Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2210(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0223/2015

Pateikti tekstai :

A8-0223/2015

Debatai :

PV 07/09/2015 - 26
CRE 07/09/2015 - 26

Balsavimas :

PV 08/09/2015 - 5.10
CRE 08/09/2015 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0290

Priimti tekstai
PDF 352kWORD 111k
Antradienis, 2015 m. rugsėjo 8 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Šeimos verslo įmonės Europoje
P8_TA(2015)0290A8-0223/2015

2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl šeimos verslo įmonių Europoje (2014/2210(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2003 m. nustatytus mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžimo kriterijus,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“ (COM(2012)0795),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. ekspertų grupės ataskaitą Europos Komisijai „Šeimos verslo įmonėms aktualių klausimų apžvalga: moksliniai tyrimai, politikos priemonės ir esami tyrimai“ (angl. „Overview of family-business-relevant issues: research, policy measures and existing studies“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act““ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0223/2015),

A.  kadangi nuosavybė saugoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsniu;

B.  kadangi šeimos verslo įmonės daug prisidėjo prie Europos ekonomikos atsigavimo ir atlieka reikšmingą vaidmenį ekonomikos augime ir socialinėje raidoje, mažindamos nedarbą, visų pirma jaunimo, taip pat investicijose į žmogiškąjį kapitalą; kadangi šeimos verslo įmonių savybė, kad jos perduodamos iš kartos į kartą, stiprina ekonomikos stabilumą; kadangi šeimos verslo įmonės paprastai atlieka pagrindinį vaidmenį regioninėje plėtroje užimtumo, praktinės patirties perdavimo ir teritorinio organizavimo atžvilgiu; kadangi į šeimos verslo įmones orientuotomis politikos priemonėmis galėtų būti skatinamas verslumas, o Europos šeimos motyvuojamos pradėti savo šeimos verslą;

C.  kadangi, remiantis įmonės „Ernst and Young“ 2014 m. metraščiu apie šeimos verslo įmones, 85 proc. visų įmonių Europoje sudaro šeimos verslo įmonės, privačiajame sektoriuje sukuriančios 60 proc. darbo vietų;

D.  kadangi šeimos verslo įmonės yra įvairių dydžių ir dėl to jos susiduria su įvairiais sunkumais ir patiria įvairių problemų;

E.  kadangi, nors dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ, šeimos verslo įmonės gali būti mažos, vidutinio dydžio arba didelės, biržinės ir nebiržinės bendrovės; kadangi jos dažnai prilyginamos MVĮ, neatsižvelgiant į tai, kad yra ir labai didelių tarptautinių korporacijų, kurios yra šeimos verslo įmonės; kadangi keliose ES valstybėse narėse yra šiek tiek ir šeimos verslo įmonių, kurių apyvarta sudaro didžiąją bendros visų įmonių apyvartos dalį, ir šios įmonės labai svariai prisideda prie darbo vietų išsaugojimo, taip pat ir krizės metu, prie jų kūrimo ir ekonomikos augimo bei prie atitinkamos šalies ekonominės sėkmės; kadangi daug šeimos verslo įmonių, kurios nebeatitinka MVĮ apibrėžties, bet kurioms taip pat toli iki didelių koncernų, neatitinka kriterijų, nustatytų konkrečioms finansavimo priemonėms ir kai kurioms administracinėms išimtims; kadangi tokiu būdu neišvengiamai atsiranda nereikalingų biurokratinių kliūčių, kurios ypač šioms vidutinės kapitalizacijos šeimos verslo įmonėms tampa didele našta;

F.  kadangi nemažai šeimos verslo įmonių veikia daugiau nei vienoje šalyje, ir tai rodo, kad šeimos verslo įmonės modelis turi tarptautinį aspektą;

G.  kadangi tiesioginis apmokestinimas ir paveldėjimo teisė yra valstybių narių kompetencijos klausimai ir kadangi kai kurios valstybės narės patvirtino šeimos verslo įmonėms skirtas paramos priemones ir priemones, skirtas spręsti joms kylančias problemas;

