Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2634(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0655/2015

Pateikti tekstai :

B8-0655/2015

Debatai :

PV 06/07/2015 - 12
CRE 06/07/2015 - 12

Balsavimas :

PV 09/07/2015 - 12.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0268

Priimti tekstai
PDF 366kWORD 128k
Ketvirtadienis, 2015 m. liepos 9 d. - Strasbūras
Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas
P8_TA(2015)0268B8-0655/2015

2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo (2015/2634(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015)0063),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Europai – reformuotas finansų sektorius“ (COM(2014)0279),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos finansų priežiūros institucijų sistemos peržiūros ataskaitas (COM(2014)0509 ataskaita dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir COM(2014)0508 ataskaita dėl Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV)),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014)0168),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl žaliosios knygos „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (O-000075/2015 – B8-0564/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Parlamentas savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliucijoje dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo pabrėžė, jog reikia gerinti galimybes patekti į kapitalo rinkas naudojantis naujais finansavimo šaltiniais, taip pat pažymėjo, kad komerciniai bankai tikriausiai ir toliau bus vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių ir kad valstybėms narėms itin svarbu sukurti naujus šaltinius, kurie papildytų nusistovėjusius mechanizmus ir panaikintų finansavimo spragą, kartu numatant atitinkamą prie realiosios ekonomikos poreikių pritaikytą reguliavimo ir priežiūros sistemą;

B.  kadangi Komisija savo 2014 m. kovo 27 d. komunikate dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo nagrinėjo galimybes imtis veiksmų, kuriais būtų galima diversifikuoti finansavimą, plėtoti Europos kapitalo rinkas ir gerinti galimybes gauti finansavimą, ypač MVĮ, pvz., akcijų ir įmonių obligacijų rinkų, paprasto ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais, padengtų obligacijų ir neviešo platinimo srityse;

C.  kadangi, kaip pareiškė Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, pirmasis Komisijos strateginis prioritetas yra sustiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti investuoti siekiant kurti darbo vietas;

D.  kadangi nepakankamai reglamentuojamos ir kontroliuojamos kapitalo rinkos buvo pagrindinė finansų krizės protrūkio priežastis; kadangi svarstant naujus pasiūlymus, visų pirma dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, reikia tinkamai į tai atsižvelgti;

E.  kadangi prasidėjus finansų krizei ES institucijos priėmė daug teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti, kad tokių krizių nekiltų ateityje, ir sukurti finansinio stabilumo aplinką, nes tai būtina tikrai tvaraus augimo sąlyga; kadangi šie teisės aktai turėtų būti laikomi sistema, kurioje veikia kapitalo rinkų sąjunga, o ne jos kliūtimi;

F.  kadangi sumažinus kapitalo rinkų susiskaidymą galėtų sumažėti kapitalo sąnaudos ir pagerėti jo paskirstymas, vadinasi, tai galėtų skatinti verslo augimą, ypač MVĮ, ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje;

G.  kadangi kai kurios ES institucijos ir privatusis sektorius šiuo metu ieško sprendimų ar rengia rekomendacijas, siekdami toliau plėtoti kapitalo rinkas, pvz., paprasto ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais, neviešo platinimo, nuosavo kapitalo finansavimo, Europos padengtų obligacijų ir pradinio viešo akcijų platinimo (PVAP) srityse;

H.  kadangi kapitalo rinkų sąjunga turi papildyti ir toliau vystyti visas ankstesnes priemones reguliavimo srityje (Kapitalo reikalavimų direktyvą (KRD), Finansinių priemonių rinkų II direktyvą (FPRD II) ir Finansinių priemonių rinkų reglamentą (FPRR));

Ekonominės aplinkybės

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad keletą pastarųjų dešimtmečių investicijos į realiąją ekonomiką Europoje sąlyginai mažėjo nepaisant to, kad per tą patį laikotarpį Europos ir pasaulio finansų sektoriaus apimtis labai padidėjo; pažymi, kad realioji ekonomika labai priklausoma nuo bankų ir kad ji jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą;

2.  pažymi, kad didžiulės apimties valstybės intervencijos nuo krizės, kurią sukėlė finansų sektoriaus nepakankamumas, pradžios lėmė didelį likvidumą, tačiau tai nepadidino realiosios ekonomikos finansavimo paklausos;

3.  pažymi, kad prieš krizę netrūko tarpvalstybinių srautų, tačiau jie buvo sutelkti tarpbankinio skolinimo ir paskolų srityse, kuriais dažnai naudodavosi didelį svertą naudojantys investuotojai, o tai sudarė sąlygas perkelti riziką vidaus rinkoje;

4.  pažymi, kad prioritetu tapo ES bankų sektoriaus stabilumo atkūrimas, į antrą planą nustūmęs ilgalaikių investicijų finansavimą ir realiąją ekonomiką;

