Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2204(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0281/2015

Pateikti tekstai :

A8-0281/2015

Debatai :

PV 26/10/2015 - 16
CRE 26/10/2015 - 16

Balsavimas :

PV 27/10/2015 - 5.15
CRE 27/10/2015 - 5.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0374

Priimti tekstai
PDF 299kWORD 130k
Antradienis, 2015 m. spalio 27 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Ebolos viruso krizė: ilgalaikės pamokos ir būdai stiprinti sveikatos priežiūros sistemą besivystančiose šalyse siekiant užkirsti kelią krizėms ateityje
P8_TA(2015)0374A8-0281/2015

2015 m. spalio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ebolos viruso sukelta krizė: ilgalaikės pamokos ir būdai sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią ateities krizėms“ (2014/2204(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 18 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2177 (2014) dėl taikos ir saugumo Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 69/1 dėl priemonių, kuriomis siekiama stabdyti neseniai Vakarų Afrikoje išplitusią Ebolos viruso epidemiją ir su ja kovoti,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono sprendimą įsteigti pirmąją JT ekstremaliųjų situacijų sveikatos reikalų misiją – JT reagavimo į ekstremaliąją situaciją dėl Ebolos viruso misiją (angl. UNMEER), po to, kai buvo priimta Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/1 ir Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2177 (2014) dėl Ebolos viruso epidemijos,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. parengtas Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles (WA 32.1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 5 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) po konsultacijų dėl zoonozių parengtas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 8 d. PSO pareiškimą, kuriame Ebolos viruso epidemija paskelbta tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. PSO reagavimo į Ebolos virusą veiksmų planą ir naujausias jo redakcijas,

–  atsižvelgdamas į PSO generalinio direktoriaus pranešimą vykdomajai tarybai, 2015 m. sausio 25 d. Ženevoje (Šveicarija) susirinkusiai į neeilinę sesiją Ebolos viruso klausimu,

–  atsižvelgdamas į PSO 2015 m. gegužės 9 d. pranešimą dėl Ebolos viruso epidemijos pabaigos Liberijoje,

–  atsižvelgdamas į PSO parengtas gaires dėl imunizacijos programų Afrikos regione, atsižvelgiant į Ebolos viruso epidemiją,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą, padarytą po Pasaulio banko grupės ir Tarptautinio valiutos fondo 2015 pavasario susitikimo, surengto Vašingtone (JAV) 2015 m. balandžio 17–19 d.,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę konferenciją Ebolos viruso klausimais „Ebola – nuo neatidėliotinos pagalbos teikimo iki atkūrimo“, surengtą Briuselyje 2015 m. kovo 3 d.,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 21 d. Afrikos Sąjungos pradėtą misiją „Afrikos Sąjungos parama kovojant su Ebolos virusinės ligos protrūkiu Vakarų Afrikoje“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“ – Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą COM(2010)0128 ir dokumentus SEC(2010)0380, 0381 ir 0382 dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos klausimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 24 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 10 d. Briuselyje vykusios 3011-osios Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES vaidmens visuotinės sveikatos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 15 d., spalio 20 d., lapkričio 17 d. ir gruodžio 12 d. ir 2015 m. kovo 16 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Ebolos viruso sukeltos krizės Vakarų Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario ir ES koordinatoriaus Ebolos viruso klausimais Christoso Stylianideso 2014 m. lapkričio mėn. ir 2015 m. kovo mėn. pranešimus Europos Vadovų Tarybai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) parengtą išsamią atsakomųjų priemonių reaguojant į Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje sistemą,

–  atsižvelgdamas į Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (GPSI) ir į GPSI 2011 m. Siera Leonės pažangos ataskaitą, GPSI 2012 m. Liberijos pažangos ataskaitą ir GPSI 2012 m. Gvinėjos pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos reagavimo programą „Visuomenės sveikatos institucijų tinklas Vakarų Afrikoje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Strasbūre (Prancūzija) priimtą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl Ebolos viruso epidemijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl ES reakcijos į Ebolos viruso protrūkį(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetų pateiktas nuomones (A8-0281/2015),

A.  kadangi Liberijos, Siera Leonės ir Gvinėjos sveikatos sistemose yra labai daug spragų ir kadangi šios trys šalys dar prieš prasidedant epidemijai užėmė vienas iš paskutiniųjų vietų JTVP žmogaus socialinės raidos indekse, kadangi maždaug 80 proc. šių šalių piliečių gyvena didžiuliame skurde, o ankstyvo suaugusiųjų mirtingumo bei jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirtingumo lygis yra didžiausias pasaulyje, daugiausia dėl gydymo sąlygų;

