Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2213(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0218/2015

Pateikti tekstai :

A8-0218/2015

Debatai :

PV 08/09/2015 - 11
CRE 08/09/2015 - 11

Balsavimas :

PV 09/09/2015 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0307

Priimti tekstai
PDF 446kWORD 122k
Trečiadienis, 2015 m. rugsėjo 9 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES politikos miestų dimensija
P8_TA(2015)0307A8-0218/2015

2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos (2014/2213(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją dėl Europos miestų darbotvarkės ir jos ateities vykdant sanglaudos politiką(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją „Tolesnė veikla, susijusi su teritorine darbotvarke ir Leipcigo chartija. Europos teritorijų vystymo ir teritorinės sanglaudos veiksmų programa“(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 18 d. Komisijos komunikatą „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014)0490),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (COM(2014)0368),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatą „Pažangieji miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ (C(2012)4701),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Darnus miestų vystymasis Europos Sąjungoje: veiksmų pagrindas“ (COM(1998)0605),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Miestų plėtros darbotvarkės Europos Sąjungoje link“ (COM(1997)0197),

–  atsižvelgdamas į Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“ (2014 m. liepos mėn.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Ateities miestai. Investicijos į Europą“ (Briuselis, 2014 m. vasario 17–18 d.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Skaitmeninė ateitis: kelionė į 2050 m. vizijas ir politikos uždavinius, miestus, kaimus ir bendruomenes“ (2014 m.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Ateities miestai. Iššūkiai, vizijos ir perspektyvos“ (Briuselis, 2011 m. spalio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Ministrų deklaraciją dėl ES miestų darbotvarkės, priimtą 2015 m. birželio 10 d. Rygoje vykusiame neoficialiame ES valstybių narių ministrų, atsakingų už teritorinę sanglaudą ir miestų klausimus, susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 19 d. Briuselyje priimtas Tarybos išvadas dėl šeštosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į pirmininkavimo išvadas, priimtas 2014 m. balandžio 24–25 d. Atėnuose vykusiame neoficialiame už sanglaudos politiką atsakingų ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusios Lenkijos išvadas dėl ES politikos teritorinių aspektų ir sanglaudos politikos ateities, priimtas 2011 m. lapkričio 24−25 d. Poznanėje vykusiame neoficialiame už ES sanglaudos politiką, teritorinę ir miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ teritorinę darbotvarkę, dėl kurios susitarta neoficialiame ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą ir vystymą, susitikime, kuris įvyko 2011 m. gegužės 19 d. Gedelėje,

–  atsižvelgdamas į Toledo deklaraciją, priimtą 2010 m. birželio 22 d. Tolede vykusiame neoficialiame už miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją, priimtą 2007 m. gegužės 24 ir 25 d. Leipcige vykusiame neoficialiame ministrų, atsakingų už miestų plėtrą, susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 25 d. Regionų komiteto nuomonę „Integruotos ES miestų darbotvarkės kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija. Pagrindiniai ES miestų darbotvarkės ypatumai“ (COM(2014)0490),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0218/2015),

A.  kadangi 2014 m. pusė pasaulio gyventojų(6) ir 72 proc. Europos gyventojų gyveno miesto vietovėse(7), o 2050 m. beveik 80 proc. žemės gyventojų gyvens miesto vietovėse(8);

B.  kadangi Europos Sąjungoje funkcinės miestų zonos apima unikalias daugiacentres struktūras, susidariusias aplink didelius, vidutinius ir mažus miestus ir priemiesčius, todėl išeinančias iš tradicinių administracinių vienetų ribų ir apimančias įvairias teritorijas, kurias sieja jų ekonominiai, socialiniai, aplinkos apsaugos ir demografiniai uždaviniai;

