Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2214(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0279/2015

Pateikti tekstai :

A8-0279/2015

Debatai :

PV 27/10/2015 - 14
CRE 27/10/2015 - 14

Balsavimas :

PV 28/10/2015 - 7.9
CRE 28/10/2015 - 7.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0383

Priimti tekstai
PDF 393kWORD 170k
Trečiadienis, 2015 m. spalio 28 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono
P8_TA(2015)0383A8-0279/2015

2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos (2014/2214(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014)0357) ir į prie jo pridedamus veiksmų planą bei patvirtinamąjį analitinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – BNR),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės (COM(2013)0468) ir į Tarybos 2013 m. spalio 22 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014)0357) ir dėl Europos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione: moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos MVĮ (tiriamoji nuomonė Europos Sąjungai pirmininkaujančios Italijos prašymu),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijos (EUSAIR) (tiriamoji nuomonė),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 11 d. Regionų komiteto savo iniciatyva parengtą nuomonę „Teritorinis bendradarbiavimas Viduržemio jūros baseine. Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Adrijos ir Jonijos jūrų strategija“ (COM(2012)0713),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (Orhuso konvenciją),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 19–20 d. vykusioje konferencijoje dėl vystymosi ir saugumo Adrijos ir Jonijos jūrų regione priimtą Ankonos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 30 d. Puloje vykusią Adrijos ir Jonijos jūrų euroregiono steigimo konferenciją ir į 2009 m. spalio 22 d. Splite surengtoje Adrijos ir Jonijos jūrų euroregiono asamblėjoje patvirtintą deklaraciją dėl iniciatyvos sukurti Adrijos jūros strategiją įgyvendinimo pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Adrijos ir Jonijos jūrų regionas. Transporto ir energetikos tinklų jungčių socialinė ir ekonominė analizė ir vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0279/2015),

A.  kadangi makroregioninės strategijos yra naujas daugiapakopio valdymo modelis, ir, norint užtikrinti sėkmingą jo įgyvendinimą ir tikslų siekimą, būtina, kad dalyvautų ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis veikiantys suinteresuotieji subjektai, įskaitant ekonominius ir socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, ir kad įvairios politikos kryptys bei programos papildytų viena kitą; kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant demokratiją, decentralizaciją ir didesnę vietos bei regionų autonomiją;

B.  kadangi ankstesnės Baltijos jūros regiono ir Dunojaus regiono strategijos šiems regionams davė apčiuopiamos naudos, įrodė, kad ES bendradarbiavimo mechanizmai yra sėkmingi, ir pasitarnavo kaip naudinga patirtis plėtojant naujas makroregionines strategijas;

C.  kadangi regionų susidomėjimas šia šiuolaikine regioninio bendradarbiavimo forma ir susijusiu valdymo modeliu auga; kadangi pastaruoju metu tai pasireiškė kalnų regionų, pvz., Karpatų ir Alpių, atvejais, kai gamtinės kliūtys rodo, kad turi būti vykdoma konkreti regioninė politika

D.  kadangi makroregioninė strategija, kaip integruota sistema, susijusi su valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis šalimis toje pačioje geografinėje vietovėje, ir kuriai pritarė Europos Vadovų Taryba, yra ES strategija;

E.  kadangi tarp šalių, dalyvaujančių įgyvendinant šią strategiją, visų pirma tarp ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių, esama didelių socialinių ir ekonominių skirtumų;

F.  kadangi dėl padidėjusio Adrijos ir Jonijos jūrų regiono šalių suinteresuotumo bendradarbiavimu ir bendrų veiksmų nustatymu kovojant su sunkumais naudojantis viso regiono potencialu ir dedant nuolatines pastangas sinergijai sukurti buvo patvirtinta ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR);

