Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2037(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0159/2015

Pateikti tekstai :

A8-0159/2015

Debatai :

PV 19/05/2015 - 9
CRE 19/05/2015 - 9

Balsavimas :

PV 21/05/2015 - 7.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0215

Priimti tekstai
PDF 362kWORD 122k
Ketvirtadienis, 2015 m. gegužės 21 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Saugumas ir gynybos pajėgumai Europoje
P8_TA(2015)0215A8-0159/2015

2015 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pokyčių Europos gynybos rinkose poveikio saugumui ir gynybos pajėgumams Europoje (2015/2037(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio 19–20 d. išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. lapkričio 18 d. išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542) ir į susijusias 2014 m. birželio 24 d. įgyvendinimo gaires (COM(2014)0387),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančią direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. lapkričio 18 d. priimtą Sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į atnaujintą pagrindų susitarimą dėl tiekimo saugumo, kurį EGA valdančioji taryba priėmė 2013 m. lapkričio mėn., ir į susijusį elgesio kodeksą, taikytiną nustatant prioritetus, kurį EGA valdančioji taryba priėmė 2014 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės(3) ir į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0159/2015),

A.  kadangi parengus 2009 m. gynybos dokumentų rinkinį pradėti taikyti nauji teisės aktai dėl Europos gynybos rinkos ir visos 28 valstybės narės perkėlė naująsias taisykles į savo nacionalinės teisės sistemas; kadangi svarbiausias šių naujų teisės aktų aspektas yra skaidrumu, nediskriminavimu ir konkurencija pagrįstos reglamentavimo sistemos taikymas atsižvelgiant į gynybos sektoriaus specifiką;

B.  kadangi valstybės narės yra sutarusios, kad būtina sukurti Europos gynybos įrangos ir paslaugų rinką; kadangi Europos Vadovų Taryba netgi paragino nustatyti ES masto tvarką tiekimo saugumui užtikrinti; kadangi Sąjungos ir jos kaimynystės saugumui nepaprastai svarbūs tinkami pajėgumai ir įrangos tiekimas, taip pat ES strateginis savarankiškumas;

C.  kadangi taikos palaikymo ir saugumo misijų, vykdomų BSGP apimtyje sėkmė labai priklauso nuo sugebėjimo greitai ir nedelsiant reaguoti, todėl pagrindinis aspektas yra sukurti realią Europos gynybos rinką, išvengiant dubliavimosi ir sumažinant biurokratines kliūtis;

D.  kadangi dėl nepakankamo Europos gynybos rinkų konsolidavimo, išlaidų veiksmingumo ir skaidrumo, kai Europos saugumui daugeliu atžvilgiu gresia tiesioginis pavojus, neturintis precedento nuo Šaltojo karo pabaigos, Europos gynybos sektoriaus priklausomybė nuo išorės veiksnių gali ir toliau didėti;

E.  kadangi investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijas visų valstybių narių gynybos sektoriuose bei bendros investicijos į mokslinius tyrimus ir technologijas gynybos sektoriuje, vykdomos Europos bendradarbiavimo pagrindu pastaraisiais metais sumažėjo tiek, kad kelia nerimą;

Pokyčiai gynybos rinkose, keliantys grėsmę Europos savarankiškumui

1.  tebėra labai susirūpinęs dėl to, kad daugumoje valstybių narių stipriai paplitęs ir daugeliu atveju nekoordinuojamas gynybos biudžeto mažinimas; pabrėžia, kad gynybos biudžetų mažinimas susilpnina valstybių narių ir ES gynybos potencialą ir iškelia klausimą dėl jų pasirengimo užtikrinti nacionalinį ir Europos saugumą; laikosi nuomonės, kad dėl šio nekoordinuoto biudžetų mažinimo, struktūrinių problemų ir neskaidrios praktikos Sąjunga rizikuoja prarasti strateginį arsenalą ir pajėgumus, taip pat netekti galimybių, kurios ES saugumo, klestėjimo ir taikos, laikantis ES sutarties 21 straipsnio užtikrinimo, jos tiekimo saugumo bei piliečių ir interesų gynybos požiūriais būtų prieinamos koordinuojant gynybos politiką ir telkiant gynybos arsenalą bei dalijantis juo;