5.  pažymi, kad draudimo sektoriuje yra didelės nenaudojamo kapitalo atsargos, kurias būtų galima efektyviau panaudoti pagerinus reglamentavimo sistemą, t. y. persvarsčius tam tikrų investicijų, kurias vykdo draudimo sektorius, kapitalo reikalavimus;

6.  pažymi, kad nepaisant gerai sutvarkytos ES kapitalo rinkos teikiamų galimybių, negalima nekreipti dėmesio į tai, kad esama didžiulių kliūčių kitose srityse, pvz., mokesčių, visų pirma praktikos, kurią taikant skatinamas skolos ir nuosavo kapitalo santykis, nemokumo ir apskaitos taisyklės; mano, kad ES teisės aktų suderinimas šiose srityse automatiškai neduotų papildomos naudos ir kad šiame kontekste neverta pradėti taikyti tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) Europoje;

7.  pabrėžia, kad finansinės integracijos lygis nuo krizės pradžios sumažėjo, nes bankai ir investuotojai grįžta į savo šalių rinkas;

8.  pabrėžia, kad paklausa ir pasiūla gali būti skatinamos užtikrinant pasitikėjimą realiąja ekonomika, pvz., valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis nustatant aiškius įsipareigojimus gerinti investicijoms palankią aplinką ir didinti teisinį tikrumą investuotojams, parengti ilgalaikius stabilizavimo tikslus, konkurencingumui ir augimui palankią teisės aktų sistemą, taip pat skatinti ir įvairinti investicijas į infrastruktūrą, vadinasi, suteikti įmonėms galimybių sudaryti ilgalaikius planus;

9.  pripažįsta, kad Europos ateitis priklauso nuo jos gebėjimo kurti inovacijas; mano, kad pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo būtina sąlyga yra ne tik inovacijoms palankios reglamentavimo sistemos sukūrimas, bet ir nesudėtinga, tinkama ir įvairiapusė įmonių prieiga prie finansavimo;

10.  pažymi, kad finansavimo sąlygų Europos įmonėms gerinimo pagrindas turi būti sustiprintas ekonominis ir finansinis stabilumas (tai apima reformų įgyvendinimą visose valstybėse narėse);

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad netobulos kapitalo rinkos lėmė netinkamą rizikos vertinimą ir neatitikimą tarp planuotos grąžos ir realios patiriamos rizikos, o tai lėmė nepalankių sąlygų susidarymą rinkose įmonėms, ypač MVĮ; mano, kad vienas iš kapitalo rinkų sąjungos tikslų turėtų būti rinkų veiksmingumo padidinimas ir sąžiningo, tinkamo ir ekonomiškai pagrįsto rizikos ir grąžos santykio ES kapitalo rinkose užtikrinimas;

Tikras europietiškas požiūris

12.  mano, kad nors, pvz., JAV greičiau negu ES atsigavo po finansų krizės (iš dalies joms tai pavyko dėl to, kad JAV finansinė sistema labiau diversifikuota), ES turi sukurti savo kapitalo rinkų sąjungos versiją pasitelkdama kitų pasaulio šalių patirtį, bet jos tiesiogiai nekopijuodama; tačiau pabrėžia, kad turėtų būti taikomas racionalus požiūris vienodų ar panašių trečiųjų šalių standartų pripažinimo klausimu, kad būtų galima užtikrinti Europos ir tarptautinių finansų rinkų suderinamumą;

13.  mano, kad taikant tikrą europietišką požiūrį į kapitalo rinkas turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinius įvykius, kad Europa išliktų patraukli tarptautiniams investuotojams ir kad nebūtų bereikalingų teisės aktų skirtumų ir dubliavimosi;

14.  pabrėžia, kad procentine BVP išraiška Europa taupo daugiau negu JAV (šie rodikliai atitinkamai siekia 20 ir 17 proc.), tačiau ES savitarpio fonduose taupomos lėšos sudaro tik 50 proc. JAV lygio, o lėšos pensijų fonduose – tik 35 proc.; be to, nurodo, kad ES akcijų rinkos, įmonių obligacijų rinkos ir pakeitimas vertybiniais popieriais sudaro 60, 35 ir 20 proc. atitinkamų JAV rinkų lygio;

15.  pabrėžia, kad Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės MVĮ sektoriaus skirtingas ekonomines ir kultūrines ypatybes, kad būtų galima išvengti nenumatytų kapitalo rinkų sąjungos įgyvendinimo aplinkybių, kurios gali išryškinti esamą galimybių gauti finansavimą valstybėse narėse disbalansą;

