Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2152(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0163/2015

Pateikti tekstai :

A8-0163/2015

Debatai :

PV 08/06/2015 - 12
CRE 08/06/2015 - 12

Balsavimas :

PV 09/06/2015 - 4.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0218

Priimti tekstai
PDF 420kWORD 197k
Antradienis, 2015 m. birželio 9 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES moterų ir vyrų lygybės strategija po 2015 m.
P8_TA(2015)0218A8-0163/2015

2015 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (2014/2152(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. JT konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Pasaulinę moterų konferenciją, į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010) ir į peržiūros konferencijos „Pekinas + 20“ rezultatų dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1567/2003 dėl pagalbos, teikiamos reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių politikai bei veiksmams besivystančiose šalyse(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(6),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(8),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtąją atskirąją direktyvą, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)(9),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis(10), ir į 2011 m. kovo 1 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Test-Achats byloje (C-236/09)(11),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)(12),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Moterų ir vyrų lygybės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra (2010–2015 m.)“ (SWD(2013)0339),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.) (SWD(2010)0265),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 19 ir 20 d. vykusio Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtą Europos Parlamento C teminio skyriaus tyrimą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos vertinimo tyrimas siekiant Pekino veiksmų programos tikslų“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) pranešimą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas. Pagrindiniai rezultatai“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio mėn. paskelbtą Europos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Romų moterų diskriminacija ir gyvenimo sąlygos vienuolikoje ES valstybių narių“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio mėn. paskelbtą Europos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Translyčio asmens padėtis ES. Lyginamoji ES LGBT tyrimo duomenų analizė“,

–  atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Pekine įvykusios Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos „Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką“(13), savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos – veiksmų platforma (Pekinas + 10)(14) ir savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Pekinas + 15“ – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2009 m.(16), savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2010 m.(17), savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2011 m.(18) ir savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2013 m.(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų(22) ir savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „JT Moterų padėties komisijos 57-oji sesija. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas“(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. metinė augimo apžvalga“(28),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0163/2015),

A.  kadangi teisė į lygias galimybes yra pagrindinė teisė, pripažįstama Europos Sąjungos Sutartyse, taip pat Europos visuomenėje giliai įsišaknijusi ir viena iš esminių teisių, ji yra būtina tolesniam visuomenės vystymuisi ir turi būti vienodai taikoma teisės aktuose, praktikoje, teisėtvarkoje ir kasdieniame gyvenime;

B.  kadangi ES istoriškai ėmėsi svarbių veiksmų moterų teisėms ir lyčių lygybei stiprinti, tačiau pastarąjį dešimtmetį ES lygmeniu buvo imamasi mažiau politinių lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų ir reformų; kadangi ankstesnė Komisijos strategija buvo per silpna ir pagal ją nebuvo imamasi pakankamų veiksmų lyčių lygybei stiprinti; kadangi naująja strategija reikia suteikti naują postūmį ir atlikti konkrečius veiksmus, kad būtų stiprinamos moterų teisės ir remiama lyčių lygybė;

C.  kadangi pirmesne Komisijos strategija buvo pasiekti keli iš išsikeltų tikslų, tačiau nebuvo pasiekta visiška lyčių lygybė, taip pat joje trūko įrodymų, kaip susijusios įvairios diskriminacijos formos, neretai nebuvo tiksliai apibrėžti tikslai ir numatytos veiksmingos vertinimo priemonės, o lyčių aspekto integravimas tebėra ribotas;

D.  kadangi lyčių lygybė yra ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje pripažinta pagrindinė vertybė ir ES išsikėlė ypatingą uždavinį integruoti lyčių lygybę visoje savo veikloje; kadangi lyčių lygybė yra būtina kaip strateginis tikslas siekiant bendrųjų ES tikslų, kaip antai strategijoje „Europa 2020“ numatytam užimtumo lygiui, ir kaip svarbus ekonominis pranašumas siekiant skatinti teisingą ir integracinį ekonomikos augimą; kadangi sumažinti profesinę nelygybę siekiama ne tik dėl vienodo požiūrio, bet ir dėl darbo rinkos efektyvumo ir lankstumo;

E.  kadangi romų ir likusios visuomenės dalies išsilavinimo, užimtumo bei sveikatos atotrūkis ir diskriminacija tebėra labai dideli, o romų moterų padėtis Europos Sąjungoje yra netgi dar blogesnė, nes jos patiria daugialypę diskriminaciją – dėl etninės kilmės ir dėl lyties;

F.  kadangi gerinti ekonominę ir politinę Europos padėtį ir sustabdyti demografinių pokyčių padarinius pavyks tik išnaudojant visų moterų ir vyrų potencialą;

G.  kadangi mes negalime ir toliau priklausyti nuo pasenusių ir aplinkos požiūriu netvarių ekonominių modelių, kurie grindžiami tikrovės neatitinkančiu darbo padalijimu pagal lytį, išnykusiu moterims įsitraukus į darbo rinką; kadangi reikalingas naujas ir socialiniu požiūriu tvarus modelis, kuris būtų pagrįstas žiniomis ir inovacijomis ir pagal kurį vykstant ekonominiam procesui būtų atsižvelgiama į visus moterų gebėjimus, įskaitant tam tikrų pramonės normų ir veiksnių, pagal kuriuos vyrams ir moterims priskiriamos skirtingos profesijos, persvarstymą, užtikrinama vyrų ir moterų pareigų viešajame ir privačiajame sektoriuose pusiausvyra, taip pat vienodai užtikrinamas dirbančių vyrų ir moterų darbo ir privataus gyvenimo derinimas;

H.  kadangi, norint moterims ir vyrams užtikrinti vienodas dalyvavimo darbo rinkoje, švietimo ir mokymosi sąlygas, būtina sudaryti geresnes sąlygas naudotis prieinamomis ir kokybiškomis vaikų, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis;

I.  kadangi šiais metais minimos Pekino veiksmų platformos dvidešimtosios metinės, o jos tikslai ir visapusiškas jų įgyvendinimas yra aktualesni nei bet kada anksčiau;

J.  kadangi smurtas prieš moteris – fizinis, seksualinis, psichologinis – yra pagrindinė kliūtis moterų ir vyrų lygybei ir tebėra pasaulyje labiausiai paplitęs pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, darantis poveikį visiems visuomenės sluoksniams, nors tai yra vienas iš nusikaltimų, apie kuriuos pranešama rečiausiai; kadangi, nepaisant priemonių, kurių imtasi kovai su juo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtame tyrime teigiama, kad 55 proc. moterų per savo gyvenimą yra patyrusios vienos ar kelių formų seksualinį priekabiavimą ir 33 proc. moterų, sulaukusių penkiolikos metų, yra patyrusios fizinį arba seksualinį smurtą; kadangi gyvenimas nepatiriant smurto yra būtina visaverčio moterų dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sąlyga ir turi būti imamasi griežtų priemonių kovoti su smurtu prieš moteris;

K.  kadangi priverstinė prostitucija yra smurtas, nuo kurio labiausiai nukenčia pažeidžiamiausi, jis daugiausia susijęs su organizuoto nusikalstamumo tinklais bei prekyba žmonėmis ir yra kliūtis pasiekti moterų ir vyrų lygybę;

L.  kadangi dėl tradicinių struktūrų ir mokestinių kliūčių moterims primetamas antrojo šeimoje uždirbančio asmens statusas, to išraiška – vertikali ir horizontali darbo rinkos segregacija, stažo pertraukos ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas, taip pat kadangi neapmokamus namų ruošos ir vaikų, pagyvenusių asmenų ar kitų šeimos narių priežiūros darbus daug dažniau dirba moterys, dėl to joms lieka mažiau laiko dirbti apmokamą darbą, o to pasekmė – daug mažesnės pensijos, todėl profesinio ir šeiminio gyvenimo suderinamumą, taip pat siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir toliau reikia skatinti konkrečiomis priemonėmis, visų pirma labiau įtraukiant vyrus;

