Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2220(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0054/2015

Pateikti tekstai :

A8-0054/2015

Debatai :

PV 19/05/2015 - 9
CRE 19/05/2015 - 9

Balsavimas :

PV 21/05/2015 - 7.4
CRE 21/05/2015 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0213

Priimti tekstai
PDF 383kWORD 142k
Ketvirtadienis, 2015 m. gegužės 21 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimas
P8_TA(2015)0213A8-0054/2015

2015 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos) (2014/2220(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimą (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (12094/14), ypač į jo dalis, susijusias su Europos saugumo ir gynybos politika (ESGP),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius bei V antraštinę dalį, ypač į jos 21, 24 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. lapkričio 7 d. Tarpparlamentinės konferencijos bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. gruodžio 12 d., ir į jos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m. gruodžio 11–12 d.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Europos gynybos agentūros vadovės pažangos ataskaitą dėl 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos ir Komisijos bendrą komunikatą dėl ES visapusiško požiūrio į išorės konfliktus ir krizes ir susijusias 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į bendrą komunikatą „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ ir į susijusias 2013 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas bei 2014 m. lapkričio 18 d. priimtą Europos Sąjungos kibernetinės gynybos politikos programą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 24 d. ES jūrų saugumo strategiją ir 2014 m. gruodžio mėn. patvirtintą ES jūrų saugumo strategijos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimą dėl tvarkos, kuria Sąjunga įgyvendina solidarumo sąlygą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. priimtą sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje politikos programą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542) ir 2014 m. birželio 24 d. įgyvendinimo gaires (COM(2014)0387),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančią direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB(2),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, ypač į 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(3), 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės(4), 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos jūrinio aspekto(5) ir 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl kibernetinio saugumo ir gynybos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl visapusiško ES požiūrio ir jo padarinių ES išorės veiksmų suderinamumui(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m.(9) ir į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos išvadas dėl 2013 m. EIVT apžvalgos(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0054/2015),

Bendrosios saugumo aplinkybės

1.  mano, kad dėl didelio senų ir naujai atsirandančių saugumo problemų skaičiaus ES ir jos rytinių kaimyninių šalių saugumo aplinka darosi vis nestabilesnė ir nepastovesnė; laikosi nuomonės, kad konfliktas Ukrainoje, konfliktai Sirijoje ir Irake aktyvėjant teroristinei organizacijai „ISIS“, Libijos krizė ir terorizmo grėsmė Afrikoje (ypač Sahelyje, Libijoje ir Somalio pusiasalyje) kelia tiesioginį pavojų Sąjungos saugumui; taip pat mano, kad JAV pastangos atkurti pusiausvyrą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir finansų krizės padariniai valstybių narių gynybos biudžetams bei pajėgumams dar geriau parodo, jog Sąjunga ir valstybės narės privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą ir gynybą; pabrėžia, kad ES minėtas naujas saugumo problemas veiksmingai spręsti galės tik tada, jei jos struktūros ir valstybės narės imsis bendrų ir tikrai koordinuotų veiksmų BUSP ir BSGP srityse;

2.  mano, kad tokios saugumo padėties prie Europos Sąjungos sienų ir artimiausiose kaimyninėse šalyse nebūta nuo ESGP (BSGP) sukūrimo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigoje; nerimauja dėl to, kad šių grėsmių akivaizdoje Sąjungai gali nepavykti tapti bendrus ir lemiamus sprendimus priimančiu subjektu ir pernelyg dažnai teks pasikliauti vienos ar kelių valstybių narių arba laikinų aljansų, kuriuose ji atliks tik šalutinį ar pagalbininko vaidmenį, iniciatyvomis;

3.  laikosi nuomonės, kad Sąjunga ir jos valstybės narės privalo kuo skubiau prisitaikyti prie naujų saugumo uždavinių, ypač veiksmingai naudotis esamomis BSGP priemonėmis ir geriau susieti jas su ES užsienio reikalų priemonėmis, humanitarine pagalba ir vystymosi politika, aktyviau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir telkti išteklius, taip pat prireikus pragmatiškai ir lanksčiai įgyvendinti naujus ES solidarumo raiškos mechanizmus; pabrėžia, kad ribos tarp vidaus ir išorės saugumo vis labiau nyksta; taigi ragina, vadovaujant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, užtikrinti didesnę išorės ir vidaus priemonių darną, geresnį valstybių narių bendradarbiavimą ir jų veiksmų koordinavimą, ypač kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, kibernetinės gynybos ir migracijos srityse;

4.  pabrėžia, kad stipriausia ir svarbiausia Sąjungos ypatybė yra gebėjimas visiškai laikantis Jungtinių Tautų Chartijos nuostatų sutelkti išteklius ir kartu taikyti įvairias diplomatines, saugumo, gynybos, ekonomines, prekybos, vystymosi ir humanitarines priemones; pabrėžia, kad karinės ir civilinės BSGP priemonės yra tokio visa apimančio metodo dalis;

Tarybos pozicija nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. birželio mėn.: ar BSGP tikrai yra prioritetinė sritis?

