Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2665(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0418/2015

Debatai :

PV 30/04/2015 - 16.3
CRE 30/04/2015 - 16.3

Balsavimas :

PV 30/04/2015 - 17.3
CRE 30/04/2015 - 17.3

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0188

Priimti tekstai
PDF 266kWORD 88k
Ketvirtadienis, 2015 m. balandžio 30 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Žmogaus ir darbuotojų teisių aktyvistų įkalinimas Alžyre
P8_TA(2015)0188RC-B8-0418/2015

2015 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbuotojų ir žmogaus teisių aktyvistų įkalinimo Alžyre (2015/2665(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Alžyro, ypač į 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl spaudos laisvės Alžyre(1) ir 2002 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimo su Alžyru sudarymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(3) ir 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: darbas siekiant tvirtesnės partnerystės. EP pozicija dėl 2012 m. pažangos ataskaitų“(4),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. balandžio 20 d. išvadas dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 m. gegužės 13 d. pareiškimą po įvykusio aštuntojo ES ir Alžyro asociacijos tarybos posėdžio,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2012 m. gegužės 15 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujosios Europos kaimynystės politikos įgyvendinimas“ (JOIN(2012) 0014),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. Europos kaimynystės politikos (EKP) 2014 m. kovo mėn. informacinį pranešimą dėl Alžyro,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos deklaraciją dėl pietinių kaimyninių šalių,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimą vizito Alžyre 2012 m. rugsėjo mėn. metu,

–  atsižvelgdamas į ES ir Alžyro asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2005 m. rugsėjo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į pirmiau minėto asociacijos susitarimo 2 straipsnį, kuriame nurodyta, kad pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms skatinama šalių vidaus ir tarptautinės politika ir ji yra esminis šio susitarimo aspektas,

–  atsižvelgdamas į Alžyro Konstituciją, priimtą 1996 m. lapkričio 28 d. vykusiame referendume, ypač į jos 34–36, 39, 41 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 5 d. ES rinkimų stebėjimo misijos parlamento rinkimuose Alžyre galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kuriuos Alžyras yra pasirašęs,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1948 m. konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO 1949 m. konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas;

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pastaruoju metu Alžyre vyksta protestai prieš nedarbą; kadangi Alžyro valdžios institucijos pripažįsta, kad demonstrantų reikalavimai yra teisėti; kadangi, vis dėlto, per pastaruosius ketverius metus ir vėl intensyviai nuo 2015 m. pradžios žmogaus teisių gynėjai, įskaitant darbo teisių aktyvistus, ypač pietiniuose Alžyro regionuose, patiria grasinimus, žodinį užgauliojimą, netinkamą elgesį ir teisminį persekiojimą, atsižvelgiant į vis dažniau kylančius ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius protestus;

B.  kadangi Mohamed Rag, Nacionalinio bedarbių teisių gynybos komiteto (pranc. Comité national pour la Défense des droits des chômeurs, CNDDC) darbo teisių aktyvistas Laguato mieste buvo suimtas 2015 m. sausio 22 d. ir nuteistas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 20 000 DZD bauda už tai, kad užpuolė savo pareigas tuo metu atliekantį apsaugos darbuotoją, ir kadangi ši bausmė buvo patvirtinta išnagrinėjus apeliacinį skundą 2015 m. kovo 18 d.;

C.  kadangi 2015 m. sausio 28 d. Laguato mieste aštuoni darbo teisių aktyvistai, CNDDC nariai, – Khencha Belkacem, Brahimi Belelmi, Mazouzi Benallal, Azzouzi Boubakeur, Korini Belkacem, Bekouider Faouzi, Bensarkha Tahar ir Djaballah Abdelkader – susirinkę priešais miesto teismą ir reikalavę paleisti Mohamedą Ragą buvo sulaikyti; kadangi praeitą kovą šie aštuoni aktyvistai buvo nuteisti kalėti vienus metus, atidedant nuosprendžio vykdymą 6 mėnesiams ir skiriant 5 000 DZD baudą už kiekvieną neteisėtą / nelegalų susibūrimą ir teisėjams daromą spaudimą priimant sprendimus;

D.  kadangi per pirmiau minėtų CNDDC aktyvistų klausymą, kuris vyko 2015 m. kovo 11 d., buvo dislokuota neįprastai daug policijos pareigūnų, tokiu būdu sutrukdant visuomenei ir gynybos liudytojams patekti į teismo posėdžių salę, ir kadangi prie teismo posėdžių salės policija sulaikė ir vėliau paleido beveik 50 taikių demonstrantų, kurie išreiškė savo solidarumą su devyniais kaliniais;

