Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2015 m. kovo 10 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Lenkijos paraiška „EGF/2013/009 PL/Zachem“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Vokietijos paraiška „EGF/2014/014 DE/Aleo Solar“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2013/007 BE/Hainaut steel (Duferco-NLMK)“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2014/012 BE/ArcelorMittal“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2014/011 BE/Caterpillar“
 Bendrijoje važinėjančių transporto priemonių didžiausi leistini matmenys ir leistina masė ***II
 Europos ilgalaikių investicijų fondai ***I
 Tarpbankiniai mokesčiai už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ***I
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2013/011 BE/Saint-Gobain Sekurit“
 Pažanga moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje srityje 2013 m.
 Metinė ES konkurencijos politikos ataskaita
 Europos Centrinio Banko 2013 m. metinė ataskaita

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Lenkijos paraiška „EGF/2013/009 PL/Zachem“
PDF 316kWORD 69k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Lenkijos paraiška „EGF/2013/009 PL/Zachem“) (COM(2015)0013 – C8-0010/2015 – 2015/2016(BUD))
P8_TA(2015)0041A8-0036/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0013 – C8-0010/2015),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(1) (EGF Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0036/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi tai viena iš dviejų paskutinių paraiškų, kurios bus svarstomos pagal 2006 m. EGF reglamentą, ir kadangi priimtame Reglamente (ES) Nr. 1309/2013(4) atspindimas Europos Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Lenkija pateikė paraišką „EGF/2013/009 PL/Zachem“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš įmonės „Zakladi Chemizne Zachem“ ir dviejų jos tiekėjų, vykdančių NACE 2 red. 20 skyriaus „Chemikalų ir cheminių produktų gamyba“ veiklą Kujavijos Pamario NUTS 2 vaivadijoje, dėl gamybos nutraukimo ir įmonės „Zachem“ reorganizavimo buvo atleista 615 darbuotojų; kadangi 404 asmenys iš 615 atleistų darbuotojų įsiregistravo kaip bedarbiai Bydgoščiaus pavieto užimtumo įstaigoje; kadangi minėti darbuotojų atleidimai, susiję su mažėjančia Sąjungos chemijos pramonės rinkos dalimi, vyko per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. kovo 31 d. iki 2013 m. liepos 31 d.;

E.  kadangi iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra 115 205 EUR (50 proc. viso biudžeto);

F.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pažymi, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, todėl pritaria Komisijai, kad Lenkija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2013 m. spalio 9 d. Lenkijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti pagal EGF reglamentą, kuriame nenustatytas tikrinimo terminas, ir kad 2015 m. sausio 21 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą;

3.  reiškia susirūpinimą ilga procedūra, kuri truko nuo pirmųjų atleidimų iš darbo dienos iki paraiškos įvertinimo; primena, kad EGF tikslas – kuo greičiau pasiūlyti pagalbą atleistiems darbuotojams;

4.  palankiai vertina tai, kad Lenkijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. kovo 4 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą ir netgi prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti priemones pagal individualius poreikius;

5.  pažymi, kad 1992–2012 m. Sąjungos dalis pasaulio chemikalų rinkoje smarkiai sumažėjo nuo 35,2 proc. 1992 m. iki 17,8 proc. 2012 m.(5); atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis pastarųjų metų tendencijomis, chemikalų gamyba buvo perkeliama į Aziją, visų pirma į Kiniją, kurioje dėl didėjančių pardavimų besiformuojančiose rinkose ir mažesnių darbo sąnaudų, galimybių patekti į rinkas, subsidijų, mokesčių ir reguliavimo chemikalų gamyba išaugo nuo 8,7 proc. 2002 m. iki 30,5 proc. 2012 m.; todėl mano, kad darbuotojų atleidimai iš įmonės „Zachem“ ir dviejų jos tiekėjų yra susiję su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, kuriuos nulėmė globalizacija;

6.  pabrėžia, kad „Zachem“ buvo didžiausias darbdavys šioje vietovėje ir kad per nurodytą ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai arba netiesiogiai iš „Zachem“ atleisti darbuotojai sudarė 60 proc. visų neseniai Bydgoščiaus pavieto užimtumo įstaigos įregistruotų darbo netekusių asmenų;

7.  pažymi, jog tikimasi, kad „Zachem“ ir jos tiekėjų darbuotojų atleidimas turės neigiamo poveikio Kujavijos Pamario vaivadijai, kurios nedarbo lygis buvo didžiausias šalyje ir 2013 m. birželio mėn. siekė 17,4 proc., nepaisant to, kad regionas pasinaudojo ekonomikos plėtra;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal EGF remiamos priemonės skirtos 50 labiausiai nukentėjusių darbuotojų ir apima 2 toliau nurodytas priemones: samdos paskatas ir intervencinius darbus;

9.  pažymi, kad didžiausia prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidų dalis bus skirta 45 darbuotojams numatytoms samdos paskatoms, kuriomis siekiama suteikti paskatas tiems darbdaviams, kurie nuspręs šiuos darbuotojus priimti į darbą bent 24 mėnesiams;

10.  pažymi, kad mažesnės apimties parama teikiama 5 atleistiems darbuotojams, kuriems yra daugiau kaip 50 metų, siekiant padengti jų socialinio draudimo įmokas; taip pat pažymi, kad šiai amžiaus grupei gresia didesnė užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos rizika;

11.  palankiai vertina tai, kad EGF priemonės papildomos pagal struktūrinius fondus finansuojamais veiksmais; ypač pažymi, kad suderintu prie individualių poreikų pritaikytu paslaugų paketu siekiama papildyti daugelį esamų bendrai iš Europos socialinio fondo finansuojamų priemonių, kuriomis naudojasi atleisti darbuotojai pagal Žmogiškojo kapitalo veiksmų programą, taip pat kitas priemones, kurias vykdo regiono užimtumo tarnybos; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog tokiais papildomų veiksmų atvejais būtų išvengta dvigubo finansavimo;

12.  pažymi, kad prie individualių poreikių pritaikytas priemones numatyta įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir kad, atsižvelgiant į negalutinius duomenis, iki šios dienos 36 asmenys rado naują darbą dėl to, kad pasinaudojo pakete numatytomis paslaugomis; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. pabaigoje suplanuoto biudžeto įvykdymas siekė 59 proc.;

13.  džiaugiasi tuo, kad provincijos Socialinio dialogo komitetas aptarė galimybes teikti pagalbą „Zachem“ ir jos tiekėjų atleistiems darbuotojams ir kad individualiems poreikiams pritaikytų priemonių paketo pasiūlymas buvo svarstomas Bydgoščiaus Užimtumo tarybos posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo profesinių sąjungų, verslo, vietos ir regioninių valdžios institucijų atstovai;

14.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą;

15.  palankiai vertina tai, kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą, taikyti ir toliau bus taikomi moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principai;

16.  taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

17.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

18.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą

(Lenkijos paraiška „EGF/2013/009 PL/Zachem“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/469.)

(1) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4)2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).
(5)Europos chemijos pramonė. 2013 m. faktai ir skaičiai, CEFIC (\http://www.cefic.org/Facts-and-Figures).


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Vokietijos paraiška „EGF/2014/014 DE/Aleo Solar“
PDF 316kWORD 70k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Vokietijos paraiška „EGF/2014/014 DE/Aleo Solar“) (COM(2014)0726 – C8-0012/2015 – 2015/2018(BUD))
P8_TA(2015)0042A8-0030/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0726 – C8‑0012/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0030/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Vokietija pateikė paraišką „EGF/2014/014 DE/Aleo Solar“ dėl EGF finansinės paramos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2014 m. liepos 7 d. ir po jo 657 atleistais iš darbo darbuotojais dėl Sąjungos rinkos dalies sumažėjimo saulės energijos sektoriuje, iš jų 390 atleisti iš įmonės „Aleo Solar AG“, vykdančios veiklą sektoriuje, kuris priskiriamas ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 red. 26 skyriui („Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba“), ir 267 atleisti iš jos dviejų patronuojamųjų bendrovių, ir tikimasi, kad 476 asmenys dalyvaus taikant priemones;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pažymi, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos, todėl pritaria Komisijai, kad Vokietija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2014 m. liepos 29 d. Vokietijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, o iki 2014 m. rugsėjo 23 d. pateikta papildoma informacija, ir kad 2014 m. gruodžio 16 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą;

3.  palankiai vertina tai, kad Vokietijos valdžios institucijos, siekdamos skubiai suteikti darbuotojams paramą, 2014 m. balandžio 11 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui ir netgi prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;

4.  laikosi nuomonės, kad darbuotojai buvo atleisti iš įmonės „Aleo Solar AG“ dėl svarbių globalizacijos nulemtų pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, kai 2005–2011 m. laikotarpiu Kinijos pajamų dalis išaugo nuo 11 proc. iki 45 proc., o Vokietijos – nukrito nuo 64 proc. iki 21 proc.; pažymi, kad dėl Kinijos didžiulio perteklinio saulės modulių pajėgumo, kurio negali absorbuoti nei jos vartotojai, nei pasaulio rinka, ES kainos 2011 m., palyginti su 2010 m., nukrito 40 proc., taigi žemiau įmonės „Aleo Solar AG“ gamybos sąnaudų lygio; pažymi, kad 2013 m. ES patvirtino papildomus Kinijos kilmės saulės energijos modulių muitus ir mažiausią kainą, tačiau ji vis dar yra mažesnė už Vokietijos gamintojų gamybos sąnaudas;

5.  pažymi, kad įmonės „Aleo Solar AG“ 2010 m. apyvarta siekė 550 mln. EUR, o pelnas – 43 mln. EUR, tačiau nuo 2011 m. jie pradėjo sparčiai mažėti ir 2013 m. nuostoliai siekė 92 mln. EUR; pabrėžia, kad buvo dedama įvairių pastangų siekiant restruktūrizuoti ir didinti efektyvumą, tačiau, deja, įmonei nepavyko vėl tapti pelninga;

6.  pažymi, kad tai antroji su saulės modulių gamyba susijusi paraiška dėl EGF paramos ir kad bus pateiktos dar kelios;

7.   pažymi, kad tikimasi, jog dėl iš įmonės „Aleo Solar AG“ atleistų darbuotojų bus juntamas neigiamas poveikis Prenclau ir Brandenburge, kur vienam gyventojui tenkančios pajamos yra gerokai mažesnės už šalies vidurkį ir nedarbo lygis yra aukščiausias Vokietijoje, atitinkamai 15,5 proc. ir 16,4 proc.; pažymi, kad, atsižvelgus į iš įmonės „Aleo Solar AG“ atleistus darbuotojus, šis lygis išaugs dar 0,9 proc.; apgailestauja, kad atleisti darbuotojai neturi galimybių iš karto rasti naują lygiavertį darbą, kadangi gyventojų tankis yra gana nedidelis ir trūksta potencialių darbdavių: regione vyrauja mažosios ir vidutinės įmonės ir tik 10 įmonių (0,3 proc.) dirba daugiau nei 249 darbuotojai (įmonė „Aleo Solar AG“ buvo viena iš šių didžiųjų darbdavių);

8.  pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas apima toliau nurodytas priemones, skirtas 476 atleistiems darbuotojams vėl integruoti į darbo rinką: profesinį mokymą, konsultavimą ir orientavimą karjeros klausimais, panašios kvalifikacijos darbuotojų grupes ir praktinius seminarus, verslumo konsultacijas, tarpregionines konsultacijas judumo klausimu, profesionalaus darbo ieškotojo atliekamą darbo paiešką, tolesnę kuravimo veiklą, skirtą darbuotojams, kurie rado naują darbą, tačiau kuriems galbūt reikės konsultacijos dėl šio darbo išlaikymo arba dėl persikraustymo, mokymo išmoką, kuri sudaro 60 proc. darbuotojo turėtų grynųjų pajamų, laikantis EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto;

9.  pažymi, kad valdžios institucijos planuoja panaudoti maksimalią leidžiamą 35 proc. sumą, skirtą padengti visoms išmokų ir paskatų, kurios teikiamos kaip mokymo išmokos (vok. Transferkurzarbeitergeld), išlaidoms, kai tuo tarpu mokymo išmoka sudaro 60 proc. ar 67 proc. darbuotojo turėtų grynųjų pajamų priklausomai nuo paramos gavėjo namų ūkio padėties, ir kad tai atitinka Vokietijoje taikomą praktiką darbuotojui netekus darbo; pažymi, kad mokymo išmoka nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių ir yra susieta su griežtomis dalyvavimo organizuojamuose mokymuose ir kitoje veikloje sąlygomis;

10.  palankiai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas parengtas konsultuojantis su numatytų paramos gavėjų atstovais, atsižvelgiant į regiono galimybes ir verslo aplinką;

11.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

12.  pažymi, kad 164 iš įmonės „Aleo Solar AG“ (Prenclau) atleistus darbuotojus vėl pasamdė iš likviduotojo gamyklą nupirkęs Azijos konsorciumas; pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos šių darbuotojų dalyvavimo taikant EGF finansuojamas priemones galimybę pagrindė tuo, kad jų naujų darbo vietų užtikrinimas tuo metu nebuvo aiškus;

13.  pažymi, kad iš Oldenburge buvusio administracijos centro atleisti 104 darbuotojai nėra įtraukti į priemones, kurios bus bendrai finansuojamos EGF lėšomis; pažymi, kad užimtumo padėtis tame regione teikia daugiau daug geresnių vilčių;

14.  apgailestauja, kad ilgalaikio nedarbo rizika atleistiems darbuotojams yra didelė, todėl pabrėžia, jog svarbu, kad priemonės paskatintų darbuotojus ieškoti darbo už tos pačios vietovės ribų ir priimti darbo pasiūlymus, kuriuos galima rasti kituose regionuose;

15.  mano, kad 55–64 ir 15–29 amžiaus darbuotojų grupėms kyla didesnis užsitęsusio nedarbo ir išstūmimo iš darbo rinkos pavojus; taigi mano, kad šie darbuotojai turi specialių poreikių, susijusių su prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų teikimu;

16.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą suderinti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

17.  pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

18.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

19.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Vokietijos paraiška „EGF/2014/014 DE/Aleo Solar“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/473.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2013/007 BE/Hainaut steel (Duferco-NLMK)“
PDF 320kWORD 71k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Belgijos paraiška „EGF/2013/007 BE/Hainaut steel (Duferco-NLMK)“) (COM(2014)0725 – C8-0013/2015 – 2015/2019(BUD))
P8_TA(2015)0043A8-0031/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0725 – C8‑0013/2015),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(1) (EGF Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0031/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtame Reglamente (ES) Nr. 1309/2013(4) atspindimas Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įtraukiant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2013/007 BE/Hainaut steel“ dėl finansinės paramos iš EGF po to, kai iš dviejų įmonių, vykdančių NACE 2 red. 24 skyriaus „Pagrindinių metalų gamyba“ veiklą, buvo atleisti 708 darbuotojai – Heno provincijos La Luvjero mieste uždarius „Duferco“ ir sumažinus darbuotojų skaičių NLMK; kadangi tie darbuotojų atleidimai, susiję su mažėjančia Sąjungos rinkos dalimi plieno gamybos sektoriuje, įvyko per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. spalio 22 d.;

E.  kadangi iš EGF prašomos finansinės paramos suma yra 981 956 EUR (50 proc. bendro biudžeto);

F.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pažymi, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio b punkte nustatytos sąlygos, todėl pritaria Komisijai, kad Belgija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2013 m. rugsėjo 27 d. Belgijos valdžios institucijos pagal EGF reglamentą, kuriame nenustatytas tikrinimo terminas, pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, ir 2014 m. gruodžio 9 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą;

3.  išreiškia susirūpinimą ilga procedūra, vykdyta nuo pirmųjų atleidimų iš darbo dienos iki paraiškos įvertinimo; primena, kad EGF tikslas – kuo greičiau pasiūlyti pagalbą atleistiems darbuotojams; pabrėžia, kad EGF paraiška buvo pateikta 2013 m. rugsėjo 27 d., taigi iki balsavimo Biudžeto komitete praėjo beveik pusantrų metų;

4.  palankiai vertina tai, kad Belgijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. birželio 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui ir net prieš pateikiant paraišką finansinei EGF paramai gauti) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

5.  mano, kad darbuotojų atleidimas iš įmonių „Duferco“ ir NLMK susijęs su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, atsižvelgiant į tai, kad plieno gamybos sektorius patyrė didelių ekonominių sukrėtimų, visų pirma jame sparčiai sumažėjo ES rinkos dalis; be to, dėl ekonomikos krizės ir santykinai padidėjusių gamybos sąnaudų ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjusi plieno paklausa automobilių pramonės ir statybos sektoriuose, padarė neigiamą poveikį pasaulio prekybos sistemai;

6.  pažymi, kad pagal Belgijos valdžios institucijų nurodytus duomenis(5) 2006–2011 m. neapdoroto plieno gamybos apimtis ES-27 nuo 206,9 mln. tonų sumažėjo iki 177,7 mln. tonų (−14,1 proc.; −3,0 proc. metinio augimo(6)), o pasauliniu mastu – padidėjo nuo 1 249,0 mln. tonų iki 1 518,3 mln. tonų (+21,6 proc.; 4,0 proc. metinio augimo); supranta, kad dėl šios priežasties ES-27 neapdoroto plieno gamybos rinkos dalis sumažėjo nuo 16,6 proc. 2006 m. iki 11,7 proc. 2011 m. (−29,4 proc.; −6,7 proc. metinio augimo) ir nurodo, kad, pavyzdžiui, per tą patį laikotarpį Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 33,7 proc. iki 45,0 proc.;

7.  pažymi, jog tai penktoji EGF paraiška dėl plieno sektoriaus, trys iš šių paraiškų buvo grindžiamos globalizacija ir viena – pasauline finansų ir ekonomikos krize; pabrėžia, kad siekiant kovoti su nedarbu plieno sektoriuje reikalingas veiksmingas ir koordinuotas požiūris Sąjungos lygmeniu;

8.  pažymi, jog tikimasi, kad „Duferco“ ir NLMK darbuotojų atleidimas turės neigiamo poveikio Heno provincijai, kuri yra buvusi angliakasybos ir plieno gamybos sritis, kurioje užimtumas labai priklauso nuo tradicinės sunkiosios pramonės ir viešojo sektoriaus ir kurioje nedarbo lygis 2012 m. buvo 17,7 proc., palyginti su 15,8 proc. vidutiniu nedarbo lygiu Valonijos regione ir 11,2 proc. visoje šalyje(7), ir 18–25 metų asmenų nedarbo lygis šoktelėjo iki 39 proc.; pabrėžia, kad žemas darbo ieškančių asmenų kvalifikacijos lygis (51 proc. neturi vidurinio išsilavinimo, palyginti su 47 proc. Valonijoje) yra papildoma kliūtis ieškant darbo;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į ekonominę padėtį ir atleidimų regiono metalurgijos pramonės sektoriuje skaičių, norėdami rasti naują darbą šiame regione „Duferco“ ir NLMK darbuotojai turės persikvalifikuoti, kad galėtų rasti kitų profesijų darbą ir darbą kituose sektoriuose;

10.  pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas apima toliau nurodytas priemones, skirtas 701 atleistiems darbuotojams vėl integruoti į darbo rinką (sugrupuotos pagal kategorijas): 1) individuali pagalba ieškant darbo, bylos tvarkymas ir bendros informavimo paslaugos; 2) mokymas ir perkvalifikavimas ir 3) verslumo skatinimas;

11.  palankiai vertina tai, kad įvairūs socialiniai partneriai ir organizacijos, įskaitant profesines sąjungas (FGTB, CSC), Valonijos regiono valstybinę užimtumo ir mokymo tarnybą (FOREM), Valonijos regione veikiančius sektorių profesinio ir technologinio mokymo centrus, Europos socialinio fondo Belgijos prancūzų bendruomenės agentūrą ir Valonijos vyriausybę, dalyvavo bendrai koordinuojant ir įgyvendinant priemones; be to, teigiamai vertina tai, kad profesinės sąjungos tiesiogiai dalyvauja valdant specialiai kiekvienai įmonei atskirai įsteigtus perkvalifikavimo skyrius;

12.  palankiai vertina pasiūlytas aktyvias darbo rinkos priemones, skirtas atleistų darbuotojų įsidarbinimo galimybėms pagerinti; primena, kad išmokos nenurodomos kaip EGF lėšomis finansuotinos prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos;

13.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos ir regiono galimybių;

14.  pažymi, kad siūlomos priemonės taip pat taikomos susijusių įmonių vadovų grupei;

15.  palankiai vertina tai, kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą, taikyti ir toliau bus taikomi moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principai;

16.  pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

17.  pažymi, kad priemonės, kurias Belgijoje vykdyti privaloma pagal kolektyvinio atleidimo iš darbo tvarką ir kurios vykdomos kaip įprastinė perkvalifikavimo skyrių veikla (pvz., parama įsidarbinti, mokymas, pagalba ieškant darbo ir konsultacijos karjeros klausimais ir t. t.), į šią EGF paraišką nėra įtrauktos; pažymi, kad daugiau nei pusė visų numatytų išlaidų bus perkvalifikavimo paslaugų, t .y. paramos, konsultacijų ir integravimo priemonių, išlaidos;

18.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

19.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą

(Belgijos paraiška „EGF/2013/007 BE/Hainaut steel (Duferco-NLMK)“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/468.)