H.  kadangi laikoma, kad šeimos verslo įmonės pasižymi tuo, kad savo veikloje vadovaujasi sąžiningumu ir aukštomis vertybėmis bei laikosi aukštų įmonių socialinės atsakomybės standartų jų darbuotojų ir aplinkos atžvilgiu, sudarydamos palankias sąlygas darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; kadangi šeimos verslo įmonės paprastai užtikrina praktinės patirties ir įgūdžių perdavimą ir kai kuriais atvejais jos atlieka svarbų vaidmenį socialiniuose ryšiuose;

I.  kadangi žemės ūkio sektoriuje šeimos ūkiai yra labiausiai paplitęs verslo modelis, jie labai padeda išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse ir daugeliu atveju yra vienintelis užimtumo šaltinis Europos regionuose, kurių plėtra atsilieka, ypač tuose, kuriuose mažiau išvystyta pramonė; kadangi šeimos ūkiai yra sėkmės pavyzdys, nes apskritai jie praktiškai įgyvendina ekologiniu ir socialiniu požiūriu tvarios žiedinės ekonomikos principą, ir kadangi šiame kontekste moterys kaip vadovės prisideda ne tik verslumu, bet ir ypatingais komunikaciniais ir socialiniais įgūdžiais;

J.  kadangi praėjo jau daugiau kaip 5 metai, kai Komisijos ekspertų grupė šeimos verslo įmonių klausimais pabaigė savo darbą ir nuo to laiko ES lygmeniu nesiimta jokios naujos europinės iniciatyvos; kadangi nacionaliniu ir Europos lygmeniu vis dar trūksta mokslinių tyrimų ir duomenų ypatingiems šeimos verslo įmonių poreikiams ir struktūroms suvokti;

K.  kadangi nėra visoje ES teisiškai privalomos, konkrečios, paprastos ir suderintos šeimos verslo įmonių apibrėžties;

L.  kadangi dėl to, kad nėra tokios apibrėžties, ES valstybėse narėse neįmanoma surinkti palyginamų duomenų siekiant atkreipti dėmesį į ypatingą šeimos verslo įmonių padėtį, jų poreikius ir ekonominius pasiekimus; kadangi neturint patikimų ir palyginamų duomenų gali būti sunku priimti politinius sprendimus ir tai gali reikšti, kad nebus patenkinti šeimos verslo įmonių poreikiai;

M.  kadangi šeimos verslo įmonės yra svarbios ne tik ekonomikai, bet ir atlieka svarbų socialinį vaidmenį;

N.  kadangi ne visose 28 ES valstybėse narėse yra interesų grupių asociacijų ar kitų organizacijų, konkrečiai besirūpinančių šeimos verslo įmonių poreikiais;

O.  kadangi turėtų būti padidintos ES lygmens pastangos skatinti verslumą ir pradedančiąsias įmones ir kartu turėtų būti labiau atsižvelgiama į sąlygų sudarymą ilgalaikiam šeimos verslo įmonių gyvavimui ir jo skatinimą;

P.  kadangi šeimos verslo įmonių modelis nevienodai paplitęs valstybėse narėse; kadangi nemaža dalis šeimos verslo įmonių Europoje yra tarptautinio pobūdžio ir savo veiklą vykdo skirtingose valstybėse narėse;

Q.  kadangi moterys ES uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau už valandą negu vyrai ir trūksta aukštas ir vadovaujamas pareigas einančių moterų ir kadangi vyrams taikoma darbo praktika ir darbo užmokesčio sistemos nėra tokios pat, kokios taikomos moterims, todėl joms sunkiau būti finansiškai nepriklausomoms, visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir pasiekti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

R.  kadangi dažnai moterys atlieka nematomą vaidmenį ar dirba svetimu vardu ir tinkamai nepripažįstamos darbe jų užimamos pozicijos bei nesuteikiamas deramas darbo užmokestis, o tai turi rimtų padarinių jų socialinio draudimo įmokoms, pensijoms ir socialiniam aprūpinimui, taip pat ir jų įgūdžių pripažinimui, kaip rodo duomenys apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir pensijų skirtumą(3);

