Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2132(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0298/2015

Pateikti tekstai :

A8-0298/2015

Debatai :

PV 27/10/2015 - 10
CRE 27/10/2015 - 10

Balsavimas :

PV 28/10/2015 - 7.2
CRE 28/10/2015 - 7.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0376

Priimti tekstai
PDF 440kWORD 202k
Trečiadienis, 2015 m. spalio 28 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrasis biudžetas: visi skirsniai
P8_TA(2015)0376A8-0298/2015

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11706/2015 – C8-0274/2015 – 2015/2132(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4) (TIS),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl 2016 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 24 d. Komisijos priimtą Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą (COM(2015)0300),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11706/2015 – C8‑0274/2015),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu dėl 2016 m. biudžeto projekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2015)0490),

–  atsižvelgdamas į 2016 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto Taisomuosius raštus Nr. 1/2016 (COM(2015)0317) ir Nr. 2/2016 (COM(2015)0513),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0298/2015),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2016 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2015 m. kovo 11 d. rezoliucijoje dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių ir 2015 m. liepos 8 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu susitikimu, – ir patvirtintus didžiosios daugumos narių; primena, kad šie prioritetai – vidaus ir išorės solidarumas, ypač veiksmingas migracijos ir pabėgėlių krizės klausimų sprendimas, taip pat konkurencingumo skatinimas kuriant deramas ir kokybiškas darbo vietas, plėtojant įmones ir skatinant verslumą visoje Sąjungoje (trys veiksniai);

2.  pabrėžia, kad Sąjungoje šiuo metu susidarė kelios ekstremalios situacijos, visų pirma precedento neturinti migracijos ir pabėgėlių krizė; yra įsitikinęs, kad reikia iš Sąjungos biudžeto skirti būtinus finansinius išteklius siekiant atitinkamai reaguoti į politinius sunkumus ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau prioriteto tvarka siekti rezultatų ir veiksmingai reaguoti į šias krizes; supranta, kad migracijos ir pabėgėlių krizė negali būti sureguliuota vien tik panaudojant finansinius išteklius ir kad reikalingas visapusiškas požiūris siekiant apimti jos vidinį ir išorinį aspektus; mano, kad ypatingomis aplinkybėmis reikia ypatingų priemonių ir kad reikia tvirto politinio įsipareigojimo šiam tikslui skirti naujų asignavimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad solidarumas yra ES biudžeto pagrindinis principas; yra susirūpinęs dėl to, kad reaguojant į pabėgėlių krizę solidarumas valstybėse narėse pasireiškia nevienodai; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kaip ES biudžetas galėtų paskatinti valstybes nares laikytis labiau subalansuoto požiūrio į solidarumą;

3.  pažymi, kad Parlamentas nuo pat pradžių 2016 m. biudžete ypatingą dėmesį skyrė migracijai ir pabėgėliams; primena savo ankstesnius pareiškimus, kad sprendžiant migracijos srautų valdymo klausimus reikia remtis tiek vidaus, tiek išorės solidarumu, taip pat siekiant spręsti pagrindines problemų, su kuriomis susiduria Sąjunga, priežastis reikia sutelkti išorės finansavimo priemones laikantis integruoto požiūrio; primena bendras sutartis ir susitarimus, pavyzdžiui, Šengeno acquis ir Dublino reglamentą(8), bei Komisijos pasiūlymą dėl privalomo krizinio perkėlimo mechanizmo (COM(2015)0450);

4.  todėl nusprendžia nedelsdamas pateikti išsamų pakeitimų rinkinį ir padidinti biudžeto projekto (BP) lėšas 1 161 mln. EUR pagal 3 išlaidų kategoriją (Saugumas ir pilietybė) ir pagal 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje), kad būtų galima imtis pradinių reagavimo į migracijos krizę veiksmų; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šios krizės vidaus aspektą, Parlamento pakeitimuose jau visiškai atsižvelgta į du dokumentų rinkinius dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo ir pakeitimai yra su jais suderinti, kartu siūloma papildomai didinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir šios srities Sąjungos agentūrų lėšas; kalbant apie išorės aspektą atkreipia dėmesį į kelis papildomus lėšų padidinimus, skirtus konkrečioms programoms pagal 4 išlaidų kategoriją, pavyzdžiui, Europos kaimynystės priemonei, vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei, humanitarinės pagalbos ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonei;

5.  vis dėlto pabrėžia, kad šie pakeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į Komisijos taisomąjį raštą Nr. 2/2016, kuriame kartu su antruoju perkėlimo paketu įtraukiamos papildomos priemonės, nurodytos jau minėtame 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate; apgailestauja dėl to, kad Parlamentas ir Taryba neturi daugiau laiko išnagrinėti to taisomojo rašto tinkamumo, bet supranta, kad reikia reaguoti nedelsiant ir kad laiką reikia labai taupyti; pabrėžia, kad Parlamentas visiškai palaiko šias naujas priemones ir ketina ginti jų finansavimą skirdamas dar didesnius naujus asignavimus nei siūloma jo paties pozicijoje dėl 2016 m. biudžeto;

6.  be to, nusprendžia imtis veiksmų atsižvelgdamas į dabartinę Europos ūkininkus, ypač pieno sektoriuje dirbančius ūkininkus, ištikusią krizę ir iškart įtraukia į savo poziciją dėl 2016 m. biudžeto 500 mln. EUR, kad būtų galima paremti neatidėliotinas priemones, apie kurias pranešė Komisija; tikisi, kad Komisijos taisomasis raštas Nr. 2/2016 suteiks galimybę nustatyti konkrečias biudžeto eilutes, kurios turi būti papildytos tokiomis aplinkybėmis; palankiai vertina Komisijos sprendimą nepanaudotus krizių rezervo asignavimus iš 2015 m. biudžeto perkelti į 2016 biudžetą ir pažymi, kad šios nepanaudotos lėšos bus panaudotos kompensacijų paramos gavėjams, kurie gauna tiesiogines išmokas, mokėjimui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1306/2013;

7.  pripažįsta, kad reikia dėti daug daugiau pastangų, kad skatinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą būtų išspręstos Sąjungos ekonomikos problemos; pabrėžia esminį vaidmenį, kurį šioje srityje atlieka labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir socialinės įmonės; todėl padidina programos COSME finansavimą 16,5 mln. EUR; taip pat nusprendžia 2016 m. siūlyti naujus įsipareigojimus, kad būtų tęsiama Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI), kurios visas finansinis paketas buvo sutelktas pradiniame etape 2014–2015 m.; pripažįsta, kad ši programa labai prisideda prie kovos su nedarbu ir yra pasiryžęs užtikrinti, kad būtų skirti reikiami asignavimai siekiant išvengti finansavimo spragos ją įgyvendinant; todėl patvirtina 473,2 mln. EUR padidinimą 2016 m., ši suma atitinka įmokos, kurią pradžioje buvo numatyta skirti JUI kasmet, dydį;

8.  dar kartą pabrėžia, kad yra įsitikinęs, jog iš Sąjungos biudžeto neturėtų būti finansuojamos naujos iniciatyvos, jei dėl to būtų padaryta žala esamoms Sąjungos programoms ir politikai ir nebūtų vykdomi jau prisiimti politiniai įsipareigojimai; pripažindamas ir visiškai patvirtindamas plataus masto politinę ir finansinę paramą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) steigimui, ketina vykdyti įsipareigojimą, prisiimtą per ESIF derybas, – vykdant metinę biudžeto procedūrą kuo labiau sumažinti programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) daromą poveikį; taigi siūlo 2016 m. visiškai kompensuoti šių dviejų programų lėšų sumažinimus (1 326 mln. EUR), numatytus dėl ESIF garantijų fondo atidėjinių, kad vykdant programas būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta vos prieš dvejus metus tvirtinant atitinkamus jų teisinius pagrindus;

9.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į bendrą pareiškimą dėl mokėjimų plano (2015–2016 m.), dėl kurio susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į bendrą įsipareigojimą iki 2016 m. pabaigos sumažinti pagal 2007–2013 m. sanglaudos programas susikaupusių neįvykdytų mokėjimų prašymų iki maždaug 2 mlrd. EUR; atsižvelgdamas į tai kritiškai vertina tai, jog Tarybos pasiūlytas lėšų mažinimas tiesiogiai prieštarauja šiam mokėjimų planui; be to, pabrėžia, kad ateityje reikia vengti tokių netvarių vėlavimų, ir ragina Komisiją pateikti konkrečių su tuo susijusių pasiūlymų; todėl mano, kad nenumatyti mokėjimų poreikiai turėtų būti finansuojami panaudojant naujus asignavimus ir kad 1 mlrd. EUR, kurį numatyta skirti Graikijai 2016 m., turėtų būti finansuojamas iš turimų asignavimų laikantis DFP mokėjimų viršutinės ribos; pabrėžia savo ilgalaikę poziciją, pagal kurią mokėjimai, kurie atsiranda dėl taikant lankstumo priemonę prisiimtų įsipareigojimų, turėtų būti skaičiuojami viršijant viršutinę ribą;