M.  kadangi moterų užimtumas yra 63 proc., o jeigu užimtumas būtų matuojamas visos darbo dienos ekvivalentu – 53,5 proc.(29); kadangi vidutinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis yra 16,4 proc., o pensijų atotrūkis – 39 proc.; kadangi moterų dalyvavimas darbo rinkoje ne visada reiškia įtaką, nes įtakingus ir sprendimų priėmimo postus daugiausia užima vyrai, todėl moterų galimybės daryti įtaką ribotos, ir atsižvelgiant į tai, kad moterys sudaro pusę visų gyventojų, priimant sprendimus trūksta demokratijos; kadangi lyčių lygybės skatinimas – tai ne vien draudimas diskriminuoti dėl lyties, jis apima ir pozityviuosius moterims skirtus veiksmus, kurie pasitvirtino kaip labai svarbūs siekiant visapusiškai įtraukti moteris į darbo rinką, politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo procesą ir apskritai visuomenę; kadangi tai, kad moterys neina įtakingų pareigų ir nedalyvauja sprendimus priimančiuose organuose, turi neigiamą poveikį jų galimybei daryti įtaką savo pačių raidai, emancipacijai bei visuomenės raidai;

N.  kadangi įrodyta, kad lyčių kvotos ir kas antromis išdėstytų skirtingų lyčių kandidatūrų sąrašai yra veiksmingiausios priemonės diskriminacijai ir vyrų bei moterų galių disbalansui panaikinti ir demokratiniam atstovavimui politinius sprendimus priimančiuose organuose pagerinti;

O.  kadangi neskatinant politikos priemonių, kuriomis būtų pasirūpinta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, nepakankamai skatinant lanksčias darbo valandas, ypač vyrams, ir menkai naudojantis vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis kyla didelių kliūčių ekonominiam moterų nepriklausomumui ir vienodam šeimos ir namų ūkio pareigų pasidalijimui;

P.  kadangi skurdas Europoje daugiausia gresia moterims, visų pirma nuo skurdo ir socialinės atskirties kenčia vienišos motinos, jaunos ir vyresnio amžiaus moterys, migrantės ir etninėms mažumoms priklausančios moterys, o padėtį dar labiau blogina ekonomikos krizė ir specialios taupymo priemonės, kurios neturėtų tapti pateisinimu dėti mažiau pastangų dėl lygybės, taip pat situaciją blogina mažų garantijų darbas, darbas ne visą darbo dieną, nedideli atlyginimai ir pensijos, sunkumai gauti pagrindinių socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, darbo vietų, pirmiausia viešajame sektoriuje ir paslaugų priežiūros ir slaugos sektoriuje, mažinimas – todėl šis lyčių lygybės požiūris tampa dar svarbesnis;

Q.  kadangi kaimo vietovėse moterys patiria daugiau daugialypės diskriminacijos ir lyčių stereotipų negu miestuose gyvenančios moterys, o moterų užimtumas kaimo vietovėse daug mažesnis negu miestuose; kadangi kaimo vietovės stokoja aukštos kokybės įsidarbinimo galimybių; kadangi, be to, didelė dalis moterų niekada nėra dirbusios oficialiojoje darbo rinkoje ir dėl to nei registruojamos kaip bedarbės, nei įtraukiamos į nedarbo statistiką, o tai kelia konkrečių finansinių ir teisinių problemų norint pasinaudoti teise į motinystės atostogas ir laikinojo nedarbingumo atostogas, įgyti teisę į pensiją ir galimybę gauti socialinį draudimą, taip pat kelia problemų santuokos nutraukimo atveju;

R.  kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai vis dar turi didelę įtaką moterų ir vyrų darbų pasidalijimui namuose, švietimo sektoriuje, siekiant profesinės karjeros, darbo vietoje ir apskritai visuomenėje;

S.  kadangi stereotipiniai lyčių vaidmenys ir tradicinės struktūros daro neigiamą poveikį sveikatai ir kadangi bendrosios galimybės saugoti savo seksualinę ir reprodukcinę sveikatą ir pasinaudoti su tuo susijusiomis teisėmis yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, todėl ji niekada neturėtų būti ribojama; kadangi siekiant visuotinės lygybės būtina sąlyga – teisė kontroliuoti savo kūną ir apsispręsti;

T.  kadangi viena iš šešių porų visame pasaulyje susiduria su tam tikra nevaisingumo problema; kadangi Komisija turėtų pateikti naują dirbtinio apvaisinimo Europos Sąjungoje lyginamąją analizę, nes 2008 m. tyrimas (SANCO/2008/C6/051), anuomet parodęs labai nevienodas galimybes gydytis nevaisingumą, yra pasenęs;

U.  kadangi vis dar yra švietimo įstaigų, kuriose mokiniai atskiriami pagal lytį, ir kadangi dažnai mokomojoje medžiagoje gajūs stereotipai, prisidedantys prie to, kad tradicinių mergaitėms ir berniukams priskiriamų vaidmenų atskyrimas įtvirtinamas ilgam, ir tai daro neigiamą įtaką jų pasirinkimo galimybėms; kadangi šias vaidmenų klišes papildomai ypač sustiprina tai, kaip žiniasklaidoje, internete skelbiamoje informacijoje ir reklamoje pateikiamas moters įvaizdis,

V.  kadangi šiandien visoje ES translyčiai asmenys dėl savo lytinės tapatybės arba lyties raiškos dažnai susiduria su diskriminacija, priekabiavimu ir smurtu;

W.  kadangi ES tenka atsakomybė ir ji turi būti pavyzdys siekiant lyčių lygybės ir moterų teisių, ir ši sritis turėtų būti pagrindine jos santykiuose su užsienio šalimis; kadangi, norint pasiekti tarptautinius vystymosi tikslus ir vykdyti sėkmingą ES užsienio, vystomojo bendradarbiavimo ir tarptautinės prekybos politiką, būtina lyčių lygybė, kova su smurtu dėl lyties ir moterų įgalėjimas; kadangi moterys patiria ne tik didesnį energetinės, aplinkos ir klimato kaitos poveikį, bet ir atlieka praktinį vaidmenį klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategijų klausimais, taip pat jos yra teisingo ir tvaraus ekonomikos augimo modelio varomoji jėga;

X.  kadangi lyčių lygybei pasiekti būtini instituciniai mechanizmai; kadangi lyčių lygybė taip pat turi būti laikoma svarbiu tarpdisciplininiu ES ir jos valstybių narių visų politikos sričių aspektu, kartu įtraukiant lyčių aspekto integravimo, biudžeto formavimo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimo koncepcijas;

Y.  kadangi pagal lytį suskirstyti duomenys yra labai svarbi priemonė siekiant tikros pažangos ir norint veiksmingai įvertinti rezultatus;

Z.  kadangi per pastaruosius keletą metų daugelyje valstybių narių pradėjo viešai veikti prieš lyčių lygybę kovojantys judėjimai, bandantys sustiprinti tradicinius lyčių vaidmenis ir menkinantys lyčių lygybės srityje jau pasiektus rezultatus;

AA.  kadangi dabartinės problemos ir įgyta patirtis rodo, kad dėl to, jog nebuvo derinamos atskiros politikos sritys, anksčiau kilo sunkumų užtikrinti lyčių lygybę ir kad moterų teises reikia deramai remti finansiškai, geriau koordinuoti, plačiau viešinti ir veiksmingiau propaguoti atsižvelgiant į įvairias realijas;