B.  kadangi Ebolos viruso sukelta krizė yra sisteminė krizė ne tik vietos ir regionų lygmeniu, bet ir pasaulinio valdymo lygmeniu;

C.  kadangi nelaimės mastas gali priklausyti nuo kelių veiksnių, tai yra: politinės nukentėjusių šalių nesėkmės pranešti apie artėjantį pavojų, situacijos neatitinkančios tarptautinės bendruomenės reakcijos, sekinančio sienų uždarymo ir žmonėms taikomų apribojimų poveikio, neveiksmingų stebėsenos ir įspėjimo mechanizmų, lėtų ir nepritaikytų veiksmų, kai pagalba jau buvo skirta, akivaizdaus PSO vadovavimo trūkumo, vaistų mokslinių tyrimų bei jų kūrimo, diagnostikos ir vakcinų trūkumo;

D.   kadangi per 2015 m. spalio 18 d. pasibaigusią savaitę buvo įregistruoti trys nauji patvirtinti Ebolos virusinės ligos atvejai, iš kurių visi Gvinėjoje; kadangi valstybė pranešė apie nulį atvejų per praėjusias dvi savaites; kadangi Siera Leonė pranešė apie nulį atvejų penktą savaitę iš eilės; kadangi 2015 m. rugsėjo 3 d. PSO paskelbė, kad Liberijoje Ebolos viruso perdavimo tarp gyventojų nebeliko; kadangi 28512 atvejai buvo patvirtinti, įskaitant 11313 patvirtintų mirčių atvejus;

E.  kadangi vis dar per mažai žinoma apie Ebolos viruso paplitimą, perdavimą ir galimas mutacijas; kadangi Ebolos virusas vis labiau plito dėl to, kad kilo didelis sąmyšis ir vyravo neteisingas Ebolos virusinės ligos priežasčių ir padarinių supratimas; kadangi etnografijos moksliniai tyrimai yra naudingi siekiant suprasti, kaip veikia bendruomenės ir kaip bendrauti su žmonėmis, kurių kultūrinės tradicijos yra skirtingos;

F.  kadangi Ebolos virusinė liga buvo rasta sveikstančių ligonių spermoje ir akių skysčiuose; kadangi esama akivaizdžių perdavimo lytiniu būdu atvejų, galima manyti, kad bus sunku likviduoti virusą ir nustatyti konkretų momentą, kai jau galės būti laikoma, jog šalyse Ebolos viruso nebėra;

G.  kadangi daugelyje Afrikos šalių sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų padėtis pablogėjo vykdant TVF ir Pasaulio banko paskirtas struktūrinio koregavimo programas, pagal kurias reikalaujama mažinti viešojo sektoriaus biudžetą;

H.  kadangi iš Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikos šalyse matyti, kad mažas pajamas gaunančių šalių vietos ir nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos neturi priemonių arba gebėjimo reaguoti į užkrečiamųjų ligų, kaip antai Ebolos viruso, protrūkį; kadangi dėl šios priežasties visuotinės sveikatos sistemos stiprinimas tapo neatsiejama visuotinės sveikatos valdymo dalimi;

I.  atsižvelgdamas į kultūros ir tradicinių papročių svarbą valdant Ebolos viruso sukeltą krizę(2),

J.  kadangi vaikai, paauglės ir jaunos moterys per tokias krizes yra labiausiai socialiai atskirtos ir pažeidžiamos, o tai kelia rimtą grėsmę moterų dalyvavimui ekonominėje veikloje ir didina lyčių nelygybę švietimo srityje; kadangi našlaičių gali būti atsižadėta ir jie gali tapti stigmatizavimo aukomis;

K.  kadangi Ebolos epidemija Vakarų Afrikoje yra didžiausias ir sudėtingiausias ligos protrūkis per visą ligos istoriją; kadangi PSO pirmąsyk dėl Ebolos viruso protrūkio buvo perspėta 2014 m. kovo 23 d., tačiau tik 2014 m. rugpjūčio 8 d. Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių kritinės padėties komitetas paskelbė jį tarptautinio masto pavojaus visuomenės sveikatai padėtimi; kadangi prieš šį protrūkį Ebolos virusas nebuvo laikomas didele visuomenės sveikatos problema;

L.  kadangi beveik 500 sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų mirė nuo Ebolos viruso Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje – šalyse, kuriose dar prieš prasidedant Ebolos viruso krizei labai trūko darbuotojų; kadangi kovai su Ebolos epidemija buvo mobilizuota daug išteklių, todėl ligoninės ir sveikatos priežiūros tarnybos nebeturėjo pajėgumų gydyti kitų ligų; kadangi siekiant užtikrinti tvarų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reikia apsaugoti sveikatos priežiūros įstaigas ir sveikatos priežiūros darbuotojus;