2.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ES artimiausioje kaimynystėje paaštrėjusio ginkluoto konflikto, nedidelio intensyvumo krizių, hibridinio karo ir įgaliotinių vedamo karo, valstybės nefunkcionavimo, nestabilumo ir paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, taip pat dėl terorizmo grėsmės ES viduje; mano, kad dabartinės grėsmės saugumui aktualios visai ES ir šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vieningai ir suderintai, telkiant civilinius ir karinius išteklius bei jais dalijantis; atsižvelgdamas į tai yra įsitikinęs, kad itin svarbu nešvaistyti išteklių, taip pat kad nepaprastai svarbu geriau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus ir pažangiai kurti Europos gynybos įrangos rinką bei vystyti ypač konkurencingą Europos pramonę, paremtą inovacijomis ir technologija, sugebančią kurti sąveiką pasinaudojant tarpvalstybiniu koordinavimu ir suteikiant BSGP reikalingus pajėgumus; taip pat mano, kad tai bus ypač svarbu norint padidinti Europos veiksmų efektyvumą ir ekonomiškumą NATO operacijų apimtyje, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Europoje ir kaimyninėse šalyse;

3.  todėl reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės lėtai ir nenuosekliai įgyvendina 2009 m. gynybos dokumento rinkinio direktyvas, ir ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, skirtų užtikrinti, kad direktyvos būtų tinkamai įgyvendinamos, atliekant perkėlimo į nacionalinę teisę tikrinimus ir stebėjimus, siekiant išvengti rinkos iškraipymų; pripažįsta, kad procesas, kai pradedami taikyti nauji teisės aktai, užtrunka, tačiau įspėja, kad taikant juos neteisingai ir padrikai rizikuojama gera praktinių standartų kokybe, tai, savo ruožtu, yra kliūtis direktyvose nustatytiems tikslams pasiekti, taigi kiltų pavojus Europos gynybos įrangos rinkos sukūrimui ir silpniau vystytųsi EGPTB; pabrėžia, kad gynybos politikos įstatymų rinkiniu taip pat reikėtų prisidėti prie paskatų kūrimo, kurios būtų skirtos skatinti bendradarbiavimą Europoje gynybos srityje ir ragina Komisiją bei EGA glaudžiai bendradarbiauti šiuo klausimu; su apgailestavimu primena, kad bendrai vykdomi pirkimai gynybos sektoriuje vykdomai retai, o pastaraisiais metais jų skaičius netgi sumažėjo;

4.  įspėja dėl to, tuo metu, kaip saugumo sąlygoms gresia vis sudėtingesni ir didesni iššūkiai, kyla grėsmė, jog Europos gynybos sektorius priklausys nuo išorės veiksnių; ypač įspėja dėl kompleksinės problemos, kurią nekoordinuotas valstybių narių gynybos biudžetas, nuolatinis rinkos susiskaidymas nepaisant naujų rinkos taisyklių, didėjanti gynybos pramonės priklausomybė nuo ES išorės eksporto ir augančių užsienio investicijų į Europos gynybos sektorių kai kuriose šalyse, o tai gali lemti skaidrumo sumažėjimą ir strateginių nacionalinės bei Europos gynybos pramonės sektorių, turto ir technologijų kontrolės perleidimą;

5.  mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tam tikrus projektus, susijusius su ES autonomija ir nepriklausomumu, pavyzdžiui, bendradarbiavimą su Rusija tokiose jautriose srityse kaip palydovų leidimas „Sojuz“ tipo raketomis ir strateginis transportavimas oru; pabrėžia poreikį valstybėms narėms atlikti savo karinės ir (arba) gynybinės pramonės prioritetų analizę ir sudaryti paskatas jų plėtojimui tiek, kiek tai leidžiama pagal ES teisę;

6.  pabrėžia, kad ypač konkurencinga, šiuolaikinė ir integruota Europos gynybinės pramonės strategija yra gyvybiškai svarbi norint užtikrinti Europos gynybinius pajėgumus ir turi teigiamo netiesioginio poveikio kitiems susijusiems ekonomikos sektoriams; nurodo, kad didėjantis ekonominių išteklių ir žmogiškųjų išteklių derinimas yra būtinas, norint padaryti pažangą dvejopos paskirties moksliniuose tyrimuose, kuriais būtų mažinama mūsų išorinė priklausomybė ir pramonei užtikrinamas tiekimas bei žaliavos, ypač kritiškai svarbios;