5.  teigiamai vertina 2013 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadas, kuriose pripažįstama, kad būtina tobulinti BSGP, didinti jos veiksmingumą, matomumą ir poveikį, aktyviau plėtoti jos pajėgumus ir stiprinti Europos gynybos pramonę;

6.  atsižvelgdamas į didėjantį išorės nestabilumą apgailestauja, kad 2013 m. politinės paskatos nepadėjo vykdyti glaudaus bendradarbiavimo ir skubiai įgyvendinti svarbių praktinių priemonių, kurios atitiktų išreikštus siekius; laikosi nuomonės, kad šiuo metu Sąjunga dar neturi pakankamų priemonių, veiklos ir pramonės išteklių ar pajėgumų, kad galėtų atlikti lemiamą vaidmenų užkertant kelią tarptautinėms krizėms ar jas valdant ir įtvirtinant jos strateginį savarankiškumą bei strateginius interesus pagal vertybes bei nuostatas, įtvirtintas Lisabonos sutarties 21 straipsnyje; ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti konkrečias priemones;

7.  palankiai vertina Federicos Mogherini paskyrimą naująja Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja; teigiamai vertina jos pirmuosius pareiškimus ir sprendimą pirmininkauti Užsienio reikalų tarybos ir Gynybos tarybos posėdžiams – šie pareiškimai ir sprendimas rodo jos domėjimąsi BSGP; tikisi, kad jos išreikšta pozicija taps teigiama paskata plėtoti BSGP; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant tolesnio BSGP įgyvendinimo ir Europos gynybos pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais; ragina Komisiją tęsti vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos vadovaujamos darbo grupės gynybos klausimais veiklą Komisijos narių lygmeniu, siekiant užtikrinti politinį vadovavimą ir priežiūrą;

8.  mano, kad iki 2015 m. birželio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame dar kartą bus aptariami gynybos klausimai, valstybės narės ir ES institucijos sugebės patvirtinti konkrečias priemones, kurios atitiktų 2013 m. gruodžio mėn. prisiimtus įsipareigojimus; džiaugiasi, kad valstybių ir vyriausybių vadovai patvirtino, jog Gynybos tarybos posėdis vyks 2015 m. birželio 25–26 d., ir ragina juos kritiškai įvertinti žemą 2013 m. gruodžio mėn. aukščiausiu politiniu lygiu priimtų sprendimų įgyvendinimo lygį ir didinti spaudimą biurokratinėms gynybos institucijoms, kad jie būtų įgyvendinti; pabrėžia, kad 2015 m. birželio mėn. vyksiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimas privalo paraginti įsipareigojimų nevykdančias valstybes nares skirti daugiau išteklių gynybai, taip pat susitikime būtina daug dėmesio skirti toms krizių valdymo sritims, kuriose tikrai galima gauti ES pridėtinės vertės;

9.  mano, kad būsimame Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl gynybos turėtų būti priimti sprendimai, kurie padėtų gerinti Sąjungos ir valstybių narių teritorinės gynybos pajėgumus, užtikrinant visapusišką veiksmų su NATO papildomumą, taip pat gebėjimą reaguoti į kylančias vidaus saugumo problemas ir kurti greitai dislokuojamus pajėgumus, kurie reikalingi siekiant iš esmės pagerinti ES krizių valdymą, stiprinti Europos gynybos agentūrą ir Europos gynybos pramoninę bazę, inicijuoti visapusiškos saugumo koncepcijos, į kurią bus integruoti vidaus ir išorės saugumo aspektai, rengimą;

Pagal BSGP vykdomos misijos ir operacijos

10.  yra susirūpinęs, kad pagal BSGP vykdant naujausias civilines ir karines operacijas toliau patiriama sunkumų dėl jau keletą metų žinomų struktūrinių trūkumų: staigus reagavimas civilinių ir karinių veiksmų srityje nėra pakankamai veiksmingas, sprendimų priėmimo procesai yra ilgi ir nelankstūs, reikalingas didesnis valstybių narių solidarumas finansuojant misijas, įgaliojimai vykdyti misijas neatitinka jų vykdymo aplinkos, trūksta lėšų, kyla problemų sutelkiant pajėgas ir logistikos sistema nepakankamai greita;

11.  mano, kad norint užtikrinti BSGP ateitį svarbiausia spręsti pagal šią politiką vykdomų misijų ir operacijų finansavimo klausimą; apgailestauja, kad per 2013 m. gruodžio mėn. Tarybos susitikimą pradėjus diskusiją šiuo klausimu kol kas nepateiktas nė vienas konkretus pasiūlymas; ragina BSGP operacijų ir misijų, ypač tų, kurioms atlikti pasitelkiamos ES kovinės grupės, vykdymo išlaidas, taip pat pajėgų apgyvendinimo infrastruktūrų, su pajėgų įvežimo į operacijos rajoną punktais susijusias išlaidas ir prireikus maisto bei degalų atsargų išlaidas sistemingai padengti mechanizmo ATHENA lėšomis; taip pat ragina naudoti šį mechanizmą norint valdyti iš valstybių narių dvišaliu pagrindu gautą finansavimą ir iš trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų gautas lėšas taip, kad jos galėtų prisidėti prie konkrečios operacijos finansavimo ir, tinkamai pagrįstais atvejais, remti trečiųjų šalių dalyvavimą ES krizių valdymo operacijose ir misijose;

