Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2015 m. kovo 11 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Bendros importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklės ***I
 Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ***I
 Sąjungos tarifinės aukštos kokybės jautienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotos ***I
 Turkijos kilmės žemės ūkio produktų importas į Sajungą ***I
 Lengvatų, taikomų į Europos Sąjungą importuojamiems Turkijos kilmės žemės ūkio produktams, sustabdymas ***I
 Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos įkūrimas ***
 Prašymas atšaukti Parlamento nario Theodoroso Zagorakiso (Theodoros Zagorakis) imunitetą
 Prašymas atšaukti Parlamento nario Sergei Stanishevo (Sergei Stanishev) imunitetą
 2016 m. biudžeto gairės. III skirsnis
 2013 m. metinė ataskaita „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
 2014 m. Juodkalnijos pažangos ataskaita
 2014 m. buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaita
 2014 m. Serbijos pažangos ataskaita
 Kosovo europinės integracijos procesas
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2015 m. metinė augimo apžvalga
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje
 Bendrosios rinkos valdymas įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą
 Kova su seksualine prievarta prieš vaikus internete

Bendros importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklės ***I
PDF 288kWORD 51k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (nauja redakcija) (COM(2014)0323 – C8-0014/2014 – 2014/0168(COD))
P8_TA(2015)0053A8-0014/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0323),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0014/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 13 d. Teisės reikalų komiteto laišką Tarptautinės prekybos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0014/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau išdėstytą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/755.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ***I
PDF 290kWORD 51k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo tam tikros taikymo tvarkos (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0374 – C8-0035/2014 – 2014/0190(COD))
P8_TA(2015)0054A8-0051/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0374),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0035/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0051/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl tam tikros Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo taikymo tvarkos (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/752.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Sąjungos tarifinės aukštos kokybės jautienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotos ***I
PDF 291kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, atidarančio tam tikras Sąjungos tarifines aukštos kokybės jautienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotas bei numatančio tokių kvotų administravimą (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0594 – C8-0169/2014 – 2014/0276(COD))
P8_TA(2015)0055A8-0052/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0594),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0169/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0052/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/..., kuriuo atidaromos tam tikros Sąjungos tarifinės aukštos kokybės galvijienos, taip pat kiaulienos, paukštienos, kviečių ir meslino bei sėlenų, išsijų ir kitų liekanų kvotos bei numatomas tokių kvotų administravimas (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/754.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Turkijos kilmės žemės ūkio produktų importas į Sajungą ***I
PDF 290kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Turkijos kilmės žemės ūkio produktų importo į Sąjungą (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0586 – C8-0166/2014 – 2014/0272(COD))
P8_TA(2015)0056A8-0048/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014) 0586),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0166/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0048/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl Turkijos kilmės žemės ūkio produktų importo į Sąjungą (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/753.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Lengvatų, taikomų į Europos Sąjungą importuojamiems Turkijos kilmės žemės ūkio produktams, sustabdymas ***I
PDF 291kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, sustabdančio tam tikras lengvatas, taikomas į Europos Sąjungą importuojamiems Turkijos kilmės žemės ūkio produktams (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0593 – C8-0170/2014 – 2014/0275(COD))
P8_TA(2015)0057A8-0050/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0593),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0170/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0050/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/..., sustabdantis tam tikras lengvatas, taikomas į Sąjungą importuojamiems Turkijos kilmės žemės ūkio produktams (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/756.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos įkūrimas ***
PDF 203kWORD 49k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl iš dalies pakeisto Susitarimo, įkuriančio Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisiją, priėmimo Europos Sąjungos vardu projekto (14993/2014 – C8-0027/2015 – 2014/0274(NLE))
P8_TA(2015)0058A8-0038/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14993/2014),

–  atsižvelgdamas į iš dalies pakeisto Susitarimo, įkuriančio Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisiją, projektą (15458/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0027/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A8–0038/2015),

1.  pritaria iš dalies pakeisto susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijai.


Prašymas atšaukti Parlamento nario Theodoroso Zagorakiso (Theodoros Zagorakis) imunitetą
PDF 212kWORD 54k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Theodoroso Zagorakiso (Theodoros Zagorakis) imunitetą (2015/2048(IMM))
P8_TA(2015)0059A8-0044/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į prašymą atšaukti Theodoroso Zagorakiso imunitetą, susijusį su Salonikų vienanariame pirmosios instancijos baudžiamajame teisme nagrinėjama byla Nr. E2010/3844, kurį 2014 m. gruodžio 19 d. pateikė Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojas ir apie kurį buvo pranešta 2015 m. sausio 28 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Theodoros Zagorakis atsisakė teisės būti išklausytam, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8‑0044/2015),

A.  kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Theodoroso Zagorakiso parlamentinį imunitetą siekiant imtis galimų teisinių veiksmų dėl įtariamos nusikalstamos veikos;

B.  kadangi pagal Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi Theodoros Zagorakis kaltinamas kūno sužalojimu dėl neatsargumo ir tuo, kad nesilaikė saugos darbo vietoje taisyklių;

E.  kadangi baudžiamasis persekiojimas susijęs su nelaimingu atsitikimu darbe, kurį 2010 m. gegužės 13 d. futbolo klubo PAOK stadione Salonikuose patyrė šio klubo tarnautojas, ir nukreiptas prieš Theodorosą Zagorakisą kaip klubo pirmininką ir teisinį atstovą;

F.  kadangi įtariama nusikalstama veika akivaizdžiai nėra susijusi su Theodoroso Zagorakiso kaip Europos Parlamento nario tarnyba, tačiau ji yra susijusi su jo, kaip futbolo klubo PAOK pirmininko, pareigomis;

G.  kadangi baudžiamoji byla nėra susijusi su Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

H.  kadangi nėra pagrindo manyti, kad procesu ketinama pakenkti Parlamento nario veiklai (fumus persecutionis), atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis persekiojimas pradėtas keletą metų prieš tai, kai EP narys pradėjo eiti pareigas;

1.  nusprendžia atšaukti Theodoroso Zagorakiso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuratūrai.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas atšaukti Parlamento nario Sergei Stanishevo (Sergei Stanishev) imunitetą
PDF 214kWORD 56k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Sergei Stanishevo (Sergei Stanishev) imunitetą (2014/2259(IMM))
P8_TA(2015)0060A8-0045/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 24 d. perduotą prašymą atšaukti Sergei Stanishevo imunitetą atsižvelgiant į Sofijos miesto teisme nagrinėjamą bylą (CCAN Nr. C‑280/2013), kuris buvo paskelbtas 2014 m. gruodžio 15 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Sergei Stanishevo paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0045/2015),

A.  kadangi Bulgarijos Respublikos generalinis prokuroras perdavė Sofijos miesto prokuratūros prašymą leisti tęsti Europos Parlamento nario Sergei Stanishevo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą dėl Bulgarijos baudžiamojo kodekso 358 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos;

B.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

C.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

D.  kadangi Bulgarijos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nacionalinio Susirinkimo narys negali būti suimtas, jo atžvilgiu negalima pradėti jokio baudžiamojo proceso, nebent jis įvykdė nusikalstamą veiką, ir tai galima padaryti tik turint Nacionalinio Susirinkimo leidimą arba, jei nevyksta jo sesija, Nacionalinio Susirinkimo pirmininko leidimą, išskyrus atvejus, kai sulaikomas užkluptas darant nusikaltimą (in flagrante delicto); kadangi pagal Bulgarijos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnio 2 dalį leidimo pradėti baudžiamąjį procesą nereikia, jei Nacionalinio Susirinkimo narys su tuo sutiko raštu;

E.  kadangi dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo konkrečiu atveju sprendžia tik Parlamentas; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją priimdamas sprendimą dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo(2);

F.  kadangi veikos, kurias, kaip įtariama, yra padaręs S. Stanishev, nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusios su jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigų vykdymu ir nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

G.  kadangi ikiteisminis tyrimas dėl Sergei Stanishevo buvo pradėtas gerokai anksčiau, nei jis tapo Europos Parlamento nariu, ir kadangi bet kokiu atveju minėta byla nėra susijusi su jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis;

H.  kadangi Sergei Stanishev pateikė du raštiškus pareiškimus Nacionalinio Susirinkimo pirmininkui: pirmą kartą eidamas Ministro Pirmininko, o antrą kartą – Nacionalinio Susirinkimo nario pareigas; šiuose pareiškimuose jis sutiko, kad pagal Bulgarijos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnio 2 dalį jam būtų iškelta baudžiamoji byla;

I.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad byla iškelta siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Sergei Stanishevo imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Bulgarijos Respublikos valdžios institucijai ir Sergei Stanishevui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) Pirmiau minėto Sprendimo T-345/05 Mote / Parlamentas 28 dalis.


2016 m. biudžeto gairės. III skirsnis
PDF 312kWORD 87k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2015/2008(BUD))
P8_TA(2015)0061A8-0027/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 ir 314 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl naujo 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir į šešis susijusius bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, taip pat į tris vienašališkus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į komunikatą „Investicijų planas Europai“, kurį Komisija priėmė 2014 m. lapkričio 26 d. (COM(2014)0903), ir į pasiūlymą dėl Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kurį Komisija priėmė 2015 m. sausio 13 d. (COM(2015)0010),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 8 skyrių,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0027/2015),

A.  kadangi ES biudžetas – visų pirma investicijų biudžetas, turintis didelį sverto poveikį ir veikiantis kaip augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje skatinantis veiksnys; kadangi sutelkdamas išteklius ir sudarydamas sąlygas masto ekonomijai jis padeda įgyvendinti programas ir projektus, kurios kitaip būtų sudėtinga arba neįmanoma įgyvendinti, ir užtikrina strateginį investavimą į veiksmus, kurie turi Europos pridėtinės vertės; kadangi ES biudžetas turi akivaizdų teigiamą poveikį piliečių gyvenimui; kadangi jis atlieka itin svarbų vaidmenį mažinant skirtumus tarp Europos regionų ir užtikrinant investicijas tose vietovėse, kuriose jų labiausiai reikia;

B.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės investicijų ES lygis labai sumažėjo ir padidėjo įvairių ES regionų plėtros atotrūkis; kadangi dėl nuolatinių ekonominių ir biudžeto apribojimų nacionaliniu lygmeniu ES biudžetas atlieka pagrindinį vaidmenį stiprinant konkurencingumą ir didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje;

C.  kadangi ES biudžetas negali atitikti savo paskirties, jei abejojama jo patikimumu, nešališkumu ir nuoseklumu; kadangi būtina visapusiškai laikytis visų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) dalį sudarančių įsipareigojimų ir nedelsiant išspręsti įvairias problemas, kurios susikaupė per pastaruosius metus, būtent, precedento neturintį neapmokėtų sąskaitų kiekio 2014 m. pabaigoje klausimą; kadangi dėl šių vėluojamų apmokėti sąskaitų vilkinamas ES programų įgyvendinimas ir lėšų įsisavinimas, o dėl tokios padėties visų pirma nukenčia ES piliečiai; kadangi dėl struktūrinių išmokų vilkinimo kyla klausimas, ar už uždelstus mokėjimus nereikėtų imti palūkanų, atsižvelgiant į tai, kad regionų ir vietos valdžios institucijos, siekdamos padengti vėluojančius ES įnašus, yra priverstos kreiptis į finansų rinkas, kad gautų avansinį finansavimą; pabrėžia, kad įsipareigojimų panaikinimas nėra mokėjimų krizės sprendimas; primena, kad pagal SESV 310 straipsnį ES biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos;

D.  kadangi 2016 m. bus intensyviai įgyvendinamos naujos 2014–2020 m. DFP ES programos ir bus pradėta DFP laikotarpio vidurio peržiūra;

Atgaivinimas – trys veiksniai: užimtumas, įmonės ir verslumas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui Europos Sąjungoje

1.  pabrėžia ES biudžeto potencialą ir pridėtinę vertę kuriant darbo vietas ir plėtojant įmones bei skatinant verslumą pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui visoje Sąjungoje; šiuo požiūriu taip pat pabrėžia ES biudžeto indėlį į ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir remiant mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą ir energetikos sektoriaus pertvarkymo ir energetikos tinklų jungties galimybes kurti naujas darbo vietas ir skatinti augimą; pripažįsta, kad daugeliu ES programų, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME), „Erasmus+“ ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, tiesiogiai prisidedama prie šių tikslų siekimo; tikisi, kad Komisija tokioms į augimą orientuotomis programoms ir priemonėms 2016 m. biudžeto projekte teiks daug svarbos siekdama užtikrinti, kad joms būtų skiriama reikalingų išteklių;

2.  primena, kad ES esama daugiau kaip 20 mln. MVĮ ir kad jos sudaro 99 proc. įmonių; mano, kad sukūrus palankią verslui aplinką ir plečiant verslumo kultūrą, įskaitant deramas darbo vietas, ES MVĮ vėl galėtų atlikti pagrindinių darbo vietų kūrėjų Sąjungoje vaidmenį, kuris susilpnėjo dėl ekonomikos krizės; šiuo požiūriu pabrėžia, kad, padedant verslininkams užmegzti ryšius ir skatinant įgyvendinti naujus projektus, reikia sudaryti palankesnes sąlygas naujų įmonių steigimui ir veiklai ES; mano, kad norint padėti MVĮ to pasiekti ir jas remti, ypač sudarant geresnes sąlygas jų prieigai prie rinkų ir kreditų, turi būti ne tik paprastinama teisėkūra ir mažinamas biurokratizmas, bet ir visapusiškai naudojamasi pagal programą COSME turimomis finansinėmis priemonėmis; pabrėžia dideles Europos strateginių investicijų fondo MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms teikiamas galimybes;

3.  pabrėžia, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų panaudojimas sudaro didžiausią ES biudžeto investicinių išlaidų dalį ir šie fondai yra darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo bei konkurencingumo ir inovacijų didinimo priemonė; pabrėžia tai, kad ES sanglaudos politika padėjo išsaugoti viešąsias investicijas gyvybiškai svarbiose ekonomikos srityse ir kad pasiekta apčiuopiamų rezultatų vietoje, o tai gali padėti valstybėms narėms ir regionams įveikti dabartinę krizę ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas norint užtikrinti, kad ateinančiais mėnesiais būtų greitai patvirtintos likusios veiksmų programos siekiant užtikrinti, jog 2016 m. jos būtų įgyvendinamos visu pajėgumu;

4.  yra susirūpinęs dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo nuo 2016 m., atsižvelgiant į viso programos finansinio paketo asignavimų telkimą 2014 ir 2015 m.; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti kovą su jaunimo nedarbu ir kad šiuo tikslu turi būti apsvarstytos visos finansavimo galimybės; šiuo požiūriu primena, kad 2016 m. bus pirmieji metai, kai išteklius pagal bendrąją įsipareigojimų maržą, kaip nustatyta 2014–2020 m. DFP reglamente, 2016–2020 m. bus galima naudoti viršijant DFP nustatytas viršutines ribas siekiant politinių tikslų, susijusių su augimu ir užimtumu, ypač jaunimo užimtumu; ragina Komisiją išsiaiškinti šios programos įgyvendinimo vėlavimų priežastis ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad būtų panaudotos visos lėšos;

5.  pabrėžia tarpvalstybinio judumo, kaip priemonės, kuri Europai suteikia galimybę pasinaudoti įvairiais žmonių įgūdžiais, visoms kartoms padidinant mokymosi ir darbo galimybes, svarbą; mano, kad reprezentatyvios ir sėkmingos judumo programos, pvz., „Erasmus+“, naudingos ir pavieniams asmenims, ir ekonomikai, todėl jos turėtų būti visapusiškai išnaudojamos; šiuo požiūriu primena, kad visada reikia atsižvelgti į socialinius judumo aspektus ir kad judumas yra vienintelė įmanoma kovos su nedarbu priemonė ir jis neturėtų būti kraštutinė priemonė;

6.  primena, kad mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas daro neigiamą įtaką valstybių narių ūkiams ir pagaliau – ES biudžetui; ypač pabrėžia, kad bet koks su PVM susijęs sukčiavimas, pvz., karuselinis sukčiavimas, daro tiesioginį poveikį ES įplaukoms; prašo Komisijos stiprinti ES programas, papildančias valstybių narių šios srities veiksmus;

7.  džiaugiasi tuo, kad ES biudžetui pradėti taikyti žaliojo vystymosi kriterijai; mano, kad ES politiniais veiksmais turėtų būti veiksmingai prisidedama prie sutartų kovos su klimato kaita, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo bei aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugos sričių tikslų siekimo; mano, kad šie tikslai yra pagrindiniai vidutinės trukmės ir ilgailaikiai visuotiniai uždaviniai, kurių nereikėtų pamiršti;

ES biudžetas ir Investicijų planas

8.  palankiai vertina Komisijos kaip pirmą priemonę pristatytą Investicijų planą, kuriuo gali būti sukurta galimybė sutelkti 315 mlrd. EUR investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir mokslinius tyrimus, taip pat MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones siekiant kompensuoti viešų ir privačių investicijų trūkumą, kurį lėmė ekonomikos ir finansų krizė; pažymi, kad tikimasi, jog ES biudžetas sudarys šio investicijų plano pagrindą, iš jo skiriant 8 mlrd. EUR garantinį fondą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, reikalingų Europos strateginių investicijų fondui (ESIF) aprūpinti; mano, kad ES biudžeto įnašas dėl didesnio sverto poveikio turėtų duoti didelę grąžą; patvirtina savo ryžtą itin akylai išnagrinėti, kaip ESIF įkurti skirti ES finansiniai įsipareigojimai EIB įrašomi į ES biudžetą;

9.  pabrėžia, kad pasiūlytas Investicijų planas ir ES biudžetas papildo vienas kitą ir juose abiejuose įsipareigojama paskatinti ekonomikos augimą ir didinti darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad ES biudžetas pats yra pagrindinė investicijų priemonė, kurios vaidmuo ir uždavinys yra išskirtiniai ir kuri davė apčiuopiamų rezultatų, turinčių aiškią Europos pridėtinę vertę; yra įsitikinęs, jog reikia dėti visas pastangas, kad būtų sukurta Investicijų plano sąveika ne tik su ES biudžetu, bet ir su nacionaliniais biudžetais, siekiant panaikinti atotrūkį investicijų srityje, užtikrinti konvergenciją ir stabilumą ES ir padidinti viešųjų išlaidų poveikį realiajai ekonomikai; be to, pabrėžia, kad svarbu panaikinti esamas kliūtis investicijoms, ypač susijusias su reglamentavimo sistemos aiškumu ir nuspėjamumu;

Vidinis ir išorinis solidarumas ir saugi Europa

10.  primena, kad ES biudžetas yra vidinio solidarumo priemonė, nes jo lėšomis remiama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, padedama kovoti su skurdu, skatinama socialinė įtrauktis ir padedama iki minimumo sumažinti ne tik valstybių narių, bet ir jų regionų plėtros skirtumus; pabrėžia, kad biudžetas taip pat yra išorinio solidarumo priemonė, kurią pasitelkiant teikiama skubi pagalba ištikus humanitarinėms ir civilinėms krizėms siūlant paramą toms šalims, kurioms jos reikia, pvz., Ukrainai, ir jis padeda užtikrinti, kad ES būtų didžiausia paramos vystymuisi teikėja, siekiant vykdyti Sąjungos skurdo panaikinimo srities įsipareigojimus, kaip dar kartą patvirtinta Europos konsensuse dėl vystymosi, ir prisidėti prie laikotarpio po 2015 m. pasaulinio vystymosi darbotvarkės;

11.  su susirūpinimu pažymi, kad Europa, nepaisant to, kad ji yra viena iš saugiausių vietų pasaulyje, susiduria su naujų rūšių pavojais savo vidiniam saugumui, todėl reikia užtikrinti glaudesnį policijos ir teisminį bendradarbiavimą bei koordinavimą, plėtoti geresnės integracijos ir didesnės socialinės sanglaudos priemones, tuo pačiu metu skatinant stabilumą ir taiką konfliktų apimtose teritorijose; pabrėžia, kad bendros pastangos valdyti migracijos srautus yra vidinio ir išorinio solidarumo kryžkelėje; primena savo paramą ES priemonių stiprinimui ir tam, kad sprendžiant prieglobsčio ir migracijos klausimus būtų propaguojama sąžiningo naštos pasiskirstymo tarp valstybių narių kultūra siekiant užtikrinti saugias ir patikimas išorės sienas visiškai gerbiant pagrindines ES vertybes, ypatingą dėmesį skiriant veiksmams Viduržemio jūros regione ir prie ES pietryčių sienos; ragina Komisiją pasiūlyti tikslingų atitinkamų programų ir priemonių stiprinimo būdų, taip parodant ES įsipareigojimą spręsti šiuos klausimus;

Įsipareigojimų vykdymas

12.  yra įsitikinęs, kad ES biudžetas negali būti visapusiškai panaudotas galutinai ir vienareikšmiškai neišsprendus daugelio problemų, kurios susikaupė per pastaruosius keletą metų ir, deja, dominavo praėjusių metų derybų dėl biudžeto metu, visų pirma pasikartojančios neapmokėtų sąskaitų metų pabaigoje problemos, klausimo dėl DFP specialiųjų priemonių įtraukimo į biudžetą ir dėl vėlavimo įgyvendinti sanglaudos politikos veiksmų programas; mano, kad 2015 m. turėtų būti galutinis terminas, kai turėtų būti rastas aiškus ir tvarus šių neišspręstų klausimų sprendimas;

13.  ragina visapusiškai įgyvendinti bendrus pareiškimus dėl mokėjimų asignavimų ir dėl mokėjimų plano, dėl kurių Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė 2015 m. biudžeto procedūros pabaigoje, ir mano, kad tokie veiksmai parodytų, jog visos trys institucijos rimtai galvoja apie tai, kaip išspręsti neapmokėtų sąskaitų problemą; primena įsipareigojimą šiais metais surengti bent tris tarpinstitucinius susitikimus mokėjimų klausimu siekiant apžvelgti mokėjimų įvykdymą ir persvarstytas prognozes; tikisi, kad pirmajame susitikime 2015 m. kovo mėn. bus pateikta pirmoji neapmokėtų sąskaitų 2014 m. pabaigoje lygio pagrindinėse politikos srityse apžvalga; apgailestauja, kad, kaip tikėtasi, 2014 m. pabaigoje šis lygis siekė precedento neturinčią 24,7 mlrd. EUR sumą vien tik 2007–2013 m. sanglaudos programų srityje; apgailestauja dėl to, kad ši skola kenkia ES patikimumui ir neatitinka aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatytų augimo ir užimtumo tikslų; pabrėžia, kad mokėjimai yra tiesioginė ir logiška ankstesnių įsipareigojimų pasekmė;

14.  itin daug reikšmės teikia patikimo mokėjimų plano, kuriuo būtų siekiama per dabartinės DFP laikotarpį iki struktūrinio lygio sumažinti metų pabaigoje sukaupiamų neapmokėtų sąskaitų lygį, parengimui ir įgyvendinimui, kaip nurodyta Tarybos, Parlamento ir Komisijos bendroje deklaracijoje, dėl kurios susitarta per 2015 m. biudžeto procedūrą; primena, kad dėl šio plano trys institucijos susitars tinkamu laiku prieš pristatant 2016 m. biudžeto projektą; mano, kad 2015 m. kovo mėn. tarpinstitucinis susitikimas turėtų būti proga trims institucijoms susitarti dėl tokio plano;

15.  pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad specialių priemonių (lankstumo priemonės, ES solidarumo fondo, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo) mokėjimai turėtų būti apskaičiuojami viršijant DFP viršutines mokėjimų ribas, kaip įsipareigojimų atveju; apgailestauja, kad dėl Tarybos pateikiamos atitinkamos DFP nuostatos klaidingos interpretacijos nebuvo įmanoma pasiekti susitarimo vykdant praėjusių metų biudžeto procedūrą; pabrėžia, kad dėl Tarybos pozicijos šiuo klausimu gali būti toliau mažinamos DFP lėšos, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu; tikisi, kad šis klausimas bus išspręstas 2015 m. Komisijai atlikus techninį bendrosios mokėjimų maržos patikslinimą;

16.  primena, kad ES agentūros atlieka svarbų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant ES politiką ir tikslus, pvz., konkurencingumo, augimo ir užimtumo srityse; primena Komisijai ir Tarybai, kad ES agentūros atlieka teisėkūros institucijos joms patikėtas užduotis ir todėl į jas turi būti žvelgiama kaip į svarbią ES administracijos dalį; pabrėžia, kad agentūroms reikia pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad jos galėtų visiškai ir veiksmingai vykdyti savo teisės aktais nustatytus įgaliojimus; pabrėžia, kad dėl didelio darbuotojų ir biudžeto lėšų sumažinimo 2015 m. biudžete viena ES agentūra jau pranešė, kad atideda ir atšaukia esamų projektų vykdymą; primena Parlamento prieštaravimą etatų perskirstymo rezervui ir prašo Komisijos peržiūrėti jo poveikį pateikiant 2016 m. biudžeto projektą;

Tolesni žingsniai

17.  primygtinai ragina Komisiją rengiant savo 2016 m. biudžeto projektą tinkamai atsižvelgti į minėtus politinius prioritetus, kad atitinkamoms ES programoms ir veiksmams būtų skiriama lėšų, reikalingų šiems tikslams pasiekti; atsižvelgdamas į tai tikisi, jog Komisija teigiamai reaguos į kitus prašymus ir ,pozicijas išreikštus šioje rezoliucijoje, kad būtų galima išspręsti pasikartojančias problemas ir supaprastinti šių metų biudžeto procedūrą; taip pat tikisi, kad savo biudžeto projekte Komisija pasiūlys tinkamą mokėjimų asignavimų lygį, paremtą realiomis prognozėmis ir poreikiais, kad ES ištekliai atitiktų jos užmojus;

18.  primena, kad pagal Sutartį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, jog Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims; primygtinai reikalauja naudotis visomis pagal DFP reglamentą turimomis priemonėmis, kad Sąjunga galėtų laikytis teisinių įsipareigojimų bei nesutrukdyti ir neatidėlioti mokėjimų suinteresuotiesiems subjektams, pvz., mokslininkams, universitetams ir kt.;

19.  ragina Tarybą svarstant kitų metų biudžetą nebesivadovauti dvejopais standartais ir pateisinti lūkesčius, kuriuos pažadino jos pačios pareiškimai ir sprendimai, nepaisant to, ar jie susiję su mokėjimų krize, DFP, strategija „Europa 2020“, ar investicijų atnaujinimu; mano, kad tokie politiniai pareiškimai ir įsipareigojimai yra niekiniai, jeigu jie nėra susieti su pakankamais biudžeto ištekliais norint sudaryti sąlygas juos įgyvendinti;

20.  įsipareigoja, laikydamasis DFP viršutinių ribų ir tinkamai atsižvelgdamas į didelį mokėjimų sumažinimą, atsidavusiai ir atsakingai atlikti savo kaip vienos iš biudžeto valdymo institucijų vaidmenį, skatindamas labai tikslingą lėšų didinimą tose biudžeto srityse, kuriose gebėjimo panaudoti lėšas pajėgumai dideli ir kurios atitinka jo politinius prioritetus ir užtikrina sėkmingą tikslų siekimą; atsižvelgdamas į tai ketina, padedamas savo specializuotų komitetų, išnagrinėti konkrečias programas ir biudžeto eilutes, kurias pasitelkiant galima geriau pasiekti šį tikslą;

21.  pabrėžia, kad 2016 m. biudžetas bus itin svarbus ne vien dėl to, kad 2016 m. bus pirmieji naujosios DFP nuostatos dėl bendrosios įsipareigojimų maržos įgyvendinimo metai, bet ir todėl, kad jis turėtų būti DFP persvarstymo arba peržiūrėjimo po rinkimų, kuris turi būti pradėtas iki 2016 m. pabaigos, kriterijus; pabrėžia, kad reikia apibrėžti politinius prioritetus ir tinkamu metu nustatyti sritis, kuriose ES išlaidų pridėtinė vertė įrodyta ir kuriose bus būtina daugiau investuoti antroje 2014–2020 m. DFP laikotarpio pusėje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad jau dabartinės biudžeto procedūros metu svarbu atidžiai stebėti pagrindinių ES programų įgyvendinimą ir veiksmingumą;

22.  patvirtina, kad remia išsamią ES nuosavų išteklių sistemos, dėl kurios dabartinių trūkumų derybų dėl biudžeto metu atsiranda rimtų kliūčių, reformą; todėl didžiausią politinę reikšmę teikia Mario Monti vadovaujamos Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbui; palankiai vertina šios Aukšto lygio grupės pirmąją vertinimo ataskaitą, kurioje siūloma į ES biudžeto nuosavų išteklių klausimą žvelgti iš kuo daugiau perspektyvų, ir nekantriai laukia jos darbo rezultatų ir galutinių pasiūlymų, kurie 2016 m. turės būti pristatyti tarpinstitucinėje konferencijoje, dalyvaujant nacionalinių parlamentų atstovams, ir apsvarstyti atliekant DFP peržiūrą ir persvarstymą po rinkimų;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(2) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0100.
(5) OL L 69, 2015 3 13.


2013 m. metinė ataskaita „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“
PDF 429kWORD 143k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2014/2155(INI))
P8_TA(2015)0062A8-0024/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 17 d. Komisijos ataskaitą „2013 m. Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. Metinė ataskaita“ (COM(2014)0474) ir papildomus tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2014)0243, SWD(2014)0244, SWD(2014)0245, SWD(2014)0246, SWD(2014)0247 ir SWD(2014)0248),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. OLAF metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į OLAF priežiūros komiteto veiklos ataskaitą (2013 m. vasario mėn. – 2014 m. sausio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2013 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 29 d. Komisijos komunikatą „ES biudžeto apsauga iki 2013 m. pabaigos“ (COM(2014)0618),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitą „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į specialiąją „Eurobarometro“ ataskaitą Nr. 397 dėl korupcijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas dėl PVM nepriemokos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 17 d. pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(4), į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(5) ir į Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(6),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos civilinės ir baudžiamosios teisės konvencijas dėl korupcijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0024/2015),

A.  kadangi ES biudžetas, prie kurio kiekviena valstybė narė proporcingai prisideda pagal bendrus objektyvius kriterijus, yra parama įgyvendinant Sąjungos politiką, vienybės išraiška ir priemonė, skatinanti europinę integraciją;

B.  kadangi ES finansinių interesų apsauga kartu su patikimo finansų valdymo principu turėtų būti garantas, kad biudžeto įplaukomis ir išlaidomis prisidedama prie ES prioritetinių uždavinių ir tikslų įgyvendinimo ir piliečių pasitikėjimo didinimo, juos užtikrinant, kad jų pinigai naudojami skaidriai, visapusiškai laikantis ES tikslų ir politikos bei vadovaujantis ES piliečių interesais;

C.  kadangi dėl valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės susidaro sudėtingos aplinkybės, kurioms esant reikia pašalinti pažeidimus ir kovoti sukčiavimu, o dėl netinkamo ES lėšų panaudojimo patiriama ne tik asmeninių, bet ir kolektyvinių nuostolių, be to, pažeidžiami kiekvienos valstybės narės ir visos Sąjungos interesai;

D.  kadangi, siekdama stiprinti esamas kovos su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu ir kita neteisėta veikla, dėl kurios nukenčia Sąjungos finansiniai interesai, priemones, pvz., Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvenciją (PIF konvenciją), Komisija pateikė du pasiūlymus dėl baudžiamosios teisės priemonių – Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos direktyvos (PIF direktyvos) ir Europos prokuratūros steigimo reglamento (EPPO reglamento) – kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnį tyrimų vykdymą ir geriau saugoti mokesčių mokėtojų pinigus visoje Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

E.  kadangi kova su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu Sąjungoje turi būti Bendrijos institucijų politinių veiksmų prioritetas, taigi nepaprastai svarbus valstybių narių policijos ir teisminis bendradarbiavimas;

I.Sukčiavimu laikomų ir nelaikomų pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą „2013 m. Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. Metinė ataskaita“ (Komisijos metinė ataskaita); palankiai vertina tai, kad Komisija nuo 2011 m. pradėjo taikyti daugybę įvairių teisinių ir administracinių priemonių ir taip sudarė naujų galimybių toliau tobulinti Sąjungos finansinių interesų apsaugos politiką; pabrėžia, kad kovojant su sukčiavimu pakankamų rezultatų iki šiol nepasiekta ne dėl reguliavimo stokos, bet dėl nepatenkinamo įgyvendinimo; prašo Komisijos kitoje Komisijos ataskaitoje anksčiau atsakyti į Parlamento reikalavimus, pateiktus jo ankstesniuose pranešimuose dėl finansinių interesų apsaugos;

2.  primena, kad, atsižvelgiant į ekonominius sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduriama valstybėse narėse, ir į nepakankamus ES biudžeto išteklius, saugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ypač svarbu; pabrėžia, kad ES lėšos turi būti tinkamai valdomos ir kuo efektyviau naudojamos;

3.  pažymi, kad 2013 m. Komisijai iš viso pranešta apie 15 779 pažeidimus, iš kurių 14 170 nelaikoma sukčiavimu ir 1 609 laikomi sukčiavimu, o bendra su jais susijusių lėšų suma sudaro apie 2,14 mlrd. EUR, iš kurių maždaug 1,76 mlrd. EUR susiję su išlaidomis ir sudaro 1,34 proc. visų mokėjimų, o likusi 380 mln. EUR suma – tai 1,86 proc. visų surinktų tradicinių nuosavų išteklių (TNI);

4.  pažymi, kad nors bendras finansinis sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2013 m., poveikis sumažėjo iki maždaug 1,84 mlrd. EUR (buvo 38 proc. mažesnis nei 2012 m.), tokių pažeidimų nustatyta 16 proc. daugiau nei praėjusiais metais; taip pat pažymi, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2013 m., skaičius išaugo 30 proc., palyginti su 2012 m., o jų finansinis poveikis, susijęs su 309 mln. EUR siekiančiu ES finansavimu, sumažėjo 21 proc.;

5.  pažymi, kad, labai pasikeitus valstybių narių ir Komisijos pranešimo apie pažeidimus būdui, atsirado galimybė gauti naujos informacijos, todėl 2013 m. Komisijos metinėje ataskaitoje skiriama mažiau dėmesio pažeidimams bendrai ir daugiau – sukčiavimu laikomiems pažeidimams, apie kuriuos pranešta; ragina Komisiją laikytis šios strategijos ir būsimoje metinėje ataskaitoje „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“; visgi primygtinai ragina Komisiją toliau didinti informacijos prieinamumą ir tobulinti sukčiavimu nelaikomų pažeidimų apimties, tipų ir poveikio analizę atsižvelgiant į itin didelį šių pažeidimų skaičių ir su jais susijusį neigiamą piniginį poveikį ES finansiniams interesams;

6.  pabrėžia, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas ir Komisija, ir valstybės narės turi dėti visas pastangas kovodamos su sukčiavimu, korupcija ir visų kitų rūšių neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams; atkreipia dėmesį į tai, kad glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir jų veiklos koordinavimas tarpusavyje yra itin svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taigi tokį bendradarbiavimą ir koordinavimą visų pirma būtina stiprinti ir užtikrinti kuo didesnį jų veiksmingumą; pažymi, kad siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą reikalingas toks pats budrumas ir išteklių, ir išlaidų srityse;

7.  pažymi, kad bendras nustatytų galimų su sukčiavimu susijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius per paskutinius penkerius metus po truputį mažėjo, tačiau sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičius palaipsniui didėjo; prašo Komisijos išsamiau įvertinti pagrindines šio padidėjimo priežastis ir atlikti analizę, kurioje būtų atsakyta į klausimą, ar ši tendencija susijusi su perėjimu prie pažeidimų atvejų aptikimo ar su tuo, kaip valstybės narės klasifikuoja pažeidimų atvejus;

8.  yra įsitikinęs, kad pagal PIF direktyvą numatytos baudžiamosios teisės priemonės bus veiksmingos tik tuo atveju, jei jose pavyks aiškiai apibrėžti ES finansinių interesų apsaugos pažeidimus, visose dalyvaujančiose valstybėse narėse taikytinas mažiausias ir didžiausias laisvės atėmimo bausmės ir minimalias ieškininės senaties taisykles, taip pat jei visos valstybės narės šias taisykles įgyvendins vienodai ir efektyviai;

Įplaukos – nuosavi ištekliai

9.  palankiai vertina tai, kad 98 proc. TNI sumų surenkama be didesnių problemų, o sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, sudaro 0,29 proc. visų nustatytų TNI (jų vertė – 61 mln. EUR) ir sukčiavimu nelaikomi pažeidimai sudaro 1,57 proc. TNI (jų vertė – 327,4 mln. EUR); pažymi, kad dėl sukčiavimo ir pažeidimų atvejų, nustatytų 2013 m., susidarė 380 mln. EUR suma, iš kurios valstybės narės susigrąžino bendrą 234 mln. EUR sumą; ypač pažymi, kad šis 2013 m. pasiektas TNI susigrąžinimo rodiklis (62 proc.) – tai kol kas geriausias paskutinį dešimtmetį pasiektas rezultatas;

10.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2013 m. dauguma duomenų bazėje OWNRES nustatytų sumų 28 ES valstybėse narėse buvo susijusios su muitinės procedūra „išleidimas į laisvą apyvartą“ tiek sukčiavimo (93 proc.), tiek pažeidimų (87 proc.) atvejais; ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų, kuriais būtų siekiama sustiprinti muitinės procedūrą „išleidimas į laisvą apyvartą“, kad ją vykdant nekiltų tokia didelė sukčiavimo ir pažeidimų grėsmė;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad OWNRES duomenų bazėje 2013 m. lėšų susigrąžinimo sukčiavimo atvejais rodiklis sudarė tik 23,74 proc., o tai yra žemesnis negu vidutinis 2008–2012 m. laikotarpio rodiklis (33,5 proc.); pažymi, kad lėšų susigrąžinimo rodiklis 2013 m. įvykdytų pažeidimų atvejais, apie kuriuos pranešta, yra 67,9 proc.; pabrėžia, kad valstybių narių valdžios institucijoms ir Komisijos tarnyboms apskritai tenka pareiga susigrąžinti netinkamai išmokėtas sumas, ir ragina jas tinkamai vykdyti šią pareigą ir iš esmės pagerinti lėšų susigrąžinimo rodiklį sukčiavimo atvejais, nes šis rodiklis apskritai yra akivaizdžiai žemas, palyginti su susigrąžinimo rodikliu sukčiavimu nelaikomų pažeidimų atvejais;

12.  teigiamai vertina tai, kad 2013 m. Europos Sąjunga pasirašė JT protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo; pažymi, kad 15 valstybių narių pasirašė protokolą, tačiau iki šiol jį ratifikavo tik Austrija; todėl ragina likusias valstybes nares nedelsiant užbaigti savo ratifikavimo procedūras;

13.  pabrėžia, kad dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama daug ES ir jos valstybių narių biudžetų įplaukų ir kad apytikriai apskaičiuota, kad dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiriamas tiesioginis daugiau kaip 10 mlrd. EUR muito mokesčių įplaukų nuostolis; be to, atkreipia dėmesį į suklastotų prekių kontrabandą, dėl kurios daroma žala tiek valstybių narių mokesčių institucijoms, tiek ES įmonėms;

14.  atkreipia dėmesį į vykstantį darbą siekiant pagerinti bendrų nacionalinių pajamų (BNP) duomenis ir į klausimus, iškeltus Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 11/2013, kurioje raginama atlikti trumpesnį ir labiau sutelktą BNP skaičių tikrinimą ir pagerinti ataskaitų teikimą bei rezultatų koordinavimą, kad BNP sistema būtų galima dar labiau pasitikėti apskaičiuojant ES įplaukas;

15.  pažymi, kad nematomosios ekonomikos įtraukimas į nacionalines sąskaitas turėtų padėti užtikrinti BNP duomenų išsamumą ir patikimumą, ir ragina Komisiją bei Eurostatą intensyviau bendradarbiauti su nacionalinėmis statistikos institucijomis siekiant užtikrinti, kad šiuo klausimu visose valstybėse narėse būtų imamasi nuoseklių ir palyginamų veiksmų, naudojantis naujausia informacija;

16.  pabrėžia, kad daugelyje valstybių narių PVM nepriemoka yra nuolat didelė dėl sukčiavimo PVM ir šio mokesčio vengimo; pabrėžia, kad Komisija turi įgaliojimus kontroliuoti ir prižiūrėti valstybių narių įgyvendinamas priemones; todėl ragina Komisiją pasinaudoti visais savo įgaliojimais siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su sukčiavimu PVM ir mokesčių vengimu;

17.  be to, pažymi, kad 2013 m. valstybėse narėse buvo užregistruoti 133 cigarečių kontrabandos atvejai, kurie apėmė TNI už maždaug 7 mln. EUR; pabrėžia, kad, palyginti su 2012 m., kai buvo pranešta apie 224 atvejus, apimančius apie 25 mln. EUR, šių atvejų žymiai mažėja; yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad Danija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Kipras, Liuksemburgas, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Švedija nepranešė Komisijai apie jokius kontrabandinių cigarečių atvejus 2013 m. ir abejoja dėl ataskaitų teikimo proceso efektyvumo šiose valstybėse narėse; primygtinai ragina visas valstybes nares kruopščiai ir laiku pranešti Komisijai apie kontrabandos ir klastojimo atvejus, kad būtų galima geriau apskaičiuoti TNI, kuriems padarytas neigiamas poveikis;

18.  pažymi, kad Komisija paskelbs tyrimą dėl tabako gaminių stebėjimo ir sekimo sistemos įgyvendinamumo; pabrėžia, kad tai didelė pažanga kovojant su kontrabanda; prašo Komisijos parengti ir įgyvendinti atvirą ir konkurencingą stebėjimo ir sekimo sistemą, kad sistemos struktūra ir jos įgyvendinimo būdu nebūtų teikiama pirmenybė tik vienam arba tik keliems sprendimų teikėjams;

Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema

19.  primena, kad:

   Parlamentas 2014 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje „2012 m. metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Kova su sukčiavimu“(7) atkreipė dėmesį į teisėsaugos agentūrų pastebėtą išaugusį nusikalstamų grupių piktnaudžiavimo akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (EMCS) mastą, be to, Parlamentas buvo įsitikinęs, kad trūksta pagal EMCS gabenamų prekių fizinės kontrolės priemonių;
   Komisija kitoje 2014 m. metinėje ataskaitoje dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos turėtų pateikti Parlamentui naujausią informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant sustiprinti fizinę kontrolę;
   teisių naudotis EMCS suteikimo tvarka turėtų būti sugriežtinta ir turėtų būti įtraukta išsami atitikties reikalavimams istorija prieš pradedant prekybą, kad būtų galima verslo subjektams suteikti „kompetentingo ekonominės veiklos vykdytojo“ („patikimo verslo subjekto“) statusą ir kad tik šie subjektai galėtų tiesiogiai naudotis EMCS;
   Parlamentas prašė Komisijos pateikti šiuo metu atliekamų tyrimų dėl poreikio iš dalies keisti Direktyvą 2008/118/EB rezultatus;
   valstybių narių atliekama į registrą besikreipiančių asmenų ir įmonių duomenų patikra turėtų būti griežtesnė ir išsamesnė;
   Komisija turėtų paaiškinti, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant labiau bendradarbiauti su mokesčių institucijomis, nes norint išvengti akcizų prekės lengvai gali būti netinkamai deklaruojamos;
   akcizo mokesčių judėjimo tarp patvirtintų sandėlių terminai yra nerealiai ilgi, todėl suteikiama galimybė daugybei prekių judėti pagal tą pačią deklaraciją ir jas nukreipti kitur prieš įrašant sistemoje pristatymo datą; todėl pakartoja savo reikalavimus, kad prekių siuntėjas nedelsdamas praneštų apie pokyčius deklaruotos paskirties ir naujos paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai;
   Parlamentas reikalavo, kad ilgiausias laikas, per kurį turi būti pateikiamas pranešimas apie akcizais apmokestintų prekių gavimą, būtų viena darbo diena, ir kad, be to, kelionės laikas kiekvienam pristatymui būtų apskaičiuojamas ir nustatomas atsižvelgiant į naudojamos transporto priemonės rūšį ir atstumą tarp išsiuntimo ir paskirties vietų; prašo Komisijos, kai bus įgyvendinti šie reikalavimai, pranešti apie tai Parlamentui;
   garantijos, kurių reikalaujama steigiant muitinės sandėlius, yra per mažos, palyginti su akcizais apmokestinamų prekių verte, ir todėl Parlamentas ragino Komisiją nustatyti kintamus reikalavimus pagal prekių rūšį ir realiai vykdomos prekybos lygį; prašo Komisijos, kai bus įgyvendinti šie reikalavimai, pranešti apie tai Parlamentui;
   Parlamentas yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės įgyvendino savo EMCS sistemas laikydamosi Komisijos plačiai apibrėžtų reikalavimų; dar kartą ragina Komisiją imtis iniciatyvos siekiant nustatyti vieningesnę sistemą visoje ES;

Išlaidos

20.  atkreipia dėmesį į nerimą keliantį su ES biudžeto išlaidomis susijusiu sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičiaus padidėjimą (76 proc.) ir primygtinai ragina kompetentingas valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad ateinančiais metais šiai neigiamai tendencijai būtų užkirstas kelias;

21.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad žemės ūkio sektoriuje 2013 m., palyginti su 2012 m., itin išaugo pažeidimų skaičius apskritai ir ypač sukčiavimo atvejų skaičius; pažymi, kad 2013 m. pastebėta nauja svarbi pažeidimo tendencija („reikiamos kokybės nepasiekiantis naudos gavėjas“) : pranešta apie 51 sukčiavimu laikomų pažeidimų atvejį; mano, kad atsižvelgiant į šią tendenciją reikia imtis tikslinių priemonių, kuriomis, pirma, būtų siekiama pašalinti praktiką, kurią taikant gali būti padaroma netyčinių pažeidimų, ir, antra, ryžtingai pažaboti korupcinę ir nusikalstamą veiką;

22.  pripažįsta, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje valstybės narės 2013 finansiniais metais iš naudos gavėjų susigrąžino 197 mln. EUR, o metų pabaigoje iš naudos gavėjų dar turi būti susigrąžinta 1 318,3 mln. EUR, iš kurių 1 097,1 mln. turi būti sugrąžinta į ES biudžetą pritaikius 50/50 mechanizmą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšų susigrąžinimo rodiklis yra mažesnis negu bendras vidurkis ir kad iki 2013 m. pabaigos buvo susigrąžinta mažiau nei pusė lėšų, susijusių su 2009 m. nustatytais pažeidimais;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad labai skiriasi valstybių narių gebėjimai susigrąžinti prarastas sumas, kurios, kaip buvo nustatyta, neteisėtai išmokėtos pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), ir ragina valstybes nares, kurių susigrąžinimo rodiklis yra mažesnis nei 33 proc., labai pagerinti savo rezultatus 2015 m. ir vėlesniais metais;

24.  pripažįsta, kad 2013 m. įvykdžius BŽŪP reformą valstybės narės, įgyvendindamos politiką, gali naudotis didesniu lankstumu ir visų pirma joms leidžiama ją pritaikyti prie savo regioninių arba nacionalinių pajėgumų bei prioritetų ir atlikti perkėlimus tarp įvairių BŽŪP ramsčių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šis didesnis lankstumas nebūtų pasiektas stebėsenos ir vertinimo sistemų sąskaita; be to, pažymi, kad Komisija, atsižvelgdama į naująją BŽŪP, rengia supaprastinimo darbotvarkę; ragina Komisiją visapusiškai suderinti supaprastinimo darbotvarkę su Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD kovos su sukčiavimu strategija ir, užtikrinus tinkamą kontrolę, išlaikyti supaprastinimo ir patikimo ES lėšų valdymo pusiausvyrą;

25.  taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad vidutinis laikotarpis nuo pažeidimo padarymo, jo nustatymo ir pranešimo apie jį Komisijai yra 6,3 metai žemės ūkio sektoriuje ir 2,75 metai kituose sektoriuose; primena, kad nustačius pažeidimą pradedamos vykdyti tolesnės procedūros (vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, OLAF tyrimai ir t. t.); prašo, kad Komisija nustatytų vidutinę, trumpiausią ir ilgiausią nustatyto pažeidimo tvarkymo trukmę vykdant pasidalijamąjį valdymą kiekviename politikos sektoriuje;

26.  tikisi, kad 2013 m. labai išaugęs pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius žuvininkystės sektoriuje (475 proc.) yra vienų metų pikas, atsiradęs dėl atidėto programų įgyvendinimo šiame sektoriuje, ir kad tai neturėtų būti neigiama tendencija, negatyviai veikianti ES žuvininkystės politikos vertės suvokimą;

27.  susirūpinęs pažymi, kad sanglaudos politikos srityje pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius išaugo 15 proc.; tačiau pažymi, jog taip pat pastebėta, kad su sukčiavimu nelaikomais pažeidimais susijusios sumos sumažėjo 49 proc., o su sukčiavimu laikomais pažeidimais susijusios sumos – 22 proc.;

28.  pažymi, kad 321 pažeidimas, kuris, kaip pranešama, laikomas sukčiavimu, ir 4 672 pažeidimai, kurie, kaip pranešama, nelaikomi sukčiavimu, buvo susiję su sanglaudos politika; pripažįsta, kad, palyginti su 2012 m., pranešimų apie abiejų kategorijų pažeidimus padaugėjo 15 proc. ir kad 2013 m., kaip ir ankstesniais metais, didžiausia sumų, susijusių su pažeidimais, dalis (63 proc.) priskirtina sanglaudos politikai; vis dėlto pažymi, kad abiejų kategorijų atvejais atitinkamos sumos sumažėjo, pastebimas laipsniškas gerėjimas, pagrįstas ankstesnių metų patirtimi, ir kad pirmą kartą sanglaudos politika nebuvo ta biudžeto išlaidų sritis, kurioje padaryta daugiausia nesąžiningai veiklai priskirtinų pažeidimų;

29.  vis dėlto apgailestauja, kad trūksta informacijos apie sumas, kurios 2013 finansiniais metais dar turi būti susigrąžintos, ir susigrąžinimo rodiklius, konkrečiai susijusius su sanglaudos politika; ragina Komisiją savo būsimoje metinėje ataskaitoje pateikti su šiuo aspektu susijusią išsamią informaciją;

30.  pažymi, kad, žvelgiant į centralizuoto valdymo išlaidų penkerių metų laikotarpį, lėšų susigrąžinimo rodiklis sukčiavimu laikomų pažeidimų atvejais, apie kurios pranešta, yra 54,4 proc., o sukčiavimu nelaikomų pažeidimų atvejais – 63,9 proc.; ragina Komisiją dar labiau pagerinti lėšų susigrąžinimo procesą ir užtikrinti, kad jis būtų atliekamas punktualiau;

31.  ragina Komisiją prisiimti visapusišką atsakomybę už neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą į ES biudžetą ir nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse, kad būtų surinkti tinkami, palyginami ir tikslūs duomenys;

32.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atsižvelgus į vykdomuosius raštus sumoms susigrąžinti dėl pažeidimų (tiek laikomų, tiek nelaikomų sukčiavimu), išduotus 2009–2013 m laikotarpiu vykdant centralizuotą valdymą, vidutinis laikotarpis nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo yra 3,4 metai: daugiau negu pusė atvejų (54 proc.) buvo nustatyti per ne ilgesnį nei 4 metų laikotarpį po pažeidimo įvykdymo, o likusiais atvejais (46 proc.) tas laikotarpis buvo nuo 4 iki 13 metų; primena, kad nustačius pažeidimą pradedamos vykdyti tolesnės procedūros (vykdomieji raštai sumoms susigrąžinti, OLAF tyrimai ir t. t.); prašo, kad Komisija nustatytų vidutinę, trumpiausią ir ilgiausią nustatyto pažeidimo tvarkymo trukmę vykdant centralizuotą valdymą;

33.  yra patenkintas tuo, kad 2013 m. su Europos socialiniu fondu susijusio sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičius buvo 40 proc. mažesnis nei 2009 m. ir 2010 m. ir kad 2013 m. – tai treti metai iš eilės, kai ši pozityvi tendencija išlieka;

34.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu dėl administracinių patikrinimų, patikrinimų vietoje ir audito operacijų labai padidėjo sukčiavimu laikomų pažeidimų aptikimo rodiklis (63 proc.), palyginti su ankstesnio septynerių metų laikotarpio rodikliu (jis buvo mažesnis nei 20 proc.), nors 2013 m. ir būta nedidelio sumažėjimo (iki 55 proc.);

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. Komisija 217 atvejų atnaujino nutrauktus mokėjimus sanglaudos politikos srityje ir kad 131 mokėjimų nutraukimo sprendimai vis dar galiojo metų pabaigoje (susijusi suma – 1,977 mln. EUR); taip pat pripažįsta, kad Komisija 2013 m. priėmė 15 sprendimų sustabdyti mokėjimus, o 2014 m. sausį – 2 tokius sprendimus;

36.  pripažįsta, kad 2013 m. pranešta apie 33 sukčiavimu laikomus pažeidimus pasirengimo narystei pagalbos srityje, kurių vertė 14,4 mln. EUR, ir kad šie pažeidimai daugiausia susiję su Bendrijos Specialiąja pasirengimo stoti į Europos Sąjungą žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD); be to, pažymi, kad apie devynis sukčiavimu laikomus pažeidimus, kurių vertė 1,2 mln. EUR, buvo pranešta ryšium su Pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP); pastebi, kad 2003–2013 m. susigrąžinimo rodikliai pasirengimo narystei pagalbos srityje siekė 37,36 proc. pažeidimų atvejais ir 29,22 proc. sukčiavimo atvejais; ragina Komisiją ir šalis, besinaudojančias PNPP, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas didesnis lėšų susigrąžinimas pagal šią priemonę;

37.  ragina pateikti pasiūlymų, kaip sumažinti išlaidų programų skaičių, ypač tais atvejais, kai jos iš dalies sutampa, ir kai tik įmanoma tikslingai įgyvendinti programas tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai reikia paramos, siekiant užtikrinti, kad nebūtinai visomis programomis būtų remiama veikla visose valstybėse narėse;

38.   reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurie EIB finansuojami projektai buvo susiję su korupcija ir sukčiavimu; mano, kad 2013 m. lapkričio 8 d. EIB dokumentas, kuriame nustatomas EIB politiką, taikoma korupcinės praktikos, sukčiavimo, slaptų susitarimų, prievartos, obstrukcijos, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijai ir atgrasymui nuo jų, rodo, kad EIB finansuojamų projektų įgyvendinimo metu kai kuriais atvejais nepakanka kontrolės; reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2013 m. EIB skyrė lėšų Passante di Mestre projektui, kurių bendra suma sudarė 350 mln. EUR, ir kad, nepaisant korupcijos ir sukčiavimo šiame projekte, dėl kurių buvo suimta keletas susijusių asmenų, EIB svarsto, ar numatyti šiam projektui refinansavimą, kuriam panaudojant projektų obligacijas būtų papildomai skirta 700 mln. EUR suma; todėl prašo, kad įrodyto sukčiavimo ir korupcijos atvejais EIB privalėtų laikinai sustabdyti ir (arba) užblokuoti bet kokį numatomą ar tebevykdomą atitinkamo projekto finansavimą;

II.Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

39.  pabrėžia, jog yra susirūpinęs dėl nuolatinio ES biudžetui kylančio pavojaus dėl to, kad nesilaikoma taisyklių (sukčiavimu nelaikomi pažeidimai) ir tikslingai imamasi netinkamų veiksmų ir vykdoma nusikalstama veikla (t. y. sukčiavimas); primygtinai ragina stiprinti valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi reikalingų ir tinkamų priemonių, kurias taikant būtų išvengta sukčiavimu nelaikomų pažeidimų ir jie būtų ištaisomi bei būtų kovojama su sukčiavimu;

40.  pabrėžia, kad su tokia padėtimi, kai valstybės narės laiku nepateikia duomenų arba nepateikia tikslių duomenų, susiduriama jau daugelį metų; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kad skirtingos valstybės narės vis dar taiko skirtingą sukčiavimu laikomų ir sukčiavimu nelaikomų pažeidimų nustatymo ir pranešimo apie juos politiką, pavyzdžiui, sanglaudos politikos ir žemės ūkio srityse, ir kad tam tikrais atvejais teisinės sistemos aiškinimai yra nestandartizuoti; pažymi, kad tai trukdo Parlamentui, Komisijai ir OLAF atlikti palyginimus ir objektyvius vertinimus bei teikti rekomendacijas; ragina Komisiją parengti bendras gaires ir rodiklius, siekiant sumažinti atotrūkį tarp įvairių valstybių narių politikos ir sukurti suvienodintos ir išsamios informacijos apie faktiškai įvykdytus pažeidimus ir taikytas priemones, įskaitant valstybės tarnautojų sukčiavimo ir korupcijos atvejais, duomenų banką, taip teikiant valdžios institucijoms ir piliečiams patikimus, palyginamus ir centralizuotus duomenis, kad būtų galima įgyvendinti veiksmingas taisomąsias priemones ir objektyviai įvertinti realų, o ne numanomą pažeidimų sunkumą ir juos įvykdžiusius subjektus;

41.  pažymi, kad Komisijos 2012 m. valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos, apie kurių įgyvendinimo būklę pranešama Komisijos metinėje 2013 m. ataskaitoje, ypač dėl kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų, bendrųjų taisyklių sukčiavimo klausimu, viešųjų pirkimų reformos, sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, patikrų ir kontrolės bei rizikos vertinimo sistemų, iš esmės buvo tinkamos, ir apgailestauja, kad į kai kurias problemas nebuvo visapusiškai reaguota; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos valstybės narės pradėjo rengtis 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir jos sukčiavimo prevencijos nuostatų įgyvendinimui; ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendacijas, pateiktas 2012 m., ir užtikrinti visapusišką Komisijos 2011 m. ir 2013 m. ataskaitose valstybėms narėms pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą bei pateikti pagrįstą paaiškinimą tais atvejais, kai jos negalėjo imtis veiksmų dėl rekomendacijų;

42.  pripažįsta, kad su sukčiavimu nesusiję pažeidimai dažnai padaromi dėl nepakankamo taisyklių išmanymo, sudėtingų reikalavimų ir reguliavimo nuostatų; pažymi, kad tuo atveju, kai iš dalies keičiamos su įplaukomis ir išlaidomis susijusios taisyklės ir, be kita ko, atliekami pakeitimai supaprastinimo tikslais, už jų tinkamą taikymą atsakingoms valdžios institucijoms reikia laiko joms priimti; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją geriau koordinuoti teisinės sistemos aiškinimą ir griežtą jų taikymą, laiku pradėti taikyti tikslines priemones siekiant sustiprinti viešojo administravimo institucijų ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, administracinius gebėjimus, be kita ko, pateikiant gaires ir organizuojant mokymus ir nustatant kvalifikuoto ir kompetentingo personalo išlaikymo priemones; ragina ES institucijas ir valstybes nares atlikti laikotarpio vidurio vertinimą, ar taikant naująją sanglaudos politikos reguliavimo sistemą labiau apsisaugoma nuo pažeidimų rizikos ir ji sumažinama, taip pat įvertinti galimybę labiau supaprastinti reguliavimą, t. y. šiuo metu galiojančią taisyklę;

43.  mano, kad valstybės narės, kurios pačios nustato pažeidimus, įskaitant sukčiavimo atvejus, ir apie juos praneša, turėtų būti remiamos ir skatinamos toliau gerinti savo pranešimų teikimo ir valdymo sistemas; reiškia susirūpinimą Komisijos nesugebėjimu nustatyti, ar priežastis to, kad tam tikros valstybės narės aptinka mažai pažeidimų ir sukčiavimo atvejų ir skirtingais metais labai skiriasi pranešamų atvejų skaičius, yra šių valstybių narių kontrolės sistemų neveiksmingumas;

44.  apgailestauja, kad tik kai kurios valstybės narės skiria pakankamai išteklių kovai su sukčiavimu, ir mano, kad yra nepriimtina, kad kai kurios valstybės narės sukčiavimu laikomų pažeidimų atvejais tik taiko taisomąsias priemones ir neatlieka galimos nusikalstamos veikos tyrimų, taip pat neskiria sankcijų už pažeidimą atsakingiems asmenims, taigi jos tinkamai neapsaugo ES ir atskirų mokesčių mokėtojų finansinių interesų; pažymi, kad valstybių narių pateikti statistiniai duomenys apie baudžiamąsias bylas ir jų rezultatus yra neišsamūs, todėl sunku įvertinti sukčiavimo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo valstybėse narėse procedūrų veiksmingumą; todėl mano, kad priimant sprendimus, kuriais numatoma baudžiamoji atsakomybė ES lygmeniu ir įsteigiant Europos prokuratūrą, kuri galėtų pradėti ir koordinuoti tokių pažeidimų tyrimus, turėtų būti aktyviai skatinama nesiimti neteisėtų veiksmų ir vykdyti tinkamą procesą persekiojant ir baudžiant už korupcinę ar nusikalstamą veiką, kuri kenkia finansiniams ES interesams;

45.  mano, kad imtis efektyvių veiksmų kovojant su korupcija galima, jei atsižvelgiama į galimas baudžiamosios teisės priemones ir jei jas papildo kitos priemonės, pvz., didesnis skaidrumas ir atskaitomybė; todėl primygtinai ragina, kad valstybės narės parodytų tvirtą politinę valią veiksmingai kovodamos su korupcija nacionaliniu ir ES lygmeniu, priimdamos veiksmingus kovos su korupcija teisės aktus ir toliau tęsdamos darbą, susijusį su esamais pasiūlymais ES lygmeniu, taip pat ragina piliečius tvirtai spausti vyriausybes energingai vykdyti realią kovos su korupcija politiką;

46.  palankiai vertina pirmąją 2014 m. vasario mėn. pateiktą ES kovos su korupcija ataskaitą, nes tai yra vertinga kovos su korupcija pastangų stebėsenos ir vertinimo priemonė, taip pat pakartoja, kad itin svarbu aktyviau keistis geriausios dabartinės praktikos pavyzdžiais – į tai dėmesys atkreiptas ir toje ataskaitoje. taip pat palankiai vertina Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308), kuriame nagrinėjami veiksmai, reikalingi siekiant geriau įgyvendinti esamas kovos su korupcija priemones, ir siūlomi būdai, kaip į įvairias vidaus ir išorės politikos sritis įtraukti daugiau kovos su korupcija elementų; visgi pažymi, kad svarbu išplėsti kovos su korupcija ataskaitą, kad ji apimtų ir tarpvalstybinio ir ES lygmens korupcijos elementą ir kad joje būtų įvertinamos priemonės, kurių imamasi siekiant dar labiau pagerinti ES institucijų veiklos sąžiningumą, taip pat pabrėžia, kad reikia parengti visapusiškai išsamią ir nuoseklią kovos su korupcija strategiją, kuri apimtų visas ES politikos sritis ir kurioje, be kita ko, būtų atsižvelgiama į pirmojoje ES kovos su korupcija atskaitoje išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus; prašo Komisijos pateikti Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl ES institucijų kovos su korupcija vidaus politikos, be kita ko, prievolių pagal JT konvenciją prieš korupciją, įgyvendinimo;

47.  pabrėžia, kad būtina vykdyti struktūrizuotą valdymo institucijų ir kovos su sukčiavimu institucijų veiklos koordinavimą ir kad svarbu koordinuoti veiksmus ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių ir tarp įvairių tos pačios valstybės narės administravimo institucijų siekiant kuo labiau suvienodinti kovos su sukčiavimu politiką; ragina Komisiją sukurti mechanizmą, skirtą keitimuisi informacija tarp nacionalinių kompetentingų institucijų, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti kryžminį apskaitos duomenų apie sandorius tarp dviejų ar daugiau valstybių narių palyginimą, siekiant padėti nustatyti atvejus tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su naujosios 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos Europos struktūrinių ir investicijų fondų makrokategorija (Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF)), kad būtų užtikrintas horizontalusis principas, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus;

48.  pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimo planus svarbiausia užtikrinti didesnį skaidrumą, sudarantį galimybes vykdyti tinkamą tikrinimą; primena, kad ankstesniais metais Parlamentas primygtinai ragino Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti informacijos apie visus ES lėšų gavėjus iš visų valstybių narių skaidrumą, pagal vieno langelio principą skelbiant visų ES lėšų gavėjų sąrašą Komisijos interneto svetainėje, neatsižvelgiant į lėšų administratorių ir remiantis pagal standartines kategorijas suskirstyta informacija, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena Sąjungos darbo kalba; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai išsamią ir patikimą informaciją apie valstybių narių administruojamų ES lėšų gavėjus; apgailestauja, kad ši priemonė neįgyvendinta, ir ragina Komisiją ją kuo skubiau įgyvendinti; apgailestauja dėl to, kad Komisijos neatsižvelgė į šį daugkartinį prašymą;

49.  ragina Komisiją skatinti priimti tinkamus teisės aktus dėl informatorių apsaugos, prieigos prie informacijos ir lobizmo skaidrumo, nes jie yra būtini siekiant užtikrinti pilietinę vyriausybių ir ES institucijų kontrolę ir vykdyti viešą jų veiklos priežiūrą, taip pat naudoti ES lėšas minėtoje srityje dirbančių nepriklausomų organizacijų veiklai remti, be kita ko, numatyti finansinę paramą tarpvalstybinei tiriamajai žurnalistikai;

50.  ragina Komisiją dar aktyviau vykdyti jai tenkančią ES biudžeto išlaidų priežiūros užduotį, atliekant auditą, kontrolę ir patikras, naudojantis taisomaisiais veiksmų planais ir įspėjamaisiais raštais prieš mokėjimo prašymų pateikimą; ragina valstybes nares ir jų valdžios institucijas dėti didesnes pastangas ir išnaudoti savo galimybes siekiant dar prieš prašant kompensacijos iš Komisijos pasinaudojant visa savo turima informacija aptikti ir ištaisyti klaidas; todėl pabrėžia, kad prevenciniai veiksmai yra ypač svarbūs siekiant išvengti neteisėto lėšų išmokėjimo, nes nebereikia vėliau imtis veiksmų norint susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas;

51.  palankiai vertina viešųjų pirkimų direktyvų ir Koncesijos sutarčių suteikimo direktyvos priėmimą, taip pat palankiai vertina tai, kad dešimt valstybių narių jau pradėjo taikyti konkrečias priemones ar priemonių rinkinius viešųjų pirkimų sektoriuje siekdamos sumažinti korupciją ir padidinti valdymo, kontrolės ir audito sistemų skaidrumą ir veiksmingumą; ragina Komisiją pradėti taikyti viešųjų pirkimų taisykles, kad valstybėms narėms būtų galima suteikti būtiną paramą parengiant gaires, dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir rengiant mokymus; ragina Komisiją nuolat objektyviai stebėti, kaip valstybės narės laikosi galiojančių direktyvų nuostatų ir būtinais atvejais pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

52.  pažymi, kad pažeidimų ir sukčiavimo atvejų dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo skaičius lieka didelis; ragina valstybes nares į nacionalinę teisę skubiai perkelti neseniai priimtą 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(8), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų(9) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo(10), siekiant dar labiau sumažinti pažeidimų ir sukčiavimo rizikos poveikį;

53.  palankiai vertina tai, kad įkurtas Administracinių gebėjimo stiprinimo kompetencijos centras siekiant paremti viešojo administravimo institucijas, atsakingas už Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo valdymą, ir tai, kad pradėtas taikyti Viešųjų pirkimų veiksmų planas, kurį Kompetencijos centras parengė bendradarbiaudamas su kompetentingomis Komisijos tarnybomis; visgi prašo, kad Komisija praneštų apie konkrečius rezultatus, kurių iki šiol buvo pasiekta dėl centro veiklos ir minėto plano įgyvendinimo;

54.  ragina Komisiją toliau taikyti griežtą mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo politiką;

55.  palankiai vertina Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją ir valstybių narių valdymo institucijoms pateiktas gaires, kaip taikyti atitinkamas kovos su sukčiavimu nuostatas; visgi primygtinai ragina, kad Komisija deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose, susijusiuose su Europos struktūriniais ir investicijų fondais, nustatytų paprastesnes taisykles, kurios padėtų veiksmingai ir efektyviai panaudoti lėšas, tuo pačiu užtikrindama, kad deleguotieji ir įgyvendinimo aktai nesumažintų kovos su sukčiavimu masto;

56.  palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse steigiamos kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos, kaip reikalaujama naujojo OLAF reglamento 3 straipsnio 4 dalyje, ir kad Vokietija dar kartą patvirtino savo bendradarbiavimo susitarimą su OLAF; pažymi, kad kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos siekia padėti vykdyti veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su OLAF, ir primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nepaskyrė kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų, tai padaryti ilgiau nedelsiant; tikisi, kad kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos padės užtikrinti geresnį pranešimų apie pažeidimus teikimą ir subalansuotą atitinkamų ES teisės aktų aiškinimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl jau egzistuojančių didelių neatitikimų tarp valstybėse narėse įsteigtų įvairių kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų kalbant apie funkcijas, užduotis ir galias, taip pat apie skirtus žmogiškuosius išteklius; pripažįsta, kad Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nėra išsamiai apibrėžti kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų įgaliojimai, institucinė struktūra ir užduotys, tačiau laikosi nuomonės, kad veiklos požiūriu nepriklausomos, išsamius įgaliojimus, įskaitant tyrimo įgaliojimus, turinčios kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos yra standartas, kurį turi įgyvendinti visos valstybės narės;

57.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą dėl programos „Hercule II“ rezultatų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. programos „Hercule II“ biudžetas, palyginti su 2012 m., sumažintas iki 14 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 9,9 mln. EUR mokėjimų asignavimų, todėl buvo sunku įgyvendinti 2013 m. ir ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad programos „Hercule II“ veikla vis labiau domisi valstybės narės, kaip tai matyti iš vis gausėjančių paraiškų, gaunamų paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus; džiaugiasi 2013 m. teigiamais rezultatais, pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje ir Rumunijoje, pasiektais įdiegus labai pažangią ir tarpvalstybiniu lygiu suderinamą techninę įrangą, įgytą vykdant šią programą;

58.  teigiamai vertina tai, kad priimtas reglamentas, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui skirta programa „Hercule III“ ir pagal kurį galima padidinti maksimalią bendro techninės pagalbos subsidijų finansavimo procentinę dalį iki 80 proc. tinkamų finansuoti sąnaudų ir iki 90 proc. išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, vietoje maksimalaus 50 proc. dydžio pagal Sprendimą dėl programos „Hercule II“; pažymi, kad 2014 m. sėkmingai pradėta pirmojo kvietimo teikti paraiškas procedūra; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad programai jau dabar itin didelį poveikį daro neįvykdytų mokėjimų problema, dėl kurios gali kilti neigiamų pasekmių finansuojamiems ir ateities projektams; primena patikimų finansinių priemonių, pavyzdžiui, programų „Pericles 2020“ ir „Hercule III“, svarbą kovojant su neteisėta veikla, dėl kurios nukenčia Sąjungos ištekliai;

59.  palankiai vertina sėkmingus rezultatus, pasiektus vykdant bendras muitinių operacijas, kurias įgyvendinant bendradarbiavo OLAF, valstybės narės bei įvairios trečiųjų šalių tarnybos ir aktyvią paramą teikė Mokesčių ir muitų sąjungos GD, Europolas, FRONTEX, ir kurių metu buvo, be kita ko, konfiskuota 68 mln. kontrabandinių cigarečių, 124 kg kokaino ir 140 000 litrų dyzelino;

60.  pažymi, kad 2013 m. OLAF pateikė 353 rekomendacijas dėl administracinių, drausminių, finansinių ar teisminių veiksmų, kurių turi imtis atitinkamos ES institucijos, organai, biurai, agentūros ar atsakingos nacionalinės institucijos, ir kad rekomenduota susigrąžinti apie 402,8 mln. EUR; yra susirūpinęs dėl to, kad remiantis OLAF teisminėmis rekomendacijomis 2006–2013 m. laikotarpiu apkaltinamųjų nuosprendžių dalis sudaro tik 54 proc.; yra susirūpinęs, nes maža apkaltinamųjų nuosprendžių dalis taip pat sudaro blogą įspūdį apie OLAF tyrimų rezultatų kokybę ir panaudojimo galimybes; ragina Komisiją skubiai pagerinti OLAF veiksmingumą; mano, kad išsami ir tinkama OLAF reikalų priežiūra, atliekama jo priežiūros komiteto (nesikišant į vykstančius tyrimus), yra būtina, todėl ragina Komisiją ir OLAF pagerinti dabartinę padėtį, kurioje priežiūros komitetas negali atlikti savo užduoties; taip pat apgailestauja dėl to, kad trūksta informacijos apie apkaltinamųjų nuosprendžių dalį su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis susijusiais atvejais;

III.OLAF tyrimai ir vaidmuo

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. OLAF, kaip pati teigia, gavo didžiausią iki šiol užfiksuotą informacijos kiekį ir skelbiasi parengusi precedento neturintį skaičių rekomendacijų; pažymi, kad taip pat pakito metodas, pagal kurį skaičiuojami ateinančios informacijos ir parengtų rekomendacijų atvejai; prašo priežiūros komiteto išanalizuoti šių duomenų pokyčių padarinius ir OLAF pateiktų rekomendacijų kokybę;

62.  ragina OLAF priežiūros komitetą informuoti Parlamentą apie OLAF tyrimų trukmę ir apie trukmės skaičiavimo metodą, nes šis metodas 2012 m. buvo pakeistas; pabrėžia, kad dėl šio pakeitimo gali būti dirbtinai sumažinta matomoji tyrimų trukmė; prašo priežiūros komiteto atidžiai išanalizuoti OLAF teikiamos informacijos, įskaitant ataskaitas institucijoms, kokybę;

63.  pažymi, kad patvirtinta nauja OLAF ir jos priežiūros komiteto bendro darbo tvarka, ir ragina greitai išspręsti likusias problemas tarp šių dviejų institucijų;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) OL L 84, 2014 3 20, p. 6.
(2) OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121.
(5) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62.
(6) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0338.
(8) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(9) OL L 94, 2014 3 28, p. 243.
(10) OL L 94, 2014 3 28, p. 1.


2014 m. Juodkalnijos pažangos ataskaita
PDF 247kWORD 98k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. Juodkalnijos pažangos ataskaitos (2014/2947(RSP))
P8_TA(2015)0063B8-0211/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. ES ir Juodkalnijos stojimo į Europos Sąjungą konferencijos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Juodkalnijos reformų įgyvendinimo pažangos (COM(2012)0222) ir į 2012 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas dėl sprendimo pradėti stojimo derybas su Juodkalnija 2012 m. birželio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014-2015 m.“ (COM(2014) 0700) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Juodkalnijos 2014 m. pažangos ataskaita“ (SWD(2014) 0301), taip pat į 2014 m. rugpjūčio 19 d. priimtą orientacinį strategijos dokumentą (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 9-ojo posėdžio, vykusio 2014 m. gruodžio 1–2 d., pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Juodkalnijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo Juodkalnijos klausimu Charleso Tannocko darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi šiuo metu Juodkalnija yra vienintelė regiono šalis, atidaranti ir preliminariai uždaranti derybų su ES skyrius, o tai yra teigiamas reiškinys; kadangi manoma, kad šis lyderės vaidmuo taip pat susijęs su didesne atsakomybe regione ir plėtros procese apskritai;

B.  kadangi kiekviena šalis kandidatė vertinama pagal jos nuopelnus ir tolesnę pažangą nulems efektyvus šalies reformų strategijų ir veiksmų planų įgyvendinimas;

C.  kadangi vyriausybės ir opozicijos tvarus dialogas ir konstruktyvus bendradarbiavimas yra svarbūs, kad būtų daroma pažanga rengiantis stojimui ir būtų užtikrintas piliečių pasitikėjimas rinkimų procesu ir valstybės institucijomis; kadangi visų politinių jėgų dėmesys turėtų ir toliau būti sutelktas į šalies stojimo į ES procesą;

D.  kadangi Juodkalnija turėtų toliau kaupti pakankamą teisinės valstybės principų taikymo patirtį, kuri yra pagrindinė stojimo į ES ir narystės ES įsipareigojimų prisiėmimo sąlyga; kadangi korupcija išlieka labai didelį susirūpinimą keliančiu klausimu;

E.  kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį vykdant reformas ir siekiant narystės ES;

F.  kadangi saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės klausimas vis dar kelia susirūpinimą; kadangi ataskaitiniu laikotarpiu būta naujų smurto prieš žiniasklaidą atvejų, nors, kaip pranešama, jų ir sumažėjo; kadangi kompetentingos institucijos turi tobulinti ankstesnių bei naujų incidentų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą už juos, taip pat sukurti laisvam ir nepriklausomam žiniasklaidos veikimui palankiai aplinką;

1.  teigiamai vertina per stojimo derybas padarytą pažangą ir pažymi, kad derybos jau pradėtos dėl šešiolikos skyrių (įskaitant 23, 24 ir 31 skyrius), o dėl dviejų skyrių (mokslo ir mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros) derybos preliminariai baigtos;

2.  skatina tęsti stojimo derybas remiantis įgyvendintomis reformomis ir pasiektais konkrečiais rezultatais, ypač teisės viršenybės, žiniasklaidos veiklos sąlygų ir kovos su korupcija srityse; palankiai vertina tai, kad 2014 m. gruodžio 16 d. pagal veiksmų planą dėl 23 skyriaus priimta keletas įstatymų; laikosi nuomonės, kad reikia ne tik derybų pažangos ir strateginės, norminės bei institucinės struktūros tobulinimo, bet ir tikros pažangos šalyje, ypatingą dėmesį skiriant atitinkamų veiksmų planų ir strategijų įgyvendinimui;

3.  palankiai vertina tai, kad dar labiau sustiprintos su derybomis susijusios struktūros, be kita ko, įsteigta Teisinės valstybės taryba; ragina vyriausybę stiprinti tarpinstitucinį veiklos derinimą ir išplėsti konsultacijas tarp ministerijų;

4.  pakartoja, kad su teisės viršenybe susijusios reformos yra esminis Europos integracijos proceso elementas ir būtina visų stojimo derybų pažangos sąlyga; mano, kad norint pasiekti ir išsaugoti didelę pažangą kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje tebėra svarbi politinė valia ir kad ši kova yra lemiamas teismų sistemos nepriklausomumo, efektyvumo ir profesionalumo įvertinimo aspektas;

5.  pažymi, kad reikalingai derybų pažangai pasiekti svarbu užtikrinti, jog reformų procesas nebūtų uždaras ir kad jame aktyviai dalyvautų pilietinė visuomenė; primygtinai ragina šioje srityje vykdyti aktyvesnę parlamentinę priežiūrą;

6.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. priimtas parlamentinės priežiūros stiprinimo veiksmų planas, o 2014 m. gruodžio mėn. – parlamento etikos kodeksas; pabrėžia, kad reikia stiprinti Juodkalnijos parlamento pajėgumus ir imtis tolesnių veiksmų dėl 2013 m. liepos mėn. parlamento priimto techninio pobūdžio pranešimo dėl tariamo viešųjų lėšų netinkamo naudojimo partijų politiniais tikslais ir kad dar neužbaigti teisminiai veiksmai šiuo klausimu; ragina vyriausybę apsvarstyti atitinkamas Juodkalnijos parlamento rekomendacijas ir pagerinti parlamento prieigą prie atitinkamos informacijos;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl itin didelės priešpriešos šalyje pagrindinė opozicijos partija boikotavo dalyvavimą kai kuriuose parlamento posėdžiuose (klausimų ministrui pirmininkui valandose), o tai kenkia institucijų demokratiniam veikimui; todėl primygtinai ragina visas tiek vyriausybei, tiek opozicijai atstovaujančias politines jėgas sutelkti dėmesį į šalies stojimą į ES ir įsitraukti į tvarų dialogą ir konstruktyvų bendradarbiavimą, ypač parlamente; pabrėžia, kad tvirta politinė valia būtina sėkmingam teisės aktų įgyvendinimui ir institucijų pajėgumui užtikrinti;

8.  ragina vyriausybę veiksmingai įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, Venecijos komisijos ir Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas dėl rinkimų taisyklių, laikantis Europos standartų ir geriausios praktikos, įskaitant teisę dalyvauti rinkimuose kaip nepriklausomiems kandidatams, proporcingą viešųjų lėšų asignavimą, kad visiems kandidatams būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos, ir politinių partijų auditą; pažymi, kad vietos rinkimų įvaizdį sugadino kaltinimai rinkimų proceso pažeidimais; pabrėžia, kad kompetentingos institucijos turėtų juos ištirti ir prireikus už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

9.  pabrėžia, kad svarbu aiškiai atskirti valstybės ir partinę politiką; palankiai vertina 2014 m. gruodžio mėn. priimtą naująjį įstatymą dėl politinių partijų finansavimo ir primygtinai ragina visas politines partijas pasiekti tvarių rezultatų veiksmingai jį įgyvendinant, siekiant gerokai sumažinti netinkamo viešųjų lėšų naudojimo galimybes; apgailestauja dėl to, kad svarbūs atitinkami teisės aktai buvo priimti be sutarimo tarp partijų;

10.  palankiai vertina tai, kad Komisija daugiau dėmesio skiria viešojo administravimo reformų vaidmeniui stojimo procese; teigiamai vertina tai, kad šioje srityje daroma pažanga, bet pažymi, kad galima imtis tolesnių veiksmų teisės aktų ir vietos administravimo kokybei gerinti; pritaria susirūpinimui dėl viešojo administravimo politizavimo; ragina siekti pažangos didinant centrinės ir vietos valdžios institucijų skaidrumą, efektyvumą bei atskaitomybę ir geriau derinti jų (taip pat vietos savivaldos institucijų) veiklą, ypač investicijų, projektų planavimo ir įgyvendinimo srityse; mano, kad itin svarbu pašalinti trūkumus, susijusius su įdarbinimo, atleidimo iš pareigų ir įvertinimo kriterijais, nevykdomais veiklos rezultatų vertinimais ir menki administravimo, priežiūros bei patikrų pajėgumais;

11.  skatina toliau stengtis stiprinti ombudsmeno tarnybos pajėgumus, susijusius su skundų dėl diskriminavimo nagrinėjimu;

12.  teigiamai vertina naująją 2014–2018 m. teismų reformos strategiją ir su pasitenkinimu pažymi, kad atitinkamas veiksmų planas apskritai įgyvendinamas laiku ir kad išrinktas naujas generalinis prokuroras; palankiai vertina naujas teisės priemones, kuriomis didinamas prokurorų rinkimų skaidrumas; pažymi, kad nustačius, jog teismų reformos srityje padaryta pažanga, per 2014 m. gruodžio mėn. vykusią tarpvyriausybinę konferenciją buvo lengviau priimti sprendimą pradėti derybas dėl keturių papildomų skyrių; skatina tolesnes pastangas stebėti ir dar labiau sumažinti neišspręstų bylų skaičių ir sutrumpinti teismo procesų trukmę bei padidinti konstitucinio teismo veiklos efektyvumą;

13.  teigiamai vertina Juodkalnijos padarytą pažangą įgyvendinant reformas, kuriomis siekiama užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir didesnį efektyvumą; tebėra susirūpinęs dėl nederamos įtakos teismų nepriklausomumui, ypač teisėjų ir prokurorų skyrimo į pareigas ir karjeros srityse; pabrėžia, jog skubiai reikia tobulinti atrankos kriterijus, taikomus skiriant į pareigas ir paaukštinant pareigose, taip pat laikytis teisėtumo ir proporcingumo principų drausminėse procedūrose; ragina įgyvendinti esmines reformas teisėjų ir prokurorų skyrimo į pareigas, paaukštinimo pareigose ir drausminių procedūrų srityse; pažymi, kad kai kurios iš šių problemų turi būti sprendžiamos priimant teisminių institucijų organizavimo įstatymų rinkinį;

14.  yra susirūpinęs dėl Konstituciniame Teisme susikaupusių neišspręstų bylų, ypač susijusių su galimais sistemingais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, iniciatyva išnagrinėti Įstatymo dėl nesunkių teisės pažeidimų konstitucingumą;

15.  yra susirūpinęs dėl to, kad nedėta didelių pastangų spręsti nebaudžiamumo karo nusikaltimų bylose problemą; ragina kompetentingas institucijas laiku vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, be kita ko, aukščiausiu lygiu; primygtinai ragina kompetentingas institucijas veiksmingai ir laikantis tarptautinių standartų vykdyti karo nusikaltimų tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą, teismo procesus ir bausti už šiuos nusikaltimus, taip pat užtikrinti, kad teismų sprendimai būtų vykdomi, o aukos turėtų galimybę nedelsiant kreiptis į teismą ir gauti teisingą žalos atlyginimą;