C.  kadangi miestai ir funkcinės miestų zonos (pvz., metropolinės zonos) ne tik atlieka svarbų vaidmenį palaikant dalyvaujamąją demokratiją, bet taip pat yra pagrindiniai ekonominiai ramsčiai ir darbo vietų ES kūrimo varikliai, nes inovacijos ir nauja ekonominė veikla dažnai kuriamos miestuose; kadangi atsižvelgiant į jie yra svarbi ES vertybė ryšių su kitomis pasaulio šalimis požiūriu, bet taip pat ir pagrindinės vietos, kuriose būtina kovoti su augimo ir užimtumo kliūtimis, socialine atskirtimi (pvz., prastai parengtų jaunų asmenų problemos darbo rinkoje), prieigos galimybių trūkumu ir aplinkos būklės blogėjimu;

D.  kadangi miestai, funkcinės miestų zonos ir regionai suvartoja daugiausia energijos ir išmeta daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų Europos Sąjungoje; kadangi, kita vertus, jie atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir energetinio savarankiškumo, taip pat rengiant naujas iniciatyvas (pvz., naujas ekonominės veiklos formas), skatinančias judumą miestuose, konkurencingas ir aplinką tausojančias transporto sistemas, taip prisidėdami prie augimo, užimtumo, socialinės ir teritorinės sanglaudos, sveikatos apsaugos, saugos ir saugumo skatinimo;

E.  kadangi kai kuriuose miestuose vyksta gyventojų senėjimo procesas bei sumažėjo gyventojų ir šie miestai susiduria su problemomis, susijusiomis su sukurtos infrastruktūros ir teikiamų viešųjų paslaugų mastu, o kituose miestuose gyventojų skaičius auga ir todėl didėja spaudimas esamai infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms (pvz., švietimui), taip pat dar labiau ryškėja kitos problemos: (jaunimo) nedarbas, socialinė atskirtis, eismo spūstys, miesto plėtimasis ir tarša; dėl šių veiksnių gerokai pailgėja laikas, reikalingas kelionei pirmyn ir atgal, ir suprastėja daugelio europiečių gyvenimo kokybė;

F.  kadangi kai kurias svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria miestai, susijusias su ekonomikos ir socialiniu vystymusi, klimato kaita, transportu ir demografiniais pokyčiais, galima išspręsti tik palaikant miestų ir aplinkinių vietovių partnerystę; kadangi dėl pastaraisiais metais vykstančio tarpusavyje susijusių sričių plėtros proceso, visų pirma atsižvelgiant į raidą transporto ir ryšių srityse, atsiranda poreikis plėtoti ryšį skatinančias priemones;

G.  kadangi ES politikos iniciatyvos daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį tvariai miestų plėtrai ir miestų politikai;

H.  kadangi maždaug 70 proc. ES politikos kryčių ir teisės aktų įgyvendinama vietos ir regionų lygmeniu;

I.  kadangi visapusiškai naudojantis Bendra strategine programa (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamento) II antraštinės dalies I skyriaus 10 straipsnis) ir užtikrinant geresnį politinį suinteresuotųjų veikėjų tarpusavio veiklos ir jų bendradarbiavimo su įvairių lygmenų valdžios institucijomis koordinavimą, ES lygmeniu turėtų būti užtikrinama daugiau nuoseklumo tarp įvairių ES politikos iniciatyvų ir subsidijų programų, nes dėl sektorinio ES politikos metodo politikos kryptys ir teisės aktai gali nesudaryti palankių sąlygų funkcinėms miestų zonoms;

J.  kadangi 1997 m. Komisija paskelbė komunikatą dėl ES miestų darbotvarkės(9), tačiau vis dar vyksta diskusijos dėl Europos miestų vaidmens formuojant ES politiką;

K.  kadangi praeityje Parlamentas parėmė Komisijos pasiūlymą pateikti „Miestų darbotvarkę“, kuri būtų būsimos miestų politikos ES lygmeniu pagrindas;