16.  ragina Komisiją laikytis europietiško požiūrio stiprinant ir diversifikuojant finansavimo šaltinius ir investicijas į Europos įmones pasitelkiant kapitalo rinkų sąjungą, kuri grindžiama Europos bankininkystės ir kapitalo rinkų ypatybėmis ir tarpusavio priklausomybe, kartu atsižvelgiant į Europos verslo finansavimo modelio ypatumus ir poreikį vystyti nebankinius finansavimo šaltinius augimui skatinti ir papildyti juos būdais, kuriuos taikydami rinkos dalyviai galėtų gauti paskolų, kapitalo ir rizikos kapitalo tiesiogiai iš rinkos; pažymi, kad Komisija nebūtinai turi pasikliauti vien tarpusavio vertinimais su kitomis jurisdikcijomis; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad nereikia ignoruoti kultūrinių skirtumų ir kad reikia taikyti tinkamas priemones siekiant su jais susidoroti; be to, mano, kad Komisija, vykdydama kapitalo rinkų reformą, turėtų atsižvelgti į naujausias technologijas ir plėtrą;

17.  ragina Komisiją pripažinti, kad verslo modelių ir valstybių narių finansų rinkų skirtumai gali būti naudingi ir juos gali būti verta išlaikyti visoje Europoje;

18.  pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjungos kūrimas ir ją reglamentuojančių teisės aktų priėmimas turėtų būti vykdomi turint tikslą visoje ES sukurti gerai veikiančias kapitalo rinkas, papildyti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų ekonomikos augimą; pabrėžia, kad po finansų krizės buvo imtasi su bankų sektoriaus priežiūra susijusių veiksmų, tačiau jie nebuvo taikomi kapitalo rinkoms; pabrėžia, kad esama finansų sektorių skirtumų, todėl reikia ir skirtingų sprendimų; vis dėlto pabrėžia, kad turi būti užtikrintos vienodos sąlygos visiems dalyviams, vykdantiems panašią finansavimo veiklą, ir kad pagrindinis visų sektorių tikslas turi būti geresnis kapitalo paskirstymas visai Europos ekonomikai ir geresnis turimų nenaudojamų kapitalo atsargų panaudojimas;

19.  pabrėžia, kad dėl šios priežasties reikia atlikti sąžiningą ir visapusišką kapitalo inventorizaciją ir atsižvelgti į visų per pastaruosius metus priimtų bylų bendrą poveikį kapitalo rinkoms; pažymi, kad tai reiškia ir nuodugnią peržiūrą, ar griežti bankų ir draudimo sektoriams taikomi kapitalo reikalavimai turėtų būti persvarstyti;

20.  pabrėžia, kad kuriant kapitalo rinkų sąjungą nereikia išradinėti dviračio, bet reikia pripažinti, jog įmonių finansavimas Europoje grindžiamas gerai parengtomis, istoriškai susiformavusiomis struktūromis, kurios, nepaisant jų trūkumų, yra sėkmingos ir atsparios krizėms, ir kad tolesnis įvairinimas ir naujų šaltinių plėtra galėtų būti vertingi siekiant užtikrinti, kad įvairių tipų įmonės turėtų papildomą finansavimo šaltinį;

21.  pažymi, kad tradiciniai finansavimo per bankus kanalai dažnai yra netinkami inovaciniams projektams ir MVĮ; pabrėžia, kad nepakankamos galimybės gauti finansavimą MVĮ yra viena iš didžiausių ekonomikos augimo kliūčių ES; pabrėžia, kad MVĮ vis dar sunku gauti bankų paskolų ir kad reikalingos bankų finansavimo alternatyvos, visų pirma gerinant verslo aplinką rizikos kapitalui, tarpusavio skolinimui, neviešam platinimui, MVĮ paskolų pavertimui vertybiniais popieriais, skatinant kreditų unijas, taip pat visoje ES standartizuojant su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis (VPSP) susijusias taisykles;

22.  pabrėžia, kad veiksmingesnis kapitalo paskirstymas ES ne visada lemia didesnius tarpvalstybinius kapitalo srautus; primena, kad kai kuriose valstybėse narėse susidariusius nekilnojamojo turto burbulus tam tikru atžvilgiu skatino itin didelės kapitalo įplaukos;

23.  pabrėžia, kad būtina nustatyti esamas finansines struktūras, kurios pasirodė esą veiksmingos ir kurias dėl to reikėtų išlaikyti, taip pat struktūras, kurias reikia iš esmės pagerinti; mano, kad veiksmingos struktūros turėtų būti siūlomos vietos ir decentralizuotoms finansų institucijoms;

24.  primena sėkmingas ES masto iniciatyvas, pvz., kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) iniciatyvą, kurią įgyvendinant ES investiciniai fondai, vykdantys veiklą visose valstybėse narėse, labai išaugo (dabar jie turi beveik 8 trilijonus EUR turto); mano, kad kitas geras pavyzdys yra Alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (AIFV) direktyva;