16.  yra susirūpinęs dėl labai menkos pažangos kovoje su korupcija, kuri, nepaisant tarptautinių paramos teikėjų skirtų didelių finansinių išteklių valdžios institucijoms, tebėra grėsmė demokratinių institucijų tinkamam veikimui bei stabilumui, teisės viršenybei ir ekonomikos vystymuisi; ragina Nacionalinei kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu strategijos įgyvendinimo komisijai numatyti aktyvesnį vaidmenį, nes ji yra pagrindinis kovos su korupcija veiklos koordinavimo padalinys; pabrėžia, jog esama neatidėliotino poreikio, kad vyriausybė, visi viešosios veiklos ir pilietinės visuomenės sektoriai aktyviau dalyvautų ir efektyviai bendradarbiautų korupcijos prevencijos, teisėkūros sistemos stiprinimo ir informatorių apsaugos srityse;

17.  primygtinai ragina valdžios institucijas didinti prokuratūros, teismų, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pajėgumus ir sukaupti pakankamą patirtį visų lygmenų tyrimų, baudžiamųjų persekiojimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių srityse, be kita ko, aukšto lygmens korupcijos bylose; teigiamai vertina priimtus kovos su korupcija įstatymus, ypač lobizmo, bendrosios administracinės tvarkos ir viešųjų pirkimų įstatymus, taip pat interesų konfliktų prevencijos įstatymų pakeitimus; ragina veiksmingai juos įgyvendinti ir taip sudaryti sąlygas teisėsaugos institucijoms labiau bendradarbiauti tarpusavyje bei tobulinti patikrų sistemą interesų konfliktų ir turto deklaracijų srityse; ragina Komisiją atidžiai stebėti šių įstatymų įgyvendinimą; mano, jog svarbu stiprinti institucijas, kad jos galėtų aktyviau kovoti su korupcija, ir į šią veiklą visapusiškai įtraukti naująjį parlamento komitetą, prižiūrintį Kovos su korupcija agentūros, kuriai derėtų skirti pakankamai išteklių, veiklą; pabrėžia, kad su teismų sistemos nepriklausomumu ir atskaitingumu susiję trūkumai ir toliau kelia didelį susirūpinimą bei trukdo kovoti su korupcija;

18.  taip pat ragina teismines institucijas skaidriau tirti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylas, ypač kai kalbama apie tokiuose nusikaltimuose dalyvavusių įmonių, asmenų ir valstybės tarnautojų pavadinimų ar pavardžių skelbimą teismų nuosprendžiuose;

19.  pažymi, kad dažni teisės aktų pakeitimai gali susilpninti kovos su organizuotu nusikalstamumu veiksmingumą; ragina didinti kompetentingų institucijų pajėgumus, ypač susijusius su sudėtingais tyrimais ir sunkiomis bylomis; palankiai vertina baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurių paskirtis – vykdyti radikalios veiklos ir religinio ekstremizmo prevenciją ir stebėseną; teigiamai vertina naująsias baudžiamosios teisės nuostatas, pagal kurias vadinamieji užsienio kovotojai, įskaitant džihadistus, laikomi nusikaltėliais; ragina kompetentingas institucijas veiksmingai įgyvendinti atitinkamas teisės nuostatas, kad būtų galima užkirsti kelią bet kokiai galimai Juodkalnijos piliečių saugumui kylančiai grėsmei ir ją stebėti; pabrėžia, kad svarbu kovoti su visų formų ekstremizmu;

20.  palankiai vertina Juodkalnijos ir Europolo pasirašytą Strateginio ir operatyvinio bendradarbiavimo susitarimą, per derybas dėl susitarimo sudarymo su Eurojustu padarytą pažangą ir tai, kad atitinkamuose Europos teisminiuose tinkluose Juodkalnijos institucijoms suteiktas stebėtojų statusas; ragina glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamomis Europos teisminėmis institucijų operatyvinės veiklos srityje, įskaitant klausimą dėl prekybos žmonėmis;

21.  atkreipia dėmesį į pastaruoju metu padarytą pažangą tobulinant konsultacijų su pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO) mechanizmus, siekiant padidinti politikos formavimo ir teisėkūros skaidrumą ir užtikrinti šių procesų atvirumą; palankiai vertina viešas diskusijas dėl 23 ir 24 skyriams skirtų veiksmų planų persvarstymo; ragina kompetentingas institucijas toliau vystyti PVO skirtą tvarų viešąjį finansavimą ir atitinkamą institucinę sistemą; palankiai vertina tai, kad vyriausybė paskyrė naują nevyriausybinių organizacijų plėtros tarybą; ragina kompetentingas institucijas pakoreguoti teisinę sistemą ir praktiką, kad pilietinės visuomenės aktyvistus būtų galima apsaugoti nuo tam tikruose laikraščiuose, kaip pranešama, propaguojamos neapykantos ir užpuolimų, taip pat sukurti aplinką, kurioje tie aktyvistai galėtų dirbti nesibaimindami ir nepatirdami atsakomųjų veiksmų;

22.  primena saviraiškos laisvės, kuri yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, svarbą; mano, kad itin svarbus visiškas žurnalistų nepriklausomumas; yra labai susirūpinęs dėl Juodkalnijoje mažėjančios žiniasklaidos laisvės ir žiniasklaidos darbuotojų žemų profesinių bei etinių standartų; labai apgailestauja dėl to, kad tebevykdomi tiksliniai išpuoliai prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemonių turtą; atkreipia dėmesį į tai, kad Juodkalnijos vyriausybė įsteigė komisiją išpuoliams prieš žurnalistus tirti; primygtinai ragina kompetentingas institucijas įgyvendinti šios komisijos rekomendacijas ir pasiekti nuoseklių rezultatų vykdant minėtų veiksmų kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir dėl jų priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius; mano, kad demokratinių standartų įtvirtinimui itin svarbi nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida, kurios redaktoriai būtų nepriklausomi ir kuri gautų pastovų bei ilgalaikį finansavimą; pabrėžia visų politikos ir žiniasklaidos subjektų atsakomybę puoselėti skirtingoms nuomonėms tolerantišką aplinką; pabrėžia, kad vieši pareiškimai, kuriais palaikoma žiniasklaidos laisvė, padeda kurti pagarbai žurnalistams ir jų apsaugai palankią aplinką; teigiamai vertina žiniasklaidos atstovų susitarimą peržiūrėti profesinį etikos kodeksą – pirmą žingsnį tobulinant žiniasklaidos savireguliaciją; mano, kad būtina patvirtinti aiškią teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų nustatytos žiniasklaidos priemonių nuosavybės ir finansavimo taisyklės;

23.  mano, kad skaidrus totalitarinės praeities vertinimas, įskaitant slaptųjų tarnybų archyvų atvėrimą, yra žingsnis į priekį didesnės demokratizacijos, atskaitomybės ir institucijų pajėgumo linkme;

24.  teigiamai vertina tai, kad kovos su diskriminacija įstatymas beveik visiškai suderintas su acquis; ragina valdžios institucijas pašalinti likusius trūkumus, susijusius su diskriminacija dėl rasės ir nuostatomis dėl sankcijų; ragina valdžios institucijas suteikti Kovos su diskriminacija tarybai visus reikiamus finansinius ir administracinius išteklius; nors pripažįsta, kad pasiekta tam tikros pažangos romų socialinės įtraukties ir švietimo srityse, yra susirūpinęs dėl didelės mokyklos nebaigiančių asmenų dalies ir dėl to, kad romų tautybės moksleiviai sudaro nedidelę visų moksleivių dalį; ragina puoselėti iniciatyvas, kuriomis romams teikiama parama būsto, sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo srityse, remiamas romių įgalinimas ir romių moksleivių švietimas; teigiamai vertina kompetentingų institucijų pastangas apsaugoti LGBTI asmenų teises per antrąsias jų eitynes, kurių metu nebuvo jokių incidentų; vis dėlto yra susirūpinęs, kad ir toliau buvo vykdomi išpuoliai prieš LGBTI bendruomenės narius ir aktyvistus; primygtinai ragina politikos ir pilietinės visuomenės subjektus kovoti su paplitusiu priešiškumu seksualinėms mažumoms ir smurtu prieš jas, ypač dedant pastangas šviesti ir informuoti visuomenę, kad būtų padedama keisti požiūrį, ir rengiant policininkų, prokurorų bei teisėjų mokymus;

25.  palankiai vertina teisinės sistemos patobulinimus, susijusius su neįgaliųjų teisėmis; pažymi, kad reikia imtis tolesnių priemonių, kad būtų laikomasi ES acquis nuostatų; primygtinai ragina valdžios institucijas spartinti pažangą gerinant pastatų prieinamumą neįgaliesiems ir apgailestauja, kad neįgalieji vis dar negali patekti į daugumos valstybės ir vietos institucijų pastatus, įskaitant atrinktus prioritetinius pastatus (pavyzdžiui, parlamentą ir teismus); ir toliau nerimauja dėl to, kad didelė dalis neįgalių moksleivių, baigę pradinę ir vidurinę mokyklas, palieka švietimo sistemą; pažymi, kaip svarbu užtikrinti pakankamą neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir užimtumo fondo bei jo išlaidų skaidrumą;

26.  pabrėžia būtinybę toliau stiprinti su vaikais susijusių įstatymų ir politikos įgyvendinimą ir imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu; ragina gerinti visų vaikų švietimo kokybę ir dėti dar daugiau pastangų siekiant paremti pažeidžiamus vaikus; pabrėžia, kad svarbu išplėsti nepilnamečių justicijos reformą, kad ji apimtų ir vaikus, kuriems iškeltos administracinės, civilinės ir baudžiamosios bylos, siekiant skatinti plačiau naudotis teise kreiptis į teismą;

27.  yra susirūpinęs dėl to, kad moterų teisių, lyčių lygybės, moterų proporcijos politikoje bei darbo rinkoje ir kovos su smurtu šeimoje srityse daroma pažanga tebėra ribota; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai spartinti pažangą moterų teisių, lyčių lygybės, moterų proporcijos politikoje bei darbo rinkoje ir kovos su smurtu šeimoje srityse; šiuo klausimu ragina labiau įtraukti parlamentą, vykdyti labiau struktūriškai apibrėžtą bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir stiprinti institucijų pajėgumus, be kita ko, tobulinant socialinių tarnybų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą; primygtinai ragina visose priemonėse pagrindinį dėmesį skirti aukų teisėms ir deramai stropiai vykdyti smurto šeimoje veiksmų prevenciją bei tyrimus, bausti už šiuos veiksmus bei atlyginti dėl jų patirtą žalą;

28.  palankiai vertina Juodkalnijos politiką, kuria siekiama sukurti tolerancijos visoms tautinėms mažumoms ir jų integracijos aplinką; ryžtingai skatina Juodkalnijos valdžios institucijas toliau saugoti daugiatautį Kotoro įlankos regiono tapatumą ir stiprinti jo kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis;

29.  palankiai vertina tai, kad ir toliau užtikrinama ir įgyvendinama minties, sąžinės ir religijos laisvė; pažymi, kad neišnyksta tarp Serbijos ir Juodkalnijos stačiatikių bažnyčių tvyranti įtampa, ypač dėl nuosavybės klausimų; ragina priimti naują įstatymą dėl religinių bendruomenių teisinio statuso;

30.  ragina vyriausybę įgyvendinti tvarias ekonomines reformas, be kita ko, teisės nuostatas dėl konkurencijos politikos pažeidimų mechanizmų, siekiant padidinti konkurencingumą ir pašalinti struktūrinius trūkumus, kovoti su dideliu neformaliuoju sektoriumi ir apskritai gerinti verslo sąlygas; ragina stiprinti socialinį dialogą tarp įvairių partnerių; be to, ragina stiprinti pajėgumus, be kita ko, susijusius su dalyvavimu viešosiose konsultacijose, taip pat formuoti ir derinti ekonominę politiką, kad, be kita ko, būtų sumažinti regionų skirtumai; pabrėžia, kad būtina veiksmingai kovoti su mokesčių slėpimu; yra susirūpinęs dėl to, kad teisinis ir teisminis netikrumas (be kita ko, dėl licencijų išdavimo, mokesčių administravimo tvarkos ir sutarčių vykdymo užtikrinimo), gali sukelti riziką ekonomikos subjektams ir pakenkti Juodkalnijos pajėgumams pritraukti užsienio investicijas; pabrėžia, kad reikia skubiai išspręsti komercinius ginčus su užsienio investuotojais, kurie yra labai svarbūs Juodkalnijos ekonomikai; pritaria susirūpinimui dėl to, kad nėra konkrečių teigiamų pokyčių darbo rinkoje ir kad tebėra aukštas jaunimo ir ilgalaikio nedarbo lygis, todėl ragina imtis aktyvių darbo rinkos priemonių;

31.  pažymi, kad darbdavių ir darbuotojų dialogas tebėra nepakankamas, ir ragina toliau stiprinti naujas profesines sąjungas steigiančių asmenų teises; palankiai vertina darbo teisės pakeitimus, kuriais siekiama reguliuoti darbuotojų teises bankroto atveju; ragina vyriausybę sparčiau rengti savo pirmąją užimtumo ir socialinių reikalų reformos programą siekiant nustatyti ir spręsti pagrindinius Juodkalnijoje kylančius užimtumo politikos, socialinės įtraukties ir skurdo mažinimo uždavinius;

32.  palankiai vertina iniciatyvos „Small Business Act“ įgyvendinimą, taip pat Juodkalnijos prisijungimą prie ES Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME); ragina sparčiau įgyvendinti MVĮ skirtas viešojo sektoriaus paramos programas, nes MVĮ yra viena iš svarbiausių ekonomikos vystymosi varomųjų jėgų;

33.  tebėra labai susirūpinęs dėl Juodkalnijos didžiausios pramonės gamybos įmonės, aliuminio gamyklos KAP, pertvarkymo pagal bankroto procedūrą vėlavimo, kuriuo pažeidžiami šalies įsipareigojimai pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS); primygtinai ragina vyriausybę ir suinteresuotuosius subjektus priimti tvarų, skaidrumu ir teisės viršenybe pagrįstą sprendimą dėl gamyklos KAP, laikantis SAS nustatytų valstybės pagalbos taisyklių;

34.  apgailestauja, kad Juodkalnija nepaisė preliminaraus Kipro teismo sprendimo dėl KAP gamyklos pardavimo, ir ragina Juodkalniją visapusiškai pripažinti atitinkamus ES valstybių narių teisminių institucijų priimtus sprendimus;

35.  skatina Juodkalniją toliau daryti pažangą aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityje stiprinant administracinius gebėjimus, formuojant tvarios energetikos politiką ir propaguojant ekologišką ekonomikos modelį, kuriuo skatinamos investicijos, kad būtų galima užtikrinti suderinamumą su aplinkos ir klimato acquis nuostatomis; primena, kad reikia parengti nacionalinę energetikos strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į atsinaujinančiųjų energijos išteklių įvairovę, taip pat kad reikia atsižvelgti į gamtos paveldą, saugomas ir tarptautiniu mastu pripažintas teritorijas; ragina skubiai pradėti konsultacijas dėl tarpvalstybinių projektų;

36.  ragina numatyti ilgalaikius turizmo pakrantėse planus ir sukurti tvirtas priemones, kurios padėtų išvengti aplinkos niokojimo ir korupcijos teritorijų planavimo bei statybos srityse;

37.  džiaugiasi Juodkalnijos iniciatyviu dalyvavimu ir konstruktyviu vaidmeniu regioniniame ir tarptautiniame bendradarbiavime bei regiono susitaikymo procese; sveikina vyriausybę pasiekus visišką atitiktį ES bendrai užsienio ir saugumo politikai ir ragina valdžios institucijas toliau derinti šalies užsienio politikos poziciją su ES pozicija, ypač atsižvelgiant į dabartinę tarptautinio terorizmo grėsmę; giria vyriausybę už tai, kad Juodkalnija kartu su Albanija buvo vienintelės ES šalys kandidatės Vakarų Balkanuose, visapusiškai besilaikančios ES pozicijos ir sprendimų dėl padėties Ukrainoje; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas aktyviau bendradarbiauti su tarptautiniais politiniais ir ekonominiais partneriais siekiant padidinti šalies atsparumą išorės spaudimui ir mėginimams destabilizuoti šalį bei regioną; palankiai vertina šalies dalyvavimą ES, NATO ir JT civilinėse ir karinėse misijose;

38.  ragina visas NATO nares, ypač NATO priklausančias ES valstybes nares, aktyviai remti Juodkalnijos stojimo į NATO aljansą procesą siekiant užtikrinti didesnį Adrijos jūros regiono, kuriame visos kitos šalys jau tapo NATO narėmis, saugumą ir taip didinti regioninį saugumą;

39.  ragina Juodkalniją kuo ankstesniame stojimo proceso etape konstruktyvumo ir geros kaimynystės dvasia išspręsti išlikusius dvišalius ginčus su kaimyninėmis šalimis; pakartoja, kad reikia skubiai pašalinti dar neišspręstus sienos demarkacijos ir teisių perėmimo nesutarimus su Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Kosovu; skatina toliau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis dalijantis per stojimo derybas įgyta patirtimi; teigiamai vertina Juodkalnijos stebėtojos statusą Energetikos chartijos sutartyje;

40.  primygtinai ragina nedelsiant abipusiu sutarimu su Kroatija išspręsti sienos problemą ir, jei paaiškės, kad neįmanoma surasti abiem šalims priimtino spendimo, ragina šį ginčą pagal tarptautinės teisės taisykles ir principus išspręsti Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje;

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 3.


2014 m. buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaita
PDF 250kWORD 104k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos (2014/2948(RSP))
P8_TA(2015)0064B8-0212/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą ir į jos 2013 m. gruodžio 17 d. išvadas; atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos vienuoliktojo susitikimo 2014 m. liepos 23 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pažangos ataskaitą (SWD(2014)0303), jos 2014 m. spalio 8 d. komunikatą „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“ (COM(2014)0700) ir į 2014 m. rugpjūčio 19 d. priimtą orientacinį strategijos dokumentą (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 817 (1993) ir 845 (1993),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10–11 d. patvirtintą Venecijos komisijos nuomonę dėl septynių buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos konstitucijos pakeitimų,

–  atsižvelgdamas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės prezidento ir pirmalaikių parlamento rinkimų stebėjimo misijos nustatytus faktus,

–  atsižvelgdamas į ES ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto 12-ojo susitikimo, vykusio 2014 m. lapkričio 26–27 d., rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos klausimu darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija devynerius metus yra ES šalis kandidatė ir šalis, padariusi didžiausią pažangą derindama savo teisės aktus su acquis;

B.  kadangi Komisija šeštus metus iš eilės rekomendavo Tarybai pradėti derybas; kadangi šalis pasirengusi derėtis su ES; kadangi pastaruosius aštuonerius metus Parlamentas nuolat ragino pradėti stojimo derybas su šalimi ir kadangi tolesnis derybų pradžios vėlinimas gali daryti neigiamą poveikį pertvarkos procesams šalyje ir ES patikimumui regione;

C.  kadangi Taryba stabdė perėjimą prie kito stojimo proceso etapo dėl neišspręstos pavadinimo problemos su Graikija; kadangi dvišaliai klausimai neturi būti kliūtis, stabdanti stojimo derybas su Europos Sąjunga; kadangi dėl ES integracijos proceso pažangos trūkumo gali didėti išlaidos, susijusios su regioniniu stabilumu, būti daromas poveikis ES patikimumui ir sumažėti šalies demokratiniai standartai;

D.  kadangi toks tolesnis atidėliojimas prisideda prie didėjančio Makedonijos visuomenės nusivylimo dėl ES integracijos proceso aklavietės, dėl jo taip pat gali paaštrėti šalies problemos ir padidėti vidaus įtampa;

E.  kadangi kiekviena (potenciali) šalis kandidatė bus vertinama pagal jos nuopelnus ir stojimo tvarkaraštis nustatomas pagal būtinų reformų įgyvendinimo spartą bei jų kokybę;

F.  kadangi dvišaliai klausimai turi būti kuo anksčiau pradedami konstruktyviai spręsti, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų ir ES principus bei vertybes;

G.  kadangi konstruktyvaus ir visapusiško vyriausybės ir opozicijos dialogo nebuvimas ir porinkiminis opozicijos vykdomas boikotas trukdė parlamento darbui; kadangi ir vyriausybės, ir opozicijos bendra pareiga yra užtikrinti tvarų politinį bendradarbiavimą, kuris būtinas šalies demokratiniam vystymuisi ir Europos darbotvarkės vykdymui; kadangi rinkimai vyko neobjektyvaus įvykių nušvietimo žiniasklaidoje ir nepakankamo valstybės ir partijų veiklos atskyrimo sąlygomis;

H.  kadangi per jungtinio parlamentinio komiteto 12-ąjį negalėjo būti priimtos bendros rekomendacijos; kadangi visapusiškai veikiantis jungtinis parlamentinis komitetas yra priemonė užtikrinti stojimo proceso parlamentinę kontrolę;

I.  kadangi teisinė valstybė, žiniasklaidos laisvė, regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindiniai ES plėtros proceso elementai;

J.  kadangi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas ir toliau yra rimtos problemos; kadangi ir toliau kyla grėsmė saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomybei;

1.  devintą kartą iš eilės kartoja savo raginimą Tarybai nedelsiant nustatyti stojimo derybų pradžios datą, kad nebūtų prarastas entuziazmas ir kad būtų paspartintos su acquis susijusios reformos ir stiprinamas demokratizacijos procesas; kartoja, kad, jo nuomone, šalies pavadinimo problema, kuri yra dvišalis klausimas, negali būti kliūtis pradėti stojimo derybas, tačiau ji turėtų būti išspręsta prieš pasibaigiant stojimui procesui; pritaria Komisijos nuomonei, kad šalių negebėjimas pasiekti kompromisą po beveik du dešimtmečius per tarpininkus vykstančių derybų tiesiogiai ir neigiamai veikia šalies ir jos gyventojų europinius siekius; ragina abi vyriausybes imtis konkrečių veiksmų siekiant rasti abiems šalims priimtiną sprendimą; pakartoja, kad svarbu ir būtina vadovautis konstruktyviu požiūriu sprendžiant nesutarimus su kaimynais dėl šių dvišalių klausimų;

2.  primena valstybių narių įsipareigojimą grįžti prie klausimo 2015 m., kad būtų galima pradėti stojimo derybas; mano, kad stojimo į ES derybų pradžia gali vien tik teigiamai paveikti pastangas išspręsti dvišalius ginčus ir drauge paskatinti tolesnes būtinas reformas, ypač susijusias su teisine valstybe, teisminių institucijų nepriklausomybe ir kova su korupcija; pabrėžia, kad toliau atidėliojant derybų pradžią daromas vis didesnis ir nenuspėjamas poveikis šaliai ir regiono stabilumui; pabrėžia, kad toliau nekeičiant esamos padėties kenkiama ES plėtros politikos patikimumui ir efektyvumui ir jos pozicijai regione;

3.  pakartoja savo poziciją, kad dvišaliai klausimai neturėtų būti naudojami stojimo procesui stabdyti; mano, kad jie neturėtų sudaryti kliūties oficialiai pradėti stojimo derybų, tačiau jie turi būti išspręsti kuo anksčiau stojimo proceso metu; atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš šalių nesilaiko 2011 m. gruodžio 5 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo dėl 1995 m. rugsėjo mėn. laikinojo susitarimo taikymo; ragina Graikiją vėl patvirtinti 2003 m. Salonikų darbotvarkėje prisiimtą įsipareigojimą sukurti palankią aplinką siekiant spręsti dvišalius skirtumus vadovaujantis Europos vertybėmis ir principais; ragina toliau daryti pažangą, be kita ko, plėtojant aukšto lygio tarpvyriausybinius ryšius ir dvišalius santykius su Bulgarija siekiant sudaryti susitarimą dėl gerų kaimyninių santykių, kuriuo būtų išspręstos bendros problemos; pakartoja savo susirūpinimą dėl istorinių argumentų naudojimo dabartinėse diskusijose su kaimynais ir palankiai vertina visas pastangas kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis minėti bendrus istorinius įvykius; mano, kad taip galėtų būti prisidedama prie geresnio istorijos supratimo ir gerų kaimyninių santykių;

4.  ragina ES labiau įsitraukti sprendžiant šalies pavadinimo problemą ir remia aktyvų požiūrį, kurį taiko ES politiniai vadovai; ragina naująją Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją parengti naujas iniciatyvas, kurios padėtų išeiti iš dabartinės aklavietės ir, bendradarbiaujant su JT specialiuoju atstovu, imtis veiksmų, kad būtų rastas abiem pusėms priimtinas sprendimas; ragina Tarybą pirmąjį 2015 m. pusmetį surengti išsamią diskusiją dėl Makedonijos stojimo į ES perspektyvos; pabrėžia, kad vykstant integracijos procesui visos šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės turėtų būti vertinamos pagal jų pačių nuopelnus; mano, kad toliau plėtojant aukšto lygio stojimo dialogą su Komisija reformų procesas taptų dar kokybiškesnis;

5.  ragina visas NATO valstybes nares ir ypač visas ES valstybes nares, kurios yra NATO valstybės narės, aktyviai remti šalies stojimą į NATO siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir politinį stabilumą Pietryčių Europoje;

6.  ragina sukurti tarpvalstybinį bendradarbiavimą istorijos, kultūros, švietimo ir Europos vertybių skatinimo srityse, kuriuo būtų remiamos demokratinių pokyčių įgyvendinimo pastangos; šiuo atžvilgiu ragina kaimynines ES valstybes nares gerų kaimyninių santykių dvasia remti ryžtą įgyvendinti demokratinius pokyčius – tai reiškia teikti paramą tam, kad būtų pradėtas derybų procesas;

7.  ragina šalį drauge su kaimyninėmis šalimis įsteigti bendrus ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais, siekiant prisidėti prie objektyvaus istorijos aiškinimo, stiprinti akademinį bendradarbiavimą ir skatinti teigiamą jaunosios kartos požiūrį į kaimynus;

8.  ryžtingai ragina valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę imtis tinkamų priemonių siekiant istorinio susitaikymo, kad būtų panaikinta skirtingų etninių ir nacionalinių grupių, įskaitant bulgarų tautybės piliečius, tarpusavio ir vidinė atskirtis;

9.  atkreipia dėmesį į pasiūlytą Konstitucijos pakeitimų rinkinį; mano, kad kai kuriuos pasiūlymus, įskaitant nuostatas dėl santuokos apibrėžties ir tarptautinių finansinių zonų formavimo, būtų galima dar patobulinti pagal Venecijos komisijos rekomendacijas; taip pat primena, kad būtina paisyti Europos žmogaus teisių konvencijos ir atsižvelgti į ES acquis; pabrėžia, kad būtina kruopščiai pasirengti įgyvendinti su bet kokiais Konstitucijos pakeitimais susijusius teisės aktus; pabrėžia, kad ilgą laiką galiojančių Konstitucijos pakeitimų procesui reikia plačios politinės paramos, konstruktyvaus dialogo ir visų politinių partijų bendradarbiavimo; pabrėžia, kad reikia rengti visas šalis apimančias viešąsias diskusijas ir atidžias konsultacijas ir siekti sutarimo su opozicijos partijomis, pilietine visuomene ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis;

10.  yra susirūpinęs dėl didelės priešpriešos šalyje; primygtinai ragina vyriausybę gerbti parlamento vaidmenį suteikiant pakankamai galimybių ir laiko konsultacijoms, įskaitant konsultacijas dėl Konstitucijos pakeitimų, siekiant užtikrinti visapusišką nepriklausomą parlamentinę kontrolę; ragina vyriausybę ir visas politines partijas imtis veiksmų, kad būtų pagerinti santykiai, išlaikytas politinis stabilumas, užtikrinamas tvarus ir konstruktyvus politinis bendradarbiavimas ir greičiau vykdoma Europos darbotvarkė; primena, kad kompromisai yra labai svarbūs, kad demokratija veiktų; pabrėžia, kad būtina gerinti stojimo proceso skaidrumą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; pabrėžia, kad porinkiminis boikotas yra problema, kurią reikia spręsti vadovaujantis bendros vyriausybės ir opozicijos atsakomybės principu siekiant, kad parlamentas veiktų tinkamai; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bendradarbiauti su visomis šalimis siekiant palengvinti politinį dialogą;

11.  yra labai susirūpinęs dėl blogėjančių vyriausybės ir opozicijos santykių, visų pirma, susijusių su ministro pirmininko pastaruoju metu paskelbtų kaltinimų opozicijos vadovui ir pastarojo atsakomųjų kaltinimų dėl kriminalinių nusikaltimų; smerkia bet kokį neteisėtą sekimą ir ragina visus kaltinimus paskelbti viešai ir leisti apie juos laisvai pranešti; ragina atlikti visų kaltinimų ir vykdyto sekimo nepriklausomą tyrimą, kuris vyktų visapusiškai laikantis skaidrumo, nešališkumo ir nekaltumo prezumpcijos principų; pakartoja, kad svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinio saviraiškos laisvės principo; ragina visus politinius veikėjus pradėti konstruktyvų dialogą siekiant susitelkti ties šalies ir jos piliečių strateginiais prioritetais;

12.  apgailestauja, kad opozicija nedalyvauja nuolatinėje jungtinio parlamentinio komiteto veikloje; mano, kad itin svarbu užtikrinti, kad jungtinis parlamentinis komitetas veiktų gerai ir vykdant jo veiklą veikloje būtų tinkamai atstovaujama visoms politinėms partijoms;

13.  yra susirūpinęs, kad etninių grupių sambūvis išlieka trapus ir yra problema šaliai; yra susirūpinęs dėl didėjančios įtampos tarp etninių grupių, kuri rodo, kad trūksta bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo; griežtai smerkia naudojimąsi etnocentriškomis ir neapykantą kurstančiomis kalbomis, visų pirma per rinkimų kampanijas; pabrėžia, kad pradėjus ES stojimo derybas šaliai gali būti padedama geriau spręsti šią problemą didinant etninę sanglaudą, kad būtų pasiektas šis bendras tikslas; smerkia visų formų ekstremalų nacionalizmą ir etnocentrizmą, dėl kurio visuomenėje didėja susiskaidymas; ragina visas politines partijas ir pilietinės visuomenės organizacijas aktyviai skatinti įtraukios ir tolerantiškos daugiatautės ir daugelio religijų visuomenės kūrimą ir ginti visoms etninėms mažumoms priklausančių asmenų pagrindines teises; primena, kad švietimo vaidmuo yra labai svarbus siekiant, kad skirtingi asmenys vieni kitus toleruotų ir gerbtų; ragina Komisiją sparčiau įgyvendinti projektus ir programas, kuriais siekiama stiprinti etninių grupių dialogą ir tarpusavio supratimą;

14.  palankiai vertina tai, kad ES darbotvarkė tebėra šalies strateginis prioritetas; skatina šalį toliau įtvirtinti reformas, pakeisti šalies ateičiai Europoje vis dar galinčias trukdyti politikos kryptis ir praktiką ir užtikrinti pažangą siekiant su ES susijusių reformų prioritetų, be kita ko, vedant aukšto lygio dialogą stojimo klausimais;

15.  pažymi, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras įvertino, kad 2014 m. birželio mėn. vykę prezidento ir pirmalaikius parlamento rinkimai buvo administruojami veiksmingai; išreiškia susirūpinimą dėl neaiškiai atskirtos valstybės ir partijos veiklos, o tai prieštarauta tarptautiniams įsipareigojimams dėl demokratinių rinkimų, taip pat yra susirūpinęs dėl šališkų žiniasklaidos pranešimų ir kaltinimų dėl rinkėjų bauginimo; palankiai vertina rinkimų reformas, tačiau primygtinai ragina valdžios institucijas ištirti tariamus pažeidimus prieš ir per rinkimus; ragina vyriausybę tinkamu metu atkreipti dėmesį į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas siekiant patobulinti rinkimų procedūrą, įskaitant rinkėjų sąrašų tvarkymą ir tikslumą; taip pat šiuo požiūriu primena, kad būtina sudaryti tarptautinius standartus atitinkančius rinkėjų sąrašus;

16.  primygtinai ragina vyriausybę atkreipti dėmesį į trūkumus pagalbos įgyvendinimo pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę srityje, pvz., sistemines kontrolės sistemos problemas, nepakankamą institucijų vidaus ir tarpinstitucinį koordinavimą, atsilikimą viešųjų pirkimų srityje, žemą lėšų panaudojimo lygį ir institucijų gebėjimus; ragina pagerinti ES pagalbos ir nacionalinių reformų strategijų sąsają ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšas naudoti daug didesnio masto biudžeto decentralizavimui šalyje atsverti; ragina imtis veiksmų, kad būtų neleidžiama toliau prarasti pagalbą, ir paspartinti programos įgyvendinimą siekiant padidinti ES pagalbos poveikį;

17.  palankiai vertina 2014 m. vasario mėn. priimtą naująją valstybės tarnybos ir darbo valstybinėse įstaigose teisės aktų sistemą, nes tai yra pirmasis žingsnis vieningų, skaidrių ir atskaitingų valstybės valdymo institucijų užtikrinimo linkme; yra susirūpinęs, kad nepaisant pažangos teisėkūros srityje viešojo administravimo institucijos išlieka susiskaidžiusios, politizuotos ir priklausomos nuo politinės įtakos; ryžtingai ragina jas didinti savo profesionalumą ir nepriklausomumą visais lygmenimis; skatina stengtis įgyvendinti šiuos įstatymus tinkamai paisant skaidrumo, nuopelnų ir nešališko atstovavimo principų; ragina vyriausybę priimti viešųjų finansų valdymo reformos programą;

18.  primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti Ohrido pagrindų susitarimą; ragina baigti šio susitarimo įgyvendinimo persvarstymą, kad būtų pateiktos politinės rekomendacijos; itin rekomenduoja Ohrido pagrindų susitarimą laikyti esminiu teisinės valstybės, bendruomenių tarpusavio santykių ir tolesnės decentralizacijos elementu; ryžtingai ragina vystyti vietos valdymą ir skatinti ilgalaikes pasitikėjimo priemones politiniu lygmeniu, pvz., rengti viešąsias diskusijas siekiant paaiškinti Ohrido pagrindų susitarimo naudą; ragina vyriausybę ir kompetentingas vietos valdžios institucijas įgyvendinti integruoto švietimo strategiją ir padidinti tam tikslui skirtą finansavimą; mano, kad svarbu į procesą įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas; rekomenduoja imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti visų bendruomenių etninį, kultūrinį ir kalbinį savitumą;

19.  palankiai vertina aukštą teisės aktų suderinimo su acquis lygį ir dėl išsamių teismų reformų didėjantį teismų efektyvumą ir profesionalumą; tačiau yra susirūpinęs dėl nederamos politinės įtakos kai kuriems teismo procesams ir pabrėžia, kad teisminės institucijos turėtų išlikti nepriklausomos nuo bet kokio parlamentinės ar vykdomosios valdžios išorės spaudimo; pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą teisminių standartų įgyvendinimą laikantis Europos standartų ir geriausios praktikos; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti nuspėjamą teismų sistemą ir visuomenės pasitikėjimą; ragina pagerinti teisingumo kokybę, dažniau naudotis neteisminėmis priemonėmis ir neteisminiu ginčų sprendimu, užtikrinti geresnį strateginį planavimą, daugiau teisių kreiptis į teismą pažeidžiamiems visuomenės nariams ir didesnį profesinių bei pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą stebint teisminių institucijų nepriklausomybę;

20.  pažymi, kad esama teigiamų pokyčių įgyvendinant 2011–2015 m. kovos su korupcija programas ir stiprinant asmeninio ir institucijų sąžiningumo sistemą ir tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą; pažymi, kad dar neišspręstos esminės problemos, susijusios su teisės aktų dėl pinigų plovimo, įskaitant tarpvalstybinius klausimus, įgyvendinimu, nacionalinio rizikos vertinimo atlikimu ir veiklos veiksmingumo didinimu; pakartoja, kad nepriklausoma ir visapusiškai veikianti Valstybinė korupcijos prevencijos komisija turėtų būti svarbiausia kovos su korupcija valstybės institucija; tam, kad būtų pagerintas šios komisijos darbas, ragina kompetentingas institucijas pagerinti teismų ir prokuratūros IT jungtis ir sukurti valstybės tarnautojų centrinį registrą;

21.  ragina veiksmingiau įgyvendinti kovos su korupcija politiką ir teisės aktus, ypač politikos, viešojo administravimo, viešųjų pirkimų ir teisėsaugos srityse, taip pat didinti administracinius gebėjimus; primygtinai ragina šalį sukurti nuosprendžių kovos su korupcija bylose, įskaitant aukšto lygio korupcijos bylas, registravimo sistemą; ragina nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą atskleisti korupcijos atvejus ir remti nepriklausomus ir nešališkus tyrimus ir teismo procesus; ragina prokuratūrą sudaryti sąlygas tinkamai ir laiku ištirti dėl šių klausimų iškeltus ieškinius;

22.  su džiaugsmu pažymi, kad įdiegta teisinė ir institucinė sistema, skirta kovai su organizuotu nusikalstamumu; giria aktyvų šalies vaidmenį vykdant regiono ir tarptautinį bendradarbiavimą, be kita ko, pasitelkiant Eurojustą ir Europolą; palankiai vertina tai, kad buvo sėkmingai atlikta daug policijos operacijų prieš organizuotas nusikalstamas grupes, ypač nutraukiant tarptautinius prekybos narkotikais ir neteisėto migrantų vežimo maršrutus;

23.  smerkia visų formų politinį ir (arba) religinį ekstremizmą ir mano, kad būtina tarpvalstybiniu mastu bendradarbiauti su kitomis Vakarų Balkanų šalimis ir ES valstybėmis narėmis; palankiai vertina baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais išsamiau apibrėžiama ir veika, ir bausmės asmenims, dalyvaujantiems politinio ir (arba) religinio ekstremizmo judėjimuose; griežtai pakartoja, kad, atsižvelgiant į dabartinę tarptautinio terorizmo grėsmę, reikia turėti bendrą aktyvią užsienio, saugumo ir gynybos politikos strategiją; primena, kad įgyvendinant viešąją politiką reikėtų kovoti su visomis ekstremizmo formomis ir kad šiomis aplinkybėmis reikėtų atidžiai vengti bet kokios vienos religinės grupės stigmatizavimo;

24.  apgailestauja, kad kuriant teisės aktus nepakankamai bendradarbiaujama su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešaisiais suinteresuotaisiais subjektais; pažymi, kad toks bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas tikru vyriausybės noru konsultuotis su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais tiek priimant teisės aktus, tiek formuojant politiką; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti didinant visuomenės informuotumą apie stojimo procesą padarydamos jį skaidresnį, atskaitingesnį ir įtraukesnį; ragina vyriausybę padėti plėtoti pilietinę visuomenę ir kaimo vietovėse; ragina vyriausybę pradėti esmines diskusijas su universitetų bendruomene, mokslininkais ir studentais aukštojo mokslo reformos klausimu;

25.  ragina valdžios institucijas iš Serbijos susigrąžinti atitinkamus Jugoslavijos slaptosios tarnybos archyvus; mano, kad skaidrus totalitarinės praeities vertinimas, įskaitant slaptųjų tarnybų archyvų atvėrimą, yra žingsnis į priekį tolesnės demokratizacijos, atskaitomybės ir stiprių institucijų linkme;

26.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad politinis ir finansinis spaudimas nuolat labai mažina žiniasklaidos nepriklausomumą; apgailestauja dėl toliau blogėjančios saviraiškos laisvės padėties, nulėmusios žemiausią užregistruotą spaudos laisvės lygį regione; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad organizacijos „Žurnalistai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indekse šalis nuo 2009 m. užimtos 34-osios vietos 2015 m. nukrito į 117-ąją vietą; su didėjančiu susirūpinimu atkreipia dėmesį į valstybės vykdomą žiniasklaidos kontrolę, įskaitant užsitęsusią priklausomybę nuo valstybės biudžeto, dažnai taikomą vidinę cenzūrą ir menkus profesinius standartus ir etiką; su susirūpinimu pažymi, kad griebiamasi šmeižto politikos ir žiniasklaidos srityje; nors ir pažymi, kad buvo imtasi kai kurių priemonių siekiant atnaujinti vyriausybės ir žiniasklaidos bendruomenės dialogą, apgailestauja, kad įstatymas dėl audiovizualinių paslaugų buvo pakeistas skubos tvarka deramai nepasikonsultavus su žiniasklaidos suinteresuotaisiais subjektais;

27.  primygtinai ragina vyriausybę vykdyti žiniasklaidos pliuralizmą ir nuomonių įvairovę didinančią politiką ir užtikrinti visuomeninio transliuotojo ir žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumą; su susirūpinimu pažymi, kad visuomeninis transliuotojas tiek per rinkimų kampanijas (kaip nurodyta ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ataskaitose), tiek kampanijų nevykdymo laikotarpiu (kaip nurodyta Komisijos pažangos ataskaitoje) teikė itin šališką informaciją valdančiųjų partijų naudai; palankiai vertina tai, kad vyriausybė viešai paskelbė duomenis apie vyriausybės reklamą; tačiau ragina vyriausybę padidinti kriterijų, naudojamų skiriant lėšas, skaidrumą; itin rekomenduoja Komisijai būti aktyvesnei stebint politinius pokyčius ir konsultuojant dėl jų, taip pat skatinant visų žiniasklaidos subjektų dialogą;

28.  primena vyriausybei ir politinėms partijoms jų įsipareigojimą kurti integracijos ir tolerancijos kultūrą; ragina suderinti kovos su diskriminacija įstatymą su acquis, nes pagal šį įstatymą nedraudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos; smerkia bet kokią prievartą, nukreiptą prieš LGBTI bendruomenę ir ragina išpuolių vykdytojus, įskaitant smurtinių išpuolių prieš LGBTI paramos centrą Skopjėje vykdytojus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pabrėžia, kad reikia kovoti su išankstinėmis nuostatomis romų atžvilgiu ir jų diskriminacija ir imtis tolesnių priemonių jų padėčiai gerinti, visų pirma aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo srityse; ragina valdžios institucijas užtikrinti lyčių aspekto taikymą visose politikos srityse, siekiant vyrų ir moterų lygybės; dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl toliau gyvuojančių lyčių stereotipų visuomenėje ir dėl smurto šeimoje; ragina vyriausybę imtis struktūrinės lyčių nelygybės ir darbo užmokesčio skirtumo ekonomikos, politikos ir socialinėje srityse klausimų; ragina Komisiją įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą per stojimo procesą pirmenybę teikti Užimtumo ir socialinės politikos skyriui ir vykdant aukšto lygio dialogą su šia šalimi stojimo klausimais pradėti iniciatyvą šiuo klausimu;

29.  tebėra susirūpinęs dėl aukšto vaikų skurdo lygio ir nepakankamų institucijų, atsakingų už šios srities politikos ir strateginių veiksmų įgyvendinimą, pajėgumų; primygtinai ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendinta persvarstyta nacionalinė strategija dėl skurdo ir socialinės atskirties panaikinimo; primygtinai ragina daugiau dėmesio skirti siekiui užtikrinti, kad visi vaikai turėtų teisę teisingai ir veiksmingai kreiptis į teismą; pabrėžia, kad vyriausybė turi papildomai stengtis remti neįgalius ir romų bendruomenei priklausančius vaikus; ragina dėti daugiau pastangų vaikų sveikatai ir mitybai pagerinti, itin daug dėmesio skiriant romų vaikams;

30.  palankiai vertina tai, kad šalis ir toliau yra regiono lyderė sudarant sąlygas verslui, ir tai, kad pagerėjo jos rezultatai Pasaulio banko reitinge: iš 31-osios vietos 2013 m. ji pakilo į 30-ąją 2014 m.; tačiau pažymi, kad sudėtingos sutarčių vykdymo užtikrinimo sąlygos ir dažni teisiniai pokyčiai be atitinkamo konsultavimo kelia rimtų problemų verslo aplinkai; kartu pabrėžia, kaip svarbu daryti pažangą darbo teisės srityje ir stiprinti socialinį dialogą; pabrėžia būtinybę toliau gerinti verslo aplinką remiant MVĮ, mažinant regioninius skirtumus ir susiejant MTTP įstaigas su verslo ir užimtumo sektoriais;

31.  palankiai vertina tai, kad tiesioginių užsienio investicijų srautai išliko stabilūs ir kad jie sudarė sąlygas labiau paįvairinti eksportą; pažymi, kad 80 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų sulaukta iš ES įmonių ir kad toliau didėjo prekybos prekėmis ir paslaugomis su ES srautai; pakartoja, kaip svarbu pritraukti užsienio investicijas, ir mano, kad vėluojantis stojimo į ES procesas gali būti ekonominės integracijos stiprinimo kliūtis; pripažįsta, kad reikia didinti valstybės pajamas ir kurti darbo vietas didelio našumo sektoriuose, nes bendra ekonomikos struktūra tebėra sutelkta į mažo našumo veiklą; pabrėžia, kad visos tarptautinėms finansinėms zonoms taikomos taisyklės turėtų būti suderintos su acquis ir tarptautiniais reikalavimais;

32.  palankiai vertina bendro nedarbo lygio sumažėjimą nuo 29,9 proc. 2013 m. pirmąjį ketvirtį iki 27,9 proc. 2014 m. trečiąjį ketvirtį; ragina vyriausybę atnaujinti savo pastangas siekiant toliau mažinti struktūrinį ir ilgalaikį nedarbą, ypač jaunimo (jo nedarbo lygis yra didesnis kaip 50 proc.) ir pažeidžiamų asmenų, įskaitant romus; ragina priimti reformas siekiant padidinti darbo jėgos aktyvumą ir judumą, taip pat sumažinti didelį neformalųjį sektorių, kuris ir toliau trukdo konkurencijai; yra susirūpinęs, kad darbo jėgos švietimo ir mokymo lygis neretai neatitinka tikrųjų ekonomikos poreikių ir kad todėl daug jaunų kvalifikuotų darbuotojų priversti emigruoti, nes šalyje sunku rasti tinkamų galimybių įsidarbinti; reiškia susirūpinimą dėl neseniai priimtų teisės aktų pakeitimų, kuriuose ginčijama teisė streikuoti, ir ragina valdžios institucijas juos persvarstyti pagal TDO standartus;

33.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imtasi moterų nedarbo lygiui mažinti, tačiau ragina vyriausybę nuveikti daugiau, nes moterų nedarbo lygis vis dar yra daug aukštesnis už ES vidurkį;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir atitinkamomis suinteresuotomis šalimis, reikia dėti daug pastangų aplinkos srityje, visų pirma oro ir vandens kokybės, gamtos apsaugos ir atliekų tvarkymo srityse; yra susirūpinęs dėl oro ir vandens taršos; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į didelę kenksmingų dalelių koncentraciją, kuri kelis kartus viršija leidžiamą ribą, ypač Skopjėje, Tetove, Bitoloje, Kičeve ir Kavadarcyje; ragina kompetentingas institucijas didinti savo tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant greičiau įgyvendinti susijusius teisės aktus ir skirti pakankamai lėšų investicijoms į infrastruktūras, pvz., į nuotekų valymo įrenginius;

35.  apgailestauja, kad nepasiekti 2013 m. energetikos tikslai, visų pirma susiję su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimu; šiuo požiūriu ragina patvirtinti atitinkamus veiksmų planus ir juos suderinti su ES kovos su klimato kaita politika;

36.  palankiai vertina tai, kad šalis išliko aktyvi ir konstruktyvi vykdant regioninį bendradarbiavimą ir kad ji neturi neišspręstų problemų dėl sienų su kaimynais; palankiai vertina būsimą šalies pirmininkavimą Vidurio Europos iniciatyvai; ragina vyriausybę padidinti bendrą darnos su BUSP deklaracijomis ir sprendimais lygį; pabrėžia, kaip svarbu palaipsniui derinti šalies ir ES užsienio politikos pozicijas;

37.  palankiai vertina pažangą tiesiant šalį su Bulgarija sujungsiančią geležinkelio liniją, kuri leis palaikyti geresnius ekonominius ir socialinius santykius, ir pasiryžimą užbaigti jos tiesimą;

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.