L.  kadangi subsidiarumas, kaip apibrėžta SESV, daugiapakopis valdymas, grindžiamas ES, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų koordinuojamais veiksmais, ir partnerystės principas yra esminiai elementai norint tinkamai įgyvendinti visų krypčių ES politiką ir kadangi atitinkamai reikėtų sustiprinti vietos ir regioninių valdžios institucijų išteklių ir kompetencijos panaudojimą;

M.  kadangi Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentu (Reglamentas (ES) Nr. 1301/2013) sustiprinama Europos struktūrinių ir investicijų fondų miestų dimensija – ne mažiau kaip 5 proc. jų finansinės paramos skiriama integruotiems tvarios miestų plėtros veiksmams, valdymo funkcijas pavedant miestų valdžios institucijoms, ypač suteikiant joms daugiau įgaliojimų atlikti funkcijas, susijusias bent su veiksmų atranka, taip pat sukuriant tokias priemones kaip integruota teritorinė investicija ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra, konkretų biudžetą skiriant novatoriškiems veiksmams, kad būtų galima išbandyti naujus tvarios miestų plėtros sprendimus, taip pat sukuriant miestų plėtros tinklą;

N.  kadangi, vadovaujantis partnerystės principu, nustatytu Bendrųjų nuostatų reglamente (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), ir Europos elgesio kodeksu, valstybės narės įpareigojamos užtikrinti miestų valdžios institucijų dalyvavimą ES politikos formavimo procese ankstyvuoju etapu;

Įvairių sričių ES politikos miestų dimensija

1.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant ES politiką turėtų būti remiami miestai ir funkcinės miestų zonos ir sudaromos galimybės jiems išreikšti visus savo, kaip ekonomikos augimo, užimtumo, socialinės įtraukties ir tvaraus vystymosi variklio, pajėgumus ir potencialą bei jais pasinaudoti; todėl mano, kad miestai ir funkcinės miestų zonos turi būti labiau įtraukti į visą ES politikos formavimo ciklą;

2.  prašo Komisijos ir, kai tinkama, valstybių narių, vadovaujantis Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsniu, pasiūlyti, kaip sukurti ankstyvo perspėjimo mechanizmą pritaikant esamas priemones ir suteikiant subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms galimybę stebėti, ar buvo atsižvelgta į subsidiarumo ir proporcingumo principus, sudarant sąlygas subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms ankstyvu etapu dalyvauti politikos procesuose, rengiant gerai informacija pagrįstas teritorinės plėtros strategijas ir užtikrinant, kad būsimi teisės aktai būtų veiksmingiau įgyvendinami;

Integruotos ES miestų darbotvarkės kūrimas

3.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą siekti parengti ES miestų darbotvarkę; remia šios darbotvarkės nustatymą, nes tai – darni miestų dimensiją turinčių ES politikos priemonių sistema, kuria siekiama miestams skirtus sprendimus geriau susieti su ES uždaviniais, geriau pritaikyti sektorines politikos priemones ir valdymo lygmenis, geriau nukreipti ES finansavimą aktualioms miestų problemoms spręsti ir geriau įvertinti teritorinį sektorinių politikos priemonių poveikį; mano, kad ES miestų darbotvarke turėtų būti visų pirma skatinama ieškoti valdymo sprendimų, kurie būtų geriausiai pritaikyti siekiant sėkmingai įveikti iškylančius iššūkius ir įgyvendinti tikslus, susijusius su tvaria, ekonomine ir socialiniu požiūriu įtraukia miestų ir funkcinių miestų zonų plėtra Europoje;