Svarba ekonomikai

1.  pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės linkusios rodyti didelę socialinę atsakomybę savo darbuotojų atžvilgiu, aktyviai ir atsakingai valdo išteklius ir iš esmės laikosi į tvarumą ir ilgalaikį laikotarpį orientuoto požiūrio dėl įmonės ekonominės ateities (elgdamosi kaip „garbingi verslininkai“, atsakingi savininkai arba valdytojai), tokiu būdu jos svariai prisideda prie savo vietos bendruomenių ir Europos konkurencingumo, sukuria naujas aukštos kokybės darbo vietas ir išlaiko esamas;

2.  pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės dėl savo istorijos yra giliai įsišaknijusios tam tikroje vietoje, todėl darbo vietų kuria ir kaimo, ir mažiau patraukliose vietovėse, taip padėdamos stabdyti gyventojų senėjimo ir jų skaičiaus mažėjimo procesą, vykstantį daugelyje ES regionų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ekonominiu požiūriu efektyvią infrastruktūrą, reikalingą siekiant užtikrinti tokių įmonių, visų pirma labai mažų ir pradedančiųjų įmonių, konkurencingumą, atsinaujinimą, augimą ir tvarumą, ir pagerinti skirtingų sektorių ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, taip padedant joms augti ir plėsti veiklą tarptautiniu mastu;

3.  pripažįsta, kad šeimos verslo įmonės yra vienintelis didžiausias darbo vietų šaltinis privačiajame sektoriuje, taigi, tai, kas palanku šeimos verslo įmonių tęstinumui, atsinaujinimui ir augimui, naudinga ir Europos ekonomikos tęstinumui, atsinaujinimui ir augimui;

4.  pažymi, kad visų pirma labai siauros specializacijos šeimos verslo įmonės yra svarbios didesnių įmonių tiekėjos ir naujovių kūrėjos ir, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyva ir iš kartos į kartą perduodamą požiūrį į verslą, įmonėms, kurių tiekėjos yra, jos užtikrina materialinį saugumą, todėl svariai prisideda prie ekonomikos augimo;

5.  primena Komisijai apie tai, kad dauguma šeimos verslo įmonių yra MVĮ(4), todėl reikia taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad ES teisės aktai būtų geriau pritaikyti prie realios šių įmonių padėties ir poreikių, ir sudaryti joms sąlygas naudotis finansavimo programomis ir biurokratinių kliūčių mažinimo priemonėmis.

6.  pažymi, kad šeimos verslo įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį skatindamos mažumas ir per mažai atstovaujamas asmenų grupes dalyvauti jų vietos ekonominėje veikloje;

7.  pažymi, kad dėl didesnio šeimos narių tarpusavio pasitikėjimo šeimos verslo įmonės yra labai lanksčios ir gali greitai prisitaikyti prie ekonominės ir socialinės aplinkos pokyčių; be to, ilgą laiką veikdamos nišinėse rinkose šeimos verslo įmonės gali įgyti pranašumų atrasdamos naujų galimybių ir kurdamos naujoves;

Finansavimas

8.  pažymi, kad šeimos verslo įmonių nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas dažnai yra daug didesnis už atitinkamą įmonių, kurios nepriklauso vienai šeimai, koeficientą, tokiu būdu šis aukštas nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas lemia ekonominį įmonės ir visos ekonomikos stabilumą, sykiu suteikia erdvės papildomoms investicijoms įmonėje, kurių dėl to nereikėtų riboti;