10.  vėl įrašo sumas, kurias Taryba biudžeto projekte pasiūlė sumažinti (563,6 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 1 421,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų); negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ ir EITP, dviejų programų, kurioms jau pakenkė asignavimų perkėlimas į ESIF, asignavimus ir plėtros bei kaimynystės politikai skiriamus asignavimus, ypač atsižvelgiant į nesenus įvykius; yra susirūpinęs dėl to, kad siūlydama tokius didelius asignavimų sumažinimus biudžeto projekte Taryba beveik neatsižvelgia į nepaneigiamą Sąjungos biudžeto pridėtinę vertę; bet kuriuo atveju ginčija Tarybos pareikštą ketinimą apkarpyti biudžeto eilutes, pagal kurias panaudojimo lygis žemas ar įsisavinimo gebėjimai nedideli, kadangi tai nepagrindžiama faktiniais vykdymo rezultatų duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų vykdymo būdai yra skirtingi;

11.  apgailestauja, kad Komisijos ekspertų grupės ir toliau neharmoningos, nes jose pernelyg dominuoja bendrovių interesai;

12.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti šiuos neatidėliotinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. nustatytos labai mažos DFP maržos, reikės naudoti visas pagal DFP reglamentą numatytas lankstumo priemones, įskaitant visišką lankstumo priemonės mobilizavimą; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bendroji DFP 2015 m. įsipareigojimų marža turėtų būti panaudota, kai tik bus įvykdytos teisinės sąlygos; tikisi, kad šiuo klausimu bus galima pasiekti išankstinį susitarimą su Taryba ir Komisija;

13.  primena politinio susitarimo dėl DFP metu priimtą trijų institucijų bendrą pareiškimą, pagal kurį į metines biudžeto procedūras prireikus bus įtrauktas lyčių aspektas; pabrėžia, kad kaip horizontalusis principas lyčių aspekto integravimas turėtų būti taikomas Sąjungos politikos priemonėse, ir ragina visapusiškai įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą; be to, palankiai vertina pirmuosius Sąjungos biudžeto žalinimo žingsnius; pabrėžia, kad šį procesą reikia vykdyti toliau, siekiant įgyvendinti aplinkai ir klimatui palankaus lėšų panaudojimo politikos tikslus, dėl kurių susitarta;

14.  nustato, kad 2016 m. įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos atitinkamai iš viso yra 157 427,3 mln. EUR ir 146 459,3 mln. EUR;

1a pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

15.  kritikuoja tai, kad šiais metais Taryba vėl labai sumažino 1a išlaidų pakategorę – ji įsipareigojimų asignavimus sumažino 140,9 mln. EUR, o mokėjimų asignavimus – 435,4 mln. EUR, palyginti su biudžeto projektu; pabrėžia, kad maždaug pusė šių sumažinimų atlikta programoje „Horizontas 2020“ ir dėl to dar labiau sumažėjo 2016 m. šiai programai skiriami asignavimai, po to, kai dalis jos asignavimų buvo perkelti į ESIF;

16.  pabrėžia, kad, siekiant taikyti nuoseklų požiūrį, kai kurie 2015 m. birželio mėn. Tarybos atlikti sumažinimai remiantis tuo, kad daugelio 1a išlaidų pakategorės programų įsisavinimo gebėjimai nedideli, dabar turi būti panaikinti, nes 2015 m. rugsėjo mėn. šių programų įgyvendinimas tapo daug spartesnis; pažymi, kad tai bendra tendencija, atitinkanti šių programų gyvavimo ciklą; taigi nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas sumas į eilutes, pagal kurias Taryba buvo sumažinusi įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus;

17.  atsižvelgdamas į savo 2016 m. prioritetus – užimtumas, įmonės, verslumas – ir nuodugniai įvertinęs ligšiolinį gebėjimą įsisavinti lėšas, nusprendžia pasiūlyti, kartu su visišku programos „Horizontas 2020“ ir EITP asignavimų sumažinimo, kuris atliktas perkėlus sumas į ESIF, kompensavimu, selektyviai ir viršijant BP lygį padidinti asignavimus programai COSME, programai „Horizontas 2020“ ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programai (EaSI) ir programai „Erasmus +“;

18.  ypač pabrėžia, kad asignavimų programai COSME telkimas 2014–2015 m. pasirodė esąs tikrai naudingas, atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius keletą metų poreikis remti MVĮ galimybes patekti į rinkas ir gauti finansavimą nuolat augo; taigi prieštarauja programos COSME asignavimų sumažinimui BP, palyginti su 2015 m., ir nusprendžia skirti daugiau asignavimų, negu šiai programai numatyta biudžeto projekte; primena, kad Komisija jau atkreipė dėmesį į tai, jog 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. numatyta nepakankamai COSME finansinių priemonių, o tai reiškia, kad yra turimų įsipareigojimų ir numatomos paklausos atotrūkis; kalbant apie COSME, prašo gerokai padidinti asignavimus programai „Erasmus“ jauniems verslininkams, atsižvelgiant į tai, kad turimi ištekliai nėra pakankami norint patenkinti daug pateiktų prašymų dalyvauti;

19.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokia finansinė našta susidaro dėl mokesčių ir rinkliavų, kurios mokamos vykdant privalomas sertifikavimo ir licencijų išdavimo procedūras; primygtinai ragina Komisiją pateikti tinkamą tų sąnaudų poveikio pramonės įmonių ir MVĮ konkurencingumui vertinimą;

20.  nutaria padidinti sumą, biudžeto projekte numatytą trims priežiūros agentūroms (Europos bankininkystės institucijai (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA)) bei Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), siekiant užtikrinti joms išteklius, pakankamus jų užduotims, kurių vis daugėja, įveikti;

21.  pakartoja, kad remia ITER programą ir yra įsipareigojęs užtikrinti jai tinkamą finansavimą; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad ši programa gali dar labiau vėluoti ir pareikalauti papildomų išlaidų, taip pat kad tai gali atitinkamai daryti poveikį Sąjungos biudžetui; todėl apgailestauja dėl to, kad negalėjo įvertinti 2016 m. ITER programos asignavimų dydžio atsižvelgdamas į atnaujintą mokėjimų planą ir tvarkaraštį, kuriuos ITER taryboje ketinama pristatyti tik 2015 m. lapkričio mėn.; vis dėlto tikisi, kad šiame peržiūrėtame plane bus pakankamai įrodymų, jog buvo deramai atsižvelgta į Parlamento rekomendacijas, išdėstytas atitinkamoje 2013 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(9), ir kad bus užtikrintas finansinis patikimumas ir išlaidų veiksmingumas; ketina kelti šį klausimą per 2016 m. taikinimo procedūrą biudžeto klausimais; be to, tvirtina, kad reikalingas visiškas skaidrumas dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės įnašų į ITER programą panaudojimo; ragina numatyti tinkamą atskaitomybės mechanizmą, kurį taikant būtų aiškiai nurodomas tarptautiniam projektui suteiktų finansinių išteklių dydis ir įvertinamas jų veiksmingas naudojimas;

22.  dalį asignavimų rezervuoja finansinės atskaitomybės ir audito sričių standartizacijai ir ragina įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas Ph. Maystadto pranešime, susijusias su Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) užduotimis ir atsakomybe, ir kartu stiprinti Europos Sąjungos įtaką nustatant tarptautinius apskaitos standartus; taip pat yra susirūpinęs dėl didelio ES finansavimo, skiriamo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondui, kurio neatitinka būtinas pagerėjimas, susijęs su atskaitomybe, skaidrumu ir demokratija;

23.  dėl to biudžeto projekte numatytus 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 1 405,5 mln. ir 491,5 mln. EUR (įskaitant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), taigi įsipareigojimų viršutinė riba viršijama 1 316,9 mln. EUR, ir, išnaudojus taikytinas maržas, ši suma bus finansuojama visomis priemonėmis, prieinamomis pagal DFP reglamento lankstumo sąlygą;