Bendrosios rekomendacijos

1.  ragina Komisiją parengti ir priimti naują atskirą Europos moterų teisių ir lyčių lygybės strategiją, kuria būtų siekiama sukurti lygias galimybes ir kuri būtų grindžiama ankstesnės strategijos prioritetinėmis sritimis, siekiant panaikinti bet kokią moterų diskriminaciją darbo rinkoje, darbo užmokesčių, pensijų, sprendimų priėmimo, galimybių gauti prekių ir paslaugų, šeiminio gyvenimo ir darbo derinimo ir kt. srityse, taip pat panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir panaikinti su lytimi susijusias diskriminacines struktūras ir praktiką; pabrėžia, kad naujojoje Moterų teisių ir lyčių lygybės strategijoje turi būti visapusiškai atsižvelgta daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, kaip nurodyta Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, kuri turi bendrų priežastinių veiksmų, bet skirtingai veikia moteris, ir turi būti sukurti konkretūs veiksmai, kaip stiprinti įvairių moterų grupių, apimančių neįgalias moteris, migrantes ir etninėms mažumoms priklausančias moteris, romų moteris, pagyvenusias moteris, vienišas moteris ir LGBTI asmenis, teises;

2.  taip pat ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią visų moterų diskriminacijai pagal platesnę nediskriminavimo strategiją ir aiškų bei atskirą LGBTI veiksmų planą; šiuo klausimu primygtinai ragina Tarybą kuo greičiau rasti bendrą poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, – nuo tada, kai 2009 m. balandžio mėn. Parlamentas priėmė šį pasiūlymą, dėl jo nesiimta jokių veiksmų;

3.  apgailestauja dėl to, kad 2010–2015 m. lyčių lygybės strategijoje konkrečiai nesprendžiami neįgalumo klausimai, nors neįgalių moterų padėtis dažnai yra nepalankesnė nei neįgalių vyrų ir joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis; todėl ragina Komisiją spręsti neįgalių moterų poreikius, kad būtų užtikrintas didesnis jų dalyvavimas darbo rinkoje; taip pat apgailestauja, kad į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios neįtrauktas integruotas lyčių aspektas ar atskiras skyrius, skirtas neįgalumo politikai, vykdomai konkrečiai atsižvelgiant į lytis;

4.  ragina Komisiją į strategijos kūrimą ir nuolatinį vertinimą struktūriškai įtraukti pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius;

5.  ragina valstybes nares stiprinti ir užtikrinti visapusišką naudojimąsi kolektyvinėmis derybomis privačiajame ir viešajame sektoriuose, nes jos yra būtina darbo santykių reguliavimo, kovos su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir lygybės skatinimo priemonė;

6.  ragina Komisiją vertinant Direktyvos 2004/113/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, taikymą, atsižvelgti į diskriminacijos atvejus;

7.  ragina Komisiją aiškiai parodyti, kokį vaidmenį ES ketina atlikti pasaulyje ir dirbdama su valstybėmis narėmis bei jų kompetentingomis institucijomis skatinant lyčių lygybę Europos Sąjungoje ir už jos ribų, ir siekti šių tikslų tiek visose srityse įgyvendinant lyčių aspekto integravimo koncepciją, tiek atskiras tikslingas ir konkrečias priemones; pabrėžia, kad lyčių aspektą ir kovą su smurtu dėl lyties būtina integruoti į Europos Sąjungos išorės politiką, vystomojo bendradarbiavimo politiką ir tarptautinę prekybos politiką, taip pat užtikrinti būtinas finansines priemones ir žmogiškuosius išteklius;

8.  dar kartą apgailestauja, kad į strategiją „Europa 2020“ tinkamai neįtrauktas lyčių aspektas, todėl ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad lyčių lygybė būtų įtraukta į visas pagal šią strategiją vykdomas programas, priemones ir iniciatyvas, ir į strategiją įtraukti atskirą ramstį dėl lyčių lygybės, būsimos strategijos tikslus laikyti vienu iš Europos semestro aspektų ir į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas bei į metinę augimo apžvalgą įtraukti lyčių aspektą;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros darbu, visose politikos srityse ir visais valdymo lygmenimis rinkti patikimus su lyčių aspektu susijusius duomenis, išskaidytus pagal lytį ir lyčių lygybės rodiklius, kad būtų galima įvertinti Europos Sąjungos ir valstybių narių lyčių lygybės strategijų rengimą ir taikymą, atnaujinti šias strategijas ir vertinti, kaip į visas Sąjungos ir nacionalinės politikos sritis integruojamas lyčių aspektas, taip pat, kai įmanoma, papildomai išskaidyti tuos duomenis pagal rasę, etninę kilmę, religiją ar tikėjimą ir negalią, kad būtų galima visose politikos srityse atlikti tarpsektorinę analizę, taip dokumentuojant tam tikrų moterų grupių patiriamą daugialypę diskriminaciją; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti valstybių narių politikos priemonių poveikio vertinimus lyčių aspektu, ypač kai valstybės narės siūlo darbo teisės ir pensijų reformas;

10.  ragina Komisiją strategiją parengti kaip praktinį veiksmų planą, kuriame būtų aiškiai nurodyti atsakingi suinteresuotieji subjektai, užtikrinant, kad jame visų pirma būtų atsižvelgta į toliau pateiktus konkrečius raginimus smurto prieš moteris, darbo ir laiko, moterų valdžioje ir sprendimų priėmimo pareigose, finansinių išteklių, sveikatos, žinių, švietimo ir žiniasklaidos, žvilgsnio iš pasaulinės perspektyvos bei institucinių mechanizmų ir lyčių aspekto integravimo srityse; pabrėžia, kad taikytinais atvejais visapusiškai laikantis ES kompetencijos reikia imtis teisėkūros priemonių teisinei lyčių lygybės sistemai sustiprinti;

Smurtas prieš moteris ir smurtas dėl lyties

11.  pakartoja savo raginimą Komisijai, išsakytą 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis dėl kovos su smurtu prieš moteris, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų užtikrinama tiek nuosekli statistinių duomenų rinkimo sistema, tiek stipresni valstybių narių veiksmai visų pavidalų smurto prieš mergaites ir moteris ir smurto dėl lyties prevencijai ir persekiojimui, taip pat lengvai įgyvendinama teisė kreiptis į teismą;

12.  ragina Komisiją į būsimą strategiją įtraukti smurto dėl lyties apibrėžtį, atitinkančią Direktyvos 2012/29/ES nuostatas, ir kuo skubiau pateikti išsamią kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites ir kovos su smurtu dėl lyties strategiją, apimančią privalomą teisėkūros procedūra priimtą aktą; ragina Tarybą pritaikyti nuostatą dėl pereigos ir priimti vienbalsį sprendimą, kuriuo smurtas dėl lyties būtų priskiriamas SESV 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems nusikaltimams;

13.  ragina Komisiją įvertinti ES galimybę prisijungti prie Stambulo konvencijos ir kuo skubiau pradėti šią procedūrą, taip pat nauja strategija paskatinti valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją ir aktyviai kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites; ragina valstybes nares kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją;

14.  pakartoja savo raginimą Komisijai 2016 m. paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris ir mergaites metais, kuriais pirmenybė turėtų būti teikiama daug apimančioms veiksmingoms strategijoms, kurias įgyvendinant būtų gerokai sumažintas smurtas prieš moteris ir mergaites, populiarinti;

15.  ragina ES remti valstybes nares rengiant kampanijas ir strateginius planus, kuriais siekiama apsaugoti moteris nuo kasdienio priekabiavimo viešojoje erdvėje, ir skatinti šalis keistis geriausia patirtimi;

16.  mano, kad nedelsiant būtina ir toliau stebėti, kaip per 2015 m. ir po to bus perkeliama į nacionalinę teisę ir įgyvendinama Direktyva, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, Reglamentas dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir Direktyva dėl Europos apsaugos orderio;

17.  ragina Komisiją strategijoje įtvirtinti visiško nepakantumo smurtui kampanijas ir remti valstybių narių pastangas labiau informuoti visuomenę apie smurto prieš moteris problemą ir remiant kasmetines informavimo kampanijas apie smurto ir piktnaudžiavimo priežastis, taip pat apie prevenciją, galimybę siekti teisingumo ir paramą aukoms; pabrėžia, kad svarbu į kovą su smurtu prieš moteris įtraukti visą visuomenę, ir ypač vyrus bei dar konkrečiau – berniukus; taip pat ragina Komisiją toliau tęsti veiksmus dėl savo iniciatyvų kovoje su moterų lyties organų žalojimu;