M.  kadangi daugelį išgijusių pacientų jų artimieji ir visuomenė stigmatizavo; kadangi ši padėtis ypač didelį neigiamą poveikį daro vaikams, netekusiems vieno ar abiejų tėvų, o daugelį šių vaikų jų gyvi giminaičiai atstūmė, bijodami užsikrėsti;

N.  kadangi siekiant padaryti tinkamas išvadas dėl Ebolos viruso protrūkio būtina integruoti epidemiologiją, visuomenės sveikatą ir socialinius mokslus;

O.  kadangi pirmaisiais Ebolos viruso krizės mėnesiais humanitarinės NVO, visų pirma organizacija „Gydytojai be sienų“ ir Raudonais Kryžius, buvo veiksmingiausi, geriausiai informuoti ir turintys didžiausią patirtį veikėjai, pasirengę atlikti svarbiausią vaidmenį šiuo kovos su virusu etapu;

P.  kadangi dėl to, kad uždaromos mokyklos ir pasireiškia tendencija našlaičius paversti pagalbininkais namų ūkiuose, kyla pavojus, kad atsiras „prarastoji“ vaikų karta, kuri ilgą laiką negalės naudotis formaliojo švietimo paslaugomis;

Q.  kadangi savo praktine patirtimi ir gebėjimu veikti išvien humanitarinės organizacijos įrodė, kad krizės pradžioje prireikus jos gali būti tinkamesnės ir veiksmingesnės už institucinius subjektus;

R.  kadangi Ebolos viruso krizė sukėlė kitą reiškinį, kurį organizacija „Gydytojai be sienų“ pavadino „krize krizėje“, t. y. asmenys, sergantys kita liga, nei Ebolos karštinė, vengė ligoninių, bijodami, kad neužsikrėstų Ebolos virusu;

S.  kadangi ES kartu su valstybėmis narėmis yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje ir skyrė daugiau kaip 1,39 mlrd. eurų, kad neleistų Vakarų Afrikoje pasireiškusiam Ebolos virusinės ligos protrūkiui plisti toliau; kadangi ES, skyrusi tokią sumą, turi galimybę derėtis su šalimis partnerėmis ir kitais paramos teikėjais, siekdama, kad būtų remiamas visapusiškas nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos vystymasis, grindžiamas nuoseklia, integruota, poreikiais pagrįsta strategija;

T.  kadangi pasitvirtino, jog pagal Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programą yra veiksmingų logistikos pajėgumų, kuriuos ateityje galima būtų naudoti taip pat norint iš anksto perspėti ir reaguoti į pavojų;

U.  kadangi slaugytojų sauga yra labai svarbi siekiant mobilizuoti sveikatos priežiūros darbuotojus tarptautiniu mastu;

V.  kadangi 2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Taryba paskyrė ES koordinatorių Ebolos klausimais, kuriuo tapo už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingas Komisijos narys R. Stylianides; kadangi nuo 2014 m. lapkričio 12 d. jis, kartu su už sveikatą atsakingu Komisijos nariu V. Andriukaičiu, apsilankė šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo viruso;

W.  kadangi Jungtinės Tautos, PSO ir Europos Komisija pradėjo vykdyti epidemijos valdymo vertinimo procedūras;

X.  kadangi PSO 2015 m. balandžio mėn. paskelbtame pareiškime pripažino, kad pasaulis ir PSO buvo nepasirengę kovoti su ilgalaike epidemija;

Y.  kadangi būtina gerinti tarptautinį valdymą sveikatos krizių valdymo srityje;

Z.  kadangi galimybė gauti vaistų yra esminė teisės į sveikatos priežiūrą dalis;

AA.  kadangi pasaulyje 2 mlrd. žmonių neturi galimybės būti paskiepyti ar gydomi, nors to reikia, kad jie išliktų gyvi ir sveiki;

AB.  kadangi galimybė įsigyti vaistų ir naudotis šios srities mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros rezultatais visų pirma privalo būti suteikiama ligoniams, kuriems to reikia, nesvarbu, ar jie gyvena Europoje ir besivystančiose šalyse;

AC.  kadangi naujoviškų vaistų iniciatyva yra didžiausia pasaulyje gamtos mokslų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurios biudžetas – 3,3 mlrd. eurų 2014–2024 m. laikotarpiui, iš kurių 1,638 mlrd. eurų skiriama pagal programą „Horizontas 2020“;