4.  pripažįsta, kad, nors ES neturi aiškios kompetencijos miestų plėtros klausimais, daug įvairių ES iniciatyvų daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms; todėl mano, kad gerai parengtos ir išplėtotos nacionalinės ir regioninės miestų politikos priemonės yra būtina ES miestų darbotvarkės sąlyga; mano, kad ši darbotvarkė turėtų būti Europos Sąjungos miestų ir funkcinių miestų zonų problemų sprendimo strategija, kuri ilgainiui virstų ES lygmens miestų politika; šiuo klausimu pabrėžia, kad miestų teritorinė plėtra turėtų būti grindžiama darniu teritorijų planavimu pagal policentrinę miestų struktūrą, kaip numatyta ES 2020 m. teritorinėje darbotvarkėje;

5.  yra įsitikinęs, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti kuriama kartu su Komisija, valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais veikėjais tam, kad įvairių sričių ES politika, turinti miestų dimensiją, būtų racionalizuojama, koordinuojama ir įgyvendinama miestuose ir funkcinėse miestų zonose ir bendradarbiaujant su miestais ir funkcinėmis miestų zonomis, naudojantis praktiniu, integruotu ir koordinuotu, bet kartu ir lanksčiu metodu, atsižvelgiant į vietos teritorinius ypatumus ir paisant valstybių narių institucinės sąrangos;

6.  mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų visiškai derėti su bendrais ES tikslais ir strategija, ypač strategija „Europa 2020“, ir teritorinės sanglaudos tikslais; pabrėžia, kad administracinės sienos tampa vis mažiau svarbios, kai bandoma spręsti vystymosi uždavinius regionų ir vietos lygmeniu; todėl mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti įtrauki ir joje turėtų būti aiškiai atsižvelgiama į ES teritorinių vienetų įvairovę, tarpvalstybines sąsajas ir kaimo ir miesto ryšius, įskaitant paslaugas, kurias funkcinės miestų zonos teikia aplinkinėms kaimo vietovėms;

7.  primygtinai ragina Komisiją pateikti komunikatą, kuriame būtų išsamiai išdėstyti būsimos ES miestų darbotvarkės, grindžiamos Miestų acquis ir išsamiomis konsultacijomis su įvairiais suinteresuotaisiais veikėjais, įskaitant ekonominius bei socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, ypatumai; prašo Komisijos ES miestų darbotvarkę įtraukti į savo metinę darbo programą;

Integruoto požiūrio į teritorinį vystymą įtraukimas į ES politikos formavimo procesą ir teisės aktus

8.  ragina Komisiją rengiant naujas miestų zonoms skirtas politikos iniciatyvas taikyti labiau vieta grindžiamą integruotą teritorinį požiūrį, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir miestams bei funkcinėms miestų zonoms sudaryti galimybes pasiekti strategijoje „Europa 2020“ numatytus pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslus, inter alia, įgyvendinant integruotą ES koncepciją, kuria vadovaujantis būtų remiami pažangūs ir tvarūs projektai Europos miestuose, tokiu būdu padedant skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi;

9.  ragina Komisiją kaip bendrą taisyklę numatyti visų atitinkamų ES politikos iniciatyvų miestų dimensijos teritorinį poveikio vertinimą, siekiant užtikrinti galimybes šias iniciatyvas praktiškai įgyvendinti regionų ir vietos lygmenimis, ir rengiant poveikio vertinimus bei naujas politikos priemones atsižvelgti į decentralizuoto lygmens valdžios institucijų teikiamus pasiūlymus (principas „iš apačios į viršų“), taip pat užtikrinti, kad visų sričių atitinkama ES sektorine politika būtų tinkamai sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria miestai ir funkcinės miestų zonos; ragina Komisiją atliekant šiuos teritorinius poveikio vertinimus pagrindinį dėmesį skirti šiems elementams: darniam teritoriniam vystymuisi, teritorinei integracijai, valdymo aspektams, reglamentavimo aspektams, įgyvendinimo vietos lygmeniu aspektams ir derėjimui su kitais politikos tikslais;

10.  primygtinai ragina Komisiją sisteminti ir nagrinėti visus turimus duomenis ir bendras konceptualias sistemas (Miestų aquis), siekiant išvengti dubliavimosi ir nenuoseklumo ir pateikti aiškią integruotos tvarios miestų plėtros apibrėžtį ir taip nustatyti bendrus, suderintus ir skaidrius ES tikslus šioje srityje;

