Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2232(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0178/2015

Pateikti tekstai :

A8-0178/2015

Debatai :

PV 07/09/2015 - 24
CRE 07/09/2015 - 24

Balsavimas :

PV 08/09/2015 - 5.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0288

Priimti tekstai
PDF 316kWORD 142k
Antradienis, 2015 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Žmogaus teisės ir technologijos trečiosiose šalyse
P8_TA(2015)0288A8-0178/2015

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“ (2014/2232(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(1),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. priimtas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtas IRT sektoriaus gaires dėl JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitą dėl saviraiškos laisvės internete(3) ir į ESBO specialiojo įgaliotinio žiniasklaidos laisvės klausimais reguliariąją ataskaitą, pristatytą per 2014 m. lapkričio 27 d. vykusį ESBO nuolatinės tarybos posėdį(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 23 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ataskaitą (A/69/397)(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 30 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą „Teisė į privatų gyvenimą skaitmeniniame amžiuje“(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. JT specialiojo pranešėjo teisės į saviraiškos ir nuomonės laisvę ataskaitą (A/HRC/23/40), kurioje nagrinėjamas valstybių vykdomo ryšių duomenų sekimo poveikis žmogaus teisių į privatų gyvenimą ir nuomonės ir saviraiškos laisvę užtikrinimui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Teisės reikalų ir žmogaus teisių komiteto ataskaitą dėl masinio sekimo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo žmogaus teisių, tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimu ataskaitą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: Jungtinių Tautų sistemos „Apsaugoti, gerbti, padėti“ įgyvendinimas“(9),

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(10) ir į 2014 m. metinę ataskaitą dėl EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms(11),

–  atsižvelgdamas į Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacijos 2013 m. metinę ataskaitą(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Interneto politika ir valdymas. Europos vaidmuo formuojant būsimą interneto valdymą“(13),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 24 d. daugiasubjekčio forumo „NETmundial“ pareiškimą(14),

–  atsižvelgdamas į pirmininko santrauką apie dalyvavimą 9-ajame interneto valdymo forume, vykusiame 2014 m. rugsėjo 2–5 d. Stambule,

–  atsižvelgdamas į galiojančias Europos Sąjungos ribojamąsias priemones, be kita ko, embargą telekomunikacijų įrangai, informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT) ir stebėsenos priemonėms,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 599/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(15),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos peržiūros(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3–4 d. Vienoje surengtą 19-tąjį Vasenaro susitarimo dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės plenarinį posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 24 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje “(17),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. lapkričio 21 d. išvadas dėl eksporto kontrolės politikos peržiūros,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(19),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principo pažeidimų neatidėliotinų atvejų, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl skaitmeninės laisvės,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Interneto valdymo forumo įgaliojimų pratęsimo(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(22),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Edwardo Snowdeno rašytinį pareiškimą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetui(23),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir vykstančias derybas dėl ES prisijungimo prie jos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0178/2015),

A.  kadangi technologijų plėtra ir galimybė naudotis atviru internetu yra vis svarbesnės siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti ir visapusiškai gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, daryti teigiamą poveikį išplečiant žodžio laisvės, galimybės gauti informacijos, teisės į privatų gyvenimą ir susirinkimų ir asociacijų laisvės taikymo mastą visame pasaulyje;

B.  kadangi technologijų sistemos gali būti netinkamai naudojamos kaip priemonės žmogaus teisėms pažeisti, imantis cenzūros, sekimo, neteisėto prisijungimo prie prietaisų, tyčinio trikdymo, perėmimo, informacijos ir asmenų atsekimo ir stebėjimo veiksmų;

C.  kadangi šiuos veiksmus vykdo viešieji ir privatieji subjektai, be kita ko, vyriausybės ir teisėsaugos organai, taip pat nusikalstamos organizacijos ir teroristų tinklai, siekdami pažeisti žmogaus teises;

D.  kadangi aplinkybės, kuriomis IRT kuriamos ir naudojamos, didele dalimi apibrėžia, kokį poveikį šios technologijos gali daryti – jomis gali būti skatinama puoselėti arba pažeisti žmogaus teises; kadangi informacinės technologijos, ypač programinė įranga, retai yra naudojamos tik vienu tikslu, dažniausia jos yra dvejopo naudojimo, atsižvelgiant į jų galimybes pažeisti žmogaus teises, taip pat programinė įranga yra kalbos forma;

E.  kadangi IRT buvo pagrindinės priemonės, kurios sudarė galimybę žmonėms organizuoti socialinius judėjimus ir protestus įvairiose šalyse, ypač autoritarinių režimų šalyse;

