestauja dėl EIB ir Komisijos vaidmens projekte „Castor“, kuris finansuojamas vykdant POI ir apima rizikos vertinimą, kuriame nebuvo atsižvelgta į padidėjusį seisminį aktyvumą, susijusį su dujų įleidimu, nors esama tyrimų, kuriuose aiškiai įspėjama apie galimus pavojus(8); primygtinai ragina Komisiją ir EIB imtis veiksmų, kad Ispanijos gyventojams (biudžete numatant didesnį deficitą arba didinant energijos kainas) netektų sumokėti 1 300 mln. EUR kompensacijos dėl visiškai netinkamai įvertinto projekto; ragina Komisiją vadovautis Europos ombudsmeno rekomendacija ir ištirti, ar Ispanijos vyriausybės veiksmai dėl projekto „Castor“ galėtų būti laikomi neleistina valstybės pagalba;

34.  apgailestauja dėl to, kad EIB finansavo Mestre aplinkkelį Italijoje po to, kai Italijos valdžios institucijos paskelbė, jog dėl mokestinio sukčiavimo suimtas pagrindinio subrangovo generalinis direktorius; atsižvelgdamas į tai, kad Italijos valdžios institucijos tebetiria su Mestre aplinkkelio statyba ir valdymu susijusį korupcijos skandalą, ragina EIB nefinansuoti „Passante di Mestre“ projekto pagal POI ar kokią nors kitą priemonę ir užtikrinti, kad svarstydamas projektų obligacijų panaudojimą jis laikytųsi visiško nepakantumo sukčiavimui politikos;

35.  ragina EIB padidinti savo rizikos prisiėmimo pajėgumus ir didinti skolinimą tiems ekonomikos sektoriams, kurie gali užtikrinti augimą ir užimtumą, bet susiduria su sunkumais gaunant finansavimą, nes neturi tinkamų garantijų;

36.  todėl ragina atlikti išsamų bandomųjų projektų vertinimą remiantis integraciniu ir atviru konsultavimosi procesu, įtraukiant visuomenę ir nacionalines bei vietos įstaigas; taip pat pabrėžia, kad finansuojamus projektus reikia įvertinti pridėtinės vertės, aplinkos apsaugos, našumo ir užimtumo požiūriais; pažymi, kad POI yra dar tik bandomajame etape; taip pat ragina Komisiją taikant įprastą teisėkūros procedūrą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų geriau apibrėžiama būsima projektų obligacijų strategija, įskaitant EIB veiklos rodiklių sistemos, skirtos kokybiškoms investicijoms, pagerinimą, siekiant plačiąja prasme nustatyti ir išmatuoti finansuojamų projektų poveikį, susijusį su išorės sąnaudomis, ir jų socialinę bei aplinkosauginę grąžą;

37.  yra susirūpinęs dėl to, kad POI nebūtų visuotinai naudojamasi kaip priemone sumažinti privačiųjų investuotojų sąnaudas dėl mažesnių palūkanų arba dėl galimybės nacionalizuoti nuostolius, nors jo numatyta taikymo sritis gana siaura – remti visuomenės interesus tenkinančias investicijas, jei galima įrodyti, kad privačios investicijos galėtų suteikti būtinų žinių ar patirties, kurių viešasis sektorius neturi;

Energetika ir klimatas

38.  ragina EIB užtikrinti tinkamą naujų su energetika susijusio skolinimo kriterijų taikymą ir periodiškai pateikti viešas jų taikymo ataskaitas;

39.  ragina EIB didinti investavimo pastangas siekiant gerokai sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį ir parengti politiką, kurios įgyvendinimas padėtų Sąjungai pasiekti klimato tikslus; palankiai vertina tai, kad EIB 2015 m. atliks vertinimą klimato požiūriu ir persvarstys visą savo veiklą (dėl to gali būti atnaujinta klimato apsaugos politika) ir prašys šiuos dokumentus paskelbti; tikisi, kad EIB energetikos politiką konkrečiai įgyvendinti padės nauja teršalų išmetimo norma, kuri bus taikoma visiems iškastinio kuro gavimo projektams, siekiant apsaugoti investicijas, jeigu numatomas anglies dioksido išmetimas viršija ribinį lygį; ragina EIB nuolat peržiūrėti išmetamųjų teršalų normą ir laikytis griežtesnių įsipareigojimų;