2014 m. Serbijos pažangos ataskaita
PDF 251kWORD 106k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. Serbijos pažangos ataskaitos (2014/2949(RSP))
P8_TA(2015)0065B8-0213/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/213/EB dėl Europos partnerystės su Serbija principų, prioritetų ir sąlygų, panaikinantį Sprendimą 2006/56/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos sąjungoje (SEC(2011)1208),

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę dėl vienašališkos Kosovo nepriklausomybės deklaracijos suderinamumo su tarptautine teise klausimo ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/64/298, kuria pripažįstamas nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas padėti plėtoti Belgrado ir Prištinos dialogą,

–  atsižvelgdamas į antrojo ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdžio, vykusio 2014 m. lapkričio 26–27 d., deklaraciją ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos parengtą Serbijos 2014 m. pažangos ataskaitą (SWD(2014)0302),

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų tarybos 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Serbijos 2013 m. pažangos ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas savo į 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją „Serbija: karo nusikaltimais kaltinamo V. Šešeljo byla“(3),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinio pranešėjo Serbijos klausimais David McAllister atliktą darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Serbija; kadangi pirmoji tarpvyriausybinė konferencija įvyko 2014 m. sausio 21 d.;

B.  kadangi Komisija savo 2014 m. Serbijos pažangos ataskaitoje praneša apie Serbijos padarytą pažangą siekiant Europos integracijos ir pateikia jos pastangų įvykdyti Kopenhagos kriterijus bei stabilizacijos ir asociacijos proceso sąlygas vertinimą;

C.  kadangi Serbija, kaip kiekviena narystės ES siekianti šalis, turi būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus atsižvelgiant į jos nuopelnus šiuos kriterijus vykdant, įgyvendinant ir jų laikantis ir kadangi būtinų reformų įgyvendinimo sparta ir kokybė lemia prisijungimo tvarkaraštį;

D.  kadangi ES plėtros politikoje svarbiausia laikytis teisinės valstybės principo;

E.  kadangi Komisija pabrėžė, kad būtina stiprinti ekonomikos valdymą, teisinės valstybės principą ir viešojo administravimo gebėjimus visose Vakarų Balkanų šalyse;

F.  kadangi Serbija ėmėsi svarbių veiksmų siekdama normalizuoti santykius su Kosovu ir dėl to 2013 m. balandžio 19 d. buvo pasirašytas Pirmasis susitarimas dėl santykių normalizavimo principų; kadangi skubiai reikalingi tolesni veiksmai, siekiant išspręsti visas šių dviejų valstybių tarpusavio problemas;

G.  kadangi sėkmingai bet kurios valstybės Europos integracijai yra būtini geri kaimyniški santykiai ir kadangi pagal derybų programą dvišaliai klausimai stojimo procese turėtų būti sprendžiami konstruktyviai ir kaimyniškai, atsižvelgiant į bendrus ES interesus ir vertybes; kadangi buvo žengti svarbūs žingsniai istoriniame Serbijos ir jos kaimyninių šalių susitaikymo procese;

H.  kadangi turi būti visiškai užtikrintas mažumų apsaugos teisinės sistemos įgyvendinimas, visų pirma švietimo, kalbos vartojimo ir galimybės naudotis žiniasklaidos ir religinėmis paslaugomis gimtąja kalba srityse;

I.  kadangi 2015 m. Serbijai pirmininkaujant ESBO vyksta konfliktas Rytų Ukrainoje, taip pat šiais metais ESBO švenčia 40 metų sukaktį po Helsinkio baigiamojo akto priėmimo;

1.  palankiai vertina tai, kad per 2014 m. sausio 21 d. ES ir Serbijos tarpvyriausybinę konferenciją oficialiai pradėtos stojimo derybos, ir aukštą Serbijos vyriausybės pademonstruotą pasirengimo ir įsipareigojimų lygį vykdant ES acquis peržiūrą;

2.  palankiai vertina tai, kad buvo surengti išankstiniai parlamento rinkimai, kuriuos teigiamai įvertino tarptautiniai stebėtojai; ragina valdžios institucijas visapusiškai atsižvelgti į paskutinės ir prieš ją buvusios ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas;

3.  pabrėžia, kad svarbu tęsti ir gerinti ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) įgyvendinimą; pabrėžia, kad SAS yra bendras pagrindas, kuriuo remdamosi Serbija ir ES gali intensyvinti bendradarbiavimą;

4.  palankiai vertina Serbijos vyriausybės pademonstruotą įsipareigojimą vykdyti Europos integracijos procesą ir ragina Serbiją ryžtingai ir be užuolankų imtis sisteminių ir socialinių bei ekonominių reformų; pabrėžia, kad kruopštus teisės aktų ir politikos priemonių įgyvendinimas ir toliau yra pagrindinis sėkmingo integracijos proceso rodiklis; ragina Serbiją pagerinti naujų teisės aktų ir politikos priemonių planavimą, koordinavimą ir įgyvendinimo stebėseną; pabrėžia, kad būtina gerinti stojimo proceso skaidrumą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą; pabrėžia, kad Serbija turi padaryti didesnę pažangą savo prioritetinėje reformų srityje – teisinės valstybės srityje;

5.  ragina užtikrinti, kad derybos dėl skyrių būtų pradedamos atsižvelgiant ne tik į techninio lygmens pokyčius, bet ir į politinį Serbijos ir ES santykių kontekstą; pabrėžia, kad derybos dėl 23-io (Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24-o (Teisingumas, laisvė ir saugumas) skyrių turi būti pradėtos ankstyvuoju derybų etapu; pabrėžia, kad turėtų būti aiškiai apibrėžtas 35-as ES acquis skyrius dėl santykių su Kosovu; pabrėžia, kad pagal derybų programą numatyti kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar labai vėluojama daryti pažangą įgyvendinant vieną skyrių palyginti su bendra derybų pažanga, kad Komisija galėtų rekomenduoti atidėti kitų derybų skyrių pradžią arba pabaigą;

6.  pažymi, kad neseniai paskelbtoje Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, jog finansavimas pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir kiti paramos būdai padėjo Serbijai įgyvendinti socialines ir ekonomines reformas ir pagerinti valstybės finansų valdymą; vis dėlto pažymi, kad stipriai vėluojama įgyvendinti teismų sistemos reformas; ragina Serbiją taikyti ES acquis valstybės pagalbos teikimo srityje; palankiai vertina, kaip pažymėjo Audito Rūmai, apskritai veiksmingai panaudojamą ES finansinę ir nefinansinę pagalbą ir ragina valdžios institucijas remtis gera valdymo patirtimi ir spręsti likusius projektų kūrimo, įgyvendinimo ir tvarumo trūkumus; ragina Komisiją efektyviai ir skaidriai tęsti savo paramą Serbijai pagal pasirengimo narystei pagalbos priemonių programą;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad dauguma įstatymų priimama taikant skubos procedūrą, dėl to ne visada galima pakankamai pasikonsultuoti su suinteresuotaisiais subjektais ir plačiąja visuomene;

8.  pažymi, kad 2014 m. gegužės mėn. Serbiją ištikę potvyniai padarė daug žalos gyventojams ir neigiamai paveikė ekonomiką; reiškia užuojautą aukų artimiesiems; palankiai vertina tai, kad, Serbijai paprašius, ES ir atskiros valstybės narės nedelsdamos suteikė didelę pagalbą, ėmėsi gelbėjimo veiksmų ir 2014 m. liepos mėn. surengė paramos teikėjų konferenciją; pabrėžia, kad Komisija pakvietė Serbiją prisijungti prie ES civilinės saugos mechanizmo, ir palankiai vertina tai, kad 2014 m. spalio 16 d. Serbija pareiškė norą tą padaryti;

9.  palankiai vertina 2013 m. balandžio 19 d. vykstant Serbijos ir Kosovo ministrų pirmininkų aukšto lygio dialogui pasiektą Pirmąjį susitarimą dėl santykių normalizavimo principų; palankiai vertina Serbijos prisiimtus įsipareigojimus normalizavimo procese su Kosovu ir primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas konstruktyviai dalyvauti šiame procese, taip pat plėtoti gerus kaimyniškus santykius, kurie gali būti naudingi ir Serbijai, ir Kosovui; pažymi, kad bendras derybų tempas sumažėjo, be kita ko, dėl Serbijoje ir Kosove surengtų išankstinių rinkimų; palankiai vertina tai, kad suformuota nauja Kosovo vyriausybė, nes tai svarbus žingsnis siekiant atnaujinti 2015 m. vasario 9 d. pradėtą aukšto lygio dialogą, kurio metu buvo pasiektas susitarimas dėl teisminių institucijų Mitrovicoje, ir šiuo atžvilgiu taip pat palankiai vertina konstruktyvų Serbijos vyriausybės vaidmenį skatinant išrinktus Serbijos mažumų atstovus dalyvauti ir prisiimti atsakomybę naujoje koalicinėje vyriausybėje Prištinoje; ragina Serbiją ir Kosovą tęsti jau pasiektų susitarimų visapusišką įgyvendinimą gera valia ir deramu laiku ir ragina ES atlikti susitarimo šalių veiklos vykdant savo įsipareigojimus vertinimą; ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas toliau normalizuoti tarpusavio santykius; ragina abi šalis toliau dėti pastangas siekiant suartinti etnines albanų ir serbų bendruomenes; pabrėžia, kad pagal derybų programos 35 skyrių reikalaujama daryti santykių su Kosovu normalizavimo pažangą lygiagrečiai su derybų pažanga apskritai; pabrėžia, kad derybos dėl 35 skyriaus turėtų būti pradėtos ankstyvame derybų etape; mano, kad visiškas Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimas palengvintų Serbijos įstojimą į ES;

10.  ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas aktyviau bendradarbiauti siekiant pažaboti ir nuginkluoti nusikalstamus tinklus, kurie kontroliuoja, išnaudoja ir neteisėtai iš Kosovo per Serbiją veža nelegalius migrantus į kai kurias ES valstybes nares;

11.  ragina Serbiją dėti daugiau pastangų derinant savo užsienio ir saugumo politiką su atitinkama ES politika, įskaitant politiką dėl Rusijos; apgailestauja, kad pati Serbija, kai buvo paraginta, neprisijungė prie Tarybos sprendimų, kuriais nustatomos ribojamosios priemonės, nukreiptos prieš Rusiją, tačiau atsižvelgia į tradiciškai stiprius ekonominius, socialinius ir kultūrinius šių dviejų valstybių ryšius; mano, kad Serbija gali atlikti labai svarbų vaidmenį ES ir Rusijos santykiuose; palankiai vertina aktyvų Serbijos dalyvavimą tarptautinėse taikos palaikymo operacijose; atkreipia dėmesį į tai, kad Serbija pagarbiai priėmė kelis asmenis, kuriems taikomas ES draudimas išduoti vizą, ir rengia karines pratybas su Rusijos kariuomene;

12.  palankiai vertina Serbijos pirmininkavimą ESBO 2015 m. ir jos prioritetus; pažymi, kad Serbija, kaip ESBO pirmininkaujanti valstybė, yra pasiryžusi paremti visas priemones, kad būtų dedama daugiau pastangų siekiant taikiai spręsti ESBO zonoje esančius konfliktus; ragina Serbiją pasinaudoti savo pirmininkavimo teise ir prisidėti prie padėties Rytų Ukrainoje stabilizavimo, atliekant tarpininko vaidmenį; be to, pripažįsta Serbijos pasirengimą toliau skatinti regionų bendradarbiavimą; ragina Serbiją, kaip dabartinę ESBO pirmininkaujančią valstybę, padėti atkurti ESBO kaip visapusę Europos saugumo problemų sprendimo platformą;

13.  ragina Serbiją toliau bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), stiprinti karo nusikaltimų šalyje teismo procesus ir toliau dėti daugiau pastangų vykdant regionų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nedelsiant priimti išsamius teisės aktus ir politiką, skirtus liudytojų apsaugai, ir užtikrinti aukų ir jų šeimų teisę į kompensaciją; dar kartą reiškia paramą REKOM iniciatyvai;

14.  ragina Serbiją, siekiant susitaikymo ir gerų kaimyninių santykių, svarstyti savo įstatymą dėl karo nusikaltimų teismo procesų organizavimo ir valstybės institucijų kompetencijų bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis ir Komisija;

15.  ragina Serbiją stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir stiprinti pastangas ieškant dingusių asmenų bei dalytis visais susijusiais duomenimis; šiuo tikslu ragina Serbijos valdžios institucijas atverti Jugoslavijos liaudies armijos archyvus, kad būtų nustatyta tiesa apie tragiškus praeities įvykius ir surinkta informacija; taip pat ragina valdžios institucijas atverti tuos archyvus, kurie susiję su buvusios Jugoslavijos respublikomis, ir užtikrinti geresnę skaidrią prieigą prie jų ir galimybę susipažinti su buvusios žvalgybos tarnybos (UDBA) dokumentais, taip pat grąžinti juos atitinkamoms vyriausybėms;

16.  palankiai vertina tai, kad, remiant Tarptautinei dingusių be žinios asmenų komisijai, buvo pasirašyta deklaracija dėl valstybės vaidmens ieškant dėl ginkluoto konflikto ir žmogaus teisių pažeidimų dingusių asmenų; pažymi, kad reikia stiprinti pastangas surasti dingusius asmenis ir nustatyti jų tapatybes, taip pat nustatyti Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Kosovo karų masinių kapaviečių vietas ir užtikrinti aukų šeimų teisę sužinoti apie jų dingusių šeimos narių likimą;

17.  palankiai vertina Serbijos vyriausybės konstruktyvų požiūrį į santykius su kaimyninėmis šalimis, nes tai padėjo pasiekti esminės pažangos kalbant ir apie regionų bendradarbiavimą, ir apie glaudesnius ryšius su ES; ragina Serbiją dar glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir inicijuoti tolesnius veiksmus dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kad, inter alia, būtų pagerinta pasienio regionų ir mažumų gyvenamų teritorijų ekonominė plėtra; pabrėžia, kad svarbu pagal susitaikymo programą skatinti jaunimo mainų ir bendravimo politiką; apskritai palankiai vertina tai, kad Serbija laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų, ir tai, kad ji toliau vysto dvišalius santykius su kaimyninėmis šalimis; dar kartą pakartoja itin didelę susitaikymo svarbą; ragina Serbiją visiškai įgyvendinti dvišalius susitarimus su kaimyninėmis šalimis ir pragmatiškai spręsti neišspręstus dvišalius klausimus; palankiai vertina 2014 m. lapkričio 10 d. Belgrade įvykusį Serbijos ir Albanijos ministrų pirmininkų susitikimą; ragina Serbiją aktyviai remti Bosnijos ir Hercegovinos pažangą siekiant Europos integracijos ir konstruktyviai prie jos prisidėti; taip pat palankiai vertina tai, kad Serbija toliau aktyviai dalyvauja regiono iniciatyvose, pvz., Pietryčių Europos bendradarbiavimo procese (angl. SEECP);

18.  pabrėžia esminį Serbijos parlamento ir pilietinės visuomenės vaidmenį stojimo derybų procese; palankiai vertina tai, kad 2014 m. birželio 4 d. Parlamentas priėmė sprendimą reglamentuojantį derybų pozicijos pasiūlymų svarstymo procedūrą per stojimo derybas; palankiai vertina tai, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. buvo priimtos pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo į reglamentuojamųjų aktų priėmimo procesą gairės ir ragina labiau įtraukti visuomenę į integracijos procesą; ragina vyriausybę susilaikyti nuo prieš ES nukreiptos retorikos ir reguliariai kalbėtis bei rengti viešas konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrintas visiškas derybų skaidrumas ir būtų pateikta visa informacija konstruktyviems debatams apie ES veikimą ir narystę joje;

19.  džiaugiasi nepriklausomų reguliavimo institucijų darbu ir jų indėliu gerinant teisinę sistemą ir valstybės institucijų atskaitomybę; pabrėžia, kad valstybės institucijos turi veikti skaidriai ir atskaitingai; remia nepriklausomų valstybės institucijų, pvz., ombudsmeno, visuomenei svarbios informacijos komisaro ir kitų, veiklą; ragina valstybės institucijas ginti šių tarnybų nepriklausomumą ir visapusiškai bendradarbiauti su jomis, kai šios vykdo savo įgaliojimus; mano, kad valdžios institucijos turėtų suteikti joms visus jų darbui reikalingus finansinius ir administracinius išteklius; pabrėžia, kad reikia tinkamai atsižvelgti į jų rekomendacijas ir visapusiškai gerbti jų nepriklausomumą;

20.  smerkia tai, kad vyriausybės ministrai viešai ir nepagrįstai kaltina ombudsmeną, pabrėžia, kad ombudsmenas vaidina pagrindinį vaidmenį vyriausybės stabdžių ir atsvarų sistemoje ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų išsaugotas ombudsmeno nepriklausomumas ir patikimumas; ragina valdžios institucijas suteikti visapusišką politinę ir administracinę paramą ombudsmeno darbui ir siekiant išsaugoti jo teisę prašyti pateikti oficialius dokumentus remiantis visuomenės informavimo įstatymu;

21.  pabrėžia, kad Serbija ratifikavo pagrindines TDO konvencijas darbo teisių srityje, taip pat persvarstytą Europos socialinę chartiją; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant konstitucinių garantijų, darbo ir profesinių sąjungų teisės vis dar ribotos, ir ragina Serbiją toliau stiprinti šias teises; pažymi, kad norint užtikrinti aiškumą, reikalingos papildomos profesines sąjungas reglamentuojančios procedūros; pažymi, kad yra tik kelios sektorių kolektyvinės sutartys, kelių jų galiojimas yra pasibaigęs ir jas reikia atnaujinti; yra susirūpinęs, kad socialinis dialogas tebėra silpnas ir kad su socialiniais partneriais nesikonsultuojama nuolat; ragina toliau imtis veiksmų stiprinant socialinį dialogą ir šių veikėjų patariamąjį vaidmenį rengiant teisės aktus;

22.  pakartoja žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių propagavimo, apsaugos ir įgyvendinimo visais Serbijos visuomenės lygmenimis svarbą, užkertant kelią bet kokiai diskriminacijai ir laikantis ES bei tarptautinių standartų; pažymi, kad 2014 m. spalio 2 d. buvo patvirtintas kovos su diskriminacija strategijos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame raginama gerbti moteris, neįgaliuosius, lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis ir visas mažumas – nacionalines, etnines, seksualines – ir užtikrinti jų teises; ragina Serbijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas lygiavertis moterų dalyvavimas politiniame ir viešajame gyvenime; atkreipia dėmesį į tai, kad administraciniai gebėjimai lyčių lygybės srityje tebėra silpni, ir primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų šiuo klausimu; palankiai vertina Serbijos vyriausybės sprendimą leisti organizuoti gėjų eitynes, kurios įvyko 2014 m. rugsėjo 28 d. Belgrade be jokių didesnių incidentų, ir džiaugiasi vyriausybės palaikymu ir tuo, kad policija sudarė tam palankias sąlygas;

23.  džiaugiasi, kad buvo įsteigta Nacionalinė vaiko teisių taryba ir ragina šią instituciją visapusiškai išnaudoti savo įgaliojimus, kad pirmenybė vaikų teisėms būtų deramai atspindėta Serbijos vyriausybės veiksmų planuose, kuriuos ji rengia vykdydama stojimo procesą;

24.  pažymi, kad buvo imtasi veiksmų siekiant įgyvendinti 2013–2018 m. laikotarpio teismų sistemos reformos strategiją ir veiksmų planą; palankiai vertina tai, kad buvo priimtos teisėjų ir prokurorų darbo vertinimo taisyklės; pabrėžia, kad nepaprastai svarbios nepriklausomos teisminės institucijos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užbaigti teisminių institucijų reformą siekiant užtikrinti visišką teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą ir nešališkumą; ragina valdžios institucijas nevilkinti įstatymo dėl teisinės pagalbos projekto priėmimo, užtikrinant, kad pažeidžiamiausiems piliečiams nebūtų užkirstos galimybės gauti nemokamas teisinės pagalbos paslaugas; pabrėžia, kad svarbu išspręsti piktnaudžiavimo tarnyba bylų problemą, ir reiškia susirūpinimą dėl masinio šių bylų perkvalifikavimo; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą reikia konstitucinių reformų;

25.  palankiai vertina stiprų politinį postūmį kovoti su korupcija ir tai, kad toliau įgyvendinamos Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijos; palankiai vertina tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. Serbijos parlamentas priėmė įstatymą dėl informatorių apsaugos; palankiai vertina tai, kad atliekama keletas tyrimų aukšto lygio bylose ir kad buvo pasistengta pagerinti koordinavimą; pabrėžia, kad reikia didelių pastangų siekiant sustiprinti kovos su korupcija teisinę sistemą ir užtikrinti visapusišką jos vykdymą, taip pat paremti reformas atitinkamais ištekliais; pabrėžia, kad informacijos apie vykstančius tyrimus nutekėjimas į žiniasklaidą pažeidžiant nekaltumo prezumpciją kelia rimtą susirūpinimą ir turėtų būti ištirtas, išnagrinėtas teismine tvarka ir pašalintas laikantis įstatymų; taip pat smerkia žiniasklaidos arba politinių partijų daromą spaudimą nepriklausomoms kovos su korupcija institucijoms ir šiuo atžvilgiu mano, kad reikėtų stiprinti kovos su korupcija agentūros įgaliojimus ir išteklius; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokios praktikos gali reikšmingai sulėtėti stojimo derybų eiga; ragina imtis daugiau veiksmų, kad būtų apsaugotas teismų sistemos nepriklausomumas ir sąžiningumas;

26.  pažymi, kad regione plačiai paplitusi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, o tai taip pat yra kliūtis Serbijos demokratiniam, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; mano, kad regioninė strategija ir glaudesnis visų regiono šalių bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant veiksmingiau spręsti šiuos klausimus;

27.  susirūpinęs pažymi, kad politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimui trūksta skaidrumo, todėl kyla didelis korupcijos pavojus; pabrėžia, kad politinių partijų finansavimas turi būti skaidrus ir atitikti aukščiausius tarptautinius standartus;

28.  palankiai vertina tai, kad buvo priimtas įstatymas dėl visuomenės informavimo ir žiniasklaidos, įstatymas dėl elektroninės žiniasklaidos ir įstatymas dėl valstybinio transliuotojo, ir ragina juos nedelsiant įgyvendinti; pabrėžia, kad įgyvendinant naują žiniasklaidos teisės aktų paketą, turėtų būti užtikrintas ir visuomeninio transliuotojo vykdomų transliacijų tautinių mažumų kalbomis tvarumas, taip pat valstybinių transliuotojų bei regioninės ir vietinės žiniasklaidos tvarumas ir finansinis stabilumas; reiškia susirūpinimą dėl blogėjančių sąlygų visapusiškai pasinaudoti saviraiškos laisve Serbijoje ir pabrėžia, kad reikia visiško skaidrumo žiniasklaidos nuosavybės srityje; reiškia susirūpinimą dėl spaudimo ir grasinimų žurnalistams, dėl kurių padidėja vidinė cenzūra, ir primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas imtis veiksmų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn; susirūpinęs pažymi, kad politinis spaudimas mažina spaudos nepriklausomumą; pakartoja, kad žiniasklaidos laisvė yra viena iš pagrindinių ES vertybių; ragina Serbijos valdžios institucijas sukurti žiniasklaidai palankią aplinką, kurioje būtų gerbiama žodžio ir žiniasklaidos laisvė;

29.  ragina Serbijos vyriausybę visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti įstatymą dėl reabilitacijos; taip pat siūlo jai toliau keisti įstatymą dėl restitucijos, kad panaikintų visas procedūrines ir teisines kliūtis dėl restitucijos natūra;

30.  palankiai vertina 2014 m. spalio 26 d. rinkimus į tautinių mažumų tarybas; pabrėžia tautinių mažumų tarybų svarbą užtikrinant tautinių mažumų teises ir ragina Serbiją užtikrinti, kad vykdant teisės aktų suderinimą su Serbijos konstitucinio teismo sprendimu būtų išlaikytas įgytų teisių ir gebėjimų lygis, taip pat atitinkamas ir patikrinamas jų finansavimas; ragina Serbiją užtikrinti šalyje nuoseklų teisės aktų dėl mažumų apsaugos įgyvendinimą, be kita ko, tokiose srityse kaip švietimas, kalbų vartojimas ir galimybė naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir religinėmis paslaugomis mažumų kalbomis, ir tinkamą atstovavimą tautinėms mažumoms viešojo administravimo, vietos ir regionų institucijose bei nacionaliniame parlamente; remia Serbijos įsipareigojimą parengti konkretaus veiksmų plano dėl tautinių mažumų padėties projektą pagal derybų 23 skyriaus veiksmų plano programą; ragina Serbijos valdžios institucijas imtis tolesnių priemonių siekiant pagerinti romų padėtį, ypač kiek tai susiję su švietimu, būstu ir užimtumu; primygtinai ragina vyriausybę šviesti romų gyventojus apie piliečių teises ir pasiūlyti vienodą saugumo užtikrinimą romams; pabrėžia, kad svarbu skatinti romus dalyvauti viešajame gyvenime; ragina Serbijos valdžios institucijas pagerinti romų integracijos politikos ir veiksmų nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu planavimą, koordinavimą ir įgyvendinimo stebėseną;

31.  pabrėžia, kad svarbu grąžinti komunistinio režimo iš mažumų bažnyčių ir religinių bendruomenių konfiskuotą turtą; pabrėžia valstybės vaidmenį kuriant nešališką politiką istorinių šalies bažnyčių, įskaitant ir mažumoms priklausančias bažnyčias, atžvilgiu; pabrėžia, kad neįvykdžius tokio grąžinimo, neįmanoma garantuoti religijos laisvės;

32.  pažymi, kad Vojvodinos kultūrinė įvairovė taip pat prisideda prie Serbijos tapatybės ir kad labai svarbi yra jos mažumų apsauga ir palaikymas bei ištisus šimtmečius čia gyvavusios tautybių įvairovės palaikymas ir skatinimas; ragina išlaikyti daugiakalbystę ir kultūrinę įvairovę; taip pat pabrėžia, kad Vojvodinos autonomija neturėtų būti silpninama, ir primena vyriausybei, kad ji daugiau neatidėliodama pateiktų įstatymą dėl autonominės Vojvodinos provincijos kompetencijų ir finansavimo;

33.  atsižvelgdamas į Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (angl. EGTC) svarbą tolesniam ES valstybių narių ir jų kaimyninių valstybių tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimui, ragina Serbijos vyriausybę užtikrinti reikiamą teisinį pagrindą, kad Serbija galėtų dalyvauti EGTC;

34.  palankiai vertina naują viešojo administravimo reformos strategiją, Viešojo administravimo ir vietos savivaldos ministerijos įsteigimą, taip pat padidėjusį dėmesį politikos planavimui ir koordinavimui įsteigus Viešųjų strategijų sekretoriatą, kaip teigiamą žingsnį siekiant veiksmingesnio viešojo administravimo; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamai skaidraus valstybės tarnautojų samdymo ir administracinių bei valdymo gebėjimų vietos lygmeniu; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti skaidrų ir nuopelnais pagrįstą valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų skyrimo ir paaukštinimo pareigose procesą;

35.  ragina Serbijos valdžios institucijas visoje šalyje imtis struktūrinių ekonomikos reformų siekiant skatinti ekonomikos augimą, gerinti verslo ir investicijų aplinką, užtikrinti subalansuotą socialinį ir ekonominį vystymąsi visuose regionuose, kovoti su dideliu nedarbu ir skurdu, atlikti fiskalinį konsolidavimą ir kovoti su korupcija, kuri vis dar yra pagrindinė grėsmė verslo aplinkai; susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį jaunimo nedarbo lygį ir primygtinai ragina vyriausybę spręsti šią problemą užtikrinant jaunimui atitinkamas galimybes ir darbo rinkos poreikius atitinkantį išsilavinimą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti prieinamą švietimo sistemą, numatant jauniems žmonėms galimybes dirbti ir mokytis, ir dalyvauti Europos studijų programose, pvz., programoje „Erasmus“; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas darbo įstatymas, bankroto įstatymas, privatizavimo įstatymas ir įstatymas dėl planavimo ir statybų, kurie sudaro teisinę sistemą struktūrinėms reformoms ir padeda gerinti verslo aplinką;

36.  ragina gerinti verslo aplinką įgyvendinant suplanuotas struktūrines reformas šioje srityje, stiprinant teisinę sistemą ir užtikrinant vienodą įstatymo taikymą; atkakliai tvirtina, kad reikia nedelsiant panaikinti administracines kliūtis užsiimti verslu, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir pabrėžia, kad itin svarbu reorganizuoti valstybines įmones, nepažeidžiant darbuotojų teisių ir atsižvelgiant į darbo vietų valstybiniame sektoriuje svarbą Serbijos gyventojams ir jų gerovei, tai pat atsižvelgiant į jų priklausymą nuo būtinųjų viešųjų paslaugų;

37.  atkreipia dėmesį į darbą, atliktą iš dalies keičiant baudžiamąjį kodeksą; vis dėlto pažymi, kad, priėmus pakeitimus, privačiajame sektoriuje ir toliau vyrauja teisinis neapibrėžtumas; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl naujo 234 straipsnio dėl piktnaudžiavimo atsakingomis pareigomis nuostatų, nes vis dar paliekama erdvės savavališkai interpretacijai; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma ankstesnių su piktnaudžiavimu tarnyba susijusių bylų deramai neperžiūrėjus masiškai buvo perkvalifikuotos į piktnaudžiavimo atsakingomis pareigomis bylas, todėl ragina nepriklausomai ir kruopščiai peržiūrėti perkvalifikuotas bylas, kad būtų galima nedelsiant nutraukti nepagrįstą ilgalaikį baudžiamąjį persekiojimą;

38.  sveikina Serbiją suorganizavus Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos aukščiausiojo lygio susitikimą Belgrade; palankiai vertina planus dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir tikisi, kad jis atitiks Europos standartus; atkreipia dėmesį į pradinius per aukščiausiojo lygio susitikimą priimtus susitarimus dėl su energetika ir infrastruktūra susijusių projektų ir primena Serbijai bei kitoms šio regiono šalims, kad šiuose projektuose turėtų būti atsižvelgta į ilgalaikius ES politikos tikslus;

39.  pažymi, kad parengiamųjų energetikos srities darbų pažanga nėra didelė; pabrėžia, kad Serbija turi labiau stengtis suderinti energetikos srities aktus su acquis, ypač siekiant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų ir neleidžiant skirti valstybės pagalbos lignito sektoriui, ir pirmiausia pasiekti atsiejimo dujų sektoriuje ir restruktūrizuoti valstybės dujų įmones; ragina Komisiją remti Serbijos vyriausybės pastangas sumažinti šalies priklausomybę nuo importuojamos energijos didinant energijos išteklių įvairovę; ragina Serbiją inicijuoti siūlomos energetikos strategijos peržiūrą; ragina vyriausybę stiprinti pastangas atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, ypač atsižvelgiant į Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvą, nes tai yra būtina norint užtikrinti energetinį saugumą ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus dėl atsinaujinančiųjų išteklių;

40.  apgailestauja, kad pernelyg mažai pažangos pasiekta aplinkos ir klimato kaitos srityse, ir ragina Serbijos valdžios institucijas skubiai priimti visapusišką visos šalies klimato srities politiką ir strategiją, kuri atitiktų ES nustatytus tikslus;

41.  yra susirūpinęs dėl to, kad mokslo institucijos, kartu su valstybinėmis institucijomis ir valstybės pareigūnais nesugebėjo išspręsti problemos dėl kaltinimų plagijavimu universitetuose;

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Serbijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 46.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0039.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0065.