F.  kadangi poveikio žmogaus teisėms tame kontekste, kuriame technologijos bus naudojamos, vertinimą lemia nacionalinių ir regioninių teisinių sistemų, pagal kurias reguliuojamas technologijų naudojimas, tvirtumas ir politinių bei teisminių institucijų gebėjimas prižiūrėti tokį naudojimą;

G.  kadangi skaitmeninėje srityje privatieji subjektai atlieka vis didesnį vaidmenį visose socialinės veiklos srityse, tačiau vis dar nenustatytos apsaugos priemonės, kuriomis jiems būtų užkertamas kelias taikyti pernelyg didelius pagrindinių teisių ir laisvių apribojimus; kadangi dėl to privatieji subjektai atlieka aktyvesnį vaidmenį vertinant turinio teisėtumą ir plėtojant kibernetinio saugumo sistemas ir sekimo sistemas, kurios gali daryti neigiamą poveikį žmogaus teisėms visame pasaulyje;

H.  kadangi internetas reiškia revoliuciją dėl jo teikiamų galimybių keistis visų rūšių duomenimis, informacija ir žiniomis;

I.  kadangi šifravimas – svarbus metodas, kurį taikant padedama apsaugoti ryšius ir jais besinaudojančius žmones;

J.  kadangi daugiasubjekčio sprendimų priėmimo modelis – procesas, kuriuo užtikrinamas prasmingas, įtraukus ir atskaitingas visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vyriausybes, pilietinę visuomenę, technines ir akademines bendruomenes, privatųjį sektorių ir naudotojus, dalyvavimas, buvo naudingas interneto valdymui;

K.  kadangi žvalgybos agentūros sistemingai nepaisė kriptografijos protokolų ir produktų, kad galėtų perimti pranešimus ir duomenis; kadangi JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) surinko daugybę informacijos apie vadinamąjį nulinės dienos pažeidžiamumą (angl. zero-day exploits), t. y. IT saugumo spragas, kurios dar nežinomos visuomenei ar produkto pardavėjui; kadangi tokia veikla menkinamos visuotinės pastangos gerinti IT saugumą;

L.  kadangi ES žvalgybos tarnybos vykdė veiklą, kuria daromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms;

M.  kadangi, atsižvelgiant į dabartinę greitą technologijų plėtrą, teisminė ir demokratinė priežiūra ir apsaugos priemonės yra iš esmės neišplėtotos;

N.  kadangi su IRT susijusios kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu priemonės, taip pat interneto stebėsena gali daryti labai didelį neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir asmens laisvėms visame pasaulyje, įskaitant užsienyje gyvenančius ar užsienio šalyse keliaujančius ES piliečius, ypač dėl to, kad trūksta teisinio pagrindo, kuris būtų grindžiamas būtinumo, proporcingumo ir demokratinės bei teisminės priežiūros sąvokomis;

O.  kadangi interneto filtrai ir ryšių sekimas kenkia žmogaus teisių gynėjų gebėjimui naudotis internetu ir perduoti neskelbtiną informaciją ir jais pažeidžiami keli Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsniai, kuriais užtikrinama kiekvieno asmens teisė į privatumą ir saviraiškos laisvę;

P.  kadangi skaitmeninis saugumas ir skaitmeninė laisvė yra labai svarbūs ir negali pakeisti vienas kito, bet turėtų vienas kitą sustiprinti;

Q.  kadangi, atsižvelgiant į skaitmenines laisves, Europos Sąjunga gali rodyti pavyzdį tik tuomet, kai šios laisvės bus apsaugotos pačioje ES; kadangi todėl nepaprastai svarbu priimti ES duomenų apsaugos dokumentų rinkinį;

R.  kadangi kalbama apie labai svarbius socialinius interesus, kaip antai pagrindinių teisių apsauga, kurių negalima palikti vien rinkai ir kuriuos reikia reglamentuoti;

S.  kadangi pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo laikymasis ir veiksminga žvalgybos tarnybų, naudojančių skaitmeninę sekimo technologiją, parlamentinė priežiūra yra svarbūs tarptautinio bendradarbiavimo elementai;

T.  kadangi ES įsisteigusioms įmonėms priklauso svarbi pasaulinės IRT rinkos dalis, ypač susijusi su sekimo, stebėjimo, įsilaužimo ir kontroliavimo technologijų eksportu;

U.  kadangi pradėjus taikyti eksporto kontrolės priemones neturėtų būti pakenkta teisėtiems informacinių technologijų (IT) saugumo klausimų tyrimams ar IT saugumo priemonių plėtojimui, jei neturima nusikalstamų tikslų;