AD.  kadangi dėl per Ebolos viruso epidemiją patirtos traumos žmonės nebepasitiki sveikatos priežiūros įstaigomis, sveikatos priežiūros darbuotojai bijo grįžti į tarnybą, o bendruomenės yra nuskurdusios ir įtarios; kadangi reikia skubiai atnaujinti pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas; be to, kadangi lygiai taip pat svarbu visose besivystančiose šalyse sukurti patikimas ir veiksmingas sveikatos priežiūros sistemas, įskaitant rizikos pasidalijimo sistemas, o tai reiškia, kad reikia gerai apmokyti vietinius medicinos darbuotojus;

AE.  kadangi Ebolos viruso krizė buvo dar gilesnio šalių, esančių Ebolos virusu užkrėstoje teritorijoje, nuosmukio priežastis ir kadangi, remiantis Pasaulio banko duomenimis, dėl to vien 2015 m. trijų labiausiai nuo ligos protrūkio nukentėjusių šalių BVP sumažės 2 mlrd. JAV dolerių;

AF.  kadangi šios trys šalys paprašė TVF ir Pasaulio banko parengti „Maršalo planą“ – skirti 7 500 mln. eurų siekiant padėti joms įveikti ekonominius sunkumus;

AG.  kadangi kai kurios NVO paragino Pasaulio banką skirti 1,7 mlrd. JAV dolerių siekiant padėti šioms šalims atlikti ilgalaikius jų sveikatos priežiūros infrastruktūrų patobulinimus;

AH.  kadangi tarptautinė bendruomenė turi neprarasti budrumo ir kadangi reikia pasiekti laikotarpio po Ebolos viruso etapą, kai ilgą laiką nebus konstatuotas joks naujas užsikrėtimo atvejis;

AI.  kadangi būtina taikyti gerąją higienos praktiką; vis dėlto, kadangi šioms trims šalims trūksta vandens tiekimo ir sanitarijos sistemų;

AJ.  kadangi reikia nuogąstauti, kad įvykus kitam ligos protrūkiui nemirtų tiek pat žmonių;

AK.  kadangi vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini, už humanitarinę pagalbą atsakingas Europos Komisijos narys ir ES koordinatorius Ebolos viruso klausimais Christos Stylianides, už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingas Komisijos narys Neven Mimica, Europos Parlamento nariai, valstybių narių vyriausybės ir parlamentų nariai ne kartą ragino sustiprinti sveikatos apsaugos sistemas;

AL.  kadangi pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą sveikatos sistemų stiprinimas ir vandens bei sanitarijos paslaugų gerinimas laikomi svarbiausiais sektoriais Gvinėjoje, tačiau ne Liberijoje ir ne Siera Leonėje;

AM.  kadangi Komisijos komunikate dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius (COM(2010)0128) pateikiama išsami ir visa apimanti poreikiais grindžiama visuotinės sveikatos strategija, kurią patvirtino valstybės narės;

AN.  kadangi ne visos valstybės narės visapusiškai įgyvendino Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles (TST); kadangi TST turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į patirtį, įgytą per paskutiniąją Ebolos epidemiją;

AO.  kadangi nedaug žinoma apie potencialiai pavojingas zoonozes; kadangi dėl maisto naudojimo ir žemės ūkio praktikos, miškų kirtimo ir prekybos gyvūnais ir gyvūniniais produktais kyla naujai besivystančios zoonozės ligos, kaip antai paukščių gripas, Ebola ir ŽIV;

AP.  kadangi PSO rekomenduoja koordinuoti visuomenės sveikatos ir veterinarijos sektorius;

AQ.  kadangi Vystymosi komiteto delegacija 2015 m. lapkričio mėn. lankysis Siera Leonėje;

1.  kritiškai vertina lėtą tarptautinį reagavimą į krizę per pirmuosius jos mėnesius; vis dėlto atkreipia dėmesį į ES ir jos valstybių narių veiksmus ir įsipareigojimus, vykdytus nuo 2014 m. kovo mėn., siekiant padėti sustabdyti Ebolos viruso plitimą; atkreipia dėmesį į siekiant kovoti su krize didinamus Europos Komisijos ir valstybių narių finansinius įsipareigojimus humanitarinės pagalbos, pagalbos vystymuisi, logistikos ir mokslinių tyrimų srityse;

2.  palankiai vertina tai, kad (per rekordiškai trumpą laiką) sukurta nauja vakcina, kurios 100 proc. veiksmingumas patvirtintas skiepijant asmenis Gvinėjoje nuo 2015 m. kovo 23 d., ir ragina skubiai užtikrinti galimybę visiems asmenims Liberijoje ir Siera Leonėje naudotis šia vakcina už prieinamą kainą;