12.  ragina dėti tolesnes pastangas siekiant greitinti finansavimo civilinėms misijoms suteikimą ir supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras bei jų įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad Komisija, priimdama deleguotuosius aktus ir laikydamasi Finansinio reglamento 210 straipsnio nuostatų, turėtų nustatyti konkrečias viešųjų pirkimų taisykles, kurios būtų taikomos krizių valdymo priemonėms pagal BSGP, siekiant užtikrinti greitą ir lankstų operacijų vykdymą;

13.  prašo sukurti išankstinio finansavimo mechanizmą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos padėti valstybėms narėms, pageidaujančioms dalyvauti BSGP misijoje, padengti jos išlaidas, taip palengvinant sprendimą pradėti misiją;

14.  pabrėžia, kad ES indėlis prisidedant prie tarptautinio saugumo, krizių valdymo ir taikos palaikymo rengiant ES civilines ir karines misijas bei operacijas yra svarbi sudedamoji Sąjungos visapusiško požiūrio dalis; pažymi, kad nuo 2009 m. vykdomos Europos Sąjungos civilinės ir karinės misijos per dažnai rengiamos siekiant gerinti Sąjungos reagavimo į krizę pobūdį, o ne kaip nuodugniai apsvarstyta ir suplanuota strateginė priemonė; mano, kad tokios misijos – reikėtų atkreipti dėmesį į jose dalyvaujančio personalo profesionalumą ir pasiaukojimą ir juos pagirti – turėtų būti traktuojamos kaip atsakingai parengtos tikros veiksmingos politinės ir veiklos priemonės, įtrauktos į bendrą veiksmų, ypač veiksmų ES kaimynystėje, strategiją; remia toliau vykdomą EIVT priklausančių krizės valdymo struktūrų vykdomą peržiūrą; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją siekti, kad esamos struktūros veiktų daug efektyviau ir kad jas pasitelkus būtų galima greičiau ir tinkamiau reaguoti į kylančias krizes, be kita ko, mažinant paralelių struktūrų skaičių;

15.  mano, kad svarbus misijų sėkmės aspektas yra kvalifikuotas ir pakankamai žinių, įgūdžių ir vadovavimo gebėjimų turintis personalas;

16.  abejoja, pvz., ar tinkama dislokuoti ir išlaikyti pagalbos misiją Libijos pasienyje (EUBAM Libya), turint omenyje, kad dėl institucinių ir saugumo aplinkybių ji niekuomet nebuvo pajėgi siekti nustatytų pagrindinių tikslų; ragina iš naujo įvertinti poreikius Libijoje atsižvelgiant į nerimą keliančius naujausius įvykius, kad būtų tinkamai sprendžiami saugumo uždaviniai, įskaitant uždavinius, susijusius su šiuo metu dedamomis pastangomis kovoti su terorizmu Malio ir Sahelio regione;

17.  mano, kad turėtų būti atliktas 17-os užsienyje vykdomų Europos misijų efektyvumo vertinimas;

18.  taip pat, atsižvelgdamas į padėtį Gazos Ruože, apgailestauja, kad Tarybos diskusijos apie ES pasienio pagalbos misiją Rafos perėjimo punktui (EU BAM Rafah) iki šiol nedavė jokių rezultatų; ragina atgaivinti misiją ir peržiūrėti jos mandatą, personalą ir priemones, kad ji galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį stebint Gazos Ruožo sienas su Egiptu ir Izraeliu;

19.  palankiai vertina visapusišką ES įsipareigojimą Somalio pusiasalyje, įskaitant BSGP misijas ir operacijas EUTM Somalia, EUNAVFOR Atalanta ir EUCAP NESTOR; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad EUCAP NESTOR veikla vykdoma sudėtingomis institucinėmis ir veiklos aplinkybėmis, t. y. esant daugybei tarptautinių subjektų, įskaitant ir ES; taigi ragina Tarybą ir EIVT aiškiau apibrėžti misijos tikslus;

20.  tikisi, kad dvi šiemet pradėtos civilinės misijos – patariamoji misija civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine) ir Malio vidaus saugumo pajėgų paramos misija (EUCAP Sahel Mali) – veiksmingai vykdys savo įgaliojimus ir sutelks dėmesį į aiškiai nustatytus, išmatuojamus ir ilgalaikius tikslus;

21.  nurodo, kad 2013 m. birželio mėn. yra sandėlis, kuriame galima skubiai talpinti civilinėms BSGP misijoms reikalingas priemones; mano, kad, siekiant veiksmingai naudoti šį sandėlį, jis turėtų būti valdomas atitinkamų misijos vadovų atsižvelgiant į jų nustatomas reikmes, o ne veikti pagal Komisijos sprendimus; prašo rengti šio sandėlio veiklos metines ataskaitas, kad būtų galima tinkamai įvertinti jo teikiamą pridėtinę vertę vykdant skubią civilinių misijų dislokaciją;