(1) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).
(5)Šaltinis: Pasaulio plieno asociacija, Steel Statistical Yearbook 2012.
(6)Bendras metinio augimo koeficientas.
(7)Šaltinis: Steunpunt WSE.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2014/012 BE/ArcelorMittal“
PDF 321kWORD 73k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Belgijos paraiška „EGF/2014/012 BE/ArcelorMittal“) (COM(2014)0734 – C8-0014/2015 – 2015/2020(BUD))
P8_TA(2015)0044A8-0035/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0734 – C8‑0014/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0035/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtas EGF reglamentas atspindi Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2014/012 BE/ArcelorMittal“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš įmonės „ArcelorMittal Liège S.A.“, vykdančios ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos Europos bendrijoje (NACE) 2 24 skyriaus „Pagrindinių metalų gamyba“ veiklą, buvo atleisti 1 285 darbuotojai, ir numatoma, kad iš jų 910 asmenų dalyvaus taikant priemones, ir kadangi minėti darbuotojų atleidimai, susiję su dideliais ekonominiais sukrėtimais, visų pirma sparčiu Sąjungos rinkos dalies sumažėjimu, įvyko per ataskaitinį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 1 d. ir po jo;

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pažymi, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos, todėl pritaria Komisijai, kad Belgija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad Belgijos valdžios institucijos paraišką dėl EGF paramos pateikė 2014 m. liepos 22 d., t. y. per 12 savaičių nuo dienos, kurią buvo įgyvendinti nustatyti intervencijos kriterijai, o iki 2014 m. rugsėjo 16 d. pateikta papildoma informacija, ir kad 2014 m. gruodžio 9 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą;

3.  palankiai vertina tai, kad Belgijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. sausio 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui ir netgi prieš pradedant šį sprendimą taikyti) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

4.  mano, kad darbuotojai iš įmonės „ArcelorMittal Liège S.A.“ atleisti dėl su globalizacija susijusių esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, nes 2007–2013 m. neapdoroto plieno gamyba ES-27 sumažėjo nuo 210,1 mln. iki 166,2 mln. tonų(4) (−20,9 proc.; –3,8 proc. metinio augimo lygio(5)), o pasauliniu mastu – padidėjo nuo 1 348,1 mln. iki 1 649,3 mln. tonų (+ 22,3 proc.; + 3,4 proc. metinio augimo lygio); pažymi, kad ES tenkančios pasaulinės plieno gamybos dalies sumažėjimas nuo 16 proc. 2007 m. iki 10 proc. 2013 m. yra daug didesnis negu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijoje, o Azijos dalis per tą patį laikotarpį labai smarkiai išaugo – nuo 56 proc. iki 67 proc., taigi dėl šių priežasčių pastaraisiais metais metalo apdirbimo sektorius Lježe sumažėjo nuo 6 193 darbo vietų 40 įmonių 2007 m. iki 4 187 darbo vietų 35 įmonėse 2012 m., t. y. užimtumas šiame sektoriuje sumažėjo 32 proc.;

5.  pabrėžia, kad šių prekybos sistemos pokyčių poveikį sustiprino ir kiti veiksniai, kaip antai dėl ekonomikos krizės sumažėjusi plieno paklausa automobilių pramonės ir statybos sektoriuose Sąjungoje ir santykinai padidėjusios gamybos sąnaudos (žaliavos, energija, aplinkosaugos apribojimai ir t. t.). dėl šių veiksnių nukentėjo Sąjungos plieno pramonės konkurencingumas, todėl pastaraisiais metais plieno pramonės sektoriuje prarasta daug darbo vietų, nes keli Europos plieno gamintojai uždarė gamyklas ir buvo restruktūrizuoti;

6.  pabrėžia, kad būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti veiksmingą ir suderintą koncepciją, kad būtų galima įveikti Sąjungos plieno pramonės konkurencingumo mažėjimą; pažymi, kad reikia tinkamai ir tikslingai investuoti siekiant užtikrinti, kad inovacijos taptų pagrindiniu Sąjungos plieno pramonės konkurencingumo skatinimo veiksniu ir darbo vietų išsaugojimo Europoje garantu;

7.  atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikato „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ įgyvendinimo pažangos ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad pusė komunikate numatytų veiksmų yra įgyvendinta; pažymi, kad būtina užtikrinti tinkamą atitinkamų veiksmų įgyvendinimą, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir taip atgaivinti Sąjungos plieno sektorių;

8.  pažymi, jog tai ketvirtoji EGF paraiška dėl plieno sektoriaus, trys iš šių paraiškų yra susijusios su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos(6), o viena – su pasauline finansų ir ekonomikos krize(7); ragina Komisiją parengiant ir taikant prevencines ir simuliacines priemones išvengti papildomų atleidimų šiame sektoriuje;

9.  pažymi, jog numatoma, kad įmonės „ArcelorMittal Liège S.A.“ atleidimai turės didelių neigiamų pasekmių Lježo regionui, kuris yra labai priklausomas nuo metalo apdirbimo sektoriaus, taigi įmonės „ArcelorMittal“ mažėjimo poveikis yra ypač didelis, nes įmonei „ArcelorMittal“ tenkanti vietos užimtumo dalis metalo sektoriuje yra 78,9 proc. ir 14,3 proc. – gamybos sektoriuje;

10.  pažymi, kad bendrai finansuotinas suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas apima tris pagrindines sritis: perkvalifikavimą, mokymą ir perkvalifikavimą ir verslumo skatinimą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad perkvalifikavimo paslaugos būtų teikiamos atsižvelgiant į aktualius atitinkamo regiono darbo rinkos poreikius;

11.  ragina ateityje remtis EGF reglamento nuostatomis siekiant paremti nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį (NEET) šio regiono jaunimą;

12.  teigiamai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ir socialiniais partneriais;

13.  pažymi, kad daugiau nei pusė visų numatytų išlaidų bus perkvalifikavimo paslaugų, t .y. paramos, konsultacijų ir integracijos priemonių, išlaidos; pažymi, kad šias paslaugas teiks tarnyba FOREM (Valonijos regiono valstybinė užimtumo ir kvalifikacijos kėlimo tarnyba), kuri veikia kaip tarpininkė teikiant šią paraišką;

14.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

15.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą suderinti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

16.  pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

17.  pažymi, kad priemonės, kurios Belgijoje yra privalomos pagal kolektyvinio atleidimo iš darbo procedūrą ir kurios vykdomos kaip įprastinė perkvalifikavimo skyriaus veikla (pvz., parama įsidarbinti, mokymas, pagalba ieškant darbo ir konsultacijos karjeros klausimais ir t. t.), neįtrauktos į šią EGF paraišką;

18.  palankiai vertina tai, kad anksčiau buvo skirta finansinė parama iš Europos socialinio fondo projektui (pranc. EnTrain – En Transition-Reconversion-Accompagnement), kurio tikslas – kurti pedagoginius metodus perkvalifikavimo skyriams, ir tai, kad šio projekto išvados galėtų būti naudingos įgyvendinant planuojamas priemones;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo

(Belgijos paraiška „EGF/2014/012 BE/ArcelorMittal“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/472.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4)Šaltinis: Pasaulio plieno asociacija, Steel Statistical Yearbook 2014.
(5)Bendras metinio augimo koeficientas.
(6)Paraiškos „EGF/2009/022 BG/Kremikovtsi“ (šią paraišką Komisija atmetė), „EGF/2012/010 RO/ Mechel“ (2014 m. gegužės 7 d. COM(2014)0255, 2014 5 7), „EGF/2013/007 BE/Hainaut steel (Duferco-NLMK)“ (COM(2014)0725, 2014 12 9), „EGF/2013/002 BE/Carsid“ (COM(2014)0553, 2014 9 5).
(7)Paraiška „EGF/2010/007 AT/Steiermark-Niederösterreich“. 2011 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas 2011/652/ES (OL L 263, 2011 10 7, p. 9).


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2014/011 BE/Caterpillar“
PDF 314kWORD 69k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Belgijos paraiška „EGF/2014/011 BE/Caterpillar“) (COM(2014)0735 – C8-0015/2015 – 2015/2021(BUD))
P8_TA(2015)0045A8-0033/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0735 – C8‑0015/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0033/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, nukentėjusiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba iš darbo atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

C.  kadangi priimtame EGF reglamente atspindimas Parlamento ir Tarybos pasiektas susitarimas vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 % bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2014/011 BE/Caterpillar“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš bendrovės „Caterpillar Belgium S.A.“, vykdančios NACE 2 red. 28 skyriaus „Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba“ veiklą, dėl paklausos Europoje sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. ir po jo buvo atleista iš darbo 1030 darbuotojų (tikimasi, kad iš jų 630 asmenų pasinaudos priemonėmis);

E.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.  pažymi, kad įvykdytos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos, todėl pritaria Komisijai, kad Belgija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2014 m. liepos 22 d. Belgijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, kurią papildė iki 2014 m. rugsėjo 16 d. gauta papildoma informacija, ir kad 2014 m. gruodžio 9 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą;

3.  pažymi, kad bendras biudžetas yra 2 038 090 EUR, iš kurių 73 378 EUR numatyti įgyvendinimui, ir kad EGF finansinė parama siekia 1 222 854 EUR ir tai yra 60 % visų siūlomų priemonių išlaidų;

4.  palankiai vertina tai, kad Belgijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. balandžio 1 d., t. y. gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą ir netgi prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui, nusprendė iš darbo atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad jau suteiktos paslaugos bus tinkamos finansuoti EGF lėšomis;

5.  mano, kad darbuotojų atleidimas iš darbo „Caterpillar Belgium S.A.“ yra susijęs su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, nes gaminti produktus Azijoje ir juos iš ten importuoti į Europą bendrovei tapo pigiau nei juos rinkos nuosmukio sąlygomis gaminti Europoje; pažymi, kad gamykla „Gosselies“ patyrė neigiamą pradinės ir galutinės grandies įmonių poveikį, nes plieno ir metalo gaminių gamyba Europoje nukentėjo nuo konkurencijos su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis ir dėl 2009 m. krizės susilpnėjo Europos statybos ir kasybos sektoriai, kuriems priklauso svarbiausi „Caterpillar“ klientai;

6.  pažymi, kad statybos mašinų paklausa nukentėjo dėl privačių ir viešųjų investicijų į infrastruktūrą sumažėjimo, kurį lėmė sudėtingos pasaulio ekonomikos sąlygos;

7.  pažymi, kad tai yra dvyliktoji paraiška dėl EGF paramos niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos sektoriui ir kad prekybos ar ekonominės krizės kriterijais pagrįstas vienodas ankstesnių paraiškų skaičius;

8.  apgailestauja dėl to, kad daugelis neturinčių darbo Šarlerua regiono gyventojų turi žemą kvalifikaciją (59 % jų neturi vidurinio išsilavinimo) ir kad 43 % jų darbo neturi daugiau nei 2 metus; apgailestauja, kad Šarlerua užimtumo lygis yra vienas iš žemiausių Valonijos regione ir jis siekia 52,26 %.; todėl palankiai vertina tai, kad valdžios institucijos, siekdamos padėti iš darbo atleistiems darbuotojams, nusprendė pasinaudoti EGF finansavimu;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad manoma, jog darbuotojų atleidimas iš „Caterpillar“ turės didelį neigiamą poveikį Šarlerua regionui, kuriame susidarė labai sudėtinga darbo rinkos padėtis dėl to, kad jis tradiciškai priklauso nuo užimtumo pramonės sektoriuje ir jame nėra naujų pramonės sričių; pažymi, kad dėl žemos atleistų darbuotojų kvalifikacijos jiems nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis sudėtinga rasti naują darbą; rekomenduoja Komisijai atlikti apklausą, kurios metu būtų nustatyti sėkmingos patirties turintys regiono verslininkai, ir padėti iš darbo atleistiems asmenims įkvėptiems geriausių pavyzdžių rasti idėjų projektams;

10.  pažymi, kad 18 % tikslinių iš darbo atleistų darbuotojų, kurie, kaip tikimasi, dalyvaus taikant priemones, gresia išstūmimo iš darbo rinkos pavojus, nes jie priklauso 55–64 metų amžiaus grupei;

11.  pažymi, kad bendrai finansuotinas suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas apima tris pagrindines sritis: perkvalifikavimą, mokymą ir perkvalifikavimą ir verslumo skatinimą;

12.  pažymi, kad daugiau nei pusė visų numatytų išlaidų bus perkvalifikavimo paslaugų, t .y. paramos, konsultacijų ir integravimo priemonių, išlaidos; pažymi, kad šias paslaugas teiks tarnyba FOREM (Valonijos regiono valstybinė užimtumo ir kvalifikacijos kėlimo tarnyba), kuri veikia kaip tarpininkė vykdant šią paraišką;

13.  teigiamai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su tiksliniais paramos gavėjais ir socialiniais partneriais, atsižvelgiant į regiono galimybes ir verslo aplinką;

14.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

15.  ragina ateityje remtis EGF reglamento nuostatomis siekiant paremti nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį (NEET) šio regiono jaunimą;

16.  primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir gebėjimus, kurių prireiks ateityje, ir šį paketą suderinti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

17.  pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos bendrovės, nei bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

18.  palankiai vertina tai, kad anksčiau buvo skirta finansinė parama iš Europos socialinio fondo projektui (pranc. EnTrain – En Transition-Reconversion-Accompagnement), kurio tikslas – kurti pedagoginius metodus perkvalifikavimo skyriams, ir tai, kad šio projekto išvados galėtų būti naudingos įgyvendinant planuojamas priemones;

19.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

20.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Belgijos paraiška „EGF/2014/011 BE/Caterpillar“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/471.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Bendrijoje važinėjančių transporto priemonių didžiausi leistini matmenys ir leistina masė ***II
PDF 370kWORD 58k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (11296/3/2014 – C8-0294/2014 – 2013/0105(COD))
P8_TA(2015)0046A8-0032/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (11296/3/2014 – C8‑0294/2014),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0195) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įsipareigojimus, prisiimtus Parlamento plenariniame posėdyje, perimti Parlamento poziciją, priimtą per antrąjį svarstymą, taip pat atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2014 m. gruodžio 18 d. laiške prisiimtus įsipareigojimus tą poziciją patvirtinti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 8 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A8-0032/2015),

1.  priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  siūlo dokumentą pavadinti Leichtfriedo ir Lupi direktyva dėl komercinių transporto priemonių masės ir metmenų(3);

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 10 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/..., kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2015/719.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl tipo patvirtinimo sistemos peržiūros

Naująja direktyva dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių didžiausios leistinos masės ir matmenų (kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/53/EB) numačius nuo maksimalaus ilgio reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas sunkiasvorių transporto priemonių aerodinaminėms kabinoms ir transporto priemonių gale sumontuotiems aerodinaminiams įrenginiams, reikia iš dalies pakeisti tipo patvirtinimo teisinę sistemą (t. y. Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 ir Reglamentą (EB) Nr. 1230/2012).

Šiuo metu Komisija, siekdama pagerinti bendrąją transporto priemonių saugą, persvarsto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009. Kaip prašoma minėtojo Reglamento (EB) Nr. 661/2009 17 straipsnyje, 2015 m. Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, ir, jei reikia, kartu pateiks pasiūlymus iš dalies pakeisti šį reglamentą ar kitus susijusius Sąjungos teisės aktus, siekiant įtraukti kitus naujus saugos elementus, visų pirma taikomus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms. Komisija ketina, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais veikėjais ir prireikus atlikusi poveikio vertinimą, ne vėliau kaip iki 2016 m. pasiūlyti reikiamus pakeitimus.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 133.
(2) Priimti tekstai, 2014 4 15, P7_TA(2014)0353.
(3) Jörg Leichtfried ir Maurizi Lupi vadovavo atitinkamai Parlamento ir Tarybos derybų dėl šio dokumento grupėms.


Europos ilgalaikių investicijų fondai ***I
PDF 289kWORD 72k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (COM(2013)0462 – C7-0209/2013 – 2013/0214(COD))
P8_TA(2015)0047A8-0021/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0462),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0209/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2014 m. gruodžio 10 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 61 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7‑0211/2014),

–  atsižvelgdamas į pakeitimus, kuriuos jis priėmė 2014 m. balandžio 17 d.(3) plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl nebaigtų svarstyti 7-osios kadencijos klausimų,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto papildomą pranešimą (A8-0021/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/760.)

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 71.
(2) OL C 126, 2014 4 26, p. 8.
(3) Tos dienos priimti tekstai, P7_TA(2014)0448.


Tarpbankiniai mokesčiai už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ***I
PDF 364kWORD 67k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (COM(2013)0550 – C7-0241/2013 – 2013/0265(COD))
P8_TA(2015)0048A8-0022/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0550),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0241/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2015 m. sausio 21 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį ir 61 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0167/2014),

–  atsižvelgdamas į pakeitimus, kuriuos jis priėmė 2014 m. balandžio 3 d. posėdyje(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Pirmininkų sueigos sprendimą dėl nebaigtų 7-osios Parlamento kadencijos darbų,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto papildomą pranešimą (A8-0022/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/751.)

(1) OL C 193, 2014 6 24, p. 2.
(2) OL C 170, 2014 6 5, p. 78.
(3) Tą dieną priimti tekstai, P7_TA(2014)0279.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: Belgijos paraiška „EGF/2013/011 BE/Saint-Gobain Sekurit“
PDF 327kWORD 81k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Belgijos paraiška „EGF/2013/011 BE/Saint-Gobain Sekurit“) (COM(2015)0009 – C8-0011/2015 – 2015/2017(BUD))
P8_TA(2015)0049A8-0034/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0009 – C8‑0011/2015),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(1) (toliau – EGF Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8–0034/2015),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, kuriuos itin apsunkina ekonomikos, finansų ir socialinė krizė, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba iš darbo atleistiems darbuotojams turėtų būti tinkama ir suteikiama kuo greičiau bei veiksmingiau;

C.  kadangi tai yra paskutinė paraiška, kuri bus svarstoma pagal 2006 m. reglamentą;

D.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. gruodžio mėn. išplėsti EGF reglamento tikslai ir kriterijai siekiant įtraukti galimybę teikti paraiškas iš tų regionų ir šalių, kuriose gyventojų tankumas mažesnis, ir sudaryti paprastesnes tų paraiškų teikimo sąlygas;

E.  palankiai vertina tai, kad padidėjo Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumas ir sutrumpėjo Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laikas, išplėstas reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašas, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą, ir finansuojamos paskatos nuosavam verslui steigti;

F.  kadangi Belgija pateikė paraišką „EGF/2013/011 BE/Saint-Gobain Sekurit“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes Ovele uždarius vieną iš „Saint-Gobain Sekurit (SGS)“ grupės įmonių, kuri gamino nedūžtamą stiklą automobilių pramonei, buvo atleisti iš darbo 257 darbuotojai; kadangi minėti darbuotojų atleidimai iš darbo vyko per ataskaitinį laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir po jo, ir yra susiję su mažėjančia Sąjungos automobilių pramonei skirto nedūžtamo stiklo gamyba;

G.  kadangi iš EGF prašoma 1 339 928 EUR finansinės paramos sumos (50 % bendro biudžeto);

H.  kadangi, nors paraiška neatitinka EGF Reglamento 2 straipsnio a ir b punktuose nustatytų kriterijų, ji patenka į išskirtinių aplinkybių, pagal kurias vis dėlto leidžiama mobilizuoti EGF lėšas, kategoriją;

1.  pritaria Komisijos sprendimui, kad Belgija, 2013 m. gruodžio 19 d. pateikusi paraišką dėl finansinės paramos iš EGF, net jei paraiška neatitinka EGF Reglamento 2 straipsnio a ir b punktuose nurodytų sąlygų, turi teisę į finansinę paramą pagal 2 straipsnio c punktą, pagal kurį reikalaujama įrodyti, kad susidarė išskirtinės aplinkybės; vis dėlto pabrėžia, kad, rėmimasis 2 straipsnio c punktu turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju ir tai neturėtų tapti įprastu EGF lėšų mobilizavimo metodu tais atvejais, kai neįvykdomos pagrindinės sąlygos;

2.  pabrėžia, kad EGF yra ypatinga priemonė, sudaranti galimybę Sąjungai reaguoti į konkrečias nenumatytas aplinkybes, ir ja turėtų būti siekiama jos pagrindinio tikslo – teikti pagalbą tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, kuriuos nulėmė globalizacija ir pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, atleidžiama iš darbo daug darbuotojų (bent 500); pabrėžia, kad EGF neturi tapti Europos struktūrinių ir investicijų fondų, kaip antai Europos socialinio fondo, pakaitu ir turi būti naudojamas tokių fondų teikiamai pagalbai papildyti; pabrėžia, kad, remiantis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms susidarius leidžiama mobilizuoti EGF fondo lėšas, neturi būti nukrypstama nuo minėto tikslo;

3.  pažymi, kad 2013 m. gruodžio 19 d. Belgijos valdžios institucijos pagal EGF reglamentą, kuriame nenustatytas tikrinimo terminas, pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, ir 2014 m. sausio 21 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; apgailestauja, kad buvo pateikta nepakankamai informacijos apie nurodytas išskirtines aplinkybes; pabrėžia, kad tokios išskirtinės aplinkybės turi būti tinkamai įvertintos siekiant, kad būtų taikoma nuo EGF Reglamento 2 straipsnio a ir b punktuose nustatytų sąlygų nukrypti leidžianti nuostata;

4.  reiškia susirūpinimą dėl procedūros trukmės, kuri truko nuo pirmojo atleidimo iš darbo dienos iki paraiškos įvertinimo; primena, kad EGF tikslas – kuo greičiau suteikti pagalbą iš darbo atleistiems darbuotojams;

5.  primygtinai ragina valstybes nares ir visas su šiuo klausimu susijusias institucijas dėti būtinas pastangas siekiant pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką, kad būtų pagreitintas EGF lėšų mobilizavimas; šiuo klausimu pažymi, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas, taip pat pažymi, kad priimtas naujas EGF reglamentas (Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013), kuris leidžia užtikrinti didesnį EGF veiksmingumą, skaidrumą, atskaitomybę ir matomumą;