3.  mano, kad tam tikrų naujų Ebola viruso, kurio perdavimo būdai išlieka „atviru“ klausimu, atvejų atžvilgiu neturėtų būti prarastas budrumas;

4.  ragina visas atitinkamas šalis, ypač besivystančių šalių vyriausybes, Europos institucijas bei tarptautines organizacijas, pasimokyti iš šios krizės, taip pat atsižvelgti į neigiamą TVF ir Pasaulio banko struktūrinės pertvarkos programų poveikį sveikatos sektoriui besivystančiose šalyse, ir parengti veiksmingas tarptautinių sveikatos krizių valdymo priemones;

5.  todėl atkreipia dėmesį į PSO direktoriaus 2015 m. gegužės 18 d. paskelbtą reformą, visų pirma į naujos skubios pagalbos programos ir pasaulinio darbuotojų, kuriuos būtų galima greitai dislokuoti vietoje, rezervo sukūrimą, taip pat naujo 100 mln. JAV dolerių dydžio rezervinio fondo, skirto ekstremalioms situacijoms, steigimą; pritaria įsipareigojimui per dvejus metus padidinti PSO biudžetą 10 proc. iki 4,5 mlrd. JAV dolerių;

6.  ragina tarptautinę bendruomenę skatinti vykdyti informavimo ir švietimo kampanijas atitinkamose šalyse; pabrėžia, kad valdant krizę itin svarbu rengti prevencijos ir informacijos kampanijas, visų pirma siekiant mažinti užsikrėtimo atvejų skaičių ir didinti informuotumą apie nesaugų elgesį, kurio reikėtų vengti; pabrėžia alternatyvių informacijos skleidimo priemonių svarbą;

7.  primygtinai pabrėžia, kad svarbu kovoti su didėjančia įvairų grupių tarpusavio įtampa, atsiradusia po Ebolos protrūkio, nes sukurtais mitais kai kurios etninės grupės galėtų būti kaltinamos esančios atsakingos už Ebolos viruso protrūkį;

8.  mano, kad nebesant poreikio teikti neatidėliotiną pagalbą Europos Sąjunga visų pirma turėtų teikti ilgalaikę pagalbą vystymuisi, kuri turėtų apimti investicijas į sveikatos priežiūros sektorių, kad būtų skatinamas atsparumas, ypač atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemų organizavimą ir valdymą, sveikatos būklės stebėseną ir informavimą apie ją, vaistų tiekimo sistemas, vidaus valdymą ir valstybės kūrimą, o paskui turėtų būti teikiama būtina pagalba minėtųjų trijų valstybių ekonomikai atkurti;

9.  ragina valdžios institucijas atsižvelgti į įgytą patirtį, susijusią su stigmatizavimo reiškiniu, ir remtis tokia patirtimi per panašias humanitarines krizes, kurios gali kilti;

10.  primena, kad svarbu užkirsti kelią konfliktams, kadangi konfliktai ir nestabilumas daro labai neigiamą poveikį sveikatos sistemoms;

11.  ragina sukurti nuolatinę Europos greitojo reagavimo grupę, sudarytą iš ekspertų, paramos laboratorijoms grupių ir epidemiologų, ir logistikos infrastruktūrą, įskaitant mobilias laboratorijas, kurią būtų galima perkelti per kuo trumpesnį laiką; ypač atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią ES galėtų suteikti tikrinimo prie sausumos ir jūros sienų srityje, ir į tai, kad ES galėtų pasinaudoti jai naudinga JAV sveikatos priežiūros institucijų sukaupta kompetencija atliekant patikrinimus oro uostuose;

12.  taip pat ragina ES remti stebėjimo punktų tinklo besivystančiose šalyse steigimą, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti naujus infekcinių ligų, kurios gali išsivystyti į pandemijas, atvejus siekiant tose šalyse sukurti kontrolinį tinklą;

13.  pripažįsta, kad reikia remti ES bei jos valstybių narių ir besivystančiųjų šalių, ypač Vakarų Afrikos šalių, bendradarbiavimą mokant medicinos darbuotojus;

14.  pabrėžia, kad svarbu gerinti apsaugos ir skubios evakuacijos sistemas, skirtas tarptautiniams sveikatos priežiūros darbuotojams;