22.  džiaugiasi, kad atliekami tyrimai siekiant įsteigti bendrą paslaugų centrą, kuris telktų lėšas BSGP civilinėms misijos ir užtikrintų veiksmingesnį misijų dislokavimą; ragina įsteigti bendrą paslaugų centrą; mano, kad veiksmingiausia būtų įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybai priklausančią bendrą institucinę struktūrą, kuriai būtų pavesta centralizuoti ir racionalizuoti civilinių misijų aptarnavimą (žmogiškuosius išteklius, IT, logistikos paslaugas ir t. t.), – šiuo metu kiekviena misija aptarnaujama atskirai;

23.  pažymi, kad BSGP karinės operacijos vis dažniau tampa ginkluotųjų pajėgų mokymo misijomis (EUTM Mali ir EUTM Somalia); džiaugiasi sprendimu vykdyti šias operacijas, bet primygtinai reikalauja, kad kiekvienos misijos įgaliojimai būtų nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną konkrečią situaciją; mano, kad suformuotos pajėgos turi būti visiškai pasirengusios reaguoti, t. y. galėtų vykdyti puolamąsias operacijas; apgailestauja, kad šiuo metu retai numatoma vykdyti vykdymo įgaliojimus turinčias misijas; mano, kad, atsižvelgdama į kaimynystėje kylančias grėsmes, ES negali sau leisti visą dėmesį sutelkti tik į priemones, taikomas jau kilus krizei ar siekiant padėti ją įveikti, ji turi būti pasirengusi visapusiškai taikyti visas krizių valdymo priemones, atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Chartiją;

24.  apgailestauja, kad pradedant karines misijas nuolat iškyla pajėgų telkimo problemų; pažymi, kad į visas Sąjungos vykdomas karines operacijas yra įsitraukusios ne daugiau kaip šešios valstybės narės, išskyrus misiją EUTM Mali, kurioje iš tiesų dalyvauja 23 valstybės narės; ragina valstybes nares, jei turi reikiamų nacionalinių pajėgumų, siųsti į operacijas daugiau pajėgų; pabrėžia, kad sprendžiant pajėgų telkimo problemas reikia laikytis bendro ir bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio; palankiai vertina trečiųjų valstybių indėlį, kuris parodo vykdant BSGP užmegztų partnerysčių gyvybingumą; ragina valstybes nares rodyti daugiau noro dalyvauti ES karinėse operacijose ir atitinkamai prisidėti prie tokių veiksmų savo turimais ištekliais ir pajėgumais;

25.  atsižvelgdamas į tai, kad ir civilinės (EUCAP), ir karinės (EUTM) Sąjungos misijos orientuojamos į mokymą, kelia klausimą, ar nederėtų parengti struktūrinės politikos siekiant šias misijas įtraukti į ilgalaikius planus, suteikti joms veiksmingus įgaliojimus ir numatyti uždavinius, atitinkančius aplinkybes, su kuriomis jos susiduria, skirti joms finansinę ir materialinę paramą; mano, kad tokia nauja politika, kuri būtų vykdoma kaip Sajungos pastangų bendradarbiavimo ir vystymosi srityje dalis, padėtų įgyvendinti darbą, atliekamą pagal iniciatyvas „Train and Equip“ ir „E2I“, kuriomis siekiama sustiprinti trečiųjų valstybių pajėgumus (susijusius su įrenginiais, ginklais, infrastruktūra ir darbo užmokesčiais), kad jos turėtų visiškai veiksmingas ginkluotąsias pajėgas; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją išnagrinėti naujoviškų finansavimo šaltinių galimybes;

26.  pažymi, kad 2013 m. lapkričio mėn. Tarybos posėdyje nuspręsta gerinti ES kovinių grupių pritaikomumą ir lankstumą, kad jas būtų galima siųsti atlikti bet kokio pobūdžio krizės valdymo užduotis; tačiau nurodo, kad iki šiol žengtas tik vienas – labai mažas – žingsnis pirmyn: pasiūlyta kovinių grupių strateginį transportavimą į operacijų rajonus finansuoti mechanizmo ATHENA lėšomis; pripažįsta, kad nepakankamai konstruktyvus visų valstybių narių požiūris buvo politinė bei veiklos kliūtis, trukdanti dislokuoti ES kovines grupes;

27.  palankiai vertina po pastarojo neoficialaus Gynybos ministrų tarybos posėdžio paskelbtą pranešimą, kad bus išnagrinėtos ES sutarties 44 straipsnio taikymo galimybės; vis dėlto apgailestauja, kad dėl skirtingų nuomonių šiuo klausimu kol kas nepasiekta jokios pažangos aiškinantis, kaip būtų galima taikyti 44 straipsnio nuostatas; mano, kad taikant 44 straipsnį būtų galima gerokai padidinti Sąjungos veiksmų lankstumą ir spartą ir taip pagerinti jos gebėjimą reaguoti į ją supančias grėsmes; ragina valstybes nares, kurios nėra suinteresuotos arba neturi lėšų dalyvauti BSGP operacijose, elgtis konstruktyviai ir leisti veikti kitoms valstybėms narėms, jei jos to nori;

28.  prašo Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos taip pat išnagrinėti kitų atitinkamų Lisabonos sutarties straipsnių, visų pirma susijusių su pradiniu fondu (ES sutarties 41 straipsnis), tvirtesniu ilgalaikiu bendradarbiavimu (ES sutarties 46 straipsnis), solidarumo sąlyga (SESV 222 straipsnis) ir tarpusavio gynybos sąlyga (ES sutarties 42 straipsnis), taikymo galimybes;