6.  ragina valstybes nares pasinaudoti geriausios patirties mainais ir visų pirma pasimokyti iš tų valstybių narių bei regioninių ir vietos valdžios institucijų, kurios jau yra sukūrusios nacionalinius informacijos apie EGF tinklus, kuriuose dalyvauja vietos ir regiono lygmens socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai, siekiant, kad susidarius situacijai, patenkančiai į EGF naudojimo sritį, būtų galima naudoti tinkamą pagalbos struktūrą;

7.  palankiai vertina tai, kad Belgijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. rugpjūčio 31 d., t. y. gerokai anksčiau prieš priimant sprendimą ir netgi prieš pateikiant paraišką dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui, nusprendė iš darbo atleistiems darbuotojams pradėti taikyti priemones pagal individualius poreikius;

8.  pažymi, kad automobilių pramonei skirto nedūžtamo stiklo gamybos sektorius patyrė didelių ekonominių sukrėtimų dėl kelių veiksnių, kaip antai sumažėjus Sąjungos automobilių pramonei skirto nedūžtamo stiklo gamybai, padidėjus ne valstybėse narėse įsisteigusių konkurentų užimamos rinkos daliai ir išaugus šių produktų importui į Sąjungą; pažymi, kad „SGS Benelux“ veikla buvo glaudžiai susijusi su automobilių pramonės gamybos tendencijomis, o lengvųjų automobilių gamyba per 2007–2012 m. laikotarpį sumažėjo nuo 21,9 mln. iki 19,5 mln. vienetų, nors likusioje pasaulio dalyje per tą patį laikotarpį ji padidėjo nuo 47,5 mln. iki 60,6 mln. vienetų; be to, pažymi tai, kad buvo stebima bendra automobilių pramonės gamintojų ir tiekėjų tendencija perkelti gamybą iš vienų Sąjungos valstybių į kitas, t. y. iš Vakarų Europos (visų pirma Prancūzijos, Belgijos ir Ispanijos) į Rytų Europą;

9.  pažymi, kad nors nebuvo kitų konkrečiai su automobilių pramonei skirto nedūžtamo stiklo gamyba susijusių EGF paraiškų(4), buvo gauta nemažai paraiškų, susijusių su motorinių transporto priemonių gamintojais ar automobilinės įrangos tiekėjais(5);

10.  pažymi, kad atleidimai iš įmonės „SGS“ daugiausia susiję su gamybos linijos darbuotojais (83 % tokių darbuotojų turi darbininko statusą); mano, kad atsižvelgiant į darbo rinkos situaciją paveiktame regione, iš darbo atleistus darbuotojus reikės perkvalifikuoti, kad jie galėtų rasti kitų profesijų darbą ir (arba) darbą kituose sektoriuose;

11.  apgailestauja dėl to, kad dėl socialinės ir ekonominės šio ir kaimyninių regionų (Šarlerua, Namiūro) padėties iš įmonės „SGS Benelux“ iš darbo atleisti darbuotojai turi labai mažai galimybių įsidarbinti šiuose regionuose, nes, tikėtina, kad jie turės konkuruoti su daugeliu kitų panašios kvalifikacijos ir patirties darbuotojų dėl riboto skaičiaus darbo vietų stiklo sektoriuje; primena, kad šiam regionui būdingas gana aukštas struktūrinio nedarbo lygis ir kad didelę bedarbių dalį sudaro ilgai darbo ieškantys ir žemą kvalifikaciją bei nedaug įgūdžių turintys asmenys; taigi pabrėžia, kad atleidimai iš darbo „SGS Benelux“ turi būti vertinami atsižvelgiant į sudėtingą vietos socialinį ekonominį kontekstą;

12.  pažymi, kad paraiškoje išvardytos individualiems poreikiams pritaikytos paslaugos apima kelias priemones, skirtas darbuotojų grįžimui į darbo rinką skatinti ir padėti jiems atlikti administracines procedūras, ir tikimasi, kad dauguma jų padės visiems atleistiems darbuotojams;

13.  pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima toliau nurodytas priemones, skirtas 257 iš darbo atleistiems darbuotojams reintegruoti į darbo rinką (priemonės sugrupuotos pagal kategorijas): 1) individuali pagalba ieškant darbo, bylos tvarkymas ir bendros informavimo paslaugos; 2) mokymas ir perkvalifikavimas ir 3) verslumo skatinimas;

14.  palankiai vertina tai, kad įvairūs socialiniai partneriai ir organizacijos, įskaitant profesines sąjungas (FGTB, CSC), Valonijos regiono valstybinę užimtumo ir mokymo tarnybą (FOREM), Valonijos regione veikiančius sektorių profesinio ir technologinio mokymo centrus, Europos socialinio fondo Belgijos prancūzų bendruomenės agentūrą ir Valonijos vyriausybę, dalyvavo bendrai koordinuojant ir įgyvendinant priemones; be to, teigiamai vertina tai, kad profesinės sąjungos tiesiogiai dalyvauja valdant atskirai kiekvienai bendrovei įsteigtus perkvalifikavimo skyrius;

15.  primygtinai teigia, kad, susiklosčius situacijai, patenkančiai į EGF taikymo sritį, būtina stiprinti ir skatinti autonominę ir lengvai regioniniu lygmeniu prieinamą pagalbą, kad būtų galima įgyvendinti principą „iš apačios į viršų“ ir sudaryti galimybę regioniniu lygmeniu įgyvendinti vietos lygmens sprendimus;

16.  pažymi, kad siūlomos iš darbo atleistų darbuotojų įsidarbinimo galimybių gerinimo priemonės; primena, kad išmokos neįtrauktos į EGF lėšomis finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų sąrašą;

17.  pažymi, kad priemonės, kurias vykdyti privaloma pagal Belgijos federalinius kolektyvinio atleidimo iš darbo teisės aktus ir kurios vykdomos kaip įprastinė perkvalifikavimo skyrių veikla (pvz., parama įsidarbinti, mokymas, pagalba ieškant darbo ir konsultacijos karjeros klausimais ir t. t.), į šią EGF paraišką nėra įtrauktos;

18.  primena, kad svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie iš darbo atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

19.  palankiai vertina tai, kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą, buvo taikomi ir toliau bus taikomi moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principai;

20.  palankiai vertina tai, kad į socialinio plano rengimo ir priemonių įgyvendinimo procesą įtraukti socialiniai partneriai;

21.  pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos bendrovės, nei bendrovių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

22.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

23.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą

(Belgijos paraiška „EGF/2013/011 BE/Saint-Gobain Sekurit“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2015/470.)

(1) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(4)Žr. EGF duomenų bazę adresu http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=582.
(5)Žr. Komisijos pasiūlymų dėl paraiškų „EGF/2007/001 FR/Peugeot tiekėjų“ (Sprendimas COM(2007)0415, 2007 7 12), „EGF/2007/010 PT/Lisboa-Alentejo“ (Sprendimas COM(2008)0094, 2008 2 20), „EGF/2008/002 ES/Delphi“ (Sprendimas COM(2008)0547, 2008 9 9), „EGF/2008/004 ES Castilla y León / Aragón automoción“ (Sprendimas COM(2009)0150, 2009 3 20), „EGF/2009/007 SE/Volvo“ ir „EGF/2009/009 AT/Steiermark“ (Sprendimas COM(2009)0602, 2009 10 27), „EGF/2009/013 DE/Karmann“ (Sprendimas COM(2010)0007, 2010 1 22), „EGF/2009/019 FR/Renault“ (Sprendimas COM(2011)0420, 2011 7 11), „EGF/2010/002 ES/Cataluña automoción“ (Sprendimas COM(2010)0453, 2010 9 2), „EGF/2010/004 PL/Wielkopolskie Automotive“ (Sprendimas COM(2010)0616, 2010 10 29), „EGF/2010/031 BE/General Motors Belgium“ (Sprendimas COM(2011) 0212, 2011 4 14), „EGF/2011/003 DE/Arnsberg and Düsseldorf automotive“ (Sprendimas COM(2011)0447, 2011 7 20), „EGF/2011/005 PT/Norte-Centro Automotive“ (Sprendimas COM(2011)0664, 2011 10 13), „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“ (Sprendimas COM(2014)0116, 2014 3 5), „EGF/2012/005 SE/Saab“ (Sprendimas COM(2012)0622, 2012 10 19), „EGF/2013/006 PL/Fiat Auto Poland“ (Sprendimas COM(2014)0699, 2014 11 10), „EGF/2013/012 BE/Ford Genk“ (Sprendimas COM(2014)0532, 2014 8 22) projektus.


Pažanga moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje srityje 2013 m.
PDF 365kWORD 145k
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje (2014/2217(INI))
P8_TA(2015)0050A8-0015/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir į 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų programą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. pasaulinę moterų konferenciją ir į kitus susijusius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005) ir „Pekinas + 15“ (2010),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ypač į jos 6 straipsnį „Neįgalios moterys“;

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose (COM(2012)0614)),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 16 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Moterų ir vyrų lygybės strategijos laikotarpio vidurio peržiūra (2010–2015 m.)“ (SWD(2013)0339),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 8 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Didesnės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas. 2012-ųjų metinė ataskaita“ (SWD(2013)0171),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013)0833),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2012 m. paskelbtą ataskaitą „Pekino veiksmų programos įgyvendinimo ES valstybėse narėse apžvalga. Smurtas prieš moteris. Parama aukoms“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 5–6 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“;

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo panaikinimo(6),

–  atsižvelgdamas į ES direktyvas nuo 1975 m. dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 2010/41/ES(7), Direktyva 2010/18/ES(8), Direktyva 2006/54/EB(9), Direktyva 2004/113/EB(10), Direktyva 92/85/EEB(11), Direktyva 86/613/EEB(12) ir Direktyva 79/7/EEB(13)),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl moterų judumo švietimo tikslais ir profesinio judumo Europos Sąjungoje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 57-osios sesijos: visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų darbo sąlygų paslaugų sektoriuje(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(21), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(22) ir 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europos Sąjungoje(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl nediskriminavimo dėl lyties ir kartų solidarumo(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei(29),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir skurdo Europos Sąjungoje(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl kovos su smurtu prieš moteris(31),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (direktyva dėl motinystės atostogų (COM(2008)0637)),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės sporte ,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(32),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. Komisijos ataskaitą dėl Barselonos tikslų „Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. Komisijos ataskaitą „Statistiniai duomenys apie verslininkes Europoje“

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtą tyrimą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“, kuriame pirmą kartą nurodyti duomenys, susiję su įvairių formų smurto prieš moteris mastu, pobūdžiu ir pasekmėmis, taip pat moterų atsakas į smurtą ir jų sąmoningumas apie savo teises,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį, susijusį su visuomenės sveikata, ypač į jo 7 dalį, kurioje nustatyta, kad „Sąjunga savo veikloje pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą“;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0015/2015),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė teisė, Sutartyse pripažįstama nuo 1957 m., kai buvo priimta Romos sutartis, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi nors Europos Sąjunga priėmė daug dokumentų, kuriais užtikrinamos vyrų ir moterų lygios galimybės, vienodas elgesys su jais ir kuriuose kovojama su diskriminacija dėl lyties, ir nors Sąjunga nustatė konkretų tikslą lyčių lygybę integruoti į visą savo veiklą, padarytos pažangos nepakanka ir vis dar yra nemažai vyrų ir moterų nelygybės apraiškų;

B.  kadangi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, taip pat motinystės, tėvystės ir šeiminių pareigų pasidalijimo;

C.  kadangi labai svarbu atsižvelgti į tai, kad daug moterų ir mergaičių Europoje susiduria su daugybe diskriminacijos (dėl neįgalumo, migrantų šeimų, etninės kilmės, amžiaus, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, nėštumo, namų padėties, nedidelio išsilavinimo, patirto smurto ir pan.) formų įvairiose srityse ir kad jų padėtis pastaraisiais metais pablogėjo;

D.  kadangi strategija „Europa 2020“, kurios tikslas – pasiekti, kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis, siekiama plataus užmojo tikslų, įskaitant, kad užimtumo rodikliai siektų 75 proc. ir kad asmenų, kurie kenčia nuo skurdo ir socialinės atskirties arba kuriems tai gresia, skaičius iki 2020 m. sumažėtų bent 20 milijonų, o šių tikslų nebus galima pasiekti, jei valstybės narės nevykdys novatoriškos politikos, kuria būtų siekiama tikros vyrų ir moterų lygybės;

E.  kadangi valstybių narių vykdoma biudžeto konsolidavimo politika visų pirma taikoma viešajam sektoriui, kuriame moterų yra daugiau ir iš kurio būtent moterys gauna daugiausia paramos, todėl jos yra baudžiamos dvigubai, ir kadangi dėl šios politikos užimtumas tampa mažiau saugus, nes visų pirma daugėja darbo ne visą darbo dieną (32 proc. moterų ir 8,2 proc. vyrų) ir laikinųjų sutarčių, jau neminint mažėjančio uždarbio;

F.  kadangi daugiau moterų nei vyrų gyvena skurde ir atskirtyje, ypač vyresnio amžiaus moterų, kurių vidutinė pensija maždaug 39 proc. mažesnė nei vyrų, ir vienišų motinų; kadangi moterys dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną, pagal terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis dėl šeiminių priežasčių ir kadangi moterų skurdui ypač didelį poveikį daro mažų garantijų darbas;

G.  kadangi kova su skurdu yra vienas iš penkių Komisijos pasiūlytų įvertinamų strategijos „ES 2020“ tikslų; kadangi 10-ąja strategijos „Europa 2020“ integruota gaire (socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu) būtų skatinama patvirtinti nacionalines politikos priemones, siekiant apsaugoti moteris, ypač nuo skurdo grėsmės, užtikrinant pajamas šeimoms, kuriose yra tik vienas iš tėvų, arba pagyvenusioms moterims,

H.  kadangi dėl krizės dar labiau sumažėjo gimstamumas Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad nedarbas, nesaugios sąlygos, netikrumas dėl ateities ir ekonomika lėmė tai, kad poros, visų pirma jaunesnio amžiaus moterys, atidėlioja galimybę turėti vaikų, todėl Sąjungoje toliau stiprėja demografinio senėjimo tendencija;

I.  kadangi tam tikrose valstybėse narėse dabartinė mokesčių sistema atskleidžia ribotą šeimos suvokimą, nes palankesnės sąlygos sudaromos šeimoms, kuriose dirba tik vienas asmuo, taigi dažnai moterys atgrasomos nuo darbo, o vieni vaikus auginantys asmenys, daugiavaikės šeimos ir šeimos, kuriose yra išlaikomų asmenų, nėra pakankamai remiamos;

J.  kadangi nors ES moterys sudaro 60 proc. absolventų, vyresniųjų pareigūnų ir spendimus priimančių asmenų postuose joms atstovaujama neproporcingai mažai, o moterų mokslininkių ir inžinierių dalis ES yra 33 proc., tačiau sveikatos, švietimo ir paramos sektoriuose jos sudaro 80 proc. darbuotojų;

K.  kadangi pastebima ryški horizontalioji segregacija arba darbo pasidalijimas pagal lytį: beveik pusė dirbančių moterų įgijusios 10 iš 130 Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) parengtame Tarptautiniame profesijų klasifikatoriuje išvardytų profesijų ir tik 16 proc. dirbančiųjų užima darbo vietas sektoriuose, kuriuose vyrų ir moterų skaičius yra vienodas;

L.  kadangi mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), sudarančių 99 proc. Europos bendrovių ir sukuriančių du trečdalius darbo vietų privačiajame sektoriuje, vaidmuo itin svarbus siekiant strategijos „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ įgyvendinimo; kadangi 31 proc. verslininkų ES yra moterys; kadangi verslumo lygis tarp moterų yra 10 proc., palyginti su vyrais, kurių lygis – 19 proc.; kadangi reikia skatinti moterų verslumą ir skatinti jo augimą;

M.  kadangi apie 42 proc. nuolat žemės ūkio veikloje Europos Sąjungoje dalyvaujančių subjektų yra moterys ir trims ūkiams iš dešimties ES vadovauja moterys; kadangi lygių lyčių galimybių skatinimas stengiantis, kad moterys kuo aktyviau dalyvautų ekonominiame ir socialiniame gyvenime, visų pirma žemės ūkio veikloje, turi būti nuolatinis rūpestis Europoje;

N.  kadangi moterų užimtumo lygis siekia 63 proc., vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas siekia 16,4 proc., 73 proc. valstybių narių parlamentų narių yra vyrai, moterys sudaro 17,8 proc. didžiųjų įmonių valdybų narių ir per savaitę praleidžia beveik tris kartus daugiau laiko nei vyrai atlikdamos namų ruošos darbus, pavyzdžiui, rūpindamosi vaikais, pagyvenusiais asmenimis, neįgaliaisiais ir šeimininkaudamos;

O.  kadangi 37 proc. naujojo Europos Parlamento narių, 9 iš 28 naujosios Komisijos narių ir 7 iš 28 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų yra moterys;

P.  kadangi moterų nedarbo lygis yra pernelyg mažas, nes dauguma moterų, visų pirma tos, kurios gyvena kaimo arba nuošaliose vietovėse, taip pat dauguma tų, kurios tik šeimininkauja namuose ir rūpinasi vaikais, nėra įrašytos kaip neturinčios darbo; taip pat kadangi dėl šios padėties suteikiamos nevienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis (pašalpomis, pensijomis, motinystės atostogomis, nedarbingumu dėl ligos, socialine apsauga ir kt.);

Q.  kadangi, jei tempas nesikeis, reikės laukti 2038 m., kol bus pasiektas 73 proc. moterų užimtumo lygis, o darbo užmokesčio lygybės bus pasiekta 2084 m; kadangi vienodo moterų ir vyrų skaičiaus nacionaliniuose parlamentuose, ES institucijose ir Europos įmonių valdybose būtų galima tikėtis 2034 m., tačiau reikės laukti 2054 m., kol bus vienodai dalijamasi namų ruošos darbais;

R.  kadangi dėl to, jog nepavyko užtikrinti politikos krypčių, kuriomis būtų lengviau suderinamas darbas ir asmeninis gyvenimas ir trūksta kokybiškų vaikų priežiūros įstaigų bei pagalbos paslaugų vyresniems žmonėms, kuriems reikia priežiūros, yra didžiausios kliūtys moterų ekonominei nepriklausomybei, jų galimybei siekti atsakingų pareigų ir vienodam moterų bei vyrų dalyvavimui darbo rinkoje, taip pat siekiant užkirsti kelią skurdui ir iš jo išbristi;

S.  kadangi norint pasiekti lyčių lygybę būtina užtikrinti, kad vyrai ir moterys dalytųsi šeimos ir namų ruošos pareigomis, visų pirma labiau naudotųsi vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis; kadangi ketvirtadalyje valstybių narių tėvystės atostogų nėra;

T.  kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai ir toliau turi didelės įtakos moterų ir vyrų pareigų pasidalijimui namuose, darbe ir apskritai visuomenėje, todėl apribojamos moterų darbo, asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybės, joms trukdoma visiškai išnaudoti savo potencialą kaip asmenims ir kaip ekonominės veiklos vykdytojoms;

U.  kadangi žiniasklaida gali atlikti vaidmenį tiek skleidžiant su stereotipais, blogu moters įvaizdžiu, mažų mergaičių hiperseksualumu susijusią informaciją, tiek ir informaciją apie lyčių stereotipų naikinimą, moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese skatinimą bei lyčių lygybės skatinimą;

V.  kadangi Taryba vis dar nepriėmė oficialios pozicijos dėl dviejų Europos Parlamento priimtų teisėkūros rezoliucijų lyčių lygybės požiūriu itin svarbiais klausimais, t. y. dėl 2010 m. spalio 20 d. rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl motinystės atostogų ir dėl 2013 m. lapkričio 20 d. teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių;

W.  kadangi savo 2013 m. gruodžio 6 d. ataskaitoje dėl Direktyvos 2006/54/EB taikymo Komisija kelia klausimą, ar 26 valstybių narių nacionaliniai teisės aktai atitinka naująsias direktyvos nuostatas(33);

X.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. kovo mėn. paskelbtame tyrime teigiama, kad ES kas trečia moteris susidūrė su fizine ar psichine prievarta, kadangi viena iš penkių, sulaukusi 15 metų, patyrė fizinį smurtą ir beveik pusė – psichologinį smurtą; kadangi smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas, galintis turėti sunkių psichologinių pasekmių ir darantis poveikį visiems visuomenės sluoksniams, neatsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, socialinę padėtį ir kilmės arba gyvenamąją šalį, ir yra vienas iš nusikaltimų, apie kuriuos pranešama rečiausiai; kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių kliūčių siekti tikros vyrų ir moterų lygybės;

Y.  kadangi smurto prieš moteris ir mergaites mastas internete didėja, o nepilnamečių elgesys socialiniuose tinkluose šiuo atžvilgiu ypač kelia susirūpinimą;

Z.  kadangi Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija baigs galioti 2016 m. kadangi pagal 2014 m. Eurostato ataskaitą dėl prekybos žmonėmis didžioji dauguma (80 proc.) registruotų aukų, kuriomis buvo prekiaujama ES, buvo moterys ir mergaitės;

AA.  kadangi šešios valstybės narės dar nepasirašė Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir tik aštuonios valstybės ją ratifikavo;

AB.  kadangi, rengiant viešąją nacionalinę ir ES politiką, labai svarbu rinkti patikimus, palyginamus ir pagal lytis suskirstytus duomenis, ypač susijusius su smurtu prieš moteris;

AC.  kadangi moterys turi specifinių sveikatos problemų ir gerokai rečiau dalyvauja klinikiniuose tyrimuose negu vyrai ir šie skirtumai turi didelį poveikį moterų sveikatai;

AD.  kadangi mergaitės ir moterys, ypač 15–24 m., rečiau nei berniukai ir vyrai dalyvauja fizinėje veikloje ir sportas yra saviraiškos bei tobulėjimo būdas, taip pat pilietiškumo ir solidarumo priemonė, be to, reguliarus sportavimas gerina fizinę ir psichinę sveikatą; kadangi smurtas prieš moteris, smurtas dėl stereotipų, darbo užmokesčio skirtumų ir kliūčių moterims užimti vadovaujamąsias pareigas taip pat pastebimas sporto srityje;