40.  palankiai vertina visus EIB veiksmus, kuriais siekiama pereiti prie atsinaujinančiosios energijos; ragina išlyginti regioninį disbalansą, susijusį su skolinimu atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriui, visų pirma siekiant remti valstybes nares, kurios yra priklausomos nuo neatsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir atsižvelgiant į valstybių narių ekonomikos skirtumus, ir ateityje skirti daugiau dėmesio mažesnio masto, nuo elektros tinklų nepriklausomos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, į kuriuos būtų įtraukiami piliečiai ir bendruomenės; mano, kad šie energijos ištekliai galėtų sumažinti didžiulę Europos energetinę priklausomybę nuo išorės šaltinių, pagerinti energijos tiekimo saugumą, skatinti ekologiškai tvarų augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad svarbu finansuoti energijos vartojimo efektyvumo, energetikos tinklų ir šios srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus;

41.  ragina EIB padidinti skolinimo visų sektorių energijos vartojimo efektyvumo projektams, ypač susijusiems su procesų optimizavimu, MVĮ, pastatais ir miesto aplinka, apimtį; ragina EIB pagal sanglaudos politiką didesnę pirmenybę teikti labai skurdiems regionams;

42.  primygtinai ragina EIB išnagrinėti galimybes palaipsniui nutraukti skolinimą neatsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams;

Infrastruktūra

43.  pažymi, kad investicijos į tvarios infrastruktūros projektus yra itin svarbios siekiant pagerinti konkurencingumą ir Europoje atkurti augimą ir užimtumą; todėl ragina EIB skirti finansavimą sritims, kurias labiausiai paveikė didelis nedarbas; pažymi, kad EIB finansavimas pirmiausia turėtų būti skiriamas infrastruktūros kokybės ir vystymosi požiūriu atsiliekančioms valstybėms;

44.  ragina vykdant EIB investicijų į miestus veiklą daugiau dėmesio skirti socialiniam tvarumui; pripažįsta, kad EIB socialinio būsto finansavimas pagerėjo, bet pažymi, kad reikia toliau plėtoti mokslinius tyrimus ir socialinio tvarumo veiklą siekiant tvaraus miestų atnaujinimo;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

45.  palankiai vertina tai, kad buvo pradėta vykdyti pirmosios augimo finansavimo iniciatyvos veiklą ir pabrėžia, kad svarbu tinkamai finansuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus bei pradedančias veiklą novatoriškas įmones;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad pradėta įgyvendinti iniciatyva „Gebėjimai ir darbo vietos. Investicijos į jaunimą“, ir primygtinai ragina EIB paspartinti jos įgyvendinimą ir apsvarstyti galimybę ją išplėsti;

Valdymas, skaidrumas ir atskaitomybė

47.  ragina EIB bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis atidžiau stebėti, kaip įgyvendinami projektai, kad būtų užtikrintas didesnis skiriamų išteklių veiksmingumas ir patikimas jų valdymas;

48.  pažymi, kad geografinis EIB skiriamo finansavimo paskirstymas atskleidžia didelius skolinimo įvairioms valstybėms narėms skirtumus; todėl ragina EIB įvertinti šių skirtumų priežastis ir užtikrinti, kad visų valstybių narių finansų institucijos būtų visiškai pajėgios valdyti ir įgyvendinti EIB programas; be to, ragina visose valstybėse narėse vykdyti specialias informacines kampanijas siekiant padidinti informuotumą apie konkrečias EIB programas; taip pat ragina EIB ir nacionalines valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti siekiant šalinti pagrindines kliūtis, trukdančias pasirašyti ir įgyvendinti EIB projektus;

49.  primena, kad Taryba ir Parlamentas sutiko, jog pats laikas išnagrinėti galimybę racionalizuoti Europos viešųjų finansų įstaigų sistemą(9),

50.  primygtinai ragina EIB padidinti savo skundų nagrinėjimo skyriaus nepriklausomumą ir veiksmingumą; ragina EIB valdymo komitetą atsižvelgti į šio skyriaus rekomendacijas; ragina EIB veikti atsižvelgiant į Europos ombudsmeno nuomones ir labiau bendradarbiauti siekiant išvengti tokių situacijų, kaip skundo 178/2014/AN, nukreipto prieš Europos investicijų banką, tyrimas(10).