1b pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

24.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b pakategorę numatytus įsipareigojimus sumažinti 3,1 mln. EUR, o mokėjimus – tai dar svarbiau – 220,1 mln. EUR (taip pat ir programoms užbaigti skirtose eilutėse); ragina Tarybą paaiškinti, kaip šie apkarpymai suderinami, pirma, su tikslu sumažinti susikaupusių neįvykdytų mokėjimų skaičių ir, antra, su tikslu išvengti neigiamo poveikio 2014–2020 m. programų įgyvendinimui ir nereikalingo vėlavimo jas įgyvendinant; primena, kad sanglaudos politika yra pagrindinė Sąjungos investicijų politika, kuria siekiama sumažinti Europos regionų atotrūkį stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, pabrėžia, kad tokios priemonės, kaip Europos socialinis fondas, Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ar Jaunimo užimtumo iniciatyva, prisideda spartinant sanglaudą, mažinant išsivystymo skirtumus ir remiant tvarių kokybiškų darbo vietų kūrimą;

25.  atkreipia dėmesį į Komisijos preliminarų įvertinimą, pagrįstą naujausiomis valstybių narių prognozėmis, kad sanglaudos politikos programų įgyvendinimas 2016 m. greičiausiai vėluos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad bet koks didelis lėšų nepanaudojimas trečiaisiais naujojo Europos struktūrinių ir investicijų fondų ciklo įgyvendinimo metais, kai programos turėtų visapusiškai įsibėgėti, ne tik turės neigiamą poveikį siekiui laiku užtikrinti rezultatus vietoje, bet ir gali gerokai apsunkinti mokėjimus vėlesniais metais bei galimai vėl paskatinti nesumokėtų sąskaitų kaupimąsi; primygtinai ragina susijusias valstybes nares daryti greitą pažangą kovojant su esminėmis priežastimis, dėl kurių vėluoja įgyvendinimas, pvz., skubiai įsteigti už programas atsakingus organus ir užtikrinti nacionalinių administracinių procedūrų supaprastinimą bei nedidinti jų skaičiaus; vadovaujantis mokėjimų planu, prašo Komisijos atidžiai stebėti mokėjimų pokytį pagal 1b išlaidų pakategorę, susijusį su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, taip pat rengti išsamias, nuolat atnaujinamas prognozes, kurios turi būti aptariamos tam skirtuose tarpinstituciniuose susitikimuose, ir prireikus pateikti atitinkamų pasiūlymų;

26.  primena, kad dėl asignavimų telkimo 2014–2015 m. laikotarpio pradžioje Komisija 2016 m. nepasiūlė jokių įsipareigojimų asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai; vadovaudamasis Europos socialinio fondo reglamentu(10), pagal kurį numatoma tokio tęstinumo galimybė, nusprendžia suteikti Jaunimo užimtumo iniciatyvai 473,2 mln. EUR dydžio įsipareigojimų asignavimus – ši suma atitinka minėtajai programai numatytą pradinę metinę įmoką; yra įsitikinęs, kad 2015 m. neturėtų būti sustabdytas šios svarbios programos, kurią vykdant sprendžiamas vienas iš skubiausių Sąjungos uždavinių, finansavimas; pabrėžia, kad turėtų būti panaudotas papildomas finansavimas programai sustiprinti – taip pagalbą gautų daugiau deramo ir nuolatinio darbo ieškančių jaunuolių; primygtinai ragina valstybes nares daryti viską, kas įmanoma, siekiant greičiau įgyvendinti iniciatyvą vietoje, kad ja galėtų tiesiogiai naudotis jaunieji europiečiai; primygtinai ragina Komisiją pateikti ataskaitą Parlamentui apie kovos su jaunimo nedarbu priemones, finansuojamas Sąjungos lėšomis, ir rezultatus, pasiektus taikant šias priemones;

27.  atsižvelgdamas į bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, biudžeto projekte numatytus 1b išlaidų pakategorės įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 482,7 mln. ir 1 164 mln. EUR, taigi įsipareigojimų viršutinė riba viršijama 467,3 mln. EUR ir ši suma bus finansuojamos visomis priemonėmis, prieinamomis pagal DFP reglamento lankstumo sąlygą;

2 išlaidų kategorija – Tvarus augimas: gamtos ištekliai

28.  pažymi, jog Taryba sumažino ir 2 išlaidų kategorijos asignavimus: įsipareigojimai sumažinti 199,9 mln. EUR, o mokėjimai – 251,1 mln. EUR, įskaitant tai, kad lėšos sumažintos kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui ir programai LIFE; mano, kad Taisomasis raštas Nr. 2/2016 turėtų likti pagrindu norint atlikti bet kokią patikimą Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) asignavimų peržiūrą; vėl įrašo atitinkamas biudžeto projekte numatytas sumas;

29.  teigiamai vertina Komisijos pristatytą visapusišką 500 mln. EUR vertės skubių priemonių paketą Europos ūkininkams, ypač susijusiems su pieno sektoriumi, turint mintyje krentančias pagrindinių produktų kainas ir išaugusią pieno produktų gamybą, paremti; pabrėžia, kad labiausiai nukentėjo atokios vietovės, kur pieno sektoriaus socialinė ir ekonominė svarba neabejotinai didelė; parodydamas, kad remia Komisijos pareiškimą, svarstys šią sumą ir tikisi, kad pagal Taisomąjį raštą Nr. 2/2016 visas paketas bus įtrauktas į taikinimo procedūrą; pabrėžia, kad šis paketas turėtų papildyti įvairias priemones, kurių tikslas – spręsti klausimą dėl nuostolių ir dėl to, kokį ilgalaikį poveikį Europos ūkininkams darys Rusijos embargas žemės ūkio produktams (Sąjungos žemės ūkio produktų eksporto požiūriu iki šiol Rusija buvo antra pagal svarbą šalis);

30.  mano, kad eksporto grąžinamosios išmokos iškraipo prekybą ir prieštarauja ES vystymosi tikslams; todėl pritaria visiškam jų panaikinimui;

31.  dar kartą pabrėžia, kad nei BŽŪP skirti asignavimai, nei jokie kiti biudžeto asignavimai neturėtų būti naudojami mirtinų bulių kovų veiklai finansuoti; primena, kad teikiant tokį finansavimą aiškiai pažeidžiama Europos konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (Tarybos direktyva 98/58/EB)(11);

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungai skiriama vis daugiau užduočių, susijusių su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo veikla; todėl, atsižvelgdamas į duomenų rinkimo svarbą priimant sprendimus, vėl įrašo tokio dydžio asignavimus, kokie buvo numatyti 2015 m. biudžete, mokslinėms konsultacijoms ir žinioms žuvininkystės srityje gilinti bei padidina Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) biudžetą, siekdamas paremti jos vaidmenį koordinuojant ir įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką;

33.  atsižvelgdamas į tai, įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus padidina atitinkamai 510,4 mln. EUR ir 520,6 mln. EUR (įskaitant bandomuosius projektus bei parengiamuosius veiksmus), taigi 647,2 mln. EUR marža nesiekia 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

3 išlaidų kategorija – Saugumas ir pilietybė

34.  primena, kad biudžeto projekte numatyta padidinti lėšas saugumo ir migracijos srityje, įskaitant 150 mln. EUR vertės programą, skirtą 40 000 asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, perkelti, taigi Komisijai teko viršyti viršutinę šios išlaidų kategorijos ribą 124 mln. EUR ir pasiūlyti mobilizuoti atitinkamas lankstumo priemonės lėšas; teigiamai vertina tai, kad Taryba pritarė principui šiuo tikslu mobilizuoti lėšas pagal lankstumo priemonę; vis dėlto pažymi, kad siekiant reaguoti į pabėgėlių krizę reikalingas ilgalaikis finansavimo planas, ir mano, kad šį klausimą reikia spręsti taip pat persvarstant DFP;

35.  atsižvelgdamas į neeilinio masto migrantų ir pabėgėlių srautus, su kuriais šiuo metu susiduriama, nusprendžia sutelkti daugiau lėšų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) stiprinti; atsižvelgdamas į tai tvirtai pritaria antrajam 780 mln. EUR dydžio paketui, kuris skirtas papildomai perkelti 120 000 asmenų; nusprendžia svarstyti klausimą dėl būtinų lėšų, taip pat suderinti pirmąjį ir antrąjį lėšų, būtinų asmenims perkelti, paketą pridedant 20 mln. EUR transporto išlaidoms padengti (Italijos ir Graikijos reikmėms – po 500 EUR vienam migrantui); pritaria, kad PMIF reikalingos lėšos būtų padidintos dar 79 mln. EUR; pabrėžia, kad būtina taip pat užtikrinti pakankamus finansinius išteklius PMIF ateinančiais metais; primena, kad pagal TIS 17 punktą leidžiama daugiau kaip 10 proc. padidinti numatytą sumą visą atitinkamos programos laikotarpį, kai iškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių;