15.  apgailestauja dėl to, kad praeityje vykdyti koregavimai ir reformos, taip pat šališka vystymosi politika paskatino sveikatos sistemų neveiksmingumą; ragina Komisiją padėti šioms trims šalims plėtoti savo visuomenės sveikatos sistemas, kad jos galėtų tenkinti pagrindinius sveikatos priežiūros poreikius, ir sukurti infrastruktūrą, kurios reikia norint visiems savo piliečiams užtikrinti galimybes naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis; visų pirma mano, kad kuriant atsparią ilgalaikę sveikatos priežiūros sistemą reikia, be kita ko, i) investuoti išteklius į pagrindines visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, ii) užtikrinti saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą didinant išteklius, skirtus sveikatos priežiūros darbuotojams mokyti, jiems vadovauti ir tinkamai atlyginti, suteikiant galimybes gauti saugių vaistų, iii) įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus ir bendruomenes į reagavimo į krizes veiksmus ir vystymosi planavimą; ragina tarptautinius paramos teikėjus padidinti oficialią pagalbą vystymuisi (OPV) minėtoms šalims, naudojant šalims skirtas sistemas, pvz., paramą biudžetui; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, PSO, Pasaulio banku ir kitais rėmėjais, parengti suderintus poreikiais pagrįstus sveikatos priežiūros planus ir stebėsenos procedūras;

16.  pabrėžia, kad tokiomis priemonėmis turėtų būti šalinamos pagrindinės atstovavimo moterims, prieigos prie sveikatos priežiūros ir paslaugų spragos ir sprendžiamas pragyvenimo šaltinių praradimo klausimas; ypač pabrėžia, kad reikia teikti kokybiškas pagrindines ir sveikatos priežiūros paslaugas, ypač motinystės priežiūros, akušerines ir ginekologines paslaugas;

17.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES vaidmens sprendžiant visuotinės sveikatos uždavinius (COM(2010)0128) ir jame išdėstytą visa apimantį požiūrį į visapusiškas sveikatos priežiūros sistemas, pateiktą horizontalųjį požiūrį ir pastangas užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą; ragina Komisiją peržiūrėti šį komunikatą remiantis naujomis įžvalgomis, įgytomis per Ebolos viruso krizę, kartu toliau laikytis visapusiško ir horizontalaus požiūrio, ir laiku pristatyti veiksmų programą bei ją įgyvendinti;

18.  apskritai pabrėžia, kad besivystančios šalys turėtų savo biudžetuose numatyti prioritetą steigti patikimas ir atsparias valstybines socialinės apsaugos ir visuomenės sveikatos sistemas, pastatyti pakankamai gerai įrengtų tvarių sveikatos apsaugos infrastruktūrų (įskaitant laboratorijas, vandens ir sanitarijos įrenginius) ir teikti aukštos kokybės pagrindines paslaugas bei sveikatos priežiūros paslaugas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamai sveikatos priežiūros darbuotojų tam tikram gyventojų skaičiui, ir ragina nuo epidemijos nukentėjusių šalių vyriausybes užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų mokamas atlyginimas ir kad sveikatos priežiūrai skirtos lėšų pasiektų žmones; vis dėlto pripažįsta, kad sveikatos apsaugos sistema negali pati viena įveikti tokių krizių, kaip dabartinė, ir kad siekiant ištaisyti didžiausius visų pagrindinių paslaugų trūkumus reikia laikytis visapusiško požiūrio, pagal kurį būtų įtraukti įvairūs sektoriai, pvz., švietimo ir mokymo, sanitarijos, pagalbos maistu ir geriamojo vandens sektoriai; kartu pabrėžia, kad ekonomikos atsigavimui taip pat labai svarbus švietimas, nepamirštant kultūrinių aspektų ir įsitikinimų;

19.  nurodo, kad investicijos į sveikatos sektorių yra svarbus ekonomikos vystymosi veiksnys ir padeda mažinti skurdą besivystančiose šalyse; palankiai vertina tai, kad į pasiūlymą dėl būsimų darnaus vystymosi tikslų (TVT) įtrauktas 3-iasis tikslas „Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų įvairaus amžiaus žmonių gerovę“;

20.  pabrėžia, kad norint kurti atsparias ir visapusiškas sveikatos priežiūros sistemas būtina ilgalaikiuose išlaidų planuose numatyti pakankamą kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių, galimybes gauti pakankamai medicinos priemonių ir patikimas sveikatos srities informacines sistemas;

21.  ragina Vakarų Afrikoje sustiprinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą sukuriant regioninį visuomenės infekcinių ligų mokslinių tyrimų centrą ir pradėti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, kuriame dalyvautų ES ir jos valstybės narės;

22.  pabrėžia, kad reikia kovoti su socialine nelygybe siekiant sukurti atsparią tvarią visuomenės sveikatos sistemą; taigi pritaria tam, kad būtų užtikrinta valstybės finansuojama visuotinė sveikatos apsauga, kai paslaugos jų teikimo vietoje teikiamos nemokamai, ir ragina Komisiją kartu su šalimis partnerėmis ir kitais paramos teikėjais kaip galima greičiau pateikti programą, pagal kurią būtų diegiama visuotinė sveikatos apsauga, užtikrinant atsakomybės už riziką sveikatai pasidalijimą;