7.  pažymi, kad, nors 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nesugebėjo tinkamai atsižvelgti į šią padėtį, ji parengė tam tikrų veiksmų gaires, skirtas visai Europos saugumo ir gynybos politikai tobulinti ir įsipareigojo įvertinti pažangą 2015 m. birželio mėn.; apgailestauja, kad, neatsižvelgiant į ribotus užmojus ir toliau blogėjančias saugumo sąlygas ES viduje, taip pat į rytus ir pietus nuo ES, kas kelia pavojų jos saugumui, nepadaryta jokia reali pažanga siekiant atremti esamus saugumo iššūkius ir grėsmes;

8.  ragina Europos Vadovų Tarybą padaryti reikiamas išvadas ir imtis konkrečių priemonių siekiant išspręsti Europos gynybos rinkos susiskaidymo problemą; ragina Europos Vadovų Tarybą, atsižvelgus į gynybos sektoriaus ypatumus, pateikti konkrečias gynybos politikos ir Europos gynybos rinkos gaires, siekiant sustiprinti saugumo ir gynybos vidaus rinką bei garantuoti prieinamus gynybos pajėgumus, kurie būtini Europos saugumui užtikrinti ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) tikslams pasiekti;

Europos paklausos mažėjimas dėl ribojamo biudžeto: būtinybė toliau bendradarbiauti

9.  mano, kad daugybę metų Europoje nekoordinuotus nacionalinius gynybos biudžetus turėtų atsverti didesnis valstybių narių bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas, įskaitant aiškiai apibrėžtą gynybos biudžeto politiką ir strateginių sprendimų, susijusių su karinės ir dvejopos paskirties įrangos įsigijimu, derinimą, laikantis skaidrių viešųjų pirkimų standartų; pabrėžia, kad svarbu nustatyti išankstinį strateginių investicijų į įrangos pirkimą ir atnaujinimą planavimą valstybėse narėse; pakartoja savo raginimą konsoliduoti paklausą visoje ES, siekiant skatinti EGPTB konkurencingumą ir savarankiškumą; pabrėžia, kad veiksmingos ir skaidrios EGPTB vystymas– esminis aspektas norint, kad Europa pajėgtų apginti savo piliečius, interesus ir vertybes, atsižvelgdama į Sutartyje nustatytus tikslus, ir vykdyti savo – saugumo garanto – pareigas; ragina Komisiją sukurti pramonės strategiją, apibrėžiant pagrindinius pajėgumus, kuriais galėtų remtis EGPTB;

10.  primena, kad 28 ES valstybės narės vis dar užima antrą vietą pasaulyje tiek išlaidų gynybai, tiek ir ginklų eksporto srityje; mano, kad tai rodo, jog ES valstybės narės ir Sąjunga vis dar vaidina ypač svarbų vaidmenį pasauliniu mastu ginklų prekybos ir viešųjų pirkimų gynybos srityje klausimais; mano, kad bendros metinės išlaidos gynybai, sudarančios 190 mlrd. EUR yra milžiniška mokesčių mokėtojams tenkanti suma; taip pat primena, kad daugeliu tyrimų buvo pademonstruota, kad pagrindinė problema yra daugelio 28 ES valstybių narių gynybos biudžetų išlaidos, kurios daromos ypač neefektyviai, dėl ko procesai yra vilkinami, išlaidos kyla, o daugumoje atvejų (pvz. malūnsparnių, naikintuvų ir kitos technikos) įranga neveikia, nors ir yra nauja; pabrėžia, kad būtina iš esmės pakeisti santykius tarp nacionalinių gynybos administracijų ir gynybos pramonės ir įvesti griežtus kokybinius kriterijus, taikomus viešųjų pirkimų projektų rezultatams;