36.  pažymi, kad tokios priemonės – tai tik pirmas žingsnis siekiant visiškai laikytis solidarumo principo, kuriuo paremta Sąjunga; ragina Komisiją ir Tarybą visiškai įgyvendinti anksčiau minėtame 2015 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikate pasiūlytus planus ir pademonstruoti aiškų įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; pabrėžia tinkamo grąžinimų operacijų, vykdomų vadovaujantis Chartija ir negrąžinimo principu, finansavimo svarbą siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai grąžinimo politikai, kurią vykdant būtų užkertamas kelias nelegaliai migracijai ir ji būtų apribota; pabrėžia, kad svarbu remti pabėgėlius netoli jų kilmės šalių ir supaprastinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras valstybėse narėse;

37.  galiausiai nusprendžia lėšas agentūroms, vykdančioms su migracija susijusias užduotis, iš viso padidinti 26 mln. EUR, o labiausiai – 12 mln. EUR daugiau nei biudžeto projekte – padidinti Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) skiriamas lėšas; primena, kad, įgyvendinant laikinąsias priemones tarptautinės apsaugos srityje, ESAO atlieka pagrindinį koordinavimo vaidmenį ir vis dažniau jam tenka teikti pagalbą atitinkamoms valstybėms narėms;

38.  teigiamai vertina Komisijos 2015 m. rugsėjo 23 d. komunikatą ir atitinkamas Taisomajame rašte Nr. 2/2016 nurodytas priemones, t. y. 600 mln. EUR dydžio papildomą skubų finansavimą labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms; teigiamai vertina tai, kad Komisija ėmėsi vadovaujamo vaidmens šioje srityje ir taip patvirtina požiūrį, kurio Parlamentas laikėsi per savo svarstymą; yra pasirengęs svarstyti galimybę dar labiau padidinti lėšas taikinimo procedūros metu;

39.  apgailestauja dėl to, kad Taryba sumažina biudžeto projekte numatytus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus atitinkamai 25,1 mln. ir 33,6 mln. EUR; mano, kad šie apkarpymai kelia pavojų tinkamam 3 išlaidų kategorijos programų ir veiksmų įgyvendinimui; atsižvelgdamas į tai primena, jog, nors kai kada siūlomas lėšų sumažinimas atrodo nežymus, reikia turėtų mintyje tai, kad kai kurios svarbios ir vertingos programos yra santykinai nedidelio masto, taigi lėšų sumažinimas turės ypač didelį poveikį jų įgyvendinimui; todėl nusprendžia vėl įrašyti atitinkamas biudžeto projekte numatytas sumas;

40.  be to, mano, kad iš viso 10,5 mln. EUR didesnę įsipareigojimų asignavimų sumą negu numatyta biudžeto projekte būtina skirti kultūros ir žiniasklaidos paprogramėms (įskaitant 2016 m. planuojamus žiniasklaidos veiksmus, taip pat Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kurių tikslas – spręsti nepaprastai svarbų MVĮ bei kultūros ir kūrybos sektorių organizacijų galimybių gauti finansavimą klausimą), atsižvelgiant į svarbų vaidmenį, kurį jos atlieka remiant kultūros ir kūrybos sektorius, įkūnijančius pagrindines Europos vertybes;

41.  taip pat mano, kad 1,5 mln. EUR prioritetine tvarka turėtų būti skirta programai „Europa piliečiams“ ir kad turėtų būti pakeista šios programos biudžeto nomenklatūra atskirą eilutę skiriant Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimui;

42.  pažymi, kad jo svarstomi įsipareigojimai (taip pat ir bandomiesiems projektams bei parengiamiesiems veiksmams) 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą viršija 1 055,1 mln. EUR, t. y. jie 931,1 mln. EUR didesni nei numatyta biudžeto projekte, o mokėjimų asignavimai padidinti 586,5 mln. EUR; todėl siūlo mobilizuoti visas pagal DFP prieinamas priemones, kad būtų rasta lėšų su migracija susijusiam paketui finansuoti;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

43.  pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos įsipareigojimus ir mokėjimus Taryba sumažino labiausiai iš visų išlaidų kategorijų – atitinkamai -163,4 mln. EUR ir -450,4 mln. EUR; su nuostaba pažymi, kad lėšos labiausiai sumažintos Europos kaimynystės priemonei (kurią taikant sprendžiami skurdo ir saugumo klausimai Viduržemio jūros regiono šalyse), vystomojo bendradarbiavimo priemonei (įskaitant teminį migracijos ir prieglobsčio tikslą) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (nepaisant to, kad šalys kandidatės priima labai daug pabėgėlių arba per jas driekiasi didieji migracijos keliai); pabrėžia, kad šis požiūris akivaizdžiai prieštarauja Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimams dėl migracijos darbotvarkės, pabėgėlių krizės ir bendradarbiavimo su kilmės ir tranzito šalimis;

44.  atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus asignavimus; pažymi, kad mokėjimų pagal 4 išlaidų kategoriją padėtis vis dar kelia didelį susirūpinimą, turint omenyje didelės sąskaitų, kurias vėluojama apmokėti, sankaupos perkėlimą ir dirbtinį sutartinių įsipareigojimų atidėliojimą siekiant tokiu būdu spręsti nuolat trūkstamo finansavimo mokėjimams atlikti problemą; taigi dar kartą patvirtina, kad Komisijos siūlomas mokėjimų asignavimų padidinimas tikrai būtinas, jau nekalbant apie tai, kad šiuo metu dėl precedento neturinčios migracijos ir pabėgėlių krizės kilo papildomų iššūkių įgyvendinant Sąjungos išorės veiksmus;

45.  papildo pakeitimų dėl migracijos ir pabėgėlių krizės paketą patvirtindamas tikslinius įsipareigojimų asignavimų padidinimus, visų pirma kalbant apie įsipareigojimų asignavimus, skiriamus Europos kaimynystės priemonei (+ 178,1 mln. EUR), bet taip pat vystomojo bendradarbiavimo priemonei (+ 26,6 mln. EUR), humanitarinei pagalbai (+ 26 mln. EUR), Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (+ 11,2 mln. EUR), priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (+ 12,6 mln. EUR), ir Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (+ 1 mln. EUR); remdamas tų programų prioritetų pertvarkymą, kai reikia, siekiant didžiausią dėmesį skirti svarbiausiems uždaviniams, pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti mažinamos pastangos, susijusios su atitinkamame teisiniame pagrinde nustatytais pradiniais tikslais, taip rizikuojant destabilizuoti ES kaimynines šalis ar kitus susijusius regionus; pakartoja, kad reikia laikytis visa apimančio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, kai migracija susiejama su plėtra ir užtikrinama teisėtų migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integracija; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis ir didinti su tuo susijusius įsipareigojimus siekiant veiksmingai spręsti dabartinę migracijos krizę, ypač tenkinti perkeltųjų asmenų trečiosiose šalyse poreikius sveikatos priežiūros ir švietimo srityse; todėl mano, kad toks lėšų padidinimas būtinas siekiant finansuoti tolesnes iniciatyvas, papildančias atitinkamuose teisiniuose pagrinduose numatytus pradinius tikslus;

46.  pažymi, kad Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje, ir Skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti buvo įsteigti, nes Sąjungos biudžetui trūksta būtino lankstumo ir lėšų, kad būtų sudarytos sąlygos greitam ir visapusiškam reagavimui į krizes; pabrėžia, kad persvarstant (peržiūrint) DFP reikia rasti labiau holistinį klausimo, kaip užtikrinti, kad iš Sąjungos biudžeto humanitarinei pagalbai ir vystymuisi skiriama parama būtų efektyvesnė ir greičiau prieinama, ir kaip ją sėkmingai susieti su Europos plėtros fondo ir valstybių narių teikiama dvišale parama, sprendimą; ragina papildomus asignavimus 4 išlaidų kategorijos programoms panaudoti visų pirma siekiant padidinti dviejų patikos fondų finansavimą, taip pat siekiant finansuoti skubią pagalbą, kurią teikia Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras ir kuri teikiama pagal Pasaulio maisto programą; ragina atskiras valstybes nares pereiti nuo žodžių prie darbų ir nedelsiant skirti reikalingus papildomus įnašus siekiant papildyti Sąjungos patikos fondams skiriamą finansavimą ir panaikinti JT agentūrų finansavimo trūkumą; pažymi, kad atsižvelgiant į numatytus projektus, kurie gali būti finansuojami naudojant patikos fondų lėšas, dar labiau susilpnėja Tarybos pozicija dėl tariamų nepakankamų gebėjimų panaudoti pagal 4 išlaidų kategoriją skiriamas lėšas;