G.  kadangi makroregioninės strategijos gali būti laikomos Europos integracijos ir didesnės teritorinės sanglaudos priemone, grindžiama savanorišku valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimu sprendžiant bendras problemas; kadangi EUSAIR yra nauja regioninio bendradarbiavimo forma, galinti padėti dalyvaujančioms šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms siekti narystės ES, ji taip pat yra svarbi platesnės ES Viduržemio jūros regiono politikos, kurią atspindi Viduržemio jūros šalių sąjunga, dalis; kadangi EUSAIR, kaip ES regioninės politikos dalis, yra būtina ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė, kurios pagrindiniai tikslai yra regioninių skirtumų mažinimas, tikros konvergencijos, augimo ir užimtumo skatinimas;

H.  kadangi dėl dalinio izoliuotumo Adrijos jūra yra ypač pažeidžiama taršos atžvilgiu ir pasižymi neįprastomis hidrografinėmis savybėmis, pvz., gyliu ir kranto linija, kurios šiaurinėje ir pietinėje regiono dalyse labai skiriasi; kadangi žuvų ištekliais naudojasi visos pakrantės valstybės ir dėl to kyla nuolatinis pavojus išteklių atsikūrimui; kadangi būsimame pagrindų reglamente dėl techninių priemonių reformuotoje BŽP priemones reikėtų kurti atsižvelgiant į regionus ir pritaikant jas prie šios srities ir jų jūros išteklių bei žuvininkystės ypatybių;

Bendrosios aplinkybės

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir prie jo pridedamą veiksmų planą; mano, kad šis komunikatas yra labai svarbus žingsnis šio Europos regiono plėtros procese; pabrėžia, kad EUSAIR sukurta siekiant papildyti ES, nacionalinių ar regioninių valdžios institucijų ar privataus sektoriaus veiksmus taip, kad būtų žymiai sustiprintas makroregiono veikimas; pabrėžia strategijoje nustatytas šio regiono šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių ateities galimybes; pabrėžia, kad svarbu, jog strategija būtų grindžiama integravimo, koordinavimo, bendradarbiavimo ir partnerystės principais; pabrėžia trijų neiginių principo – nepriimti naujų teisės aktų, nekurti naujų institucijų, nenumatyti naujo finansavimo – svarbą, nes makroregionai yra bendradarbiavimo iniciatyvų pagrindas, grindžiamas sinergija, kuri yra įvairių ES politikos priemonių, įskaitant ESI fondus, derinimo rezultatas;

2.  palankiai vertina visų suinteresuotųjų šalių pastangas kuriant EUSAIR įgyvendinti skirtą institucinę struktūrą pasinaudojant esama institucijų sistema; ragina visus nacionalinius, regionų ir vietos subjektus prisiimti visą atsakomybę už projektų, kuriems taikoma ši makroregioninė strategija, įgyvendinimą; pabrėžia, kad kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje svarbu stiprinti institucinius gebėjimus ir didinti viešojo administravimo bei viešųjų paslaugų veiksmingumą ir užtikrinti pakankamus ir kompetentingus administracinius išteklius, kurie konkrečiai skirti EUSAIR įgyvendinti;

3.  pabrėžia, kad būtinas teritorinis požiūris į bendradarbiavimo veiklą, ir atkreipia dėmesį į daugiapakopio valdymo modelio pridėtinę vertę – pasitelkus šį modelį reikia spręsti administracinių pajėgumų trūkumo klausimus ir jis gali būti naudojamas siekiant ateityje telkti išteklius makroregione; šiuo atžvilgiu pakartoja, kad būtina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į politinio valdymo įstaigas ir strategijos veiklos, technines ir vykdomąsias įstaigas išsaugant Komisijos vaidmenį koordinavimo procese; pabrėžia, kad bendruomenės inicijuota plėtra gali sutelkti ir įtraukti vietos veikėjus į sprendimų priėmimo procesą ir padėti stiprinti atsakomybę už projektus piliečių lygmeniu;