11.  laikosi nuomonės, kad dabartiniai biudžetiniai apribojimai ES valstybėse narėse turėtų būti priimti kaip galimybė vykdyti intensyvesnį ir geresnį bendradarbiavimą gynybos įrangos įsigijimų srityje, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojams geriausią kainos ir kokybės santykį bei pakankamus karinius pajėgumus visoje ES, taip pat tvarų tiekimo sistemos saugumą; mano, kad valstybės narės privalo pasirinkti tarp veiksmingo bendradarbiavimo, reaguojant į bendrus iššūkius arba strateginių pajėgumų praradimo ir nesugebėjimo apginti nacionalinius bei Europos piliečių interesus;

12.  primena, kad būtina didesnė nacionalinių gynybos planavimo procesų konvergencija, ir atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Tarybos priimtą Sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje politikos strategiją; visgi apgailestauja, kad ji neprivalomo pobūdžio ir kad vadovaujantis ja nepradėtas įgyvendinti aiškus sistemingas procesas; pabrėžia, kad šiam dokumentų Europos Vadovų Taryba turėtų pritarti , norint, kad jis taptų pagrindine varomąja jėga; ragina valstybes nares persvarstant savo nacionalinius gynybos planus prašyti EGA pagalbos, dalintis informacija apie nacionalinius investicijų planus ir prioritetus ES kariniame komitete; ragina valstybes nares pradėti nuolatinį struktūrinį bendradarbiavimą (NSB), kaip būdą geriau koordinuoti ir panaudoti ES finansavimą bendradarbiaujant taikos metu; prašo Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pateikti realų planą, kaip sėkmingai pradėti NSB;

13.  ragina prioritetą teikti bendradarbiavimo ir telkimo bei dalijimosi iniciatyvoms ir šiuo tikslu numatyti paskatas; ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą, paaiškinantį kaip rinkos neiškreipiančios mokestinės paskatos galėtų pasitarnauti siekiant šių tikslų; atkreipia dėmesį į Belgijos sprendimą netaikyti PVM konkretiems EGA projektams ir mano, kad ši išimtis turėtų būti taikoma visai EGA vykdomai bendradarbiavimo veiklai; teigiamai vertina EGA darbą rengiant bendrų pirkimų mechanizmą ir tikisi, kad jis apims priemones, skirtas bendram gynybos įrangos įsigijimui ir priežiūrai skatinti;

14.  primena, kad, vadovaujantis programa „Horizontas 2020“, Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų nuostatomis, gynybos pramonės atstovai, ypač MVĮ, gali kreiptis dėl ES finansavimo dvejopos paskirties ir kitiems projektams; ragina Komisiją ir valstybes nares padėti įmonėms, ypač MVĮ, tinkamai pasinaudoti Europos finansavimo galimybėmis įgyvendinant su gynyba susijusius projektus;

15.  atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu ES vis dažniau susiduria su pavojais ir iššūkiais kompiuterinėje erdvėje, o tai kelia didelę grėsmę tiek atskirų valstybių narių, tiek ir visos ES saugumui; mano, kad tokias grėsmes reikėtų tinkamai įvertinti ir ES lygmeniu imtis veiksmų, siekiant numatyti technines ir kitokias saugumo priemones valstybėse narėse;

16.  ragina Europos Vadovų Tarybą savo 2015 m. birželio mėn. posėdyje diskutuoti apie poreikį supaprastinti viešuosius pirkimus ir sutarčių sudarymo procedūras kibernetinio saugumo srityje ir geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai greitai veikti reaguojant į dideles pasaulinio masto grėsmes, pvz. kibernetinį terorizmą ir kibernetines atakas;

17.  pakartoja savo raginimą Europos Sąjungos vyriausiajai užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai bei Tarybai parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas;

Didėjanti priklausomybė nuo išorės veiksnių: būtinybė vadovautis bendru požiūriu

18.  įspėja, kad Europos gynybos bendrovės savo sumažėjusią apyvartą Europoje vis dažniau kompensuoja ES išorės eksportu; reiškia susirūpinimą dėl galimų tokio požiūrio trūkumų, pavyzdžiui, slaptų technologijų ir intelektinės nuosavybės teisių perdavimo savo būsimiesiems konkurentams ir gamybos perkėlimo už ES ribų, dėl to pavojuje atsiduria Europos tiekimo saugumas; mano, jog, tai, kad ES tenka rizikuoti EGPTB priklausomybe nuo trečiosiose šalyse esančių klientų, turinčių kitus strateginius interesus, yra didžiulė strateginė klaida;