1.  pripažįsta, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra visuotinės ir turi būti ginamos pasauliniu mastu kiekvienu jų išraiškos aspektu; pabrėžia, kad ryšių sekimas pats savaime prieštarauja teisėms į privatų gyvenimą ir saviraišką, jeigu jis vykdomas nesivadovaujant tinkama teisine sistema;

2.  ragina Komisiją užtikrinti ES išorės veiksmų ir jos vidaus politikos sričių, susijusių su IRT, suderinamumą;

3.  mano, kad Edwardo Snowdeno atskleistas JAV NSA vykdytas masinis piliečių sekimas ir politikos lyderių šnipinėjimas, prie kurio aktyviai prisidėjo tam tikros ES valstybės narės, padarė didelę žalą ES žmogaus teisių politikos patikimumui ir pakenkė pasauliniam pasitikėjimui IRT nauda;

4.  primena valstybėms narėms ir susijusioms ES agentūroms, įskaitant Europolą ir Eurojustą, jų įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, taip pat laikantis tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų ir ES išorės politikos tikslų, nesidalyti žvalgybos duomenimis, kurie gali paskatinti žmogaus teisių pažeidimus trečiojoje žalyje, ir nenaudoti informacijos, gautos pažeidžiant žmogaus teises, pvz., vykdant neteisėtą sekimą, už ES ribų;

5.  pabrėžia, kad technologijų poveikis gerinant žmogaus teisių padėtį turėtų būti integruotas į visų sričių ES politiką ir programas, jei taikytina, siekiant puoselėti žmogaus teisių apsaugą ir propaguoti demokratiją, teisinės valstybės principą ir gerą valdymą, taip pat taikų konfliktų sprendimą;

6.  ragina aktyviai plėtoti ir platinti technologijas, kurios padeda apsaugoti žmogaus teises ir sudaro palankesnes sąlygas žmonėms pasinaudoti skaitmeninėmis teisėmis ir laisvėmis, taip pat užtikrinti jų saugumą ir kurias taikant būtų skatinama naudotis geriausios praktikos pavyzdžiais ir tinkamomis teisinėmis sistemomis, tuo pat metu garantuojant asmens duomenų saugumą ir neliečiamumą; ypač primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares skatinti visuotinį atvirųjų standartų ir nemokamos ir atvirosios programinės įrangos ir kriptografinių technologijų naudojimą ir plėtojimą;

7.  ragina ES didinti savo paramą subjektams, kurie stengiasi visais lygmenimis stiprinti IRT saugumo ir privatumo apsaugos standartus, įskaitant aparatinės įrangos, programinės įrangos ir ryšių standartus, taip pat tobulinti aparatinę ir programinę įrangą projektuojant numatytos privatumo apsaugos sistemas;

8.  ragina naudojantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone įsteigti žmogaus teisių ir technologijos fondą;

9.  primygtinai ragina pačią ES ir ypač EIVT naudoti šifravimą palaikant ryšius su žmogaus teisių gynėjais, kad gynėjams nekiltų pavojus ir kad jos pačios ryšiai su pašaliniais subjektais būtų apsaugoti nuo sekimo;

10.  ragina ES naudoti nemokamą ir atvirąją programinę įrangą, taip pat skatinti kitus subjektus tai daryti, nes tokia programinė įranga suteikia didesnį saugumą ir ja labiau užtikrinamos žmogaus teisės;

11.  atkreipia dėmesį į IRT plėtojimo svarbą konfliktinėse zonose, kad būtų skatinama taikos stiprinimo veikla, siekiant užtikrinti saugius šalių, dalyvaujančių taikaus konfliktų sprendimo procese, ryšius;

12.  ragina įgyvendinti sąlygas, kriterijus ir ataskaitų teikimo procedūras, kuriais būtų užtikrinta, kad ES finansinė ir techninė parama naujų technologijų plėtojimui trečiosiose šalyse nebūtų naudojama taip, kad būtų pažeidžiamos žmogaus teisės;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą, naudojantis turimais Europos paramos mechanizmais ir politikos priemonėmis, aktyviai bendradarbiauti su trečiųjų šalių vyriausybėmis ir toliau remti ir mokyti žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir nepriklausomus žurnalistus, saugiai naudojančius IRT savo veikloje, ir suteikti jiems galių, taip pat propaguoti susijusias pagrindines teises dėl privatumo, pvz., teisę į neapribotą prieigą prie interneto informacijos srautų, teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą, žodžio laisvę, susirinkimų laisvę, asociacijų laisvę ir spaudos bei informacijos skelbimo internete laisvę;