25.  palankiai vertina tai, kad buvo priimtas Europos ilgalaikių investicijų fondų (EIIF) reglamentas; mano, kad EIIF galėtų pakartoti KIPVPS pažangą skatinant aktyvesnį kapitalo skyrimą ilgalaikiams projektams, kuriems reikalingas finansavimas, pvz., projektams infrastruktūros ir energetikos sektoriuose, visų pirma tarpvalstybinio lygmens; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ypatingos investicijų programos (pvz., Europos strateginių investicijų fondas (ESIF)) ilguoju laikotarpiu galėtų būti sėkmingai prijungiamos prie įprastų ES fondų; mano, kad instituciniai investuotojai galėtų būti kviečiami prisidėti prie Europos kapitalo rinkų jų valdomomis lėšomis; mano, kad instituciniai investuotojai ir sąlygos, kuriomis jie gali patekti į rinką, turi atlikti svarbų kapitalo rinkų sąjungos plėtros vaidmenį;

26.  primena anksčiau finansų rinkų integravimo srityje atliktą darbą, pvz., finansinių paslaugų veiksmų planą (1999 m.), Giovannini pranešimą ir Larosière pranešimą, taip pat raginimus Komisijai remtis šiais pranešimais rengiant kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą;

27.  ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti kiekvienos valstybės narės dabartinę kapitalo rinkų padėtį, išsamiame ekonominiame tyrime pateikti vertinimą, kur ir kokiu mastu esama ES lygmens kliūčių investicijoms per kapitalo rinkas, ir nurodyti, kokiomis priemonėmis, įskaitant ne teisėkūros procedūromis ir rinkomis grįstas strategijas, šios kliūtys galėtų būti pašalintos arba sumažintos; mano, kad šis tyrimas yra būtina sąlyga, kad kapitalo rinkų sąjunga veiktų sėkmingai; ragina Komisiją paspartinti šį procesą;

28.  ragina Komisiją nustatyti finansų ir kapitalo rinkų tarpvalstybinę riziką, kurią ES sukelia valstybių narių instituciniai, teisiniai ir reglamentavimo skirtumai, ir imtis spręsti su ja susijusias problemas taikant veiksmingas priemones, kad būtų galima racionalizuoti tarpvalstybinius kapitalo srautus ir sumažinti investuotojų tendencingumą savo šalies atžvilgiu;

29.  ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į pasiūlą, visų pirma išnagrinėti ir šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių neprofesionalieji ir instituciniai investuotojai negali sutelkti ir transformuoti pakankamai kapitalo, kad būtų sustiprintos atskiros finansinės paslaugos ir ilgalaikės investicijos į realiąją ekonomiką;

30.  siūlo Komisijai skatinti investuotojų ir įmonių, kaip kapitalo rinkų vartotojų, švietimą finansų srityje ir stiprinti ES duomenų ir mokslinių tyrimų prieinamumą standartizuojant ir tobulinant duomenų rinkimo tvarką, siekiant padėti įmonėms ir investuotojams suprasti skirtingų paslaugų, kurias teikia kapitalo rinkų dalyviai, lyginamąsias sąnaudas ir naudą;

31.  ragina Komisiją ištirti būdus, kaip sumažinti nenuoseklų MVĮ informavimą kapitalo rinkose, analizuojant kredito reitingų agentūrų rinką ir naujiems šios rinkos dalyviams sudaromas kliūtis; atkreipia dėmesį į nepriklausomų Europos kredito agentūrų, siūlančių ir smulkiems investuotojams ekonomiškai efektyvius reitingus, idėją;

32.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą informaciją apie ketinimą persvarstyti Prospekto direktyvą siekiant spręsti dabartinės prospekto sistemos trūkumų problemą; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti jos procedūras proporcingai mažinant administracinę naštą emitentams ir sąrašų bendrovėms, ypač kai tai susiję su MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėmis; mano, kad gali būti verta analizuoti būdus, kaip geriau pritaikyti reikalavimus atsižvelgiant į turto ir (arba) investuotojų ir (arba) emitentų tipą; pažymi, kad, jei planuojama teikti informacija būtų standartizuota ir prieinama skaitmeniniu formatu, būtų sustiprintas skaidrumas, o sandorio sąnaudos sumažėtų;

33.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį aiškumą, kokia bus kapitalo rinkų sąjungos sąveika su kitais dviem Europos investicijų plano ramsčiais, t. y. Europos strateginių investicijų fondu ir Europos investavimo konsultacijų centru;

34.  pabrėžia, kad svarbu integruoti kapitalo rinkų iniciatyvas į kitas politikos darbotvarkes, pvz., į bendrosios skaitmeninės rinkos vystymą, taip pat į šiuo metu bendrovių teisės ir įmonių valdymo srityje įgyvendinamas reformas, siekiant užtikrinti įvairių reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusių iniciatyvų ryšį bei nuoseklumą ir, savo ruožtu, maksimalų teigiamą įvairių sričių politikos, susijusios su ekonomikos augimu ir darbo vietų kūrimu, šalutinį poveikį;