23.  ragina visas šalis įsipareigoti siekti visuotinės sveikatos apsaugos ir parengti planą, kuriame būtų numatyti vidaus ištekliai ir tarptautinio finansavimo galimybės, kuriais remiantis būtų galima šį tikslą pasiekti; pritaria tikslui visose šalyse padidinti sveikatos priežiūros išlaidas iki ne mažiau kaip 86 JAV dolerių už vieno asmens pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas;

24.  teigiamai vertina 2015 m. kovo 3 d. surengtą ES globojamą ES ir pagrindinių partnerių aukšto lygio tarptautinę konferenciją Ebolos klausimu, kurioje buvo siekiama įvertinti nukentėjusioms šalims padarytą poveikį, siekiant užtikrinti, kad pagalba vystymuisi būtų paremta humanitariniais veiksmais;

25.  pritaria minčiai parengti „Maršalo planą“ siekiant atgaivinti šių šalių ekonomiką; siūlo teikti techninę pagalbą administracijoms siekiant stiprinti jų pajėgumus ir užtikrinti, kad lėšos pasiektų žmones ir nebūtų prarandamos dėl korupcijos ar kitų tikslų;

26.  palankiai vertina tarptautines pastangas sumažinti nuo Ebolos viruso nukentėjusių šalių tarptautinius įsiskolinimus;

27.  mano, kad ES ir krizės ištiktos zonos partnerystė bus veiksminga tik tada, jei Liberija, Gvinėja ir Siera Leonė pajėgs kiek įmanoma greičiau pasirūpinti savo pačių vystymusi;

28.  mano, kad reikėtų peržiūrėti 11-ojo Europos plėtros fondo programavimą siekiant užtikrinti, kad investicijos į sveikatos apsaugą ir gerą valdymą taptų prioritetinėmis visų šalių, kurių viešoji infrastruktūra nėra stipri, sritimis; yra susirūpinęs dėl to, kad Liberijos ir Siera Leonės nacionalinėse orientacinėse programose sveikatos priežiūra, vandens tiekimas ir sanitarija nenurodyti kaip svarbiausi sektoriai; ragina Komisiją sukurti mechanizmus, skirtus pagalbai atidžiau stebėti;

29.  mano, kad atliekant daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą nebebus galima ignoruoti rizikos, kurią kelia struktūrinis nepakankamas ES humanitarinės veiklos finansavimas;

30.  sveikina humanitarinės pagalbos teikėjus ir vietos medicinos darbuotojus, kurie, rizikuodami savo gyvybe, siekė įveikti šią didžiulę sveikatos krizę;

31.  didžiuojasi Jungtinių Tautų reagavimo į ekstremalią situaciją dėl Ebolos viruso misijos (UNMEER), organizacijų partnerių ir nevyriausybinių humanitarinių organizacijų, pvz., „Gydytojai be sienų“, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos ir kt. darbu, kurį jie atliko minėtose šalyse ir labai palankiai vertina jų milžinišką įnašą ir pagalbą suvaldant šį protrūkį; apgailestauja dėl tų atvejų, kai medicinos personalas ir kiti darbuotojai, kovoję su Ebolos protrūkiu, buvo netinkamai gydomi jiems grįžus iš Afrikos;

32.  mano, kad galimybė įsigyti vaistų iš esmės turėtų priklausyti nebe nuo pacientų perkamosios galios, o nuo jų poreikių, ir kad vien rinkos veiksniai neturėtų lemti, kokius vaistus gaminti;

33.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis ES politikos suderinamumo vystymosi labui principo, nustatyto SESV 208 straipsnyje, ir skatinti sąžiningą ir lygiateisę tarptautinę prekybą, medicinos mokslinius tyrimus ir inovacijų politiką ir taip puoselėti visuotinę prieigą prie vaistų ir sudaryti jai palankesnes sąlygas;

34.  ragina Komisiją išnagrinėti alternatyvius modelius nei modeliai, paremti patentų monopolijomis, kai kuriami vaistai ir vakcinos, kurie gaminami vykdant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, pvz., naujoviškų vaistų iniciatyvą, kurios gali užtikrinti pacientų prieigą prie gydymo paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų tvarumą ir veiksmingą reagavimą į tokias krizes, kaip Ebolos viruso sukelta krizė, ar panašias grėsmes;