4.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrų strategijos tvirtinimo, stebėsenos ir vertinimo procesą, taip pat atvirumą ir įtrauktį pilietinės visuomenės ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu; pabrėžia, kad komunikacija ir informuotumo didinimas visose srityse yra labai svarbus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo atžvilgiu sprendimų priėmimo procese ir siekiant stiprinti visuomenės paramą; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą strategijos matomumą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, plėtoti atitinkamus ryšius siekiant strategijos tikslų ir rezultatų, skatinti koordinavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi su kitomis esamomis ir būsimomis makroregioninėmis strategijomis;

5.  pabrėžia, kad ES nepriklausančios šalys turi suderinti savo teisės aktus su konkrečių su strategija susijusių sektorių acquis, tam, kad būtų užtikrinta, kad būtų siekiama ES tikslų ir kad jie būtų įgyvendinami nuolat, teisėtai ir laiku, remiantis ES standartais ir teisės aktais; ragina visas dalyvaujančias šalis sukurti ekspertų grupių ir reguliariai organizuoti susitikimus siekiant keistis geriausia praktika, kad būtų užtikrintas šios procedūros taikymas ir didesnis jos veiksmingumas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl itin didelio privačių investicijų sumažėjimo visose regiono šalyse, taip pat dėl fiskalinio konsolidavimo ir ribotų investicijų į viešąjį sektorių gali kilti problemų finansuojant pagal šią strategiją vykdomus projektus; ragina dalyvaujančias šalis išlaikyti aukšto lygio atsakomybę, įsipareigojimą ir imtis vadovaujamo vaidmens, kurio reikia siekiant sėkmingai įgyvendinti šią strategiją;

7.  palankiai vertina tai, kad iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir pagal 2014–2020 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, visų pirma pagal 2014–2020 m. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono bendradarbiavimo programą (ADRION), šiai strategijai įgyvendinti numatyta skirti daug išteklių ir suteikti įvairiausių priemonių bei techninių galimybių; palankiai vertina tai, kad galima naudotis kitais fondais ir priemonėmis, susijusiais su šios strategijos sritimis, visų pirma programa „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“ (visose srityse), Europos infrastruktūros tinklų priemone (antroje srityje), programa LIFE (trečioje srityje, taip pat klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklai) ir MVĮ programa COSME (ketvirtoje srityje), taip pat programa INNOVFIN inovacijoms finansuoti; ragina bendradarbiauti siekiant sukurti turimų lėšų sinergiją tarp regioną apimančių teritorinio bendradarbiavimo programų, stebėsenos komitetų, EUSAIR valdybos ir už ESI fondų valdymą atsakingų institucijų; pabrėžia, kad ši strategija turėtų padėti veiksmingiau bei efektyviau naudoti esamas priemones ir lėšas;

8.  ragina Europos Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos įstaigas, kurios atsakingos už ESI fondų programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą atkreipti dėmesį į makroregioninių projektų ir veiksmų svarbą;

9.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti įgyvendinimo struktūrą ir koordinavimo mechanizmus makroregionų lygmeniu, siekiant palengvinti bendradarbiavimą, įskaitant bendrą planavimą, finansavimo galimybių suderinimą su principu „iš apačios į viršų“; pabrėžia, kad reikia suderinti nacionalines ir regionines veiklos programas su strategijos tikslais, be kita ko, kai įmanoma, įtraukiant EUSAIR į programas; mano, kad reikia koordinuoti ir derinti iniciatyvas, pasiūlymus ir projektus, kurių objektas yra Adrijos ir Jonijos jūrų regionas;