Kapitalo rinkų sąjungos komponentai

35.  laikosi nuomonės, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų veikti laipsniškai, o jos prioritetai turėtų būti trejopi: pirma, skatinti veiksmingiausią santaupų paskirstymą gilinant ir įvairinant įmonėms prieinamus finansų šaltinius ir siūlyti santaupų turintiems asmenims ir investuotojams didesnį pasirinkimą investuojant, didesnį skaidrumą ir portfelio diversifikaciją; antra, padėti labiau švelninti riziką kuriant tvirtesnes tarpvalstybines rinkas, stiprinant finansų sistemų atsparumą neigiamam didelių finansinių krizių poveikiui ir švelninant ypač didelių sukrėtimų poveikį; trečia, užtikrinti, kad būtų rastas veiksmingas papildomas realiosios ekonomikos finansavimo šaltinis;

36.  prireikus ragina Komisiją teikti pasiūlymus siekiant peržiūrėti esamus teisės aktus, pirmiausia susijusius su kredito reitingų agentūromis ir audito įmonėmis, siekiant padidinti investuotojų apsaugą ir baigti įgyvendinti su ja susijusias priemones;

37.  pabrėžia, kad būtina pašalinti esamas tarpvalstybinio finansavimo, ypač reikalingo MVĮ, kliūtis, siekiant didinti kapitalo rinkų sąjungos naudą įvairaus masto įmonėms, veikiančioms visose geografinėse vietovėse;

38.  pabrėžia, kad esminis kapitalo rinkų sąjungos kūrimo principas turi būti didesnis dėmesys galutiniams kapitalo rinkų vartotojams, t. y. įmonėms ir investuotojams, ir pripažinimas, kad rinkos skirtos įmonėms ir investuotojams; todėl mano, jog įgyvendinant ES politiką ypatingas dėmesys turi būti skirtas siekiui užtikrinti, kad kapitalo rinkos įmonėms suteiktų geresnę prieigą prie kapitalo, o investuotojams – įvairias, skaidrias galimybes taupyti už prieinamą kainą;

39.  ragina Komisiją teikti nuoseklius pasiūlymus siekiant užtikrinti, kad kapitalo rinkų sąjunga būtų neatsiejama nuo aiškios strategijos, kaip spręsti priešingus rezultatus duodančios šešėlinės bankų sistemos poveikio problemą;

40.  pabrėžia, kad, norint prisidėti prie pirmiau minėtų prioritetų užtikrinimo, kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvomis turėtų būti siekiama riboti sudėtingumą, kartu didinant tarpininkavimo tarp santaupų turinčių asmenų ir investuotojų grandinės veiksmingumą ir mažinant jos sąnaudas, stiprinant galutinių vartotojų informavimą apie tarpininkavimo grandinę ir jos sąnaudų struktūrą, stiprinant investuotojų apsaugą, užtikrinant tarpininkavimo grandinės stabilumą tinkamomis prudencinėmis taisyklėmis ir užtikrinant, kad būtų pasirengta tarpininkų nesėkmėms ir kad jie galėtų būti pakeisti padarant kuo mažiau žalos finansų sistemai ir realiajai ekonomikai;

41.  palankiai vertina Komisijos planą įvertinti bendrą finansų reguliavimo, pirmiausia penkerių pastarųjų metų teisės aktų, poveikį; pabrėžia, kad vertinant esamus finansinius reglamentus būtina atsižvelgti į pirmiau minėtus prioritetus;

42.  pabrėžia, kad bankų finansavimas ir bankų, kaip tarpininkų, vaidmuo kapitalo rinkose yra svarbūs verslo finansavimo ramsčiai; atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų būti pagrįsta siekiu papildyti esminį bankų vaidmenį, o ne juos išstumti, nes bankų finansavimas ir toliau turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį finansuojant Europos ekonomiką; atkreipia dėmesį į svarbų ryšius su klientais stiprinančios banko veiklos vaidmenį finansuojant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones; jis gali būti naudojamas ir alternatyviems finansavimo būdams užtikrinti; primena strateginį tvirto ir diversifikuoto Europos bankų sektoriaus užtikrinimo aspektą; ragina Komisiją ištirti, kokias galimybes gauti banko paskolą visoje Sąjungoje turi MVĮ, ir šalinti nederamas kliūtis;

43.  pabrėžia, kad MVĮ turėtų būti užtikrintas pats didžiausias finansavimo struktūrų pasirinkimas, kad jos pačios galėtų rinktis skirtingų sąnaudų reikalaujančias ir skirtingo sudėtingumo finansavimo galimybes, įskaitant hipotekinį skolinimą ir pakeitimu vertybiniais popieriais pagrįstą finansavimą;