47.  40 mln. EUR padidina pagal biudžeto eilutę, skirtą taikos procesui remti ir finansinei paramai Palestinai ir Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, numatytas lėšas; pažymi, kad Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose atlieka veiksmingą vaidmenį teikdama paramą vis didesniam Palestinos pabėgėlių, tiesiogiai nukentėjusių dėl krizės Sirijoje, skaičiui, o tai reiškia papildomą naštą šiai agentūrai; yra susirūpinęs dėl Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose patiriamo finansavimo stygiaus ir ragina minėtuosius papildomus asignavimus skirti į šios agentūros bendrąjį fondą, kad būtų galima remti pagrindines švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

48.  primena, kad siekiant sušvelninti ilgalaikį žalingą humanitarinės krizės poveikį svarbu užtikrinti, kad nuo jos nukentėję vaikai galėtų ir toliau mokytis; todėl finansavimą švietimui remti humanitarinės pagalbos biudžete padidina nuo 1 proc. iki 3 proc., kad iki 2019 m. būtų galima pasiekti 4 proc. ribinę vertę;

49.  pritaria simboliniam BUSP biudžeto padidinimui siekiant remti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama įtraukti migraciją kaip specialią BSGP civilinių misijų sudedamąją dalį, tuo pat metu visapusiškai remiant EUNAVFOR MED karinę misiją, kuria siekiama kovoti su neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis veikla;

50.  pritaria EIVT vykstančiam svarstymui ES specialiųjų įgaliotinių ateities ir jų santykių su EIVT tema; mano, kad bet kokie biudžeto eilutės, skirtos ES specialiesiems įgaliotiniams, pakeitimai turėtų būti atliekami tik po to, kai bus baigtas dabartinis svarstymo procesas;

51.  mano, kad būtina padidinti asignavimus Kipro turkų bendruomenei skirtai biudžeto eilutei (+ 2 mln. EUR), kad būtų ryžtingai prisidedama prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos intensyvesnio tęsimo ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

52.  pabrėžia, kad įgyvendinant 9-ojoje PPO ministrų konferencijoje pasiektą prekybos lengvinimo susitarimą bus reikalinga didesnė finansinė parama mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims; pabrėžia, kad reikia koordinuoti Komisijos ir valstybių narių veiksmus tarptautinių finansų įstaigų atžvilgiu, siekiant išvengti pagalbai prekybai ir daugiašalėms iniciatyvoms skiriamų asignavimų mažinimo, taip pat pažeidimų bendradarbiavimo su tam tikrais partneriais srityje, dėl kurių sumažėjo išlaidų veiksmingumas, ir užtikrinti, kad prekybos lengvinimo susitarimas būtų naudingas vystymuisi;

53.  nusprendžia išnaudoti 261,3 mln. EUR maržą, kuri buvo numatyta biudžeto projekte (kartu ir bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams) neviršijant įsipareigojimų pagal 4 išlaidų kategoriją viršutinės ribos, ir šiuo etapu nesiimti jokių kitų veiksmų; be to, 132,5 mln. EUR padidina mokėjimų asignavimus; tikisi, kad atsižvelgiant į šiuos pakeitimus bus vykdoma veiksminga taikinimo procedūra, taip pat atsižvelgiant ir į Taisomąjį raštą Nr. 2/2016; vis dėlto pabrėžia, kad ši viršutinė riba gali būti nepakankama, kadangi ji buvo nustatyta gerokai anksčiau nei įvyko svarbūs pokyčiai Ukrainoje, Sirijoje, Tunise ir apskritai kaimyninėse šalyse, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje; taigi ragina visapusiškai panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervo galimybes ir yra pasirengęs ir toliau pasitelkti DFP numatytas lankstumo priemones siekiant spręsti klausimus, susijusius su migracijos ir pabėgėlių krizės išorės dimensija;

5 išlaidų kategorija – Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos – Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

54.  pažymi, kad šioje išlaidų kategorijoje Taryba sumažina lėšas 31,2 mln. EUR, iš kurių 19,3 mln. EUR susiję su Komisijos administraciniu biudžetu, t. y. išlaidomis pastatams, įrangai ir ypač personalui, atsižvelgiant į tai, kad standartinė vienoda sumažinimo norma padidinama iki 4,3 proc.; nemato jokio pateisinimo, kodėl svarstant Taryboje buvo padaryti tokie pakeitimai, ir primena, kad atsižvelgiant į pastaraisiais metais taikytus nuolatinius apribojimus Komisijos siūlomos administracinės išlaidos 2016 m. iš esmės atitinka numatomą infliacijos lygį, t. y. jos lieka faktiškai stabilios, ir kad Komisija ir toliau mažina savo darbuotojų skaičių;

55.  be to, mano, kad šis lėšų sumažinimas yra savavališkas, turint omenyje šio tipo išlaidų, iš esmės grindžiamų sutartiniais įsipareigojimais, numatomumą ir į itin aukštą įgyvendinimo lygį, kaip nurodoma Komisijos ataskaitose; visų pirma pažymi, kad Komisijos etatų plano įgyvendinimo lygis 2015 m. balandžio 1 d. buvo kaip niekada didelis, t. y. iš tiesų buvo užimti 97,8 proc. etatų; be to, apgailestauja, kad kitose išlaidų kategorijose (neatsižvelgiant į 5 išlaidų kategoriją) Taryba iš viso 28 mln. EUR sumažino administracines išlaidas ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas, nors šios išlaidos itin svarbios siekiant užtikrinti sėkmingą programų įvairiose Sąjungos politikos srityse įgyvendinimą;

56.  taigi nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytas lėšas visose įvairių politikos sričių administracinėms ir mokslinių tyrimų paramos išlaidoms skirtose biudžeto eilutėse ir visose 5 išlaidų kategorijos biudžeto eilutėse, kuriose Taryba buvo sumažinusi lėšas, taip pat patvirtinti lėšų padidinimą keletu konkrečių atvejų;

57.  prašo Komisijos užtikrinti, kad bendras OLAF priežiūros komiteto ir jo sekretoriato biudžetas būtų nurodytas atskiroje OLAF 2016 m. biudžeto eilutėje;

Agentūros

58.  iš esmės pritaria Komisijos agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; pažymi, kad Komisija jau gerokai sumažino daugumos agentūrų prašytus pradinius asignavimus;

59.  taigi mano, kad dar labiau sumažinus asignavimus, kaip siūlo Taryba, galėtų kilti grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti teisėkūros institucijos joms pavestų užduočių;

60.  kaip bendro migracijos paketo dalį, nusprendžia iš viso 26 mln. EUR padidinti asignavimus, skiriamus pagrindinėms šioje srityje veikiančioms agentūroms (Europos prieglobsčio paramos biurui, FRONTEX, Europolui, Eurojustui, „eu-LISA“, CEPOL ir Pagrindinių teisių agentūrai), nes joms tenka itin svarbus vaidmuo siekiant veiksmingai spręsti dabartinę neatidėliotiną migracijos srautų problemą; džiaugiasi, kad Taisomajame biudžete Nr. 7/2015 agentūroms numatyta papildomų asignavimų ir į agentūrų etatų planą papildomai įrašyta 120 pareigybių, ir tikisi, kad šis sprendimas taip pat turės poveikio 2016 m. biudžetui bei ateinančių metų biudžetams; atkreipia dėmesį į sparčiai blogėjančią krizę ir į didelio masto migracijos srautų padidėjimą; primygtinai ragina Komisiją pateikti atnaujintą ir konsoliduotą informaciją apie agentūrų poreikius prieš taikinimo procedūrą biudžeto kausimais; ragina Komisiją pasiūlyti teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų veiksmų vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikę strategiją: tikslus, misijas, koordinavimą, migrantų antplūdžio valdymo centrų raidą ir finansinius išteklius;

61.  be to, nusprendžia 2016 m. biudžete padidinti asignavimus, skiriamus trims finansinę priežiūrą vykdančioms agentūroms, atsižvelgiant į joms tenkančias papildomas užduotis ir padidėjusį darbo krūvį; ragina Komisiją iki 2017 m. pasiūlyti finansavimo koncepciją, pagal kurią finansavimas būtų vykdomas iš mokesčių ir šis finansavimas visiškai pakeistų dabartinius valstybių narių įnašus, tokiu būdu siekiant užtikrinti Europos Sąjungos lygmens administravimo institucijų nepriklausomumą nuo atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų;