10.  ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir dalyvaujančias šalis visapusiškai išnaudoti naujai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiamas galimybes finansuoti šiame regione įgyvendinamus projektus, nes tai padėtų kurti pridėtinę vertę, skatinti tvarų vystymąsi ir socialinę bei ekonominę sanglaudą, ekonomikos augimą, didinti užimtumą makroregiono lygmeniu ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; todėl projektų atrankos etapu skatina teikti „premijinius taškus“ makroregioniniams projektams dėl jų tarptautinio pobūdžio;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad nėra konkrečių lėšų, skiriamų tik makroregioninėms strategijoms įgyvendinti ir kad stipri šalių politinė valia, partnerystė ir koordinavimas yra sėkmės prielaida; todėl ragina šio regiono šalis sujungti lėšas (ESI fondų, PNPP ir ESIF), taip pat įnašus iš nacionalinių šaltinių taikant EIB priemones, kaip finansų ir investicijų platformą projektams, padedantiems įgyvendinti strategijoje nustatytus tikslus, finansavimui remti; ragina sukurti skaidrią ir viešai prieinamą Adrijos ir Jonijos jūrų regiono projektų duomenų bazę, kurioje būtų matyti dabartiniai ir galimi su investicijomis susiję poreikiai ir projektai, kad investuotojai būtų skatinami investuoti į šiuos projektus;

12.  primygtinai ragina suinteresuotuosius subjektus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, naudotis įgyta patirtimi, nustatyti kliūtis, trukdančias įgyvendinti ES makroregionines strategijas, ir stiprinti bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais iš Baltijos jūros, Dunojaus baseino ir Alpių makroregionų;

13.  ragina Komisiją pašalinti administracines ir nefinansines kliūtis, kurios dažnai atgraso investuotojus nuo investavimo į tokius projektus;

14.  mano, kad būtina surasti būdus – bent jau įgyvendinant atskirus ir konkrečius projektus – įtraukti įgyvendinant šią strategiją nedalyvaujančias šalis, kurios geografiniu ir ekonominiu požiūriais yra glaudžiai susijusios su šiuo regionu, šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas pagal sanglaudos politiką, ir ragina atitinkamas valstybes nares ir regionus pasinaudoti geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje;

15.  primena apie didelį ekonomikos krizės poveikį šiam regionui ir pabrėžia poreikį reguliariai vertinti strategijas, kuriomis siekiama atgaivinti ekonomiką; nurodo, kad šio regiono šalių išsivystymo lygis ir poreikiai yra skirtingi; ragina Komisiją pabrėžti, kad svarbu sukurti sąlygas tam, kad būtų mažinami ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp šalių; remia reformas mažiau išsivysčiusiose šalyse ir ragina keistis žiniomis, patirtimi ir geriausia praktika šioje srityje;

16.  pabrėžia, kad būtina skatinti, atnaujinti ir stiprinti bendradarbiavimą kultūros, mokslo ir švietimo srityje, be kita ko, didinant studentų ir universitetų darbuotojų akademinio judumo galimybes; pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtina sąlyga siekiant pažangaus, integracinio ir tvaraus augimo; atkreipia dėmesį į mokslinio bei kultūrinio bendradarbiavimo ir ekonomikos dinamikos augimo tarpusavio ryšį ir įvairovės ir tvaraus turizmo lygį šiame regione;

17.  teigiamai vertina tai, kad Europos Parlamentui atstovaujama EUSAIR valdymo organų veikloje; ragina Komisiją išnagrinėti bendras šalių (ES valstybių narių ir trečiųjų šalių) pastangas regione ir veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą siekiant strategijos tikslų;

18.  atkreipia dėmesį į precedentus, nustatytus atsižvelgiant į kitas ES makroregionines strategijas, ir prašo remti, vykdant bandomuosius projektus ir atliekant parengiamuosius veiksmus, įvairius veiksmus, pradedant nuo tyrimų parengiamojo etapo investicijoms į projektus pagal įvairias prioritetines sritis;

19.  mano, kad įgyvendinant strategiją būtina deramai atsižvelgti į jos bendruosius principus, ypač į aspektus, susijusius su aplinkos apsauga ir tausiu gamtos išteklių naudojimu, visose keturiose srityse, taip pat siekiant laikytis holistinio požiūrio į iškilusius sudėtingus ir įvairius makroregiono uždavinius;