Kosovo europinės integracijos procesas
PDF 248kWORD 99k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kosovo europinės integracijos proceso (2014/2950(RSP))
P8_TA(2015)0066B8-0214/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19 ir 20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 19 d. ministrų pirmininkų Hashimo Thacio ir Ivicos Dačičiaus pirmąjį susitarimą dėl santykių normalizavimo principų ir 2013 m. gegužės 22 d. įgyvendinimo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis patvirtinamas sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl pagrindų susitarimo su Kosovu dėl jo dalyvavimo Sąjungos programose,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pateiktas Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove vykdomos veiklos ir su tuo susijusių pokyčių ataskaitas, kurių naujausia pateikta 2014 m. spalio 31 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimą 2014/349/BUSP, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove, EULEX KOSOVO,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų tarybos 2009 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. susitikimų išvadas, kuriose atitinkamai pabrėžiama ir patvirtinama, kad, nedarant poveikio valstybių narių pozicijai dėl Kosovo statuso, ateityje Kosovui įvykdžius visas sąlygas taip pat galėtų būti liberalizuotas vizų režimas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. sausio mėn. pradėtas dialogas dėl vizų režimo, į 2012 m. birželio mėn. vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ir 2014 m. liepos 24 d. antrąją Komisijos ataskaitą dėl Kosovo pažangos, padarytos įvykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus (COM(2014)0488),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 16 d. vykusį trečiąjį struktūrinio dialogo teisinės valstybės klausimais susitikimą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 64/298, kuria pripažįstamas TTT nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Belgrado ir Prištinos dialogą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 11 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto sprendimą suteikti Kosovui narystę Europos Tarybos Venecijos komisijoje, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. rugsėjo mėn. į Europos Tarybos Venecijos komisiją paskirti du ekspertai iš Kosovo,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 28–29 d., 2009 m. balandžio 6–7 d., 2010 m. birželio 22–23 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2012 m. kovo 14–15 d. ir 2013 m. spalio 30–31 d. tarpparlamentinių EP ir Kosovo susitikimų bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013‒2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuolatinės pranešėjos Kosovo klausimais U. Lunacek atliktą darbą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi iki šiol Kosovo nepriklausomybę pripažino 110 iš 193 JT valstybių narių, įskaitant 23 ES valstybes nares iš 28;

B.  kadangi derybos dėl ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) užbaigtos 2014 m. gegužės mėn., o SAS parafuotas 2014 m. liepos mėn.;

C.  kadangi kiekviena (galima) šalis kandidatė bus vertinama pagal savo pačios nuopelnus, o reikiamų reformų įgyvendinimo sparta ir kokybė lems prisijungimo tvarkaraštį;

D.  kadangi ES rinkimų stebėjimo misija įvertino, kad 2014 m. gegužės 25 d. ir birželio 8 d. surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai buvo skaidrūs ir gerai organizuoti ir konsolidavo 2013 m. savivaldos rinkimuose pasiektą pažangą; kadangi Kosovo Asamblėjos steigiamasis posėdis įvyko tik 2014 m. gruodžio 8 d., o dėl vyriausybės balsuota 2014 m. gruodžio 9 d.;

E.  kadangi norint pasiekti pažangos įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), reikia, be kita ko, noro kruopščiai nagrinėti ankstesnę veiklą ir tinkamai pasimokyti iš nustatytų problemų, taip pat ir valdant vietoje vykdomas misijas; kadangi EULEX yra didžiausio masto misija, kuri vykdoma daugiau kaip šešerius metus;

1.  palankiai vertina pasibaigusią šešis mėnesius trukusią politinę aklavietę, po kurios surengti rinkimai, sudaryta Asamblėja ir paskirta nauja vyriausybė; yra susirūpinęs dėl abejotinos praeities asmenų, dėl kurių neduotas sutikimas, paskyrimo; apgailestauja dėl nepagrįstai didelio ministrų ir ministrų pavaduotojų skaičiaus naujoje vyriausybėje ir dėl atitinkamo poveikio biudžetui, taip pat dėl nedidelio moterų ministrių skaičiaus; pažymi, kad didesnis moterų ministrių skaičius galėtų tapti visos visuomenės pažangos paskata; pabrėžia, kad labai svarbu, jog nauja vyriausybė įsipareigotų ir pasiryžtų kuo skubiau įgyvendinti reikiamas reformas; pabrėžia, kad Kosovo valdžios veiklą geriausia vertinti pagal konkrečius Kosovo piliečių ir Europos bei tarptautinių partnerių labui pasiektus rezultatus; ragina Kosove išrinktus serbų mažumos atstovus dalyvauti ir atlikti savo pareigas naujoje koalicinėje vyriausybėje Prištinoje;

2.  ragina naująją vyriausybę toliau siekti europinių tikslų ir pabrėžia, kad ji pasitelkdama ir teisės aktus ėmėsi aktyviai spręsti įvairius prioritetinius klausimus, įskaitant veiksmus stiprinti ir patvirtinti teisinę valstybę, nustatyti teisminių institucijų modelį, pagrįstą jų nepriklausomumu, profesionalumu ir veiksmingumu, sistemingai ir veiksmingai kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu visais lygmenimis; ragina valdžios institucijas sistemingai ir veiksmingai kovoti su nedarbu, skatinti struktūrines ekonomikos reformas ir darnų vystymąsi kuriant mažųjų ir vidutinių įmonių reglamentavimo sistemą ir paskatas, siekti įgyvendinti labai reikalingą socialinės apsaugos sistemos reformą, kuria būtų sprendžiamas nuolatinio didelio skurdo lygio, taip pat nepriimtino vaikų skurdo lygio klausimas; pabrėžia tai, kad svarbiausia įgyvendinti reformas; pabrėžia, kad specialiojo teismo įsteigimas, veikimas ir bendradarbiavimas su juo turėtų būti laikomas prioritetu; įsteigus šį teismą bus galima padėti Kosovui spręsti ir įveikti praeities problemas; pabrėžia, kad teisėkūros ir politikos planai turi realistiškai atspindėti reikiamus išteklius, ir rekomenduoja juos skaidriau įgyvendinti;

3.  pabrėžia, kad reikia stiprinti Asamblėjos, o ypač ES integracijos komiteto, priežiūrą Kosovo integracijos procese; ragina Asamblėją greitai patvirtinti naujas darbo tvarkos taisykles, kurios atitinka geriausią Europos patirtį ir atspindi lyčių lygybės aspektą;

4.  pabrėžia, kad reikia paspartinti veiksmus, kuriais būtų siekiama kovoti su nusikalstamomis grupuotėmis, kurios sudaro galimybes nelegaliai migracijai; be to, pabrėžia, kad norint nutraukti nelegalios migracijos tendenciją ir grąžinti piliečiams viltį ir tikėjimą, kad jie gali kurti ateitį savo šalyje, reikalinga socialinė ir ekonominė plėtra ir naujų darbo vietų kūrimas; atkakliai tvirtina, kad pagrindines nelegalios migracijos priežastis reikia spręsti panaudojant visas ES politikos ir pagalbos priemones;

5.  palankiai vertina laipsnišką pilietinės visuomenės organizacijų, ypač sprendžiančių moterų ir LGBTI asmenų klausimus, stiprinimą ir didesnį jų koordinavimą; taip pat pabrėžia, kad reikia išspręsti aktyvistams, kurie siekia stiprinti LGBTI asmenų teises, kylančių grėsmių ir prieš juos nukreiptų išpuolių klausimą; ragina Kosovo valdžios institucijas stiprinti savo pilietinės visuomenės konsultacijų mechanizmus, kurie iki šiol buvo vykdomi ad hoc pagrindu, ypač teikiant visus reikiamus išteklius Bendrai patariamajai tarybai; mano, kad siekiant užtikrinti, kad vyriausybė būtų atvira ir skaidri, atstovų pilietinės visuomenės organizacijos turėtų dalyvauti teisinėse konsultacijose; taip pat ragina paramos teikėjų bendruomenę, ypač ES, į programų kūrimą ir toliau įtraukti pilietinę visuomenę ir su ja konsultuotis;

6.  pažymi, kad pasiekta tam tikra pažanga teismines institucijas ir jų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų srityje, ypač pritaikant struktūras naujiems EULEX įgaliojimams ir mišrioms kolegijoms; vis dėlto pažymi, kad vis dar yra susirūpinęs dėl teisėjų ir prokurorų nepriklausomumo, atskaitomybės, nešališkumo ir veiksmingumo ir dėl Kosovo teismų tarybos, kalėjimų sistemos veikimo bei bendros teisinės valstybės sektoriaus veiklos; pabrėžia, kad turėtų būti toliau siekiama pasirengti visapusiškam EULEX atsakomybės perdavimui Kosovui; ragina politines institucijas aiškiai parodyti visapusišką paramą teisėjų ir prokurorų, kurie ir toliau tampa bandymų daryti įtaką vykdomiems tyrimams ir teisminėms procedūroms aukomis, nepriklausomumui;

7.  yra susirūpinęs dėl nepakankamos pažangos kovojant su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, kurie labai kenkia Kosovo demokratiniam, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; pabrėžia, kad vyriausybė turi aiškiai parodyti, kad Kosovas sistemingai kovoja su visų lygmenų korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; ragina toliau imtis veiksmų siekiant išvengti bet kokių galimų ryšių tarp organizuoto nusikalstamumo atstovų ir viešojo administravimo institucijų darbuotojų; be to, yra susirūpinęs dėl daugybės neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų ir ragina Kosovo vyriausybę veiksmingai įgyvendinti jau turimas jų rinkimo programas, ypač nacionalinę strategiją ir veiksmų planą dėl šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolės ir surinkimo 2013–2016 m. laikotarpiu; ragina Kosovą bendradarbiauti su ES prekybos ginklais ekspertų grupe ir kaimyninėmis šalimis, siekiant užkirsti kelią šiam reiškiniui, taip pat ragina ES teikti visą reikiamą techninę pagalbą šiam tikslui pasiekti;

8.  palankiai vertina Kosovo dalyvavimą kovos su terorizmu koalicijoje, Kosovo baudžiamųjų įstatymų pakeitimus siekiant užkirsti kelią „užsienio kovotojų“ reiškiniui ir valdžios institucijų veiksmus patraukti atsakomybėn asmenis, susijusius su jaunų žmonių įtraukimu į ekstremistinių grupuočių veiklą; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie didėjantį jaunimo, kurio dalis prisijungia prie teroristų kovotojų Sirijoje ir Irake, radikalėjimą Kosove; prašo ES aktyviau padėti spręsti socialines problemas, iš dalies dėl kurių radikalios grupuotės Kosove turi galimybę įtraukti jaunus žmones;

9.  pažymi, kad vienas iš naujos vyriausybės prioritetų – sukurti Kosovo ginkluotąsias pajėgas, kurios veiks laikydamosi Konstitucijos ir taikydamos visapusišką civilinę kontrolę; teritorijos gynimo principą laiko nacionalinio suverenumo aspektu, tačiau ragina, kad ginkluotosios pajėgos paisytų ES principų, ir mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų Kosovo policijai aprūpinti reikiamais ištekliais, kad būtų nedelsiant padidintas jos veiklos veiksmingumas;

10.  atkreipia dėmesį į nepakankamą pažangą įgyvendinant strateginę viešojo administravimo reformos ir veiksmų plano sistemą; ragina Kosovą užbaigti valstybės tarnybos teisės aktų sistemą, kuria būtų užtikrintas tarybos atskyrimas nuo politikos ir įtrauktas veiklos vertinimas;

11.  ragina valdžios institucijas skubiai priimti visapusiškus kovos su diskriminacija teisės aktus ir taip pat sutelkti dėmesį į prevencines ir informuotumo didinimo priemones; palankiai vertina tai, kad 2014 m. gegužės 17 d. įvyko pirmosios gėjų eitynės ir įsteigta LGBT bendruomenės teisių patariamoji ir koordinavimo grupė;

12.  palankiai vertina moterų teisių ir lyčių lygybės srityje padarytą pažangą, kaip antai iš dalies pakeistus teisės aktus, kuriais siekiama pripažinti su konfliktu susijusio smurto, pvz., per karą vykusių žaginimų, aukas; pabrėžia, kad vis dar kyla iššūkių, ypač smurto šeimoje ir smurto dėl lyties, nuosavybės teisių ir moterų, einančių vadovaujamąsias pareigas, srityse;

13.  ragina taikyti priemones, kurios padėtų aktyviai spręsti su smurtu namuose ir smurtu dėl lyties susijusius iššūkius ir problemas; pabrėžia, kad reikia rinkti išsamius duomenis, susijusius su smurto namuose ir smurto dėl lyties mastu;

14.  ragina Kosovą priimti veiksmingą ir visapusišką žiniasklaidai taikomą teisės aktų ir institucinę sistemą, taip pat užtikrinti jau galiojančių teisės aktų, kuriais užtikrinama saviraiškos teisė, veiksmingesnį įgyvendinimą; vis dar yra susirūpinęs dėl grasinimų žurnalistams, išpuolių prieš juos ir nepakankamo žiniasklaidos skaidrumo; pakartoja žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo, kaip vienos iš pagrindinių ES vertybių ir bet kurios demokratijos kertinio akmens, svarbą, kuriais prisidedama prie teisinės valstybės principo stiprinimo; ragina valdžios institucijas po kruopštaus ir išsamaus viešų konsultacijų proceso greitai užpildyti sistemines teisės aktų, kuriais užtikrinama žiniasklaidos laisvė, ypač atsižvelgiant į žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą ir šmeižto problemą, spragas, taip pat užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą ir tvarumą, vengiant bet kokio politinio kišimosi; ragina Kosovo valdžios institucijas imtis papildomų veiksmų kovos su neapykantą kurstančiais pareiškimais, grasinimais ir raginimais smurtauti, ir jų prevencijos srityje;

15.  pakartoja, kad nepaisant tam tikros padarytos pažangos, Kosovui vis dar sudėtinga įgyvendinti teisės aktus dėl etninių mažumų ir kultūrinių teisių apsaugos; pabrėžia nuolatinę būtinybę dėti dideles pastangas, siekiant visapusiškai įgyvendinti įstatymą į jį įtraukiant nuostatą dėl nacionalinių mažumų teisių, siekiant išvengti tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos; pažymi, kad ypač romų, egiptiečių ir aškalių bendruomenės ir toliau susiduria su socialinėje ir ekonomikos, švietimo ir sveikatos priežiūros srityse kylančiais sunkumais; laukia, kol nauja vyriausybė priims naują sistemą, kuria bus pagerinta romų, egiptiečių ir aškalių padėtis, ypač nustatant vienodą saugumo ir sveikatos apsaugą; pabrėžia, kad svarbu padėti romams, egiptiečiams ir aškaliams sugrįžti; rekomenduoja teisiškai įtvirtinti ir praktiškai užtikrinti goranų teises Župos ir Goros regionuose;

16.  ragina valdžios institucijas nacionaliniu ir vietos lygmenimis visapusiškai įgyvendinti pritaikytus teisės aktus ir taip prisidėti prie tolesnio visapusiško daugiatautės visuomenės vystymosi, ypač susijusio su švietimo ir užimtumo klausimais; rekomenduoja imtis praktinių priemonių, kad etninių mažumų atstovai būtų įtraukti į nacionalinės ir vietos vyriausybės įstaigas;

17.  primena Kosovo valdžios institucijoms jų pareigą gerbti, išlaikyti ir saugoti Serbijos kultūros ir religijos paminklus, kurie simbolizuoja bendrą Europos kultūros ir istorijos paveldą; palankiai vertina šiuo tikslu taikomas priemones;

18.  primygtinai ragina Kosovą konsultuotis su Europos Tarybos Venecijos Komisija, kurios nare ji tapo birželio mėn., dėl nuomonės ir pagalbos rengiant naujus teisės aktus;

19.  palankiai vertina 2014 m. liepos mėn. parafuotą SAS, kuriame numatytas geresnis politinis dialogas, glaudesnis prekybos integravimas ir naujos bendradarbiavimo formos; ragina Tarybą kuo skubiau ir ne vėliau nei 2015 m. viduryje priimti sprendimą pasirašyti ir sudaryti SAS, nes jis bus galinga reformų įgyvendinimo ir institucionalizavimo ir naujų Kosovo galimybių stiprinti santykius su savo kaimynais ir prisidėti prie regiono stabilizavimo paskata; be to, ragina Tarybą priimti sprendimą pasirašyti ir sudaryti preliminariąją sutartį dėl Kosovo dalyvavimo ES programose, kuria bus sustiprintas Kosovo ir ES bendradarbiavimas įvairiuose sektoriuose, ir mano, kad šios programos turėtų būti sutelktos į konkrečias sritis, atitinkančias europiniame kelyje Kosovo prisiimtus įsipareigojimas, ir turėtų būti skaidriai ir nedelsiant įgyvendintos;

20.  ragina likusias penkias valstybes nares pripažinti Kosovą; pabrėžia, kad tai dar labiau padėtų normalizuoti Belgrado ir Prištinos santykius; ragina visas ES valstybes nares dėti visas pastangas, kad palengvintų ekonominius, žmonių tarpusavio, socialinius ir politinius savo ir Kosovo piliečių santykius;

21.  teigiamai vertina specialiosios tyrimų darbo grupės (STDG), kuri 2014 m. liepos mėn. paskelbtuose tyrimų rezultatuose nustatė patikimų įrodymų, susijusių su tam tikrais buvusiais Kosovo išlaisvinimo armijos vyresniaisiais pareigūnais, tačiau ne su visa Kosovo išlaisvinimo armija, darbą; palankiai vertina tai, kad Nyderlandų vyriausybei pateiktas ir jos patvirtintas prašymas įsteigti specialųjį teismą, veikiantį Kosovo teisingumo sistemoje, tačiau turintį rūmus Nyderlanduose; ragina Kosovo Asamblėją kuo greičiau priimti reikiamą teisės aktų rinkinį; ir ragina Kosovo valdžios institucijas toliau bendradarbiauti su STDG;

22.  palankiai vertina Kosovo pažangą įsteigiant savo liudytojų apsaugos padalinį ir remiant teisines ir administracines sistemas, taip pat pažangą, susijusią su bendradarbiavimo susitarimų sudarymu su ES valstybėmis narėmis, tačiau pabrėžia, kad reikia papildomos pagalbos norint ateityje padėti perkelti liudininkus į trečiąsias šalis;

23.  yra labai susirūpinęs dėl neseniai pateiktų kaltinimų dėl korupcijos EULEX; mano, kad EULEX atliko ir vis dar turėtų bei galėtų atlikti svarbų vaidmenį Kosove, todėl palankiai vertina greitą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos F. Mogherini sprendimą paskirti nepriklausomą ekspertą tokiems kaltinimams visapusiškai išnagrinėti; ragina, kad šis tyrimas būtų visiškai skaidrus, ir primygtinai ragina visus susijusius subjektus visapusiškai bendradarbiauti, kad tyrimą būtų galima greitai baigti; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ekspertas galėtų atlikti išsamų tyrimą, apimantį visus bylos aspektus; yra susirūpinęs, kad dingo slapti dokumentai dėl tariamos korupcijos EULEX; ragina atlikti kruopštų ir išsamų tyrimą; pabrėžia, kad labai svarbu atkurti ES pasitikėjimą Kosove ir užsienyje ir ateities misijose atsižvelgti į įgytą patirtį; pažymi, kad tiek ombudsmenas, tiek Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) nusprendė pradėti nepriklausomus tyrimus dėl tariamai netinkamos EULEX veiklos ir ragina visus tyrėjus veiksmingai suderinti savo veiksmus ir keistis informacija; vis dėlto mano, kad reikalinga nuodugni ir išsami analizė, kad būtų įvertintas bendras EULEX veiksmingumas ir jos veiklos tinkamumas atnaujinant 2012 m. spalio mėn. paskelbtą Audito Rūmų ataskaitą;

24.  ragina EULEX aktyviau vykdyti savo įgaliojimus; pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti visišką savo darbo skaidrumą ir atskaitomybę ir didinti veiksmingumą, rodyti konkretesnius ir aukšto lygio rezultatus ir reguliariai bei išsamiai pranešti apie savo veiklą ir sprendimus; pabrėžia EULEX svarbą padedant vietos valdžios institucijoms ir skatinant jas laikytis savo įsipareigojimų, susijusių su teisinės valstybės reformomis, nuosavybe ir perkeltų teisminių procedūrų įvedimo teisės aktų pakeitimais; ragina Kosovo valdžios institucijas toliau gerbti EULEX įgaliojimus ir remti jos naudojimąsi savo vykdomaisiais įgaliojimais;

25.  atkreipia dėmesį į Kosovo padarytą pažangą įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus; ragina valdžios institucijas imtis papildomų priemonių, įrodyti įsipareigojimą įgyvendinti rekomendacijas ir, be kita ko, priimti keturis nepriimtus teisės aktus; primygtinai ragina Komisiją kuo labiau stengtis paspartinti Kosovo vizų režimo liberalizavimo procesą, nes Kosovas – paskutinė šalis regione, kuriai taikomas vizos reikalavimas; yra labai susirūpinęs dėl neseniai padidėjusio Kosovą paliekančių ir į ES šalis išvykstančių piliečių, įskaitant romus, aškalius ir albanus, skaičiaus; ragina Prištinos valdžios institucijas veiksmingai kovoti su nusikaltėlių tinklais, susijusiais su prekyba žmonėmis, ir padedant Prištinoje esančiam Europos Sąjungos biurui aiškiai paaiškinti visuomenei, jog mažai tikėtina, kad paraiškos dėl prieglobsčio suteikimo bus patvirtintos; pabrėžia, kad reikia spręsti pagrindines priežastis, dėl kurių piliečiai išvyksta iš Kosovo, taip pat investuoti į kokybišką švietimą, ypač mažumoms ir marginalizuotoms bendruomenėms;

26.  ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas sudaryti bendradarbiavimo susitarimus siekiant pažaboti ir nuginkluoti nusikalstamus tinklus, kurie kontroliuoja, išnaudoja ir neteisėtai veža migrantus iš Kosovo per Serbiją į kai kurias ES valstybes nares;

27.  ragina Kosovo valdžios institucijas priimti naują strategiją ir veiksmų planą dėl vaikų teisių, ir pabrėžia investicijų, ypač į mažumų ir marginalizuotų bendruomenių švietimą, sveikatą ir mitybą, svarbą; pabrėžia Vaiko apsaugos įstatymo svarbą siekiant įgyvendinti veikiančią vaiko apsaugos sistemą; pabrėžia centrinės ir vietos valdžios institucijų atskaitomybės didinimo svarbą prižiūrint vaikų teisių užtikrinimą;

28.  yra susirūpinęs dėl didelio nedarbo lygio, ypač tarp jaunimo, ir dėl diskriminacijos dėl lyties darbo rinkoje; pažymi, kad pažanga nuosavybės teisių srityje tebėra lėta ir kenkia ilgalaikiam ekonomikos augimui; atkreipia dėmesį į tai, kad trečiąjį 2014 m. ketvirtį smarkiai sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų; ragina Kosovo vyriausybę siekti pagerinti verslo aplinką, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir sukurti saugią aplinką, kuri pritrauks saugiau tiesioginių užsienio investicijų, naudingų visiems Kosovo piliečiams; ragina Komisiją teikti paramą jauniems verslininkams kaip PNPP lėšų dalį, įskaitant priemones, kuriomis siekiama supaprastinti ryšius su ES valstybių narių verslininkais;

29.  yra susirūpinęs dėl to, kad Darbo įstatymo, kaip ir įstatymo dėl streikų, įgyvendinimas lieka nepatenkinamas; pažymi, kad nedarbo lygis Kosove siekia maždaug 30 proc. ir ypač daro įtaką moterų darbui;

30.  apgailestauja dėl to, kad dėl rinkimų abiejose šalyse sumažėjo Kosovo ir Serbijos aukšto lygio derybų tempas; palankiai vertina atnaujintus Belgrado ir Prištinos susitikimus 2015 m. vasario 9 d. Briuselyje; vis dėlto pažymi, kad rengiami techninio lygmens susitikimai ir kad pasiekta tam tikra pažanga, be kita ko, judėjimo laisvės srityje; apgailestauja dėl to, kad daugelis abiejų šalių pasirašytų susitarimų nebuvo visapusiškai įgyvendinti ir ragina Serbiją ir Kosovą ryžtingiau tęsti visapusišką jau pasiektų susitarimų įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu gyventojams paaiškinti šių susitarimų svarbą ir padarinius; pabrėžia, kad puoselėjant gerus santykius su kaimyninėmis šalimis galima įgyvendinti abiejų šalių interesus;

31.  pakartojo, kaip svarbu užtikrinti, kad Kosovui būtų kuo greičiau paskirtas tarptautinis telefono kodas, kuris padės formuoti Kosovo matomumą tarptautiniu lygmeniu;

32.  palankiai vertina tai, kad Tarptautinis olimpinis komitetas ratifikavo sprendimą visapusiškai pripažinti Kosovo nacionalinį olimpinį komitetą ir primygtinai ragina kitas sporto federacijas tai padaryti, kad Kosovo sportininkės ir sportininkai, kaip savo šalies piliečiai, galėtų dalyvauti Europos ir tarptautinėse sporto varžybose;

33.  pabrėžia, kad Kosovo prioritetas turėtų būti prisijungimas prie tarptautinių ir regioninių organizacijų ir mechanizmų; ragina stiprinti santykius su Kosovu ir jo atstovavimą regioninėse organizacijose, tarptautinėse agentūrose ir tokiose įstaigose, kaip Europos Taryba, taip pat kultūrinėse bei paveldo institucijose, jam suteikiant visateisio nario statusą, taip pat gerinti jo atstovavimą Europos ir tarptautinėse žiniasklaidos organizacijose, kad Kosovo menininkai galėtų dalyvauti visuose tarptautiniuose kultūros renginiuose, įskaitant Eurovizijos dainų konkursą; primena, kad todėl svarbu laikytis regionų bendradarbiavimo srityje priimto susitarimo;

34.  ragina Kosovo teisėsaugos tarnybas ir policijos pajėgas aktyviai veikti ir bendradarbiauti su atitinkamomis Europos tarnybomis, siekiant geriau koordinuoti kovą su terorizmu, prekyba narkotikais ir žmonėmis, ir todėl pabrėžia, kad Kosovui svarbu būti visateisiu Europolo ir Interpolo nariu;

35.  pažymi, kad tam tikra pažanga padaryta Šiaurės srityje, ypač išrinkus merus rinkimuose, kuriuose dalyvavo visas Kosovas, ir padidinus ES finansuojamų projektų skaičių Šiaurėje; vis dėlto pabrėžia, kad reikia pratęsti Serbijos savivaldybių asociacijos sudarymą, po kurio turėtų būti nuspręsta, kad reikia mažiau paralelių struktūrų; tuo pat metu pažymi, kad ir toliau reikės dėti nuolatines pastangas siekiant labiau suartinti etninių albanų ir serbų bendruomenes; ragina bendrai išspręsti Mitrovizos tilto problemą, kuri šiuo metu trukdo laisvam žmonių judėjimui;

36.  pakartoja, kad reikia visiškai skaidriai informuoti apie Belgrado ir Prištinos dialogo rezultatus ir užtikrinti, jog įgyvendinimo procese dalyvautų parlamentai ir pilietinė visuomenė;

37.  ragina Serbijos valdžios institucijas teikti visapusišką pagalbą grąžinant į Kosovą Serbijoje rastų dingusių Kosovo gyventojų kūnus ir toliau vykdyti kasinėjimus nustatytose teritorijose ar teritorijose, kurios tariamai yra masinės kapavietės, kuriose, manoma, palaidoti dingę asmenys;

38.  pritaria tęsiamam karo nusikaltimų bylų teisminiam nagrinėjimui nacionaliniu lygmeniu ir nurodo, kad svarbu vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl per karą vykdytų žaginimų;

39.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir valstybes nares nuo 2015 m. vasario 28 d. suteikti įgaliojimus ES specialiajam įgaliotiniui Kosove;

40.  yra susirūpinęs, kad 2014 m. birželio 6 d. Kosovo A jėgainėje įvykęs sprogimas yra sistemos trapumo įrodymas ir dar kartą primygtinai ragina vėliausiai iki 2017 m. nutraukti jėgainės eksploataciją; yra įsitikinęs, kad Kosovo vyriausybė turėtų sudaryti aiškią ir veiksmingą energetikos politiką, kadangi tai – būtina jo ekonominės plėtros sąlyga; pabrėžia, kad reikia skatinti efektyvų energijos vartojimą ir prieš perduodant eksploatuoti naujas jėgaines atlikti energijos poreikių vertinimo tyrimus;

41.  palankiai vertina pastangas įvairinti energijos šaltinius ir vystyti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ypač atsižvelgiant į pradėtus trijų naujų hidroelektrinių statybos darbus; todėl pabrėžia, kad svarbu priimti ir visapusiškai taikyti ES aplinkos apsaugos standartus; primena valdžios institucijoms, kad gerinant šalies plėtros strategiją svarbu nuolat laikytis aplinkos apsaugos standartų;

42.  yra susirūpinęs dėl didelio kieto ir skysto pavidalo radioaktyviųjų likučių, kurių vis dar randama Kosovo savivaldybėse ir jie nėra tinkamai apsaugoti, kiekio; ragina Komisiją padėti Kosovo valdžios institucijoms ir glaudžiai su jomis bendradarbiauti, kad ši problema būtų galutinai išspręsta;

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Kosovo Vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2015 m. metinė augimo apžvalga
PDF 328kWORD 109k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro: 2015 m. metinė augimo apžvalga (2014/2221(INI))
P8_TA(2015)0067A8-0037/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą dėl konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų (COM(2014)0400),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2014 m. metinėje augimo apžvalgoje“(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą dėl konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų (COM(2014)0902),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2015 m. Europos semestro prioritetų įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(10),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0037/2015),

A.  kadangi ekonomikos atsigavimas ES 2014 m. gerokai sulėtėjo, tačiau 2015 m., pasak Komisijos, jo perspektyvos teigiamos, o 2016 m. – dar geresnės; kadangi, praėjus šešeriems metams nuo 2008 m. prasidėjusios finansų krizės pradžios, euro zonai vis dar būdingas rekordiškai didelio, beveik 12 proc., lygio nedarbas; kadangi menkas augimas paskatino dezinfliacijos tendencijas; kadangi po finansų krizės euro zona ypač išsiskiria kaip nepakankamo augimo zona, o nemaža dalis šalių atsigauna greičiau; kadangi, nepaisant defliacijos spaudimo, Komisija prognozuoja, kad nuo 2015 m. vidurio ir 2016 m. infliacija turėtų augti;

B.  kadangi nuo krizės piko investicijų lygis sumažėjo 470 mlrd. EUR, o investicijų atotrūkis, palyginti su ilgalaikėmis tendencijomis, yra apie 230–370 mlrd. EUR; kadangi reakcija į euro zonos valstybių skolų krizę ir išryškėjęs Europos institucinės sistemos neveiksmingumas yra vieni svarbiausių veiksnių, tačiau jų nepakanka norint euro zonos ekonomikai suteikti pakankamai stiprų postūmį, kad ji vėl pradėtų sparčiai augti;

1.  mano, kad euro zona vis dar nėra įveikusi išskirtinai ilgo ekonomikos nuosmukio po 2008 m. padarinių; pažymi, kad atsigavimas dar netvirtas ir turėtų būti stiprinamas, jeigu siekiama, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos ir užimtumo augimas būtų gerokai didesnis; tačiau pažymi, kad 2014 m. ekonomikos augimas apėmė daugiau aspektų; pažymi, kad šiandienos uždavinys yra spręsti tiek ciklines trumpalaikes, tiek struktūrines ilgalaikes problemas; pabrėžia, kad dėl trumpalaikio pobūdžio spaudimo gali būti imamasi laikino pobūdžio priemonių, kurios gali sumažinti ilgalaikio augimo pajėgumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog trumpalaikė ir ilgalaikė politika viena kitą sustiprintų;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2015 m. metinę augimo apžvalgą, kurioje stengiamasi skatinti, kad ekonomika vėl pradėtų sparčiau augti, ir stiprinti ekonomikos atsigavimą; pritaria trijų pagrindinių ramsčių metodui (didinti investicijas, spartinti struktūrines reformas ir siekti atsakingos, ekonomikos augimui palankios fiskalinės konsolidacijos), nes tai – tinkamas būdas šiems tikslams pasiekti; mano, kad šis metodas turėtų būti visapusiškai įtrauktas į būsimas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pritaria Komisijos pasiūlymams gerinti Europos semestrą – racionalizuoti esamas procedūras, įskaitant semestro tvarkaraštį, ir labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, siekiant didinti nacionalinę atsakomybę ir atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. valstybės narės visiškai įgyvendino tik apie 9 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų; ragina Komisiją greitai pateikti tvirtą terminą, iki kurio turi būti įgyvendintos 2014 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos; į tai atsižvelgdamas, pabrėžia, jog reikia racionalizuoti esamas Europos semestro procedūras, įskaitant tvarkaraštį, ir labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, siekiant, kad didėtų nacionalinė atsakomybė už struktūrines reformas;

3.   pabrėžia ankstesnių metų bendrosios rinkos integracijos ataskaitų svarbą ir pridėtinę vertę, nes jomis prisidedama prie Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nurodytų bendrųjų prioritetų ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų nustatymo vykdant Europos semestro veiklą; todėl labai apgailestauja, kad neteikiama 2015 m. bendrosios rinkos integracijos ataskaita;

4.  pabrėžia, jog 2010 m. pradėtas Europos semestras yra nustatytas metinis ekonominės politikos koordinavimo ciklas, kurio metu atliekama išsami valstybių narių biudžeto, makroekonominių ir struktūrinių reformų planų analizė;

5.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugumos valstybių narių dalis pasaulinėse rinkose toliau mažėja; mano, kad turi būti dar labiau didinamas visos ES ekonomikos konkurencingumas pasaulio ekonomikoje, ypač stiprinant konkurenciją produktų ir paslaugų rinkose, kad būtų didinamas inovacijomis grindžiamas efektyvumas; primygtinai tvirtina, kad darbo sąnaudos turėtų atitikti produktyvumą ir kad atlyginimai turėtų prisidėti prie tvarių socialinės apsaugos sistemų; pabrėžia, kad valstybės narės, kai joms tenka valdyti savo išlaidas pagal Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, turėtų mažinti einamąsias išlaidas, o ne investicijų įsipareigojimus, net jeigu taisyklėse ir neatsižvelgiama į tai, kad išlaidos investicijoms ir einamosios išlaidos turi nevienodą poveikį augimui; atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl geriausio pasinaudojimo lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, (COM(2015)0012), nes jame paaiškinama procedūra ir parodomos struktūrinių reformų, investicijų ir fiskalinės atsakomybės sąsajos, sykiu parodoma, kaip geriausia pasinaudoti lankstumu, kurį suteikia taisyklės; palankiai vertina Komijos pasiūlymą racionalizuoti Europos semestrą; pabrėžia, kad rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas reikėtų nesivadovauti „vienas metodas tinka visiems“ principais;

Investicijos

6.  mano, kad investicijų trūkumą lemia mažas pasitikėjimas, sumažėję paklausos lūkesčiai, didelis įsiskolinimas, privačiojo sektoriaus nenoras rizikuoti, produktyvių viešųjų investicijų skatinimo priemonių stoka, finansų rinkų fragmentacija, lėtas įsiskolinimo mažėjimas, sumažėję paklausos lūkesčiai, kuriuos dar labiau mažina griežto taupymo priemonės, kuriomis siekiama spręsti pernelyg didelių išlaidų problemą, tinkamų finansavimo pajėgumų stygius ir tai, kad neretai valstybės narės ir ES nesiima tinkamų veiksmų, kad spręstų šias problemas; pabrėžia, kad investicijų atotrūkį gali panaikinti tikslinės viešosios investicijos ir gerokai didesnės investicijos privačiose bendrovėse ir Europos verslo įmonėse; ragina vykdyti reformas, kurios padėtų susikurti naujai verslumo aplinkai, kuri skatintų naują verslą, naujas investicijas ir inovacijas ir kurioje būtų užtikrinama galima investicijų grąža, nes tai pagrindinis veiksnys norint pritraukti finansinį kapitalą į Europos ekonomiką; pabrėžia, kad siekiant didesnio investicijų finansavimo reikia gerai veikiančios finansų sistemos, kurioje padidintas stabilumas ir esamos tarpvalstybinės institucijos gali sudaryti palankesnes likvidumo ir rinkos formavimo sąlygas, visų pirma, mažoms ir vidutinėms įmonėms;

7.  teigiamai vertina Investicijų planą Europai, nes tai yra svarbi priemonė privačiosioms ir viešosioms investicijoms didinti; atkreipia dėmesį, kad pagal planą siekiama paskatinti papildomas investicijas, plėtoti naujus projektus, pritraukti investuotojų ir atkurti pasitikėjimą; vis dėlto mano, kad dar gerokai per anksti pagrįstai vertinti realų plano poveikį; pažymi, kad investicijų skatinimas turėtų būti laikomas ne reformų alternatyva, o papildoma priemone; primygtinai ragina, kad Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ištekliai būtų naudojami taip, kad lėšos būtų leidžiamos ekonominę grąžą užtikrinantiems arba teigiamu socialiniu sąnaudų ir naudos santykiu pasižymintiems projektams; pabrėžia, kad ESIF neturėtų būti vien tik priemone, kuria nacionaliniu lygmeniu finansuojami projektai paverčiami bendrai finansuojamais europiniais projektais; pabrėžia, kad europinės lėšos turėtų pritraukti papildomų investicijų, o ne tik pakeisti nacionalinių investicijų lėšas, kurios vėliau būtų paskirtos vartojimui; mano, kad vykdant Investicijų planą Europai daugiausia dėmesio pirmiausia turėtų būti skiriama projektams, turintiems Europos pridėtinę vertę, tačiau dar neatitinkantiems bankinio finansavimo kriterijų; pabrėžia, kad siekiant gerinti investicijų aplinką labai svarbūs Investicijų plane numatyti reguliavimo aspektai; pažymi, kad norint, jog Komisijos parengtas Investicijų planas atneštų pageidaujamos papildomos naudos, labai svarbu jį įgyvendinti; pabrėžia, kad siekiant išvengti to, kad planas neduos sėkmingų tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje rezultatų, reikia kruopščiai atrinkti investicijų projektus; primena, kad Komisijos parengto Investicijų plano rezultatai turėtų būti nuodugniai vertinami, ypač tai, kaip projektai buvo atrenkami ir kam buvo teikiama pirmenybė, siekiant, be kita ko, išvengti pelno nutekėjimo į privatųjį sektorių arba nuostolių perkėlimo visuomenei; pabrėžia, kad Investicijų plano svertas ir realūs vykdomi projektai priklauso vienas nuo kito; pabrėžia, kad dėl siekių užsitikrinti didesnį svertą neturėtų būti aukojama patikima projektų atranka, per kurią taip pat turėtų būti atsižvelgiama į projektų geografinę padėtį; pabrėžia, kad reikia užtikrinti kokybišką valdymą ir atrankos procesą; pažymi, kad valstybės narės, kuriose vykdoma koregavimo programa, tikisi, jog Investicijų planas gerokai padidins dotacijas ir paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms ir sudarys palankesnes sąlygas jas gauti, nes tokioms įmonėms teko sunkiausi krizės smūgiai;

8.  ragina valstybes nares aktyviai remti Investicijų planą ir prisidėti prie ESIF – papildyti iš ES biudžeto ir EIB teikiamas lėšas, kad privatusis sektorius būtų skatinamas ir raginamas investuoti;

9.   pabrėžia, kad vykdant Investicijų planą MVĮ turėtų būti taikoma speciali tvarka, siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas, nes dėl savo dydžio ir pozicijų rinkoje MVĮ greitai atsiduria nepalankioje padėtyje;

10.  pabrėžia, kad nepakankamos galimybės gauti finansavimą, ypač MVĮ, yra viena iš didžiausių ekonomikos augimo kliūčių ES; yra susirūpinęs dėl to, kad MVĮ vis dar sunku gauti banko kreditą; mano, kad reikalingos bankų teikiamo finansavimo alternatyvos – pirmiausia turi būti pagerinta verslo aplinka rizikos kapitalui, tarpusavio skolinimui ir kredito unijų propagavimui, tačiau, vertinant platesniu mastu, turi būti sudarytos ir sąlygos veiksmingai paskirstyti kapitalą per kapitalo rinkas; mano, kad geriau integruotos kapitalo rinkos ir geresnė finansų įstaigų priežiūra yra labai svarbu norint pasiekti šiuos tikslus per trumpąjį ir vidutinės trukmės laikotarpį; pabrėžia, kad vykdant Investicijų planą MVĮ turėtų būti suteiktos privilegijos;

11.  pripažįsta, kad energija yra svarbus ekonomikos konkurencingumo veiksnys; pabrėžia, kad reikia panaikinti kliūtis bendrajai energijos rinkai, be kita ko, skatinant energetinę nepriklausomybę; ragina Komisiją įvertinti pažangą šioje srityje tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir remti priemones, skirtas fragmentacijos problemai spręsti ir įgyvendinimo sunkumams įveikti;

12.  vis dar yra susirūpinęs, kad trūksta pažangos mažinant pernelyg didelį privačiojo sektoriaus skolų lygį; pažymi, kad tai – ne tik finansinio stabilumo problema, taip ribojamos ir ES ekonomikos augimo galimybės, o ECB pinigų politika tampa ne tokia veiksminga; ragina Komisiją pateikti tolesnių pasiūlymų, kaip parengti veiksmingas privačiojo sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimo procedūras, įskaitant bankroto ir nemokumo procedūras ir sykiu skatinant sąžiningą ir skaidrų išlaidų naštos pasidalijimą, nes įmones ir namų ūkius slegianti didžiulė skolų našta yra vienas iš pagrindinių privačias investicijas ribojančių veiksnių;

Struktūrinės reformos

13.  pažymi, kad nemaža šalių vis dar reikalingos struktūrinės reformos; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tos valstybės narės, kurios sėkmingai įgyvendino koregavimo programas arba finansų sektoriaus programas, sugebėjo grįžti į kapitalo rinkas ir dabar kapitalas joms yra prieinamas mažomis palūkanomis; pažymi, kad jos galėjo tai padaryti dėl, be kita ko, veiksmų, kurių ėmėsi Europos Centrinis Bankas (ECB); ragina kitas euro zonos valstybes nares nusistatyti ne mažesnius savo ekonomikos modernizavimo užmojus; pažymi, kad pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama reformų poveikiui socialinei ir užimtumo sričiai; pabrėžia, kad sušvelnintą ECB pinigų politiką turėtų papildyti plačių užmojų ir socialiniu požiūriu tvarios valstybių narių struktūrinės reformos;

14.  ragina valstybes nares užtikrinti efektyvesnes savo darbo rinkas, rengti aktyvesnę darbo rinkos politiką, siekiant kurti gerai apmokamo darbo vietas, modernizuoti socialinės apsaugos, taip pat pensijų, sistemas, sykiu užtikrinant įtrauktį, tvarumą ir sąžiningumą, gerinti ir supaprastinti teisinę ir administracinę verslo investicijų aplinką; pabrėžia, kad siekiant tikro ir tvaraus augimo, didesnio užimtumo, geresnio konkurencingumo ir didesnės konvergencijos reikia struktūrinių reformų ir kad jas turėtų papildyti tikslinės ilgalaikės investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas, infrastruktūrą, pramonę, IRT, tvariąją energetiką ir žmogiškuosius išteklius;

15.  ragina valstybes nares užtikrinti ir gerinti socialinės apsaugos įtrauktį, tvarumą ir sąžiningumą, ypač tiems asmenims, kuriems labiausiai tokios apsaugos reikia, gerinti ir supaprastinti teisinę ir administracinę verslo investicijų aplinką; pabrėžia, kad darbo vietos turi būti kokybiškos, turi būti kovojama su dirbančiųjų skurdu ir kad turėtų būti naikinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas; pabrėžia, kad struktūrinės reformos turi būti papildytos tikslinėmis ilgalaikėmis investicijomis į švietimą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, inovacijas, infrastruktūrą, IRT ir tvariąją energetiką;

16.  pabrėžia, kad ES priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių mažinimas turi būti įtrauktas į ES augimo strategiją; todėl pakartoja, kad pagrindiniai Europos energetinio saugumo strategijos prioritetai – poreikis įvairinti išorinius energijos šaltinius, atnaujinti ES energetikos infrastruktūrą ir sukurti ES energijos vidaus rinką;

17.  pabrėžia, kad ES negali konkuruoti vien sąnaudomis, ji turi nacionaliniu ir Europos lygmeniu didinti produktyvumą tvariai investuodama į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimą, gebėjimus ir efektyvų išteklių naudojimą; ragina Komisiją ir vyriausybes, kad savo biudžetuose jos šioms sritims teiktų pirmenybę; pabrėžia, kad valstybės narės, projektuodamos reformas, turėtų ypač daug dėmesio skirtį jaunimo nedarbui, kad iš jaunimo nebūtų atimtos galimybės nuo pat pradžių; primygtinai ragina valstybes nares sparčiau ir veiksmingiau naudoti turimas šios srities finansines priemones, įskaitant Jaunimo garantijų priemones;

18.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares finansinę pagalbą ir ad hoc trejeto sistemą įtraukti į tobulesnę teisinę struktūrą, atitinkančią ES ekonomikos valdymo sistemą ir ES teisę, taip užtikrinant demokratinę atskaitomybę; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti tolesnes priemones, susijusias su 2014 m. kovo mėn. Parlamento priimtais pranešimais dėl trejeto; ragina Komisiją įgyvendinti tų pranešimų išvadas; pažymi, kad taikant tam tikras sąlygas iš solidarumo teikiama ES finansinė pagalba tam tikroms valstybėms narėms geriausių rezultatų duoda tada, kai prisiimama tvirta nacionalinė atsakomybė ir įsipareigojimai vykdyti reformas; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad joms reikia atlikti išsamų finansinės pagalbos programų poveikio vertinimą;

19.  ragina Komisiją imtis skubių veiksmų, kad būtų kovojama su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; ragina užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų paprasta ir skaidri; ragina valstybes nares pasiekti susitarimą dėl pasiūlymo dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, nes tai būtų svarbi priemonė šioje kovoje, ir mano, kad 2012 m. balandžio 19 d. Parlamento pozicija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB)(11) turi būti racionalaus kompromiso pagrindas; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms mažiau apmokestinti dirbančiuosius; pažymi, kad kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonės neturėtų mažinti valstybių narių prerogatyvų; tačiau palankiai vertina veiksmingą Europos lygmens bendradarbiavimą sudarant mokesčių srities susitarimus;

20.  pabrėžia švietimo sistemų reformų būtinybę, kad būsimos kartos galėtų geriau atitikti ateityje besiplėsiančių darbo rinkų poreikius;

21.  mano, kad valstybės narės ir Komisija dar neįvykdė įsipareigojimo sukurti bendrąją rinką, ypač bendrąją paslaugų rinką ir skaitmeninę ekonomiką;

22.  pakartoja savo raginimą Komisijai gerinti bendrosios rinkos valdymą; primygtinai ragina Komisiją bendrosios rinkos tikslus suderinti su Europos semestro tikslais ir užtikrinti nuoseklų abiejų stebėjimo mechanizmų derėjimą; mano, kad iš bendrosios rinkos įgyvendinimo vertinimo rodiklių sudaryta atskira analitinė priemonė gali būti naudinga gairė rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir metinę augimo apžvalgą; pabrėžia ankstesnių metų bendrosios rinkos integracijos ataskaitų svarbą ir pridėtinę vertę, nes jomis prisidedama prie Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nurodytų bendrųjų prioritetų ir konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų nustatymo vykdant Europos semestro veiklą; todėl labai apgailestauja, kad neteikiama 2015 m. bendrosios rinkos integracijos ataskaita; ragina Komisiją visapusiškai išnaudoti visas ES teisėje numatytas esamas priemones, kad būtų užtikrintas Europos semestro įgyvendinimas;

23.  nerimauja dėl protekcionistinių tendencijų tam tikrose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje nenumatytos galimybės riboti laisvą asmenų, paslaugų ar kapitalo judėjimą, ir primena, kad Komisija turi saugoti šias laisves ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

24.  pabrėžia, kad tinkamai veikiančios vidaus darbo rinkos ir darnaus požiūrio į imigraciją nebuvimas stabdo ES ekonomikos augimą; nerimauja dėl protekcionistinių tendencijų tam tikrose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyje nenumatytos galimybės riboti laisvą asmenų, prekių, paslaugų ar kapitalo judėjimą, ir primena, kad Komisija turi saugoti šias laisves ir užtikrinti jų įgyvendinimą;