62.  nusprendžia taip pat padidinti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrui skiriamus asignavimus, kad šių agentūrų turimi ištekliai geriau atitiktų joms pavestas užduotis;

63.  vis dėlto negali pritarti Komisijos ir Tarybos pozicijai dėl agentūrų personalo, todėl pakeičia daugelį etatų planų; dar kartą pabrėžia, kad kiekviena agentūra per penkerių metų laikotarpį turėtų sumažinti savo etatų skaičių 5 proc., kaip numatyta tarpinstituciniame susitarime, tačiau nauji etatai, būtini siekiant vykdyti papildomas užduotis, susijusias su laikotarpiu po 2013 m. įvykusiais naujais politikos pokyčiais ir priimtais naujais teisės aktais, turi būti kuriami šiuo tikslu skiriant papildomus išteklius ir į tokius etatus neturi būti atsižvelgiama įgyvendinant tarpinstituciniame susitarime numatytą personalo mažinimo tikslą;

64.  taigi dar kartą pabrėžia, kad nesutinka su etatų perskirstymo tarp agentūrų rezervo koncepcija, tačiau patvirtina, jog sutinka su tuo, kad etatai būtų atlaisvinami agentūroms kartu veiksmingiau naudojant išteklius, t. y. vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net nagrinėjant galimybes sujungti funkcijas, kai tai tinkama, taip pat dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba kitomis agentūromis;

65.  dar kartą pabrėžia, kad pramonės finansuojami etatai neturi poveikio Sąjungos biudžetui, taigi jiems neturėtų būti taikomas darbuotojų skaičiaus mažinimas; pabrėžia, kad atitinkama agentūra savo nuožiūra turėtų galėti subalansuoti svyruojančios apimties darbo krūvį neužpildydama visų turimų etatų;

66.  atsižvelgdamas į tai, kai kuriuos agentūrų etatų planus pakeičia vadovaudamasis minėtaisiais prioritetais ir siekdamas užtikrinti, kad personalo lygis atitiktų papildomas užduotis, o kitus etatų planus pakeičia siekdamas suderinti juos su tikslu per penkerių metų laikotarpį etatų skaičių iš tikrųjų sumažinti 5 proc., kartu taikydamas kitokį požiūrį iš mokesčių finansuojamiems etatams; primena, kad tikslas per penkerių metų laikotarpį etatų skaičių sumažinti 5 proc. buvo numatytas siekiant sumažinti administracines išlaidas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad papildomi etatai etatų plane savaime neturi finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, nes agentūros užpildo savo etatus atsižvelgdamos į savo poreikius, taigi agentūrų etatų planų etatai ne visada yra užpildyti;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

67.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi juos (išskyrus iniciatyvas, kurioms gali būti taikomas jau esamas teisinis pagrindas) įgyvendinti, taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą ir į turimas nedideles maržas, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

Mokėjimai

68.  dar kartą pabrėžia 2015–2016 m. bendro mokėjimų plano, dėl kurio prieš biudžeto procedūrą susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, svarbą, nes jame atspindėtas trijų institucijų įsipareigojimas sumažinti susikaupusių neįvykdytų mokėjimų skaičių; pažymi, kad šios trys institucijos susitarė visapusiškai bendradarbiauti, siekdamos 2016 m. biudžete patvirtinti mokėjimų asignavimų lygį, būtiną minėtajam tikslui pasiekti, ir kad Komisija atitinkamai apskaičiavo 2016 m. prašomus mokėjimų asignavimus; mano, kad bet kokius veiksmus siekiant valdyti netvaraus vėlavimo riziką turėtų papildyti pastangos užtikrinti produktyvesnį keitimąsi nuomonėmis ir pagerinti Tarybos ir Parlamento bei Komisijos bendradarbiavimą; primena, kad pagal SESV 310 straipsnį Sąjungos biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos;

69.  apgailestauja, kad, nors dėl to tik nedaug padidėjo Komisijos siūlomas mokėjimų lygis ir buvo pasiūlytos tinkamos maržos, Taryba nusprendė sumažinti mokėjimų asignavimus 1,4 mlrd. EUR tiek programoms užbaigti skirtose biudžeto eilutėse, tiek visu pajėgumu vykdomoms programoms skirtose eilutėse; tokiu būdu keliamas pavojus pastangoms palaipsniui panaikinti neįprastai didelę neatliktų mokėjimų sankaupą; primena, kad kalbant apie tiesioginio valdymo programas mokėjimų asignavimų trūkumas pasireiškia ne tik tuo, kad didėja neatliktų mokėjimų skaičius, bet taip pat ir tuo, kad dirbtinai vilkinama įgyvendinti programas, pavyzdžiui, atidedant kvietimą teikti paraiškas ir (arba) naujų sutarčių pasirašymą;

70.  nusprendžia vėl įrašyti biudžeto projekte numatytus mokėjimus visose biudžeto eilutėse, kuriuose šiuos mokėjimus buvo sumažinusi Taryba, vadovaudamasis prielaida, kad Komisija, pateikdama biudžeto projektą, pasiūlė mokėjimų lygį, būtiną mokėjimų plano tikslams pasiekti;

71.  padidina (taikant tinkamą koeficientą) mokėjimų asignavimus visose tose biudžeto eilutėse, kuriose keičiami įsipareigojimų asignavimai, atsižvelgdamas į sritis, kuriose lėšos išmokamos sparčiai arba kurioms lėšas būtina skirti itin skubiai, t. y. „Erasmus+“, dvi migrantų perkėlimo Europos Sąjungoje programos, Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose ir humanitarinė pagalba; padidina mokėjimų asignavimus dar 1 mlrd. EUR, kad naujais asignavimais būtų visapusiškai padengtas Graikijai skirtų mokėjimų sutelkimas laikotarpio pradžioje; be to, atsižvelgdamas į įgyvendinimą praėjusiu laikotarpiu, nusprendžia padidinti mokėjimus, skirtus Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

72.  primena, kad pagal Parlamento 2016 m. sąmatą numatyta 1 823 648 600 EUR suma, t. y. 1,6 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. biudžetu; be to, primena, kad 15 mln. EUR skirti skubioms investicijoms į saugumą ir kibernetinį saugumą, nustatant, kad bendra Parlamento 2016 m. biudžeto suma būtų lygi 1 838 648 600 EUR;

73.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. birželio 15 d., patvirtinus Parlamento 2016 m. sąmatą, buvo įsteigta nauja frakcija ir kad dėl šių Parlamento struktūros pakeitimų reikalingi papildomi asignavimai siekiant užtikrinti, kad visoms frakcijoms būtų taikomos vienodos sąlygos;

74.  šie padidinimai visiškai kompensuojami sumažinus asignavimus pagal biudžeto eilutes, skirtas rezervui nenumatytoms išlaidoms, bendrosioms EP narių išmokoms, tolesniam profesiniam mokymui, patalpų įrengimui, energijos suvartojimui, duomenų apdorojimui ir telekomunikacijoms, investicijoms į projektus ir baldus;

75.  atkreipia dėmesį į 2015 m. rugsėjo 7 d. Biuro išvadas dėl Parlamento 2016 m. biudžeto svarstymo, kuriose siūloma į biudžetą įtraukti neseniai priimtus sprendimus ir techninius patikslinimus; pritaria šiems nedideliems Biuro pasiūlytiems techniniams pakeitimams, kurie apima biudžetui įtakos nedarančias asignavimų ir etatų plano korekcijas ir tam tikrų biudžeto nomenklatūros aspektų atnaujinimą;

76.  todėl palieka nepakeistą bendrą 2016 m. biudžeto sumą, kuri buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 29 d. plenariniame posėdyje ir sudaro 1 838 648 600 EUR;

77.  pabrėžia, kad frakcijų veikla skiriasi nuo administracinio darbo; patvirtina, kad dėl šios priežasties bendram frakcijų darbuotojų skaičiui netaikomas tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., atsižvelgiant į priimtus sprendimus dėl 2014(12) ir 2015(13) finansinių metų ir 2016 m. sąmatų(14);

78.  primena, kad frakcijose nuo 2012 m. buvo įšaldytas įdarbinimas ir kad per ankstesnius biudžetinius metus jų poreikiai buvo tenkinami tik iš dalies;

79.  pakartoja savo įsipareigojimą įgyvendinti TIS 27 punktą ir darbuotojų skaičių sumažinti 1 proc.;