11.  yra įsitikinęs, kad siekiant sudaryti galimybes tiksliau negu vien pagal BVP rodiklį įvertinti miestų zonas, turi būti prieinama pakankamai duomenų; taigi mano, kad Eurostatas turėtų parengti ir pateikti išsamesnius vietos lygmens duomenis ir kad turėtų būti toliau atliekamas Miestų auditas ir panašios apklausos; be to, ragina Komisiją rengti priemones, kuriomis būtų galima nustatyti integruotos miestų darbotvarkės pažangą ir poveikį ES lygmeniu;

12.  ragina Komisiją mažinti biurokratinę naštą, susijusią su galiojančių ES teisės aktų įgyvendinimu vietos lygmeniu, ir užtikrinti, kad ateityje vykdant reglamentavimo veiklą būtų kruopščiai išnagrinėjamos viso reglamentavimo pasekmės vietos lygmeniu;

ES politikos priemonių ir finansavimo miestų dimensija

13.  primena, kad ES sanglaudos politika ir jos finansinės priemonės yra tinkamesnės sudėtingoms integruotoms teritorinėms strategijoms, skirtoms funkcinėms miestų zonoms, remti, nes pasitelkiamas bendras strateginis planavimas ir taisyklės; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis naujomis turimomis priemonėmis, kaip antai integruotomis teritorinėmis investicijomis ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra, siekiant sėkmingai remti integruotos miestų plėtros planų įgyvendinimą; ragina valstybes nares ir Komisiją parengti suderintą tinkamų rodiklių rinkinį, kad būtų galima geriau įvertinti įgyvendintų veiksmų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamų iniciatyvų miestų dimensiją;

14.  pabrėžia, kad reikia kuo labiau išnaudoti makroregioninių strategijų teikiamas galimybes, kad būtų galima sėkmingai įgyvendinti integruotą miestų koncepciją; ragina Komisiją į ES makroregionines strategijas, kurios yra planavimo ir daugiapakopio valdymo pavyzdys, tinkamai įtraukti ir integruoti ES miestų darbotvarkės aspektus ir pabrėžti miestų dimensiją;

15.  apgailestauja, kad, nepaisant to, jog naujoje sanglaudos politikoje numatyti teisiškai privalomi su miestais susiję aspektai, ypač miestų dalyvavimas programavimo etapu, miestai ir miestų atstovai faktiškai menkai dalyvauja formuojant politiką, ir mano, kad politiką galima patobulinti minėtus atstovus anksti įtraukiant į politikos procesus, pvz., vykdant konsultacijas, atliekant vertinimą bei keičiantis geriausios praktikos ir patirties pavyzdžiais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamas programas ir projektus būtų taikomas partnerystės principas (atsižvelgiant tai pat ir į Europos partnerystės elgesio kodeksą (Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 5 straipsnio 3 dalis)), ypatingą dėmesį skiriant miestų ir funkcinių miestų zonų dalyvavimui rengiant programas, jas administruojant ir valdant, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu;

16.  ragina į struktūrinių ir investicijų fondų programas labiau įtraukti miestus; mano, kad remiantis šios srities patirtimi galima pateikti svarbias politikos rekomendacijas, kurios bus aktualios rengiant po 2020 m. taikytiną sanglaudos politiką; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išbandyti ES miestų darbotvarkės įgyvendinimą pasirinktose teminėse srityse, atspindinčiose miestų zonų uždavinius (bandomieji miestų projektai), ypač užtikrinant tarpsektorinį įvairių ES politikos priemonių koordinavimą ir esamo dubliavimosi panaikinimą, taikant daugiapakopį valdymo modelį ir atliekant teritorinius poveikio vertinimus; prašo Komisijos reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui apie šioje srityje pasiektą pažangą ir rezultatus;