14.  atkreipia dėmesį į informatorių ir jų rėmėjų, įskaitant žurnalistus, sunkią padėtį po to, kai jie atskleidė piktnaudžiavimą sekimu trečiosiose šalyse; mano, kad tokius asmenis reikėtų laikyti žmogaus teisių gynėjais ir todėl jie nusipelno ES apsaugos, kaip reikalaujama pagal ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares kruopščiai išnagrinėti galimybę informatoriams užtikrinti tarptautinę apsaugą nuo persekiojimo;

15.  apgailestauja dėl to, kad saugumo priemonės, įskaitant kovos su terorizmu priemones, vis dažniau naudojamos kaip teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir politinių aktyvistų teisėtos veiklos apribojimo pretekstas; dar kartą pareiškia esąs įsitikinęs, kad nacionalinis saugumas niekada negali būti netikslinio, slapto ar masinio sekimo programų pateisinimas; primygtinai teigia, kad tokios priemonės turi būti taikomos griežtai laikantis teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių standartų, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą;

16.  ragina EIVT ir Komisiją skatinti demokratinę saugumo ir žvalgybos tarnybų priežiūrą vykdant politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, taip pat įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo programas; ragina Komisiją remti trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijas ir teisėkūros institucijas, kurios siekia pagerinti vietos saugumo tarnybų tikrinimą, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina priimti konkrečius įsipareigojimus, kuriuos reikia įtraukti į būsimą ES veiksmų planą dėl žmogaus teisių ir demokratizacijos;

17.  ragina Tarybą ir Komisiją propaguoti skaitmenines laisves ir neribotą prieigą prie interneto palaikant visų formų ryšius su trečiosiomis šalimis, įskaitant stojimo derybas, prekybos derybas, dialogus žmogaus teisių klausimais ir diplomatinius ryšius;

18.  pripažįsta, kad internetas tapo viešąja erdve ir rinka, kurioje laisvas informacijos srautas ir galimybė naudotis IRT yra būtini; todėl pabrėžia, kad reikia vienu metu skatinti ir apsaugoti skaitmeninę laisvę ir laisvąją prekybą;

19.  ragina į visus susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti nuostatas, kuriose būtų aiškiai nurodoma būtinybė skatinti, užtikrinti ir gerbti skaitmenines laisves, tinklo neutralumą, necenzūruojamą ir neribotą interneto prieigą, teises į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą;

20.  ragina ES kovoti su žmogaus teisių gynėjų naudojamo šifravimo, cenzūros apėjimo ir privatumo priemonių kriminalizavimu atsisakant riboti šifravimo naudojimą ES ir reikšti prieštaravimus trečiosios šalies vyriausybėms, kurios iškelia tokius kaltinimus žmogaus teisių gynėjams;

21.  ragina ES kovoti su šifravimo, kovos su cenzūra ir privatumo priemonių kriminalizavimu atsisakant riboti šifravimo naudojimą ES ir reiškiant prieštaravimus trečiosios šalies vyriausybėms, kurios kriminalizuoja tokias priemones;

22.  pabrėžia, kad siekiant sukurti veiksmingą ES vystymosi ir žmogaus teisių politiką reikės integruoti IRT aspektą ir įveikti skaitmeninę atskirtį, suteikiant pagrindinę technologinę infrastruktūrą ir palengvinant galimybes gauti žinių ir informacijos, kad būtų skatinami skaitmeniniai įgūdžiai, ir prireikus propaguojant atvirųjų standartų taikymą dokumentuose ir nemokamos ir atvirosios programinės įrangos naudojimą, kad būtų užtikrintas (ypač viešųjų institucijų) atvirumas ir skaidrumas – įskaitant duomenų apsaugos užtikrinimą skaitmeninėje erdvėje visame pasaulyje – ir geriau suprasti galimą IRT riziką ir naudą;

23.  ragina Komisiją remti skaitmeninių kliūčių, su kuriomis susiduria neįgalieji, šalinimą; mano, jog labai svarbu, kad įgyvendinant ES politiką, susijusią su žmogaus teisių puoselėjimu ir propagavimu visame pasaulyje, būtų siekiama mažinti neįgaliųjų skaitmeninę atskirtį ir pasiūlyti daugiau teisių apimančią sistemą, ypač atsižvelgiant į prieigą prie žinių, skaitmeninį dalyvavimą ir galimybes pasinaudoti naujomis internetu teikiamomis ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis;