18.  pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris ir su nebaudžiamumu, būtina keisti visuomenės požiūrį į moteris ir mergaites, nes pernelyg dažnai rodoma, kad moterims tenka antraeilis vaidmuo, o smurtas prieš jas yra pernelyg dažnai toleruojamas arba sumenkinamas; ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas užkirsti kelią dėl daugelio priežasčių paplitusiam daugelio formų smurtui ir su juo kovoti bei ginti moteris, su kuriomis blogai elgiamasi, taip pat patvirtinti konkrečias priemones kiekvienam jo aspektui, įskaitant didesnę paramą moterų prieglaudoms ir organizacijoms, remiančioms nuo smurto dėl lyties nukentėjusias moteris ir atliekančioms prevencinį darbą, pvz., kovojančioms su lyčių stereotipais ir diskriminaciniu socialiniu ir kultūriniu požiūriu nuo ankstyvo amžiaus, taip pat baudžiant smurtautojus;

19.  pastebi, kad dėl skurdo feminizacijos gali padaugėti prekybos moterimis, seksualinio išnaudojimo ir prievartinės prostitucijos atvejų, o moterys gali tapti vis labiau priklausomos finansiškai; ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti priežastis, dėl kurių moterys įsitraukia į prostituciją, ir būdus, kaip mažinti paklausą; pabrėžia programų, kuriomis moterims padedama pasitraukti iš prostitucijos, svarbą;

20.  pažymi, kaip svarbu sistemingai mokyti kvalifikuotus darbuotojus, prižiūrinčius nuo fizinio, seksualinio ar psichologinio smurto nukentėjusias moteris; mano, kad šis mokymas yra būtinas pirminės ir antrinės priežiūros paslaugų teikėjams, įskaitant neatidėliotinas socialines ir medicinines, civilinės saugos ir policijos paslaugas;

21.  ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, o Komisiją – įvertinti ir stebėti įgyvendinimą ir nustatyti geriausią patirtį, kuria valstybės narės galėtų keistis ir pagal kurią, 2016 m. baigus galioti dabartinei strategijai, būtų galima priimti naują kovos su prekyba žmonėmis strategiją, į kurią turėtų būti įtrauktas lyčių aspektas, o pirmenybė joje turėtų būti teikiama prekybos žmonėmis aukų teisėms, įtraukiant konkretų ramstį kovai su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslu ir daugiausia dėmesio joje skiriant naujiems prekybos žmonėmis metodams, kurie dabar tampa populiarūs, nes kitus, labiau paplitusius metodus baigiama išnaikinti, taip pat turėtų būti užtikrinta, kad rengiant strategiją visų valstybių narių politikos priemonės, biudžetai ir rezultatai būtų skaidrūs ir prieinami;

22.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad iš vienos ES valstybės narės į kitą persikeliančios persekiojimo aukos galėtų naudotis apsauga, teikiama esamomis priemonėmis, pvz., Europos apsaugos orderiu, Reglamentu dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose ir ES nukentėjusiųjų direktyva, ir apsvarstyti papildomas priemones, kaip gerinti persekiojimo aukų apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad, remiantis duomenimis, Europos Sąjungoje 18 proc. moterų nuo 15 metų amžiaus patyrė persekiojimą, o viena iš penkių persekiojimo aukų teigė, kad nederamas elgesys truko dvejus metus arba ilgiau(30);

23.  ragina Komisiją remti valstybių narių kompetentingas institucijas joms rengiant savo lyčių lygybės veiksmų programas ir didžiausią dėmesį skirti naujoms smurto prieš moteris ir mergaites formoms, kaip antai kibernetiniam priekabiavimui (angl. cyberharassment), kibernetiniam persekiojimui (angl. cyberstalking)(31) ir kibernetinėms patyčioms (angl. cyberbullying) bei nuolat atlikti vertinimus; šiuo klausimu taip pat pabrėžia, kad, siekiant ankstyvame etape nustatyti problemas ir veiksmingiau jas spręsti, svarbu glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene;

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės sudarytų sąlygas teisiškai visapusiškai pripažinti pageidaujamą asmens lytį, t. y. tapatybės dokumentuose pakeisti vardą, socialinio draudimo numerį ir kitus lytį rodančius duomenis;

25.  dar kartą ragina Europos Komisiją Europos lyčių lygybės institute kuo greičiau įkurti Europos smurto prieš moteris observatoriją, kuriai vadovautų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srities Europos koordinatorius;

Darbas ir laikas

26.  ragina Komisiją naujoje strategijoje ypatingą dėmesį skirti įvairioms šeiminio ir profesinio gyvenimo suderinimo galimybėms; todėl apgailestauja, kad stringa derybos dėl direktyvos dėl motinystės atostogų priėmimo, ir primena, kad Parlamentas pasiruošęs be apribojimų bendradarbiauti; kartu ragina valstybes nares ginti motinystės teises, imtis priemonių apsaugoti darbuotojas nuo neteisėto atleidimo nėštumo metu ir saugoti moteris bei vyrus, kurie turi priežiūros įsipareigojimų, nuo neteisėto atleidimo;

27.  tvirtina, kad nepaisant turimo ES finansavimo, kai kurios valstybės narės sumažino biudžetą, o tai turi įtakos galimybėms naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, lemia paslaugų kokybę ir didesnes kainas, ir taip sudaroma daugiau kliūčių suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, su kuriomis daugiausia susiduria moterys; ragina Komisiją stebėti, kaip siekiama Barselonos tikslų, ir toliau remti valstybes nares kuriant kokybiškas ir įperkamas vaikų priežiūros paslaugas, nustatant tinkamą priežiūros laiką, taip pat sėkmingai kurti naujus tikslus vaikų priežiūros struktūrų srityje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu sudaryti daugiau vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, priežiūros ir slaugos galimybių, įskaitant pagalbą išlaikomiems asmenims, pagerinti jų kokybę ir prieinamumą, užtikrinant, kad galimybės naudotis minėtomis paslaugomis būtų suderinamos su moterų ir vyrų, dirbančių visą darbo dieną, darbo valandomis; pastebi, kad dienos centrų ir lopšelių galimybių didinimas priklauso nuo viešosios infrastruktūros kūrimo politikos bei paskatų darbdaviams siūlyti sprendimus;

28.  pabrėžia, kad, siekiant suderinti moterų ir vyrų profesinį ir šeiminį gyvenimą, svarbu sukurti lanksčias darbo formas (su sąlyga, kad darbuotojas galėtų jas laisvai pasirinkti), ir paveda Komisijai koordinuoti ir spartinti keitimąsi geriausia patirtimi; šiuo klausimu pabrėžia, kad būtina rengti informuotumo didinimo kampanijas dėl vienodo pasidalijimo namų ruošos, vaikų ar kitų šeimos narių priežiūros darbais, daugiau investuoti į priežiūros infrastruktūrą, skatinti vyrų dalyvavimą ir skirti bent 10 dienų tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų, kurios gali būti suteikiamos abiem tėvams, tačiau teikiant stiprias paskatas tėvams, pvz., neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas; pabrėžia, kad vienodos tėvystės atostogų išmokos naudingos visiems šeimos nariams ir gali veikti kaip paskatinimas, mažinant su tėvystės atostogomis susijusią diskriminaciją;