44.  pabrėžia, kad būtina puoselėti aplinką, kurioje priemonės, skirtos investuoti į kapitalo rinkas, pritrauktų didesnį namų ūkių ir įmonių santaupų srautą ir kurioje investuotojai būtų skatinami paskirstyti kapitalą už valstybių narių ribų; pabrėžia, jog būtinos tinkamos apsaugos priemonės, ypač namų ūkiams, siekiant užtikrinti, kad apie kapitalo rinkų investicijų pranašumus ir trūkumus būtų žinoma viskas; pabrėžia, kad svarbu plėsti galimybes įgyti išsilavinimą finansų srityje, siekiant gerinti investuotojų – ypač neprofesionaliųjų – pasitikėjimą kapitalo rinkomis; taip pat pabrėžia, kad švietimas finansų srityje turėtų būt nukreiptas į MVĮ, siekiant jas išmokyti naudotis kapitalo rinkomis;

45.  pabrėžia, kad KRS iniciatyvos turėtų sudaryti galimybes paskolų siekiantiems subjektams gauti lėšų iš rinkos šaltinių ir padėti padidinti paskolų formų įvairovę, pavyzdžiui, naudojant nuosavybės vertybiniais popieriais pagrįstas ir įmonių obligacijas, taip pat netiesioginio finansavimo formas, pagrįstas bankų ir rinkų sąveika;

46.  pabrėžia, kad, siekiant sukurti efektyvią KRS, svarbu sudaryti palankesnes sąlygas atlikti suvokiamą finansiniams subjektams prieinamų investavimo alternatyvų palyginimą; atsižvelgdamas į tai, ragina stiprinti bendrąją sistemą, kuria užtikrinamas skirtingų finansinių priemonių palyginamumas ir skaidrumas, visų pirma tinkamai įgyvendinant priemones, šiam tikslui numatytas FPRD, Draudimo tarpininkavimo direktyvoje (DTD) ir mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketuose; pabrėžia, kad svarbus tiek bendras teisėkūros nuoseklumas, tiek konkrečiai šių dokumentų teisinė tarpusavio darna, siekiant išvengti reguliacinio arbitražo ir užtikrinti kuo aukštesnį investuotojų apsaugos standartų lygį skirtingose rinkose;

47.  mano, kad KRS derėtų sukurti tinkamą reguliavimo aplinką, kuri skatina tarpvalstybinę prieigą prie informacijos apie įmones, suinteresuotas paskolų, nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo struktūromis, kad būtų skatinama dažniau naudoti ne bankų teikiamo finansavimo modelius, įskaitant sutelktinį finansavimą ir tarpusavio skolinimą; mano, kad MVĮ tokią informaciją turėtų atskleisti neprivaloma tvarka; pabrėžia, kad investuotojų apsaugos taisyklės turėtų būti taikomos visiems finansavimo modeliams vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar jie priskiriami bankų ar ne bankų teikiamo finansavimo modeliams; mano, jog tokia sistemai taip pat reikėtų, kad sisteminės svarbos finansų tarpininkai ne bankų sektoriuje būtų atsparesni sisteminiu požiūriu ir būtų labiau prižiūrimi;

48.  mano, kad tam tikrų finansinių priemonių standartizavimas ir prieinamumas visoje ES vidaus rinkoje galėtų būti tinkama priemonė, padedanti didinti likvidumą, stiprinti bendrosios rinkos veikimą ir sudaryti Europos kapitalo rinkų visapusiškos apžvalgos ir priežiūros galimybes, tinkamai atsižvelgiant į geriausią šiuo metu valstybių narių taikomų standartų praktiką; pabrėžia, jog reikia išsaugoti galimybę išleisti konkrečius atskirų emitentų ir investuotojų poreikius atitinkančias finansines priemones;

49.  primena, kad istorinėje finansinių paslaugų veiksmų plano apžvalgoje raginama išanalizuoti dvi teisines spragas, kurios atsirado pasibaigus jo įgyvendinimui, poreikį atidžiai išnagrinėti ypatingą vidaus rinkai sukurtų priemonių poveikį euro zonos veikimui ir poreikį vienu metu tobulinti rinkos integraciją ir priežiūrą; ragina Komisiją rengiant veiksmų planą padaryti visas būtinas išvadas iš šio precedento;

50.  pabrėžia, kad teisinė ir priežiūros sistemos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant išvengti pernelyg didelės rizikos prisiėmimo ir nestabilumo finansų rinkose; pabrėžia, kad tvirtas KRS projektas turi būti įgyvendinamas drauge taikant griežtą ES masto ir nacionalinę priežiūrą, įskaitant tinkamas makroprudencines priemones; mano, kad, neskaitant kitų galimų alternatyvų, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) būtų galima suteikti svarbesnį vaidmenį didinant priežiūros konvergenciją;