E.  kadangi, nors 2011 m. vasario mėn. nepaprastoji padėtis buvo atšaukta reaguojant į masinių protestų už demokratiją bangą, teisės aktų, visų pirma 2001 m. birželio 18 d. dekreto, kuriuo toliau draudžiamos viešos demonstracijos Alžyro mieste, ir 1991 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. 91–19 dėl viešųjų mitingų ir demonstracijų, ir praktikos dėl taikių susirinkimų apribojimai liko galioti, todėl bet kokį viešą renginį leidžiama rengti tik gavus išankstinį leidimą; kadangi Vidaus reikalų ministerija retai leidžia rengti viešuosius susibūrimus;

F.  kadangi pagal Alžyro baudžiamojo kodekso 99 ir 100 straipsnius už dalyvavimą nesankcionuotose demonstracijose gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinama nuo dviejų mėnesių iki penkerių metų laikotarpiui; kadangi 2014 m. sausio mėn. buvo galutinė naujų asociacijų registravimo data, o visos asociacijos, kurioms nebuvo pritarta, pripažintos neteisėtomis; kadangi taikias protesto akcijas prievarta išsklaidydavo policija – kartais tai būdavo daroma smurtiniu būdu, o taikūs protestuotojai gali būti sulaikyti prieš vykstant demonstracijoms, taip siekiant užkirstų kelią, kad jos neįvyktų;

G.  kadangi 2014 m. Alžyro vyriausybė padarė demokratiją remiančius konstitucinius pakeitimus ir pažadėjo vykdyti tolesnes reformas, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės; kadangi šių reformų įgyvendinimas iki šiol buvo nepatenkinamas;

H.  kadangi 2015 m. kovo mėn. kiti keturi kovotojai už darbo teises – Rachid Aouine, Youssef Sultani, Abdelhamid Brahimi ir Ferhat Missa – Nacionalinio bedarbių teisių gynimo komiteto (pranc. CNDDC) nariai El Oued mieste buvo suimti ir kaltinami susirinkimų kurstymu; kadangi du iš jų buvo išteisinti, tačiau Rachid Aouine buvo nuteistas ir Youssef Sultani laisvėje laukia teismo;

I.  kadangi 2012 m. sausio mėn. priimtas naujas įstatymas dėl asociacijų (12–06), kuriuo nustatomi apribojimai dėl nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės grupių įkūrimo, veikimo, registracijos ir galimybės gauti užsienio finansavimą; kadangi pagal jį nusikaltimu taip pat laikomas buvimas neregistruotų, sustabdytų arba panaikintų asociacijų nariais, kurie gali baudžiami šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme arba jiems gali būti skiriamos didelės baudos, taigi trukdoma naudotis asociacijų laisve;

J.  kadangi, nors pagal 1990 m. birželio 2 d. įstatymą 90–14 dėl profesinių sąjungų teisių įgyvendinimo sąlygų darbuotojams leidžiama steigti profesines sąjungas neprašant sutikimo, apie tai raštu pranešus valdžios institucijoms, valdžios institucijos kelis kartus atsisakė išduoti patvirtinimą, be kurio profesinė sąjunga negali teisiškai atstovauti darbuotojams;

K.  kadangi TDO ekspertai keliose savo ataskaitose nagrinėjo Alžyrą (kuris svarstomas dėl to, kaip 2014 m. birželio mėn. taikė 87 TDO konvekciją) dėl darbuotojų teisių streikuoti ir kurti savo pasirinktas profesines sąjungas pažeidimo;

L.  kadangi ES ir Alžyro derybos dėl veiksmų plano įgyvendinant Europos kaimynystės politiką prasidėjo 2012 m.; kadangi, nors ir pripažindama abiejų šalių suinteresuotumą stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą saugumo ir regioniniais klausimais, 2014 m. kovo mėn. Komisija vis dėlto išreiškė susirūpinimą dėl teisminių institucijų nepriklausomumo stokos ir asociacijų, susirinkimų ir saviraiškos laisvės Alžyre padėties pablogėjimo;

M.  kadangi Alžyras nuo 2014 m. sausio mėn. yra Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos narys;

1.  yra susirūpinęs dėl to, kad sulaikyti ir įkalinti taikūs aktyvistai – Rachid Aouine, Mohamed Rag, Khencha Belkacem, Brahimi Belelmi, Mazouzi Benallal, Azzouzi Boubakeur, Korini Belkacem, Bekouider Faouzi, Bensarkha Tahar, Djaballah Abdelkader, nes jie yra kalinami nepaisant to, kad jų veikla visiškai leistina pagal Alžyro teisės aktus ir atsižvelgiant į tarptautines žmogaus teisių priemones, kurias Alžyras yra ratifikavęs;

2.  primena, kad Alžyras saistomas Asociacijos susitarimo 2 straipsnio, kuriame nurodyta, kad esminis jo elementas yra pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, Tarptautiniam ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktui ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijai ir kad todėl Alžyras privalo gerbti visuotines žmogaus teises, įskaitant susirinkimų ir asociacijų laisvę;