20.  pabrėžia, kad itin daug dėmesio reikėtų skirti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnyje nurodytoms vietovėms, pavyzdžiui, salų, kalnų ir kaimo regionams, siekiant nustatyti ir išnaudoti konkrečias jų teikiamas galimybes, ypač turizmo sektoriuje, atsižvelgiant į veiklos sritis ir prioritetus, nustatytus šiame pranešime; be to, ragina Komisiją pasiūlyti paskelbti Europos salų ir kalnų metus;

21.  mano, kad būtina rasti būdų, kaip dalyvaujančioms šalims įtraukti kitas svarbias sritis, kurios galėtų teikti su vystymusi susijusios naudos tokiai sričiai kaip žemės ūkis dėl tam tikrų geografinių ir klimato sąlygų, biologinės įvairovės ir galimybių sukurti koordinuojamų padarinių ir tolesnio augimo sąveiką; rekomenduoja sausumos teritorijoms, pakrančių zonoms ir saloms glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą, siekiant sukurti švarios energijos projektų ir sveiko maisto gamybos sąveiką;

22.  atkreipia dėmesį į tinkamo ataskaitų teikimo ir strategijos įgyvendinimo vertinimo svarbą; atsižvelgdamas į tai, ragina, kad dalyvaujančios šalys kartu su Komisija surinktų patikimus pradinius duomenis ir nustatytų konkrečius tikslus pagal kiekvieną sritį, kurie būtų vertinami kiekvienais metais ir būtų viešai skelbiami;

23.  ragina laikytis visa apimančio ir integruoto europinio požiūrio į migraciją; pabrėžia dideles šio regiono problemas, susijusias su migracija, ir apgailestauja dėl visų Viduržemio jūroje įvykusių tragedijų; primygtinai pabrėžia, kad norint išspręsti šias problemas būtina iš esmės keisti migracijos politiką – laikytis valstybių narių solidarumo politikos; pabrėžia būtinybę išnagrinėti visą bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategiją; apgailestauja dėl nepakankamo ES valstybių narių bendradarbiavimo sprendžiant migracijos problemas; ragina keistis gerąja migrantų priėmimo patirtimi ir kuo skubiau ypatingą dėmesį skirti regionui aktualiems socialiniams ir humanitariniams klausimams, siekiant ateityje galbūt iš naujo nustatyti EUSAIR prioritetus;

24.  tikisi, kad bus suteiktas naujas postūmis taikos ir saugumo stiprinimui Pietryčių Europoje;

25.  ragina valstybes keistis geriausia patirtimi pagarbos mažumų teisėms srityje, kad būtų taikomi aukščiausi standartai atsižvelgiant į tai, kad tai yra itin opus klausimas lingvistiniu požiūriu;

26.  pabrėžia, kad įvairiais įgyvendinimo etapais viešiesiems ir privatiesiems ekonominiams subjektams, visuomenės nariams ir įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės grupėms turi būti rengiami tinkami mokymai pagal specialią programą, įskaitant organizacinę ir techninę pagalbą;

27.  ragina Komisiją kas dvejus metus Parlamentui ir Tarybai teikti EUSAIR įgyvendinimo ataskaitą tam, kad būtų įvertintas jos veikimas ir pridėtinė vertė augimo ir darbo vietų kūrimo, skirtumų mažinimo ir tvaraus vystymosi srityse;

28.  ragina imtis konkrečių priemonių siekiant remti socialinį aspektą; pabrėžia, kad svarbu įtraukti prioritetus ir priemones, kuriomis siekiama remti neįgaliųjų įtrauktį ir užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai;