9.  ragina valstybes nares, į tai atsižvelgiant, užtikrinti, kad paveldėjimo, dovanojimo ir įmonių apmokestinimą bei skolas ir nuosavą kapitalą reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai ne diskriminuotų, o remtų šeimos verslo įmonėms gyvybiškai svarbų nuosavo kapitalo finansavimą; primena, kad tiesioginis apmokestinimas ir paveldėjimo teisė priklauso valstybių narių kompetencijai; taigi ragina valstybes nares išnagrinėti savo mokesčių kodeksuose esančias šališkas nuostatas dėl skolos, įvertinant jų poveikį įmonių finansavimo struktūrai ir investicijų lygiui, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas nuosavo kapitalo finansavimui kaip ir skolos finansavimui, kad nebūtų apsunkintas nuosavybės paveldėjimas ir nebūtų pakenkta ilgalaikėms šeimos verslo įmonių perspektyvoms; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti bet kokią nuosavo kapitalo mokestinę diskriminaciją sąžiningos konkurencijos kontekste;

10.  pabrėžia, kad ilgalaikis įmonės finansavimo saugumo užtikrinimas tapo pagrindiniu konkurencingumo veiksniu; pabrėžia, kad šiuo atveju yra svarbios tarptautiniu mastu stabilios finansų rinkų struktūros; ragina Komisiją užtikrinti, kad nebūtų kuriamos nereikalingos kliūtys įmonėms kaip finansų rinkų reguliavimo dalis;

11.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę išplėsti visų MVĮ ir (arba) verslininkams skirtų priemonių, visų pirma COSME, gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį vidutinės kapitalizacijos šeimos verslo įmones;

12.  pabrėžia, kad dėl finansų krizės ir nepalankaus ekonomikos ciklo dauguma šeimos verslo įmonių funkcijų yra nepakankamai finansuojamos ir kad šeimos verslo įmonėms svarbu turėti laisvą ir paprastą galimybę pasinaudoti alternatyviais finansavimo šaltiniais;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti alternatyvius šeimos verslo įmonių kreditavimo būdus, pvz., kredito unijas;

Iššūkiai

14.  pažymi, kad 35 proc. įmonių, kurios neinvestuoja į užsienio rinkas, to nedaro dėl nepakankamų žinių apie užsienio rinkas ir tarptautinimo patirties trukumo; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares per MVĮ tarptautinimo portalą ir Europos klasterių bendradarbiavimo platformą (angl. ECCP) suteikti mažesnėms šeimos verslo įmonėms informacijos, visų pirma apie tarptautinimo galimybes ir užtikrinti geresnius patirties ir geriausios praktikos mainus, įskaitant tarptautinimo galimybes pasitelkiant internetą; be to, ragina valstybes nares tarptautines investicijas planuojančioms įmonėms teikti paramos paslaugas, pvz., teikiant informaciją arba eksporto kreditų garantijas, naikinant kliūtis prekybai ir remiant specialų mokymą verslumo ir šeimos verslo kultūros srityje;

15.  pažymi, kad didesnis šeimos verslo įmonių tarptautinimas suteikia daugiau ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti mažesnėms šeimos verslo įmonėms pagalbą, kad jos galėtų geriau naudotis skaitmenine infrastruktūra;

16.  pripažįsta, kad fiskalinė, teisinė ir administracinė aplinka, kurioje veikia šeimos verslo įmonės (ir savininkų valdomos įmonės), priklauso nuo bendro įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir privatinės teisės poveikio;

17.  pažymi, kad 87 proc. šeimos verslo įmonių yra įsitikinusios, jog įmonės valdymo išlaikymas yra vienas iš esminių sėkmės veiksnių(5); pažymi, kad pagal Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“(6) verslo nuosavybės ir valdymo perdavimas iš kartos į kartą yra didžiausias iššūkis, su kuriuo gali susidurti šeimos verslo įmonės;

18.  pažymi, kad mažos ir vidutinės šeimos verslo įmonės nuolat jaučia poreikį kurti naujoves ir pritraukti naujų įgūdžių ir talentų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti mažesnėms šeimos verslo įmonėms paskatų, kad šios prisiimtų riziką dėl augimo, ir paskatų, kad jos vykdytų darbuotojų mokymus ir galėtų naudotis išorinėmis žiniomis;

19.  ragina valstybes nares supaprastinti administracines procedūras ir mokesčių sistemas, visų pirma atsižvelgiant į specifinius mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei šeimos verslo įmonėms kylančius sunkumus;