19.  mano, kad ES bendrojoje pozicijoje dėl ginklų eksporto apibrėžiamas plačiausias įmanomas supratimas apie karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, pasitarnaujant nacionalinių eksporto kontrolės sistemų koordinavimui; mano, jog reikėtų darniau taikyti aštuonis kriterijus siekiant užtikrinti, ne tik tai, kad pirmenybė būtų teikiama bendrai rūpimiems užsienio ir saugumo politikos tikslams, o ne trumpalaikiams ekonominiams interesams, bet ir tai, kad Europos pramonėms šakoms būtų sudarytos vienodos sąlygos;

20.  ragina valstybes nares laikytis bendrosios pozicijos principų, taip pat metinėse ataskaitose visapusiškai informuoti apie savo gynybos įrangos eksporto į trečiąsias šalis padėtį; ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę įvertinti galimybes siekiant, kad būtų labiau laikomasi reikalavimo teikti ataskaitas ir padidinti eksporto kontrolės sistemos skaidrumą bei viešąją kontrolę; primena, jog bendrosios pozicijos laikymasis nepaprastai svarbus norint užtikrinti, kad būtų vadovaujamasi ES principais ir vertybėmis, ypač tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės srityse, taip pat kad būtų vykdomi jos įsipareigojimai užtikrinti saugumą, vietose, regionuose ir pasaulyje;

21.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl dvejopos paskirties objektų eksporto kontrolės politikos peržiūros ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina užtikrinti kontrolės sąlygas, kuriomis būtų netrikdomas nevaržomas prekių ir technologijų srautas vidaus rinkoje ir užkirstas kelias skirtingam ES taisyklių aiškinimui; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant atnaujinti dvejopos paskirties gaminių eksporto kontrolės tvarką, pagerinti jos darną, veiksmingumą, skaidrumą ir pripažinti poveikį žmogaus teisėms, tuo pačiu metu užtikrinant vienodas sąlygas; pabrėžia, kad šiuo pasiūlymu būtina atsižvelgti į besikeičiančią iššūkių saugumui prigimtį ir technologinės plėtros greitį, ypač kai tai susiję su sekimo ir įsikišimo programine įranga bei technika ir prekyba informacija apie programinės įrangos pažeidžiamumą;

22.  pažymi, kad, nors didėjanti dvejopos paskirties technologijų svarba naudinga gynybos sektoriaus ir komercinės gamybos sąveikos požiūriu, dėl jos gynybos sektorius tampa priklausomas nuo civilinių tiekimo grandinių, kurios savo gamybą dažnai perkelia už Europos ribų; prašo Komisijos ir EGA pateikti informaciją apie dėl tarptautinimo galinčias kilti grėsmes ir galimą poveikį, kuris pasikeitus savininkams gynybos sektoriuje gali būti daromas ES tiekimo saugumui, taip pat dėl padidėjusios grėsmės Europos ir nacionaliniam saugumui, įskaitant ir ES skaitmeninei infrastruktūrai; ragina Komisiją tinkamu laiku informuoti Europos Parlamentą apie Žaliosios knygos dėl gynybos ir saugumo pramonės objektų kontrolės, kuri buvo planuojama 2014 m. pabaigoje, būklę ir prašo informacijos apie paskelbtų suinteresuotųjų šalių konsultacijų rezultatus;

23.  teigiamai vertina EGA ir Komisijos darbą, susijusį su ES masto tiekimo saugumo tvarka, kurią parengti įgaliojo Europos Vadovų Taryba, ir nekantriai laukia 2015 m. birželio mėn., kai valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtinimui bus pristatytas planas, įskaitant konkrečius veiksmus; ragina Europos Komisiją ir EGA detaliai paaiškinti kaip Parlamento pasiūlymas dėl „išsamios ir plačių užmojų tiekimo patikimumo visoje ES sistemos (...)grindžiamos abipusių garantijų sistema bei rizikos ir poreikių analize, galbūt naudojantis nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo teisiniu pagrindu“(5) buvo įtrauktas į parengiamuosius darbus; mano, kad praeityje Komisijos naudota metodika, pvz. planavimas ir stebėjimas, buvo nepakankamas; pabrėžia poreikį imtis naujų metodų, siekiant užtikrinti nevaržomą karinės įrangos, skirtos 28 valstybių narių karinėms pajėgoms, platinimą;