Mėlynasis augimas

29.  pabrėžia, kad išskirtinė šio regiono geografinė padėtis ir specifinė pakrantės struktūra, taip pat didelė jūrų biologinė įvairovė suteikia didelių galimybių kurti vadinamąsias mėlynąsias darbo vietas ir užtikrinti novatorišką ir tvarią ekonominę plėtrą ir ekonomikos augimą, įskaitant mėlynąsias technologijas, žuvininkystę ir akvakultūrą, taip pat geresnį jūrų aplinkos ir laivininkystės valdymą ir paslaugas;

30.  atkreipia dėmesį į mėlynąją ekonomiką kaip būdą ekonominei krizei įveikti, nes ji skatina naujų darbo vietų kūrimą ir ekonominį vystymąsi, ypač kalbant apie darbo vietas pakrančių ir salų valstybėse gyvenančioms moterims ir jaunimui; mano, kad nesilaikant mėlynosios ekonomikos koncepcijos, kuri apjungia ekonomikos sektorius, susijusiu su jūromis, vandenynais, akvakultūra, jūrų ir upių transportu, turizmu ir aplinkos apsauga, įgyvendinti ES strategijos dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono neįmanoma;

31.  ragina Komisiją ir strategiją įgyvendinančias valstybes sukurti skatinamąsias priemones, kurios pritrauktų jaunų žmonių į žvejybos ir akvakultūros sektorių Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir paskatintų juos imtis tokios veiklos;

32.  ragina užtikrinti politikos koordinavimą ir strategijos tikslų, taip pat bendrų projektų, suderinimą su bendros žuvininkystės politikos vertybėmis, principais ir tikslais; be to, skatina remti tvaraus žuvininkystės sektoriaus plėtrą ir tradicinių sveikų maisto produktų gamybą; ragina kurti žuvininkystės vietos veiklos grupes, kurios galėtų būti natūrali žuvininkystės diversifikavimo priemonė; pabrėžia, kad siekiant tvarios ir pelningos žvejybos ir akvakultūros reikia labiau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į bendrą valdymą, taip pat pagerinti ir diversifikuoti žuvininkystės veiklą;

33.  laikosi nuomonės, kad mėlynasis augimas apima labai įvairius sektorius ir verslo įmones, todėl norint jį plėtoti reikia labai kvalifikuotos darbo jėgos visuose šiuose sektoriuose; ragina ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančias valstybes nares savo mokymo programose skatinti įvairius mėlynojo augimo sektorius, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą sistemas ir darbuotojų mokymą; atkreipia dėmesį į sudėtingas veiklos, sektorių ir su mėlynuoju augimu susijusių socialinių ir ekonominių sistemų disciplinų savybes ir todėl mano, jog labai svarbu, kad ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančios valstybės narės priimtų darbo rinkos politiką siekiant didinti gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių, inovacijų ir daugiadiscipliniškumo, pritaikyti žmogiškojo kapitalo mokymą ir didinti moterų dalyvavimo lygį;

34.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę ir realesnę strategijos „Europa 2020“ ir trijų EUSAIR sričių (ypač mėlynojo augimo srities) tarpusavio sąveiką remiantis Europos Komisijos veiksmų planu; mano, kad veiksmų planas yra vienas iš strategijos metodo, kuriame nustatyti konkretūs makroregiono prioritetai, rezultatų; pažymi, kad remiantis tuo, kiekvienas veiksmas ar projektas yra atrenkamas surengiant išsamias principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas konsultacijas, kuriose dalyvauja įvairūs Adrijos ir Jonijos jūrų regiono suinteresuotieji subjektai, atstovaujantys nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, taip pat privačiajam sektoriui, socialinės ekonomikos sektoriui, akademinei ir pilietinei visuomenei;