29.  ragina išsamiai apsvarstyti, ar būtų galima pasitelkti – taikant reikiamą pritaikomumą užtikrinančią tvarką – įsteigtus ir vietos mastu efektyviai veikusius daugiašalius štabus, pvz., Strasbūro Eurokorpusą;

30.  stebisi, kodėl vis dar nėra bendros ES strategijos, skirtos naujai iškylančioms Sąjungos saugumo problemoms spręsti; palankiai vertina Tarybos ketinimą ir vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą inicijuoti užsienio ir saugumo politikos uždavinių ir galimybių strateginės analizės procesą; primena, kad per šį procesą siekiama parengti naują Europos saugumo strategiją, nustatyti naujus geostrateginius scenarijus, grėsmes ir pasauliui iškilusius uždavinius ir apibrėžti veiksmus, kurių ES gali imtis reaguodama į juos, visų pirma pagal BUSP ir BSGP; be to, ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją inicijuoti plataus masto procesą, kad, siekiant supaprastinti ES strateginių užmojų ir pajėgumų plėtojimo procesus, būtų parengta dar platesnio užmojo baltoji knyga dėl Europos saugumo ir gynybos; tikisi, kad vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja parengs komunikatą, skirtą pasaulio aplinkos pokyčių poveikiui įvertinti ir iš to kylantiems ES uždaviniams ir galimybėms nustatyti;

31.  džiaugiasi, kad 2014 m. lapkričio 18 d. patvirtinta ES kibernetinės gynybos politikos programa, kurioje nustatomi penki BSGP kibernetinės gynybos prioritetai ir aiškiau apibrėžiamas įvairių subjektų vaidmuo; teigiamai vertina programoje nustatytą tikslą remti nacionalinių kibernetinio saugumo gebėjimų kūrimą ir gerinti BSGP priemonėms naudojamų ryšių tinklų apsaugą; pabrėžia, kad norint tinkamai plėtoti bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje svarbu pasiekti bendrą valstybių narių kibernetinio saugumo lygį ir gerinti gebėjimą kovoti su kibernetinėmis atakomis ir kibernetiniu terorizmu, ir tikisi, kad šiuo veiksmų planu ne tik bus pradėta su kibernetiniu saugumu susijusius klausimus sistemingiau įtraukti į valstybių narių nacionalinio saugumo strategijas, bet ir geriau suprantama su kibernetinės gynybos klausimų svarba ES institucijose; todėl, siekiant apsaugoti ypatingos svarbos (skaitmeninę) infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų, kartu apsaugant ir skatinant skaitmenines piliečių teises ir laisves, ragina parengti nuoseklią Europos strategiją; primena, kad, atsižvelgiant į tai, jog kibernetinių atakų vykdytojus nustatyti ypač sunku, ir į tai, jog būtina visomis aplinkybėmis proporcingai ir tinkamai reaguoti, reikalingas didesnis aiškumas ir tinkamas teisinis pagrindas;

32.  atkreipia dėmesį į neišvengiamą grėsmę kibernetinėje srityje ir pabrėžia, kad ES reikia būti atspariai ir pasirengusiai reaguoti į kibernetinę krizę (taip pat ir įgyvendinant BSGP), todėl ragina visas valstybes nares nedelsiant gerokai padidinti savo kibernetinės gynybos pajėgumų plėtrą; pabrėžia, kad reikia investuoti į aukštos kvalifikacijos žmogiškąjį kapitalą ir mokslinius tyrimus ir inovacijas; pabrėžia, kad ES turi užtikrinti civilinio ir karinio sektorių kibernetinio saugumo ir gynybos sričių sinergiją ir papildomumą; pabrėžia, kad svarbu spartinti bendradarbiavimą su NATO kibernetinės gynybos srityje;

33.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai svarbu bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis saugumo ir gynybos institucijomis, kaip antai JTO, NATO, Afrikos sąjunga ir ESBO; teigiamai vertina NATO aukščiausiojo lygio susitikime Velse 2014 m. rugsėjį paskelbtą pareiškimą, kuriuo ši organizacija dar kartą patvirtino remianti BSGP plėtrą; ragina įgyvendinti priemones, skirtas abiem organizacijoms stiprinti;

Pajėgumai

34.  mano, kad dėl 2008 m. ekonomikos ir finansų krizės buvo sumažinti valstybių narių gynybos biudžetai, ir tai padaryta visiškai nekoordinuojant valstybių narių veiksmų, todėl iškilo grėsmė Sąjungos strateginiam savarankiškumui ir valstybių narių gebėjimui patenkinti su pajėgumais susijusius ginkluotųjų pajėgų poreikius ir buvo padarytas neigiamas poveikis Sąjungos įsipareigojimams bei jos kaip saugumo užtikrintojos pasaulyje galimybėms; pabrėžia, kad svarbu nustatyti išankstinį strateginių investicijų į medžiagų pirkimą ir atnaujinimą planavimą valstybėse narėse;