AE.  kadangi lytinės ir reprodukcinės teisės yra pagrindinės žmogaus teisės ir derėtų į jas atsižvelgti Sąjungos sveikatos srities veiksmų programoje;

AF.  kadangi lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių politikos rengimas ir įgyvendinimas priklauso valstybių narių kompetencijai;

AG.  kadangi metinė Komisijos rengiama lyčių lygybės ataskaita yra itin svarbi priemonė siekiant įvertinti moterų padėtį Europoje;

Moterų ir vyrų lygybė strategijoje „Europa 2020“

1.  ragina ES institucijas ir valstybes nares, formuojant politiką, savo biudžeto procedūrose ir taikant ES programas bei veiksmus, imantis aktyvių priemonių, ypač ekonomikos gaivinimo politikos srityje, integruoti lyčių aspektą, atsižvelgti į moterų teises ir lygias galimybes ir sistemiškai vykdyti kiekvieno atvejo poveikio lytims analizes;

2.  tvirtina, kad 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijos tikslų, ypač tikslų, susijusių su ekonomine nepriklausomybe, nepavyks greitai pasiekti, visų pirma todėl, kad panaikintas sprendimas dėl direktyvos dėl motinystės atostogų; taip pat pabrėžia, kad vyrų ir moterų ekonominiai skirtumai palaipsniui didėja;

3.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares į strategiją „Europa 2020“ integruoti lyčių ramstį, siekiant įvertinti lyčių užimtumo skirtumo mažinimo pažangą ir į metinę augimo apžvalgą įtraukti politikos priemones, kurios vėliau pavirstų konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti bendrąjį investavimo į socialinę infrastruktūrą planą, nes apskaičiuota, kad parengus investavimo į lyties aspekto integravimą planą Europos BVP laipsniškai didėtų ir iki 2018 m. pasiektų 2,4 procentiniais punktais didesnį lygį negu tuo atveju, jei investavimo planas nebūtų parengtas;

5.  pažymi, kad moterų ir vyrų dalyvavimas darbo rinkoje lygiomis teisėmis galėtų reikšmingai padidinti ES ekonominį potencialą, tuo pačiu užtikrinant jos sąžiningą ir įtraukų pobūdį; primena, kad pagal EBPO prognozes visiškai užtikrinus dalyvavimo darbo rinkoje lygybę iki 2030 m. vienam gyventojui tenkantis BVP padidėtų 12,4 proc.;

6.  toliau laikosi nuomonės, kad reikia skubiai kovoti su moterų, ypač pagyvenusių moterų ir vienišų motinų, taip pat smurto dėl lyties aukomis tapusių moterų, neįgalių moterų, imigrančių, mažumų atstovių, skurdu; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingesnes įtraukties strategijas ir efektyviau naudoti socialinei politikai skiriamus išteklius, pvz., Europos socialinį fondą ir struktūrinius fondus;

7.  apgailestauja, kad socialinės politikos veiksmingumas mažinant skurdą namų ūkiuose, kuriuose yra tik vienas suaugęs asmuo (padėtis, kurioje yra saugiausiai našlių ir vienišų motinų), 2012 m. sumažėjo beveik 50 proc., palyginti su 2005 m.; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad socialinės politikos įgyvendinimas valstybėse narėse siekai tik vieną trečiąją Europos vidurkio; todėl ragina valstybes nares stiprinti socialinę apsaugą, visų pirma skirtą bedarbiams, kaip skurdo augimo, ypač tarp moterų, mažinimo priemonę;

8.  ragina Tarybą ir Komisiją spręsti, asmenų, kurie kenčia nuo skurdo ir socialinės atskirties, lyčių aspekto problemą; apgailestauja, kad iki šiol per metinius Europos semestro ciklus priimtos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos nepakankamai suderintos su strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialiniais tikslais; ragina nuolat konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nagrinėti struktūrines moterų skurdo priežastis;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares, formuojant savo mokesčių ir išmokų politiką, atsižvelgti į šeimų struktūrų raidą, ypač finansiškai remti asmenis, kurie vaikus augina vieni, ir pagyvenusius asmenis, teikiant mokestines lengvatas ar pagalbą sveikatos priežiūros srityje;

10.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad kuriant ES sanglaudos politikos fondus būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę bei lyčių perspektyvos įtraukimą ir šie aspektai būtų skatinami rengiant ir įgyvendinant jų programas, įskaitant kiek tai susiję su stebėsena, ataskaitų teikimu ir vertinimu;

11.  apgailestauja, kad dabar metinė ataskaita tėra tik darbo dokumentas, pridėtas prie Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos, ir primygtinai ragina Komisiją grąžinti šiai ataskaitai politinį teisėtumą, remiant oficialų ir atskirą jos tvirtinimą;

Moterų ir vyrų lygybė užimtumo ir sprendimų priėmimo srityje

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sumažinti lyčių skirtumus atlyginimų ir pensijų srityje, išsprendžiant problemą, susijusią su dideliu moterų, dirbančių mažai apmokamą ir mažų garantijų darbą ne visą darbo dieną, skaičiumi, ir užtikrinama, kad būtų pakankamai geros kokybės vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims skirtų priežiūros įstaigų; apgailestauja, kad daugiau nei trečdalis Europos Sąjungoje gyvenančių pagyvenusių moterų negauna jokios pensijos; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi su Direktyva 2006/54/EB susijusių teisių, įskaitant vienodo užmokesčio principą ir darbo užmokesčio nustatymo skaidrumą, ir peržiūrėti vienodo požiūrio srities nacionalinės teisės aktus siekiant juos supaprastinti ir modernizuoti; ragina Komisiją nuolat stebėti lyčių lygybės direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl Direktyvos 2006/54/EB naujos redakcijos, remiantis šios direktyvos 32 straipsniu bei SESV 157 straipsniu, pasiūlyti jos pakeitimus atsižvelgiant į išsamias Europos Parlamento 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijos priede pateiktas rekomendacijas;

13.  apgailestauja, kad moterys negauna tokio pat darbo užmokesčio tais atvejais, kai jų darbas yra toks pat kaip vyrų arba lygiavertis, smerkia horizontaliąją bei vertikaliąją segregaciją; taip pat pabrėžia, kad didžioji dauguma mažų darbo užmokesčių ir beveik visi labai maži darbo užmokesčiai mokami ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims, ir primena, kad apie 80 proc. šių neturtingų darbuotojų yra moterys; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimo išvadomis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą sumažinus vienu procentiniu punktu ekonomikos augimas padidėtų 0,1 proc., taigi darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas itin svarbus atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos nuosmukį; todėl ragina valstybes nares, darbdavius ir profesinių sąjungų judėjimus parengti ir įgyvendinti praktiškas konkrečias darbo vertinimo priemones, skirtas padėti nustatyti lygiavertį darbą ir taip užtikrinti vienodą darbo užmokestį vyrams ir moterims;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, vykdyti iniciatyvią politiką, kuria būtų skatinamos kokybiškos moterų darbo vietos, ypač kovoti su stereotipais, horizontalia ir vertikalia profesine segregacija, remti perėjimą nuo darbo ne visą darbo dieną prie darbo visą darbo dieną ir visų pirma orientuotis į nesimokančius, nedirbančius ir mokymuose nedalyvaujančius asmenis (NEET); ragina valstybes nares nustatyti konkrečius užimtumo tikslus remiantis savo nacionalinėmis reformų programomis, siekiant užtikrinti, kad moterys ir vyrai turėtų vienodas galimybes patekti į darbo rinką ir joje dalyvauti;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kad būtų įgyvendinama iniciatyvi politika, kuria moterys skatinamos siekti karjeros moksle, visų pirma rengiant informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, skatinti moterų dalyvavimą „vyriška“ laikomos veiklos sektoriuose, kaip antai mokslo ir naujųjų technologijų sektorius, siekiant gauti didžiausią naudą iš žmogiškojo kapitalo, kurį sudaro Europos moterys; ypač pabrėžia, kad informacinės ir ryšių technologijos siūlo naujas galimybes ir ragina Komisiją užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų visiškai integruotas į artimiausių penkerių metų skaitmeninės darbotvarkės prioritetus;

16.  pabrėžia, kad finansinis nepriklausomumas yra pagrindinė priemonė užtikrinant lygybę ir kad moterų verslumas yra nepakankamai vertinamas ir juo nepakankamai naudojamasi siekiant ES augimo ir konkurencingumo; todėl ragina Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) surinkti daug vertingų duomenų apie moterų verslumą; ragina valstybes nares, Komisiją ir kitas atitinkamas įstaigas, pavyzdžiui prekybos rūmus, pramonę, skatinti ir remti moterų verslumą sudarant palankesnes sąlygas gauti kreditą, sumažinant biurokratizmą ir kitas kliūtis, trukdančias moterims pradėti veiklą, į atitinkamas politikos sritis integruojant lyčių aspektą, skatinant kurti socialinėms verslininkėms skirtą bendrą daugiakalbę elektroninių duomenų ir informacijos mainų platformą, remiant regionų ir visos Europos lygmens kuravimą ir lygiarangius tinklus;

17.  mano, kad norint padėti moterims grįžti į darbo rinką reikia daugiaplanės politikos, kuri apimtų profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, stabilesnio užimtumo ir diferencijuoto darbo organizavimo praktikos skatinimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad vis plačiau taikomas lankstus darbo grafikas; pažymi, kad lankstus darbo grafikas daugiausia įtakos turi ne visą darbo dieną dirbantiems asmenims, kurių daugumą sudaro moterys; todėl mano, kad turi būti išsaugota teisė į kolektyvinį susitarimą, nes taip skatinama kova su diskriminacija, taip pat teisių apsauga ir pripažinimas;

18.  pabrėžia, kad didelis užimtumo priemonių lankstumas, gali suteikti moterims daugiau galimybių aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, tačiau pabrėžia, kad lankstumas gali turtėti neigiamos įtakos moterų darbo užmokesčiui ir pensijoms; todėl atkreipia dėmesį i tai, kad reikia pateikti konkrečius pasiūlymus siekiant suderinti darbą, šeiminį ir asmeninį gyvenimą ir skatina vyrus ir moteris dalintis pareigomis profesinėje, šeimos ir socialinėje srityse, ypač pagalbos išlaikomiems asmenims ir vaikų globos srityse;

19.  ragina valstybes nares į kaimo plėtros programas įtraukti strategijas, kuriomis kaimo vietovėse skatinamas darbo vietų moterims kūrimas, suteikiant joms galimybę užsitikrinti deramas pensijas, taip pat politiką, kuria moterims sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose šio sektoriaus forumuose ir skatinamos lygios galimybės kaimo vietovėse, susijusios su žemės ūkio daugiafunkciškumu;

20.  pabrėžia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje įsigali bendra nuomonė, jog būtina skatinti lyčių lygybę, taigi ir moterų dalyvavimą ekonominių ir politinių sprendimų priėmimo procese, nes tai yra pagrindinių teisių ir demokratijos klausimas šiuo nepakankamo demokratijos įgyvendinimo laikotarpiu; todėl palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse teisės aktais nustatytos pariteto sistemos ir lyčių kvotos, ir ragina Komisiją išdėstyti poziciją dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo, kad būtų galima kuo greičiau tęsti teisėkūros procesą; ragina Tarybą ir Komisiją imtis priemonių, reikalingų skatinant valstybes nares imtis veiksmų, kuriais remiantis moterys ir vyrai galėtų vienodai aktyviai dalyvauti įvairiose sprendimų priėmimo srityse; ragina Bendrijos institucijas daryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų lyčių lygybę Komisijos narių kolegijoje ir visuose aukštuose institucijų, agentūrų, institutų ir Bendrijos įstaigų postuose;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę vykdant viešuosius pirkimus į kvietimus teikti pasiūlymus įtraukti nuostatas dėl lyties, kad įmonės būtų skatinamos savo gretose laikytis lyčių lygybės; pripažįsta, kad ši mintis gali būti tobulinama tik užtikrinant teisę į konkurenciją ES;

Profesinės veiklos ir šeimyninio gyvenimo suderinimas

22.  sveikina Švediją, Belgiją, Prancūziją, Slovėniją, Daniją ir Jungtinę Karalystę pasiekus Barselonos tikslus ir ragina kitas valstybes nares ir toliau dėti pastangas, kad juos pasiektų; ragina valstybes nares neapsiriboti šiais tikslais ir nacionalinėse bei vietos institucijose įtvirtinti labiau sistemišką ir integruotą požiūrį švietimo ir ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugų, ypač teikiamų jaunesniems nei 3 metų amžiaus vaikams, srityje; ragina Komisiją ir toliau finansiškai remti valstybes nares, kad jos galėtų užtikrinti tėvams prieinamas vaikų priežiūros sistemas, visų pirma lopšelius, taip pat šias įstaigas steigiant darbovietėse; mano, kad šeimos planus, asmeninį gyvenimą ir profesinius siekius suderinti galima tik tuo atveju, jei asmenys ekonominiu ir socialiniu požiūriais gali tikrai laisvai rinktis, jei ši pasirinkimo laisvė grindžiama Europos ir nacionaliniu lygmenimis priimtais politiniais ir ekonominiais sprendimais ir minėtieji asmenys dėl to nenukenčia, ir jeigu sukurta reikiama infrastruktūra; ragina valstybes nares padidinti paramos vaikams biudžetą, kad būtų galima plėtoti dienos centrų, lopšelių ir užklasinės veiklos vaikams viešųjų paslaugų teikimo viešuosius tinklus; taip pat ragina Komisiją į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas įtraukti klausimą dėl prieinamų vaikų priežiūros įstaigų trūkumo;

23.  labai apgailestauja, kad, nors Bendrija ir skyrė finansavimą (2007–2013 m. iš struktūrinių fondų skirta 3,2 mlrd. EUR remti valstybes nares kuriant vaikų priežiūros įstaigas ir skatinant moterišką darbą), kai kurios valstybės narės sumažino biudžetą, o tai turi įtakos galimybei naudotis vaikų priežiūros paslaugomis (lopšelių uždarymas), kokybei (mažiau reikalingų darbuotojų) ir kainų kėlimui;

24.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares nustatyti apmokamas tėvystės atostogas, kurios truktų mažiausiai 10 darbo dienų, ir remti teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, kurios sudarytų sąlygas vyrams, visų pirma tėvams, naudotis savo teise į asmeninio ir profesinio gyvenimo suderinimą, ypač skatinant, kad vaiko priežiūros atostogas, kol vaikas pasiekia tam tikrą amžių, vienodomis sąlygomis, bet be perleidimo teisės galėtų imti arba tėvas, arba motina;

25.  apgailestauja dėl direktyvos dėl motinystės atostogų blokavimo Taryboje, primygtinai ragina valstybes nares pratęsti derybas ir pakartoja savo pageidavimą bendradarbiauti;

26.  ragina valstybes nares pradėti teikti nebrangias, lanksčias, kokybiškas ir lengvai prieinamas asmenų, kurie patys negali užsiimti kasdienio gyvenimo veikla, nes jiems trūksta funkcinio savarankiškumo priežiūros paslaugas, taip siekiant padėti suderinti asmeninį, šeimos gyvenimą ir darbą;

Kova su smurtu prieš moteris

27.  ragina Komisiją skatinti Stambulo konvencijos ratifikavimą nacionaliniu lygmeniu ir pradėti Sąjungos prisijungimo prie šios konvencijos procedūrą; pabrėžia, kad neatidėliojamas visų valstybių narių prisijungimas prie Stambulo konvencijos padės kurti integruotą politiką ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su visomis smurto prieš moteris formomis srityje;

28.  pakartoja savo raginimą Komisijai, remiantis SESV 84 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatytos valstybių narių veiksmų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srityje skatinimo ir rėmimo priemonės, ir parengti išsamią ir veiksmingą politikos programą, skirtą kovai su smurtu dėl lyties, ypač daug dėmesio skiriant prevencijai, nusikaltimo vykdytojų patraukimui baudžiamojon atsakomybėn, aukų apsaugai ir tinkamų paslaugų bei mokymų apie lygybę teikimui, taip pat numatant bausmes už moterų diskriminavimą arba smurtą prieš jas; be to ragina valstybes nares sistemingai dirbti siekiant suteikti moterims galimybių pranešti apie smurto atvejus institucijoms ir užtikrinti specialistų, dirbančių su aukomis, švietimą ir mokymą;

29.  ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą ir tinkamai finansuojamą savo komunikato dėl moters lytinių organų žalojimo atsisakymo įgyvendinimą;

30.  ragina Europos Sąjungos Tarybą pritaikyti nuostatą dėl pereigos ir vieningai priimti sprendimą dėl smurto dėl lyties apibrėžties kaip vienos iš nusikalstamų sričių, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje, kurioje jau atkreipiamas dėmesys į prekybą žmonėmis ir seksualinį moterų ir vaikų išnaudojimą;

31.  ragina Komisiją geriau reguliuoti skaitmeninę rinką siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo smurto internete;

32.  rekomenduoja valstybėms narėms savo nacionaliniuose veiksmų planuose, skirtuose smurtui šeimoje panaikinti, nurodyti pareigą remti dokumentų neturinčias migrantes taip pat, kaip būtų remiamos teisėtai esančios moterys ir nereikalaujant, kad institucijos apie šiuos atvejus praneštų valdžios institucijoms;

33.  rekomenduoja valstybėms narėms sutvirtinti nemokamas visuomenės sveikatos paslaugas siekiant remti visas moteris, patyrusias smurtą, įskaitant pabėgėles, ir, be kitų priemonių, stiprinti savo gebėjimus specializuotą pagalbą teikti įvairių tautybių moterims, taip pat neįgalioms moterims;

34.  pakartoja savo prašymą Komisijai ir valstybėms narėms 2016 m. paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metais ir skirti pakankamai išteklių sąmoningumo ugdymo veiksmams; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą valdžios institucijų ir susijusias pareigas užimančių asmenų, taip pat specialistų, kaip antai policininkų, gydytojų, teisėjų, advokatų, mokytojų ir visų tų, kurie eidami tokias pareigas galėtų suteikti pagalbą smurto aukomis tapusioms moterims, mokymą;

35.  prašo Komisijos atsižvelgiant į tai, jog terminas, per kurį valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti Direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, pasibaigė 2015 m. sausio 11 d., paskatinti Europos apsaugos orderių Europos registro sukūrimą;

36.  pripažįsta, kad karo paveiktuose regionuose smurtas prieš moteris yra akivaizdus pagrindinių jų teisių pažeidimas ir menkinančio bei žeminančio elgesio su moterimi išraiška; pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė yra būtinas veiksnys taikai pasiekti, todėl būtina ne tik užkirsti kelią šiems moteris veikiantiems reiškiniams, bet ir su jais kovoti;

37.  ragina EIGE, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Eurostatą ir toliau rinkti palyginamus duomenis, ypač suderintus duomenis apie smurtą, kad valstybės narės ir Komisija turėtų reikiamas priemones veiksmingai politikai formuoti; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į lyčių lygybės institucinių mechanizmų valstybėse narėse padėtį, kad ekonominio sunkmečio poveikis ir jo metu vykdytos reformos ateityje nedarytų žalos šiems mechanizmams, be kurių moterų ir vyrų lygybės horizontalusis prioritetas visose politikos srityse bei jo valdymo specifika nebus rezultatyvus;

38.  ragina Komisiją išsaugoti programą „Daphne“ Teisių ir pilietiškumo programoje tiek jos finansavimo, tiek ir matomumo lygmeniu, kad su smurtu prieš moteris kovojančioms asociacijoms būtų suteikta galimybė tęsti savo veiklą;

39.  dar kartą ragina Komisiją dabartiniame Europos lyčių lygybės institute įkurti Europos smurto dėl lyties observatoriją, kuriai vadovautų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos srities Europos koordinatorius;

40.  primygtinai ragina Komisiją griežtai smerkti žiniasklaidos kampanijas arba kitus pranešimus, kuriuose seksualinės prievartos aukos vaizduojamos atsakingomis už šiuos veiksmus, nes tokios prielaidos prieštarauja visiems pagrindiniams lyčių lygybės principams;

Kova su stereotipais dėl lyties

41.  pabrėžia esminį švietimo vaidmenį kovojant su lyčių stereotipais ir siekiant nutraukti diskriminaciją dėl lyties; pabrėžia, kad plečiant moterų teises ir skatinant vyrų ir moterų lygybę į šį procesą būtina įtraukti mažus berniukus ir vyrus; todėl ragina Komisiją imtis ryžtingų politinių veiksmų, skirtų lyčių stereotipams įveikti ir paskatinti valstybes nares didinti informuotumą apie vyrų ir moterų teisių ir galimybių švietimo sistemose lygybę;

42.  ragina Tarybą ir Komisiją patvirtinti priemones, kuriomis būtų siekiama, kad socialinė žiniasklaida vartotų tokią kalbą, kuria nebūtų diskriminuojama dėl lyties, užtikrintų aktyvų moterų dalyvavimą ir harmoningą atstovavimą joms, taip pat užtikrintų, kad būtų pateikiama įvairių abiejų lyčių vaizdinių, kurie apimtų daugiau negu bendros grožio sąvokos ar lyčių požiūriu diskriminuojantys įvairiose gyvenimo srityse atliekamų vaidmenų stereotipai, ypač ten, kur turinys skiriamas vaikams ir jaunimui;

43.  ragina valstybes nares, ir jų žiniasklaidos reguliavimo institucijas, atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje moteriai suteikiamą vietą, ypač televizijoje, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, pirmiausia siekiant užkirsti kelią moterų orumo įžeidinėjimui ir neleisti plisti su lytimi susijusiems stereotipams bei neprisidėti prie mažų mergaičių hiperseksualumo didinimo;