24.  pabrėžia, kad teisėtu skaitmeniniu žmogaus teisių pažeidimų įrodymų rinkimu ir sklaida galima prisidėti prie pasaulinės kovos su nebaudžiamumu ir terorizmu; mano, jog tokia medžiaga tinkamai pagrįstais atvejais turėtų būti priimtina pagal tarptautinę (baudžiamąją) teisę ir kad ji galėtų būti naudojama kaip įrodymai teismo procesuose, laikantis tarptautinių, regioninių ir konstitucinių apsaugos priemonių; rekomenduoja tarptautinės baudžiamosios teisės srityje sukurti mechanizmus, skirtus nustatyti procedūroms, kurias taikant būtų patvirtinamas tokių duomenų autentiškumas ir jie būtų renkami siekiant panaudoti juos kaip įrodymus teismo procesuose;

25.  apgailestauja dėl to, kad tam tikros ES pagamintos informacinės ir ryšių technologijos ir sukurtos paslaugos yra parduodamos ir gali būti trečiosiose šalyse privačių asmenų, įmonių ir valdžios institucijų naudojamos konkrečiai siekiant pažeisti žmogaus teises vykdant cenzūrą, masinį sekimą, tyčinį trikdymą, perėmimą ir kontrolę, piliečių ir jų veiksmų sekimą ir stebėjimą (mobiliųjų) telefonų tinkluose ir internete; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios ES įsisteigusios įmonės gali suteikti technologijas ir paslaugas, kurios sudaro sąlygas daryti šiuos žmogaus teisių pažeidimus;

26.  pažymi, kad pavojų Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir trečiųjų šalių saugumui dažnai keliantys asmenys arba nedidelės grupės naudojasi skaitmeninių ryšių tinklais išpuoliams planuoti ir vykdyti ir kad reikia nuolat persvarstyti ir atnaujinti priemones ir taktiką, kurių reikia tokiam pavojui įveikti;

27.  mano, kad masinis sekimas, kuris yra nepagrįstas didesne teroro aktų rizika ir grėsme, pažeidžia būtinumo ir proporcingumo principus ir todėl yra žmogaus teisių pažeidimas;

28.  ragina valstybes nares skatinti visapusišką demokratinę žvalgybos tarnybų veiklos trečiosiose šalyse kontrolę, tikrinti, ar šios tarnybos veikia visapusiškai laikydamosi teisinės valstybės principo, ir užtikrinti, kad už neteisėtą veiklą atsakingos tarnybos ir asmenys atsakytų už savo veiksmus;

29.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į didesnį valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą ir informacijos mainus, taip pat ir naudojant skaitmeninį sekimą, užtikrinti šių tarnybų ir jų veiklos demokratinę kontrolę vykdant tinkamą vidaus, vykdomąją, teisminę ir nepriklausomą parlamentinę priežiūrą;

30.  pabrėžia, kad įmonių socialinės atsakomybės principai ir žmogaus teisių integravimo projektavimo etapu kriterijai, kuriuos sudaro technologiniai sprendimai ir inovacijos, apsaugantys žmogaus teises, turėtų būti patvirtinti ES teisėje, siekiant užtikrinti, kad interneto paslaugų teikėjai, programinės įrangos plėtotojai, aparatinės įrangos gamintojai, socialinių tinklų paslaugų teikėjai ir žiniasklaida, mobiliųjų telefonų ryšio teikėjai ir kiti subjektai pasauliniu mastu atsižvelgtų į galutinių vartotojų žmogaus teises;

31.  primygtinai ragina ES užtikrinti didesnį mobiliųjų telefonų paslaugų teikėjų ar interneto paslaugų teikėjų ir vyriausybių santykių skaidrumą ir skatinti skaidrumą palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis reikalaujant, kad mobiliųjų telefonų paslaugų ir interneto paslaugų teikėjai kasmet skelbtų išsamias skaidrumo ataskaitas, įskaitant ataskaitas apie veiksmus, kuriuos atlikti prašė valdžios institucijos, taip pat apie finansinius viešųjų institucijų ir mobiliųjų telefonų paslaugų ar interneto paslaugų teikėjų ryšius;

32.  primena įmonių subjektams jų atsakomybę savo pasaulinio masto veiksmais laikytis žmogaus teisių, nepaisant jų naudotojų buvimo vietos ir nepriklausomai nuo to, ar priimančioji šalis laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis; ragina IRT įmones, būtent įsisteigusias ES, įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, be kita ko, nustatant išsamaus patikrinimo politiką ir rizikos valdymo apsaugos priemones ir teikiant veiksmingas taisomąsias priemones, kai jų veikla sukėlė neigiamą poveikį žmogaus teisėms arba prie to prisidėjo;