3.  mano, kad darbo teisių aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas ir bauginimas, įskaitant teismų lygiu, prieštarauja Jungtinių Tautų deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų nuostatoms;

4.  mano, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir minimalios teisės į gynybą garantijos užtikrinimas visiems sulaikytiesiems, įskaitant žmogaus teisių gynėjus ir darbo teisių aktyvistus, atitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP), kurį Alžyras yra ratifikavęs, 14 straipsnio 3 dalį;

5.  taip pat ragina Alžyro valdžios institucijas užtikrinti ir garantuoti teisę į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę ir imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti pilietinės visuomenės aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų saugą ir saugumą, taip pat jų laisvę užsiimti teisėta ir taikia veikla;

6.  primena Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais rekomendaciją Alžyro vyriausybei atšaukti 2001 m. birželio 18 d. dekretą, draudžiantį taikius protestus ir bet kokios formos viešas demonstracijas Alžyre, ir nustatyti paprastesnę pranešimų sistemą, o ne reikalauti išankstinio leidimo rengti viešas demonstracijas;

7.  ragina Alžyro valdžios institucijas atšaukti įstatymą dėl asociacijų (12-06) ir pradėti tikrą dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų galima parengti naują įstatymą, kuris atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus ir Alžyro konstituciją;

8.  palankiai vertina tai, kad nuo 2012 m. dvylika profesinių sąjungų organizacijų gavo veiklos leidimus; primena, kad administraciniai pakeitimai neturi būti atliekami tam, kad būtų galima nesuteikti teisinio statuso nepriklausomoms sąjungoms, kurios siekia vykdyti veiklą greta esamų profesinių sąjungų organizacijų; ragina Alžyro valdžios institucijas leisti naujoms profesinėms sąjungoms teisėtai užsiregistruoti ir laikytis visų TDO įgyvendinamų konvencijų, kurias ratifikavo Alžyras, visų pirma konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

9.  palankiai vertina tai, kad Alžyras ratifikavo daugumą tarptautinių žmogaus teisių srities sutarčių; ragina Alžyro valdžios institucijas aktyviau bendrauti ir glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, visų pirma su Tarptautine darbo organizacija ir su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru; ragina Alžyro valdžios institucijas bendradarbiauti pagal JT specialiąsias procedūras, pvz., pakviesti specialiuosius pranešėjus apsilankyti Alžyre, ir atsižvelgti į jų rekomendacijas; taip pat ragina Alžyrą aktyviai bendradarbiauti su Afrikos Sąjungos žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmais, visų pirma JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių gynėjų klausimais;

10.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatyta aiški ir principinga ES politika dėl Alžyro, kuri apimtų dialogą žmogaus teisių klausimais, pagal ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares užtikrinti, kad ES ir Alžyro dialogas politiniais, saugumo ir žmogaus teisių klausimais įgautų konkretų pavidalą visais trimis aspektais, ir todėl ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nustatyti aiškius kriterijus ir rodiklius, kuriais remiantis būtų galima stebėti ES tikslus ir vertinti daromą pažangą žmogaus teisių, nebaudžiamumo, asociacijų, susirinkimų ir žodžio laisvių, teisinės valstybės ir žmogaus teisių gynėjų padėties Alžyre srityse;

11.  ragina Alžyro valdžios institucijas, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT rengiant būsimą ES ir Alžyro veiksmų planą įtraukti svarbų žmogaus teisėms skirtą skyrių, kuriame būtų išreikšta tvirta politinė valia bendrai daryti pažangą de jure ir de facto skatinant ir apsaugant žmogaus teises laikantis Alžyro konstitucijos ir tarptautinių žmogaus teisių srities sutarčių ir Afrikos regioninių žmogaus teisių apsaugos dokumentų, prie kurių Alžyras yra prisijungęs; laikosi nuomonės, kad į ES ir Alžyro veiksmų planą turėtų būti įtraukti konkretūs žmogaus teisių srities tikslai, taip pat turėtų būti nustatytas reformų, kurias Alžyras turės vykdyti, grafikas, prasmingai įtraukiant nepriklausomą pilietinę visuomenę; ragina nustatyti objektyvaus ir reguliaraus žmogaus teisių padėties Alžyre vertinimo rodiklius;

12.  ragina EIVT ir valstybes nares atidžiai stebėti visas žmogaus teisių gynėjų ir darbo teisių aktyvistų bylas ir teismo procesus siunčiant į juos ES delegacijos ir ES valstybių narių ambasadų Alžyre atstovus ir pranešti apie juos Parlamentui;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES delegacijai Alžyre, Alžyro vyriausybei, JT Generaliniam Sekretoriui ir JT Žmogaus teisių tarybai.

(1) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 567.
(2) OL C 279 E, 2003 11 20, p. 115.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0446.

Teisinis pranešimas