17.  prašo geriau koordinuoti ir integruoti ES investicijų politikos priemones, teikiančias galimybių užtikrinti tvarią, integruotą ir socialiai įtraukią miestų plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pasinaudoti reglamentavimo sistema, kad būtų kuriama Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), ES subsidijuojamų programų (pvz., LIFE, „Horizontas 2020“, „Pažangi energetika Europai“ ir kt.) ir sanglaudos politikos fondų, taip pat viešųjų (t. y. nacionalinių) investicijų, privataus kapitalo ir finansinių priemonių sąveika siekiant užtikrinti kuo didesnį investuotų lėšų sverto poveikį; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų investicijų politikos priemonių tarpusavio papildomumą, geresnę sąveiką, vengti dvigubo finansavimo ir dubliavimosi;

Naujas daugiapakopio valdymo modelis

18.  primena, kad šių dienų pagrindiniai ekonomikos, socialiniai ir aplinkos apsaugos uždaviniai peržengia tradicines administracines sienas ir kad atsižvelgiant į vis didėjantį administracinių ir teritorinių struktūrų (miestų ir priemiesčių bendradarbiavimas, miestų ir kaimų bendradarbiavimas ir t. t.) neatitikimą būtinos naujos lankstaus valdymo formos, siekiant toliau vykdyti funkcinių zonų integruotą teritorinį vystymą;

19.  mano, kad ES miestų darbotvarkė turėtų būti grindžiama nauju daugiapakopio valdymo metodu, pagal kurį būtų aktyviau dalyvaujama vietos lygmeniu visais politikos ciklo etapais; taip politika būtų priartinta prie realybės ir geriau atitiktų nuolatinius funkcinių miestų zonų pokyčius ir geriau į juos reaguotų; šiuo klausimu atitinkamas vaidmuo turėtų tekti Regionų komitetui kaip regionų ir vietos valdžios institucijų atstovybei;

20.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti naujo daugiapakopio valdymo modelio elementus; šis modelis turėtų būti grindžiamas partnerystės dariniais ir veiksmingu bendradarbiavimu, kad tai būtų ne vien konsultavimasis su suinteresuotaisiais veikėjais; derinant oficialias valdymo struktūras su neoficialiomis lanksčiomis valdymo struktūromis, atitinkančiomis naujas skaitmeninės „tinklų“ visuomenės realijas, toks metodas turėtų būti pritaikytas tinkamai atsižvelgiant į esamų uždavinių mastą; minėtasis modelis patobulintų daugiapakopį vertikalųjį ir horizontalųjį bendradarbiavimą su vyriausybiniais ir nevyriausybiniais veikėjais vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis – taip valdžia priartėtų prie piliečių ir būtų padidintas ES projekto demokratinis teisėtumas; rekomenduoja, kad toks sui generis konkrečiam atvejui pritaikytas modelis, dėl jo susitarus partneriams ir pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais veikėjais, taptų būsimos ES miestų darbotvarkės darbo metodu;

Žinių valdymas ir keitimasis duomenimis

21.  laikosi nuomonės, kad miestų platformos ir tinklai (pvz., URBACT, miestų plėtros tinklo programa), taip pat kitos miestų keitimosi žiniomis programos (CIVITAS iniciatyva, Merų paktas, iniciatyva „Merai prisitaiko“, iniciatyva „Pažangieji miestai ir gyvenvietės“, Tvarių miestų orientacinė programa, ManagEnergy iniciatyva) suteikė puikią galimybę į miestų plėtrą ir veikėjų dalijimąsi žiniomis įtraukti vietos, regionų ir tarpvalstybinius veikėjus; primygtinai ragina Komisiją sustiprinti ir užtikrinti geresnį šių platformų koordinavimą, siekiant vietiniams veikėjams suteikti galimybių geriau jas suprasti ir veiksmingiau jose dalyvauti;