24.  mano, kad esminis aspektas kuriant integruotą Europos gynybos rinką yra valstybių narių tarpusavio garantijos ES masto tiekimo saugumo tvarkos atžvilgiu; teigiamai vertina EGA atnaujintą pagrindų susitarimą dėl ES masto tiekimo saugumo tvarkos, kaip priemonę tarpusavio pasitikėjimui ir solidarumui stiprinti, tačiau apgailestauja, kad juo nesukuriami jokie teisiniai įsipareigojimai; laikosi nuomonės, kad ES masto tiekimo saugumo tvarka turi būti pagrįsta turimų teisės aktų, ypač visapusišku direktyvos dėl pervežimo ES viduje įgyvendinimu, siekiant pašalinti gynybos produktų judėjimo ES viduje kliūtis;

Visapusiškas vidaus rinkos taisyklių teikiamų galimybių panaudojimas

25.  pabrėžia, kad Komisijos paskelbtu gynybos dokumentų rinkiniu siekiama sustiprinti Europos gynybos sektoriaus konkurencingumą ir kad vienas iš jo tikslų – sumažinti problemas, kylančias dėl Europos gynybos rinkos susiskaidymo, tam tikro protekcionistinio požiūrio skiriant gynybos sutartis ir skirtingų valstybių narių veiksmų koordinavimo stokos su gynyba susijusių produktų siuntimo kontrolės tvarkos klausimu;

26.  pabrėžia, kad sukūrus bendrą gynybos rinką būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir išvengta pastangų dubliavimosi, kuris lemia rinkos iškraipymus; pabrėžia, kad BSGP taikos ir saugumo misijų sėkmė labai priklauso nuo jų greitojo reagavimo pajėgumų ir kad didesnė integracija, siekiant supaprastinti procesus ir sumažinti išlaidas, yra lemiamas veiksnys;

27.  pažymi, kad norint sukurti Europos gynybos rinką reikia turėti labai konkurencingą, inovacijomis ir technologijomis skatinamą pramoninę bazę, kuria būtų galima kurti sąveikas didinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ir kad pažanga dvejopos paskirties mokslinių tyrimų srityje yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti mūsų nepriklausomybę ir tiekimo (ypač, kritinės reikšmės prekių) saugumą;

28.  nurodo, kad, siekiant stiprinti Europos gynybą, technologines inovacijas ir sutaupyti daug lėšų, taip pat siekiant skatinti šiuolaikinę, integruotą ir konkurencingą Europos gynybos pramonę, Europa turi kurti masto ekonomiją ir naudotis bendra viešųjų pirkimų gynybos srityje ES rinka; pabrėžia, kad vykdant glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą turėtų būti visapusiškai pasinaudota vidaus rinkos taisyklių teikiamomis galimybėmis siekiant užkirsti kelią šiuo metu vykstančiam Europos gynybos ir saugumo sektoriaus susiskaidymui, dėl kurio dubliuojamos gynybos įrangos programos ir stokojama nacionalinių gynybos administravimo institucijų ir gynybos pramonės santykių skaidrumo; ragina valstybes nares panaikinti nacionalines taisykles, kurios prieštarauja Direktyvoms 2009/43/EB ir 2009/81/EB ir kurios trukdo su gynyba susijusių viešųjų pirkimų vidaus rinkai, ir tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse ir Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo ir užtikrinti šių direktyvų vykdymą; ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas direktyvų taikymas ir būtų tikrinamos ir stebimos perkėlimo į nacionalinę teisę procedūros, siekiant išvengti rinkos iškraipymų;

29.  ragina Komisiją siekiant kuo geriau panaudoti išteklius skatinti valstybes nares naudotis centrinių perkančiųjų organizacijų, pvz., EGA, vykdomais bendrais viešaisiais pirkimais, kaip nurodyta Direktyvoje Nr. 2009/81/EB;