33.  pabrėžia būtinybę veiksmingiau įgyvendinti ir stebėti ES reglamentus ir sankcijas, susijusius su IRT, įskaitant visą apimančių mechanizmų naudojimą, siekiant užtikrinti, kad visos šalys, įskaitant valstybes nares, laikytųsi teisės aktų ir būtų išsaugotos vienodos sąlygos;

34.  pabrėžia, kad pagrindinių teisių laikymasis yra pagrindinė sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, dalis;

35.  pritaria 2013 m. gruodžio mėn. sudaryto Vasenaro susitarimo sprendimui dėl eksporto kontrolės sekimo, teisės aktų įgyvendinimo ir žvalgybos informacijos rinkimo priemonių, taip pat tinklo sekimo sistemų srityse; primena vis dar itin neišsamų ES dvejopo naudojimo prekių režimo pobūdį, būtent ES dvejopo naudojimo prekių reglamentavimą, susijusį su veiksminga ir sisteminga žalingų IRT technologijų eksporto į nedemokratines šalis kontrole;

36.  todėl ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą dvejopo naudojimo prekių politikos peržiūrą ir atnaujinimą, nedelsiant parengti pasiūlymą dėl pažangių ir veiksmingų politikos priemonių, kuriomis būtų apribojamas ir reglamentuojamas paslaugų, susijusių su dvejopo naudojimo technologijų įdiegimu ir naudojimu, komercinis eksportas, sprendžiami galimo žalingo IRT produktų ir paslaugų eksporto į trečiąsias šalis klausimai, kaip susitarta 2014 m. balandžio mėn. bendrame Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškime; ragina Komisiją įvesti veiksmingas apsaugos priemones, kurios padėtų išvengti šių eksporto kontrolės priemonių žalos moksliniams tyrimams ir informacinių technologijų saugumo moksliniams tyrimams;

37.  pabrėžia, kad Komisijai turėtų turėti galimybę skubiai suteikti įmonėms, abejojančioms, ar prašyti eksporto licencijos, tikslią ir naujausią informaciją apie galimų sandorių teisėtumą ar galimą žalingą poveikį;

38.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kuriais būtų persvarstoma, kaip ES standartai, taikomi IRT, galėtų būti naudojami, siekiant užkirsti kelią galimam žalingam tokių technologijų ar kitų paslaugų eksporto į trečiąsias šalis poveikiui, kai tokios sąvokos, kaip „teisėtas leidimas perimti informaciją“, negali prilygti Europos Sąjungos sąvokoms arba, pavyzdžiui, kai tose šalyse žmogaus teisių padėtis yra prasta ir teisinė valstybė neegzistuoja;

39.  patvirtina, kad ES standartai, ypač ES pagrindinių teisių chartija, turėtų būti taikomi vertinant incidentus, kai dvejopo naudojimo technologijos naudojamos taip, kad gali būti ribojamos žmogaus teisės;

40.  ragina formuoti politiką, kuria būtų reglamentuojami pardavimai, susiję su nulinės dienos pažeidžiamumu (angl. zero-day exploits), siekiant išvengti jo panaudojimo kibernetinėse atakose ar neteisėtai prisijungiant prie prietaisų ir dėl to pažeidžiant žmogaus teises, ir šios taisyklės neturėtų daryti reikšmingo poveikio akademiniams ir kitiems geros valios moksliniams tyrimams saugumo srityje;

41.  apgailestauja dėl kai kurių Europos bendrovių ir tarptautinių bendrovių, kurios veikia ES ir prekiauja dvejopo naudojimo technologijomis, turinčiomis galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aktyvaus bendradarbiavimo su šalimis, kuriose pažeidinėjamos žmogaus teisės;

42.  ragina Komisiją viešai neleisti bendrovėms, įsitraukusioms į minėtą veiklą, dalyvauti ES viešųjų pirkimų procedūrose, nesuteikti mokslinių tyrimų ir vystymosi finansavimo ar kitos finansinės paramos;

43.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisių aspektams technologinės įrangos viešųjų pirkimų procesuose, ypač šalyse, kurios šioje srityje vykdo nepatikimą praktiką;

44.  ragina Komisiją ir Tarybą aktyviai ginti atvirą internetą, įvairių suinteresuotųjų subjektų sprendimų priėmimo procedūras, tinklo neutralumą, skaitmenines laisves ir duomenų apsaugos priemones trečiosiose šalyse naudojantis interneto valdymo forumais;