35.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES labai svarbu, jog jūrinė aplinka būtų saugi, atvira ir švari ir taip būtų sudarytos sąlygos laisvam prekių ir keleivių judėjimui ir taikiam, teisėtam, sąžiningam ir tvariam vandenynų išteklių naudojimui; taigi mano, kad siekiant įgyvendinti Europos jūrų saugumo strategiją turėtų būti toliau tobulinama ES institucinė sistema, tiek civilinė, tiek ir karinė; pažymi, kad didžiąją strateginio turto, ypač svarbios infrastruktūros ir pajėgumų dalį valdo valstybės narės ir Europos saugumas ateityje labiausiai priklausys nuo jų noro glaudžiai bendradarbiauti;

36.  džiaugiasi, kad 2014 m. lapkričio 18 d. Taryba patvirtino politinę sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje sistemą, grindžiamą pajėgumų planavimo procesų konvergencija ir informacijos mainais; nurodo, kad siekiant šio tikslo būtina, jog valstybės narės ir toliau įgyvendintų Europos gynybos agentūros (EGA) įrangos telkimo ir dalijimosi ja elgesio kodeksą, siekiant daug veiksmingiau numatyti būsimas spragas pajėgumų srityje ir susisteminti bendradarbiavimą pajėgumų plėtojimo srityje; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti įrodymų dėl konkrečių priemonių, kurių bus imtasi siekiant stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje; atsižvelgdamas į tai, kad nekoordinuojamas dvišalis ar daugiašalis bendradarbiavimas gynybos srityje išaugo, ragina valstybes nares pradėti nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą (NSB), kaip priemonę, kuria siekiama geriau koordinuoti ir naudoti bendradarbiavimui taikos metu skirtą ES finansavimą; prašo vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pateikti realų planą, kaip sėkmingai pradėti NSB;

37.  teigiamai vertina praėjusių metų lapkričio mėn. Tarybos priimtą Europos gynybos agentūros (EGA) 2014 m. pajėgumų plėtros planą (PPP), kuriame nustatyta 16 pajėgumų plėtros prioritetų; taip pat palankiai vertina EGA atliktą darbą naudojantis bendradarbiavimo duomenų baze (Codaba), kurioje nustatytos valstybių narių bendradarbiavimo galimybės ir taip atvertas kelias įvairaus pobūdžio bendradarbiauti; ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į šias priemones plėtojant savo karinius pajėgumus; ragina griežtai vengti kitur jau vykdomų iniciatyvų dubliavimo ir skirti didesnį dėmesį realios pridėtinės vertės suteikiančių priemonių nustatymui;

38.  stebisi, kad iki šiol nėra ES lygmens mokesčių paskatų, kuriomis būtų skatinama bendradarbiauti ir telkti pajėgumus; pažymi, kad 2013 m. gruodžio mėn. posėdžiavusi Taryba ragino apsvarstyti tokius mechanizmus, ir apgailestauja, kad per metus trukusias diskusijas dar nenustatyta jokių konkrečių šioje srityje taikytinų priemonių; pažymi, kad Belgijos vyriausybė laikinai jau neapmokestina PVM tam tikrų EGA projektų (pvz., palydovinio ryšio projekto) parengiamųjų etapų; laikosi nuomonės, kad toks atleidimas nuo PVM turi būti sistemiškas ir į jo taikymo sritį reikia įtraukti infrastruktūrą ir konkrečias su pajėgumais susijusias programas, remiantis NATO mechanizmo arba ES civilinių tyrimų infrastruktūrų mechanizmo pavyzdžiu; ragina numatyti bet kokias kitas paskatas, kurios galėtų paskatinti ES suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

39.  teigiamai vertina esamus bendradarbiavimo modelius, pvz., EATC (angl. European Airlift Transport Command), ir tai, kad šia sistema toliau plečiasi ir ja pradeda naudotis naujos valstybės narės; apgailestauja, kad šis daug metų egzistuojantis modelis dar nepritaikytas kitų tipų gynybos pajėgumams; ragina EATC modelį pritaikyti kitose paramos veiklai srityse siekiant suteikti pagalbą didelio pajėgumų trūkumo atvejais;

40.  pažymi, kad pasiekta nedidelė pažanga įgyvendinant pajėgumų telkimo ir skirstymo projektus; ypač džiaugiasi degalų papildymo ore pažanga, pasiekta įsigijus MRTT lėktuvų parką; apgailestauja, kad iki šiol šiame projekte dalyvavo labai nedaug valstybių narių, ir ragina valstybes nares, kuriose trūksta šios srities pajėgumų, įsitraukti į projektą; mano, kad valstybės narės turėtų ir toliau tęsti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais projektus, didžiausią dėmesį skirdamos 16-ai pajėgumų sričių, kurias jos nustatė kartu su EGA, Europos Sąjungos kariniu štabu (EUMS) arba įgyvendindamos BSGP;

41.  pažymi, kad Taryba ketina kurti ES pajėgumų, įskaitant, be kita ko, nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemas (RPAS) ir vyriausybinius palydovinius ryšius, didinimo projektus; pažymi, jog būtina nustatyti RPAS taikytiną reglamentavimo sistemą, kad iki 2016 m. būtų galima atlikti pradinį RPAS integravimą į Europos oro transporto sistemą, tinkamai atsižvelgiant į civilius ir karinius reikalavimus, taip pat laikantis tarptautinės teisės; ragina Komisiją apibrėžti, kaip „Horizontas 2020“ civilinės-karinės srities moksliniams tyrimams skirtos lėšos gali būti naudojamos RPAS integravimui į Europos oro erdvę;