29.  ragina priimti reikiamas priemones didesniam moterų užimtumui skatinti, pvz., prieinamos priežiūros ir vaikų priežiūros, atitinkamos motinystės, tėvystės ir vaikų auginimo atostogų schemos, taip pat lanksčios darbo valandos ir darbo vietos; pabrėžia gerų ir saugių darbo sąlygų, kuriomis ir vyrai, ir moterys galėtų suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, svarbą, ir ragina Komisiją koordinuoti ir remti darbuotojų teisių stiprinimą siekiant didesnės lyčių lygybės; pabrėžia, kad didesnė šeiminio, asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra – svarbus ekonomikos atgaivinimo, darnios demografijos ir asmeninės bei socialinės gerovės elementas, ir pažymi, kad moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis galėtų reikšmingai padidinti ES ekonominį potencialą, kartu užtikrinant jos sąžiningą ir įtraukų pobūdį; pažymi, kad EBPO vertinimu visiškai užtikrinus vienodą dalyvavimą iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis BVP padidėtų 12,4 proc.; pabrėžia, kad, nors darbas ne visą darbo dieną, kurį daugiausia dirba moterys, gali sudaryti palankesnes sąlygas suderinti šeiminį gyvenimą ir darbą, tiesa ir tai, kad juo suteikiama mažiau galimybių siekti karjeros, gauti didesnį atlyginimą ir pensiją, juo taip pat švaistomas žmogiškasis kapitalas, o tai lemia mažesnį ekonomikos augimą ir mažesnę gerovę;

30.  pabrėžia, kad svarbu kreiptis į Europos lyčių lygybės institutą, kad jis rinktų išsamius su lyčių aspektu susijusius duomenis apie dalijimąsi namų ruošos, vaikų ar kitų šeimos narių priežiūros darbais laiko požiūriu ir dalijimąsi laisvalaikiu, siekiant atlikti reguliarius vertinimus;

31.  kadangi šeimos sudėtis ir apibrėžtis per laiką keitėsi, rekomenduoja teisės aktus dėl šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, ir LGBT tėvystės padaryti išsamesnius;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti moterų pasisakymą socialiniame dialoge ir moterų atstovavimą visų sektorių profesinėse sąjungose;

33.  ragina Komisiją nauja strategija paskatinti valstybes nares ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos Konvenciją Nr. 189, siekiant sustiprinti Europos namų ūkio darbuotojų teises;

34.  ragina Komisiją remti valstybių narių kompetentingas institucijas šioms kuriant paskatas darbdaviams, kad neoficialus darbas būtų pakeistas oficialiu darbu; pabrėžia, kad sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys, pvz., darbo privačiuose namų ūkiuose, yra didelis nedeklaruoto darbo lygis; ragina valstybes nares kovoti su mažų garantijų darbu ir nedeklaruojamu moterų darbu, kuris prisideda prie visiško moterų darbo užmokesčio reguliavimo išderinimo, dėl kurio didėja moterų, ypač vyresnio amžiaus, skurdas ir kuris neigiamai veikia moterų socialinę apsaugą ir ES BVP dydį, ir užtikrinti tinkamą visų darbuotojų socialinę apsaugą; ragina skubiai sukurti Europos platformą, kad būtų įmanoma geriau užkirsti kelią nedeklaruotam darbui ir nuo jo atgrasyti;

35.  pabrėžia, kad skurdo feminizaciją lemia keletas veiksnių, kaip antai moterų karjeros pertraukos, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas (16,4 proc.), pensijų skirtumas (39 proc.), moterų ir vyrų galimybių siekti aukštesnių karjeros pozicijų skirtumas, taip pat tai, kad jos dažnai dirba pagal neįprastas sutartis (priverstinis darbas ne visą darbo dieną, laikinas įdarbinimas, sutartys, kuriose nenurodomos darbo valandos), arba tai, kad partneris, padedantis savarankiškai dirbantiems asmenims, neturi socialinio draudimo statuso, taip pat vienišų motinų namų ūkių skurdas; pabrėžia, kad tikslas iki 2020 m. sumažinti skurdo lygį 20 mln. gali būti pasiektas vykdant kovos su diskriminacija ir kovos su skurdu politiką, kuri grindžiama lyčių lygybe, taip pat vykdant veiksmų programas pagrindinį dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms moterims, šias programas remiant kovos su moterų skurdu veiksmais, taip pat gerinant darbo sąlygas mažas pajamas teikiančiuose sektoriuose, kuriuose dirba itin daug moterų; pabrėžia, kad daugialypė diskriminacija, kurią moterys patiria dėl negalios, rasinės ar etninės kilmės, socialinio ir ekonominio statuso, lytinės tapatybės ir kitų veiksnių, prisideda prie skurdo feminizacijos; pabrėžia, kad svarbu lyčių lygybės požiūriu stebėti mokesčių sistemos ir darbo laiko modelių poveikį moterims ir šeimoms;

36.  tikisi, kad Komisija imsis visų turimų priemonių, kad būtų įgyvendinti visi ES direktyvų dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektai, taip pat, kad jų laikytųsi ir socialiniai partneriai, kurie derasi dėl kolektyvinių sutarčių, ir kad būtų skatinamas dialogas su socialiniais partneriais, siekiant spręsti tokius klausimus, kaip antai darbo užmokesčio nustatymo skaidrumas, moterų darbo ne visą darbo dieną arba pagal terminuotas darbo sutartis sąlygos, taip pat skatinti moteris dalyvauti ekologiniuose ir inovacijų sektoriuose; pabrėžia, kad pensijos yra svarbus veiksnys, lemiantis jas gaunančių asmenų ekonominę nepriklausomybę, ir kad pensijų dydžio skirtumai atspindi sukauptą nepalankią moterų padėtį per visą karjerą nevienodai lytis vertinančioje darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant sumažinti vyrų bei moterų pensijų dydžio skirtumus, tiesiogiai atsirandančius dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumų, ir įvertinti naujų pensijų sistemų poveikį moterims, ypatingą dėmesį skiriant darbo ne visą darbo dieną sutartims ir netipinėms sutartims;

37.  pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą apie bendros nuosavybės sąvoką Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai pripažįstamos moterų teisės žemės ūkio sektoriuje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti remiant strategiją, kuri padėtų sukurti darbo vietų moterims kaimo vietovėse ir netiesiogiai užtikrintų deramo dydžio pensiją ES moterims, kurios gyvena pavojingomis sąlygomis, ir prašo remti politines pastangas stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje ir jų tinkamą atstovavimą visuose žemės ūkio sektoriaus politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose forumuose;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į socialines ir ekonomines kliūtis, su kuriomis susiduria moterys tam tikromis aplinkybėmis, pvz., kaimo vietovėse, vyrų dominuojamuose sektoriuose, būdamos vyresnio amžiaus ir neįgalios; pabrėžia, kad moterys toliau patiria didesnį neužtikrintumą užimtumo srityje nei vyrai ir kad dėl krizės atsirado dar daugiau neužtikrintumo, ir reiškia susirūpinimą dėl dirbančių moterų skurdo; mano, kad siekiant sudaryti moterims palankias sąlygas grįžti į darbo rinką reikia daug aspektų apimančių politinių sprendimų, į kuriuos būtų įtrauktas mokymasis visą gyvenimą ir veiksmai, kuriais kovojama su darbu be garantijų bei skatinamas darbas su garantijomis ir diferencijuota darbo organizavimo praktika; prašo Komisiją ir valstybes nares sustiprinti lyčių aspektą visose darbo vietų kūrimo programose, kuriant aukštos kokybės darbo vietas pagal TDO deramo darbo darbotvarkę;

39.  pabrėžia, kad ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas priklauso nuo to, ar bus pašalintas moterų išsilavinimo (60 proc. universiteto absolventų Europoje yra moterys) ir jų dalyvavimo bei pozicijų darbo rinkoje atotrūkis; pabrėžia, kad reikia kovoti su horizontaliąja ir vertikaliąja segregacija, nes tokia segregacija trukdo moterims įsidarbinti kai kuriuose sektoriuose ir neleidžia užimti aukštesnių pareigų įmonėse; pabrėžia, kad teigiamais galiojančiuose teisės aktuose numatytais veiksmais, ypač kai kurių valstybių narių viešajame sektoriuje, buvo pagerinta lyčių lygybė patekimo į darbo rinką lygmenyje, bet ją dar reikia gerinti visuose karjeros lygmenyse;