44.  ragina valstybes nares, patvirtinus Tarybos išvadas dėl moterų ir vyrų lygybės sporte, visapusiškai išnaudoti sporto teikiamas galimybes, kad būtų skatinama lyčių lygybė, visų pirma sudarant konkrečius veiksmų planus, kuriais būtų siekiama kovoti su stereotipais ir smurtu, taip pat siekiant skatinti profesionalių sportininkų ir sportininkių lygybę ir moterų sportą;

Visuomenės iššūkiai

45.  pažymi, kad įvairūs tyrimai atskleidžia, jog abortų rodikliai šalyse, kuriose ši procedūra teisėta ir kuriose ji draudžiama, yra panašūs, dažnai pastarosiose jie dar didesni (Pasaulio sveikatos organizacija, 2014 m.);

46.  pažymi, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių bei lytinio švietimo politikos rengimas ir įgyvendinimas priklauso valstybių narių kompetencijai; tačiau pabrėžia, kad ES gali prisidėti skatindama gerąją valstybių narių patirtį;

47.  pabrėžia, kad moterims privalo būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, įskaitant galimybę lengvai gauti kontraceptinių priemonių ir nutraukti nėštumą; taigi pritaria priemonėms ir veiksmams, kuriais siekiama gerinti moterų galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei geriau informuoti moteris apie jų teises ir esamas paslaugas; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti priemones ir veiksmus, kurie padėtų didinti vyrų sąmoningumą jų pareigų lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimais;

48.  atkreipia dėmesį į paaugliams, jaunimui ir suaugusiems skirtą aktyvią prevencijos, švietimo ir informacijos politiką, kuria siekiama, kad mūsų visuomenė galėtų džiaugtis gera lytine ir reprodukcine sveikata ir taip išvengtų lytiškai plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo;

49.  ragina valstybes nares taikant Reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų užtikrinti lygias vyrų ir moterų atstovavimo klinikiniuose tyrimuose galimybes, visų pirma skiriant ypatingą dėmesį dalyvių populiacijos skaidrumui; ragina Komisiją nagrinėjant, ar šis reglamentas įgyvendintas tinkamai, konkrečiai stebėti moterų ir vyrų lygybės aspektus;

50.  primena, kad 2011 m. sausio 22 d. ES ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją dėl neįgaliųjų teisių, pagal kurią visos ją pasirašiusios šalys įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą nediskriminuojant dėl negalios ir nesiimti jokių veiksmų ar praktikos, kurie būtų nesuderinami su šia konvencija;

Moterų ir vyrų lygybė ES išorės santykių srityje

51.  ragina Komisiją ryžtingai skatinti moterų ir vyrų lygybę išorės santykių tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių srityje ir taip stiprinti visuotinį strateginį požiūrį į lygybę; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir regionų organizacijomis, siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę ir didinti informuotumą apie moterų teises;

52.  ragina ES nutraukti politiką, kuria nustatoma šeimos narių tarpusavio priklausomybė pagal šeimų susijungimo nuostatą, ir ragina ES ir jos valstybes nares migrantėms suteikti atskirą leidimą gyventi šalyje, ypač smurto šeimoje atvejais;

53.  ragina Europos Komisiją įtraukti lyčių lygybės ir moterų teisių aspektus į visus partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis ir visas derybų programas;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 181, 2013 6 29, p. 4.
(2) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(3) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(4) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(5) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvados
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0105.
(7) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.
(8) OL L 68, 2010 3 18, p. 13.
(9) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(10) OL L 373, 2004 12 21, p. 37
(11) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(12) OL L 359, 1986 12 19, p. 56.
(13) OL L 6, 1979 1 10, p. 24.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0375.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0073.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0247.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0074.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0045.
(19) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 47.
(20) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.
(21) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 35.
(22) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 65.
(23) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1.
(24) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 134.
(25) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(26) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 77.
(27) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 79.
(28) OL C 67E, 2010 3 18, p. 31.
(29) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0162.
(30) OL C 233 E, 2006 9 28, p. 130.
(31) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0126.
(32) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(33) Ataskaita dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) taikymo (COM(2013)0861).


Metinė ES konkurencijos politikos ataskaita
PDF 460kWORD 168k
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (2014/2158(INI))
P8_TA(2015)0051A8-0019/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Komisijos 2013 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2014)0249) ir kartu su ja pateiktą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2014)0148),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 101–109 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 169/2009 dėl konkurencijos taisyklių taikymo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 4 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Viešos konsultacijos. Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ (SEC(2011)0173),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos horizontaliosios kolektyvinio teisių gynimo sistemos kūrimas“ (COM(2013)0401),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendaciją 2013/396/ES dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. paskelbtą Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Kolektyvinis teisių gynimas antimonopolinėse bylose“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą, paskelbtą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį byloje AT.39740 – „Google“(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijai siūlomus įsipareigojimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį byloje COMP/39.398 – „Visa MIF“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos konsultaciją dėl ES susijungimų kontrolės – supaprastintos procedūros ir susijungimų įgyvendinimo reglamento peržiūros projektą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“(8) (Bankų komunikatas),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“(9) (Kapitalo atkūrimo komunikatas),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje(10) (Sumažėjusios vertės turto komunikatas),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis(11) (Restruktūrizavimo komunikatas),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“(12) (pirminė Laikinoji sistema),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. gruodžio 1 d. komunikatą „Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas“(13) (naujoji Laikinoji sistema, kuria pakeičiama sistema, kurios galiojimas pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos klausimų dokumentą, skirtą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK), dėl valstybės pagalbos gairių, skirtų bankams restruktūrizuoti, peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Valstybės pagalba. Finansų sektoriui dėl krizės taikomos taisyklės ir realioji ekonomika“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą(15),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (2011 m.)“(17),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms(18),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos(19),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012)0209),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos modernizavimo(20),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2012)0730),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (COM(2012)0725),

–  atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms(21),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl regioninės politikos kaip platesnės valstybės paramos sistemų dalies(22),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(23) (toliau – pagrindų susitarimas), ypač į jo 9, 12, 15 ir 16 punktus,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl 2003 m. Komisijos XXXIII ataskaitos apie konkurencijos politiką(24), į 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2004 m. konkurencijos politikos ataskaitos(25), į 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos(26), į 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų(27), į 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos(28), į 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos(29), į 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(30), į 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(31) ir į 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(32),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 20 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. Komisijos baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją „ES bendradarbiavimo susitarimai konkurencijos politikos įgyvendinimo srityje. Tolesnė veikla“(33),

–  atsižvelgdamas į už konkurenciją atsakingos Komisijos narės Margrethe Vestager 2014 m. lapkričio 6 d. pareiškimą dėl mokestinės valstybės pagalbos tyrimų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2014 m. skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0019/2015),

A.  kadangi kai kurie bendrosios rinkos sektoriai tebėra padalinti nacionalinėmis sienomis ir dirbtinėmis kliūtimis, be to, esama problemų dėl socialinio dempingo bei netinkamo struktūrinių fondų naudojimo ir panašių susirūpinimą keliančių praktikų, į kurias taip pat derėtų reaguoti taikant ES konkurencijos politiką; kadangi konkurencija ne visose valstybėse narėse veikia vienodai gerai;

B.  kadangi konkurencijos politika pati savaime yra demokratijos Europoje užtikrinimo priemonė, nes ja užkertamas kelias pernelyg dideliam finansinės ir ekonominės galios sutelkimui nedaugelio asmenų rankose, kuris trukdytų ES politinėms institucijoms veikti nepriklausomai nuo didelių pramonės ir bankų grupių;

C.  kadangi konkurencijos politika, pagrįsta vienodomis veiklos sąlygomis visuose sektoriuose, yra Europos socialinės rinkos ekonomikos pamatas ir labai svarbi priemonė, siekiant užtikrinti tinkamą dinamiškos, efektyvios, tvarios ir novatoriškos ES vidaus rinkos veikimą, skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei konkurencingumą pasauliniu lygmeniu; kadangi dėl minėtų priežasčių ekonominė ir finansinė krizė neturėtų būti pretekstas sušvelninti konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą;

D.  kadangi kiekvienais metais dėl kartelių buvimo susidaro 181–320 mlrd. EUR nuostoliai, t. y. apie 3 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP);

E.  kadangi nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos ES bankams buvo suteikta 1,6 trln. EUR dydžio valstybės pagalba;

F.  kadangi paskaičiuota, jog mokesčių slėpimas, mokestinis sukčiavimas ir mokesčių rojai ES mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja 1 trln. EUR negautų įplaukų, be to, ši veikla bendrojoje rinkoje iškraipo konkurenciją tarp bendrovių, kurios moka mokesčius, ir bendrovių, kurios jų nemoka;

G.  kadangi ES piliečiai nori, kad prieinama kaina būtų teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos;

H.  kadangi griežtas konkurencijos teisės principų taikymas visų pirma naudingas vartotojui, o konkurencijos trūkumas sukelia netinkamą išteklių paskirstymą ir žemesnį našumą;

I.  kadangi energijos sąnaudų atžvilgiu Europos bendrosios rinkos rezultatai yra prastesni nei JAV – kainų sklaida yra 31 %, palyginti su 22 % JAV;

J.  kadangi sukūrus „bendrosios rinkos administravimo pasą“ būtų sumažinti konkurencijos iškraipymai bei bendrosios rinkos susiskaidymas ir būtų padidintas Europos ekonomikos augimo potencialas;

K.  kadangi sėkminga MVĮ raida laisvos konkurencijos sąlygomis yra viena iš esminių darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo, inovacijų ir investicijų sąlygų; kadangi daugelyje valstybių narių didelė kreditų krizė daro poveikį MVĮ, kurios sudaro 98 % ES įmonių;

L.  kadangi laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas yra nepaprastai svarbus ekonomikos augimui; kadangi protekcionizmas gali sumažinti vidaus pramonės ilgalaikio augimo galimybes;

M.  kadangi atskleistų kartelių trukmė svyruoja nuo 6 iki 14 metų nuo jų sukūrimo pradžios, o jiems darant poveikį ekonomikai didesnė našta tenka klientams ir galiausiai vartotojams;

N.  kadangi ES bendrojo patento nustatymas yra žingsnis į priekį siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą ir visos valstybės narės turėtų dalyvauti jį įgyvendinant;

O.  kadangi Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui paskelbus vadinamuosius „LuxLeaks“ dokumentus akivaizdu, kad būtina išsamiai ir nepriklausomai ištirti valstybių narių sprendimų dėl mokesčių praktiką ir jos atitiktį ES valstybės pagalbos kontrolės taisyklėms; kadangi Konkurencijos GD nepriklausomumas yra labai svarbus, kad būtų sėkmingai pasiektas šis ir kiti tikslai;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina tai, kad ES ekonomika Sutartyse apibrėžta kaip atviros rinkos ekonomika esant laisvai konkurencijai; pabrėžia, kad skiriamas didesnis dėmesys konkurencijai skatinti ir tvari bei efektyvi konkurencija, kuri skatina investicijas, naudą galutiniams naudotojams ir ekonomikos raidą, yra būtini norint pasiekti plataus užmojo tikslus dėl darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir Europos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje; pabrėžia, kad, siekiant sukurti vienodas veiklos sąlygas, kurios skatintų visų bet kokius verslo modelius taikančių ir bet kur bendrojoje rinkoje veikiančių subjektų, įskaitant MVĮ, inovacijas, našumą, darbo vietų kūrimą ir investicijas, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę, labai svarbus konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimas; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų vykdomos antimonopolinės, valstybės pagalbos ir susijungimų kontrolės taisyklės, siekiant sukurti tinkamai veikiančią ES vidaus rinką ir pasiekti socialinę pažangą;

2.  laikosi nuomonės, kad vienodų veiklos sąlygų įmonėms užtikrinimas ES vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo kovos su socialiniu dempingu ir ES socialinių ir aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo; ragina Komisiją atsižvelgti į savo priemonių valstybės pagalbos srityje poveikio socialinius ir darbo aspektus, ypač regionuose, kuriuose nedarbo lygis aukštas, ir šią analizę įtraukti į savo sprendimų priėmimo procesą;

3.  pabrėžia, kad reikia imtis tinkamų konkurencijos ir mokesčių srities priemonių, siekiant padėti ES pramonės grupėms ir MVĮ prisitaikyti prie globalizacijos;

4.  prašo Komisijos nustatyti galimus disbalansus tarp valstybių narių, kurie galėtų iškreipti konkurenciją, taip pat jų priežastis ir poveikį ekonomikai;

5.  pabrėžia, jog konkurencijos politikos vaidmuo labai svarbus stiprinant holistinį požiūrį į bendrąją rinką, kad būtų sprendžiamos Europos ekonominės, socialinės ir ekologinės problemos; ragina Komisiją veiksmingai atsižvelgti į piliečių, vartotojų ir MVĮ poreikius – jų susirūpinimą keliantiems klausimams skirti daugiausia dėmesio priimant sprendimus, kad siūloma konkurencijos politika teiktų pridėtinę vertę ES piliečiams;

6.  pakartoja, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę perkelti lėšas iš pasenusių arba menkai naudojamų biudžeto eilučių į Konkurencijos GD biudžeto eilutes; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijai turi būti suteikti atitinkami personalo ištekliai, jei norima gerokai plėsti ir gilinti jos atliekamus valstybės fiskalinės pagalbos, pavyzdžiui, išankstinių sprendimų dėl mokesčių ir mokesčių vengimo atvejų, tyrimus siekiant pakankamo konkurencijos politikos iniciatyvumo; mano, kad Komisija taip pat turi turėti aukštos teisinės kvalifikacijos siekiant labiau išsiaiškinti kitus trūkumus, apie kuriuos sužinojome atskleidus įvairių valstybių narių taikomas tikslines mokesčių schemas; visų pirma rekomenduoja atsižvelgiant į „LuxLeaks“ atskleistą informaciją stiprinti Konkurencijos GD valstybės fiskalinės pagalbos skyrių;

7.  laukia po Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių įgyvendinimo taikymo dešimtmečio Komisijos atlikto poveikio vertinimo rezultatų, kurie netruks turėtų būti atskleisti, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas dalyvautų įgyvendinant visas susijusias iniciatyvas; ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant suderinti tą reglamentą su nauja teisine padėtimi, ypač dėl to, kad buvo priimta Ieškinių dėl žalos atlyginimo direktyva;

8.  primena Komisijai, kad turėtų būti atidžiai stebimas nacionalinių konkurencijos institucijų nepriklausomumas;

9.  pabrėžia, kad konkurencijos politikos priemonės neturi būti netinkamai naudojamos kaip mokesčių priemonių įgyvendinimo įrankis; ragina Komisiją aiškiai pareikšti savo abejones dėl apmokestinimo aspektų;

10.  mano, kad konkurencijos politikos pagrindas ir svarbiausios gairės ateityje turėtų būti rengiami ir tvirtinami glaudžiau bendradarbiaujant su Parlamentu, siekiant sustiprinti demokratinį konkurencijos institucijos teisėtumą;

11.  palankiai vertina bendrą strategiją, taikytą modernizuojant valstybės pagalbą, siekiant padidinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, atsižvelgiant į ribotą biudžeto lankstumą, ypač valstybėse narėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo krizės;

12.  pripažįsta, kad efektyviam konkurencijos politikos įgyvendinimui reikia darnaus ir nuoseklaus teisminio aiškinimo;

13.  pažymi, kad Komisija vis dažniau priima sprendimus dėl įsipareigojimų; vis dėlto mano, kad reikia daugiau skaidrumo kaltinimų pagrįstumo srityje ir daugiau teisinių precedentų; mano, kad tai ypač taikytina byloms, kuriose sprendžiami antimonopolinės politikos klausimai naujose srityse, pavyzdžiui, skaitmeninių prekių rinkose, kuriose įmonėms gali būti sudėtinga įvertinti, ar tam tikri veiksmai pažeidžia konkurencijos taisykles;

14.  mano, kad, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir sumažinti kai kuriuos sprendimų dėl įsipareigojimų trūkumus, kartu išsaugant jų pagrindinę naudą, turėtų būti skelbiama visa informacija apie atsakovams pareikštus Komisijos priekaištus;

Valstybės pagalba ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP)

15.  konstatuoja, kad VESP sudaro didelę dalį visų valstybėse narėse teikiamų paslaugų, ir tvirtina, kad efektyvesnis (palyginti su kitomis paslaugomis) VESP teikimas gali būti labai naudingas; dar kartą patvirtina, kad svarbu VESP nuorodą taikyti visiems prieinamoms paslaugoms, kurios turi esminės reikšmės ES piliečiams, įskaitant sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir aprūpinimo būstu paslaugas, tačiau taip pat pabrėžia, jog Komisija privalo užtikrinti, kad VESP teikiama kompensacija būtų suderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis;

16.  pakartoja, kad ES struktūrinių fondų lėšos negali būti naudojamos tokiu būdu, kad būtų tiesiogiai ar netiesiogiai remiamas paslaugų ar gamybos perkėlimas į kitas valstybes nares;

17.  mano, kad turėtų būti toliau tiriami sporto klubai (ypač futbolo klubai), skolingi socialinio draudimo įstaigoms milijonines sumas, kurių jie nesumoka ir kurių neatgauna vyriausybės, o tai faktiškai gali būti valstybės pagalba;

18.  pabrėžia, kad siūlytina įvertinti jungtinį pelno mokesčių ir valstybės pagalbos poveikį;

Antimonopolinė politika ir karteliai

19.  ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina šią direktyvą, ir užtikrinti, kad direktyvos nuostatos visoje ES būtų taikomos vienodai;

20.  pakartoja, kad nerimauja, jog baudų, kaip vienintelės galimos sankcijos, taikymas gali būti nepakankamai veiksmingas; dar kartą ragina sukurti išradingesnes priemones siekiant padidinti sankcijų sistemos veiksmingumą; pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę atlikti bendrą jos 2006 m. priimtų Baudų nustatymo metodo gairių peržiūrą ir ragina šias gaires įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003; siūlo Komisijai įvertinti galimybę papildyti baudas už kartelinius susitarimus individualiomis sankcijomis, pavyzdžiui, individualiomis baudomis arba direktorių pašalinimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonėms, kurios pažeidžia teisės normas nepatirtų neigiamų pasekmių, viršijančių proporcingą dėl pažeidimo padarytos žalos atlyginimą;

21.  ragina Komisiją sukurti specialias keleto GD darbo grupes, kurios turi stebėti sektorius, kuriuose dėl struktūrinių savybių (pavyzdžiui, didelių patekimo į rinką kliūčių ir didelių kliento atliekamo tiekėjo keitimo sąnaudų) didesnė antimonopolinių taisyklių pažeidimų tikimybė;

22.  ragina Komisiją padėti sukurti institucinį mechanizmą, kuris užtikrintų, kad, kai nacionalinė institucija priima antimonopolinį sprendimą, būtų automatiškai atliekamas patikrinimas, kurio metu Komisija turėtų išnagrinėti, ar panašių problemų esama visoje Europoje skirtingose geografinėse rinkose, kuriose taip pat veikia įmonės, kurioms taikomos sankcijos;

23.  remia Europos konkurencijos tinkle (angl. ECN) vykdomą bendradarbiavimą, dėl kurio įmanoma ES mastu nuosekliai viešai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, ir ragina jį toliau plėtoti;

24.  ragina Komisiją nustatyti aiškią tvarkaraščių ir terminų nustatymo tvarką, siekiant paspartinti tyrimų procesą ir išvengti nepagrįsto terminų pratęsimo; ragina antimonopolinėse ir kartelių veiklos bylose nustatyti formalias visų nukentėjusiųjų ir bylos šalių teises, deramai akcentuojant nekaltumo prezumpcijos principą;

25.  ragina Komisiją pateikti išsamų teisinį ir ekonominį antimonopolinių ir kartelių veiklos bylų vertinimą, ypač sparčiai besikeičiančioms rinkoms, kad būtų aiškiai perprasta rinkos struktūra ir rinkos tendencijos, taip pat imtis tinkamų priemonių siekiant apsaugoti vartotojus;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant konkurencijos politiką ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas vartotojų apsaugai, vartotojų gerovės didinimui, inovacijų puoselėjimui ir ekonomikos augimo skatinimui;

27.  atsižvelgdamas į tai, ragina pateikti išsamią informaciją apie sąlygas, kuriomis patronuojančiosios įmonės, kurios turi tam tikrą įtaką savo patronuojamosioms įmonėms, gali būti laikomos solidariai atsakingomis už tų patronuojamųjų įmonių įvykdytus antimonopolinės teisės pažeidimus, nors pačios patronuojančiosios įmonės su tais pažeidimais ir nebuvo tiesiogiai susijusios;

28.  pakartoja, kad kartotinių pažeidimų atveju reikia nustatyti aiškų ryšį tarp tiriamo teisės normų pažeidimo ir praeityje atitinkamos įmonės įvykdytų pažeidimų;

29.  pakartoja, kad išaugo prašymų sumažinti baudas dėl neišgalėjimo jų sumokėti skaičius, ypač iš vieną produktą gaminančių įmonių ir MVĮ; pabrėžia, kad reikia persvarstyti gaires dėl baudų nustatymo, kad būtų atsižvelgta į konkrečias vieną produktą gaminančių įmonių ir MVĮ aplinkybes;

30.  mano, kad dominuojanti padėtis rinkoje, pasiekta dėl veiklos plėtros, inovacijų ir verslo sėkmės, pati savaime nėra konkurencijos problema; kita vertus, mano, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje yra rimta konkurencijos problema;; taigi ragina Komisiją toliau užtikrinti su konkurencija susijusių procedūrų nešališkumą ir objektyvumą;