35.  pabrėžia, kad svarbu didinti pasaulinius epidemiologijos srities mokslinių tyrimų pajėgumus, plėtojant greituosius tyrimus ir užtikrinant galimybę būti paskiepytiems; atsižvelgdamas į tai, džiaugiasi, kad kovojant su Ebolos virusu buvo sutelkta daug ES mokslinių tyrimų, be kita ko, pagal naujoviškų vaistų iniciatyvą, programą „Horizontas 2020“ ir Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (EBŠPKTS) programą; pabrėžia, kad nors vakcinos yra svarbios, jos tikriausiai netiks siekiant išnaikinti Ebolos virusą, nes jis mutuoja; taigi pabrėžia, kad finansuojant pirmenybė turi būti teikiama visuotinės sveikatos sistemos stiprinimui, higienai, izoliavimui, patikimam ir greitam tyrimų atlikimui atogrąžų sąlygomis ir vaistams nuo viruso ir simptomų, kuriuos jis sukelia;

36.  ragina visas suinteresuotąsias šalis visuomenėje propaguoti sveikatos srities mokymus, sutelkiant dėmesį į tradicinius papročius, kurie yra netinkami kovojant su ligos plitimu tarp gyventojų;

37.  pabrėžia, kad ES turėtų skatinti veiksmingai ir sąžiningai finansuoti tyrimus, kurie būtų naudingi visų sveikatai ir kuriais būtų užtikrinta, kad inovacijos ir intervencijos priemonės sudarytų galimybes rasti įperkamus ir prieinamus sprendimus; dar kartą pabrėžia, kad ypač reikėtų išnagrinėti modelius, kuriuos taikant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) sąnaudos atsiejamos nuo vaistų kainos, įskaitant technologijų perdavimo besivystančioms šalims galimybes;

38.  dar kartą tvirtina, kad reikia investuoti į apleistas ligas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tęsti diskusijas šiuo klausimu ir susitarti dėl plataus masto viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo siekiant sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir palengvinti rezultatų perdavimą suinteresuotiems gyventojams, su sąlyga, kad bus nustatytos apsaugos priemonės, neleidžiančios viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėms daryti žalos pažeidžiamiausiems žmonėms nereguliuojamojoje rinkoje; taigi palankiai vertina tai, kad, siekdama skubiai vykdyti naujų gydymo būdų mokslinius tyrimus, ES pagal programą „Horizontas 2020“ ir naujoviškų vaistų iniciatyvą skyrė 138 mln. EUR projektams, pagal kuriuose plėtojami naujų vakcinų, greitų diagnostinių tyrimų ir gydymo klinikiniai tyrimai; giria Europos farmacijos pramonę, kuri taip pat įsipareigojo skirti nemažai išteklių mokslinių tyrimų veiklai remti;

39.  pabrėžia, kad Ebolos viruso ir kitos epidemijos yra tarpvalstybinės grėsmės, kurias šalinti reikia bendradarbiaujant tarptautiniu mastu; ragina PSO persvarstyti TST siekiant į jas įtraukti tarpusavyje susijusios atsakomybės ir finansinės paramos, naudojamos, be kita ko, ir šalinant pagrindines priežastis, klausimus;

40.  atsižvelgiant į paviršutinišką TST įgyvendinimą ir epidemiologinės stebėsenos stoką, palankiai vertina Prancūzijos reagavimo programą „Visuomenės sveikatos institucijų tinklas Vakarų Afrikoje“;

41.  pabrėžia, kad šiuo metu, kai epidemijos protrūkis rimsta, nors pasveikus virusas lieka lytinėse liaukose dar kelis mėnesius, reikia, kad būtų sudarytos galimybės gauti seksualinio konsultavimo ir šeimos planavimo paslaugas, kurios būtų integruotos į sveikatos priežiūros sistemą ir švietimo priemones;

42.  pabrėžia, jog labai tikėtina, kad po epidemijos, kuri suniokojo smulkiuosius ūkininkus, seks maisto krizė; ragina valstybes nares, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę investuoti į smulkiųjų ūkininkų ilgalaikį vystymąsi siekiant užtikrinti, kad ateityje nekiltų grėsmė žemės ūkio veiklą vykdantiems namų ūkiams ir Vakarų Afrikos maisto saugumui;

43.  ragina savo atsakingą komitetą prieš pateikiant galutinį gerai apibrėžtais kriterijais paremtą vertinimą stebėti krizės valdymo priemones glaudžiai bendradarbiaujant su ES koordinatoriumi Ebolos viruso klausimu ir Parlamento misijai grįžus iš Siera Leonės;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Afrikos Sąjungos valstybių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir Pasaulio sveikatos organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0026.
(2) Pavyzdžiui, paprotį drausti deginti mirusiųjų kūnus;

Teisinis pranešimas