30.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti vienodas sąlygas Europos gynybos rinkose, kad būtų galima kovoti su protekcionistine valstybių narių praktika, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir geresnę prieigą prie gynybos pramonės tiekimo grandinių, taip pat imantis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tokiai padėčiai, kai kurios valstybės narės yra tik gynybos technologijų tiekėjos, o kitos – tik pirkėjos; atsižvelgdamas į tai mano, kad Direktyvoje 2009/81/EB nurodytų išimčių taikymą būtina deramai pagrįsti; ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie jau paskelbtų septynių rekomendacijų rinkinių (taikymo sritis, išimtys, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, tiekimo saugumas, informacijos apsauga, subranga, kompensacijos) poveikį ir pažymi, kad 2015 m. Komisija planuoja paskelbti dar du rekomendacijų rinkinius; mano, kad šios rekomendacijos yra puiki galimybė Komisijai užmegzti dialogą su valstybėmis narėmis tais klausimais, kurie dar nebuvo nagrinėti struktūriškai ir atvirai, ir prašo informuoti apie tokio dialogo su valstybėmis narėmis rezultatus;

31.  mano, kad pagal dabartinę formuluotę ir praktiką SESV 346 straipsnis vis dar suteikia valstybėms narėms didelę veiksmų laisvę pasirinkti jį taikyti ir taip išvengti ES su gynyba susijusių viešųjų pirkimų teisės aktų taikymo gynybos srities sutartyse; todėl ragina valstybes nares veiksmingai ir tinkamai taikyti SESV 346 straipsnį laikantis ES taisyklių, vidaus rinkos direktyvų ir viešųjų pirkimų gynybos srityje taisyklių reikalavimų; primena, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nusistovėjusia praktika, priemonės pagal 346 straipsnį turėtų būti taikomos tik išskirtiniais ir aiškiai apibrėžtais atvejais, ir negali būti taikomos jokiais kitais atvejais; įspėja, kad nederamai nukrypstant nuo bendrosios rinkos taisyklių aktyviai pažeidžiamos ES konkurencijos normos, mažinamas skaidrumas, sudaromos sąlygos korupcijai ir taip trukdoma kurti ES gynybos rinką, kenkiama EGPTB veikimui ir patikimų karinių pajėgumų kūrimui;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad, laipsniškai panaikinus visas kompensacijas, ilguoju laikotarpiu būtų prisidedama prie geresnio vidaus rinkos veikimo Europos gynybos sektoriuje; todėl ragina Komisiją ir toliau tikrinti, ar valstybės narės palaipsniui naikina kompensacijas, kurios yra nepagrįstos atsižvelgiant į Sutarties 346 straipsnį; mano, kad tai būtina siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir skaidrumą Europos gynybos sektoriuje ir vienodas sąlygas visiems tiekėjams, ypač MVĮ;

33.  primena, kad preliminariosios sutartys, subranga ir skirstymas į dalis turėtų būti priemonės, taikomos siekiant atverti MVĮ nusistovėjusias tiekimo grandines; tačiau primena, kad turi būti užtikrinti subrangos grandinės skaidrumo ir bendros atsakomybės principai; ragina valstybes nares, EGA ir Komisiją bendradarbiauti ir su pirminiais rangovais, siekiant užtikrinti, kad MVĮ būtų visapusiškai susipažinusios su skirtingais vertės grandinės etapais, nes tai padėtų joms gerinti savo galimybes dalyvauti gynybos srities viešųjų pirkimų konkursuose ir palengvintų jų patekimą į tokius konkursus, taip pat būtų užkirstas kelias geografiniu požiūriu nevienodai Europos gynybos ir technologinės bazės plėtrai;

34.  pažymi, kad direktyvoje dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo numatytos pagrindinės priemonės, konkrečiai – bendrųjų leidimų išdavimas ir gynybos bendrovių sertifikavimas, pramonėje naudojamos labai ribotai ir yra valstybių narių administracinio bendradarbiavimo spragų, kad būtų užtikrintos tinkamos kontrolės priemonės, užkertančios kelią siuntimo leidimų sąlygų pažeidimams; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šios priemonės būtų veiksmingai naudojamos praktikoje, todėl palankiai vertina Komisijos iniciatyvą su valstybėmis narėmis sukurti darbo grupę dėl direktyvos dėl Siuntimo Europos Sąjungoje suderinimo;