31.  ragina Komisiją ryžtingai spręsti visas problemas, nustatytas šiuo metu vykstančiuose antimonopolinės teisės pažeidimų tyrimuose, ir imtis visų priemonių, kurių reikia siekiant nutraukti žalingą veiklą ir atkurti sąžiningą konkurenciją;

Susijungimų kontrolė

32.  pritaria tam, kad veiksminga susijungimų kontrolė yra svarbi priemonė konkurencijos normų vykdymui užtikrinti, kadangi ji padeda išlaikyti konkurencinį spaudimą rinkos subjektams;

33.  ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tuos atvejus, kai, tik suteikus leidimą jungtis, padidėja vartotojų kainos arba atitinkamai sumažėja produkto kokybė;

34.  teigiamai vertina 2013 m. gruodžio 5 d. pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl susijungimų supaprastinimo ir jos naujausioje baltojoje knygoje(34) išdėstytus pasiūlymus, tačiau ragina daug aiškiau apibrėžti rinkos dalies, įtakos rinkoje ir jų nustatymo sąvokas;

35.  pabrėžia, kad reikalinga peržiūra siekiant nustatyti, ar dabartinėje susijungimų kontrolės praktikoje atsižvelgiama į rinkų internacionalizaciją, ypač geografinio rinkų apibrėžimo aspektais; mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tokios peržiūros rezultatus keisdama susijungimų kontrolės taisykles;;

36.  ragina Komisiją atidžiai patikrinti, ar iš tiesų esama spragų jos įgaliojimuose prižiūrėti nekontrolinius mažumos akcijų paketus;

Pokyčiai sektoriuose

Energetika ir aplinka

37.  pabrėžia, kad Europos ekonomikai ir jos konkurencingumui svarbus energijos tiekimo kainos prieinamumas, tvarumas ir saugumas; mano, kad konkurencijos politikoje į šį trilypį tikslą reikia atsižvelgti sprendžiant dabartinio rinkos susiskaidymo problemą, užtikrinant tinkamą ir savalaikį trečiojo dujų ir elektros energijos rinkų liberalizavimo dokumentų rinkinio įgyvendinimą, skatinant atskirti didmenines ir mažmenines paslaugas siekiant užkirsti kelią antikonkurenciniams veiksmams ir prisidedant prie energijos tiekimo prieinamomis kainomis namų ūkiams ir įmonėms; pripažįsta, kad naujosios Komisijos „Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ gali suvaržyti kai kurių valstybių narių pastangų skatinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą; pabrėžia, kad valstybės pagalbos tvarių energijos šaltinių naudojimui reguliavimas turi būti kiek įmanoma vykdomas vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje, kartu atsižvelgiant į ES 2030 m. tikslus klimato bei energetikos srityse ir nacionalinius skirtumus;

38.  pabrėžia, kad siekiant visiškai teisingos ir konkurencingos Europos energetikos rinkos svarbu vengti monopolinės praktikos; atsižvelgdamas į tai, ragina panaikinti tiekimo monopolijas ir naudotojams poveikio turinčią diskriminacinę praktiką; mano, kad Europos dujų rinka turėtų būti vystoma didinant jos energijos šaltinių įvairovę ir prieigą prie strateginės infrastruktūros, siekiant sukurti energetikos sąjungą su teisingomis ir stabiliomis kainomis;

39.  ragina Komisiją pradėti tyrimus ir imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad elektros perdavimo sistemos operatoriai (angl. TSO) sudarytų visas galimybes elektros energijos rinkai naudotis esamomis elektros energijos jungtimis, siekiant pagerinti ES elektros energijos vidaus rinkos veikimą ir padėti įgyvendinti ES 2030 m. tikslus klimato ir energetikos srityse kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis Sąjungos lygmeniu;

40.  primygtinai ragina Komisiją numatyti bendrojoje rinkoje veikiančioms biržinėms ir prašymą įtraukti į biržos sąrašus teikiančioms bendrovėms reikalavimą teikti ataskaitas apie iškastinio kuro atsargas ir galimą išmetamo CO2 kiekį, taip pat teikti teisingas bei patikimas apibendrintas aplinkosaugos ataskaitos ir viešai skelbti atsargų lygį bei išlakų kiekį naudojantis atitinkamomis apskaitos gairėmis, nes tai itin svarbu, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas tvarioje investicijų rinkoje;

41.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu svarbių žaliavų tiekėjų koncentracija gali sukurti nevienodas veiklos sąlygas ir būti žalinga sektorių klientų veiklai bei nepalanki ekologiškai efektyvesnei ekonomikai; mano, kad kai kurios iš šių medžiagų yra itin svarbios ekologiškai efektyvių technologijų ir inovacijų, reikalingų ekologiniams tikslams pasiekti, vystymuisi;

42.  pakartoja, kad konkurencijos politika turėtų prisidėti prie skaidrumo, atvirų standartų ir sąveikumo skatinimo, siekiant išvengti to, kad tam tikri energetikos sektoriaus rinkos dalyviai technologiškai susaistytų vartotojus ir klientus; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti konkurencijos lygį, nes trys didžiausi rinkos dalyviai vis dar užima apie 75 % elektros energijos ir daugiau kaip 60 % dujų rinkos, nors tos rinkos nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio buvo laipsniškai atveriamos; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą konkurenciją energetikos rinkoje, siekiant pagerinti valstybės paramą inovacijoms ir prieigą prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;

43.  prašo Komisiją užtikrinti, kad energetikos srities reglamentai ir direktyvos būtų tinkamai perkeliami ir taikomi visose valstybėse narėse; ragina Komisiją būti itin budrią tuo atveju, kai kainos viršija ES vidurkį, nes aukštomis kainomis iškraipoma konkurencija ir kenkiama vartotojams;

Informacinės bei ryšių technologijos (IRT) ir žiniasklaida

44.  mano, kad ES dedant pastangas įgyvendinti darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų tikslus bendrajai skaitmeninei rinkai tebeturi būti skiriamas pagrindinis vaidmuo; pripažįsta, kad konkurencijos politika svarbi siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką; mano, kad ES teisės aktų sistema turi greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių; ragina Komisiją peržiūrėti galiojančius konkurencijos teisės aktus, siekiant nustatyti, ar jie atitinka skaitmeninio amžiaus reikalavimus; mano, kad ataskaitoje „Prioritetai siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką Baltijos jūros regione“ (angl. „Priorities towards a Digital Single Market in the Baltic Sea Region“) išdėstyti prioritetai galėtų tapti visos ES tikslais;

45.  džiaugiasi dėl to, kad už konkurenciją atsakinga Komisijos narė pranešė apie papildomus Komisijos atliekamus bendrovės „Google“ veiklos mobiliojo ryšio sektoriuje ir skaitmeninėje rinkoje apskritai tyrimus; apgailestauja, kad, nepaisant ketverių tyrimo metų ir trijų pasiūlymų dėl įsipareigojimų rinkinių, Komisija nepasiekė apčiuopiamų rezultatų sprendžiant pagrindinę konkurencijos problemą savo antimonopolinėje byloje prieš „Google“, t. y. lengvatinių sąlygų, kurias „Google“ rodydama paieškos užklausų rezultatus taiko savo pačios paslaugoms, problemą; pabrėžia, kad Komisija turi skubiai išspręsti „Google“ byla, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, jei nori, kad tebebūtų pasitikima jos skaitmeninės darbotvarkės strategija; primygtinai ragina Komisiją ryžtingai reaguoti į visas nustatytas problemas, imtis nediskriminavimo principu pagrįstų griežtų priemonių prieš konkurencijos pažeidimus sparčiai kintančiose ir dinamiškose skaitmeninėse rinkose, pavyzdžiui, internetinės paieškos ir reklamos rinkose, taip pat rasti ilgalaikį sprendimą dėl subalansuotos, teisingos ir atviros interneto paieškos struktūros;

46.  ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti konkurencijos politikos priemonių ir žinių apie rinką sutelkimui, kad jos atitinkamai galėtų padėti įgyvendinti darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkę, be kita ko, bendrosios skaitmeninės rinkos srityje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad svarbu toliau vystyti ekonominį ir teisinį konkurencijos klausimų vertinimo metodą ir dar labiau išvystyti rinkos stebėseną remiant platesnę Komisijos veiklą;

47.  pabrėžia, kad naujos kartos plačiajuosčio ryšio sektoriuje buvusios monopolijos turi įspūdingą (daugiau kaip 80 %) rinkos dalį; primena, kad veiksminga konkurencija yra geriausia investicijų efektyvumo paskata ir suteikia vartotojams daugiausiai naudos pasirinkimo, kainos ir kokybės atžvilgiais; taigi ragina Komisiją tinkamai užtikrinti ex post ir ex ante konkurencijos taisyklių vykdymą, siekiant išvengti pernelyg didelės koncentracijos rinkoje ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nes konkurencinis spaudimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti daugiausiai naudos iš aukštos kokybės paslaugų prieinamomis kainomis;

48.  pabrėžia, kad konkurencijos ribojimas greičiausiai nepaskatins daugiau investuoti į plačiajuostį ryšį (net ir atokiose vietovėse), nes visiška bazinio plačiajuosčio ryšio paslaugų aprėptis Europoje pasiekta taikant reguliavimo sistemą, užtikrinančią prieigą prie dominuojančių operatorių tinklų;

49.  mano, kad investicijos į naujos kartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą yra aiškiai pagrindinis skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės sukūrimo elementas, bet, siekiant kuo labiau padidinti investicijas, telekomunikacijų politika turėtų būti užtikrinama, kad visi rinkos dalyviai galėtų efektyviai investuoti, suteikiant jiems veiksmingą prieigą prie nedubliuojamo (angl. non-duplicable) tinklo turto ir konkrečiam tikslui pritaikytų didmeninės prieigos produktų;

50.  ragina Komisiją grįsti savo sprendimus ir politinius pasiūlymus nuodugniai ir nešališkai atliekama teisingų, aktualių ir nepriklausomų duomenų rinkinių analize; visų pirma pabrėžia, kad kyla abejonių dėl to, ar teisingi pateikiami duomenys apie ES pasauliniu mastu prastesnius rezultatus sparčiojo plačiajuosčio ryšio srityje, įskaitant greitį galutiniams naudotojams, investicijas į infrastruktūrą ir atitinkamo sektoriaus finansinę būklę;

51.  primena, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų skirtingai traktuojamos skirtingos interneto paslaugos ir būtų visapusiškai garantuota konkurencija, itin didelę reikšmę turi tinklo neutralumas;

52.  pabrėžia, kad spręsti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo problemą, be kita ko, tiriant esamų kliūčių tos rinkos pagrindiniuose sektoriuose pobūdį, užtikrinant atvirą internetą ir ES teisės aktuose įtvirtinant tinklo neutralumą, siekiant užtikrinti, kad visi interneto srautai būtų vertinami vienodai, jų nediskriminuojant, neribojant ir į juos nesikišant, yra labai svarbu siekiant skatinti konkurenciją ir suteikti postūmį ekonomikos augimui bei konkurencingumui ir vartotojų pasitikėjimui skaitmeniniu sektoriumi; laikosi nuomonės, kad atviri standartai ir sąveikumas naudingi sąžiningai konkurencijai; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad konkurencijos politika būtų aktuali ir ateityje, ir atsižvelgti į naujus pardavimo internetu būdus;

53.  pabrėžia, kad stengiantis skatinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją, be kita ko, kuriant bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat kitais aspektais, susijusiais su paslaugų sektoriumi, derėtų veikti vartotojų ir MVĮ naudai; pakartoja, kad tokios pastangos padės padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes ir kurti tokią aplinką, kurioje MVĮ ir labai mažoms įmonėms galės būti būdingas didesnis novatoriškumas ir kūrybiškumas; mano, jog įgyvendinant konkurencijos politiką itin svarbu, kad reguliavimo ir vykdymo užtikrinimo institucijos imtųsi skubių veiksmų prieš klaidinančią ir nesąžiningą praktiką;

Pasidalijamoji ekonomika

54.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip ES teisėkūroje būtų galima atsižvelgti į pasidalijamosios (angl. sharing) ekonomikos augimą; mano, kad toks prisitaikymas reikalingas tam, kad būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos, kurias taikant užtikrinama sąžininga konkurencija tarp visų susijusių subjektų;

55.  mano, kad įmonės, susijusios su vadinamąja pasidalijamąja ekonomika, turi mokėti mokesčius ir laikytis reguliavimo normų taip pat kaip tradicinis verslas, nes kitokia praktika ne tik yra iškraipytų konkurenciją, bet ir turėtų neigiamą fiskalinį poveikį valstybių narių finansams;

56.  pabrėžia, kad itin svarbu veiksmingai prižiūrėti dominuojančių įmonių veiklą, o piktnaudžiavimo atveju – greitai reaguoti, nes neteisėta praktika gali sukelti ankstyvą mažų ir novatoriškų konkuruojančių įmonių pasitraukimą iš rinkos;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad reguliavimo stygius pasidalijamojoje ekonomikoje suteikia kai kurioms įmonėms nesąžiningo pranašumo, tuo pat metu sumažindamas paskatas investuoti atitinkamuose sektoriuose;

Viešieji pirkimai

58.  ragina valstybes nares laiku įgyvendinti naująsias ES viešųjų pirkimų taisykles, įskaitant nuostatas dėl kriterijų, susijusių su sutarties dalyku, pavyzdžiui, socialinių, ekologinių ir inovacinių ypatumų, taip pat dėl e. vyriausybės, e. viešųjų pirkimų ir padalijimo į dalis, siekiant skatinti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus valdžios institucijoms; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad jos būtų kuo plačiau taikomos siekiant išspręsti konkurencijos iškraipymo problemas dėl antikonkurencinio veiksmų derinimo konkursuose, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir MVĮ prieigos ribojimo bei diskriminavimo; ragina Komisiją vykdyti savo veiksmus atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą ir susiejant Sąjungos konkurencijos politika Europoje su raginimu atverti viešųjų pirkimų rinkas už ES ribų;

59.  pabrėžia išsamių ir aiškių Komisijos parengtų gairių, skirtų įmonėms, ypač MVĮ, ir viešosios valdžios institucijoms, svarbą siekiant padėti šiems subjektams lengviau suprasti pastaruoju metu priimtus su viešaisiais pirkimais susijusius teisės aktus ir ypač juose numatytas naujas lankstumo nuostatas;

60.  ragina Komisiją atidžiai stebėti pirkimų centralizavimą viešųjų pirkimų rinkose siekiant išvengti pernelyg didelio perkamosios galios sutelkimo ir slaptų susitarimų, taip pat išlaikyti MVĮ galimybes patekti į rinką pagal Europos iniciatyvą „Small Business Act“;

61.  ragina Komisiją, kad, vykdydama viešųjų pirkimų procedūras per savo generalinius direktoratus ir agentūras, skirtų daugiau mažos vertės sutarčių ir sutarčių, kurių vertė didesnė negu 193 000 EUR, užuot kone išimtinai skyrusi vien preliminariąsias sutartis, kuriomis trukdoma atverti viešųjų pirkimų rinką Europos MVĮ, nes jos naudingos tik didelėms įmonėms ir konsorciumams, veikiantiems šalia sprendimus priimančių įstaigų;

Finansinės paslaugos

62.  ketvirtą kartą iš eilės ragina skubiai liautis taikius valstybės pagalbos teikimo krizės sąlygomis tvarką bankininkystės sektoriui; pripažįsta, kad Komisijos 2013 m. rugpjūčio mėn. komunikatas dėl bankų nėra pakankamas siekiant apsaugoti Europos mokesčių mokėtojus ir apriboti pagalbos, kurią gali gauti bankai, apimtį; pabrėžia, kad valstybės pagalba bankininkystės sistemas nei padidino kreditavimą, nei atkūrė pasitikėjimą; ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti bankų sektorių, siekiant sustiprinti konkurenciją Europos bankininkystės rinkose, taip kuo labiau padidinant naudą Sąjungos piliečiams; pabrėžia, kad svarbu sugrįžti prie įprasto valstybės pagalbos kontrolės taikymo, kai tik tai bus praktiškai įmanoma bankininkystės sektoriuje;

63.  pabrėžia, kad nuostatų dėl kartelių vykdymo užtikrinimas padeda padidinti finansinių paslaugų sektoriaus skaidrumą;

64.  apgailestauja dėl to, jog Komisija nesiėmė jokių veiksmų, kad reaguotų į piktnaudžiavimus privačių bankų restruktūrizavimo metu, įskaitant turėjusius poveikio smulkiesiems indėlininkams ir smulkiesiems finansinių priemonių, pavyzdžiui, privilegijuotųjų akcijų, kurios daugeliu atvejų buvo platinamos rinkoje ne visiškai laikantis ES teisės aktų, savininkams;

65.  ragina Komisiją atidžiai stebėti finansų sektorių, siekiant sustiprinti konkurenciją ir investuotojų bei vartotojų apsaugą Europos bankininkystės ir investicijų rinkoje; pažymi, kad dėl konsolidacijos bankų sektoriuje padidėjo keleto finansų įstaigų rinkos dalis ir ji dabar viršija prieš krizę buvusį lygį ir kad tuo pačiu metu išaugo finansinių investicijų verslas, kas nesuteikė jokios naudos realiajai ekonomikai Sąjungoje; mano, kad norint išlaikyti visapusiškai veiksmingą bendrąją rinką reikalingos vienodos finansų verslo subjektų veiklos sąlygos ir turi būti imtasi priemonių siekiant išvengti skaidrumo mažėjimo ir kartelio pobūdžio struktūrų plėtros;

66.  pripažįsta, kad nuo pat krizės pradžios valstybės pagalbos kontrolė atliko svarbų sunkumus patiriančių bankų restruktūrizavimo ir pertvarkymo priemonės vaidmenį;

67.  mano, kad krizės laikotarpiu valstybės pagalbos kontrolė turėtų būti sutelkta tiek į bankų sistemos stabilizavimą, tiek į nesąžiningos kredito teikimo sąlygų segmentacijos bei MVĮ diskriminacijos bendrojoje rinkoje problemų sprendimą;

68.  mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams susieti su sąlyga teikti paskolas MVĮ;

69.  mano, kad bankininkystės taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mažos įstaigos turi mažiau išteklių, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų, ir todėl tos taisyklės turėtų būti kuo paprastesnės, kad būtų išvengta sukelti iškraipymų, palankių dideliems bankams;

70.  ragina Komisiją atidžiai stebėti tas rinkas bankų sektoriuje, kuriose koncentracija yra didelė arba didėja, ypač dėl restruktūrizacijos kaip atsako į krizę; primena, kad oligopolinės rinkos yra ypač linkusios į antikonkurencinę praktiką; baiminasi, kad ši koncentracija gali galiausiai pakenkti vartotojams;

71.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad bankai, prieš gaudami valstybės pagalbą, parduotų savo turimus akcijų paketus kitose bendrovėse, taip mažinant naštą mokesčių mokėtojams;

72.  mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti elektroninių mokėjimų kortele rinkos susiskaidymui, įskaitant tokias problemas kaip paslaugų netekimas, kai vartotojai persikelia į kitą valstybę narę;

73.  teigiamai vertina 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtą sprendimą dėl kredito kortelių mokesčių nekonkurencingumo, taip pat sėkmingus Komisijos veiksmus, kuriais užtikrinama, kad standartizavimo procesai mokėjimų sektoriuje neturėtų poveikio patekimui į rinką ir inovacijoms; pakartoja Parlamento poziciją, kad reikėtų nustatyti kredito kortelių mokesčių viršutines ribas siekiant sumažinti nereikalingas išlaidas vartotojams; šiuo klausimu prašo Komisijos paspartinti mokėjimų mobiliuoju telefonu standartizavimo veiksmų apibendrinimo procesą, kartu užtikrinant, kad dėl jokių vykdomų veiksmų nebūtų išstumti nauji rinkos dalyviai ir nebūtų teikiama pirmenybė dominuojantiems rinkos dalyviams ir kad reguliavimo sistema būtų technologiškai neutrali siekiant palengvinti būsimus technologijų pokyčius;

74.  mano, kad reikia atidžiai stebėti šio sektoriaus pokyčių išorinį poveikį; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atlikus finansinio reguliavimo standartizaciją, vienodo pobūdžio konkuruojantys subjektai taiko skirtingus standartus;

75.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2008 m. padaryta didelė finansų sektoriaus reguliavimo pažanga; pabrėžia, kad reikia toliau spręsti finansų įstaigų, kurios yra „pernelyg didelės, kad žlugtų“, todėl ir toliau gauna netiesiogines subsidijas, problemą; mano, kad į būsimą ECON pranešimą dėl finansinių paslaugų teisės aktų poveikio vertinimo ir būklės apžvalgos derėtų įtraukti išsamią naujojo ES finansų reguliavimo konkurencingumo aspektų analizę, siekiant užtikrinti, kad ES bankai galėtų bet kokiomis aplinkybėmis konkuruoti su tarptautinėmis finansų įstaigomis;

Valstybės fiskalinė pagalba

76.  reiškia susirūpinimą dėl galimos neteisėtos pelno mokesčio praktikos valstybėse narėse ir ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti savo vykdomus išankstinių sprendimų dėl mokesčių tyrimus, pasinaudojant visais turimais įrodymais; ragina teikti pirmenybę mokesčių mažinimo, kuris gali būti viena iš neteisėtos valstybės pagalbos formų, atvejų tyrimams; pabrėžia, kad sąžiningesnė konkurencija mokesčių srityje yra būtina ES vidaus rinkos vientisumui, viešųjų finansų tvarumui ir konkurencijos sąlygų vienodumui;

77.  atkreipia dėmesį į Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo paskelbus vadinamuosius „LuxLeaks“ dokumentus; palankiai vertina už konkurenciją atsakingos Komisijos narės įsipareigojimą atlikti nuodugnų ir nepriklausomą valstybių narių išankstinių mokesčių sprendimų praktikos ir jos atitikties ES konkurencijos teisei tyrimą; pažymi, kad kai kurių įmonių vykdomas mokesčių vengimas iškraipo konkurenciją bendrojoje rinkoje; ragina Komisiją energingai užtikrinti ES valstybės pagalbos kontrolės taisyklių vykdymą;