80.  pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba, siekdami užtikrinti ilgalaikį Sąjungos biudžeto lėšų taupymą, turi reaguoti į būtinybę parengti perėjimo prie vienos būstinės planą, kaip dauguma šios kadencijos Parlamento narių reikalavo keliose rezoliucijose;

Etatų plano keitimas

81.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2016 m. etatų planą 57 pareigybėmis (tikslas sumažinti darbuotojų skaičių 1 proc.): 4 AD14, 13 AD13, 2 AD12, 1 AD9, 2 AD8, 1 AD5, 2 AST11, 1 AST10, 3 AST9, 8 AST8, 7 AST7, 4 AST6, 3 AST5, 2 AST4, 1 AST3, 1 AST1 nuolatinėmis pareigybėmis ir 2 laikinosiomis AST4 pareigybėmis; primena, kad į šios priemonės poveikį biudžetui jau buvo atsižvelgta sąmatoje;

82.  atsižvelgdamas į naujuosius Tarnybos nuostatus, 80 AST nuolatinių pareigybių (25 AST11, 10 AST10, 5 AST8, 15 AST7, 5 AST6, 5 AST5, 5 AST4, 5 AST3 ir 5 AST2) pakeičiamos 80 AST/SC1 pareigybėmis;

83.  atlieka šiuos techninius pataisymus: panaikina tris AST7 ir tris AST6 pareigybes, sukuria šešias AST5 pareigybes ir etatų plane išbraukia išnašą Nr. 1, nes atitinkama procedūra netolimoje praeityje nebuvo naudojamasi;

84.  leidžia sukurti 43 naujas laikinąsias pareigybes (2 AD7, 19 AD5, 5 AST5, 5 AST3 ir 12 AST1) ir padidinti vienos laikinosios pareigybės kategoriją (iš AD10 į AD14) dėl papildomų poreikių, susijusių su naujos frakcijos įsteigimu;

Darbuotojų skaičiaus sumažinimas 5 proc.

85.  primena, kad Parlamentas trejus metus iš eilės įgyvendina tikslą sumažinti darbuotojų skaičių 5 proc., vadovaudamasis TIS raide ir dvasia; pabrėžia, kad šiuo tikslu nuo 2014 m. iš Parlamento etatų plano buvo išbraukta 171 nuolatinė pareigybė(15); pabrėžia, kad, siekiant visiškai įgyvendinti darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslą, iki 2018 m. dar reikėtų atlikti du metinius 57 pareigybių(16) sumažinimus;

86.  pabrėžia, kad pagal TIS 27 punktą 5 proc. sumažinimo palyginti su 2013 m. sausio 1 d. etatų planu tikslas yra kompensacija darbuotojų skaičiumi, susijusi su darbo valandų padidėjimu nuo 37,5 iki 40 darbo valandų per savaitę; mano, kad šis sumažinimas turi būti taikomas nuolatiniam darbo krūviui, todėl naujos pareigos ir užduotys į šiuos skaičiavimus turi būti neįtraukiamos;

87.  pažymi, kad siekdamas sustiprinti savo prerogatyvas ir naujas užduotis Parlamentas nuo 2013 m. įgyvendino svarbius struktūrinius pokyčius, pavyzdžiui, internalizavimo procesą, kurio darbuotojų poreikis buvo užtikrintas kiek įmanoma vidaus perkėlimais, o naujos darbo vietos buvo sukurtos tik jei tikrai buvo būtinos; nusprendžia šioms papildomoms pareigybėms netaikyti darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslo;

88.  primygtinai ragina Komisiją stebint, kaip Parlamentas įgyvendina darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslą, atsižvelgti į naujus papildomus aspektus, tokius kaip nuolatinis darbo krūvis, išimtis frakcijoms, internalizavimo kompensavimas sumų išorės paslaugų biudžeto eilutėse mažinimu, naujos prerogatyvos ir užduotys;

89.  pabrėžia, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimas 5 proc. neturėtų kenkti tinkamam Parlamento darbui ir pagrindinių jo įgaliojimų vykdymui ar turėti poveikį kokybiškos teisėkūros rengimui ar EP narių bei darbuotojų darbo sąlygoms;

90.  primena, kad joks susitarimas negali atimti iš Parlamento ir Tarybos suverenios teisės vertinti ir galios priimti sprendimą dėl kiekvienų metų biudžeto turinio;

Kiti su darbuotojais susiję klausimai

91.  primena, kad naujų pareigybių sekretoriate poreikis turėtų būti patenkinamas vykdant darbuotojų perkėlimą institucijos viduje, nebent yra tinkamai pagrįsta ir įrodyta, kad būtina sukurti naujas pareigybes;

92.  primena, kad bet koks parlamentinio darbo arba procedūrų pertvarkymas neturėti turėti neigiamo poveikio darbuotojų, nepaisant jų užimamų pareigų, darbo sąlygoms ir socialinėms teisėms;

93.  pakartoja, jog siekiant EP nariams suteikti tinkamą paramą, kad šie galėtų vykdyti savo parlamentinę veiklą, turi būti užtikrinta nauja akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietinių padėjėjų pusiausvyra; atkreipia dėmesį į tai, kad generalinis sekretorius pateikė pasiūlymą Biurui, kaip siekti šio tikslo; atkreipia dėmesį į Biure pasiektą susitarimą, kuris iš esmės atitinka Europos Parlamento pirmiau minėtoje jo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliucijoje dėl Parlamento sąmatos pateiktą prašymą; teigiamai vertina sprendimą nedelsiant įgyvendinti šį susitarimą;

94.  pakartoja savo įsipareigojimą remti daugiakalbystę parlamentiniame darbe, užtikrinant aukštus vertimo žodžiu ir vertimo raštu standartus; prašo generalinio sekretoriaus Biudžeto komitetui pristatyti analizės ir vertinimo, kurį jis pradėjo nepasiekus susitarimo dėl naujų vertėjų žodžiu darbo sąlygų (2015 m. pavasaris), rezultatus; tikisi, kad generalinis sekretorius pasinaudos visomis lankstumo priemonėmis, kad EP nariams būtų užtikrintos aukštos kokybės vertimo žodžiu ir raštu paslaugos;

95.  prašo generalinio sekretoriaus pateikti išsamią visų pareigybių Parlamente 2014–2016 m. apžvalgą, įskaitant pareigybių suskirstymą pagal tarnybas, kategorijas ir sutarties tipą;

Pastatų politika

96.  primena, kad Biudžeto komitetas turėtų būti reguliariai informuojamas apie naujus Parlamento pastatų politikos pokyčius ir su juo turėtų būti tinkamu metu, t .y. prieš sudarant sutartį, konsultuojamasi dėl visų pastatų projektų, kurie turi finansinį poveikį; patvirtina, kad bus atidžiai tikrinamas visų pastatų projektų finansinis poveikis;

97.  mano, kad su pastatų projektais susiję sprendimai turėtų būti priimami visiškai skaidriai;

98.  dar kartą pakartoja raginimą Biudžeto komitetui kuo greičiau, o vėliausiai iki 2016 m. pradžios, pateikti naują vidutinės trukmės laikotarpio pastatų strategiją, kad būtų galima laiku parengti 2017 finansinių metų Parlamento sąmatas; ragina generalinį sekretorių kiek įmanoma greičiau prieš 2016 m. rudenį įvyksiantį Parlamento biudžeto svarstymą pateikti Biudžeto komitetui galimą ilgalaikę strategiją iki 2025 m.;

99.  pažymi, kad nuo 2014 m. nebuvo numatyta asignavimų investicijoms į Konrado Adenauerio (KAD) pastato statybą Liuksemburge; primena, kad į 2016 m. sąmatą įtraukti tik asignavimai, skirti darbams ir paslaugoms, už kurias tiesiogiai sumoka Parlamentas, padengti, iš esmės už projekto administravimą, techninę ekspertizę ir konsultacijas; prašo generalinio sekretoriaus iki šių metų pabaigos nustatyti nepanaudotas 2015 m. biudžeto lėšas ir paskirti jas KAD projektui, pateikiant prašymą dėl asignavimų perkėlimo 2015 m. pabaigoje, kad, kiek įmanoma, būtų išvengta su šiuo pastatu susijusių palūkanų mokėjimo ateityje;

EP narių išlaidų kompensavimas

100.  pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su EP narių bendrosioms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka; ragina Parlamento biurą parengti aiškesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesudarant papildomų išlaidų Parlamentui;

101.  prašo pateikti savanoriškos sistemos, kurią pasirinko bendra darbo grupė, siekdama apriboti EP narių ir darbuotojų verslo klasės skrydžių skaičių, taikymo rezultatų ir galimų būdų susiderėti dėl palankesnių tarifų, siekiant sumažinti EP narių ir darbuotojų kelionių išlaidas, vertinimą;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