51.  ragina Komisiją atidžiai įvertinti kapitalo rinka pagrįsto kredito finansavimo riziką bei atitinkamą patirtį besiformuojant 2007–2008 m. finansų krizei ir spręsti su ja susijusias problemas;

Kapitalo rinkų pritaikymas MVĮ

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad galimais esamos finansų tarpininkų reguliavimo sistemos pakeitimais ir papildymais turėtų būti siekiama panaikinti patekimo į rinką kliūtis mažiems ir vidutiniams tarpininkams ir sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą, ypač novatoriškoms veiklą pradedančioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat užtikrinti prudencinių standartų proporcingumą rizikai;

53.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, ir Direktyvos 2013/34/ES nuostatos, susijusios su tam tikrais įmonės valdymo pareiškimo elementais (COM(2014)0213); visų pirma mano, kad šis pasiūlymas galėtų tapti priemone, skirta remti akcininkams patrauklią aplinką, gerinant investavimo į akcinį kapitalą grandinės efektyvumą; pabrėžia, kad patikima ir praktiška įmonių valdymo sistema sustiprintų KRS;

54.  pabrėžia, kad kapitalo rinkų sudėtingumas neturėtų sukelti MVĮ atskirties, nes tai įmonės, kurioms labiausiai reikalingas papildomas finansavimas, ypač valstybėse narėse, kurios patiria (patyrė) ekonominių sunkumų; pabrėžia, kad sėkmingam MVĮ finansavimui palanki aplinka apima poreikį sukurti MVĮ palankias ekonomines ir reguliavimo sąlygas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu; ypač pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į galimybę supaprastinti MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių prieigos prie PVAP tvarką, kartu užtikrinant, kad būtų išsaugoti griežti įmonių atsparumo ir atitikties PVAP reikalavimams vertinimo kriterijai; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip dar galima padėti MVĮ pritraukti investicijų;

55.  primena, kad informacijos apie MVĮ finansinę padėtį trūkumas yra viena iš didžiausių kliūčių investuoti į šio tipo įmones; ragina nuodugniai apsvarstyti būdus ir priemones, kuriais galima padidinti investuotojų prieigą prie skaidrių ir palyginamų duomenų apie MVĮ, kiek įmanoma apribojant papildomą naštą šioms įmonėms;

56.  ragina Europos viešosiose rinkose sukurti įvairią ir patrauklią visų dydžių įmonių finansavimo bazę, kartu ES finansiniame reglamentavime, turinčiame poveikio naujo augimo bendrovėms, propaguojant koncepciją „visų pirma galvokime apie mažuosius“, taip pat persvarstant ES finansinį reglamentavimą, kad būtų galima 30–50 % sumažinti įmonių įtraukimo į biržos sąrašus administracines sąnaudas;

57.  mano, kad, atsižvelgiant į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių svarbą kuriant naujas darbo vietas, turi būti geriau išnaudojamos ne bankų teikiamo finansavimo galimybės, pavyzdžiui, plėtojant specializuotas antrines rinkas (pvz., MVĮ augimo rinkas) ir vykdant paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais; palankiai vertina iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti tvarią, skaidrią pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, sukuriant specialią reguliavimo sistemą, kurioje vienodai apibrėžiamas aukštos kokybės pakeitimas vertybiniais popieriais ir taikomi veiksmingi rizikos stebėsenos, matavimo ir valdymo metodai; vis dėlto pabrėžia, kad MVĮ labai skirtingos ir kad pakeitimas vertybiniais popieriais nėra vienintelė turima priemonė; todėl ragina Komisiją taikyti įvairius metodus ir atsižvelgti į prekybos vietų įvairovę, siekiant pagerinti MVĮ finansavimą;

58.  remia pasiūlymus gerinti Europos įmonių, ypač MVĮ, galimybes gauti duomenis; drauge atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos duomenų kaina yra maža, palyginti su bendromis sandorio sąnaudomis;

59.  ragina Komisiją stiprinti gebėjimą stebėti į bankininkystę panašios tarpininkavimo veiklos, vykdomos už reguliuojamo bankų sektoriaus ribų, rūšis, apimtis ir tendencijas, taip pat įgyvendinti atitinkamas priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų taikomas principas „vienoda rizika, vienodos taisyklės“;

60.  pažymi, kad privataus kapitalo ir rizikos kapitalo investicijos yra įdomi finansavimo alternatyva, ypač veiklą pradedančioms įmonėms; ragina Komisiją parengti papildomas priemones, remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant Europos rizikos kapitalo fondų ir Europos socialinio verslumo fondų veiklą, kad būtų galima pašalinti pagrindinius ES rizikos kapitalo rinkų trūkumus, pavyzdžiui, informacijos investuotojams trūkumą; mano, kad specialios duomenų bazės, skirtos rinkti savanoriškai pateikiamą informaciją apie MVĮ ir veiklą pradedančias įmones, sukūrimas galėtų būti naudinga priemonė siekiant teikti informaciją investuotojams, taip galiausiai padidinant rinkos subjektų įvairovę ir dar labiau sustiprinant rizikos kapitalo rinkas valstybėse narėse;