Dalyvavimas priimant sprendimus ir moterų verslumas

40.  pabrėžia, kad šalyse, kurios jau priėmė teisės aktus dėl privalomų kvotų, nustatytas didesnis, nors ir skirtingas, moterų skaičius įmonių valdybose ir kad valstybėse narėse, kurios nesiėmė privalomų priemonių, įmonės dar labiau tolsta nuo tikslo pasiekti priimtiną lyčių pusiausvyrą; pabrėžia, kad reikia skatinti taikyti skaidrias procedūras skiriant moteris į biržinių bendrovių nevykdomųjų valdybų narių pareigas; ragina viešajame ir privačiajame sektoriuje numatyti savanoriškas programas, kuriomis būtų skatinama skirti moteris eiti vykdomąsias pareigas; ragina Komisiją į strategiją įtraukti konkrečias priemones dėl vienodo moterų ir vyrų atstovavimo vadovaujamose pareigose ir remti Tarybą derybose dėl direktyvos dėl subalansuoto abiejų lyčių atstovavimo nevykdomosiose valdybose priėmimo; ragina Tarybą kuo anksčiau priimti bendrą poziciją dėl šios direktyvos projekto;

41.  ragina Komisiją kurti valstybėms narėms paskatas, kuriomis būtų siekiama labiau subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo savivaldybių tarybose, regionų ir nacionaliniuose parlamentuose bei Europos Parlamente, ir pabrėžia, kad rinkimų sąrašus svarbu sudaryti atsižvelgiant į lytį; pabrėžia kvotų svarbą didinant moterų dalyvavimą priimant politinius sprendimus; ragina visas ES institucijas imtis vidinių priemonių, kad būtų padidinta lygybė jų sprendimus priimančiose institucijose, į aukštus ES postus siūlant atitinkamai vieną moterį ir vieną vyrą; mano, kad lygybės turi būti reikalaujama iš Komisijos ir kad Komisijos narių skyrimas lygybės pagrindu yra svarbus rodiklis dėl būsimų darbų lygybės srityje;

42.  atkreipia dėmesį, kad moterų ir vyrų dalyvavime priimant politinius, viešuosius ir ekonominius sprendimus nėra pusiausvyros ir kad atstovavimo moterims kliūtys gali būti priskiriamos diskriminacijai dėl lyties ir stereotipais pagrįstai elgsenai, kuri ir toliau pastebima įmonėse, politikoje ir visuomenėje; pažymi, kad moterys sudaro 60 proc. visų neseniai įgijusių aukštąjį išsilavinimą asmenų, bet joms nepakankamai atstovaujama tam tikrose, pvz., mokslo ir mokslinių tyrimų, srityse; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti moterų informuotumą apie mokymosi galimybes šiose srityse ir užtikrinti, kad moterys turėtų tokias pačias galimybes kaip ir vyrai siekdamos gauti atitinkamą darbą ir siekti karjeros; pažymi, kad apkritai moterų karjerai nebūdingi įspūdingi šuoliai; ragina valstybes nares skatinti ir remti moteris, kad jų karjera klostytųsi sėkmingai, be kita ko, imantis tokių teigiamų veiksmų, kaip tinklų kūrimo ir kuravimo programos, taip pat kurti tinkamas sąlygas ir užtikrinti tokias pat kaip vyrų galimybes visais amžiaus tarpsniais mokytis, būti paaukštintai, keisti ir kelti kvalifikaciją; pabrėžia, jog svarbu, kad politika, kuria siekiama lygių vyrų ir moterų teisių užimtumo srityje, pripažintų galimą moterų pažeidžiamumą aukščiausių pareigybių profesijose; pabrėžia, kad visų pirma Komisija turėtų remti politiką kovai su priekabiavimu darbo vietoje(32);

43.  pabrėžia, kad moterys sudaro 52 proc. visų Europos gyventojų, bet tik vieną trečdalį savarankiškai dirbančių ar visų naujai pradedančių verslą ES asmenų; pabrėžia paramos programų svarbą verslininkėms ir mokslininkėms ir ragina ES šias moteris remti konkretesnėmis priemonėmis; ragina Komisiją išanalizuoti ir parengti pasiūlymų, kaip būtų galima moteris paskatinti imtis verslo; pabrėžia, kad potencialios verslininkės ir mokslininkės turėtų būti informuotos apie paramos programas ir finansavimo galimybes; ragina valstybes nares remti priemones ir veiksmus, skirtus padėti ir patarti moterims, kurios nusprendė tapti verslininkėmis, ir skatinti moterų verslumą, sudaryti palankesnes ir paprastesnes sąlygas gauti finansavimą, sumažinti biurokratizmą ir pašalinti kitas kliūtis, trukdančias moterims pradėti veiklą;

Finansiniai ištekliai

44.  atkreipia dėmesį, kad skirtingų lyčių atstovai vis dar gauna nevienodą darbo užmokestį, nors ši tendencija pastaraisiais metais tapo mažiau ryški; pabrėžia, kad vyrų ir moterų užmokesčio skirtumas atsiranda dėl nepakankamo moterų dalyvavimo darbo rinkoje, vertikaliosios ir horizontaliosios segregacijos ir dėl to, kad sektoriuose, kuriuose dirba labai daug moterų, dažnai mokamas mažesnis užmokestis; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2006/54/ES ir pateikti konkrečias teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į struktūrinius darbo užmokesčio skirtumus, kad būtų užtikrintas darbo užmokesčio skaidrumas ir taikomos sankcijos, taip sumažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, ir šiuo klausimu kasmet teikti pažangos ataskaitas; ragina valstybes nares pripažinti naujosios direktyvos dėl viešųjų pirkimų, kaip priemonės lyčių lygybės principo taikymo politikai remti ir stiprinti, potencialą ir apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimus, grindžiamus galiojančiais valstybių narių teisės aktais dėl vienodų sąlygų taikymo ir lyčių lygybės kaip būtinąsias viešųjų pirkimų sutarčių sąlygas; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti, ar būtų įmanoma į viešuosius pirkimus įtraukti socialines sąlygas ir jas panaudoti gerinant socialinės įtraukties politiką; pripažįsta, kad ši mintis gali būti tobulinama tik užtikrinant teisę į konkurenciją ES;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant fiskalinę politiką ir teikiant socialinės apsaugos bei viešąsias paslaugas atsižvelgti į demografines tendencijas ir namų ūkių dydžio ir sudėties pokyčius;

46.  ragina Komisiją remti valstybes nares kovojant su skurdu, kuris per krizę dar padidėjo ir nuo kurio dažniausiai kenčia vienišos motinos ir kuris skatina socialinę atskirtį;

47.  ragina Komisiją remti valstybes nares, kad vykdydamos pagrindinę moterų dalyvavimo darbo rinkoje strategiją, valstybės narės daugiau naudotųsi struktūriniais fondais investicijoms į valstybinę vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūrą;

48.  pakartoja, kad dabartinė Direktyva 2006/54/EB nepakankamai veiksminga, kad būtų galima kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir pasiekti lyčių lygybės užimtumo ir profesinėje srityje tikslą; primygtinai ragina Komisiją neatidėliojant peržiūrėti šią direktyvą;

49.  mano, kad politika ir priemonės, kuriomis siekiama kovoti su jaunimo nedarbu, kaip antai Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva, turi atitikti konkrečius vaikinų ir merginų poreikius, kad jiems būtų suteikta galimybė patekti į darbo rinką; primena, kad nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų moterų skaičius viršija vyrų skaičių; taip pat ragina rinkti pagal lytį suskirstytus jaunimo nedarbo duomenis, kad būtų galima parengti pagal poreikius pritaikytą, faktais grindžiamą politiką;