42.  džiaugiasi pažanga, pasiekta kuriant ES palydovines paslaugas (GALILEO, „Copernicus“, EGNOS); mano, kad siekiant patenkinti BSGP misijų ir operacijų poreikius, susijusius su didelės skyros palydovinių vaizdų tiekimu turėtų būti pradėtos teikti šios kosmoso paslaugos, ypač „Copernicus“; palankiai vertina pradėtą įgyvendinti projektą „Ariane 6“; apgailestauja, kad dėl techninių ir komercinių priežasčių Sąjunga vis dar perka rusiškus paleidimo įrenginius, nors tai prieštarauja jos tikslui pasiekti tam tikrą strateginį savarankiškumą, todėl pabrėžia, kad reikia daryti pažangą plėtojant tiek civilines, tiek karines technologijas, užtikrinančias mūsų nepriklausomumą;

43.  ragina Sąjungą skatinti valstybes nares siekti tokių pat pajėgumų tikslų, kokius yra nustačiusi NATO: reikalauti gynybos išlaidoms skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP ir 20 proc. gynybos biudžeto skirti pagrindinei įrangai, taip pat moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai;

Gynybos pramonė

44.  pritaria Komisijos pasiūlymui pagerinti MVĮ galimybes patekti į gynybos rinkas, kurios šiuo metu yra labai specifinės dėl įvairių priežasčių, pvz.: paklausą sudaro beveik vien valstybiniai užsakymai, rinkoje veikia labai nedaug įmonių, produktai kuriami ir naudojami ilgai, o tam tikros technologijos yra strateginio pobūdžio;

45.  atkreipia dėmesį į 2013 m. liepos mėn. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ ir į 2014 m. birželio mėn. paskelbtas jo įgyvendinimo gaires kartu su jose pateiktais pasiūlymais, visų pirmą dėl geresnio vidaus rinkos direktyvų 2009/81/EB ir 2009/43/EB įgyvendinimo, nepažeidžiant valstybių narių suverenių teisių pagal SESV 346 straipsnį;

46.  mano, kad norint taikyti visas šias priemones iš pradžių reikia bendrai apibrėžti Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės (EGPTB) sritį, kad būtų galima nustatyti, kokioms įmonėms ar strateginės veiklos sritims jos galėtų būti taikomos, atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių gynybos pramonių pajėgumus; mano, kad ši apibrėžtis galėtų būti paremta tam tikrais kriterijais, kaip antai: įranga ir technologijos kuriamos ES; įmonės kontroliuoja nuosavybę ir turi savo sukurtos įrangos ir technologijų naudojimo teises; užtikrinama, kad, užsienio subjektams valdant akcijas, jiems nesuteikiama pernelyg didelių balsavimo teisių, kurios keltų pavojų įmonių veiklos kontrolei; pabrėžia, kad būtina nustatyti Europos ypatingos svarbos gynybos išteklius (t. y. pagrindinius pramonės pajėgumus ir svarbiausias technologijas);

47.  primena, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES pramonės, kosmoso ir mokslinių tyrimų politika išsiplėtė į gynybos sritį; pažymi, kad pagal kitų sričių, pvz., vidaus ir sienų apsaugos, nelaimių valdymo ir vystymosi sričių, Sąjungos programas teikiama daug galimybių bendrai plėtoti su šiomis politikos sritimis ir BSGP misijų vykdymu susijusius pajėgumus; ragina Komisiją nustatyti nuolatines Komisijos, EIVT, EGA ir valstybių narių bendradarbiavimo bendrosios rinkos, pramonės, kosmoso, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse procedūras; ragina Komisiją sukurti nuolatinę ES institucijų ir vidaus saugumo agentūrų (FRONTEX, Europolas, ENISA) bei išorės saugumo ir gynybos sričių agentūrų (Europos gynybos agentūra, EIVT) sąsają;

48.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl geresnio direktyvų 2009/81/EB (viešieji pirkimai gynybos srityje) ir 2009/43/EB (su gynyba susijusių produktų siuntimas vidaus rinkoje) įgyvendinimo; mano, kad taip pat reikia apibrėžti tai, kas priklauso strateginiu požiūriu itin vertingos įrangos ir technologijų sričiai ir kam netaikoma nei Direktyva 2009/81/EB (gyvybinių saugumo interesų įranga), nei Direktyva 2004/18/EB (įranga, kurios naudojimas susijęs, tačiau nebūtinai, su gynybos sritimi); mano, kad šiame sektoriuje veiklą vykdančioms Europos įmonėms reikia taikyti konkrečią teisės ir finansų sistemą, pagal kurią joms būtų sudarytos sąlygos būti konkurencingoms ir kartu būtų užtikrintas ES strateginis savarankiškumas;