25.  pakartoja, kad labai svarbu užtikrinti darbo jėgos judumą (ir tarp valstybių, ir tarp sektorių), didinti darbo jėgos produktyvumą (reikia sykiu ugdyti gebėjimus įsidarbinti), gerinti darbo vietų kokybę ir didinti darbo rinkos lankstumą, sykiu užtikrinant būtiną darbo vietos saugumą, mažinant galimybes naudotis mažų garantijų darbu ir užtikrinant tinkamas kolektyvinių derybų galimybes; pabrėžia, kad ateityje bus nepaprastai svarbu geresnis gebėjimų pasiūlos ir paklausos derėjimas, taip pat darbo ir profesinis orientavimas; mano, kad didesnis judumas gali padėti mažinti didelį laisvų darbo vietų skaičių, kuris laikosi, nors tebėra didelis nedarbas; pabrėžia, kad svarbu investuoti į moterų ir jaunimo įsidarbinimo galimybes, ypač atsižvelgiant į besiformuojančias technologijas ir naujus sektorius, nes šie sektoriai turi darbo vietų kūrimo potencialą;

26.  palankiai vertina priemones, dėl kurių Europos semestro procesas tampa veiksmingesnis ir demokratiškesnis; pripažįsta, kad įgyvendinimo rezultatai geresni viešųjų finansų srityje, kurioje taikomos griežtesnės priežiūros priemonės; ragina proporcingai integruoti užimtumo ir socialinius bei ekonominius rodiklius;

Fiskalinė atsakomybė

27.  teigiamai vertina tai, kad labai sumažėjo šalių, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra: 2011 m. jų buvo 24, o 2014 m. – 11; atkreipia dėmesį, jog dėl šio fiskalinio pagerėjimo dabar tikimasi, kad ES fiskalinė politika 2015 m. iš esmės bus neutrali; prašo Komisijos įvertinti, ar ES fiskalinė politika suderinama su poreikiu didinti investicijas; tačiau reiškia susirūpinimą dėl didėjančios nelygybės, perkamosios galios mažėjimo, didelio ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo, vis dar labai didelių valstybės ir privačiojo sektoriaus skolų tam tikrose euro zonos valstybėse narėse, nes ši aplinkybė ne tik trukdo ekonomikai augti, bet ir kelia itin didelę riziką, jeigu ateityje būtų kokių nors sukrėtimų; ragina Komisiją atsargiai ir konservatyviai interpretuoti augimo rodiklius ir patikrinti ekonominių prognozių kokybę, nes ankstesnės Komisijos prognozės buvo pernelyg dažnai keičiamos ir bloginamos;

28.  sutinka su Komisija, kad dauguma valstybių narių turi toliau vykdyti ekonomikos augimui palankią fiskalinę konsolidaciją; ragina pakankamai fiskalinių galimybių turinčias valstybes nares apsvarstyti, ar būtų galima sumažinti mokesčius ir socialinės apsaugos įnašus, kad būtų skatinamos privačios investicijos ir darbo vietų kūrimas; ragina Komisiją pateikti konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, taip pat toms šalims, kurios vis dar vykdo ekonominio koregavimo programas, kad jos skatintų ekonomikos augimą tvariomis ir socialiniu požiūriu proporcingomis struktūrinėmis reformomis, kurios lemia kokybiškų darbo vietų kūrimą, didesnį konkurencingumą ir didesnę konvergenciją;

29.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliekamą valstybių narių biudžetų projektų vertinimą; pabrėžia, kad nagrinėjant biudžetų projektus turėtų būti siekiama tvarių finansų; primygtinai reikalauja taikyti fiskalines taisykles ir laikytis vienodo požiūrio principo;

30.  pažymi, jog nustatyta, kad tik penkios valstybės narės visiškai atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas; pabrėžia, kad Stabilumo ir augimo paktas priimtas bendru valstybių narių sutarimu; pabrėžia, kad didelės išlaidų valstybės skolai tvarkyti sumos mažina lėšas, kurias būtų galima skirti viešosioms paslaugoms ir investicijoms; todėl pripažįsta, kad būtina mažinti labai daug įsiskolinusių šalių deficitą, tačiau mano, kad tokia fiskalinė konsolidacija turėtų vykti taip, kad būtų apginti pažeidžiami viešųjų paslaugų gavėjai, išsaugotos viešosios investicijos, o pajamos padidintos remiantis sąžiningo naštos pasidalijimo principu ir didesniu augimu;

Geresnis nacionalinės politikos priemonių koordinavimas

31.  teigiamai vertina įspėjimo mechanizmo ataskaitą; teigiamai vertina palaipsnį valstybių narių ekonomikos vidaus disbalanso mažinimą; atkreipia dėmesį į kelių valstybių narių išorės disbalansą, įskaitant didelį prekybos perteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES dalis pasaulinėse rinkose mažėja;

32.  pažymi, kad makroekonominio disbalanso procedūros tikslas – ne tik išvengti didelių neigiamų padarinių ekonomikos augimui ir užimtumui šalies viduje, bet ir užtikrinti, kad netinkamai parengtų nacionalinės politikos priemonių poveikis neišplistų į kitas euro zonos valstybes nares; atkreipia dėmesį į 2014 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos paskelbtą pranešimą, kad toliau į 2015 m. nukeliamos keturių pirmininkų ataskaita grindžiamos diskusijos dėl glaudesnio ekonomikos politikos koordinavimo EPS;

33.  pakartoja, jog mano, kad dabartinei ekonomikos valdymo sistemai trūksta demokratinės atskaitomybės už tai, kaip taikomos sistemos taisyklės, ir susijusių institucijų ir įstaigų atskaitomybės; ragina Komisiją pateikti reikiamus pasiūlymus, kad būtų sprendžiama tinkamos demokratinės atskaitomybės už ES ekonomikos valdymą trūkumo problema;

34.  pažymi, kad reikėtų apsvarstyti didelio naftos kainų kritimo pasekmes ir tai, ar šios nenumatytos lėšos turėtų būti visos perduotos iškastinio kuro vartotojams, ar pasidalintos, įskaitant tai, ar vyriausybės galėtų padidinti iškastinio kuro mokesčius, kad sumažintų savo deficitą, finansuotų investicijas, išvengtų klimato kaitos politikos nevykdymo ir palengvintų dezinfliacijos poveikį;

ES biudžetas

35.  pabrėžia, kad sudarant nacionalinius biudžetus ir ES biudžetą turi būti vadovaujamasi viešosios apskaitos biudžeto tikslumo principu, kad ES būtų užtikrinta konvergencija ir stabilumas; yra įsitikinęs, kad toks tikslumas yra vienas iš veiksnių reaguojant į pasitikėjimo tarp valstybių narių, taip pat tarp valstybių narių ir Europos Sąjungos piliečių krizę, t. y. pasitikėjimo mažėjimo problemą, kuri paaštrėjo po pastarosios finansų krizės;

36.  todėl ragina suvienodinti ekonomines prielaidas, kuriomis remiamasi rengiant nacionalinius biudžetus; mano, kad visų pirma bendrai vertinti reikėtų tarptautinės ekonominės padėties veiksnius;

37.  ragina labiau suvienodinti teikiamas viešosios apskaitos ataskaitas, siekiant pagerinti galimybes palyginti ir užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui; ragina visų pirma standartizuoti valstybių narių įnašo į ES biudžetą apskaitą;

38.  ragina Komisiją kompensuoti Europos semestro demokratijos deficitą ir įgyvendinti 2015 m. numatytą priemonių rinkinį, skirtą ekonominei ir pinigų sąjungai stiprinti;

39.  mano, jog labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai glaudžiau bendradarbiautų įgyvendinant Europos ekonomikos ir biudžeto valdymo semestrą; įsipareigoja stiprinti savo ryšius su nacionaliniais parlamentais vadovaudamasis konstruktyvios partnerystės principais;

40.  apgailestauja dėl to, kad didelis neapmokėtų ES biudžeto sąskaitų kiekis mažina ES patikimumą ir neatitinka aukščiausiu politiniu lygmeniu nustatytų ekonomikos augimo ir užimtumo, ypač jaunimo užimtumo, taip pat paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms tikslų, ir baiminasi, kad tai padidins atotrūkį tarp Sąjungos ir jos piliečių;

41.  ragina po rinkimų atlikti daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą siekiant išanalizuoti ir padidinti ES finansavimo, skiriamo Sąjungos nustatytiems konkurencingumo, ekonomikos augimo, užimtumo ir energetikos sektoriaus pertvarkymo tikslais, sukuriamą pridėtinę vertę; ragina Komisiją priimti aiškesnę metodiką ES lėšoms ir išlaidoms, susijusioms su programos „Europa 2020“ tikslais, geriau stebėti, kad būtų galima geriau įvertinti jų poveikį;

42.  be to, ragina Komisiją pranešti apie neigiamą poveikį, kurį pavėluoti mokėjimai gali daryti valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Europos semestru, vykdymui;

43.  pažymi, kad daugelyje valstybių narių viešasis administravimas iki šiol netapo veiksmingesnis, nors patobulinimai šioje srityje, racionalizuojant organizavimą ir sumažinant biurokratines kliūtis verslo subjektams ir piliečiams, padėtų sutaupyti lėšų;

44.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje pabrėžė Europos struktūrinių ir investicijų fondų (įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą) ekonominę svarbą; primena, kad šios lėšos sudaro vidutiniškai 10 proc. visų viešųjų investicijų ES, bet padėtis įvairiose šalyse skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse gali siekti iki 80 proc. viešųjų investicijų; pabrėžia, kad struktūriniai ir investicijų fondai yra puikus sąveikos tarp Europos Sąjungos biudžeto ir nacionalinių biudžetų pagal bendrai sutartus tikslus, įtvirtintus partnerystės susitarimuose dėl ekonomikos augimo ir investicijų, laikantis strategijos „Europa 2020“, pavyzdys; remia visas pastangas, kuriomis norima sumaniai sutelkti Europos Sąjungos ir nacionalinių biudžetų išteklius siekiant didinti veiksmingumą, skatinti ekonomiką ir sumažinti valstybių deficitą, pasinaudojant teigiamu išteklių dalijimosi poveikiu;

45.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant veiksmingai spręsti mokestinio sukčiavimo, dėl kurio ES biudžetas gali prarasti daug išteklių, klausimą;

46.  ragina Komisiją pateikti lėšų perskirstymo iš ES programų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Horizontas 2020“, galimo poveikio analizę;

47.  ragina valstybes nares papildyti Investicijų planą, kuriuo siekiama kuo labiau padidinti viešųjų išlaidų poveikį ir pritraukti privačių investicijų;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, nacionaliniams parlamentams ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0129.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.
(11) OL C 258E, 2013 9 7, p. 134.


Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje
PDF 462kWORD 172k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje (2014/2222(INI))
P8_TA(2015)0068A8-0043/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 145, 148, 152 straipsnius ir 153 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį dėl atokiausiems regionams skirtų konkrečių priemonių;

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač į jos 30 straipsnį dėl teisės į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014)0902) ir į prie jo pridėtą bendros užimtumo ataskaitos projektą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“ (COM(2015)0012),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“ užimtumo ir socialinių aspektų(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758) ir į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011)0933),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, užimtumo ir socialinių aspektų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. liepos 17 d. rezoliuciją dėl jaunimo užimtumo(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2014–2015 m. pasaulio atlyginimų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. EBPO darbo dokumentą „Pajamų nelygybės tendencijos ir jos poveikis ekonomikos augimui“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatą „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ COM(2014)0446;

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d.(9) ir 2014 m. sausio 16 d.(10) rezoliucijas dėl ES benamystės strategijos;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0043/2015),

A.  kadangi Europa, siekdama aprūpinti kitas kartas darbu, o ne užkrauti joms skolų naštą, turi laikytis socialinės rinkos ekonomikos modelio, kuris užtikrina tvarią plėtrą;

B.  kadangi ekonominė ir socialinė ES padėtis tebėra niūri ir kadangi, kaip teigiama Komisijos 2014 m. rudens ekonominėse prognozėse, ekonomikos atsigavimas išlieka trapus; kadangi, nepaisant to, kad pastaruosius dvejus metus euro zonos ekonomikos augimo rodikliai buvo neigiami, tikimasi, kad jos augimas 2014 m. euro zonoje sieks 0,8 proc., o 2015 m. –1,1 proc.; kadangi tik kelių valstybių narių prognozės aukštesnės ir kadangi Komisija sistemingai mažino savo pačios prognozes per pastaruosius metus; kadangi nepaisant to, jog bendras numatomas deficitas 28 ES valstybėse narėse buvo sumažintas iki 3 proc. 2014 m., kai kuriose valstybėse narėse jis vis dar aukštas; tai rodo, kad reikia ir toliau vykdyti fiskalinį konsolidavimą, kuris būtų suderinamas su augimu ir tvariu užimtumu, nes ekonomikos atsigavimas nėra nei tvirtas, nei palaikomas;

C.  kadangi greitas fiskalinio konsolidavimo planas, kuris buvo patvirtintas per krizę, sutrukdė valstybėms narėms pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; tai parodė, kad fiskalinė politika turi būti diferencijuojama ir derinama prie konkretaus kiekvienos valstybės narės atvejo; kadangi labai sumažėjus naftos kainoms gali būti papildomai paskatintas daugelio ES valstybių narių ekonomikos augimas, ypač jei šis sumažėjimas būtų greitai perkeltas gyventojams ir verslo įmonėms, t. y. būtų sumažintos energijos kainos;

D.  kadangi ES turi ir toliau gerinti savo ekonominę ir socialinę politiką, kurią įgyvendinant siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir kartu stengtis išvengti ilgalaikio sąstingio rizikos ir defliacijos, ir kadangi tai gali būti įgyvendinta tik jei bus toliau dedamos pastangos skatinti investicijas ir vykdyti struktūrines reformas, kurios didina ekonomikos konkurencingumą socialiai atsakingu būdu; kadangi siekiant pereiti prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir užtikrinti tvarią plėtrą būtina ekologinė pertvarka; kadangi baugina tai, jog ES dėl krizės ir dėl to, kad neteko verslui palankios aplinkos, jaučia investuotojų ir verslininkų pasitikėjimo trūkumą, praranda savo įtaką pasaulio ekonomikai, o daugumoje kitų šalių matyti patikimų ekonomikos atsigavimo ženklų; kadangi 2014 m. spalio mėn. TVF apskaičiavo, jog padidėjo euro zonos ekonomikos nuosmukio tikimybė ir kad metų pabaigoje ji sieks 35–40 proc.;

E.  kadangi valstybės narės atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant užimtumo politiką, taip pat jaunimo užimtumo politiką, ir tokios priemonės geriausiai kuriamos nacionaliniu lygmeniu;

F.  kadangi ES turi kuo greičiau išspręsti spartaus savo gyventojų senėjimo problemą;

G.  kadangi, nepaisant nedidelio pagerėjimo (pirmą kartą nuo 2011 m. užfiksuotas nedidelis darbo visą darbo dieną sutarčių padidėjimas), nedarbo lygis tebėra neregėtai aukštas – ES darbo neturi 25 mln. asmenų; kadangi ilgalaikio nedarbo lygis kelia nerimą (12 mln. asmenų neturėjo darbo ilgiau kaip metus, o per pastaruosius metus šis skaičius padidėjo 4 proc.); kadangi jaunimo nedarbo lygis beveik nesumažėjo (palyginti su 2013 m., sumažėjo tik 1,9 proc.), o ES vidurkis siekia 21,2 proc.; kadangi 75 proc. ilgalaikių bedarbių Europos Sąjungoje yra jaunesni kaip 35 metų amžiaus; kadangi jaunimo padėtis darbo rinkoje, išskyrus kai kurias valstybes nares, itin sudėtinga, o išsilavinimo lygis neturi reikšmės;

H.  kadangi Europos socialiniu fondu, kartu su Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva, turi būti visapusiškai ir tinkamai naudojamasi siekiant finansuoti tvarius projektus, kad būtų galima kovoti su nedarbu, visų pirma jaunimo;

I.  kadangi nedirbančio ir nesimokančio jaunimo dalis tebėra didelė ir kadangi itin didelę šios grupės dalį sudaro jauni romų tautybės asmenys;

J.  kadangi dėl įvairių veiksnių, įskaitant tai, kad nepavyko sukurti teigiamos aplinkos, kurioje būtų galima skatinti investicijas ir augimą, sumažėjo rinkos pajamos ir ilgainiui susilpnėjo socialinių pervedimų poveikis(11), ir dėl kai kurių šalių pastangų siekiant atgauti ekonominę pusiausvyrą mažinant išlaidas socialinei apsaugai, labai sumažėjo bendrosios disponuojamosios namų ūkių pajamos, todėl daugeliui Europos šeimų iškilo atskirties pavojus ir grėsmingai padidėjo nelygybė, įskaitant lyčių nelygybę; kadangi vienam iš keturių europiečių gresia skurdas; kadangi didelio nedarbo ir mažų garantijų darbo lygis pasiekė aukščiausią tašką, o pusei visų darbo ieškančių asmenų nepakaktų užtikrinti užimtumo, kad jie įveiktų skurdą;

K.  kadangi iš naujausių turimų 2013 m. duomenų matyti ilgalaikis kaip niekad aukštas 5,1 proc. nedarbo lygis 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse; kadangi ilgalaikis nedarbas turi ne tik labai didelę įtaką pavienių asmenų gyvenimui, bet ir gali tapti struktūriniu nedarbu Europos Sąjungoje;

L.  kadangi šiuo metu 25,1 proc. ES gyventojų gresia skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi vidutinis vaikų skurdo augimo lygis didesnis už vidutinį bendro skurdo augimo lygį ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse vienas iš trijų vaikų gyvena žemiau skurdo ribos;

M.  kadangi labiausiai tikėtiną ilgalaikių bedarbių grupę sudaro vyresnio amžiaus darbuotojai; kadangi 2012 m. dirbo tik pusė 55–65 metų amžiaus darbuotojų; kadangi vyresnio amžiaus žmonės labiau nukenčia, kai mažinamos viešosios išlaidos socialinėms ir sveikatos paslaugoms ir socialinėms išmokoms; kadangi nuskurdimo rizika pirmiausia kyla kai kurioms vyresnio amžiaus žmonių grupėms, pvz., vyresniems nei 80 metų amžiaus žmonėms, vyresnio amžiaus moterims, vyresnio amžiaus migrantams arba vyresnio amžiaus etninių mažumų nariams;

N.  kadangi siekiant įveikti krizę kai kuriose valstybėse narėse labai sumažintos viešosios išlaidos; jos sumažintos tuo metu, kai, padidėjus nedarbui, padidėjo socialinės apsaugos poreikis; kadangi socialinei apsaugai skirti nacionalinių biudžetų asignavimai buvo dar labiau sumažinti, nes daugeliui netekus darbo arba sumažėjus atlyginimams sumažėjo įmokos ir tai labai pakenkė Europos socialiniam modeliui; kadangi vykdant reikalaujamas reformas neatsižvelgiama į piliečių poreikius ir lūkesčius užimtumo ir socialinėje srityse;

O.  kadangi skurdo mažinimas yra ne tik vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, bet ir socialinė valstybių narių atsakomybė, o deramas ir tvarus užimtumas yra geriausias būdas įveikti skurdą; kadangi dėl šios priežasties reikia itin stengtis sudaryti palankesnes įsidarbinimo sąlygas, ypač tiems, kurie turi mažiausiai galimybių dalyvauti darbo rinkoje; kadangi darbo rinkoje vis dar didelė įdarbinimo sąlygų nelygybė ir kadangi sulaukusios 55 metų amžiaus moterys susiduria su didesne rizika nei vyrai gyventi skurde arba patirti socialinę atskirtį;

P.  kadangi socialiniai ir ekonominiai valstybių narių skirtumai toliau didėjo, o siekti regioninės konvergencijos tikslo sekėsi sunkiai; kadangi pagrindinių ir pakraščiuose esančių valstybių nedarbo rodiklių skirtumas 2000–2013 m. padidėjo nuo 3,5 iki 10 proc.; kadangi dėl šių skirtumų didėja susiskaidymo pavojus ir kyla grėsmė ES ekonomikos stabilumui bei socialinei sanglaudai; kadangi 6-ojoje sanglaudos ataskaitoje atkreiptas dėmesys į struktūrinių fondų vaidmenį įveikiant nelygybę, pirmiausia krizės laikotarpiu;

Q.  kadangi SESV 174 straipsnyje nurodyta: „Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Šiuo požiūriu ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms“;

R.  kadangi didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiuose regionuose nedarbo lygis paprastai yra aukštesnis, ekonomikos augimas mažesnis, o didelių investicijų, kuriomis būtų siekiama gerinti jų potencialą, trūksta;

S.  kadangi Parlamentas pastaruosius dvejus metus įspėdavo apie defliacijos keliamus socialinius pavojus lėto ekonomikos augimo, aukšto nedarbo lygio ir mažinamo darbo užmokesčio sąlygomis; kadangi Europos Centrinis Bankas (ECB) pateikė prognozę, jog ilguoju laikotarpiu infliacijos lygis išliks žemas, ir įspėjo apie šio reiškinio pasekmes vidaus paklausai, ekonomikos augimui ir užimtumui; kadangi nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. aštuoniose valstybėse narėse fiksuojama defliacija (šešios iš aštuonių valstybių priklauso euro zonai); kadangi vyraujantis nepakankamas kreditų teikimas MVĮ ir būtinybė mažinti pernelyg didelę viešojo ir privačiojo sektorių skolą labai riboja ES paklausą ir darbo vietų kūrimą, pirmiausia hipotekos paskolų atžvilgiu; kadangi mažėjant infliacijos lygiui šie sunkumai dar labiau padidėja: auga realiosios palūkanų normos ir tikroji skolos našta, todėl taip gali prasidėti užburtas ekonomikos nuosmukio ratas; kadangi ECB į visus šiuos aspektus atsižvelgė 2015 m. sausio 22 d. įgyvendindamas plataus masto turto pirkimo programą, pagal kurią viso kas mėnesį įsigyjamo turto vertė turėtų siekti 60 mlrd. EUR ir kurią ketinama įgyvendinti bent iki 2016 m. rugsėjo mėn.;

T.  kadangi trumpuoju laikotarpiu pagerinti ES ekonomiką galima taikant ekspansyvią pinigų politiką, kuria skatinamas eksportas;

U.  kadangi nedidelėmis palūkanų normomis galima pasinaudoti siekiant skatinti investicijas Europos Sąjungoje;

V.  kadangi nustačius naujus pagrindinius tikslus (daugiau dėmesio skiriant ne cikliniam, o struktūriniam deficitui), padidėjo fiskalinis konsolidavimas; kadangi, nepaisant to, fiskaliniai daugikliai dabartinėmis aplinkybėmis tebėra labai dideli; kadangi reikia įgyvendinti vidutinės trukmės ir skolos tikslus, kad būtų galima sukurti ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui palankią aplinką; kadangi reikia nuolat vertinti šių priemonių poveikį socialiniu, aplinkos apsaugos ir lyčių požiūriais;

W.  kadangi bauginamai sumažėjo ES viešosios ir privačiosios investicijos, kurių lygis dabar yra beveik 20 proc. mažesnis už iki krizės buvusį lygį ir kurios yra mažesnės už pagrindinių ekonominių partnerių kitose pasaulio šalyse investicijas; kadangi ir Komisija, ir valstybės narės turi teikti pirmenybę investicijoms į geresnes ir tvarias darbo vietas, žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir inovacijas (įskaitant mažesnės apimties projektus), efektyviai išteklius naudojančią energetikos sąjungą, bendrą skaitmeninę rinką, verslumo skatinimą ir geresnę aplinką MVĮ, nes investicijos į šias sritis labai svarbios siekiant ne tik užtikrinti ekonomikos atsigavimą, bet ir didinti ES ekonomines galimybes augti bei kurti gerovę;

X.  kadangi dėl nepakankamo nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento, vietos ir regioninių valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimo nacionaliniu ir ES lygmenimis ES semestro procese valstybėms narėms buvo sudėtinga prisiimti atsakomybę už reformų įgyvendinimą ir rasti įtraukius, socialinius ir tvarius sprendimus, o dėl to sumažėjo piliečių pasitikėjimas ES projektu;

Y.  kadangi darbo užmokesčio nustatymas priklauso valstybių narių kompetencijai;

Plataus užmojo ekonominė politika, skirta augimui skatinti, kokybiškoms darbo vietoms kurti ir kovoti su defliacija

1.  palankiai vertina integruotą Komisijos požiūrį į augimą, grindžiamą trimis pagrindiniais ramsčiais: investicijų planu Europai, struktūrinėmis reformomis ir fiskaline atsakomybe; ragina įgyvendinti plataus užmojo ekspansyvią ekonominę ir fiskalinę politiką remiantis galiojančiomis Stabilumo ir augimo pakte (SAP) nustatytomis taisyklėmis, skirtą pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui skatinti ir geresnėms tvarioms darbo vietoms kurti; pabrėžia, kad solidarumas yra pagrindinė vertybė, kuria grindžiama Europos Sąjunga; ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas ir pateikti konkrečias rekomendacijas, kurios būtų naudingos valstybėms narėms ir visai ES ir kurias įgyvendinant būtų sprendžiamas ne tik fiskalinio konsolidavimo, bet ir socialiai suderintų, ekonomiškai veiksmingų ir tvarių struktūrinių reformų klausimas; pabrėžia, kad dėl žemo infliacijos lygio jau auga realiosios palūkanų normos, taip pat tikroji viešojo ir privačiojo sektorių skola, dėl kurių kartu su dideliu ilgalaikiu jaunimo nedarbu lėtėja ekonomikos augimas ir didėja skurdas;

2.  supranta fiskalinės atsakomybės, poreikio skatinti investicijas ir vykdyti struktūrines reformas valstybėse narėse sąsają SAP kontekste; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą „Maksimalus Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse leidžiamo lankstumo išnaudojimas“; ragina partnerius tuo atveju, jei valstybė narė patirtų pernelyg didelį makroekonominį disbalansą, įgyvendinti reformas naudojantis taisyklėse ir susitarimuose jau numatytu lankstumu, kad būtų galima užtikrinti, jog fiskalinė atsakomybė suderinama su ekonomikos augimu, darbo vietų kūrimu ir gerovės valstybės užtikrinimu;

3.  pabrėžia, kad valstybėse narėse reikia įgyvendinti struktūrines reformas; pažymi, kad kai kurios reformas įgyvendinusios valstybės narės sėkmingai atkūrė konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, tačiau šios reformos turi būti suderinamos su pažangiu, tvariu ir įtraukiu augimu ir deramų darbo vietų kūrimu; kad būtų pasiekti šie tikslai, ragina sutelkti dėmesį ir išplėsti šias reformas, kad jos apimtų kitas sritis, pvz., bendrą skaitmeninę rinką, energetikos sąjungą ar fiskalines reformas; mano, kad įgyvendinant darbo rinkos reformas reikia taip pat taikyti reikiamą lankstumą ir užtikrinti saugumą, kad nebeliktų segmentacijos ir būtų užtikrintas geras uždarbis;

4.  palankiai vertina tai, kad naujajame politikos rinkinyje į ankstesnius fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus įtrauktos investicijos; vis dėlto mano, kad metinėje augimo apžvalgoje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio bendrajai paklausai ir jos sąsajai su darbo užmokesčio didinimu ir socialine nelygybe; pabrėžia, kad pagrindinė užduotis mažinant makroekonominį disbalansą turėtų būti ne dabartinių einamųjų sąskaitų pertekliaus didinimas, o augimo, investicijų ir užimtumo rodiklių didinimas, taip pat skurdo lygio mažinimas;

5.  nerimauja, kad pastaraisiais metais investicijos Europos Sąjungoje labai sumažėjo ir dabar jų lygis yra beveik 20 proc. mažesnis už iki krizės buvusį lygį; įspėja, kad ekonomikos nuosmukis buvo dar didesnis pakraščio valstybėse narėse, kuriose imtasi griežtesnių fiskalinio konsolidavimo priemonių; dar kartą atkreipia dėmesį į žaliosios ekonomikos teikiamas galimybes kurti darbo vietas, nes, remiantis Komisijos skaičiavimais, vien energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose iki 2020 m. galėtų būti sukurta 5 mln. darbo vietų, jeigu tik bus įgyvendintos plataus užmojo klimato ir energetikos politikos priemonės; ragina valstybes nares užtikrinti pakankamą investicijų į šiuos sektorius lygį ir numatyti būsimus darbuotojų gebėjimus;

6.  palankiai vertina tai, kad investicijos yra vienas iš trijų pagrindinių Komisijos 2015 m. strategijos ramsčių, ir ragina nedelsiant įgyvendinti investicijų planą; pažymi, kad į valstybių narių įnašus į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) nebus atsižvelgiama nustatant fiskalinį koregavimą pagal prevencinę arba korekcinę SAP dalį;

7.  mano, kad siekiant atsakingai skatinti investicijas tose srityse, kurios turi realų poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui, pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliųjų sektorių ir sveikatos priežiūros srityse, trys pagrindiniai Komisijos 2015 m. strategijos ramsčiai turi būti įgyvendinami kartu;

8.  pažymi, kad ESIF bus grindžiamas esamomis ES lėšomis ir kad jam nebus skirta naujų viešųjų lėšų, išskyrus papildomus 5 mlrd. EUR iš Europos investicijų banko (EIB); pabrėžia kad esama rizikos, jog šio fondo gali nepakakti, nes jis grindžiamas pernelyg optimistinėmis prielaidomis apie galimybę pritraukti didžiąją reikiamo finansavimo dalį iš privačių investuotojų; ragina EIB apsvarstyti galimybę pakeisti pobūdį pereinant iš vien komercinės bankininkystės ir įdiegiant apibrėžtais kriterijais ir skaidrumu grindžiamą projektų rizikos vertinimo modelį; ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip būtų galima panaudoti ES biudžeto ir kitus, naujus, išteklius siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi ESIF prisiimti įsipareigojimai;

9.  ragina Komisiją ir EIB įvertinti ekonomikos krizės poveikį bankų sistemai ir galutiniams EIB finansavimo gavėjams, pirmiausia MVĮ, socialinės ekonomikos sektoriui ir viešojo sektoriaus įmonėms;

10.  pabrėžia, kad ESIF turi būti siekiama skatinti naujas investicijas srityse, kuriomis investuotojai domisi vangiai, o ne pakeisti investicijas, kurios būtų vykdomos kitose srityse (išstūmimas), arba sutelkti dėmesį į itin pelningas investicijas, kurios būtų vykdomos bet kuriuo atveju (savaimingumo efektas); ragina Komisiją taip pat įtraukti ir skatinti socialines investicijas, kurios ne tik duoda finansinės grąžos, bet ir sukelia teigiamą šalutinį socialinį poveikį, pvz., investicijas į žmogiškąjį kapitalą, investicijas, darančias didelį poveikį geresnių tvarių darbo vietų kūrimui ar socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui, pvz., į socialinės apsaugos sistemas ir socialines paslaugas arba investicijas į socialinę ekonomiką; dar kartą ragina įgyvendinti Socialinių investicijų paketą;

11.  ragina Komisiją užtikrinti investicijas į ekonomiškai silpnesnius regionus, kuriuose yra didelis nedarbas, ir į tokiuose regionuose veikiančias MVĮ, nes jos turi labai nedaug galimybių gauti finansavimą, siekiant užtikrinti, kad šios pastangos darytų didžiausią poveikį tose srityse, kuriose jų reikia labiausiai, o renkantis būtų tinkamai atsižvelgiama į ekonomines investicijų ypatybes; pritaria Komisijos nuomonei, kad augančiuose, pvz., skaitmeninės ekonomikos, žaliuosiuose ir sveikatos priežiūros sektoriuose, reikia kvalifikuotos darbo jėgos;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti konkrečius patobulintus mechanizmus, siekiant įgyvendinti investicines programas atokiausiuose regionuose, dėl kurių atokumo, geografinio susiskaidymo, netvirtos ekonomikos ir gamtinių kliūčių atsiranda didesnė nelygybė, susijusi su galimybėmis įsidarbinti, įsigyti prekių ir paslaugų;

13.  ragina Komisiją rengiant Europos investicijų planą, visų pirma dėl prieigos prie plačiajuosčio ryšio, atsižvelgti į didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčius regionus;

14.  ragina Komisiją nuodugniai persvarstyti ir patobulinti ES ir EIB projektų obligacijų iniciatyvą, pradėtą 2012 m. kaip bandomąjį projektą Europos investicijų planui apibendrinti, siekiant jai suteikti svarbesnį vaidmenį skatinant užimtumą; šiomis aplinkybėmis taip pat ragina atlikti išsamią į SIP įtrauktų socialinio poveikio obligacijų peržiūrą;

Atsakinga politika, perorientuota į investicijas, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir augimą

15.  pažymi, kad Europos investicijų planas yra būtinas siekiant papildyti pastangas skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir kad norint, jog jis būtų sėkmingas, jį reikia remti privačiais ir valstybės ištekliais; palankiai vertina tai, kad 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje (MAA) šalys, turinčios fiskalines veiksmų laisvės ribas, ir toliau raginamos dėti daugiau pastangų, taip siekiant paskatinti Europos paklausą ir investicijas;

16.  palankiai vertina tai, kad paspartėjo fiskalinio konsolidavimo tempas ir buvo nustatyti nauji pagrindiniai tikslai: daugiau dėmesio skiriama ne cikliniam, o struktūriniam deficitui, nes tai turėtų padaryti teigiamą poveikį užimtumui ir tvariam ekonomikos augimui; vis dėlto pažymi, kad fiskaliniai daugikliai dabartinėmis aplinkybėmis tebėra labai dideli ir kad tai darys neigiamą poveikį ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui, taip pat socialinės apsaugos sistemų tvarumui; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudotis kuo didesniu Stabilumo ir augimo pakte užtikrintu lankstumu;

17.  ragina sukurti Europos sistemą, skirtą užtikrinti, kad visos pagal Europos investicijų planą vykdomos investicijos darytų didelį poveikį tvaraus augimo skatinimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir socialinės pažangos didinimo požiūriais; ragina Komisiją stebėti ir kontroliuoti pagal šį planą vykdomas investicijas, taip pat tikrinti ir įvertinti tikrąjį ekonominį ir socialinį investicijų poveikį; ragina Komisiją į naująjį ESIF ekspertų komitetą priimti socialinės politikos specialistą, kuris tvirtintų finansuotinus projektus ir užtikrintų, kad juos atrenkant vienas iš svarbiausių kriterijų būtų teigiamo socialinio poveikio kriterijus;

18.  pabrėžia, kad svarbus lankstumas, kuriuo galima naudotis pagal esamą SAP, siekiant užtikrinti galimybes vykdyti socialines investicijas, būtent socialines investicijas į žmones, ugdant reikiamus jų gebėjimus ir sudarant palankias sąlygas produktyviam ir pasitenkinimą teikiančiam dalyvavimui ekonomikoje ir visuomenėje per visą jų gyvenimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia galimą socialinės ekonomikos vaidmenį kuriant tvarias, įtraukias ir kokybiškas darbo vietas;

Atkurtas MVĮ finansavimas siekiant skatinti privačias investicijas ir darbo vietų kūrimą

19.  pabrėžia, kad, nors MVĮ yra darbo vietų kūrimo Europos Sąjungoje pagrindas, jos, siekdamos gauti finansavimą, ir toliau susiduria su dideliais sunkumais ir yra bauginamai įsiskolinusios; todėl palankiai vertina naująsias Komisijos rekomendacijas dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą, į kurias įtrauktas naujas požiūris į nemokumą ir verslo žlugimą; ragina valstybes nares toliau stengtis tobulinti skolų restruktūrizavimo programas kaip priemonę šiam tikslui pasiekti; ragina Komisiją prireikus skatinti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti jos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijoje išdėstytus principus pateikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pabrėžia, kad moterų vadovaujamos įmonės ir MVĮ susiduria su didesniais sunkumais gauti finansavimą; ragina Komisiją išnagrinėti, dėl kokių priežasčių susidarė tokia padėtis, ir pasiūlyti šios problemos sprendimo priemones;

20.  pabrėžia verslumo kultūros kūrimo Europos Sąjungoje svarbą mažinant savarankiško darbo ir įmonių steigimo kliūtis; pažymi, kad tai galima remti taikant pažangų finansinės paramos derinį, pvz., Užimtumo ir socialinių inovacijų programos mikrofinansų ir socialinio verslumo krypties paramą arba vieno langelio principu grindžiamus viešojo administravimo sprendimus naujoms įmonėms registruoti;

21.  yra susirūpinęs dėl to, kad euro zonos finansinis susiskaidymas kai kada kelia grėsmę MVĮ augimui ir tvarumui; ragina atkurti ekonomikos skolinimo pajėgumus, kad MVĮ galėtų investuoti ir kurti darbo vietas, taip pat palengvinti MVĮ verslumo galimybes ir galimybes dalyvauti tokiose programose, kaip COSME ar „Horizontas 2020“;

22.  ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti veiklos pradžios sąlygas;

23.  palankiai vertina bendrą Komisijos ir EIB skolinimo MVĮ programą naudojantis struktūrinių fondų lėšomis siekiant racionalizuoti investicijas į šias įmones ir taip paskatinti kurti kurti geresnes, tvarias darbo vietas; ragina ECB papildyti šiuos politikos veiksmus ir išnagrinėti MVĮ turto įsigijimo galimybes ir remti MVĮ vystymąsi pagal monetarinio stimuliavimo programas, remiantis gerąja kitų ekonominių regionų patirtimi, arba būti MVĮ (jos sukuria iki 80 proc. darbo vietų daugelyje valstybių narių) finansavimo šaltinių garantu;

24.  pažymi, kad ECB išplėtė turto įsigijimo programą, kuri ir vėl yra susijusi su bankininkystės sistema, todėl ragina ECB optimizuoti visas savo galimybes gerinti realiąją ekonomiką ir teikti kreditus siekiant skatinti augimą ir spręsti nedarbo problemą ES;

25.  palankiai vertina priemones, apie kurias pranešė Komisija ir kuriomis, siekiant didinti ilgalaikių investicijų į MVĮ mastą, siekiama skatinti kurti darbo vietas MVĮ joms suteikiant alternatyvas bankų teikiamoms paskoloms, taip pat tobulinti reguliavimo ir mokesčių sistemą; ragina nedelsiant įgyvendinti šias priemones; ragina Komisiją taip pat remti mažesnės apimties projektus; ragina Komisiją ir valstybes nares kaip alternatyvią finansavimo priemonę apsvarstyti galimybę finansuoti MVĮ steigiant finansinius kooperatyvus (kredito unijas) ir sudaryti MVĮ geresnes sąlygas dalyvauti ES lygmens ir nacionaliniuose viešuosiuose pirkimuose ir gauti finansavimą;

26.  pabrėžia su MVĮ susijusių tarpinių institucijų, pvz., prekybos ir pramonės rūmų, kaip daugialypį poveikį su MVĮ susijusios ES politikos įgyvendinimui turinčios varomosios jėgos svarbą, ir ragina Komisiją pradėti su jomis partnerystės dialogą dėl to, kaip būtų galima geriau įgyvendinti su MVĮ susijusią ES politiką siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas;

Efektyvesnis lėšų naudojimas

27.  pabrėžia, kad teritorinis augimo ir darbo vietų kūrimo politikos poveikis skiriasi priklausomai nuo konkrečios kiekvieno ES regiono padėties ir kad nuo krizės pradžios regioniniai skirtumai didėjo; pabrėžia, kad, siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ir sykiu išsaugoti teritorinę sanglaudą, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose reikėtų atsižvelgti į teritorinius valstybių narių skirtumus;

28.  mano, kad mažinant vidaus konkurencingumo skirtumus ir struktūrinį disbalansą regionuose, kuriuose to labiausiai reikia, labai svarbus sanglaudos politikos priemonių vaidmuo; ragina Komisiją apsvarstyti, kokie būtų tinkami sprendimai toms valstybėms narėms, kurios, nors ir susiduria su labai dideliu nedarbu, dėl bendro finansavimo problemų privalo grąžinti ES lėšas; ragina Komisiją apsvarstyti išankstinio finansavimo galimybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šioms valstybėms narėms per 2014–2020 m. laikotarpį visapusiškai naudotis lėšoms, tačiau visada užtikrinant, kad būtų laikomasi biudžetinės atskaitomybės principo;

29.  ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų ir kovoti su mokesčių dempingu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat ragina Tarybos lygmeniu patvirtinti plataus užmojo finansinių sandorių mokestį;

30.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimas, ypač pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir iš Europos socialinio fondo (ESF), neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet turėtų būti naudojamas kaip papildoma parama, kuria papildomos ir stiprinamos nacionalinės programos, kurias vykdyti nusprendusios valstybės narės;

31.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti visapusišką ES fondų įgyvendinimą 2007–2013 m. ir gerai suderinti ESF ir kitus Europos struktūrinius fondus su strategija „ES 2020“; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kad 20 proc. ESF lėšų būtų skiriama skurdui mažinti; ragina Komisiją į kitas metines augimo apžvalgas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo įgyvendinimu susijusį skyrių;

32.  ragina Komisiją rengti struktūrines energijos rinkų reformas, siekiant sukurti nuo išorės šaltinių mažiau priklausomą atsparią energetikos sąjungą ir įvairinti tiekimo šaltinius (pvz., panaudoti Alžyro dujas);

Reformos siekiant plėtoti ekonomikos augimo galimybes, žmogiškąjį kapitalą ir našumą