50.  ragina Komisiją 2014 m. investicijų paketą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą labiau orientuoti į mergaičių ir moterų konkrečią padėtį ir konkrečius poreikius;

51.  pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią moterų įgūdžių praradimui, tobulinti jų įgūdžius arba suteikti joms galimybę mokytis, kad jos galėtų iš naujo integruotis į darbo rinką prieš tai visą laiką skyrus tik vaikų ir kitų šeimos narių priežiūrai, svarbu keistis geriausios patirties pavydžiais ir kurti iniciatyvas; taip pat pabrėžia, kad, siekiant išvengti nepakankamo aukštos moterų kvalifikacijos, kaip dažnai pasitaiko imigrančių atveju, išnaudojimo, svarbu pagerinti ir palengvinti diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą;

Sveikata

52.  ragina Komisiją remti valstybes nares užtikrinant kokybiškas, geografiniu požiūriu tinkamas ir lengvai prieinamas paslaugas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, saugaus ir teisėto dirbtinio aborto, kontracepcijos ir bendrosios sveikatos priežiūros srityse;

53.  primygtinai ragina Komisiją į savo būsimą ES sveikatos strategiją įtraukti seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, kad būtų užtikrinta vyrų ir moterų lygybė ir būtų papildyta nacionalinės lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių politika;

54.  ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į lytiniu būdu plintančių ligų prevenciją ir prevencinius metodus, taip pat į prevenciją ir mokslinius tyrimus siekiant tobulinti ankstyvą ligų, pvz., moterų vėžio (krūties, gimdos kaklelio ir kiaušidžių), nustatymą atliekant reguliarų ginekologinį patikrinimą;

55.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir Pasaulio sveikatos organizacijai iš psichikos ir elgesio sutrikimų sąrašo išbraukti lytinės tapatybės sutrikimus ir derybose dėl Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-os versijos (TLK–11) užtikrinti, kad lytinei tapatybei būtų taikoma nauja nepatologinė klasifikacija;

56.  pripažindamas seksualinių ir reprodukcinių sveikatos teisių svarbą, ragina Komisiją sukurti geriausios patirties lytinio ir santykių švietimo pavyzdį jaunimui visoje Europoje;

57.  pabrėžia, kad Komisija turi atlikti lyčių auditą, siekdama užtikrinti, kad ES sveikatos politika ir ES finansuojami moksliniai tyrimai padėtų labiau spręsti moterų sveikatos problemas ir jų diagnozės nustatymo problemas;

58.  pabrėžia, kad svarbu rengti informuotumo didinimo kampanijas dėl lytims būdingų ligos simptomų bei lyčių vaidmenų ir stereotipų, turinčių poveikį sveikatai, ir ragina Komisiją finansiškai remti su lyčių aspektu susijusių mokslinių tyrimų programas;

59.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares teikti (medicininę) paramą vaisingumui ir panaikinti diskriminaciją siekiant gauti nevaisingumo gydymą ir medicininę pagalbą reprodukcijai; šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia paramos įvaikinant svarbą;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti lytinio švietimo programas mokyklose, konsultuoti jaunimą ir sudaryti galimybes gauti kontraceptinių priemonių;

Žinios, švietimas ir žiniasklaida

61.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares kurti paskatas tam, kad būtų kompetentingai mokoma naudotis žiniasklaida – kritiškai vertinti jos turinį, abejoti stereotipų ir struktūrų tikrumu, ir keistis geriausios patirties pavyzdžiais dėl iki šiol naudotos mokomosios medžiagos peržiūrėjimo, ar joje lyčių vaidmenys pateikiami stereotipiškai; todėl ragina Komisiją remti informuotumo didinimo programas dėl stereotipų, seksizmo ir tradicinių lyčių vaidmenų švietimo ir žiniasklaidos srityse, taip pat rengti kampanijas dėl teigiamų moterų ir vyrų vaidmenų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad kova su moksleivių, tėvų ar mokytojų priekabiavimu ir išankstiniu nusistatymu prieš LGBTI asmenis mokyklose turėtų būti dalis ES pastangų kovojant su lyčių stereotipais; pabrėžia, kad rengiant pedagogus svarbu didelį dėmesį skirti lyčių aspektui, kad jie galėtų atskleisti lyčių lygybės ir visuomenės įvairovės pranašumus;

62.  ragina valstybes nares ir ypač žiniasklaidos reguliavimo institucijas atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje moteriai suteikiamą vaidmenį, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, ir skatinti subalansuotą, nestereotipišką moterų vaizdą, kuriuo gerbiamas moterų orumas, įvairūs vaidmenys ir tapatybė, ir užtikrinti, kad komercinėje audiovizualinėje žiniasklaidoje nebūtų jokios diskriminacijos dėl lyties, nebūtų pateikiami moteris žeminantys vaizdai, visų pirma internetinėse žiniasklaidos priemonėse, kuriomis dažnai nusitaikoma į moteris ir mergaites; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turėtų sudaryti moterims daugiau galimybių gauti darbą žiniasklaidos priemonėse, visų pirma sprendimų priėmimo pareigose; ragina Komisiją didinti valstybių narių informuotumą apie tai, kad visuomeninė ir teisėta žiniasklaida turėtų rodyti pavyzdį pateikdama įvairovę; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingiau įsipareigoti naikinti žiniasklaidos platinamus seksistinius stereotipus ir atkreipia dėmesį į svarbias priemones, įtrauktas į Parlamento pranešimą dėl su lytimi susijusių stereotipų panaikinimo, kuris buvo priimtas 2013 m.;

63.  pažymi lemiamą švietimo ir įgalėjimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais ir diskriminacija dėl lyties ir į teigiamą jų poveikį moterims ir visuomenei bei apskritai ekonomikai; pabrėžia, kad labai svarbu šias vertybes nuo ankstyvo amžiaus perduoti vaikams ir vykdyti informavimo kampanijas darbo vietose bei žiniasklaidoje, per kurias būtų pabrėžiamas vyrų vaidmuo skatinant lygybę, sąžiningą šeimos pareigų pasidalijimą ir profesinio bei asmeninio gyvenimo derinimą;

64.  pabrėžia, kad lyčių lygybės principų laikymasis turėtų būti vienas iš kriterijų, taikomų visoms ES finansuojamoms kultūros, švietimo ir mokslinių tyrimų programoms, ir prašo Komisijos įtraukti į programą „Horizontas 2020“ specialią su lytimi susijusių mokslinių tyrimų sritį;

65.  paveda Komisijai atlikti tyrimą, kokį poveikį lyčių vaizdavimas viešojoje erdvėje, žiniasklaidos priemonėse ir švietimo įstaigose daro kasdieniam gyvenimui, visų pirma skiriant dėmesį priekabiavimui mokyklose, neapykantą kurstančioms kalboms ir smurtui dėl lyties;

66.  ragina Komisiją remti kampanijas ir iniciatyvas, kad paskatintų aktyvų piliečių, visų pirma moterų ir migrančių, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime;

Žvilgsnis iš pasaulinės perspektyvos

67.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos vystomajam bendradarbiavimui ir toliau būtų taikomas požiūris, grindžiamas žmogaus teisėmis, ypač lyčių lygybe, moterų gebėjimų stiprinimu, kova su bet kokia smurto prieš moteris forma ir vaikų darbo panaikinimu; pabrėžia, kad visuotinė galimybė naudotis sveikatos priežiūros, ypač seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, paslaugomis ir susijusiomis teisėmis yra pagrindinė žmogaus teisė, ir pabrėžia teisę gauti savanoriškas šeimos planavimo paslaugas, įskaitant saugią ir teisėtą nėštumo nutraukimo priežiūrą, informavimą ir švietimą, siekiant sumažinti motinų ir kūdikių mirtingumą ir išgyvendinti bet kokio pobūdžio smurtą dėl lyties, įskaitant tokią praktiką kaip lyties organų žalojimas, vaikų, per ankstyvos ir priverstinės santuokos, žudymas dėl lyties, prievartinė sterilizacija ir vedybinis prievartavimas;