49.  pažymi, kad Taryba siekia įgyvendinti Europos saugaus tiekimo sistemą, pagal kurią numatoma, kad valstybės narės teikia viena kitai pagalbą ir skubiai reaguoja į viena kitos gynybos poreikius; tikisi, kad Komisija parengs veiksmų planą, kuriame bus įvardytos šios sistemos įgyvendinimo galimybės, taip pat paskelbs žaliąją knygą dėl užsienio investicijų, skirtų strateginėms gynybos įmonėms, valdymo; palankiai vertina tai, kad patvirtintas EGA parengtas sustiprintas pagrindų susitarimas dėl valstybių narių tiekimo saugumo – svarbus savanoriškas teisiškai neįpareigojantis valstybių narių mechanizmas, kuriuo siekiama sustiprinti tarpusavio paramą ir pagalbą saugaus tiekimo srityje; ragina EGA ir Komisiją bendrai parengti papildomų priemonių ir iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama skatinti tiekimo saugumą visoje ES ir remti valstybes nares, joms įgyvendinant naują pagrindų susitarimą;

50.  ragina Komisiją aiškiai nustatyti ir sutelkti ES finansines priemones, kuriomis būtų siekiama padėti sukurti Europos bendrąją gynybos pramonės rinką;

51.  palankiai vertina priimtus su priežiūros ir įsilaužimo technologijomis susijusius Vasenaro režimo eksporto kontrolės sąrašų pakeitimus, kurie neseniai taip pat buvo įdiegti ES lygmeniu; vis dėlto pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų išvengta nekontroliuojamos technologijų, kurios gali būti naudojamos ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų puolimui ir žmogaus teisių pažeidimams, gamybos ir eksporto; todėl ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą peržiūrėti dvejopo naudojimo prekių eksporto reglamentą;

52.  mano, kad jokia vyriausybė nėra pajėgi viena pradėti įgyvendinti reikiamos apimties mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų; primena 2008 m. gruodžio mėn. Tarybos deklaraciją dėl pajėgumų stiprinimo bei valstybių narių įsipareigojimą pasiekti kolektyvinį tikslą 2 proc. mūsų gynybos išlaidų sumos skirti moksliniams tyrimams finansuoti; prašo vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei EGA vadovo pateikti duomenų apie dabartinę padėtį šioje srityje; taigi teigiamai vertina tai, kad Komisija pateikė pasiūlymų plėtoti civilinėje ir gynybos srityse vykdomų mokslinių tyrimų sąveiką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad programos „Horizontas 2020“ saugumo tyrimų programoje suteikiama daug galimybių plėtoti šios srities pajėgumus; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinių tyrimų veiklą, padedančią vykdyti Sąjungos išorės politiką, įskaitant technologinę plėtrą dvejopo naudojimo technologijų srityje, kad būtų stiprinama civilinės saugos ir karinių pajėgų sąveika, kaip nurodyta specialiojoje programoje, kuria nustatoma programa „Horizontas 2020“; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti atitinkamą mokslinių tyrimų veiklą į metines darbo programas; be to, teigiamai vertina pradėtus parengiamuosius veiksmus ir tikisi, kad BSGP srityje atlikus šiuos veiksmus tam tikrą mokslinį tyrimą bus galima finansuoti pagal būsimą daugiametę finansinę programą; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti bandomąjį BSGP mokslinių tyrimų projektą, kurį kartu vykdo Komisija ir EGA ir kurį Parlamentas pasiūlė 2015 m. biudžete, siekiant, kad agentūra įvykdytų Sąjungos tikslus ir Sąjungos biudžetą; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad Komisija nepateikė Parlamentui SESV 185 straipsnio teikiamų galimybių įvertinimo, kaip reikalaujama 2013 m. lapkričio 21 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės;

53.  kartu ragina stropiau prižiūrėti šių parengiamųjų gynybos veiksmų valdymą, intelektinės nuosavybės teises, bendrą finansavimą ir dalyvavimo juose taisykles; ragina į sprendimų priėmimo procesą visapusiškai įtraukti valstybes nares siekiant išvengti per didelės biurokratijos ir užtikrinti, kad pasirinktos programos atitiktų BSGP ir valstybių narių strategines reikmes;

54.  primena, kad gynybos srities tyrimai pasižymi dideliu slaptumu ir strategiškumu atsižvelgiant tiek į pramonės subjektų konkurencingumą, tiek į ES strateginį savarankiškumą, ir ragina patvirtinti tinkamą su sauga ir gynyba susijusios intelektinės nuosavybės politiką siekiant apsaugoti tyrimų rezultatus; tikisi, kad Komisija ir gynybos pramonės subjektai pateiks šios srities pasiūlymų;

55.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama skatinti diegti bendrus gynybos įrangos sertifikavimo standartus ir procedūras; tikisi, kad EGA ir Komisija parengs gynybos pramonės standartų rengimo veiksmų planą ir kad EGA bei Europos aviacijos saugos agentūra (AESA) nurodys galimybes, kaip gerinti karinio sertifikavimo tarpusavio pripažinimą ES; apgailestauja dėl Europos standartizacijos organizacijų nenoro nustatyti gynybos produktų standartizacijos reikalavimus;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Afrikos Sąjungos asamblėjos pirmininkui ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(2) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0513.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0514.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0380.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0381.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0457.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0286.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0278.
(10) http://eeas.europa.eu/library/publications/2013/3/2013_eeas_review_lt.pdf

Teisinis pranešimas