33.  pažymi, kad ryžtingi tvarų augimą ir geresnių bei tvaresnių darbo vietų kūrimą skatinančių investicijų planai, taip pat ECB taikomos priemonės, gali duoti sėkmingų rezultatų tik tada, jeigu sykiu bus įgyvendinamos nacionalinės reformos, kuriomis skatinamas kokybiškas darbo jėgos dalyvavimas, didinamas aktyvumas ir našumas, plėtojamas žmogiškasis kapitalas visose amžiaus grupėse, įskaitant pažeidžiamiausias grupes, ir remiamos tvirtos socialinės sistemos ir socialinės apsaugos sistemos; pažymi, kad Parlamento ir Tarybos sprendimas vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) tinkle yra labai svarbus dedant pastangas gerinti darbo rinkas; mano, kad įgyvendinant struktūrines darbo rinkos reformas reikėtų įdiegti vidaus lankstumo priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti esamą užimtumo lygį ekonomikos trikdžių metu, užtikrinti darbo vietų kokybę ir saugumą darbo keitimo atvejais, užtikrinti nedarbo išmokų programas, grindžiamas realistiškais išmokų teikimo reikalavimais, garantuojančias tinkamą paramą atleistiems darbuotojams ir susietas su reintegracijos politika;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti naujoviškus investicijų skatinimo ES būdus; pabrėžia pastarojo meto bendrovių tendenciją perkelti gamybą ir paslaugas atgal į ES ir dėl to atsirandančias darbo vietų kūrimo, pirmiausia jauniems žmonėms, galimybes; mano, kad ES ekonomika turi unikalią galimybę paspartinti šią darbo vietų susigrąžinimo tendenciją;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pritaikytą įvairių krypčių politiką, pagal kurią būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ilgalaikiams bedarbiams, vyresnio amžiaus bedarbiams, moterims ir kitoms prioritetinėms grupėms, kurios itin skaudžiai nukentėjo nuo krizės, pavyzdžiui, imigrantams, romų bendruomenei arba neįgaliesiems, įskaitant priemones, kuriomis skatinama kovos su diskriminacija politika darbo vietoje, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, mokymasis visą gyvenimą bei mokymas ir gerinamas žemo lygio išsilavinimas, būdingas kai kurioms šių grupių – daugelis jų patiria socialinės atskirties riziką; ragina konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose sistemingai spręsti moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo mažinimo klausimus; primygtinai ragina Komisiją reikalauti, kad kiekviena valstybė narė sudarytų nacionalinį darbo vietų planą, siekiant kurti darbo vietas, kaip valstybės susitarė per 2012 m. pavasario Tarybos susitikimą;

36.  ragina Komisiją pradėti naują iniciatyvą, kuria siekiama didinti užimtumo galimybes romams valstybėse narėse, drauge įgyvendinant priemones, kuriomis skatinama tobulinti gebėjimus ir kvalifikaciją, kovoti su diskriminacija ir skatinti kurti naujas darbo vietas, pavyzdžiui, skatinti savarankišką darbą ir verslumą ir skatinti naudoti novatoriškas finansines priemones;

37.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pirmiausia būtų siekiama įveikti lyčių nelygybę užimtumo srityje: visų pirma, spręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimą ir įgyvendinti priemones, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, be kita ko, didinti vaikų priežiūros įstaigų prieinamumą;

38.  apgailestauja, kad Europos semestras nepakankamai gerai suderintas su strategija „Europa 2020“; ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti ekonomines priemones, įgyvendinamas per Europos semestrą, su strategijos „Europa 2020“ socialiniais ir užimtumo tikslais ir Sutartyse įtvirtintais socialiniais principais; ragina dėti ryžtingesnes pastangas nukreipti ir koordinuoti ES politiką, kad būtų skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas ir kuriamos geresnės ir tvaresnės darbo vietos; ragina Komisiją neatidėliojant pateikti strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį daryti didesnę pažangą skurdo mažinimo srityje ir siekiant kitų socialinių tikslų, taip pat į poreikį užtikrinti geresnį prasmingą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

Švietimas ir aktyvi darbo politika siekiant plėtoti žmogiškąjį kapitalą

39.  mano, kad dėl didėjančios tarptautinės konkurencijos, kurią vis labiau skatina kvalifikuota darbo jėga, ES susidūrė su dideliu gebėjimų trūkumu ir neatitikimu, kurie stabdo ekonomikos augimą; mano, kad, norint valstybėms narėms turėti realių galimybių pasiekti strategijos „Europa 2020“ užimtumo tikslus, jos turi atkreipti dėmesį į tinkamų sąlygų kurti darbo vietas sudarymą;

40.  pakartoja savo raginimą Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms įtraukti lyčių lygybės ramstį į strategiją „Europa 2020“;

41.  pažymi, kad konkurencingumo atgavimo strategijoje dėmesys turėtų būti skiriamas ne vien tik darbo sąnaudoms, bet ir našumo didinimui pasitelkiant investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir struktūrines reformas;

42.  ragina valstybes nares atkurti prieš krizę buvusio lygio investicijas į žmogiškąjį kapitalą, visų pirma siekiant jaunimui palengvinti perėjimą iš švietimo sistemos prie darbo, ir investuoti į profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas;

43.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje Komisija ragina valstybes nares apsaugoti arba skatinti ilgalaikes investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas; vis dėlto pažymi, kad valstybės narės, kurių biudžetų lėšos jau apribotos, neturi pakankamų priemonių šiam tikslui pasiekti;

44.  pabrėžia aktyvios darbo politikos svarbą kai kurioms valstybėms narėms dabartinėmis aplinkybėmis; ragina tas valstybes nares didinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą;

Kokybiškos darbo vietos ir darbo užmokestis kaip našumą ir augimą skatinantys veiksniai

45.  ragina valstybes nares ypač atkreipti dėmesį į didelį nepalankias sąlygas turinčių grupių nedarbą ir pirmenybę teikti galimybėms patekti ir integruotis į darbo rinką, taip pat prieigos ir integracijos politikos įtraukimui į kitas politikos sritis, nes užimtumas yra pagrindinis sėkmingos integracijos veiksnys;

46.  primena, kad deramas darbo užmokestis svarbus ne tik socialinei sanglaudai užtikrinti, bet ir siekiant išlaikyti tvirtą ekonomikos atsigavimą ir našią ekonomiką; ragina Komisiją ištirti minimalaus darbo užmokesčio įvedimo valstybėse narėse poveikį, visų pirma mažinant minimalaus darbo užmokesčio skirtumus; ragina Komisiją surengti konferenciją Europos minimalaus darbo užmokesčio sistemos klausimais;

47.  nerimauja, kad įgyvendinus darbo rinkos reformas daugelyje valstybių narių nepavyko sumažinti mažų garantijų darbo vietų skaičiaus; pastebi, kad 50 proc. 2014 m. sukurtų darbo vietų buvo laikinos; pažymi, kad, pasak Komisijos, dirbančiųjų skurdas neišnyko, kad 50 proc. visų darbo ieškančių asmenų nepakanka užtikrinti užimtumą, kad jie įveiktų skurdą, ir kad užimtumo užtikrinimas nepadeda didinti našumo; ragina valstybes nares pirmenybę teikti darbo vietų kokybei ir spręsti darbo rinkos segmentacijos problemą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinkos reformomis būtų siekiama ir skatinama užtikrinti geresnį ir tvarų užimtumą, t. y. mažinti segmentaciją, didinti pažeidžiamų grupių įtrauktį į darbo rinką, skatinti lyčių lygybę, mažinti dirbančiųjų skurdą ir užtikrinti pakankamą socialinę apsaugą visiems darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis;

48.  mano, kad valstybės narės gali kurti darbo vietas tik tuo atveju, jeigu rinkos sąlygos bus tam palankios, jeigu jos galės pasikliauti kvalifikuota darbo jėga, jeigu darbo rinka bus pakankamai lanksti, darbo sąnaudos, įskaitant darbo užmokestį, atitiks našumo rodiklius, jeigu socialinės apsaugos sistemomis bus užtikrintas didesnis darbo patrauklumas, o reglamentavimas bus proporcingas ir grindžiamas patikimais duomenimis;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų kovoti su socialiniu dempingu ES, kuris daro didelę žalą jį patiriantiems darbuotojams ir valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms; be to, ragina, kad dedant šias pastangas visais lygmenimis būtų įtraukiami socialiniai partneriai;

50.  palankiai vertina iniciatyvą sukurti nedeklaruojamam darbui skirtą Europos platformą; dar kartą ragina valstybes nares užtikrinti, kad asmenys, kurie dirba pagal mažų garantijų darbo sutartis arba savarankiškai, galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis ir pakankama socialine apsauga, visų pirma, tomis, kurios susijusios su šeimos gyvenimo ir darbo derinimu; ragina Komisiją dėti tikslines pastangas spręsti papildomas problemas, kurių kyla dėl ne savo noru pasirinkto darbo ne visą darbo dieną ir laikino darbo, taip pat dėl fiktyvaus savarankiško darbo;

51.  apgailestauja dėl to, kad beveik neužsimenama apie sukurtų darbo vietų kokybę ar tvarumą, visų pirma, kalbant apie moterų užimtumą, nes ne visą darbo dieną dirbančių moterų skaičius yra neproporcingai didelis dėl sunkumų, susijusių su jų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimu;

52.  mano, kad reindustrializavimo tikslų įgyvendinimas yra nepaprastai svarbus ES konkurencingumui ir kad iš naujo pradedant įgyvendinti tikrą ES pramonės politiką būtų galima paskatinti augimą ir sukurti naujas kokybiškas darbo vietas;

53.  apgailestauja, kad, kalbant apie nedarbo rodiklius, per mažai dėmesio skiriama kitiems veiksniams, tokiems kaip didėjantys neaktyvių žmonių, judumo ir migracijos rodikliai;

Jaunimo nedarbas ir darbo jėgos judumas

54.  palankiai vertina tai, kad sumažėjo jaunimo nedarbo lygis, bet pabrėžia, kad jis vis dar kelia didelį nerimą ir yra sumažėjęs nebūtinai vien tik dėl darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad taip pat padidėjo su darbu susijęs nesaugumas ir nepakankamas užimtumas ir kad 43 proc. jaunimo tenka dirbti mažų garantijų sąlygomis, pagal ne savo noru pasirinktas darbo ne visą darbo dieną sutartis arba fiktyvų savarankišką darbą;

55.  ragina Komisiją pasiūlyti Europos sistemą, pagal kurią būtų nustatyti būtiniausi Jaunimo garantijų iniciatyvos minimalieji įgyvendinimo standartai ir konkrečios visuomenės informuotumo didinimo priemonės; ragina valstybes nares veiksmingai naudotis turimomis biudžeto lėšomis, nedelsiant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir užtikrinti, kad šios priemonės pasiektų ir jaunimą iš šeimų, kurios yra socialiniu požiūriu nepalankioje padėtyje; ragina per daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą užtikrinti pakankamą biudžetą pagal TDO rekomendacijas; pažymi, kad, TDO skaičiavimais, jaunimo nedarbo problemai išspręsti reikia 21 mlrd. EUR;

56.  primygtinai ragina Komisiją siekti daugiau, nei numatyta 2014 m. kovo mėn. Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos stažuočių sistemos, ir pasiūlyti naują kokybės sistemą siekiant išvengti jaunų darbuotojų diskriminacijos ir išnaudojimo;

57.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinkos labiau įtrauktų tuos asmenis, kurie turi šeimos pareigų, pavyzdžiui, augina vaikus ir rūpinasi šeimos nariais, kuriems reikia priežiūros; todėl ragina imtis priemonių, kuriomis padedama derinti darbą ir šeimos gyvenimą, kaip darbo rinkos reformų, remiamų Europos semestre, dalį;

58.  dar kartą ragina valstybes nares investuoti į galimybes mokytis visą gyvenimą, profesinį mokymą ir mokymą darbo vietoje; ragina nacionalines mokymosi visą gyvenimą sistemas vertinti kaip Europos semestro strategijas vykdant darbo rinkos reformą;

59.  pabrėžia, kad, pasak Komisijos, nepaisant aukšto nedarbo lygio, ES yra 2 mln. laisvų darbo vietų ir kad 2013 m. duomenimis tik 3,3 proc. darbingų asmenų dirba kitoje valstybėje narėje – tai rodo vis dar žemą judumo lygį, palyginti su JAV ir Japonija; primena, kad darbo jėgos judumo lygio skirtumus (ypač tose valstybėse narėse, kurios nuo krizės nukentėjo labiausiai – jose šis skirtumas gali siekti 10 proc.) galima sumažinti naudojant EURES platformą; reiškia savo nuolatinę paramą laisvo judėjimo principui;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą viešųjų įdarbinimo tarnybų veiklą siekiant palengvinti ir skatinti darbo paieškas užsienyje;

61.  atsižvelgdamas į darbuotojų, visų pirma jaunimo, kurie dabar palieka savo kilmės šalis ir, ieškodami įsidarbinimo galimybių, vyksta į kitas valstybes nares, skaičių, pažymi, kad būtina skubiai parengti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinama, jog nė vienas darbuotojas neliktų be socialinių ir darbo teisių apsaugos; šiuo požiūriu ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti ES darbo jėgos judumą taikant tokias priemones kaip EURES, laikantis vienodo požiūrio principo ir nemažinant darbo užmokesčio bei socialinių standartų; ragina kiekvieną valstybę narę nusistatyti socialinę ir užimtumo politiką, kuria būtų užtikrinamos lygios teisės ir vienodas užmokestis už darbą toje pačioje darbo vietoje, laikantis darbuotojų judėjimo laisvės principų ir ypač žvelgiant iš lyčių lygybės perspektyvos;

62.  primena ES tikslus lyčių lygybės srityje, visų pirma tikslą iki 2020 m. pasiekti 75 proc. moterų ir vyrų užimtumo lygį ir sumažinti žmonių, kurie gyvena skurde arba kuriems gresia skurdas, skaičių 20 mln.;

63.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vaiko priežiūros atostogų, siekiant padėti užtikrinti vienodas darbo sąlygas moterims ir vyrams, atsižvelgiant ir į tai, kad ES visuomenė sparčiai senėja ir kyla rizika, kad valstybės narės ateityje nepajėgs išlaikyti būtinų socialinių paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti daugiau politikos priemonių, kurios prisidėtų prie ES demografinio augimo skatindamos augti gimimų skaičių ar imigraciją;

64.  apgailestauja, kad griežto taupymo priemonės, kurias įvedė ES ir kuriomis siekta atkurti investuotojų pasitikėjimą, pablogino užimtumo ir socialines sąlygas, todėl išaugo nedarbas, skurdas ir nelygybė;

65.  ragina valstybes nares gerinti verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimą visais lygmenimis;

Ryžtingas raginimas plėtoti es socialinį aspektą ir konvergenciją

66.  dar kartą įspėja dėl socialinių ir ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga ir ypač kai kurios valstybės narės, ir pavojaus jos tvarumui bei stabilaus ekonomikos augimo galimybėms, kylančio dėl regioninės konvergencijos regreso; primena, kad daugiau kaip 122 mln. ES piliečių gresia skurdas arba socialinė atskirtis, įskaitant dirbančiųjų skurdą ir vaikų skurdą; pažymi, kad dabartiniais duomenimis 19 proc. vaikų ES gresia skurdas, ir pabrėžia, kad toks lygis yra nepriimtinas ir turi būti nedelsiant sumažintas; ragina Komisiją toliau plėtoti ES socialinį aspektą; pripažįsta Komisijos nuveiktą darbą ekonomikos ir pinigų sąjungos socialinio ramsčio klausimu, siekiant integruoti socialinį aspektą į dabartinę ekonomikos valdymo mechanizmų struktūrą, ir ragina tęsti šią veiklą, siekiant pažangos strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo srityje;

67.  apgailestauja, kad nėra visiško skurdo, kuris yra problema daugelyje valstybių narių, rodiklių ir aiškios apibrėžties;

68.  primena Komisijai, kad pagal SESV 9 straipsnį visų krypčių ES politikoje turėtų būti vadovaujamasi užimtumo ir socialine politika, siekiant propaguoti Europos socialinį acquis; prašo Komisijos vykdyti įsipareigojimą susieti Europos semestrą su strategijos „Europa 2020“ tikslais;

69.  pažymi, kad socialinė apsauga ir socialinė politika – visų pirma nedarbo išmokos, minimalių pajamų parama ir progresinis apmokestinimas – iš pradžių padėjo sumažinti ekonomikos nuosmukį ir stabilizuoti darbo rinkas bei vartojimą; tačiau pabrėžia, kad tose EPS narėse, kurios patiria neigiamus ekonominius sukrėtimus, socialinės stabilizavimo priemonės plačiai naudojamos kaip koregavimo veiksniai; pabrėžia, kad socialinė apsauga ir socialinė politika yra valstybių narių kompetencijos sritis;

Socialinės stabilizavimo priemonės

70.  pažymi, kad 2013 m. metinėje ataskaitoje dėl ES užimtumo ir socialinės padėties Komisija pabrėžė išlaidų socialinei apsaugai svarbą, nes jos yra apsaugos nuo socialinės rizikos priemonė; primena, kad automatinės stabilizavimo priemonės yra svarbios siekiant įveikti asimetrinius sukrėtimus, išvengti pernelyg didelio nacionalinių gerovės valstybių išteklių eikvojimo ir taip stiprinti visos EPS tvarumą; ragina Komisiją konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodyti, kad valstybėse narėse svarbu toliau taikyti tvirtas automatines stabilizavimo priemones, nes jos labai svarbios palaikant socialinę sanglaudą ir skatinant vidaus paklausą ir ekonomikos augimą; dar kartą ragina Komisiją parengti žaliąją knygą automatinių stabilizavimo priemonių euro zonoje klausimu;

71.  atkreipia dėmesį į Komisijos tikslą užtikrinti, kad ES teisės aktai taptų lengvesni taikyti, paprastesni ir jų įgyvendinimas mažiau kainuotų piliečiams ir įmonėms; pabrėžia, kad šalinant šias reguliavimo kliūtis neturėtų būti pažeistas nei Europos socialinis acquis tokiose srityse kaip darbuotojų sveikata ir sauga, darbuotojų informavimas ir konsultavimas, nei pagrindinės TDO konvencijos, nei Europos socialinė chartija, ir turėtų būti gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas, kaip numatyta Sutartyje; primygtinai ragina Komisiją dėti patikimas pastangas užtikrinti nėščių darbuotojų ir neseniai pagimdžiusių darbuotojų apsaugą;

Socialiniai rodikliai

72.  palankiai vertina tai, kad į prie šios metinės augimo apžvalgos pridėtą bendrą užimtumo ataskaitą įtraukta užimtumo ir socialinės politikos rezultatų suvestinė; ragina Komisiją išnagrinėti, ar šių rodiklių pakanka, kad būtų galima atlikti nuodugnią valstybių narių socialinės ir ekonominės padėties analizę; pabrėžia, kad svarbu suprasti namų ūkių pajamų pokyčių ir didėjančios pajamų nelygybės dinamiką ir padarinius; apgailestauja, kad daug šių metų suvestinėje pateiktų duomenų yra pasenę; prašo Komisijos rengiant politiką labiau naudotis šia rezultatų suvestine; ragina atlikti išsamią valstybių narių įvairiose srityse pasirinktų politikos variantų ir atitinkamų rezultatų apžvalgą; ragina Komisiją įvertinti ir pagerinti apžvalgų aprėptį ir veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad į jas būtų visapusiškai atsižvelgiama rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

73.  pabrėžia, kad Europos semestro procedūroje užimtumo ir socialiniai klausimai turėtų būti laikomi lygiaverčiais makroekonominiams klausimams;

74.  ragina nustatyti pagrindinius makroekonominius ir makrosocialinius disbalansus ES ir euro zonos šalyse ir į juos atsižvelgti rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas per Europos semestrą, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti darbo bei socialinių standartų konvergenciją;

Skurdas ir socialinė atskirtis

75.  apgailestauja, kad metinėje augimo apžvalgoje ir bendroje užimtumo ataskaitoje nėra pateikta jokios priemonės ar politikos programos, kuriomis būtų siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslo mažinti skurdą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad šis tikslas būtų geriau įtrauktas į Europos semestrą;

76.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog būtų laikomasi socialinio acquis, horizontaliosios socialinės apsaugos sąlygos ir protokolo dėl visuotinės svarbos paslaugų;

77.  palankiai vertina Komisijos pirmininko raginimą ES valstybėms narėms įvesti minimalių pajamų nuostatas, siekiant mažinti skurdą ES; ragina Komisiją pasiūlyti iniciatyvą, siekiant skatinti nustatyti minimalių pajamų nuostatas valstybėse narėse; pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė sprendžia, kokio dydžio minimalias pajamas nustatyti, ir kad jos turėtų atitikti specifinę atitinkamos šalies socialinę ir ekonominę padėtį;

78.  apgailestauja, kad pagal Komisijos požiūrį, taikomą kovojant su lyčių nelygybe, darbo ir šeimos gyvenimo derinimas iš esmės vertinamas kaip tik moterims svarbus klausimas; pažymi, kad kuriant darbo vietas labai svarbios priemonės, kuriomis siekiama skatinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą tiek vyrams, tiek moterims, ir kad jos turi tiesioginę įtaką sukurtų darbo vietų kokybei; pažymi, kad galimybė naudotis įperkamomis ir kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis vis dar yra pagrindinė darbo ir šeimos gyvenimo derinimo kliūtis, todėl ragina Komisiją atkreipti dėmesį į šį rodiklį analizuojant pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę;

79.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir nedelsiant spręsti nerimą keliančią vaikų skurdo didėjimo visoje ES problemą ilgalaikėmis ir visaapimančiomis priemonėmis, remiantis gerąja kai kurių valstybių narių patirtimi, visų pirma priemonėmis, kuriomis didinama valstybės parama maitinimui mokyklose, ir įgyvendinti į socialinių investicijų dokumentų rinkinį įtrauktą Komisijos trijų ramsčių rekomendaciją dėl investicijų į vaikus;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl atsirandančių naujų skurdo, kurį dar apsunkina skolų krizė, formų, pavyzdžiui, dirbančiųjų skurdo, dėl kurio, be kita ko, tampa sudėtinga mokėti hipotekos paskolas, arba didelių komunalinių paslaugų kainų, dėl kurių atsiranda energijos nepriteklius, padidėjo iškeldinimo, nuosavybės teisės netekimo atvejų ir benamių skaičius; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti integruotą politiką, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama socialiniam ir įperkamam būstui, veiksmingą prevencijos politiką, pagal kurią būtų siekiama mažinti iškeldinimo atvejų skaičių, ir kovos su energijos nepritekliumi politiką, grindžiamą kai kurių valstybių narių gerąja patirtimi, ir nutraukti benamių asmenų kriminalizavimą, išryškėjusį kai kuriose valstybėse narėse; ragina Komisiją nedelsiant pradėti įgyvendinti ES veiksmų planą dėl benamystės, kaip ne kartą prašė Europos Parlamentas ir ragino kitos ES institucijos, siekiant padėti valstybėms narėms spręsti neatidėliotiną ir sparčiai augančią benamystės problemą;

81.  prašo Komisijos parengti strategiją, kuri padėtų valstybėms narėms kovoti su benamyste vykdant integruotą politiką ir darant atitinkamas socialines investicijas;

82.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant spręsti benamystės problemą; pažymi, kad ši ypač didelio skurdo ir socialinės atskirties apraiška pažeidžia pagrindines teises ir vis dažniau pasirodo daugumoje valstybių narių; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių, kad būtų stebimos ir remiamos valstybių narių pastangos kovoti su benamyste, kaip jau yra raginęs savo 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 16 d. rezoliucijose dėl ES benamystės strategijos;

83.  ragina Komisiją įvertinti, ar įmanoma padidinti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšas atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą;

Tvarios pensijos ir sveikata

84.  ragina užtikrinti prieinamas ir kokybiškas viešąsias paslaugas vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros srityje, kurios suteiks galimybių, visų pirma moterims, grįžti į darbą ir padės lengviau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą;

85.  primena Komisijai, kad, norint užtikrinti pensijų tvarumą, saugumą ir adekvatumą, vykdant pensijų reformas reikia drauge įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų plėtojamos vyresnio amžiaus ir jaunų darbuotojų užimtumo galimybės prisidėti prie tvarios pensijų sistemos, ribojamos paskatos pasinaudoti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemomis ir kitais ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos būdais, numatomos kompensacijos už laiką, paskirtą vaikų ar priklausomų šeimos narių priežiūrai, plėtojamos vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybės, užtikrinamos galimybės mokytis visą gyvenimą visų amžiaus grupių dirbantiems žmonėms ir bedarbiams, skatinamas sveikas senėjimas darbo vietoje, atsižvelgiant į fizinę ir psichosocialinę riziką sveikatai ir saugai, pradedama įgyvendinti mokesčių lengvatų politika, pagal kurią būtų skatinama ilgiau likti darbo rinkoje, ir remiamas aktyvus ir sveikas senėjimas; pabrėžia, kad pensijų reformoms įgyvendinti reikalinga nacionalinė politinė ir socialinė sanglauda ir kad, norint užtikrinti šių reformų sėkmę, reikėtų tartis su socialiniais partneriais ir jaunesnių bei vyresnių kartų atstovais, nes jie yra tiesioginį poveikį patirsiančių gyventojų grupės; ragina valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į Parlamento poziciją dėl žaliosios ir baltosios knygų dėl pensijų;

86.  atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją sveikatos priežiūros sistemas pertvarkyti taip, kad jos atitiktų savo paskirtį visiems asmenims suteikti galimybes naudotis kokybiška sveikatos priežiūra, įskaitant galimybes gauti įperkamų vaistų, visų pirma skirtų gyvybei gelbėti, ir užtikrinti pagarbą sveikatos priežiūros darbuotojų teisėms; pastebi, kad dėl krizės kai kurios valstybės narės neužtikrina visapusės visuomenės sveikatos apsaugos; ragina Komisiją pateikti konkrečių rekomendacijų, kad ši padėtis būtų ištaisyta; ragina toliau dėti reformų pastangas siekiant užtikrinti, kad nekiltų rizika sveikatos priežiūros infrastruktūros kokybei ir finansiniam prieinamumui;

87.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija pripažino, kad sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriai turi didelį augimo potencialą ir yra itin svarbūs sektoriai, į kuriuos reikia investuoti siekiant tvarios ekonomikos; ragina Komisiją pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos plėtojant investicijų į sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius, siekiant kokybiško užimtumo, iniciatyvas, priklausančias strategijai „Europa 2020“;

88.  ragina stiprinti ir plėtoti veiksmingas prevencines sveikatos priemones, tokias kaip sveiko senėjimo per visą gyvenimą priemonė, siekiant gerinti gyvenimo kokybę ir sykiu mažinti nacionalinių sveikatos sistemų išlaidas medicininiam gydymui ir vaistams, kurių prireikia vėliau gyvenime;

Teisingesnės dirbančiųjų apmokestinimo sistemos

89.  pabrėžia, kad mokesčių pleištas turi didesnį poveikį mažą darbo užmokestį gaunantiems ir nepagrindines pajamas uždirbantiems asmenims ir kad ši problema neišnyko; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į 2013 m. spalio mėn. TVF mokesčių ataskaitą, kurioje nurodoma, kad esama galimybių taikyti geresnius ir progresyvesnius apmokestinimo būdus;

90.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu mažinti mokesčius, taikomus dirbantiesiems, ypač mažą atlyginimą gaunantiems ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, ilgalaikiams bedarbiams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, drauge užtikrinant ilgalaikį valstybinių pensijų sistemų tvarumą; ragina valstybes nares mažinti dirbančiųjų mokesčius ir pereiti prie vartojimo, kapitalo ir aplinkosaugos mokesčių, drauge tinkamai atsižvelgiant į galimą perskirstomąjį poveikį;

Europos semestro demokratinio teisėtumo didinimas

91.  reiškia didelį susirūpinimą dėl riboto vaidmens, kuris tenka Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams, taip pat socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kai nustatomi, stebimi ir įgyvendinami ekonominiai ir socialiniai Europos semestro prioritetai; pakartotinai ragina parengti konkrečias gaires ir užtikrinti didesnį ir labiau struktūruotą pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą ES ir nacionaliniu lygmeniu, siekiant didinti Europos semestro proceso teisėtumą;

92.  ragina įtraukti subnacionalinius parlamentus, vietos ir regionų valdžios institucijas į nacionalinių reformų programų rengimą ir įgyvendinimą, be kita ko, taikant daugiapakopio valdymo sistemas;

93.  primygtinai ragina Komisiją labiau įtraukti socialinius partnerius į metinės augimo apžvalgos rengimo procesą ir apskritai oficialiai įtvirtinti socialinių partnerių vaidmenį Europos semestro procese;

94.  ragina sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad Parlamentas būtų įtrauktas rengiant ir tvirtinant metinę augimo apžvalgą bei ekonominės politikos ir užimtumo gaires;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0129.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0060.
(4) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 57.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0240.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0010.
(9) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 101.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0043.
(11) Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos projektas, pridedamas prie Komisijos komunikato „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014)0906), 44 psl. Taip pat žr. OECD 2014 m. Užimtumo apžvalga http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/employment/oecd-employment-outlook-2014_empl_outlook-2014-en#page1.


Bendrosios rinkos valdymas įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą
PDF 422kWORD 134k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą (2014/2212(INI))
P8_TA(2015)0069A8-0018/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014)0902),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos komunikatą „2014 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2013)0800), taip pat į 2013 m. lapkričio 13 d. Komisijos ataskaitą „Bendroji rinka skatina augimą ir darbo vietų kūrimą: valstybėse narėse pasiektos pažangos ir likusių kliūčių analizė. Įnašas į 2014 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2013)0785),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracijos būklė 2013 m. Indėlis į 2013 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2012)0752),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012)0259),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ rezultatų apžvalga“ (COM(2014)0130),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „2014 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Augimo stiprinimas“ (COM(2014)0400),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą““ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Bendrosios rinkos veiksmingumo matavimo rodikliai. Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio formavimas“ (angl. „Indicators for Measuring the Performance of the Single Market – Building the Single Market Pillar of the European Semester“),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos indėlis į augimą“ (angl. „Contribution of the Internal Market and Consumer Protection to Growth“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 d. ir 27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 20 d. ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 25 ir 26 d. Konkurencingumo tarybos svarstymus dėl darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo(1) ir į 2013 m. gegužės 8 d. priimtą Komisijos atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2014 m. Europos semestrą(2), taip pat į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos priimtą atsakymą dėl tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas“(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0018/2015),

A.  kadangi vykdant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą bendroji rinka ir bendroji skaitmeninė rinka turėtų būti laikomos dvejomis pagrindinėmis ES ekonomikos augimo atgaivinimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo priemonėmis, kartu užtikrinant, kad jos papildytų įprastesnes augimo skatinimo priemones, pavyzdžiui, investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą, inovacijas, profesinį rengimą ir švietimą skatinimą, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ poreikiams;

B.  kadangi bendrosios rinkos strategija reikalauja holistinio požiūrio, kurį taikant būtų atsižvelgiama į piliečių, vartotojų bei MVĮ problemas ir bendrosios rinkos prioritetai būtų įtraukiami į visas politikos sritis, siekiant užtikrinti gyvybingos bendrosios rinkos, kuri veiktų kaip ekonomikos atsigavimo ir tvaraus augimo katalizatorius, sukūrimą;

C.  kadangi, kaip skirtingoms Sąjungos politikos priemonėms bendrą prioritetą, reikia stiprinti bendrosios rinkos valdymą įgyvendinant Europos semestrą, išlaikyti reikiamą ekonominių, socialinių ir ekologinių aspektų pusiausvyrą, taip pat gerinti bendrajai rinkai taikomų taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę, įgyvendinimo bei vykdymo užtikrinimo kokybę, kad jos turėtų realų ir ekonominį poveikį ir gerokai sutrumpėtų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų trukmė;

D.  kadangi įgyvendinant Europos semestrą vykdomas bendrosios rinkos valdymas ir atitinkamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (KŠSR) pradėjo labai teigiamą procesą siekiant padidinti Europos konkurencingumą, kuriuo kuriamos kokybiškos darbo vietos ir skatinamas teisingas augimas labiau pritraukiant investuotojus;

E.  kadangi nuo oficialaus bendrosios rinkos sukūrimo praėjus daugiau kaip 20 metų ji dar nėra iki galo baigta kurti pirmiausia todėl, kad valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę arba įgyvendino ne visus Sąjungos teisės aktus;

F.  kadangi ES bendrosios rinkos strategija turi būti įgyvendinama nuosekliai ir ryžtingai, suderinta ir grindžiama holistiniu požiūriu bei visų valstybių narių ir ES institucijų remiamu pragmatišku, išsamiu ir plataus masto susitarimu; kadangi, siekiant visapusiškai įgyvendinti su bendrąja rinka susijusias taisykles ir užtikrinti jų vykdymą bei didinti pasitikėjimą bendrąja rinka ir jos valdymu bei jų įtikinamumą vis dar būtina tvirta visų ES institucijų (visų pirma Komisijos ir Tarybos pirmininkų) lyderystė, įsipareigojimas ir koordinavimo veikla, o iš valstybių narių pusės reikalingas aiškus politinis įsipareigojimas, bendradarbiavimas ir solidarumas;

G.  kadangi esama daugelio priemonių (dažniausiai tai specifiniai rodikliai), kurias taikant Europos semestro procedūros eigoje įvertinami ekonominiai bendrosios rinkos rezultatai, tačiau jos iki šiol neturėjo jokio aiškaus poveikio politikai;

H.  kadangi reikia dėti kuo daugiau pastangų siekiant ne tik užtikrinti teisės aktų aiškumą, paprastumą, veiksmingumą ir įgyvendinamumą, bet ir parengti numatomą ir stabilią vertinimo, kaip bendrosios rinkos teisės aktai veikia praktikoje, sistemą;

I.  kadangi, siekiant atgaivinti Europos ekonomiką, suteikti postūmį tvariam ekonomikos augimui bei konkurencingumui, pritraukti investicijų, skatinti socialinę sanglaudą ir kurti naujas darbo vietas, reikalinga tinkamai veikianti ir veiksminga bendroji rinka, grindžiama tvaria, labai novatoriška ir konkurencinga socialine rinkos ekonomika; kadangi stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą yra svarbus Komisijos 2015 m. darbo programos prioritetas; kadangi valstybės narės ir ES turėtų drauge parengti ES pramonės politiką, remiantis pastaraisiais metais jau nuveiktu darbu šioje srityje ir daugiausia dėmesio skiriant strateginiams sektoriams, taip pat siekiant darbo programoje nustatytų tikslų; kadangi bendroji rinka taip pat reikalinga, kad būtų tinkamai atsižvelgta į piliečių, vartotojų ir įmonių poreikius ir būtų užtikrinta, jog siūlomos politikos priemonės galėtų duoti papildomos naudos ES piliečiams ir kitiems subjektams;

J.  kadangi didesnis dėmesys bendrajai rinkai įgyvendinant Europos semestrą yra būtinas siekiant geriau išnaudoti jos teikiamas augimo ir užimtumo galimybes, jos stiprinimą padaryti ES pramonės strategijos pagrindiniu prioritetu, geriau informuoti apie jos teigiamą poveikį ir užtikrinti piliečiams ir verslo subjektams galimybę visapusiškai ja pasinaudoti;

K.  kadangi valstybės narės įsipareigojo iki 2014 m. baigti kurti energetikos vidaus rinką ir iki 2015 m. integruoti „energetines salas“ į vidaus energetikos rinką;

L.  kadangi visiškai integruota energijos vidaus rinka būtina siekiant bendrų Sąjungos energetinio saugumo bei tvarumo tikslų ir jos vertė taip pat neįkainojama Sąjungos konkurencingumui pasaulyje, ekonomikos augimui ir naujų darbo vietų kūrimui, kaip pripažįstama II bendrosios rinkos akte ir strategijoje „Europa 2020“;

I.  Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio kūrimas

1.  dar kartą ragina Komisiją tobulinti bendrosios rinkos valdymą sukuriant analizės priemones, kurias taikant būtų tinkamiau įvertinami bendrosios rinkos rezultatai ekonominiu ir reguliavimo požiūriu Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio sistemoje; mano, kad naudojant tokią analizės priemonę būtų galima gauti informacijos, naudingos rengiant KŠSR, metinę augimo apžvalgą (MAA), Europos Vadovų Tarybos gaires valstybėms narėms ir nacionalinius veiksmų planus, kuriais siekiama įgyvendinti bendrosios rinkos gaires;

2.  pabrėžia ankstesnių metų bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitų, kuriomis prisidedama prie Komisijos metinėje augimo apžvalgoje nurodytų bendrųjų prioritetų ir KŠSR nustatymo įgyvendinant Europos semestrą, svarbą ir pridėtinę vertę; todėl itin apgailestauja, kad bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaita 2015 m. nebus teikiama;

3.  be to, apgailestauja, kad bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaita nebus teikiama, nes būtent šiuo laikotarpiu Parlamentas ir Komisija rengia specifinius rodiklius, kuriais siekiama įvertinti ES vidaus rinkos integraciją ir visą galimą tolimesnės tikslinės integracijos pagrindinėse augimo srityse naudą; todėl ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti geresnį jau nustatytų taisyklių įgyvendinimą ir vykdymą;

4.  ragina Komisiją paaiškinti 2015 m. metinės augimo apžvalgos struktūros pakeitimą ir kodėl Komisija neprisidėjo paskelbdama tyrimą dėl dabartinės bendrosios rinkos integracijos būklės pagrindinių didžiausią augimo potencialą turinčių sričių atžvilgiu; prašo Komisijos paskelbti bent surinktus duomenis apie bendrąją rinką, kad būtų papildyta šių metų MAA;

5.  ragina Komisiją 2015 m. kuo anksčiau pateikti bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitą, kad remiantis tokia ataskaita būtų galima nustatyti 2015 m. Europos semestro bendrosios rinkos ramsčio priemonių kryptį; vis dėlto pabrėžia, kad ateityje reikės persvarstyti ataskaitos pateikimo tvarkaraštį; mano, kad didžiausiam poveikiui pasiekti, be kita ko, atsižvelgiant į KŠSR, tokią ataskaitą reikėtų skelbti kartu su MAA;

6.  primygtinai ragina Komisiją kasmet pateikti privalomą ataskaitą, kuria siekiama stebėti bendrosios rinkos veikimą įgyvendinant Europos semestrą ir kurioje būtų pateikta bendrosios rinkos integracijos būklės pagrindinėse didžiausią augimo potencialą turinčiose srityse analizė; ragina Komisiją rengiant MAA nustatyti politikos prioritetus, kuriais būtų prisidėta prie viso bendrosios rinkos augimo potencialo panaudojimo ir likusių kliūčių tolesnei integracijai pašalinimo;

7.  atkreipia dėmesį į 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje išreikštą paramą integruotai bendrajai rinkai, kuri vartotojams suteikia tokias pat galimybes kaip ir jų šalių rinkose, ir pabrėžia, kad vartotojams internete suteiktos teisės neturėtų būti mažesnės nei suteiktos jų tradicinėse rinkose;

8.  pabrėžia 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje išreikštą pripažinimą, kad siekiant padidinti konkurencingumą Europoje, reikia vengti pernelyg didelės reguliavimo naštos, ypač MVĮ, pagerinti galimybes gauti finansavimą ir užtikrinti investicijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje kokybę;

9.  atkreipia dėmesį į galimą naudą, kurią gali suteikti MAA nurodytas administracijos modernizavimas, ir į tai, kaip tai galėtų padėti pašalinti biurokratizmą bei su reguliavimu susijusias kliūtis, tokiu būdu skatinant konkurenciją, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą Europoje ir padedant įmonėms ir piliečiams;

10.  ragina iš esmės pertvarkyti bendrosios rinkos valdymo sistemą, griežčiau prižiūrėti ir vertinti, ar teisingai, laiku ir veiksmingai įgyvendinamos ir taikomos bendrosios rinkos taisyklės; pabrėžia būtinybę naudoti bendrąją rinką kaip trečiąjį Europos semestro ramstį, kad būtų galima nustatyti aiškius su realiąja ekonomika susijusius prioritetus, kartu visiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų ES;

11.  ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Komisijos pirmiau nustatytas ir 2014 m. rugsėjo mėn. tyrime „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ išsamiau aptartas pagrindines sritis, kuriose ekonomikos augimo ir kokybiškų darbo vietų galimybės didžiausios ir kurios naudingos XXI a. pritaikytai ES bendrajai rinkai sukurti, įskaitant paslaugas, bendrąją skaitmeninę rinką, ypač e. prekybą, vartotojų acquis, viešuosius pirkimus ir koncesijas bei laisvą prekių judėjimą; taip pat ragina Komisiją užbaigti kurti transporto ir energetikos bendrąją rinką;

12.  mano, kad reikia sukurti integruotą vertinimo sistemą, skirtą bendrosios rinkos rezultatams įvertinti ir apjungiančią įvairią metodiką, pavyzdžiui, sudėtinius rodiklius, sistemingą rodiklių rinkinį ir atskiriems sektoriams skirtas priemones, siekiant šią sistemą įtraukti į Europos semestro procedūrą; pabrėžia, kad, siekiant įvertinti bendrosios rinkos intensyvumo stiprėjimą prioritetinėse pagrindinėse srityse ir suteikti jam postūmį, derėtų apsvarstyti galimybę numatyti pagrindinį bendrosios rinkos integracijos rodiklį ir su tuo rodikliu susijusį tikslą;

13.  ragina Komisiją pradėti taikyti metodiką, skirtą kiekybiniams tikslams, susijusiems su administracinės naštos mažinimu Europos lygmeniu; atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį kai kuriose valstybėse narėse, kur buvo nustatyti grynojo sumažinimo tikslai siekiant sumažinti atitikties sąnaudas; prašo atsižvelgti į šią metodiką vykdant naująją Komisijos iniciatyvą mažinti administracinę naštą;

14.  pažymi, kad, Europos semestro procedūroje vertinant ekonominį poveikį bendrajai rinkai, derėtų dar daugiau stengtis skatinti, kad būtų teikiama tinkama informacija apie taikomą metodiką ir naudojamus duomenis, siekiant užtikrinti gautų rezultatų patikimumą ir palyginamumą, nustatyti atitinkamas sąsajas su ex post vertinimais ir nustatyti vertinimams atlikti būtinų duomenų trūkumus;

15.  pakartoja savo raginimą sudaryti sąlygas Europos Parlamentui tinkamai įsitraukti į ekonomikos valdymo ciklą, nustatant, kad Parlamentas ir Taryba gali priimti kitas reikalingas priemones bendrosios rinkos valdymui stiprinti, ypač priemones, skirtas toms sritims, kuriose Sąjungos reglamentavimo sistema buvo sukurta laikantis įprastos teisėkūros procedūros, nustatytos SESV 294 straipsnyje;

16.  apgailestauja, kad KŠSR nepakankamai suderintos su strategijos „Europa 2020“ tikslais; todėl ragina ryžtingiau siekti nukreipti ir derinti nacionalinę ir ES politiką ir toliau imtis konkrečių ir reikiamų priemonių, siekiant sustiprinti bendrąją rinką ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis, kad paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą bei konkurencingumą ir kurti darbo vietas, ypač jaunimui;