22.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasisemti kuo daugiau naudos iš dalijimosi žiniomis ir gebėjimų stiprinimo veiklos, siūlomos pagal ES lėšomis finansuojamos projektus ir vykdant kitą miestų tinklų kūrimo veiklą; ragina Komisiją savo tarnybose kurti geresnio dalijimosi projektų rezultatais mechanizmus ir užtikrinti, kad šie rezultatai pasitarnautų tiek nacionalinio, tiek ES lygmens politikos pokyčiams;

23.  mano, kad norint formuoti geriau pritaikytą įvairių sričių politiką, būtina atnaujinti ir pagerinti Miestų audito duomenų bazę; ragina Eurostatą ir Komisiją teikti ir rinkti išsamesnius duomenis, surenkamus ten, kur įvairių sričių politika įgyvendinama, t. y. dauguma atvejų vietos lygmeniu; pabrėžia, kad srautų duomenys, kuriais vertinami miestų ir juos supančių zonų ryšiai bei ryšiai funkcinėse miestų zonose, taip pat tampa vis svarbesni norint geriau suprasti šias sudėtingas funkcines zonas, todėl primygtinai ragina Komisiją tuos duomenis kaupti ir nagrinėti, kad jie taptų politikos raidos pagrindu;

Būsimosios ES miestų darbotvarkės įgyvendinimas

24.  mano, jog siekiant, kad ES miestų darbotvarkė būtų veiksminga priemonė, ji turėtų būti bendra ir nuolat atnaujinama konceptuali sistema, o jos pagrindinės temos apsiribotų keletu uždavinių platesniame strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų kontekste;

25.  tvirtai tiki, kad šie uždaviniai turėtų tenkinti tokius kriterijus: 1) atitiktų bendrą konceptualią sistemą; 2) būtų itin svarbūs miestų uždaviniai, darantys didelį poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms valstybėse narėse ir tarp valstybių narių; 3) valstybės narės negalėtų jų išspręsti vienašališkai; 4) juos sprendžiant ES metodas duotų aiškios papildomos naudos; prašo Komisijos pradėti šių uždavinių nustatymo veiklą, tačiau kartu nustatyti ir likusius trūkumus, nenuoseklius politikos aspektus arba pajėgumų ir žinių spragas, tvirtai bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais veikėjais, ypač vietos lygmeniu;

26.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų užtikrintas geresnis tarpsektorinis miestų dimensija pasižyminčios politikos koordinavimas visais valdymo lygmenimis, siekiant į visas politikos sritis labiau įtraukti integruotą miestų plėtrą; ragina už ES miestų politiką atsakingą Komisijos regioninės ir miestų politikos GD, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos tarnybų miestų plėtros darbo grupe, būti šio proceso varomąja jėga ir užtikrinti, kad imantis visų naujų aktualių iniciatyvų būtų atsižvelgiama į miestų dimensiją; ragina Europos Komisijos pirmininką Komisijos narių kolegijoje paskirti politinius vadovus, kurie suteiktų ES miestų darbotvarkei strateginę kryptį ir kasmet teiktų Parlamentui ataskaitą apie tai, kaip Miestų darbotvarkė įgyvendinama;

27.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į jau veikiančių Komisijos tarnybų ir organų struktūrą, paskirti ES specialųjį koordinatorių miestų klausimais, kad jis stebėtų ir vertintų, kaip praktiškai vykdomas toks koordinavimas horizontaliuoju būdu (įtraukiant visus atitinkamus politikos sektorius) ir vertikaliuoju būdu (įtraukiant visų lygių valdžios institucijas); laikosi nuomonės, kad ES specialusis koordinatorius miestų klausimais, padedamas Komisijos tarnybų miestų plėtros darbo grupės, turėtų Komisijoje įsteigti vieno langelio principu veikiantį centrą miestų politikos klausimais ir užtikrinti, kad Komisijos tarnybose būtų tinkamai renkami, valdomi ir tarp jos tarnybų ir įvairių suinteresuotųjų veikėjų platinami duomenys apie miestų politikos priemones, taip sukuriant informuotumo didinimo sistemą, kurią taikant vietos ir regionų valdžios institucijos būtų iš anksto įspėjamos ir ankstyvu etapu dalyvautų politikos formavimo procesuose, turinčiuose poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms;