68.  pabrėžia, kad lyties aspektą būtina įtraukti į visus programavimo apsirūpinimo maistu saugumo srityje elementus, nes moterys atsakingos už 80 proc. žemės ūkio Afrikoje;

69.  ragina Komisiją stengtis nustatyti tam tikrą kaimynystės politikos ir vystomojo bendradarbiavimo, taip pat prekybos ir diplomatinių santykių standartą, kuriuo moterų teisės būtų apibrėžiamos kaip viena iš žmogaus teisių ir būtų įpareigojama jų laikytis ir jos būtų visų ES partnerysčių ir dvišalių derybų struktūrinių dialogų dalis; pabrėžia, kad svarbus dalyvaujamasis bendradarbiavimas su visais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su moterų teisių organizacijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos bei regionų vyriausybinėmis asociacijomis vykdant vystomąjį bendradarbiavimą; ragina Komisiją suvokti, kad pripažinus mergaičių svarbą pasaulio vystymuisi, sukuriama sistema, kuria užtikrinama, kad tų mergaičių žmogaus teisės bus gerbiamos, remiamos ir įgyvendinamos; ir ragina į lyčių lygybės strategiją po 2015 m. įtraukti Mergaičių deklaraciją ir jos siekius; pabrėžia, kad svarbu vykdyti informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas bendruomenėse, kuriose vyksta žmogaus teisių pažeidimai dėl lyties;

70.  ragina Komisiją paskatinti valstybes nares parengti veiksmų planą, pagrįstą JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis Nr. 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; primena tarptautinei bendruomenei apie būtinas moterų ir mergaičių apsaugos priemones, visų pirma jų apsaugą nuo prievartavimo, naudojamo kaip karo ginklas, ir nuo prievartinės prostitucijos; griežtai smerkia tai, kad seksualinis smurtas prieš moteris toliau naudojamas kaip karo ginklas; pabrėžia, jog būtina daugiau nuveikti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės aktų, per konfliktus nukentėjusioms moterims ir mergaitėms būtų suteikta galimybė gauti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas ir psichologinę paramą ir kad būtų užtikrinama nukentėjusiųjų apsauga;

71.  primygtinai ragina užtikrinti, kad ES ir jos valstybių narių teikiamai humanitarinei pagalbai nebūtų taikomi kitų partnerių paramos teikėjų nustatyti apribojimai, susiję su būtinu medicininiu gydymu, įskaitant galimybę saugiai nutraukti nėštumą moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu;

72.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti lygybės principu pagrįstą prieglobsčio ir migracijos politiką ir kaip pagrindu suteikti prieglobstį pripažinti gresiantį lyties organų žalojimą, sukurti atitinkamas gaires bei koordinuoti geriausios patirties pavyzdžius; pabrėžia individualios gyvenimo šalyje teisės, visų pirma migrantėms, patiriančioms smurtą šeimoje, būtinybę, nes antraip atsiranda galios disbalansas; ragina Komisiją įvertinti ir nustatyti kokių konkrečių veiksmų galima imtis, kad būtų užtikrintas prieglobsčio prašančių moterų teisių stiprinimas ir jų laikymasis per visą prieglobsčio teikimo procedūrą;

73.  ragina Komisiją rinkti su lyčių aspektu susijusius duomenis, siekiant atlikti poveikio moterims vertinimą klimato, aplinkos ir energetikos politikos srityse;

74.  pabrėžia, kad, nors krizių valdymo ir karinio bei pilietinio pobūdžio misijose, kuriose dalyvauja ES, dalyvauja pareigūnai lyčių klausimais, lieka neišspręsta problema, kaip padidinti moterų dalyvavimą vykdant operacijas ir misijas, visais sprendimų priėmimo lygmenimis ir derybose dėl taikos ir atkūrimo procesų; primygtinai teigia, kad kiekvienai misijai turėtų būti parengta speciali mergaičių ir moterų teisių ir lyčių lygybės strategija; taip pat mano, kad į kitą EIVT veiksmų planą žmogaus teisių srityje reikėtų įtraukti specialų skyrių lyčių lygybės klausimais; pabrėžia nuolatinio ir intensyvaus Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir EIVT bendradarbiavimo šiuo klausimu svarbą;

Instituciniai mechanizmai ir lyčių aspekto integravimas

75.  ragina Komisiją skatinti visuose valdymo lygmenyse, visose srityse ir kiekvienam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taikyti lyčių aspekto integravimo, biudžeto formavimo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyties poveikio vertinimo koncepcijas ir taip užtikrinti konkrečius lyčių lygybės tikslus; ragina Audito Rūmus taip pat įtraukti lyčių apsektą vertinant Sąjungos biudžeto vykdymą; ragina valstybes nares sudarant biudžetą taip pat įtraukti lyčių aspektą, kad būtų išnagrinėtos vyriausybės programos ir politikos kryptys, jų poveikis išteklių paskirstymui ir jų indėlis skatinant vyrų ir moterų lygybę;

76.  taip pat ragina Komisiją skatinti valstybių narių, moterų teisių organizacijų ir socialinių partnerių bendradarbiavimą;

77.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai finansuoti nacionalines lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija tarnybas; ragina Komisiją atidžiai stebėti, ar nacionalinių skundus nagrinėjančių institucijų veikla ir procedūros, susijusios su direktyvomis dėl lyčių lygybės įgyvendinimu, yra veiksmingos; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina Komisiją remti Europos lyčių lygybės chartijos įgyvendinimą vietos vyrų ir moterų gyvenime, remti nevyriausybinių organizacijų, visų pirma moterų teisių organizacijų ir kitų lyčių lygybės srityje dirbančių organizacijų veiklos tęstinumą skiriant tinkamą ir iš anksto numatomą finansinę paramą; šiuo klausimu taip pat ragina ir toliau finansiškai remti „Daphne“ programą ir nemažinti jos matomumo, kad visų pirma moterų teisių organizacijos valstybėse narėse vietoje ir toliau galėtų kovoti su smurtu prieš moteris;

78.  pabrėžia Komisijos ir Parlamento partnerystės svarbą, todėl siūlo, kad už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui kasmet žodžiu ir raštu teiktų strategijoje nustatytų tikslų pažangos ataskaitą – tiek iš Komisijos perspektyvos, tiek iš valstybių narių perspektyvos, ataskaitose pritaikant kiekvienos šalies požiūrį ir konkrečią informaciją apie kiekvieną valstybę narę;

79.  ragina Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba ir sušaukti metinį ES aukščiausiojo lygio susitikimą lyčių lygybės ir moterų teisių klausimais, kad būtų nustatyta pasiekta pažanga ir atnaujinti įsipareigojimai;

o
o   o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 181, 2013 6 29, p. 4.
(2) OL L 224, 2003 9 6, p. 1.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(4) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(5) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(6) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
(7) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.
(8) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(9) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(10) OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(11) OL C 130, 2011 4 30, p. 4.
(12) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų priedas.
(13) OL C 166, 1995 7 3, p. 92.
(14) OL C 320 E, 2005 12 15, p. 247.
(15) OL C 348 E, 2010 12 21, p. 11.
(16) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
(17) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65.
(18) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.
(20) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0375.
(21) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.
(22) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79.
(23) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0073.
(24) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0045.
(25) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.
(26) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0488.
(27) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.
(28) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0128.
(29) Europos Komisijos 2012 m. moterų ir vyrų lygybės pažangos ataskaita (SWD(2013)0171), p. 8.
(30) Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Pagrindinių teisių agentūros pagrindinių rezultatų ataskaitos 83–84 ir 92–93 psl.
(31) Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Pagrindinių teisių agentūros pagrindinių rezultatų ataskaitos 87 psl.
(32) Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas. Pagrindinių teisių agentūros pagrindinių rezultatų ataskaitos 96 p.

Teisinis pranešimas