45.  smerkia šifravimo protokolų ir produktų silpninimą ir nepaisymą, ypač kuriuos vykdo žvalgybos tarnybos, siekiančios perimti užšifruotus pranešimus;

46.  įspėja dėl teisėsaugos privatizavimo per internetines įmones ir interneto paslaugų teikėjus;

47.  ragina išaiškinti normas ir standartus, kuriuos privatūs subjektai naudoja savo sistemoms vystyti;

48.  primena, kad svarbu įvertinti kontekstą, kuriame naudojamos technologijos, kad būtų galima visapusiškai suvokti jų poveikį žmogaus teisėms;

49.  primygtinai ragina skatinti priemones, kuriomis suteikiama anoniminio ir (arba) pseudoniminio interneto naudojimo galimybė, ir abejoja vienašališku požiūriu, kad tokios priemonės sudaro sąlygas tik nusikalstamai veiklai vykdyti, o ne suteikia galių žmogaus teisių aktyvistams ES ir už jos ribų;

50.  ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT formuoti pažangią ir veiksmingą politiką, kuria būtų reglamentuojamas dvejopo naudojimo technologijų eksportas, ir taip spręsti galimai žalingo IRT produktų ir paslaugų eksporto klausimą tarptautiniu lygmeniu ir taikanti daugiašalius eksporto kontrolės režimus, taip pat kitose tarptautiniuose organuose;

51.  pabrėžia, kad bet kokie reglamentavimo pokyčiai, kuriais siekiama padidinti eksporto kontrolės priemonių veiksmingumą nematerialiojo technologijų perdavimo atžvilgiu, negali kliudyti teisėtiems moksliniams tyrimams, informacijos prieinamumui ir mainams ir kad bet kurios galimos priemonės, pvz., ES dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų bendrieji eksporto leidimai, neturėtų turėti atgrasomojo poveikio asmenims ir MVĮ;

52.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad dabartine ir būsima eksporto kontrolės politika nebūtų ribojama teisėta saugumo srities mokslininkų veikla ir kad eksporto kontrolės priemonės būtų taikomos gera valia ir tik aiškiai nurodytoms technologijoms, kurias taikant ketinama vykdyti masinį sekimą, cenzūrą, tyčinį trikdymą, perėmimą ar kontrolę, taip pat sekti ir stebėti piliečius ir jų veiksmus (mobiliųjų) telefonų tinkluose;

53.  primena, kad tankiuoju tinklu grindžiamomis ad hoc belaidžio ryšio technologijomis suteikiama didelė galimybė teikti atsarginius tinklus tose vietovėse, kuriose internetas neprieinamas arba blokuojamas, ir taip gali būti padedama siekti pažangos žmogaus teisių srityje;

54.  ragina Komisiją paskirti nepriklausomų ekspertų grupę, kuri galėtų atlikti dabartinių ES IRT standartų poveikio žmogaus teisėms vertinimą, siekdama pateikti rekomendacijų dėl pataisų, kuriomis bus padidinta žmogaus teisių apsauga, ypač tuomet, kai sistemos yra eksportuojamos;

55.  pripažįsta, kad technologinė plėtra kelia iššūkį teisės sistemoms, nes jos turi būti pritaikytos prie naujų aplinkybių; pabrėžia, jog svarbu, kad politikos formuotojai daugiau dėmesio skirtų klausimams, susijusiems su skaitmenine ekonomika;

56.  ragina Komisiją įtraukti pilietinę visuomenę ir nepriklausomus ekspertus, įskaitant saugumo srities mokslininkus, į IRT srities veiklą trečiosiose šalyse, kad būtų užtikrintos naujausios ekspertinės žinios, kurios turėtų sudaryti sąlygas ateityje veiksmingos politikos formavimui;

57.  pabrėžia, kad būtina vengti nenumatytų pasekmių, pavyzdžiui, mokslinių ar kitokių geros valios tyrimų ir technologinės plėtros, informacijos mainų ir prieigos prie jos, saugumo žinių plėtojimo ar technologijų eksporto, jei jais padedama įgyti reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir puoselėti žmogaus teises, apribojimo arba atgrasomojo poveikio;

58.  mano, kad valdžios institucijų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimui pasauliniu mastu skaitmeninėje srityje, įskaitant Interneto valdymo forumą, būtina taikyti aiškią stabdžių ir atsvarų sistemą ir dėl šio bendradarbiavimo neturėtų nukentėti demokratinė ir teisminė priežiūra;