35.  atsižvelgia į 2014 m. Komisijos veiksmų planą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ ir šiame plane nustatytą Komisijos įsipareigojimą ištirti, kaip sumažinti galimas neigiamas pasekmes, kylančias dėl trečiųjų šalių reikalaujamų kompensacijų, ir koks šių kompensacijų poveikis vidaus rinkai ir Europos pramonei; pabrėžia, kad svarbu šį veiksmų planą laiku įgyvendinti ir prireikus imtis papildomų priemonių; visapusiškai remia Komisijos pastangas teikti praktines gaires Europos lėšas dvejopos paskirties projektuose naudojančioms MVĮ;

36.  primena, kad valstybės narės nedelsdamos turi pradėti skaidriau informuoti Komisiją ir ES agentūras apie gynybos sektoriaus viešųjų pirkimų praktiką; pabrėžia, kad specialios viešųjų pirkimų procedūros, kaip antai derybų procedūra iš anksto nepaskelbus pranešimo apie pirkimus, turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai yra pagrįstos svarbiomis bendrojo intereso priežastimis, susijusiomis su gynyba ir saugumu, kaip nustatyta Direktyvoje 2009/81/EB; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą stebėseną, kad 2016 m., kaip numatyta, būtų sudarytos sąlygos Parlamentui ir Tarybai teikti išsamias ataskaitas dėl abiejų direktyvų;

37.  primena, jog svarbu, kad gynybos ir saugumo įrangą nuolat tikrintų atitinkamos priežiūros institucijos, kurios taip pat tikrintų, ar tinkamai vedama apskaita;

38.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Europos tiekimo saugumą būtinas strateginių partnerių bendradarbiavimas, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares derantis dėl tarptautinių prekybos susitarimų atsižvelgti į viešuosius pirkimus gynybos srityje;

Gynybos srities viešųjų pirkimų dokumentų rinkinio peržiūra

39.  ragina Komisiją 2016 m. Parlamentui ir Tarybai teikiamose Direktyvų 2009/81/EB ir 2009/43/EB įgyvendinimo ataskaitose išsamiai įvertinti, ar jų nuostatos buvo tinkamai įgyvendintos ir koks buvo jų įgyvendinimo mastas, taip pat ar pasiekti jų tikslai, ir atitinkamai pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, jeigu to reikėtų pagal ataskaitos išvadas;

40.  pabrėžia, kad valstybėms narėms turėtų būti numatomos tolesnės specialios prievolės teikti ataskaitas, užtikrinant tinkamą konfidencialios informacijos apsaugą;

41.  primena, kad modernizavus 2014 m. priimtose Direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES nustatytas ES viešųjų pirkimų taisykles siekiama užtikrinti skaidrumą subrangos grandinėje ir aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo teisės normų laikymąsi; pažymi, kad pagal naujas direktyvas sudaromos galimybės taikyti labiau supaprastintas procedūras, pvz., naudotis elektroniniais viešaisiais pirkimais, poreikių telkimu ir ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, ir šias procedūras galima pritaikyti atsižvelgiant į gynybos ir saugumo sektoriaus ypatumus;

42.  siekiant sukurti novatorišką ir konkurencingą Europos pramonę ir kuo geriau panaudoti saugumui ir gynybai skirtus biudžetus, ragina su gynyba susijusių viešųjų pirkimų srityje nustatyti naują inovacijų partnerystės procedūrą, kad perkančiosios organizacijos galėtų ją taikyti naujiems ir novatoriškiems produktams, paslaugoms arba darbams kurti, o vėliau ir įsigyti, taip suteikdamos rinkai būtiną paskatinimą ir remdamos novatoriškų sprendimų kūrimą nesuvaržant rinkos;

43.  pabrėžia, kad vykdant gynybos ir saugumo įrangos viešųjų pirkimų procedūras būtina užtikrinti didžiausią civilių gyventojų apsaugą ir saugumą;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO parlamentinei asamblėjai ir NATO generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(2) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0514.
(4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 9.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0514.

Teisinis pranešimas