61.  palankiai vertina pastangas remti privataus platinimo rinkų plėtrą taikant standartinius dokumentus ir apibrėžtis, kartu užtikrinant, kad galimi investuotojai būtų pakankamai informuoti apie šios formos investavimo riziką ir naudą;

62.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, rengiant naujus pasiūlymus dėl fondų fondo, kuris būtų KRS dalis, neatsirastų spragų bendrame sisteminės ir specifinės rizikos vertinime ir valdyme;

63.  tvirtina, kad kuriant KRS būtina sustiprinti ir pagerinti ES veiklos koordinavimą tarptautiniu lygmeniu, visų pirma Didžiojo dvidešimtuko (G20), Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO), Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (IASB) ir Bazelio komiteto veikloje;

Nuoseklios ES kapitalo rinkų reguliavimo aplinkos kūrimas

64.  dar kartą pabrėžia, kad svarbus nuosavo kapitalo finansavimas, kuris gali padėti švelninti rizikos poveikį ir sumažinti pernelyg didelį įsiskolinimą ir sverto poveikį finansų sistemoje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti ir sumažinti pernelyg didelę privačių bendrovių nuosavo kapitalo finansavimo reguliavimo naštą; pabrėžia, kad svarbu spręsti apmokestinimo šališkumo skolos, o ne nuosavo kapitalo naudai problemą;

65.  supranta, kad nemokumo taisyklių skirtumai apsunkina tarpvalstybinių turto grupių kūrimą (taigi ir pakeitimo vertybiniais popieriais procesą); šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą spręsti tarpvalstybinio nemokumo problemą tiek, kiek tai būtina siekiant sukurti gerai veikiančią KRS; ragina įsteigti gaivinimo ir pertvarkymo sistemą subjektams, kurie nėra bankai, ypač pagrindinėms sandorio šalims (PSŠ);

66.  primena mokėjimo sistemų ir vertybinių popierių atsiskaitymų vaidmenį pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje ir ragina šiuo tikslu sukurti Europos rinkos infrastruktūrą, taip pat koordinuotai bei labiau suderintai stebėti ypatingos svarbos rinkos infrastruktūrą, ypač galimybę sukurti pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų bazę, kurioje būtų užregistruoti kiekvieno pakeitimo vertybiniais popieriais dalyviai, atsekamos rinkos dalyvių bendros pozicijos ir srautai tarp jų, stebimas politikos iniciatyvų efektyvumas ir veiksmingumas, taip pat nustatomi galimai besiformuojantys burbulai ir mažinama informacijos asimetrija;

67.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į informacinių ir ryšių technologijų vaidmenį, reikia spręsti kibernetinių išpuolių grėsmės problemą ir užtikrinti visos finansų sistemos atsparumą tokiems išpuoliams;

68.  ragina Komisiją padidinti finansinės informacijos palyginamumą ir kokybę, atsižvelgiant į dabartinę apskaitos standartų sistemą, taip pat į pasaulinę perspektyvą ir konservatyvius vertės nustatymo modelius bei reikalavimų proporcingumą; supranta, kad pirmiausiai turi būti įvertintas praktinis neseniai persvarstytos Europos apskaitos teisės taikymas;

69.  pabrėžia, kad būtina atlikti visų papildomų teisės aktų, įskaitant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, poveikio vertinimą bei sąnaudų ir naudos analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad nauji teisės aktai ne visada gali būti tinkamas politinis atsakas į šiuos iššūkius ir kad reikia apsvarstyti galimybę taikyti ne teisėkūros ir rinka grindžiamus metodus, o kai kuriais atvejais ir esamus nacionalinius sprendimus; ragina Komisiją atitinkamuose teisės aktuose įgyvendinti proporcingumo principą, kad būtų padidintas teigiamas poveikis MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

70.  mano, kad visapusiškai veiksmingos KRS pagrindiniai elementai turėtų būti sukurti ne vėliau kaip 2018 m.; pakartoja raginimą išsamiai išanalizuoti dabartinę ES kapitalo rinkų padėtį ir esamas ES masto kliūtis; ragina Komisiją paspartinti darbą rengiant veiksmų planą ir kuo greičiau pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų pasiektas tikslas iki 2018 m. pabaigos sukurti visiškai integruotą bendrą ES kapitalo rinką;

71.  pažymi, kad besivystanti skaitmeninė aplinka turėtų būti vertinama kaip galimybė pagerinti kapitalo rinkų sektoriaus veiklą ir padidinti jo naudą įmonėms, investuotojams ir plačiajai visuomenei;

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0202.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0161.

Teisinė informacija - Privatumo politika