51.  mano, kad galima dar daug padaryti gerinant skaidrumą ir vertinant ekonominį ir socialinį paskolų poveikį ir išsamaus tikrinimo įgyvendinimo veiksmingumą; primena savo prašymą bankui išsamiai išdėstyti savo požiūrį, kaip spartinti šių problemų sprendimo priemonių įgyvendinimą, ir prašo, kad EIB kartu su Komisija nustatytų griežtų šių finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą ir jį viešai paskelbtų;

52.  yra nusivylęs EIB skaidrumo politikos persvarstymo rezultatais; naujoji skaidrumo politika yra silpnesnė už ankstesniąją: ją taikant nebus nutraukta EIB įsigalėjusi slaptumo tradicija; primygtinai ragina EIB veikti remiantis informacijos atskleidimo, o ne konfidencialumo prielaida; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB privalo užtikrinti, jog jo skaidrumo politika atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatas; apgailestauja dėl to, kad iš 2013 m. skaidrumo indekso(11) matyti, jog EIB skaidrumo ir atskaitomybės rodikliai prasti;

53.  ragina EIB susilaikyti nuo bendradarbiavimo su finansų tarpininkais, kurių veikloje būta neigiamų dalykų, susijusių su skaidrumu, mokestiniu sukčiavimu, agresyvaus mokesčių planavimo ar kita žalinga mokesčių srities praktika, kaip antai sprendimai dėl mokesčių ir piktnaudžiavimas sandorių kainodara, sukčiavimas, korupcija, poveikis aplinkai ir socialinio poveikio aspektai, ir ragina atnaujinti savo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką; pabrėžia, kad reikia taikyti skaidresnę su bendrosiomis paskolomis susijusią politiką siekiant užtikrinti griežtą šio netiesioginio skolinimo poveikio kontrolę; ragina EIB užtikrinti, kad ir tiesioginio finansavimo, ir finansavimo per tarpininkus informacija būtų atskleidžiama ir kiekvienai valstybei teikiant su mokesčiais susijusią informaciją pagal KRD IV dokumentų rinkinio nuostatas kredito įstaigoms, ir tikrosios nuosavybės informaciją; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB nustatyti naują atsakingą mokesčių politiką ir visų pirma 2015 m. persvarstyti savo politiką dėl nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų (reikalavimų nesilaikančių jurisdikcijų problemos sprendimo politiką);

54.  primygtinai ragina EIB nebendradarbiauti su subjektais, veikiančiais iš slaptų jurisdikcijų, „kurios arba netaiko mokesčių, arba taiko nominalius mokesčius, kuriose stokojama veiksmingo keitimosi informacija su užsienio mokesčių institucijomis ir trūksta teisės aktų, teisinių ir administracinių nuostatų skaidrumo arba kaip nurodė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija arba Finansinių veiksmų darbo grupė“(12);

55.  primygtinai ragina EIB imtis vadovaujančio vaidmens ir rodyti pavyzdį sprendžiant su mokesčių skaidrumu ir atsakomybe susijusius klausimus; primygtinai ragina EIB surinkti tikslius duomenis apie sumokėtus mokesčius, susijusius su jo investavimo ir skolinimo operacijomis, ypač įmonių pelno mokesčius ir visų pirma besivystančiose šalyse, taip pat kasmet šiuos duomenis analizuoti ir skelbti viešai;

56.  palankiai vertina tai, kad, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1367/2006, 2014 m. buvo sukurtas viešas dokumentų registras;

57.  apgailestauja dėl to, kad EIB atsisako paskelbti atliekant vidaus tyrimą nustatytus faktus dėl naujausio su koncernu Mopani / Glencore susijusio atvejo; ypač atkreipia dėmesį į Europos ombudsmeno rekomendacijas (susijusias su skundu 349/2014/OV(13)) EIB pakeisti savo sprendimą, kuriuo jis atsisakė suteikti prieigą prie koncerno „Glencore“ galimo mokestinio sukčiavimo tyrimo, susijusio su „Mopani“ vario kasykla Zambijoje; ragina EIB vadovautis Europos ombudsmeno rekomendacijomis;