78.  ragina Komisijos pirmininką užtikrinti, kad dabartiniai ir būsimi valstybių narių išankstinių sprendimų dėl mokesčių praktikos tyrimai, kuriems vadovaus už konkurenciją atsakinga Komisijos narė, būtų nepriklausomi; reikalauja, kad Parlamentas būtų nuolat bendrais bruožais informuojamas apie šių tyrimų pažangą, siekiant užtikrinti, kad jie būtų vykdomi skaidriai ir nepriklausomai; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ataskaitą su savo išvadomis; primena už konkurenciją atsakingos Komisijos narės įsipareigojimą apsvarstyti įmonių įgyvendinamos ir valstybių skatinamos agresyvaus mokesčių vengimo praktikos platesnį poveikį konkurencijai, taip pat pratęsti tyrimą, jei nustačius faktus atrodys, kad tai naudinga;

Žemės ūkio produktų perdirbimo pramonė

79.  ragina Komisiją atliekant būsimą BŽŪP reformos peržiūrą ištirti bendro pervestų lėšų finansavimo klausimą, ragina supaprastinti su konkurencingumu susijusias ekologiniu požiūriu svarbioms vietovėms (angl. EFA) taikomas priemones ir atlikti konkurencijos atžvilgiu neutralią EPSV koeficientų tarpiniams pasėliams ir azotą fiksuojantiems pasėliams peržiūrą;

80.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į neseniai jos atliktą šiuolaikinės mažmeninės prekybos ekonominio poveikio pasirinkimui ir inovacijai ES maisto sektoriui apžvalgą, išnagrinėti galimą didelių prekybos centrų, dominuojančių rinkoje tokiu mastu, kad jų bendra perkamoji galia iškraipo tiekimo grandinių konkurenciją tiek Europoje, tiek besivystančiose šalyse, poveikį;

Farmacijos ir sveikatos priežiūros paslaugų sektorius

81.  pažymi, kad dėl nacionalinio reguliavimo šis sektorius susiskaidęs; teigiamai vertina ES konkurencijos politikos indėlį šalinant dirbtines kliūtis, kuriomis varžomos galimybės patekti į rinką;

82.  ragina vertinant atvejus, susijusius su laikina kainodara, taikyti specialią tvarką naujoviškiems vaistams ir medicinos procedūroms;

83.  atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencijos politika gali būti naudinga gerinant prieigą prie generinių vaistų;

Transporto ir pašto paslaugos

84.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, sudarančias galimybes ne tik laisvai, bet ir sąžiningai visų rūšių transporto konkurencijai; vis dėlto taip pat pripažįsta, kad turi būti deramai atsižvelgiama į konkrečių nacionalinės transporto teisės nuostatų įvairovę; pabrėžia, kad transporto infrastruktūra yra labai svarbi fizinių ir juridinių asmenų išlikimui ir gerovei, ypač retai apgyvendintuose regionuose ir atokiose salose;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti savo pastangas, skirtas užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir geresnę paslaugų kokybę geležinkelių sektoriuje, taip pat valdant uostų ir oro uostų tinklus, ypač jeigu jų valdymas yra centrinės valdžios monopolijos; pabrėžia, kad konkurencija nebūtinai reiškia esamų paslaugų privatizaciją; taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad vežėjai nepiktnaudžiautų savo dominuojančia padėtimi tam tikruose oro uostuose;

86.  mano, kad Komisija turėtų toliau stiprinti konkurencijos politikos ir transporto politikos sąsajas, kad būtų padidintas Europos transporto sektoriaus konkurencingumas, ir toliau daryti pažangą siekiant užbaigti kurti bendrąją transporto rinką;

87.  ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srautų tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą, be to, patikrinti, ar kiekviena valstybė narė turi stiprią ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją;

88.  pabrėžia, kad bendrajai rinkai krovinių gabenimo geležinkeliais sektoriuje turi įtakos neteisingas arba nevisiškas ES teisės aktų perkėlimas valstybėse narėse ir tarpvalstybinio judumo kliūtys, kurios trukdo konkurencijai ir augimui; ragina Komisiją patikrinti, ar skirtingose valstybėse narėse esančios techninės ar rinkos kliūtys, pvz., bėgių vėžės, energijos tiekimas ir signalizavimo sistemos, gali būti laikomos konkurencijos taisyklių pažeidimais;

89.  ragina Komisiją pateikti pagrįstą apžvalgą siekiant išsiaiškinti, kurie oro vežėjai turi pranašumą prieš kitus paslaugų teikėjus dėl taikomų specialių sąlygų ar įtariamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tam tikruose oro uostuose;

90.  reiškia susirūpinimą dėl taisyklių, susijusių su tarptautiniu kelių transportu, pavyzdžiui, kabotažo ir poilsio laiko kelių transporto sektoriuje taisyklių, skirtingo įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse, taip pat dėl galimo socialinio dempingo praktikų transporto paslaugų srityje plačiąja prasme, be to, mano, kad šios problemos turi būti sprendžiamos;

91.  palankiai vertina prieš tarptautines automobilių nuomos įmones nukreiptą Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama nutraukti praktiką, kuria vartotojams, atsižvelgiant jų gyvenamąją šalį, neleidžiama pasinaudoti geriausiomis siūlomomis kainomis; pabrėžia, kad vartotojams neturėtų būti užkertamas kelias pasinaudoti geriausia siūloma kaina perkant prekes ar paslaugas bendrojoje rinkoje;

92.  ragina Komisiją imtis veiksmų automobilių nuomos sektoriaus susiskaidymui mažinti, nes šiuo metu dėl nacionalinio reglamentavimo labai padidėja tarpvalstybinio judėjimo sąnaudos, o tai kenkia bendrajai rinkai;

93.  pabrėžia, kad pastangos skatinti ES konkurencingumą visada turi būti naudingos visuomenei; pripažįsta, kad esama sąsajos tarp veiksmingos ES konkurencijos politikos ir poreikio daug investuoti į svarbiausias viešąsias paslaugas, įskaitant transporto paslaugas;

Kultūra ir sportas

94.  ragina Komisiją išnagrinėti tarptautinių sporto federacijų taikomą suvaržymų ir piktnaudžiavimų praktiką, pavyzdžiui, kai nariams atimama teisė dalyvauti alternatyviuose sporto renginiuose, kuriems atitinkamos federacijos nedavė leidimo, ir šio reikalavimo nesilaikymo atveju sportininkams, pareigūnams ir treneriams visam laikui uždraudžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose ir panašiose varžybose;

Tarptautiniai aspektai

95.  ragina į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą įtraukti skyrių dėl konkurencijos, jame įrašant nuostatas, kuriomis reglamentuojami antimonopolinės politikos, bendrovių susijungimų, valstybinių įmonių, subsidijų ir nevienodų patekimo į rinką galimybių klausimai; ragina žiniasklaidoje informaciją apie tokiuose susitarimuose numatytas priemones ir tokių susitarimų problemas ir laimėjimus pateikti neutraliai;

96.  pripažįsta ir palaiko Komisijos poreikį sustiprinti konkurencijos politikos vaidmenį tarptautiniame ekonominiame bendradarbiavime, be kita ko, bendradarbiaujant su konkurencijos agentūromis visame pasaulyje; primena, kad toks su reguliavimu ir teisės normų vykdymo užtikrinimu susijęs bendradarbiavimas padeda užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Europos įmonėms, veikiančioms pasaulinėse rinkose;

97.  pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant globalizacijos sąlygomis veiksmingai taikyti konkurencijos teisės principus; taigi ragina Komisiją puoselėti glaudesnį tarptautinį bendradarbiavimą su konkurencija susijusiais klausimais;

98.  ragina Komisiją ištirti galimybę sudaryti susitarimus dėl konkurencijos su daugiau trečiųjų šalių, kad būtų lengviau keistis informacija tarp tyrimus atliekančių institucijų; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu neseniai su Šveicarija sudarytas susitarimas dėl konkurencijos galėtų būti pavyzdžiu būsimiems šio pobūdžio susitarimams;

Europos Parlamento vaidmuo

99.  pabrėžia, kad pagrindų susitarime numatytos nuostatos dėl vienodų Parlamento ir Tarybos teisių, susijusių su dalyvavimu posėdžiuose ir informacijos teikimu rengiant konkurencijos politikos srities teisės aktus ir neprivalomas priemones;

100.  pabrėžia labai svarbų Europos Parlamento vaidmenį, susijusį su atstovavimu Europos vartotojų interesams tinkamai įgyvendinant konkurencijos taisykles;

101.  teigiamai vertina Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, priėmusių Ieškinių dėl žalos, patirtos dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, atlyginimo direktyvą, vaidmenį ir mano, kad šios direktyvos priėmimo procedūros yra pavyzdys institucijų ateities bendradarbiavimui konkurencijos klausimais;

102.  pakartoja, kad formuojant konkurencijos politiką Komisija turi būti visapusiškai atskaitinga ir imtis veiksmų reaguodama į Parlamento rezoliucijas;

103.  ragina Komisijos narę įsipareigoti dažnai dalyvauti susitikimuose su atitinkamais Parlamento komitetais bei Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto darbo grupe konkurencijos klausimais;

104.  mano, kad įgyvendinant konkurencijos politiką EP turėtų turėti bendro sprendimo priėmimo įgaliojimus; apgailestauja, kad SESV 103 ir 109 straipsniuose numatytos tik konsultacijos su Parlamentu; mano, kad negalima taikstytis su šia demokratijos stoka; siūlo šį trūkumą kuo greičiau pašalinti naudojant tarpinstitucinius susitarimus konkurencijos politikos srityje ir ištaisyti kitą kartą keičiant Sutartis;

Komisijos prioritetai konkurencijos politikos srityje

105.  pabrėžia už konkurenciją atsakingos Komisijos narės vaidmenį skatinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, taip pat bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos politikos, finansinių paslaugų, pramonės politikos ir kovos su mokesčių slėpimu srityse;

106.  primygtinai ragina Komisiją parengti gaires ir procedūras pagal ECN, užtikrinant efektyvią valstybių narių išankstinių sprendimų dėl mokesčių atitikties valstybės pagalbos taisyklėmis priežiūrą;

107.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą veiksmingai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą kovos su monopolijomis ir kartelių politikos, bendrovių susijungimų ir valstybės pagalbos srityse, taip pat išsaugoti konkurencijos priemonių aktualumą atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir puoselėti novatoriškumą skatinančios konkurencijos dvasią tiek ES, tiek pasauliniu mastu;

108.  ragina Komisiją įvertinti savo veiklą neseniai nagrinėtose antimonopolinėse bylose ir atsižvelgti į pateiktus priekaištus dėl formalių aspektų;

109.  ragina Komisiją parengti suderintus pasiūlymus dėl konkurencijos mokesčių srityje ir pateikti juos Tarybai;

110.  ragina Komisiją ir toliau kasmet teikti Parlamentui ataskaitas apie konkurencijos politikos taikymo pokyčius ir poveikį;

111.  palankiai vertina Komisijos narės klausyme jos prisiimtus įsipareigojimus, ypač dėl būsimo bendradarbiavimo ir santykių stiprinimo su Parlamentu;

112.  ragina Komisiją labiau stengtis skatinti aktyvią konkurencijos politiką, kuri yra vienas iš socialinės rinkos ekonomikos ramsčių;

113.  laikosi nuomonės, kad rezultatų suvestinė precedentų rinkinio (angl. casebook) forma turėtų būti kuo greičiau pateikta vartotojams ir įmonėms;

114.  atkreipia dėmesį į daugelyje valstybių narių išliekantį neaiškumą, ar lėšos Europos vartotojų centrams laikomos neteisėta valstybės pagalba; yra susirūpinęs, kad dėl to kyla pavojus šių centrų veiklos finansavimui; ragina Komisiją kuo greičiau informuoti valstybes nares apie būtinybę pranešti Komisijai apie tokį finansavimą, siekiant užtikrinti tolesnę Europos vartotojų centrų vykdomą paramos veiklą;

115.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visų politinių lygmenų valdžios institucijos įsipareigotų visais atžvilgiais laikytis valstybės pagalbos taisyklių;

116.  ragina įsteigti jungtinį organą, kuriame dalyvautų Parlamento, Tarybos bei Komisijos atstovai ir mokslininkai ir kuris analizuotų konkurencijos politikos ilgalaikes tendencijas ir būsimą raidą į ateitį orientuotuose sektoriuose, pavyzdžiui, skaitmeninės ekonomikos ir energetikos sektoriuose;

117.  ragina atlikti sąžiningą analizę, kas yra atsakinga nacionalinė mokesčių politika, ypač nesąžiningos mokesčių politikos bei mokestinių susitarimų ir išimčių, kurios iškraipo konkurenciją, aspektais, kad ateityje būtų galima imtis veiksmingų priemonių prieš tokią praktiką;

o
o   o

118.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms.

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.
(2) OL L 61, 2009 3 5, p. 1.
(3) OL L 349, 2014 12 5, p. 1.
(4) OL C 167, 2013 6 13, p. 19.
(5) OL L 201, 2013 7 26, p. 60.
(6) OL C 120, 2013 4 26, p. 22.
(7) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(8) OL C 270, 2008 10 25, p. 8.
(9) OL C 10, 2009 1 15, p. 2.
(10) OL C 72, 2009 3 26, p. 1.
(11) OL C 195, 2009 8 19, p. 9.
(12) OL C 16, 2009 1 22, p. 1.
(13) OL C 6, 2011 1 11, p. 5.
(14) OL C 216, 2013 7 30, p. 1.
(15) OL C 8, 2012 1 11, p. 4.
(16) OL L 7, 2012 1 11, p. 3.
(17) OL C 8, 2012 1 11, p. 15.
(18) OL L 114, 2012 4 26, p. 8.
(19) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 51.
(20) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0026.
(21) OL C 184, 2008 7 22, p. 13.
(22) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0267.
(23) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(24) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 114.
(25) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 143.
(26) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 105.
(27) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 43.
(28) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 16.
(29) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 60.
(30) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 97.
(31) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0268.
(32) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0576.
(33) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0079.
(34) COM(2014)0449, 2014 m. liepos 9 d.


Europos Centrinio Banko 2013 m. metinė ataskaita
PDF 315kWORD 99k
2015 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Centrinio Banko 2013 m. metinės ataskaitos (2014/2157(INI))
P8_TA(2015)0052A8-0011/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko (ECB) 2013 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 126 straipsnį ir 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0011/2015),

A.  kadangi pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozes BVP euro zonoje 2013 m. sumažėjo 0,4 proc. po to, kai 2012 m. jis sumažėjo 0,7 proc., ir kadangi Komisijos tarnybos tikisi atsigavimo, t. y. kad BVP 2014 m. padidės 1,2 proc. ir 2015 m. 1,7 proc.; kadangi Komisijos tarnybų 2014 m. rudens prognozėse BVP augimo prognozės buvo sumažintos, t. y. tikimasi, kad 2014 m. BVP padidės 0,8 proc., o 2015 m. – 1,1 proc., ir kad esama ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizikos;

B.  kadangi pagal rudens prognozes 2012 m. pabaigoje buvęs 11,3 proc. nedarbas euro zonoje 2013 m. pabaigoje padidėjo iki 11,9 proc. ir išlieka aukštas 2014 m.;

C.  kadangi esama didelių nedarbo lygio įvairiose valstybėse narėse skirtumų – skaičiai svyruoja nuo 5 iki 26 proc.; kadangi jaunimo nedarbo lygis dar didesnis – kai kuriose valstybėse narėse jis siekia apie 50 proc.; kadangi nedarbo lygio skirtumai dar labiau didina valstybių narių ekonominių rezultatų skirtumus;

D.  kadangi vienakrypčių pinigų politikos sandorių programos privalumais mažinant kredito palūkanų normas valstybės narės neturėtų naudotis siekdamos išvengti struktūrinių reformų, kurių reikia norint padidinti augimo potencialą ir pasiekti viešųjų finansų tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu; kadangi užimtumo ir skurdo mažinimo tendencijos rodo, kad esama rizikos, jog nepavyks pasiekti nacionalinių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

E.  kadangi Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažino pagrindines palūkanų normas 2013 m. gegužės mėn. ir dar kartą tai padarė lapkričio mėn., sumažindamas pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą iki 0,25 proc.; kadangi, be papildomų pinigų politikos priemonių, apie kurias buvo paskelbta 2014 m. pradžioje, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu yra 0,05 proc., o indėlių galimybės palūkanų norma – -0,20 proc.;

F.  kadangi mažesnės palūkanų normos nepadarė laukiamo poveikio nei didesniam namų ūkių ir įmonių kreditavimui, nei BVP augimui ir darbo vietų kūrimui;

G.  kadangi 2013 m. pabaigoje Eurosistemos konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje pateikti įsipareigojimai (turtas) siekė 2,285 trln. EUR, t. y. per 2013 m. jie sumažėjo apie 25 proc.;

H.  kadangi antrinės rinkos neturintis turtas yra didžiausia turto, kuris 2013 m. kaip užstatas pasiūlytas Eurosistemai, dalis, siekianti apie 25 proc. viso turto; kadangi antrinės rinkos neturintys vertybiniai popieriai kartu su turtu padengtais vertybiniais popieriais sudaro apie 40 proc. bendro turto, kuris pateiktas kaip užstatas;

I.  kadangi pagal Komisijos tarnybų 2014 m. rudens prognozę vidutinis infliacijos lygis euro zonoje 2013 m. buvo 1,4 proc., t. y. sumažėjo, palyginti su 2,5 proc. 2012 m.; kadangi infliacija euro zonoje nuo 2014 m. pradžios ir toliau mažėjo (2014 m. apskaičiuotas 0,5 proc. infliacijos lygis), o rugsėjo mėnesį pasiekė žemiausią 0,3 proc. lygį; kadangi bendro suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacijos lygis kai kuriose valstybėse narėse 2014 m. rugsėjo mėn. nukrito iki 0 proc. ir žemiau ir kadangi 2015 m. jis išliks žemesnis nei numatyta;

J.  kadangi žemos energijos, ypač naftos, kainos yra vienas iš pagrindinių infliacijos euro zonoje sumažėjimo veiksnių;

K.  kadangi valstybės ir privačiojo sektoriaus investicijų euro zonoje lygis beveik nekito ir išliko gerokai žemesnis nei lygis, užregistruotas prieš prasidedant krizei; kadangi tapo įprasta, jog didelės bendrovės naudojosi pigiais pinigais išpirkimams savo reikmėms, o ne naujoms investicijoms; kadangi santykinė investicijų dalis BVP nuolat mažėjo netgi prieš krizę ir ją reikėjo skubos tvarka padidinti;

L.  kadangi metinio P3 augimo koeficientas ir toliau mažėjo – nuo 3,5 proc. 2012 m. gruodžio mėn. iki 1 proc. 2013 m. gruodžio mėn.;

M.  kadangi privačiajam sektoriui teikiamų kreditų ir toliau mažėjo – metinis pokytis 2013 m. gruodžio mėn. buvo -2,3 proc., palyginti su -0,7 proc. 2012 m. gruodžio mėn.; kadangi kreditų trūkumas, kurį patiria kai kurių valstybių narių MVĮ, yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių užtrunka ekonomikos atsigavimas; kadangi nuo 2008 iki 2013 m. skolinimo MVĮ mastas sumažėjo maždaug 35 proc.; kadangi itin svarbu suteikti MVĮ lengvesnę prieigą prie kreditų, nes jose dirba 72 proc. euro zonos darbuotojų, o jų darbo vietų kūrimo rodikliai aukštesni nei didelių bendrovių;

N.  kadangi finansų rinkų susiskaidymas vis dar yra didelė problema, dėl kurios MVĮ patiria daug didesnes skolinimosi išlaidas, ypač tose euro zonos šalyse, kuriose sunki ekonominė padėtis, ir dėl to atsiranda bendrosios rinkos iškraipymų, lėtėja atsigavimas ir didėja šalių skirtumai; kadangi išsamaus Europos bankų vertinimo rezultatai turėtų padaryti teigiamą poveikį dabartinei pinigų politikai ir bankų pasiryžimui aktyviau imtis skolinimo veiklos, ypač teikti paskolas realiajai ekonomikai;

O.  kadangi euro sistemos balanso dydis 2013 m. nuolat mažėjo, taip atspindėdamas bankų ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų fondų grąžinimą;

P.  kadangi Europos Centrinio Banko valdančioji taryba 2013 m. liepos mėn. nusprendė pateikti išankstines nuorodas, kuriose pareiškė, kad pagrindinės palūkanų normos išliks esamo ar žemesnio dydžio ilgą laiko tarpą;

Q.  kadangi galimo monetarinio stimuliavimo euro zonoje poveikis tikriausiai sumažėtų dėl pernelyg didelio bankų sektoriaus tarpininkavimo kreditų srityje;

R.  kadangi SESV 282 straipsnyje nustatyta, jog pagrindinis Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) tikslas yra palaikyti kainų stabilumą; kadangi SESV 127 straipsnyje nustatyta, jog nepažeisdama pagrindinio tikslo ECBS privalo remti Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis; kadangi SESV 123 straipsnyje ir Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos bei ECB statuto 21 straipsnyje nacionaliniams centriniams bankams ar ECB draudžiama tiesiogiai supirkti ES ar nacionalinių valdžios institucijų ar organų išleistas skolos priemones; kadangi keletui valstybių narių tai buvo būtina sąlyga (lot. sine qua non), kad jos galėtų įstoti į ekonominę ir pinigų sąjungą; kadangi tokie pirkimai leidžiami antrinėse rinkose;