17.  mano, kad reikėtų didinti nacionalinių parlamentų atsakomybę už KŠSR; ragina valstybes nares numatyti galimybę Komisijai KŠSR pateikti nacionaliniams parlamentams prieš tai, kai jos tvirtinamos Taryboje; be to, ragina valstybes nares labiau laikytis įsipareigojimų įgyvendinti KŠSR ir griežtai perkelti ES tikslus į savo nacionalinio lygmens tikslus; taigi mano, kad valstybės narės turėtų kartą per metus pateikti išsamias KŠSR dėl bendrosios rinkos sričių įgyvendinimo ataskaitas; be to, pakartoja savo prašymą, kad Komisija kompetentingam Parlamento komitetui teiktų ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti KŠSR įgyvendinimo pažangą, ir dėl padarytos pažangos; ragina valstybes nares kompetentingam Parlamento komitetui paaiškinti didelio nukrypimo nuo KŠSR priežastis;

18.  pritaria tam, kad 2014 metams parengtose KŠSR pabrėžiama, jog svarbu pašalinti nepagrįstus apribojimus ir kliūtis, varžančius galimybes pradėti veiklą pagrindiniuose sektoriuose, pvz., mažmeninės prekybos, e. prekybos ir verslo paslaugų sektoriuose; ragina atitinkamas valstybes nares kuo labiau atsižvelgti į tas rekomendacijas ir pirmenybės tvarka kuo skubiau pašalinti šias bendrosios rinkos augimo kliūtis;

19.  prašo, kad bendrosios rinkos integracijos būklės ataskaitos rezultatai į būsimas KŠSR vykdant Europos semestro ciklą būtų įtraukti daug aiškiau ir imperatyviau nei anksčiau;

20.  apgailestauja, kad Komisija iki šiol nesiekia, kad bendrosios rinkos skatinimui būtų suteiktas prioritetas Europos semestre; ragina Komisiją bendrosios rinkos valdymą, ypač susijusį su darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui skirtomis priemonėmis, paversti esminiu visų vėlesnių Europos semestro proceso etapų elementu; primena Komisijai, kad tikra bendroji rinka šiose srityse iš esmės paskatintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES; ragina pasinaudoti šios naujos sistemos teikiamomis galimybėmis ir kuo visapusiškiau išvystyti pagrindines augimo sritis ir I bei II bendrosios rinkos aktuose numatytas priemones, atkreipdamas dėmesį į poreikį atsižvelgti į piliečių rūpesčius ir lūkesčius;

21.  pabrėžia, kad įgyvendindami ir tobulindami politiką, kuria siekiama socialinės rinkos ekonomikos pažangos, ES, valstybės narės, regionai, savivaldybės, socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai turi laikytis integruoto požiūrio; 

22.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti visišką 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų ES lėšų įsisavinimą; atkreipia dėmesį į galimybę valstybėms narėms ir regionams 2014–2020 m. laikotarpiu savo politiką ir investicijas pritaikyti sektoriams, kuriuose didesnis augimas ir kuriama daugiau darbo vietų, ypač jaunimui, pavyzdžiui, bendrajai skaitmeninei rinkai, energetikos, paslaugų ir žaliosios ekonomikos rinkai, taip pat realiai ir atsižvelgiant į kokybę investuojant į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas siekiant užtikrinti visų piliečių prieigą prie tinklų infrastruktūros;

II.  Nepanaudotas bendrosios rinkos potencialas pagrindinėse augimo srityse

23.  primena, kad bendroji rinka yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnių ir atlieka esminį vaidmenį siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų; tačiau pažymi, kad šis potencialas daugeliu atžvilgiu lieka nepanaudotas;

24.  primena, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatyti trys prioritetai:

   žiniomis ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos vystymas;
   išteklius efektyviau naudojančios ekologiškesnės ir konkurencingesnės ekonomikos skatinimas;
   daug darbo vietų užtikrinančios ekonomikos, padedančios pasiekti aukštą socialinės ir teritorinės sanglaudos lygį, skatinimas;

25.  palankiai vertina naują Komisijos požiūrį 2015 m. MAA, kuriuo, siekiant padidinti vidaus paklausą ir paskatinti konkurencingesnę ekonomiką, koordinuotai skatinamos investicijos ES; tvirtai tiki, kad, siekiant kuo platesnio užmojo, prioritetą reikia skirti investicijoms, kuriomis skatinama skaitmeninė ekonomika, ir konkurencingesnės ES vidaus rinkos sukūrimui bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

26.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl privačių investicijų apimties sumažėjimo Europoje ir privačių investuotojų nepasitikėjimo, dėl kurio vengiama investuoti ir kurį lemia struktūrinių reformų ir ES augimo skatinimo strategijos stoka, taip pat bendrojoje rinkoje išliekančios kliūtys augimui e. prekybos ir panašiose srityse; ragina valstybes nares aktyviai remti Investicijų planą ir prisidėti prie Europos strateginių investicijų fondo, papildant iš ES biudžeto ir EIB teikiamas lėšas, kad privatusis sektorius būtų orientuojamas į investicijas ir skatinamas investuoti;

27.  ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus didžiausią dėmesį skirti realiajai ekonomikai, kuriant ir tobulinant investicijų politiką, kuri savo ruožtu pritrauks privačių investicijų; be to, ragina investuoti į žmonių ir įmonių parengimą skaitmeninei erai, įskaitant naujausias technologijas energetikos sektoriuje, kadangi taip sukuriamas sverto poveikis, užtikrinant visuotinį skaitmeninį tinklą, remiant švietimą ir kokybiškus mokslinius tyrimus bei inovacijas ir darant tvirtą pažangą kuriant bendrąją rinką transporto sektoriuje, taip suteikiant mums galimybę konkuruoti su pagrindinėmis pasaulio jėgomis kaip lygūs su lygiais;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti MVĮ taikomą reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į MVĮ pajėgumą kurti darbo vietas; ragina maksimaliai padidinti Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME) sukurtas galimybes ne tik puoselėjant verslumą Europoje, bet ir suteikiant MVĮ daugiau galimybių gauti finansavimą ir patekti į ES ir pasaulinę rinką;

29.  pabrėžia, kad būtina investicijas susieti su inovacijomis ir verslumu, kuo geriau panaudojant galimybes, kurias teikia skaitmeninė ekonomika ir visuomenė, ir plėtojant pažangią ES pramonės politiką; pažymi, kad šių investicijų planuose turi būti ypač atsižvelgta į MVĮ, kurios patiria daugiausia sunkumų gauti investicijų, ir juose numatyti praktines priemones, kuriomis remiamos veiklą pradedančios įmonės ir socialinis verslumas bei inovacijos, nes tai ateities darbo vietų šaltinis jaunimui;

30.  pabrėžia, kad reikia iš naujo praktinėmis priemonėmis atgaivinti verslumą Europoje, t. y. užtikrinti MVĮ, ypač susijusioms su pagrindiniais sektoriais, lengvai prieinamas galimybes gauti kreditą; taip pat ragina skatinti bankų finansavimui alternatyvias finansavimo formas;

31.  ragina valstybes nares ryžtingiau orientuoti savo ekonomiką į inovacijas ir augimą, nes tai parengs mus ateities darbams ir iššūkiams skaitmeninėje eroje; pažymi, kad tokiu būdu mūsų įmonės taip pat taps novatoriškesnės ir pajėgesnės reaguoti į pasaulinę rinką, ypač visiškai integravus IRT;

Bendroji skaitmeninė rinka

32.  mano, kad, kaip nustatyta 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, bendrosios skaitmeninės rinkos vystymas labai svarbus siekiant skatinti augimą, kurti kokybiškas darbo vietas, išsaugoti Europos ekonomikos konkurencingumą pasaulyje ir suteikiant naudos įmonėms ir vartotojams; todėl prašo, kad Komisija parengtų plataus užmojo 2016–2020 m. Europos veiksmų planą dėl e. valdžios, tokiu būdu toliau paremiant strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą;

33.  pabrėžia investicijų, be kita ko, į plačiajuosčio ryšio tinklus, svarbą norint pasiekti prioritetinius tikslus pagrindinėje skaitmeninės rinkos srityje; rekomenduoja didelę dalį būsimame 315 mlrd. EUR investicijų plane numatytų lėšų skirti tikslinėms strateginėms investicijoms į skaitmeninį sektorių; taip pat pažymi, kad tokių veiksnių, kaip platus interneto tinklo paplitimas ir geri gyventojų bei įmonių naudojimosi IRT įgūdžiai, sąveika yra esminis veiksnys siekiant sukurti tikrą skaitmeninę bendrąją rinką; ragina ES ir valstybes nares teikti prioritetą investicijoms į skaitmeninių tinklų infrastruktūrą ir skaitmeninį savo įmonių ir piliečių švietimą;

34.  laikosi nuomonės, kad daugiausiai susirūpinimo šioje srityje kelia susiskaidymas ir teisinio tikrumo trūkumas ir kad taip pat reikia spręsti netolygaus galiojančių ES taisyklių vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse problemą;.

35.  pažymi, kad, remiantis tyrimo „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ duomenimis, užbaigus kurti bendrąją skaitmeninę rinką, laikotarpiu iki 2020 m. būtų galima 0,4 % padidinti BVP augimą (tai prilygsta 520 mlrd. EUR 2014 m. kainomis), taip pat būtų galima padidinti užimtumo lygį apie 0,1 %, o tai sudarytų daugiau kaip 233 tūkstančių naujų darbo vietų iki 2020 m.; mano, kad kliūčių e. prekybai, investicijoms į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir naujų technologijų, pavyzdžiui, 4G ir 5G ryšio, diegimui pašalinimas yra itin svarbus plėtojant skaitmeninius sprendimus, kadangi jie priklauso nuo greito ir patikimo ryšio; mano, kad ES bendrosios duomenų apsaugos sistemos bei Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos patvirtinimas turi esminės įtakos bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimui iki 2015 m.; ragina, kad investuojant būtų siekiama ištaisyti nevienodų galimybių naudotis plačiajuosčio ryšio ir 4G tinklais ES problemą;

36.  pabrėžia, kad esama koreliacijos tarp didelės internetinės prekybos apimties ir BVP vienam gyventojui didėjimo, todėl ragina pasiekti pažangos kuriant tikrai tarpvalstybinės e. prekybos ir debesijos kompiuterijos sistemas; mano, kad būtina panaikinti susiskaidymą į 28 skaitmenines rinkas, užtikrinti visuotinę prieigą prie tinklo ir paversti tinklo saugumą ir vartotojų pasitikėjimą bendrosios skaitmeninės rinkos pamatu, nes be pasitikėjimo nėra internetinės rinkos;

37.  pabrėžia, kad pagal ataskaitą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ pažanga e. valdžios srityje leistų kasmet sutaupyti 100 mlrd. EUR; prašo valstybes nares sutelkti ir padidinti pastangas modernizuoti savo viešąją administraciją, kad piliečiai ir įmonės galėtų vis daugiau formalumų susitvarkyti elektroniniu būdu, pasinaudodami savo teisėmis bendrojoje rinkoje, ypač tarpvalstybiniu lygmeniu;

38.  pabrėžia, kad ES bendrosios rinkos taisyklės turi būti veiksmingos skaitmeniniame amžiuje, o tai reiškia, kad reikia įgyvendinti bendrosios rinkos taisykles mokėjimams internetu, visos Europos mastu sukurti saugius elektroninius sprendimus (pvz., e. sąskaitų faktūrų išrašymą ir e. parašą), pertvarkyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir atitinkamose srityse paaiškinti PVM reikalavimus, siekiant kurti pasitikėjimą e. prekyba, didinti Europos vartotojams teikiamos informacijos apie jų teises kokybę ir užtikrinti, kad internete vartotojams būtų suteikta jiems tradicinėse rinkose įprasto lygio apsauga;

39.  pabrėžia, kad naujausios ekonomikos valdymo sistemos peržiūra yra puiki proga paraginti valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant bendrosios skaitmeninės rinkos, o tai reiškia ne tik didesnį ekonomikos augimą ir daugiau darbo vietų, ypač MVĮ sektoriuje ir jaunimui, bet ir į ateitį orientuotą ir modernią Europos Sąjungą;

40.  mano, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų siekdamos modernizuoti savo viešąją administraciją, teikti daugiau ir geriau prieinamų skaitmeninių paslaugų piliečiams ir įmonėms, mažinti sąnaudas, didinti efektyvumą, palengvinti viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir diegti jų sąveikos sistemas;

41.  pabrėžia elektroninio identifikavimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų svarbą siekiant ekonomikos augimo tikslais padidinti elektroninės prekybos apimtį ir kokybę; todėl prašo valstybių narių imtis visų reikiamų priemonių, kad iki 2016 m. liepos 1 d. būtų įgyvendintas reglamentas dėl elektroninių mokėjimų vidaus rinkoje;

42.  mano, kad skaitmeninių įgūdžių gerinimas Sąjungoje yra didžiausias prioritetas;

Laisvas prekių judėjimas

43.  mano, kad efektyvumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo atžvilgiu laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimo srityse vis dar yra piliečiams ir verslo subjektams skirtų neišnaudotų galimybių;

44.  pakartoja, kad remia išsamius prekybos ir investicijų susitarimus, kurie turėtų atitikti ir padėti įgyvendinti kokybiškų darbo vietų Europos darbuotojams kūrimo tikslus, suteikti tiesioginės naudos Europos vartotojams ir sukurti naujas galimybes ES įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios laikosi ES socialinių, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartų, nes tai naujų ekonomikos augimo galimybių sudarymo pagrindas; mano, kad Parlamentas turi aktyviai dalyvauti derybose dėl bendrosios rinkos acquis ir kad keičiant galiojančius arba priimant naujus teisės aktus būtina visapusiškai paisyti Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, vaidmens;

45.  ragina valstybes nares sustiprinti vertės grandinę tarpvalstybinės gamybos srityje, nes tai pagrindinis veiksnys siekiant skatinti konkurencingumą ir ekonomikos augimą, kurti darbo vietas ir mažinti prekybos kliūtis, kurių esama santykinai dideliuose sektoriuose, kurie dėl to, kad nėra pakankamai integruoti, negali pasinaudoti visais bendrosios rinkos teikiamais privalumais;

46.  ragina stiprinti kliūčių bendrojoje prekių rinkoje stebėseną;

Paslaugos

47.  pabrėžia, kad į strategiją „Europa 2020“ derėtų įtraukti specialius politikos veiksmus, kuriais siekiama pašalinti kliūtis Paslaugų direktyva reglamentuojamose paslaugų sektoriaus srityse bei, pavyzdžiui, finansinių paslaugų sektoriuje ir aiškiau pabrėžti bendrosios rinkos intensyvumo stiprinimo svarbą;

48.  pabrėžia, kad esama daug neišnaudotų ekonomikos augimo galimybių paslaugų sektoriuje, kaip matyti iš ataskaitoje „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ pateikiamo vertinimo, kad būtų galima sutaupyti 337–637 mlrd. EUR;

49.  mano, kad paslaugų sektorius yra vienas iš didžiausią augimo potencialą turinčių sektorių ES, taigi reikia stiprinti priemones, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą sektoriuje, įskaitant mažmeninę prekybą, ir supaprastinti įmonėms, visų pirma MVĮ, taikomus teisės aktus; pabrėžia, kad svarbu visiems vartotojams, šeimoms ir įmonėms užtikrinti visuotines galimybes gauti viešąsias paslaugas;

50.  mano, kad turėtų būti stiprinama vartotojų apsauga, pasirinkimo galimybės ir konkurencija finansinių paslaugų srityje, ypač atkreipiant dėmesį į skirtingus vartotojų, įskaitant labiausiai pažeidžiamus, poreikius; mano, kad, atsižvelgiant į didelę sumaištį, kuri gali kilti dėl finansinių produktų, ir problemas, kurios dėl to gali kilti atskiriems vartotojams ir bendrajai rinkai, derėtų didinti vartotojų informuotumą apie finansus;

51.  pakartoja, kad reikia atnaujinti pastangas kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu, todėl ragina daugiau dėmesio skirti geram mokesčių srities valdymui privačiajame ir viešajame sektoriuose ES; pabrėžia, kad ataskaitoje „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“ nurodoma, jog elektroninių sąskaitų faktūrų standartizavimas, tarpvalstybinių mokesčių sistemų koordinavimas ir panašūs veiksmai gali padėti kasmet sutaupyti 9 mlrd. EUR; palankiai vertina Komisijos pirmininko pranešimą apie automatinio keitimosi informacija apie nacionalinius fiskalinės politikos sprendimus sistemą; pabrėžia, kad reikia stiprinti ir gerinti koordinavimą mokesčių srityje, nes tai padėtų išvengti nesąžiningos konkurencijos bei rinkos iškraipymų ir užtikrintų lygias galimybes bendrojoje rinkoje;

52.  palankiai vertina teiginį, kurį Komisija pateikė savo 2015 m. MAA: „Labai svarbu spręsti mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problemas, nes taip užtikrinamas teisingumas ir suteikiama galimybė valstybėms narėms gauti joms priklausančias mokestines pajamas.“;

53.  dar kartą patvirtina savo poziciją, kad siekiant skatinti inovacijas derėtų didinti bendrą investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą apimtį bei kokybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad investicijų lygis valstybėse narėse skiriasi; primena Komisijai, kad reikia sukurti tikrą bendrąją žinių, mokslinių tyrimų bei inovacijų rinką ir užbaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę; pabrėžia, kad šiuo metu apie 85 % inovacijoms skirtų lėšų naudojamos išimtinai nacionalinėje srityje, nevykdant tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir kad dėl to nesukuriama visa pridėtinė vertė, kokia galėtų būti sukurta Europos mastu;

Viešieji pirkimai ir koncesijos

54.  teigiamai vertina tai, kad 2014 m. buvo priimtos direktyvos dėl viešųjų pirkimų ir dėl koncesijos sutarčių skyrimo, kuriomis modernizuoti viešieji pirkimai ES ir skatinamas viešųjų sutarčių tvarumas; pabrėžia direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo pridėtinę vertę, ypač palengvinant procedūras, padidinat jų skaidrumą ir suteikti daugiau galimybių MVĮ, tokiu būdu sudarant sąlygas įveikti šioms sutartims būdingas problemas, užtikrinti teisinį tikrumą, lankstumą bei skaidrumą, taip pat remti ekonominės infrastruktūros ir kokybiškų viešųjų paslaugų plėtrą;

55.  pažymi, kad ES teisės aktai dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų turi būti visapusiškai ir sparčiai taikomi, siekiant pagerinti investicijų ir viešųjų išlaidų kokybę, veiksmingumą ir skaidrumą;

56.  pabrėžia, kad būtina tinkamai ir laiku perkelti į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų ir koncesijų teisės aktus; pabrėžia viešųjų pirkimų svarbą ir inovacijų partnerystės, kaip vieno iš pagrindinių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo skatinimo veiksnių, vertę, ypač MVĮ, kurios turi būti remiamos specialiomis kompetencijos ir inovacijų skatinimo priemonėmis;

Vartotojų acquis

57.  apgailestauja dėl to, kad dėl nevienodo ES vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo valstybėse narėse skiriasi vartotojų apsauga ir įgyvendinamų vykdymo užtikrinimo priemonių griežtumas ir terminai; mano, kad dėl to tuose pačiuose sektoriuose arba skirtinguose prekybos kanaluose taikomos teisės aktų nuostatos yra nepakankamai nuoseklios ir darnios;

58.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų sparčiai įgyvendinama Vartotojų teisių direktyva, alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo nuostatos bei panašių teisės aktų normos ir būtų užtikrinamas jų vykdymas, sykiu užtikrinant administracinės naštos mažinimą; ragina visiems vartotojams suteikti tinkamą apsaugą, atitinkančią apsaugą tradicinėje tarpvalstybinės prekybos rinkoje, ir užtikrinti geresnę duomenų apsaugą skaitmeninėje eroje, nes tai padės padidinti vartotojų pasitikėjimą perkant internete; pažymi, kad svarbu veiksmingai ginti vartotojų teises internete ir kad reikia nustatyti nebrangias ir veiksmingas teisių gynimo priemones ginčo atveju;

59.  ragina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas tvarus vartojimas, ypač produktų naudojimo trukmės aspektais, ir kovoti su tokia praktika, kai siekiama šią naudojimo trukmę tyčia sutrumpinti; tikisi, kad Komisija nustatys nuoseklų tam skirtų veiksmų planą;

60.  pabrėžia, kad Vartotojų teisių direktyva yra svarbus žingsnis siekiant stiprinti teisinį vartotojų ir įmonių tikrumą dėl internetinių operacijų ir kad šiandien ši direktyva yra pagrindinė vartotojų apsaugos priemonė internetinių paslaugų srityje;

61.  pažymi, kad dar daugiau naudos galima gauti pagerinus bendrosios rinkos veikimą, pavyzdžiui, įdiegus elektroninio ginčų sprendimo (angl. ODR) sistemą vartotojų ginčams spręsti – tai galėtų padėti sutaupyti apie 22 mlrd. EUR;

Energetika

62.  ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą ES energetikos vidaus rinką, kurioje būtų suteikiamos nediskriminacinės galimybės patekti į rinką ir būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga bei pakankamas jungčių pajėgumas ir sistemos pakankamumas;

63.  dar kartą primena, kad būtina padidinti Europos energetinį saugumą įvairinant šaltinius ir energijos tiekimo maršrutus, ir pabrėžia, kad būtina prioritetine tvarka užbaigti kurti ES energetikos vidaus rinką ir užtikrinti, kad Sąjungoje neliktų izoliuotų energetinių salų;

64.  mano, kad, siekiant paskatinti ES vidaus rinkos sukūrimą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą ir energijos tiekimo saugumo, valstybėms narėms reikia kuo skubiau įgyvendinti tikslą pasiekti ne mažiau kaip 10 % (o geriausia – 30 %) elektros tinklų jungčių pajėgumą;

65.  mano, kad dujų ir elektros energijos rinkų liberalizavimas yra itin svarbus norint vartotojams suteikti daugiau galių, ir ragina Komisiją ES energetikos vidaus rinkos politikoje vartotojams skirti didžiausią dėmesį;

III.  Bendrosios rinkos integracijos ir valdymo priemonių vertinimo priemonės

66.  pripažįsta, jog galima laikyti, kad bendrosios rinkos rezultatų suvestinė yra viena iš geriausių praktikų, kurią taikant stebima ir vertinama, kaip valstybės narės vykdo bendrosios rinkos prievoles, nes ši suvestinė gali paskatinti šalis tobulėti ir įveikti atsilikimą; tačiau pabrėžia, kad ši rezultatų suvestinė nėra kokybės vertinimo priemonė; pabrėžia, kad svarbu pagerinti dialogą su valstybėmis narėmis ir valstybių narių tarpusavio dialogą siekiant nustatyti ir įveikti sunkumus, kuriuos jos patiria įgyvendindamos bendrosios rinkos teisės aktus; todėl ragina Komisiją labiau padėti valstybėms narėms įgyvendinti sudėtingus bendrosios rinkos teisės aktus, kai jos to prašo;

67.  mano, kad siekiant įvertinti bendrosios rinkos reguliavimo rezultatus būtų galima sukurti sudėtinį rodiklį, kuriuo būtų matuojama bendrosios rinkos spraga – piliečiams ir įmonėms tenkanti papildoma našta, susijusi su tarpvalstybine veikla ir atsirandanti dėl to, kad stinga bendrajai rinkai taikomų taisyklių; tvirtina, kad taikant tokį rodiklį turėtų būti lengviau parengti išvadas, kuriomis remiantis ES institucijoms ir valstybėms narėms būtų galima pateikti rekomendacijas dėl politikos;

68.  atkreipia dėmesį į skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinę, kaip į svarbią priemonę valstybių narių šioje srityje pasiektai pažangai įvertinti; mano, kad tą rezultatų suvestinę derėtų integruoti į sudėtinį rodiklį, kuriuo būtų matuojama bendrosios rinkos spraga;

69.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę savo pasiūlymų dėl bendrosios rinkos teisės priemonių dėstomojoje dalyje numatyti prievolę atlikti sistemingą teisės priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę, laikymosi, veiksmingumo ir tinkamumo tikslui pasiekti peržiūrą, be kita ko, nustatant tokios peržiūros metodus ir kriterijus; mano, kad tokie metodai ir kriterijai leistų geriau įvertinti, ar teisės priemonės tinkamai perkeliamos į nacionalinę teisę bei įgyvendinamos ir ar užtikrinamas tinkamas jų vykdymas, taip pat tai, ar jos padeda pasiekti jose nustatytus tikslus, kiek jos padeda tą padaryti ir kiek yra tinkamos tiems tikslams pasiekti;

70.  pritaria tam, kad būtų sukurta tvari bendroji rinka, paremta integracinės ir žiniomis paremtos ekonomikos, kurioje efektyviai naudojami ištekliai, vystymu, įskaitant priemones, kuriomis skatinamos bet kokios naujovės tvarių technologijų srityje, subalansuojami vartotojų ir įmonių interesai ir tobulinami neformalūs bendrosios rinkos problemų sprendimo mechanizmai, pavyzdžiui, SOLVIT, sykiu padidinant visuomenės žinias apie bendrus informacinius centrus, kad ji daugiau žinotų apie esamas galimybes paskatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bendrojoje rinkoje;

71.  atkreipia dėmesį į nuolat dažnėjantį lankymąsi portaluose „Jūsų Europa“ (angl. Your Europe) ir „Jūsų Europos patarėjas“ (angl. Your Europe Advice), kuriuose turėtų būti pateikiama visiems ES valstybėse narėse gyvenantiems, dirbantiems, besimokantiems ir iš vienos valstybės narės į kitą keliaujantiems asmenims reikalinga informacija;

72.  teigiamai vertina tai, kad vidutinis perkėlimo į nacionalinę teisę deficitas valstybėse narėse nukrito žemiau Europos Vadovų Tarybos sutartos 1 % ribos ir pasiekė 0,6 %, o tai geriausias nustatytas rezultatas nuo tada, kai buvo sukurta bendrosios rinkos rezultatų suvestinė; pabrėžia, kad visiško netoleravimo principas, taikomas ES teisės nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę, turi būti viena iš pagrindinių normų tiek valstybėms narėms, tiek Sąjungai;

73.  pažymi, kad, norint užbaigti kurti bendrąją rinką, labai svarbu tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą; todėl ragina Komisiją ryžtingai pasinaudoti visais jai suteiktais įgaliojimais, kad šis tikslas būtų pasiektas, taip pat ragina valstybes nares ir Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas bendrosios rinkos teisės aktų vykdymas ir atliekama šio vykdymo stebėsena, be kita ko, rengiant reguliarias patikrinimo akcijas, sykiu nuolat svarstyti įgyvendinimo problemas ir užtikrinti, kad teisės aktai būtų efektyvesni ir kad būtų plačiau bei veiksmingiau naudojami ex post vertinimai; ragina didinti vartotojų teisių veiksmingumo skaitmeninėje erdvėje stebėseną, ypač atsižvelgiant į tai, kad vartotojų apsaugos teisės aktų pažeidimai joje gali plisti greitai;

74.  vis dėlto primena, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūrų metu atsiskleidė nemažai trūkumų, susijusių su greitu netinkamo bendrosios rinkos nuostatų įgyvendinimo ir taikymo problemų sprendimu ir pašalinimu; ragina valstybes nares veiksmingiau bendradarbiauti su Komisija, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau;

75.  pripažįsta, kad gali būti, jog teisės aktai neįgyvendinami dėl pradinio rengimo etapo sudėtingumo; todėl pabrėžia, jog priimant ir pirminės, ir antrinės teisės aktus būtina viso proceso metu laikytis geresnio reglamentavimo principų – rengti reikiamas konsultacijas, vykdyti poveikio vertinimus ir po įgyvendinimo atliekamas peržiūras;

76.  be to, pabrėžia, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant užtikrinti veiksmingesnį pažeidimų nagrinėjimo procedūrų taikymą Sąjungos teisės pažeidimų bendrosios rinkos srityje atvejais ir kad valstybės narės bei Europos Vadovų Taryba ateityje persvarstant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas turėtų toliau plėtoti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; vis dėlto mano, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros bet kokiu atveju turėtų būti paskutinė išeitis ir kad jos turėtų būti pradėtos tik tada, kai jau ne kartą buvo dėtos koordinavimo ir ištaisymo pastangos;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0130.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0038.


Kova su seksualine prievarta prieš vaikus internete
PDF 231kWORD 79k
2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete (2015/2564(RSP))
P8_TA(2015)0070RC-B8-0217/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 47, 48 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario mėn. patvirtintą ES vaiko teisių darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

–  atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2012–2016 m. ES strategiją prekybai žmonėmis panaikinti, ypač į nuostatas dėl finansavimo siekiant parengti vaikų apsaugos sistemų ir keitimosi geriausia praktika gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. plenarinio posėdžio diskusiją dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaizdinę prievartos prieš vaikus medžiagą, yra sunkūs pagrindinių teisių pažeidimai, pirmiausia – vaiko teisės į apsaugą ir rūpinimąsi savo gerovės labui, kaip numatyta 1989 m. JT vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai;

B.  kadangi įgyvendinant bet kokias kovos su šiais pažeidimais priemones pirmenybė turi būti teikiama vaiko interesams, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir JT vaiko teisių konvencijoje;

C.  kadangi sunkių baudžiamųjų nusikaltimų atvejais, pvz., kai vaikai seksualiai išnaudojami arba disponuojama vaizdine prievartos prieš vaikus medžiaga, būtina vadovautis visapusišku požiūriu, kuris apimtų nusikaltimo tyrimą, nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių vaikų apsaugą ir šio reiškinio prevenciją;

D.  kadangi internetas vaikams gali kelti konkretų pavojų, nes jiems tampa pasiekiama vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga arba jais gali būti šiuo tikslu pasinaudota, jie gali patekti į interneto agresorių akiratį, būti įtraukti į keitimąsi smurtine medžiaga, patirti bauginimą, priekabiavimą arba būti viliojami; kadangi šių pavojų poveikį vaikams didina paplitęs naudojimasis mobiliosiomis technologijomis ir internetu bei nevaržoma prieiga prie jų;

E.  kadangi kova su smurtu prieš vaikus internete turėtų būti įtraukta į platesnę strategiją, pagal kurią būtų tiriamas bendras seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo reiškinys, vis dar labiausiai susijęs su nusikaltimais, vykdomais ne internete, o padedant pažįstamų ratui ir sąmoningai už interneto ribų veikiančių asmenų;

F.  kadangi seksualinis išnaudojimas interneto aplinkoje gali būti įvairus: jaunuoliai gali būti įkalbami ar priverčiami atsiųsti ar paskelbti atviro seksualinio turinio nuotraukas su savimi, dalyvauti atliekant seksualinius veiksmus naudojantis internetine vaizdo kamera ar išmaniuoju telefonu arba dalyvauti seksualinio pobūdžio pokalbiuose keičiantis žinutėmis ar internetu, taigi išnaudotojai ir interneto agresoriai gali grasinti išsiuntinėti nuotraukas, vaizdo įrašus ar pokalbių kopijas jaunuolio draugams ar šeimos nariams, nebent jie toliau dalyvautų seksualinėje veikloje; kadangi nuotraukomis ir (arba) vaizdo įrašais gali būti toliau dalijamasi praėjus daug laiko po to, kai seksualinė prievarta liovėsi, ir ši medžiaga gali likti laisvai prieinama kiekvienam pageidaujančiam ją pamatyti internete, taigi išlieka nuolatinis pavojus, kad aukos patirs pakartotinę viktimizaciją ir stigmatizaciją;

G.  kadangi priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią neteisėtam interneto turiniui, ne visada buvo pakankamai veiksmingos;

H.  kadangi numatant tyrimo priemones, prieinamas atsakingiesiems už seksualinės prievartos prieš vaikus tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, reikėtų atsižvelgti, inter alia, į proporcingumo principą ir tiriamų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kaip nustatyta ES ir valstybių narių teisėje;

I.  kadangi nepilnamečių vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimas turi būti sprendžiamas ir pramonės atstovų iniciatyvomis, kad jie suvoktų irgi esantys atsakingi, įskaitant vaikų, tėvų ir mokytojų švietimą bei mokymą siekiant, kad neteisėtas turinys nebūtų prieinamas nepilnamečiams;

J.  kadangi dėl savo tarptautinio pobūdžio vaikų išnaudojimas ir vaikų seksualinis išnaudojimas internete, kuris susieja šimtus šalių ir jų teisinių jurisdikcijų bei teisėsaugos institucijų, yra tarptautinė problema, taigi turi būti rastas tarptautinis sprendimas; kadangi būtina susirūpinti dėl to, kad prekiautojai žmonėmis seksualinės prievartos internete tikslu naudojasi teisinės tapatybės neturinčiais vaikais, kuriuos pražiūri institucijos;

K.  kadangi dėl nusikaltimo pobūdžio ir aukų amžiaus informacija apie daugumą vaikų seksualinio išnaudojimo ir prievartos prieš juos sričių teisėsaugos institucijų nepasiekia – tai įsisenėjusi problema, kuri šiai nusikalstamumo rūšiai būdinga labiau negu kitoms; kadangi dėl šios priežasties turimi duomenys apie padarytų nusikaltimų skaičių teisingai neatspindi problemos masto; kadangi, remiantis nevyriausybinių organizacijų (NVO) pateikta informacija dėl interneto puslapių, kuriuose pateikiama prievartos prieš vaikus medžiaga, virš 80 proc. aukų amžius nesiekia 10 metų; kadangi, Tarptautinės karštųjų interneto linijų asociacijos duomenimis, išaugo seksualinę prievartą patyrusių kūdikių, taip pat itin žiaurios ir sadistinio pobūdžio prievartos atvejų skaičius;

L.  kadangi daug nusikaltėlių naudojasi tinklu „Darknet“, kuriame jie kuria anonimines bendruomenes ir naudojasi su prievarta prieš vaikus susijusiai medžiagai skirtais slaptais forumais, interneto svetainių paslaugomis, socialinių tinklų platformomis ir šios medžiagos kaupimo paslaugų teikėjais: taip sudaromos sąlygos seksualiniam vaikų išnaudojimui ir jis skatinamas praktiškai nepaliekant pėdsakų;

M.  kadangi daug nusikaltėlių, siekdami apsaugoti savo veiklą, naudoja tokias apsaugines priemones, kaip šifravimas ir kt., taigi teisėsaugos organai, atlikdami tyrimus, susiduria su didžiuliais iššūkiais;

N.  kadangi NVO atskleidė, kad 2012 m. lygiai aštuoni aukščiausio lygmens platintojai buvo atsakingi už 513 komercinių prievartos prieš vaikus medžiagos pavadinimų ir kad visi iš dešimties 2012 m. užregistruotų produktyviausių pavadinimų buvo susiję su vienu aukščiausio lygmens platintoju;

O.  kadangi valstybės narės iki 2013 m. gruodžio 18 d. turėjo į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija ir kadangi iki šiol ją visapusiškai įgyvendino mažiau nei pusė valstybių narių;

1.  primygtinai pabrėžia, kad vaikų apsauga ir saugios aplinkos jiems vystytis užtikrinimas – vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių tikslų;

2.  primygtinai pabrėžia, jog turi būti užtikrintos vaikų teisės ir apsauga internete ir jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad bet koks neteisėtas turinys būtų nedelsiant pašalintas ir apie jį būtų pranešta teisėsaugos institucijoms, taip pat kad esama pakankamai teisinių priemonių nusikaltimams tirti ir nusikaltėliams persekioti;

3.  mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai apsaugoti ir kad vaikams būtina paprastai jiems suprantamu būdu paaiškinti, kuo rizikuojama naudojantis savo asmens duomenimis internete ir kokios gali būti šito pasekmės; atkreipia dėmesį į svarbius pokyčius, kuriuos atneš duomenų apsaugos reforma siekiant dar labiau saugoti vaiko teises internete;

4.  pabrėžia, kad būtina vadovautis visapusišku ES mastu suderintu požiūriu siekiant nuoseklumo formuojant politiką ir įgyvendinant pagal ją numatytus veiksmus, kurie apimtų kovą su nusikalstamumu ir pagrindines teises, privatumą, duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą, vartotojų apsaugą ir e. prekybą;

5.  mano, kad būtina imtis tolesnių kovos su viliojimu kibernetinėje erdvėje veiksmų ir kad Komisija kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis, pilietine visuomene, socialinės žiniasklaidos bendrovėmis, tėvais, mokytojais, socialiniais darbuotojais, vaikų apsaugos pareigūnais, pediatrais, taip pat jaunimo ir vaikų organizacijomis turi atlikti aktyvų vaidmenį išsamiau informuojant šiuo klausimu: turi būti apibrėžtos gairės, keičiamasi gerąja praktika, kuriamos socialinės platformos, skirtos bendradarbiauti ir keistis informacija šiuo klausimu, siekiant įvardyti galimą riziką ir grėsmę vaikams;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares inicijuoti informavimo kampaniją ir į ją įtraukti visus susijusius veikėjus, siekiant suteikti galių vaikams, padėti tėvams ir pedagogams suvokti interneto keliamą pavojų ir jį valdyti, taip pat užtikrinti vaikų saugumą internete, padėti valstybėms narėms rengti seksualinės prievartos internete prevencijos programas, skatinti informavimo kampanijas atsakingo elgesio socialinėje žiniasklaidoje klausimu bei raginti svarbiausias paieškos sistemas ir socialinės žiniasklaidos tinklus imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad vaikams būtų paprasčiau pranešti apie prievartą ir kad jie tai darytų nuolat, taip pat tobulinti ir stiprinti veiksmus, kurių imamasi reaguojant į tokius pranešimus, ir svarstyti galimybę kurti sistemingus tiesioginio informavimo mechanizmus; pritaria tam, kad būtų kuriamos vaikams skirtos karštosios linijos, kuriomis naudodamiesi jie galėtų anonimiškai pasiskųsti patyrę prievartą;

8.  pabrėžia, kad būtina gerinti tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinius tyrimus šioje srityje remiantis bendradarbiavimo susitarimais bei stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą – taip pat ir dalyvaujant Europolui ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3) – siekiant veiksmingiau tirti ir ardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus bei traukti šiuos nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn, prioritetą teikiant nuketėjusių vaikų teisėms ir saugumui;

9.  atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina bendrą ES ir 55 viso pasaulio šalių, susibūrusių į Pasaulinę kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete sąjungą, iniciatyvą, kurios tikslas – išgelbėti daugiau aukų, užtikrinti veiksmingesnį baudžiamąjį persekiojimą, didinti informuotumą ir apskritai apriboti internete prieinamos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos kiekį; ragina Komisiją reguliariau pranešti apie pažangą, padarytą padedant šiai sąjungai; ragina valstybes nares šias rekomendacijas įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ir stiprinti išteklius, kurie numatyti aukoms identifikuoti ir aukoms reikalingoms paslaugoms teikti, ir ragina skatinti skubiai kurti reikiamas platformas bei stiprinti esamas Europolo platformas;

11.  ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

12.  mano, kad nepaprastai svarbu vartoti teisingas nusikaltimų prieš vaikus sąvokas, įskaitant seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdinės medžiagos aprašymą, taip pat vartoti deramą sąvoką „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“, o ne sąvoką „vaikų pornografija“;

13.  ragina valstybes nares tinkamai aprūpinti nacionalinius ryšių punktus, kad jie galėtų pranešti apie nusikalstamą ir žalingą turinį ir elgesį internete, kaip numatyta Direktyvoje 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija;

14.  primena, jog valstybės narės turi imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad asmenys, kurie baiminasi galintys įvykdyti nors kurį su seksualine prievarta ir seksualiniu išnaudojimu susijusį nusikaltimą, prireikus galėtų pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, skirtomis tokių nusikaltimų įvykdymo rizikai įvertinti ir užkirsti jai kelią;

15.  prašo suteikti valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir Europolui reikiamas lėšas, žmogiškuosius išteklius, tyrimo įgaliojimus ir techninius pajėgumus – taip jie galėtų rimtai ir veiksmingai sekti nusikaltėlius, tirti nusikaltimus ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn – įskaitant tinkamus mokymus kompetencijai teisminiuose ir policijos daliniuose ugdyti bei naujiems pajėgumams aukštųjų technologijų srityje įgyti, siekiant atremti iššūkius, susijusius su didžiulio prievartos prieš vaikus vaizdinės medžiagos kiekio (taip pat ir vadinamajame tamsiajame tinkle slepiamos medžiagos) analize, kad nusikaltėliai būtų susekti ir nuteisti, o vaikams būtų užtikrintas saugumas ir apsaugotos jų teisės;

16.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad auga komercinis vaikų išnaudojimas internete ir plečiasi jo tendencijos, įskaitant naujas prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo ir atsiskaitymo už ją priemones, ypač naudojantis vadinamuoju giliuoju internetu ir tinklu „Darknet“, ypač į mokamų tiesioginių prievartos transliacijų reiškinį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau palaikyti ryšius su alternatyvių mokėjimo sistemų atstovais, kad būtų galima rasti geresnio bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis galimybes, įskaitant bendrus mokymus, siekiant lengviau atpažinti mokėjimo procedūras, susijusias su komerciniu prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu;

17.  ragina vadovautis veiksminga partneryste, kuri apimtų teisėsaugos institucijas, teismines institucijas, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių, interneto paslaugų teikėjus, serverių paslaugų teikėjus, socialinės žiniasklaidos bendroves, bankų sektorių ir NVO, įskaitant jaunimo ir vaikų organizacijas, pagrįstu požiūriu, taip pat ragina šiuos subjektus dalyvauti teisėtai keičiantis informacija, siekiant užtikrinti vaiko teises ir jų apsaugą internete, o neteisėtą turinį nedelsiant šalinti ir apie tai informuoti teisėsaugos institucijas, kurios prireikus turėtų reguliariai pranešti apie savo tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, vykdomus remiantis šia svarbia informacija; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina vykdomųjų direktorių koalicijos pastangas užtikrinti, kad internetas taptų geresnė vieta vaikams, taip pat Europos finansinės koalicijos prieš komercinį seksualinį vaikų išnaudojimą internete veiklą;

18.  pabrėžia, kad neteisėtas interneto turinys turėtų būti nedelsiant šalinamas taikant reikiamas teisines procedūras; atkreipia dėmesį į IRT sektoriaus, interneto paslaugų ir serverių paslaugų teikėjų vaidmenį užtikrinant greitą ir veiksmingą neteisėto interneto turinio pašalinimą atsakingos teisėsaugos institucijos prašymu;

19.  primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nėra į nacionalinę teisę perkėlusios Direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, tai padaryti; todėl ragina Komisiją griežtai stebėti, kad direktyva būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinta, ir laiku pranešti apie savo išvadas Parlamentui ir jo atsakingam komitetui;

20.  paveda savo Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui toliau stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2011/93/ES, ir atlikti išsamią dabartinės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus politikos programos analizę parengiant Direktyvos 2011/93/ES įgyvendinimo ataskaitą ir apie tai informuojant per plenarinį posėdį;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.

Teisinis pranešimas