58.  apgailestauja dėl to, kad EIB valdymo komitetui, Valdytojų tarybai ir direktorių valdybai trūksta įvairovės, ypač lyčių aspektu; ragina EIB laikytis Kapitalo reikalavimų direktyvos 88 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią bankas „nusprendžia, koks turi būti valdymo organe nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų siektinas skaičius, ir parengia politiką, kaip padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičių valdymo organe, kad tas skaičius būtų pasiektas. Siektinas skaičius, politika ir jos įgyvendinimas paskelbiami“ viešai;

59.  primena, kad buvo nuspręsta, jog Sąjungai atstovaujantis ERPB valdytojas užtikrina, kad Europos Parlamentui kasmet būtų teikiama ataskaita dėl kapitalo panaudojimo, skaidrumą užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į tai, kaip ERPB prisidėjo prie Sąjungos tikslų, rizikos prisiėmimo ir EIB bei ERPB bendradarbiavimo už Sąjungos ribų; apgailestauja dėl to, kad valdytojas ir Komisija aktyviai nesiėmė veiksmų, kad ši teisinė nuostata(14) būtų įgyvendinta;

60.  palankiai vertina tai, kad EIB pasirašė Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą ir vadovaudamasis šiuo teisiniu pagrindu pradėjo teikti informaciją apie skolinimą už Europos Sąjungos ribų;

Išorės politika

61.  primena, kad EIB išorės politika ir ypač regioninės techninės veiklos gairės turėtų atitikti ES išorės veiksmų tikslus, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje; ragina visapusiškai gerbti paramą gaunančių šalių teisės aktus;

62.  palankiai vertina tai, kad buvo nustatyta veiklos už ES ribų rezultatų vertinimo sistema (RVS) ir jos įgyvendinimo ataskaitų teikimas;

63.  ragina EIB įvertinti galimybę padidinti ES rytinių kaimynių ir Viduržemio jūros regiono valstybių išorės finansavimą pagal jo dabartinius įgaliojimus;

64.  palankiai vertina tai, jog pagal naują išorės skolinimo įgaliojimą 2014–2020 m. reikalaujama, kad EIB paskelbtų projekto užbaigimo ataskaitą; tikisi, kad EIB įvykdys šį reikalavimą jau 2015 m.;

65.  pakartotinai prašo Europos Audito Rūmų pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir suderinamumo su ES politikos kryptimis prieš tai, kai bus atlikta EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūra, ir palyginti jų pridėtinę vertę, atsižvelgiant į EIB naudojamus nuosavus išteklius; be to, prašo, kad Europos Audito Rūmai vykdydami tyrimą atskirai įvertintų naudojantis bendruoju Sąjungos biudžetu suteiktas garantijas, Europos plėtros fondo garantuojamą investicinę priemonę, įvairių formų mišraus finansavimo priemones, taikytas ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fonde, Karibų jūros regiono investicijų fonde ir įgyvendinant Ramiojo vandenyno šalims skirtą investicijų priemonę, taip pat grįžtamųjų lėšų naudojimą šioms investicijoms; be to, prašo Europos Audito Rūmus į savo tyrimą įtraukti EIB iš ES biudžeto teikiamų lėšų valdymą taikant Europos plėtros fondo investicijų priemonę ir įvairias mišraus finansavimo formas pasitelkus ES mišraus finansavimo priemones ir šioms investicijoms panaudojant grįžtamąsias lėšas;

Kitos rekomendacijos

66.  ragina EIB ir Parlamentą sukurti EIB ir atitinkamų Parlamento komitetų bendradarbiavimo platformą; atsižvelgdamas į tai, prašo EIB kas ketvirtį atvykti į Parlamentą pateikti EIN pažangos ir veiklos ataskaitos ir jos aptarti; siūlo reguliariai palaikyti struktūrinį EIB pirmininko ir Europos Parlamento dialogą, panašų į kas ketvirtį rengiamą ECB ir Europos Parlamento dialogą pinigų klausimais, kad būtų užtikrinta tvirtesnė parlamentinė EIB veiklos priežiūra ir sudaryta daugiau galimybių padidinti šių dviejų institucijų bendradarbiavimą;