102.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant nuolatinio teisminės veiklos apimčių didėjimo bei planuojamos Bendrojo Teismo reformos, Komisija sumažino darbuotojų skaičių 20 etatų, taip rizikuodama sudaryti kliūčių ir pakenkti deramam teisingumo veikimui ir greitam teisingumo vykdymui; todėl nusprendžia vėl įrašyti 20 etatų, kurių iš pradžių prašė Teisingumo Teismas;

103.  apgailestauja dėl to, kad Taryba padidino standartinę sumažinimo normą, taikomą darbuotojų atlyginimų asignavimams, nuo 2,5 proc. iki 3,2 proc. – tai atitinka 1,55 mln. EUR sumažinimą ir nedera su itin dideliu užpildytų Teismo etatų lygiu (98 proc. 2014 m. pabaigoje) ir aukštu biudžeto įvykdymo lygiu (99 proc. 2014 m.); todėl atkuria ankstesnę standartinę sumažinimo normą, kuri buvo numatyta biudžeto projekte, ir panaikina susijusių asignavimų sumažinimą siekdamas užtikrinti, kad Teisingumo Teismas galėtų tinkamai susidoroti su vis didėjančiu bylų skaičiumi ir visapusiškai pasinaudoti jam skiriamais etatais;

104.  taip pat nusprendžia vėl įrašyti septynis etatus, kurių Teisingumo Teismas prašė iš pradžių, kad galėtų išspręsti dvejopą reikalavimą stiprinti Teismo saugos ir saugumo skyrių, siekiant geriau apsaugoti darbuotojus, lankytojus ir dokumentus, ir tuo pat metu įgyvendinti naują Bendrojo Teismo Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnį, kuriuo reikalaujama sukurti labai saugią sistemą, kad tam tikrose bylose dalyvaujančios šalys galėtų suteikti informaciją ir medžiagą, susijusią su Sąjungos, valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais;

105.  ta pačia proga pabrėžia, kad reikia skirti išteklių Teisingumo Teismo pastatų apsaugai ir stebėjimui ir todėl nusprendžia panaikinti Tarybos siūlomus šios srities lėšų sumažinimus ir atkurti biudžeto projekte numatytas sumas;

106.  panaikina dabartinį rezervą komandiruotėms ir pakeičia jį nauju, kurį bus galima panaudoti, kai Teisingumo Teismas paskelbs informaciją apie teisėjų išorės veiklą, kaip reikalavo Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(17);

V skirsnis – Audito Rūmai

107.  siekdamas užtikrinti, kad Audito Rūmai galėtų patenkinti savo poreikius, susijusius su etatų planu, atkuria ankstesnę standartinę 2,76 proc. sumažinimo normą;

108.  atkuria visas Audito Rūmams skirtas eilutes, kurias sumažino Taryba, kad jie galėtų įgyvendinti savo darbo programą ir pateikti planines audito ataskaitas;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

109.  siekdamas užtikrinti, kad Komitetas galėtų patenkinti savo poreikius ir prisitaikyti prie nuolat mažinamo darbuotojų skaičiaus, atsižvelgiant į Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimo susitarimą, atkuria ankstesnę standartinę 4,5 proc. sumažinimo normą;

110.  taip pat nusprendžia atkurti biudžeto projekte kelionės ir pragyvenimo išmokoms numatytas sumas;

VII skirsnis – Regionų komitetas

111.  viena vertus, sumažina darbo užmokesčio ir išmokų fondą suma, lygia 66 kategorijų padidinimams ir keturiems papildomiems etatams, kurie dar neįskaičiuoti į biudžeto projektą, siekiant atspindėti šių etatų perkėlimą į Parlamentą;

112.  kita vertus, padidina sumas tam tikrose eilutėse (vertimo raštu užsakomosios paslaugos, trečiosios šalys, komunikacija, reprezentacinės išlaidos, frakcijų komunikacija, komandiruotės, valymas ir priežiūra) taip, kad jos labiau atitiktų paties Komiteto skaičiavimus, kad Komitetas galėtų atlikti savo politinę veiklą ir vykdyti savo įsipareigojimus;

113.  galiausiai, vėl įrašo sumas, kurios buvo prieš Tarybos sumažinimus, susijusias su Komiteto pastatų saugumu ir priežiūra siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą saugumo priemonėms, jei 2016 m. būtų padidintas grėsmės saugumui lygis („geltona“);

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

114.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino ombudsmeno biudžeto projekte įrašytą sumą 135 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam ombudsmeno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Sąjungos piliečiams; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad ombudsmenas galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir įsipareigojimus;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

115.  apgailestaudamas pažymi, kad Taryba sumažino Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžeto projekte įrašytą sumą 135 000 EUR; pabrėžia, kad šis sumažinimas būtų neproporcingai didelė našta labai ribotam Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetui ir turėtų didelį poveikį šios institucijos pajėgumui efektyviai tarnauti Sąjungos institucijoms; taigi vėl įrašo sumas, buvusias iki Tarybos sumažinimo, į visas atitinkamas eilutes, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

116.  mano, kad reikia numatyti tinkamą EIVT finansavimą, kad tarnyba galėtų spręsti dėl geopolitinio neaiškumo kylančius uždavinius ir užtikrinti, kad Sąjunga atliktų deramą vaidmenį pasaulyje; todėl atkuria visose biudžeto projekto eilutėse įrašytas sumas ir panaikina Tarybos patvirtintus apribojimus, susijusius su euro kurso svyravimais;

o
o   o

117.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos biudžeto lėšos gali padėti veiksmingai spręsti ne tik su krizės, kurią šiuo metu patiria Europos Sąjunga, padariniais susijusius klausimus, bet ir šalinti pagrindines krizės priežastis; tačiau laikosi nuomonės, kad Sąjungos masto nenumatyti įvykiai turėtų būti sprendžiami sutelkus pastangas ir numatant papildomas priemones Sąjungos lygmeniu, o ne kvestionuojant ankstesnius įsipareigojimus ar imantis nerealistiškų išimtinai nacionalinių sprendimų; todėl pabrėžia, kad lankstumo nuostatos yra skirtos būtent tam, kad būtų galima užtikrinti bendrą ir greitą atsaką, ir jomis turėtų būti visapusiškai naudojamasi siekiant kompensuoti dėl DFP viršutinių ribų atsiradusius didelius apribojimus;

118.  pabrėžia, kad vos dveji metai po dabartinės DFP pradžios Komisija turėjo du kartus prašyti mobilizuoti lankstumo priemonę ir panaudoti nenumatytų atvejų rezervą, kad būtų patenkinti skubūs ir nenumatyti poreikiai, kurie negalėjo būti finansuojami neviršijant dabartinių DFP viršutinių ribų; taip pat pažymi, kad bendroji įsipareigojimų marža 2015 m., kurie yra pirmieji jos taikymo metai, buvo iškart visiškai panaudota, o lėšos dviem svarbioms Sąjungos programoms turėjo būti sumažintos siekiant sudaryti sąlygas naujų iniciatyvų finansavimui; pabrėžia, kad dėl asignavimų telkimo 2014–2015 m. keletui Sąjungos programų nuo 2016 m. skiriama mažiau įsipareigojimų arba jų visai neskiriama; todėl konstatuoja, kad DFP viršutinės ribos daugelyje išlaidų kategorijų yra per žemos ir paralyžiuoja Sąjungos veiksmus tose srityse, kuriose jie labiausiai reikalingi, o turimi DFP lankstumo mechanizmai jau visiškai išnaudoti; mano, kad dėl šių pokyčių reikalinga tikra DFP laikotarpio vidurio peržiūra; nekantriai laukia 2016 m. plataus užmojo Komisijos pasiūlymų šiuo klausimu;

119.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.
(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0061.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0263.
(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
(9) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 395).
(10) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
(11) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23).
(12) 2013 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0437).
(13) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2014)0036).
(14) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2016 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0172).
(15) 2014 m. sumažinti 67 etatai, 2015 m. – 47 etatai, 2016 m. – 57 etatai.
(16) Atsižvelgiant į tai, kad buvo priimtas politinis sprendimas į šiuos apskaičiavimus neįtraukti frakcijų, šis sumažinimas taikomas sekretoriato etatų plano daliai (orientacinis pareigybių skaičius (1 proc.): sumažinta 57 pareigybėmis).
(17) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas, dalį (OL L 255, 2015 9 30, p. 118).

Teisinis pranešimas