20.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų stiprinami verslumo skaitmeninėje erdvėje ir skaitmeniniai įgūdžiai, kad šeimos verslo įmonės galėtų išnaudoti visus skaitmeninių technologijų pranašumus;

21.  ragina valstybes nares pagerinti teisines šeimos verslo įmonių perdavimui sudaromas sąlygas, sukurti ypatingas perdavimo atveju taikomas finansavimo priemones ir taip išvengti likvidumo sunkumų, siekiant užtikrinti šeimos verslo įmonių išlikimą ir užkirsti kelią skubiam priverstiniam pardavimui; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti rengti konkrečius šeimos verslo įmonių mokymus verslo perdavimo, valdymo struktūros, savininkų strategijos ir inovacijų strategijos srityse, ypač šalyse, kuriose dėl istorinių priežasčių šeimos verslo įmonių koncepcija neturi tokio tvirto pagrindo, tai prisidėtų prie jų ilgalaikės sėkmės, ypač kalbant apie verslo perdavimą;

22.  pabrėžia, jog reikia, kad šeimos verslo įmonės būtų tiesiogiai susijusios su švietimo veikla, iš kurios nuolatos gautų informacijos apie pažangiausiais metodais grindžiamą gerą verslo valdymo praktiką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės labai prisideda prie profesinio mokymo reformų sėkmės ir pameistrystės vietų skaičiaus didinimo; pažymi, kad sklandžiai veikiančios profesinio mokymo sistemos ilguoju laikotarpiu gali būti svarbios mažinant specialistų trūkumą ir jaunimo nedarbą; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turėtų puoselėti keitimąsi geriausia patirtimi apie tai, kaip formuoti profesinio mokymo sistemas, kad šeimos verslo įmonėms būtų sudarytos kuo geresnė aplinka investuoti į pameistrystės vietas;

23.  pažymi, kad svarbu spręsti kitas problemas, su kuriomis susiduria šeimos verslo įmonės, pvz., sunkumus, kylančius ieškant kvalifikuotų darbuotojų ir juos išlaikant, ir kad svarbu stiprinti verslumo mokymą ir konkretų šeimos verslo įmonių valdymo mokymą;

24.  atkreipia dėmesį į ES finansuojamas mažųjų įmonių verslininkams skirtas mokymo programas, kuriomis šeimos verslo įmonių savininkams suteikiama galimybė pritaikyti savo įmones prie sparčiai kintančios aplinkos, kurią lemia didėjanti pasaulinė ekonomikos integracija, naujų technologijų atsiradimas ir didelis dėmesys mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir ekologiškesnei ekonomikai;

25.  pažymi, kad verslumo skatinimas mokyklose ir kitose švietimo institucijose yra labai svarbus siekiant ugdyti daugiau versliai mąstančių žmonių; taip pat pažymi, kad švietimo programa turėtų apimti specifinius šeimos verslo klausimus, pvz., nuosavybės, paveldėjimo ir šeimos valdymo, taip pat bendresnio pobūdžio informaciją, pvz., naujovių, kaip priemonės atgaivinti verslą, svarbą;

26.  primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgti į oficialų ir neoficialų atsitiktinį ir nematomą šeimos narių atliekamą darbą, taip pat ir šeimos verslo įmonėse, ir ragina valstybes nares nustatyti aiškų teisinį pagrindą;

27.  pabrėžia, kad šeimos verslo įmonių indėlis į naujoves galėtų būti sustiprintas skatinant jų dalyvavimą privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystėse ir klasteriuose ir skatinant jų bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų įstaigomis;

Tolesni žingsniai

28.  ragina Komisiją, vykdant geresnio reglamentavimo programą, išnagrinėti esamus teisės aktus, kurie turi įtakos šeimos verslo įmonėms, siekiant nustatyti problemas bei kliūtis šių įmonių augimui;