67.  pažymi, kad nuolat skundžiamasi (visų pirma skundžiasi mažosios įmonės) tuo, jog nėra prieigos prie finansavimo iš EIB išorės skolinimo sistemų, taip pat finansavimo, kurį remtų EIF; todėl prašo parengti metinę apžvalgą ir nurodyti, kiek MVĮ ir visų pirma labai mažų įmonių pasinaudojo šiomis priemonėmis ir kokių veiksmų tarpininkų taikomų strategijų, kuriomis naudojasi ir EIB, klausimu ėmėsi EIB, kad veiksmingai pagerėtų MVĮ prieiga prie finansavimo;

68.  ragina atlikti visapusišką rizikos ir kontrolės sistemų, susijusių su mišriu finansavimu dalyvaujant Europos Komisijai, įvertinimą ir parengti pranešimą šiuo klausimu, atsižvelgiant į mišraus finansavimo poveikį ne tik priežiūros sąlygų, bet ir valdymo galimybių požiūriu;

69.  palankiai vertina aukštą EIB turto kokybę, nes viso paskolų portfelio blogų paskolų rodiklis artimas 0 proc. (0,2 proc.); mano, kad labai svarbu užtikrinti, jog EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą ir taip išsaugotų galimybę skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis finansavimo sąlygomis, nes tai vėliau turės teigiamos įtakos projektų vykdymui, suinteresuotiesiems subjektams ir EIB verslo modeliui;

70.  pažymi, kad Sutarties dėl ES veikimo 287 straipsnio 3 dalyje paminėtas trišalis susitarimas, reglamentuojantis EIB, Komisijos ir Audito Rūmų bendradarbiavimą Audito Rūmų vykdomos kontrolės, kaip EIB atlieka Sąjungos ir valstybių narių lėšų valdymo darbą, metodų klausimais, turi būti atnaujinamas 2015 m.; ragina EIB atnaujinti Europos Audito Rūmų įgaliojimus šioje srityje ir įtraukti visas naujas EIB priemones, apimančias viešąsias lėšas, gautas iš ES arba iš Europos plėtros fondo;

71.  palankiai vertina tai, kad EIB valdyba 2013 m. patvirtino atnaujintą kovos su sukčiavimu politiką, nes taip patvirtinamas banko požiūris visiškai netoleruoti sukčiavimo;

72.  skiriant EIB lėšas ragina didinti veiksmingumą bei lankstumą ir mažinti reguliavimą;

73.  ragina EIB įsitraukti į konstruktyvų komunikacijos procesą su parlamentais, vyriausybėmis ir socialiniais partneriais, kad būtų galima reguliariai nustatyti tas darbo vietų kūrimo iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų lengviau pasiekti tvarų Europos konkurencingumo augimą;

74.  palankiai vertina tai, kad teikiama parama MVĮ vietovėse, kuriose jaunimo nedarbo lygis aukštesnis kaip 25 proc.;

75.  palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skirta vidutinės kapitalizacijos įmonėms (tai įmonės, kuriose dirba nuo 250 iki 3000 darbuotojų) įgyvendinant Vidutinės kapitalizacijos įmonių iniciatyvą ir Augimo finansavimo iniciatyvą, pagal kurias skatinamas skolinimas, visų pirma novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

76.  palankiai vertina naują EIB iniciatyvą „Gebėjimai ir darbo vietos. Investicijos į jaunimą“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama profesinio mokymo ir studentų ar pameistrių judumo finansavimo priemonėms, siekiant jaunimui suteikti tvarias galimybes įsidarbinti, ir ragina ateinančiais metais dar daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui ir padidinti investicijas pagal šią skolinimo programą; tačiau mano, kad šios programos finansavimui skirtos lėšos neturėtų būti paimamos iš dabartinės stipendijų sistemos, ypač iš „Erasmus +“ programos; pabrėžia, kad judumas turi būti laikomas galimybe, išlikti savanoriškas ir neturi tapti priemone, prisidedančia prie vietovių, kuriose vyrauja nedarbas, gyventojų skaičiaus mažėjimo ir marginalizacijos; ragina skirti dėmesio tiems projektams, kurie suteikia galimybę kurti kokybiškas darbo vietas, ypatingą dėmesį skiriant projektams, kurių tikslas – darbo vietų jaunimui kūrimas, aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, ilgalaikio nedarbo mažinimas ir nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovų galimybių įsidarbinti gerinimas;