28.  ragina Komisiją, naudojantis esama struktūra ir, pvz., vykdant bandomąjį miestų projektą, valstybėse narėse įrengti bendrus informacinius centrus įvairių sričių ES politikos miestų dimensijos klausimais (miestų vieno langelio principas) – taip turėtų būti siekiama teikti visapusišką informaciją, pirmiausia apie įvairias ES iniciatyvas, gaires ir finansines galimybes, susijusias su miestų plėtra;

29.  ragina Komisiją reguliariai rengti miestų aukščiausiojo lygio susitikimus remiantis forumu „Ateities miestai“, kuriuose susiburtų visų valdymo lygmenų ir įvairių sektorių suinteresuotieji veikėjai; mano, kad tokie aukščiausiojo lygio susitikimai turėtų suteikti realią progą miestams pradėti konstruktyvų dialogą su atitinkamų politikos sričių politikos formuotojais ir turėtų padėti įvertinti įvairių sričių ES politikos poveikį miestams ir funkcinėms miestų zonoms ir tai, kaip geriau juos įtraukti į būsimas iniciatyvas;

30.  primygtinai ragina valstybes nares privalomai ir visapusiškai įtraukti miestus ir funkcines miestų zonas į strateginės politikos (pvz., nacionalinės reformų programos, partnerystės susitarimų ir veiklos programų) kūrimą ir programavimą ir suteikti jiems galimybę juose dalyvauti; ragina valstybes nares reguliariai rengiant neoficialius už miestų plėtrą atsakingų ministrų susitikimus aktyviau dalytis patirtimi, susijusia su nacionalinėmis miestų plėtros programomis, kurios padeda miestams pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

ES miestų darbotvarkės išorės aspektas

31.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai atsižvelgti į vykstantį parengiamąjį darbą, susijusį su HABITAT III konferencijos darbotvarke, ir užtikrinti, kad būsimoji ES miestų darbotvarkė būtų visiškai suderinama ir koordinuojama su šios pasaulinės miestų darbotvarkės uždaviniais ir tikslais; prašo Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie ES miestų darbotvarkės išorės aspektą ir mano, kad miestų darbotvarkė turėtų tapti ES indėliu į tarptautines diskusijas dėl Jungtinių Tautų „Naujosios miestų darbotvarkės“ ir 2016 m. vyksiančią HABITAT III konferenciją dėl būstų ir tvarios miestų plėtros;

32.  mano, kad ES ir valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir atsižvelgdamos į jų indėlį, Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje (ISO) turėtų aiškiai, nuosekliai ir atvirai įsipareigoti parengti naujus tvarios miesto plėtros standartus, neprieštaraujančius nuostatoms, pagal kurias buvo parengtos JT visuotinės miestų ir teritorinio planavimo gairės; pabrėžia, kad nauji ISO standartai turėtų būti laikomi pagalbine, o ne normine priemone;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(4) OL C 390E, 2012 12 18, p. 10.
(5) OL C 184E, 2009 8 6, p. 95.
(6) Parag Khanna, „Už miesto ribų“ (angl. Beyond City Limits), leidinys „Foreign Policy“, 2010 m. rugpjūčio 6 d.
(7) Eurostatas, „Miestų statistika“, 2014 m.
(8) The Vertical Farm, www.verticalfarm.com.
(9) 1997 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatas „Miestų plėtros darbotvarkės Europos Sąjungoje link“ (COM(1997)0197).

Teisinis pranešimas