29.  ragina Komisiją pavesti atlikti reguliarius ir deramai finansuojamus tyrimus dėl nuosavybės svarbos įmonės sėkmei ir išlikimui ir atkreipti dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduria šeimos verslo įmonės, ir pasiūlyti Europos Parlamentui ir valstybėms narėms statistiniu požiūriu tinkamą šeimos verslo įmonių apibrėžtį, parengtą bendradarbiaujant su Eurostatu ir atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes valstybėse narėse; be to, ragina Komisiją panaudoti esamą mažųjų ir vidutinių įmonių duomenų darbo grupę siekiant surinkti pakankamai duomenų, taip pat apie šeimos verslo įmones visose valstybėse narėse, kurie leistų palyginti skirtingų dydžių šeimos verslo įmonių padėtį ir poreikius, taip pat palyginti šeimos verslo įmones ir ne šeimoms priklausančias įmones, visoje ES platinti informaciją ir skatinti keitimąsi geriausiais praktinės patirties pavyzdžiais ir pažangiąja patirtimi, pvz., Komisijoje įsteigiant šeimos verslo įmonių informacinį punktą ir kuo geriau pasinaudojant tokiomis programomis kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams, taip pat sudaryti sąlygas tikslingiau teikti paramą;

30.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą siekiant nustatyti, kaip būtų galima išplėsti 2003 m. Europos MVĮ apibrėžtį, grynai kiekybinius kriterijus papildant kokybiniais kriterijais, kuriais taip pat vertinami įmonės nuosavybė, turint mintyje nuosavybės tarpusavio priklausomybę, valdymą ir vadovavimą bei tai, kad vien tik šeima prisiima riziką ir atsakomybę, taip pat įmonės socialinė atsakomybė ir bendrai vertinamas asmeninis įmonės valdymo aspektas, taip pat susijęs su darbuotojų dalyvavimu verslo veiklos valdyme ir poveikį, kurį tai galėtų daryti šeimos verslo įmonėms, pvz., valstybės pagalbos arba įmonių tinkamumo gauti paramą atveju;

31.  ragina Komisiją, atliekant teisės aktų poveikio vertinimą sykiu atlikti galimybių studiją dėl poveikio šeimos verslo įmonėms tyrimo (pavyzdžiui, kalbant apie politines priemones, susijusias su nuosavybe, valdymo struktūromis ar privatumu) sukūrimo remiantis poveikio MVĮ tyrimo modeliu, ir, esant teigiamam galimybių studijos rezultatui, kuo greičiau pradėti jį taikyti, siekiant sudaryti sąlygas iš anksto nustatyti tam tikrų teisės aktų poveikį šeimos verslo įmonėms ir taip išvengti nereikalingo biurokratizmo ir sunkiai įveikiamų kliūčių, atkreipiant ypatingą dėmesį į bendrą bendrovių teisės ir privatinės teisės aktų poveikį;

32.  pažymi, kad, pvz., mokesčius reglamentuojančių teisės aktų, subsidijavimo schemų arba Europos teisės aktų įgyvendinimo skirtumai besiribojančiose šalyse gali sukelti rūpesčių pasienio regione veikiantiems verslininkams, pvz., šeimos verslo įmonėms; todėl prašo valstybių narių peržiūrėti siūlomus nacionalinės teisės aktus ir ES teisės aktų įgyvendinimo metodą, kad paaiškėtų, kaip tai paveiks verslininkus, pvz., šeimos verslo įmones, veikiančias pasienio regionuose;

33.  ragina Komisiją sukurti nuolatinę vidaus grupę, kuri rūpintųsi šeimos verslo įmonių poreikiais ir ypatybėmis, ir apibrėžti jos kompetencijos sritį. Ši grupė nuolat atsiskaitytų Parlamentui ir valstybėms narėms, ragintų valstybių narių šeimos verslo įmonių organizacijas dalytis geriausia patirtimi ir platintų gaires ir standartinius dokumentus bei sprendimus šeimos verslo įmonėms, kad būtų išspręstos specifinės jų problemos; taip pat ragina Komisiją sukurti verslo įmonėms skirtą vieno langelio principu veikiančią tarnybą, kuri galėtų veikti kaip ES lygmens informacijos centras šeimos verslo įmonėms ir šeimos verslo įmonių interesų grupėms ir padėtų joms konkrečiais klausimais, ypač susijusiais su Europos Sąjungos teisės aktais ir galimybe gauti ES finansavimą;