77.  palankiai vertina didžiulę EIB patirtį finansuojant švietimą ir profesinį mokymą Europoje suteikiant studentams paskolas, ypač atkreipia dėmesį į 2015 m. EIB grupės pradedamą taikyti paskolų garantijų sistemą judumo galimybėmis besinaudojantiems „Erasmus“ magistrantūros studentams; pabrėžia, kokios svarbios yra palankios paskolos grąžinimo sąlygos norint, kad šios paskolos būtų visapusiškai lengvai prieinamos studentams, nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties;

78.  ragina EIB atkreipti ypatingą dėmesį į pirmojo ramsčio kriterijų, pagal kurį turi būti prisidedama prie augimo ir užimtumo, ypač jaunimo užimtumo, kai pagal trijų ramsčių vertinimo metodą atrenkami EIB projektai; pabrėžia darbo, profesinio mokymo ir pameistrystės, kaip svarbių perėjimo prie tvaraus, darbo vietas kuriančio modelio elementų, svarbą jaunimui;

79.  primena Komisijos pirmininko pavaduotojo J. Kataineno įsipareigojimą padidinti EIB galimybes ne tik infrastruktūros, bet ir jaunimo užimtumo bei švietimo srityje, taip pat ragina EIB kitoje metinėje ataskaitoje pateikti duomenis apie šioje srityje padarytą pažangą; mano, kad jaunimo užimtumo priemonės, kurių jau imtasi, turėtų būti įgyvendinamos sparčiau ir palaipsniui plečiamos;

80.  mano, kad EIB turėtų daug investuoti į priemones, kurias taikant kuriamos tvarios darbo vietos jaunajai kartai, taip pat į priemones, kurios jau pradėtos įgyvendinti pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EIB ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 51.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0057.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0201.
(4) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 27.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0161.
(6) OL L 177, 2012 7 7, p. 1.
(7) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.
(8) Žr: Observatori de l’Ebre (CSIC, URLL). Evaluación de Impacto Ambiental (SGEA/SHG; Ref.: GAD/13/05) -„Almacenamiento subterráneo de gas natural Amposta (Permiso Castor) Ttarragona); IAM 2109-07 - Estudio elaborado por la Dirección General de Política Ambiental y Sostenibilidad del Departamento de Medio Ambienta y Vivienda de la Generalitat de Catalunya sobre el estudio de impacto ambiental del Proyecto de almacén subterráneo de gas natural Castor“; ir Simone Cesca, Francesco Grigoli, Sebastian Heimann, Álvaro González, Elisa Buforn, Samira Maghsoudi, Estefania Blanch y Torsten Dahm (2014): ‘„The 2013 September–October seismic sequence offshore Spain: a case of seismicity triggered by gas injection?“, ’, Geophysical Journal International, 198, 941–953.
(9) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1219/2011/ES dėl Europos Sąjungos papildomų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo akcijų pasirašymo dėl sprendimo didinti šį kapitalą (OL L 313, 2011 11 26, p. 1) 8 konstatuojamoji dalis.
(10) Europos ombudsmenės sprendimas baigti skundo 178/2014/AN prieš Europos investicijų banką tyrimą – http://www.ombudsman.europa.eu/cases/decision.faces/en/58171/html.bookmark
(11) http://newati.publishwhatyoufund.org/2013/index-2013/results/
(12) Sprendimo Nr. 1219/2011/ES 13 konstatuojamoji dalis.
(13) http://www.ombudsman.europa.eu/cases/draftrecommendation.faces/en/58471/html.bookmark
(14) Sprendimo Nr. 1219/2011/ES 3 straipsnis.

Teisinis pranešimas