Pinigų politika

1.  džiaugiasi greita ECB reakcija, turint mintyje itin sudėtingas aplinkybes, ir tuo, kad pinigų politika buvo siekiama sumažinti įtampos lygį euro zonos finansų rinkose ir atkurti investuotojų pasitikėjimą bendra valiuta; palankiai vertina ECB už pasirengimą daryti viską, ko reikės, kad būtų išsaugotas euro; pažymi bendrą teigiamą ilgalaikio vidaus pajamingumo sumažėjimą, ypač labiausiai įsiskolinusių euro zonos šalių, – jis sumažėjo iki precedento neturinčio lygio nuo krizės pradžios; pažymi, kad žemas pajamingumas nedavė laukiamo rezultato darbo vietų kūrimo ir augimo srityse ir kad šių veiksnių nebuvimas kelia grėsmę finansiniam stabilumui;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad per visus 2013 m. tebebuvo labai aktyviai naudojamasi pagrindinėmis refinansavimo operacijomis, vidutinės ir ilgos trukmės refinansavimo operacijomis visiškai paskirstant fiksuotąsias palūkanų normas, ribinio skolinimosi galimybe, skubia parama likvidumui padidinti ir indėlių galimybe, o tai reiškia, kad vis dar sutrikęs pinigų politikos perdavimo mechanizmas ir euro zonos tarpbankinio skolinimo rinka, nors, palyginti su ankstesniais metais, padėtis smarkiai pagerėjo; tai rodo stabilizavęsi palūkanų normų skirtumai, laipsniškas tarpbankinių rinkų normalizavimas ir sumažėjęs TARGET2 sistemos disbalansas;

3.  jaučiasi padrąsintas 2013 m. stabilizavus TARGET2 sistemos disbalanso lygį; pabrėžia, kad TARGET2 mokėjimų sistema atliko itin svarbų vaidmenį užtikrinant euro zonos finansų sistemos vientisumą;

4.  išlieka itin susirūpinęs dėl to, kad ekonominė veikla ir toliau vangi, kad 2013 m. antrus metus iš eilės užfiksuotas neigiamas euro zonos BVP ir kad augimas per pirmuosius tris 2014 m. ketvirčius buvo labai nedidelis, o aukštas nedarbo lygis daugelyje euro zonos valstybių narių pasiekė tokį mastą, kuris kelia grėsmę euro zonos stabilumui ir mažina gyventojų ir politikų paramą Europos projektui;

5.  pabrėžia esąs susirūpinęs dėl euro zonoje nuo 2011 m. nuolat mažėjančio infliacijos lygio ir infliacijos skirtumų valstybėse narėse; pabrėžia, kad šiuo metu esama didžiulio atotrūkio tarp ECB užsibrėžto tikslo vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti mažesnį nei 2 proc., bet artimą jam infliacijos lygį ir tikrojo infliacijos lygio, kuris daugelyje valstybių narių artimas nuliui ar netgi neigiamas; yra susirūpinęs dėl to, kad, pasak ECB pirmininko, esamos defliacijos tendencijos gali sutrukdyti išsipildyti vidutinės trukmės ir ilgesnio laikotarpio lūkesčiams, susijusiems su infliacija;

6.  pripažįsta, kad tebevykstantis finansų ir nefinansinio sektorių būtino balansų koregavimo procesas kartu su dideliu nedarbu 2013 m. toliau lėtino ekonominę veiklą euro zonoje;

7.  atidžiai stebi galimą defliacijos riziką; primena, kad panašus į nulinę vertę infliacijos lygis euro zonoje kenkia pinigų politikos efektyvumui; supranta, kad ECB mano, jog itin mažą infliaciją nulėmė trumpalaikiai veiksniai, ir tikisi, kad vidutinės trukmės tikslas bus pasiektas nepatyrus defliacijos etapo; tačiau pažymi, kad ECB dar labiau sumažino 2015 m. ir 2016 m. infliacijos prognozes (maždaug 0,1 proc. ar 0,2 proc.);

8.  pažymi, kad žemesnis nei numatyta infliacijos lygis, kurio tikimasi artimiausiais metais, padarys poveikį kai kurių valstybių narių skolos mažinimo programoms;

9.  pažymi, kad atsižvelgiant į toliau vykdomą nuolaidžią politiką, pvz., monetarinį stimuliavimą, ir turint mintyje teisinius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduriama vykdant atvirų piniginių sandorių programą, itin svarbu užtikrinti teisinį aiškumą ir tikrumą, kad šias priemones būtų galima veiksmingai įgyvendinti, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato Pedro Cruzo Villalóno nuomonę, pateiktą 2015 m. sausio 14 d. nagrinėjant bylą C-62/14;

10.  pabrėžia, kad žemos valstybių narių skolinimosi sąnaudos neatsiejamos nuo didėjančios valstybės skolos, kuri daugeliu atvejų siekia 100 proc. BVP ar net jį viršija, ir įspėja, kad jei kiltų nauja krizė, finansų rinkos turėtų pakartotinai įvertinti riziką;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. prognozėse ECB nenumatė, jog dabartinis beveik nulinis augimas pasireikš kartu su labai žema infliacija ar net defliacija; atsižvelgdamas į tai, ragina atsargiau tikėti dabartinėmis didesnio ekonomikos augimo ir aukštesnės infliacijos 2015 ir 2016 m. prognozėmis;

12.  mano, kad silpni balansai neigiamai veikia ne tik bankus, bet ir verslo įmones bei kitus privataus sektoriaus veikėjus, nes kapitalo ir finansavimo trūkumas mažina verslo įmonių galimybes likti konkurencingomis, augti ir galiausiai išsaugoti darbo vietas ir kurti naujas;

13.  mano, kad nepaprastai svarbu sudaryti sąlygas viešosioms ir privačiosioms investicijoms euro zonoje atgaivinti, atsižvelgiant į tai, kad nepaisant ECB veiksmų, kuriais siekiama išlaikyti palankias finansavimo sąlygas, investicijų kol kas nepadaugėjo; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares spręsti finansų rinkų susiskaidymą lemiančias problemas, pvz., skirtingas rizikos struktūras, dėl kurių atitinkamose šalyse paskolinti yra brangiau; be to, prašo valstybes nares vykdyti tinkamas struktūrines reformas, kad būtų galima atkurti verslui palankią aplinką, visų pirma įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

14.  ragina ECB pagalvoti, ar į savo balanso išplėtimo politiką nereikėtų įtraukti EIB projektų obligacijų pirkimo, nes šiomis obligacijomis finansuojamos kai kurios pelningos euro zonos investicijos, visų pirma į projektus, kuriuos Komisija, atlikusi sąnaudų ir naudos analizę, atrinko kaip Europos pridėtinę vertę turinčius projektus, ypač TEN-T projektus energetikos ir transporto srityse ir bendrosios skaitmeninės rinkos projektus;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad savo kalboje per 2014 m. rugpjūčio 22 d. Jackson Hole vykusį metinį centrinių bankų simpoziumą ECB pirmininkas M. Draghi pareiškė, jog reikia abiejų ekonomikos pusių veiksmų, ir pažymėjo, kad: visuminės paklausos politikos priemones turi papildyti nacionalinės struktūrinės reformos ir politikos priemonės; kalbant apie paklausą, pinigų politika gali ir turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, kuris šiuo metu yra vykdyti nuolaidžią pinigų politiką ilgą laikotarpį; fiskalinė politika turi atlikti svarbesnį vaidmenį kartu su pinigų politika ir turi būti atsižvelgiama į valstybės skolos tvarumą; nors siekiant paskatinti didesnes privačias investicijas ir sudaryti sąlygas struktūrinėms reformoms reikia pertvarkyti viešąsias investicijas, vis dėlto daug dėmesio turi būti skiriama atitinkamoms fiskalinės politikos priemonėms;

16.  sutinka su ECB pirmininku M. Draghi, kad Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse numatytu lankstumu būtų galima pasinaudoti siekiant geriau spręsti lėto atsigavimo problemą ir sudaryti sąlygas vykdyti reikalingas struktūrines reformas;

17.  pritaria pirmininkui M. Draghi, kad yra galimybių užtikrinti labiau augimui palankios fiskalinės politikos paketą ir sumažinti mokesčių naštą nedarant poveikio biudžetui;

18.  pritaria pirmininkui M. Draghi, kad tikriausiai prireiks papildomų veiksmų ES lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti ir tinkamą bendrą poziciją, ir didelę viešųjų investicijų programą;

19.  pabrėžia, kad, be pagrindinių palūkanų normų sumažinimo ir refinansavimo operacijų padidinimo, ECB patvirtino naujoviškas priemones, kaip antai tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (angl. TLTRO) ir naujas komunikacines strategijas, pvz., į ateitį orientuotas rekomendacijas;

20.  mano, kad poveikio mechanizmas veikia netinkamai ir kad nuo krizės pradžios ECB naudojamos pinigų politikos priemonės, nors atnešė ilgai lauktą palengvėjimą sunkumų patiriančiose finansų rinkose, pačios savaime negali būti efektyvios kovojant su finansų rinkų susiskaidymu, skatinant augimą ar gerinant padėtį darbo rinkoje; skatina ECB užtikrinti, kad jo politika būtų geriau pritaikyta prie realiosios ekonomikos, ypač turint mintyje MVĮ;

21.  mano, kad tai, jog pinigų politikos perdavimo mechanizmas veikia netinkamai, labai apriboja ECB sprendimų sumažinti pagrindines palūkanų normas naudą; pažymi, kad labai žemos palūkanų normos ilgainiui gali sukelti verslo sektoriaus iškraipymų ir pakenkti privačioms santaupoms ir pensijoms;

22.  palankiai vertina priemones, apie kurias ECB paskelbė 2014 m. birželio mėn. ir kuriomis siekiama išplėsti pinigų politikos poveikio mechanizmo veikimą; pastebi, kad taikant TLTRO pirmą kartą susiejamos nefinansiniam privačiajam sektoriui bankų teikiamos paskolos ir refinansavimo suma, kurios gali reikalauti bankai; tikisi, kad paskelbus turto kokybės patikrinimo rezultatus Europos bankai pradės plačiau taikyti TLTRO, vadinasi, kartu bus skatinamas likvidžiojo turto pervedimas į realiąją ekonomiką;

23.  pažymi, kad ECB paskelbė, jog pirks turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtas obligacijas, kad sudarytų sąlygas rastis kreditus teikti skatinančiam TLTRO poveikiui; pabrėžia, kad tokia intervencija į turtu užtikrintų vertybinių popierių rinką turėtų būti pakankamai reikšminga, kad paveiktų skolinimo MVĮ normas ir sumažintų susiskaidymą, be to, ji turi būti vykdoma skaidriai, siekiant nesukelti pernelyg didelės rizikos ECB balansui;

24.  pabrėžia esąs susirūpinęs dėl didelio skolinimo MVĮ sąlygų nevienodumo euro zonos valstybėse ir dėl esamo atotrūkio tarp MVĮ ir didesnėms įmonėms teikiamo finansavimo procentinio dydžio; atkakliai teigia, kad šios ilgalaikės problemos nėra tinkamai sprendžiamos ECB paskelbtomis bankų skolinimo skatinimo priemonėmis ir kad ECB turėtų išnagrinėti, dėl kokių veiksnių MVĮ sunku gauti kreditą; ragina ECB išsiaiškinti, ar šis atotrūkis kaip nors susijęs su bankų koncentracija;

25.  pabrėžia, kad dėl 2014 m. birželio ir rugsėjo mėn. paskelbtų priemonių numatoma, jog ECB balansas pasieks 2012 m. pradžioje buvusį dydį; pažymi, kad dėl šio numatomo padidėjimo reikia griežtos ECB priežiūros kalbant apie kredito riziką, kurią jis galiausiai prisiima;

26.  laikosi nuomonės, kad bendra suteiktų netiesioginių subsidijų suma turėtų būti palaipsniui sugrąžinta mokesčių mokėtojams, kai bus vėl pasiektos įprastos ekonomikos sąlygos;

27.  pažymi, kad ECB kelis kartus pareiškė esąs pasirengęs naudoti papildomas netradicines jo kompetencijai priklausančias priemones ir pakeisti intervencijų dydį ar sudėtį tuo atveju, jei itin ilgai tęstųsi žemos infliacijos periodas; yra pasirengęs taikyti papildomas netradicines priemones, bet pabrėžia, kad tų priemonių nepakaks, jei nebus taikoma tinkama fiskalinė politika, vykdomos investicijos ir imamasi struktūrinių reformų;

28.  pabrėžia, kad nereikėtų pervertinti šiuo metu taikomų netradicinių pinigų politikos priemonių jų poveikio realiajai ekonomikai požiūriu; pabrėžia, kad šios priemonės yra pereinamojo pobūdžio ir kad jomis siekiama duoti valstybėms narėms laiko konsoliduoti fiskalinę padėtį ir įgyvendinti struktūrines reformas, kurių reikia siekiant skatinti ekonomikos augimą ir pagerinti padėtį darbo rinkoje;

29.  pažymi, kad ilgą laiką vykdant nestandartinę pinigų politiką galima padidinti kapitalo rinkos iškraipymus; prašo ECB pasiekti tinkamą savo nuolaidžios pinigų politikos pirmalaikio nutraukimo rizikos ir su tolesniu šios politikos taikymu susijusios rizikos ir sąnaudų, kurių gali tekti patirti dėl rinkos iškraipymų, pusiausvyrą; todėl prašo ECB priderinti nestandartinę politiką, kad tokių iškraipymų būtų kuo mažiau;

30.  primena, kad vien tik pinigų politika negali skatinti visuminės paklausos, nebent ją papildytų tinkamos fiskalinės ir struktūrinės nacionalinio lygmens reformos ir politika;

31.  pažymi, kad, kaip rodo laikotarpiu prieš krizę įgyta patirtis, stabilus infliacijos lygis, atitinkantis ECB numatytą vidutinės trukmės tikslą, gali būti siejamas su netvaria privačiojo sektoriaus skolos dinamika, todėl pabrėžia, kaip svarbu valdyti turto kainų burbulus ir kredito augimą net tada, kai užtikrinamas kainų stabilumas;

32.  primena, kad Sutartyse įtvirtintas ECB nepriklausomumas vykdant pinigų politiką yra būtinas siekiant tikslo išlaikyti kainų stabilumą, t. y. palaikyti mažesnę nei 2 proc., bet artimą šiam lygiui infliaciją; primena, kad visos vyriausybės ir nacionalinės valdžios institucijos taip pat turėtų susilaikyti ir neprašyti ECB imtis veiksmų;

33.  primena, kad ECB bendrosios tarybos narius įpareigoja sprendimai, kuriuos jie priima; šie sprendimai yra konfidencialūs, nebent nusprendžiama juos paskelbti viešai;

34.  ragina ECB žengti žingsnį atgal atliekant savo vaidmenį trejeto darbe, kad galėtų sustiprinti savo nepriklausomumą politinių sprendimų požiūriu;

35.  primena, kad SESV 127 straipsnyje teigiama, jog nepažeisdamas savo pirminio tikslo ECB remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kaip vėliau išdėstyta SESV 282 straipsnyje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia dialogo pinigų politikos klausimais svarbą;

36.  pabrėžia, kad pinigų ir fiskalinės politikos atskyrimas reiškia, jog pinigų institucijos neturėtų teikti subsidijų institucijoms, kurios naudojasi likvidumo užtikrinimu, nes tokios subsidijų priemonės priskiriamos fiskalinei politikai;

37.  apgailestauja dėl to, kad ECB viršijo jam pagal SESV suteiktus įgaliojimus, kaip matyti iš laiškų, kuriuos buvęs ECB pirmininkas nusiuntė Ispanijos, Italijos ir Airijos vyriausybėms;

38.  palankiai vertina tai, kad ECB nusprendė skelbti savo posėdžių protokolų santraukas, ir džiaugiasi šios praktikos taikymo pradžia 2015 m. sausio mėn.; palankiai vertina tai, kad ECB valdančioji taryba atsižvelgė į šį Parlamento prašymą, kuris buvo pateiktas visose metinėse ataskaitose dėl ECB;

39.  mano, kad viso pasaulio centriniai bankai turėtų aktyviai dirbti ir nevykdyti politikos, kurią įgyvendinant kiti patirtų neigiamą šalutinį poveikį; pažymi, kad kai kurie centriniai bankai prašo kitų centrinių bankų atsižvelgti į galimą neigiamą pinigų politikos šalutinį poveikį praėjus daug laiko po to, kai jie patys vienašališkai įgyvendino savo politiką;

40.  mano, kad naujausia gauta informacija pabrėžia tinkamo skubios paramos likvidumui taikymo ateityje svarbą; pabrėžia, kad daugiau negalima leisti, jog valstybės narės bankų sektoriaus įsiskolinimas siektų tokią didelę dalį BVP, kaip dabar;

41.  ragina ECB ir toliau gerinti lyčių aspektą įdarbinant darbuotojus, kad būtų sumažintas esamas atotrūkis; palankiai vertina tai, kad Danièle Nouy paskirta eiti Europos bankininkystės sektoriaus priežiūros skyriaus vadovės pareigas, ypač atsižvelgiant į jos didelius pasiekimus ir patirtį;

42.  mano, kad skiriant daugiau dėmesio augimui ir viešosioms investicijoms (kaip pavyzdį galima pateikti Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pasiūlytą 300 milijardų eurų investicijų skatinimo rinkinį) būtų prisidedama prie ECB politikos pastangų didinti užimtumą ir augimą Europoje;

Finansinis stabilumas

43.  džiaugiasi, kad Bendras priežiūros mechanizmas (BPM), pirmasis bankų sąjungos ramstis, 2014 m. lapkričio 4 d. pradėjo veikti visu pajėgumu; pažymi, kad šis didelis Europos finansinės integracijos žingsnis pavyko sėkmingai užbaigus parengiamąjį darbą, įskaitant turto kokybės patikrinimą; dėkoja ECB už tai, kad jis pasinaudojo savo patikimumu Europos bankų sistemai paremti; pabrėžia, kad negalima painioti ECB priežiūros ir pinigų politikos funkcijų;

44.  pažymi, kad Europos bankininkystės institucijos (EBI) kartu su BPM atliktas turto kokybės patikrinimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atskleidė, jog Europos bankų sistema tebėra pažeidžiama; tikisi, kad vykdant šiuos patikrinimus buvo tinkamai atsižvelgta į visų sričių riziką, kad Europos bankininkystė galėtų išvengti Japonijos modelio ir kad nedidėtų blogų paskolų, kurios niekada nebus išmokėtos, dalis;

45.  mano, kad ECB turi prisiimti didžiulę atsakomybę užtikrinant, kad bankų rekapitalizavimas ateityje bus vykdomas taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, jei prieiga prie rinkų taptų sunki ar negalima;

46.  ragina ECB vykdant kasdienę veiklą užtikrinti, kad būtų griežtai atskirtos jo, kaip pinigų politikos vykdytojo ir bankų priežiūros institucijos, funkcijos;

47.  pabrėžia, kad BPM siekia užtikrinti pasitikėjimą euro zonos bankų sektoriumi, taigi ir finansinį stabilumą; primena, kad demokratinė naujojo BPM atskaitomybė Parlamentui yra esminis dalykas siekiant užtikrinti naujos priežiūros sistemos patikimumą; todėl pabrėžia 2013 m. lapkričio mėn. sudaryto Parlamento ir ECB tarpinstitucinio susitarimo dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą priežiūros mechanizmą ir visapusiško jo įgyvendinimo svarbą;

48.  remia idėją, kad norint gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę padaryti patikimą ir veiksmingą, reikėtų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, kuriais rizikingesnė investicinė veikla būtų atskiriama nuo tradicinės bankininkystės;

49.  laikosi nuomonės, kad pastarasis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis aiškiai parodė dabartinės institucinės struktūros trūkumus, nes jo metu defliacijos scenarijus nebuvo vertinamas, nors defliacijos rizika tikrai pagrįsta;

50.  pažymi, kad, nepaisant santykinai mažo pelningumo, euro zonos bankai nuolat stiprino savo kapitalo padėtį derindami kapitalo didinimą ir pagal riziką įvertinto turto mažinimą bei viešąją paramą; pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kapitalo didinimą paveikė valstybių narių taikomos finansinės pagalbos programos;

51.  yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis euro zonos bankų vis dar priklausomi nuo Centrinio Banko finansavimo; mano, kad itin svarbu sukurti tinkamai reguliuojamą kapitalo rinkų sąjungą, kad būtų galima sumažinti pernelyg didelę euro zonos valstybių ekonomikos priklausomybę nuo bankų sistemos;

52.  pažymi, kad gero bankų valdymo įtvirtinimas padidina pasitikėjimą bankų sektoriumi, vadinasi, kartu prisideda prie finansinio stabilumo;

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad su valstybės skola susijusi veikla ir toliau yra didelis euro zonos bankų pelno šaltinis, nors kreditai nefinansiniam privačiajam sektoriui ir toliau teikiami vangiai; mano, kad turėtų būti paspartintas techninis ir teisėkūros darbas rizikos, susijusios su valstybės skola, srityje; ragina ECB įspėti bankus, kurie vis didina vyriausybės obligacijų paketus ir tuo pat metu teikia mažiau kreditų privačiajam sektoriui;

54.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisės akto dėl bankų sektoriaus struktūrinės reformos; pažymi, kad panašios reformos jau įgyvendinamos kai kuriose valstybėse narėse; ragina ECB bendradarbiauti su kitomis susijusiomis institucijomis siekiant įgyvendinti tvarią Europos Sąjungos lygmens struktūrinę reformą, kad būtų atsisakyta subsidijų didelių finansų įstaigų prekybos veiklai ir sudaromos vienodos sąlygos finansinių paslaugų sektoriuje;

55.  primena, kad bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM), antrasis bankų sąjungos ramstis, įsigalios 2015 m. pradžioje; pabrėžia būtinybę toliau plėtoti trečiąjį bankų sąjungos ramstį;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

Teisinis pranešimas