34.  atkreipia dėmesį į moterų kaip verslininkių vaidmenį šeimos verslo įmonėse; ragina Komisiją inicijuoti tyrimą apie moterų dalyvavimą šeimos verslo įmonėse Europoje ir įvertinti šeimos verslo įmonių siūlomas moterų įgalinimo galimybes, taip pat lygių galimybių ir asmeninio bei profesinio gyvenimo suderinimo galimybes; pabrėžia, kad reikia apsaugoti moterų teisę perimti šeimos verslą lygiai kaip vyrai, skatinant vyrų ir moterų teisių lygybės kultūrą, pagal kurią šeimos įmonėse būtų skatinamas moters verslumas, taip pat joms einant vadovaujamas pareigas; taip pat pabrėžia, kad šeimos verslo įmonės turėtų laikytis su socialiniu draudimu, pensijų įmokomis ir saugių darbo sąlygų standartais susijusių teisinių nuostatų;

35.  dar kartą primena valstybėms narėms ir vietos bei regioninės valdžios institucijoms, kaip svarbu teikti pakankamas aukštos kokybės ir prieinamas vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas, taip pat numatyti mokestines paskatas įmonėms ir kitas kompensacijas, siekiant padėti moterims ir vyrams dirbti samdomą darbą, vykdyti savarankišką veiklą arba vadovauti šeimos verslo įmonėms, kad jie galėtų derinti savo įsipareigojimus šeimai ir darbui;

36.  pabrėžia, kad reikia nustatyti atskirus ir tinkamai apmokamus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius, kurie atitiktų samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir verslo įmonių darbdavių poreikius;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos moterų verslo ambasadorių tinklą ir Europos verslininkių mentorių tinklą, siekiant didinti jų prestižą;

38.  pažymi, kad šeimos ūkiai įsišakniję tam tikroje vietovėje dėl to, kad turi žemę nuosavybėje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šeimos ūkių išlikimui nekiltų grėsmė, ypač dėl pernelyg didelės biurokratijos; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį atlieka moterys šeimos ūkių valdyme, ir ragina valstybes nares remti specialiai ūkininkėms skirtus verslo mokymus, siekiant dar labiau sustiprinti moterų dalyvavimą šeimos ūkininkavimo veikloje;

39.  ragina Komisiją atsižvelgiant į šeimos verslo įmonių svarbą ES ekonomikai visoje ES stengtis skatinti verslumą ir sukurti geriausiems verslo rezultatams siekti pritaikytą aplinką;

40.  ragina Komisiją skubos tvarka parengti komunikatą, kuriame būtų analizuojamas šeimos verslo įmonių vaidmuo, atsižvelgiant į siekį skatinti ES ekonomikos konkurencingumą ir augimą iki 2020 m., taip pat parengti veiksmų planą, jame išvardijant priemones, kuriomis būtų galima gerinti ekonominę aplinką ir stiprinti šeimos verslo įmones ES, joms besivystant, padidinti informuotumą apie ypatingus šeimos verslo įmonėms kylančius sunkumus, kuriuos reikia spręsti, taip pat didinti jų konkurencingumą, suteikti geresnes perspektyvas vykdyti veiklą tarptautiniu mastu ir gerinti darbo vietų kūrimo potencialą;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
(3) http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/gender_pay_gap/140319_gpg_lt.pdf
(4) Europos Komisijos ekspertų grupės parengta galutinė ataskaita „Šeimos verslo įmonių klausimų apžvalga“ (angl. "OVERVIEW OF FAMILY–BUSINESS–RELEVANT ISSUES"), 2009 m. lapkričio mėn.
(5) 2014 m. birželio mėn. Europos šeimos verslo įmonių apklausa „European Family Business Barometer“.
(6) COM(2012)0795.

Teisinis pranešimas