59.  pažymi, kad neužtenka savanoriško požiūrio ir kad reikalingos privalomos priemonės, kurias taikant įmonės būtų skatinamos, prieš parduodamos savo gaminius šalyje, atsižvelgti į jos žmogaus teisių padėtį ir atlikti savo technologijų poveikio žmogaus teisių gynėjams ir vyriausybės kritikams vertinimą;

60.  mano, kad reikia tikrinti eksportuojamas labai didelės rizikos prekes prieš jas išvežant iš ES, o nustačius pažeidimus – skirti baudas;

61.  ragina kiekvienam asmeniui suteikti teisę užšifruoti informaciją ir sudaryti tam reikiamas sąlygas; laikosi nuomonės, kad kontrolę turėtų vykdyti galutinis naudotojas, kuris turės įgyti reikiamų įgūdžių tokiai kontrolei tinkamai atlikti;

62.  ragina nustatyti šifravimo nuo pradžios iki galo (angl. end to end encryption) standartus, taikomus kaip savaime suprantamą dalyką visoms ryšių paslaugoms, kad vyriausybėms, žvalgybos agentūroms ir sekimo tarnyboms taptų sunkiau skaityti turinį;

63.  pabrėžia, kad valstybės žvalgybos tarnyboms tenka ypatinga atsakomybė stiprinti pasitikėjimą, ir ragina nutraukti masinį sekimą; mano, kad turi būti sprendžiamas ES piliečių stebėjimo, kurį vykdo Europos ir užsienio žvalgybos tarnybos, klausimas ir toks stebėjimas turi būti nutrauktas;

64.  nepritaria tam, kad Europos sekimo technologijos ir cenzūros priemonės būtų parduodamos ar platinamos autoritariniams režimams, kuriems vadovaujant neužtikrinama teisinė valstybė;

65.  ragina išplėsti tarptautinės informatorių apsaugos aprėptį ir ragina valstybes nares pateikti įstatymų pagal kuriuos jie būtų apsaugomi;

66.  ragina įsteigti JT pasiuntinio skaitmeninių laisvių ir duomenų apsaugos klausimais pareigybę ir ragina išplėsti už žmogaus teises atsakingo ES Komisijos nario veiklos sritį taip, kad technologijos taip pat būtų vertinamos atsižvelgiant į žmogaus teises;

67.  ragina parengti priemones, kurias taikant visame pasaulyje būtų apsaugotas aktyvistų, žurnalistų ir piliečių privatumas ir sudaromos sąlygos jiems internetu jungtis į tinklus;

68.  pabrėžia, kad teisė į prieigą prie interneto turėtų būti pripažinta žmogaus teise, ir ragina imtis priemonių skaitmeninei atskirčiai panaikinti;

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir EIVT.

(1) http://eeas.europa.eu/delegations/un_geneva/press_corner/focus/events/2012/20120625_en.htm.
(2) http://eeas.europa.eu/delegations/documents/eu_human_rights_guidelines_on_freedom_of_expression_online_and_offline_en.pdf.
(3) http://www.osce.org/fom/80723?download=true.
(4) http://www.osce.org/fom/127656?download=true .
(5) http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N14/545/19/PDF/N1454519.pdf?OpenElement.
(6) http://www.ohchr.org/EN/HRBodies/HRC/RegularSessions/Session27/Documents/A-HRC-27-37_en.doc.
(7) http://website-pace.net/documents/19838/1085720/20150126-MassSurveillance-EN.pdf/df5aae25-6cfe-450a-92a6-e903af10b7a2.
(8) Priimti tekstai P7_TA(2014)0230.
(9) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf?v=1392752313000/_/jcr:system/jcr:versionstorage/12/52/13/125213a0-e4bc-4a15-bb96-9930bb8fb6a1/1.3/jcr:frozennode
(10) http://www.oecd.org/daf/inv/mne/48004323.pdf
(11) http://www.oecd-ilibrary.org/docserver/download/2014091e.pdf?expires=1423160236&id=id&accname=ocid194994&checksum=D1FC664FBCEA28FC856AE63932715B3C
(12) https://www.icann.org/en/system/files/files/annual-report-2013-en.pdf
(13) COM(2014)0072.
(14) http://netmundial.br/wp-content/uploads/2014/04/NETmundial-Multistakeholder-Document.pdf
(15) OL L 173, 2014 6 12, p. 79.
(16) OL L 173, 2014 6 12, p. 82.
(17) COM(2014)0244.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.
(19) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.
(20) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0079.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0033.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.
(23) http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201403/20140307ATT80674/20140307ATT80674EN.pdf.

Teisinis pranešimas