35.  ragina kurti viešųjų ir privačiųjų įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų klasterius ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą jūrų ir jūrininkystės sektoriuose, siekiant skatinti diegti inovacijas ir visapusiškai naudotis sąveikų teikiama nauda; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingesnes ir naudingesnes investicijas, mėlynojo augimo srities veiksmai turėtų būti grindžiami nacionalinėmis ir regioninėmis pažangiosios specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis; ragina valstybes ir regionus dalyvauti Komisijos S3 platformoje siekiant pasinaudoti pagalba pažangiosios specializacijos strategijų vystymui, įgyvendinimui ir persvarstymui; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina suteikti MVĮ daugiau galimybių gauti paskolas ir gerinti esamus verslo tinklus (klasterius), pasitelkiant internacionalizavimo procesą, kad būtų sukurta naujų kokybiškų ir tvarių darbo vietų;

36.  pritaria tam, kad būtų sukurtas bendras kokybės ženklas šio regiono aukštos kokybės jūros produktams, siekiant padidinti jų konkurencingumą;

37.  pabrėžia socialinio dialogo svarbą ir tai, jog svarbu, kad gebėjimų stiprinimo veikloje kartu su valdžios institucijomis dalyvautų pilietinės visuomenės atstovai; mano, kad tą galima pasiekti kiekvienoje valstybėje narėje įsteigiant nuolatinę makroregioninio lygmens ir regioninio lygmens platformą, kurioje būtų atstovaujama socialiniams ir ekonominiams partneriams, laikantis praktikos, kuri jau buvo pritaikyta universitetams, prekybos rūmams ir miestams;

38.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus ir stiprinti mokslininkų tyrėjų, valstybių narių ir regionų, dalyvaujančių ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, bendradarbiavimą šiuose sektoriuose, siekiant pašalinti skirtumus tarp šių valstybių narių ir padidinti pakrantės sričių konkurencingumą bei sukurti naujų kokybiškų ir tvarių vietos lygmens darbo vietų;

39.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į dėl peržvejojimo atsiradusio žuvų išteklių išeikvojimo Adrijos ir Jonijos jūrose lygį, taip pat neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą ir didelę riziką visai jūrų augalijai ir gyvūnijai; pabrėžia, kad žvejyba yra vienas iš pagrindinių pakrantės sričių ir salų ekonomikos sektorių; todėl mano, kad žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų apsaugą ir išsaugojimą, laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo, įtraukto į bendros žuvininkystės politiką, būtina laikyti svarbiausiu šios strategijos tikslu; pabrėžia, kad reikia pereinamuoju laikotarpiu remti prisitaikymą prie žvejybos apribojimų skiriant subsidijas naujos įrangos įsigijimui pasitelkiant Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšas; ragina imtis ryžtingų veiksmų, pavyzdžiui, suderinti trečiųjų šalių žuvininkystės teisės aktus su ES teisės aktais, dalytis duomenimis ir kurti bendras stebėsenos platformas ir daugiamečius žuvininkystės valdymo planus, taip pat ragina apsvarstyti, kaip plėtoti tvarios akvakultūros sektorių, turintį didelį potencialą naudoti energiją iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių;

40.  primena, jog komerciniais tikslais naudojamų žuvų ir jūrinių bestuburių ištekliai turėtų atitikti saugias biologines ribas, kad būtų užtikrinta gera aplinkos būklė ir apsaugotas ilgalaikis žvejybos pramonės tvarumas;

41.  prašo Komisijos registruoti pramoginės žvejybos sužvejotą žuvų kiekį, šią žvejybą reguliuoti ir, kaip ir profesionaliai žvejybai, šiai veiklai taikyti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslą;

42.  primygtinai ragina atlikti išsamius žuvų, ypač nykstančių rūšių, išteklių ir biologinių jų tarpusavio ryšių mokslinius tyrimus, nes neturint tikslių duomenų vertinimai būtų neaiškūs ir nepatikimi; primygtinai ragina išsaugoti natūralias nerštavietes;

43.  ragina įvertinti ir remti projektus, kuriais siekiama įvertinti netiesioginės žuvininkystės (žvejų palikti ar pamesti tinklai, midijų auginimo tinklai) poveikį ir saugomų žuvų priegaudą: apytikriai nustatyta, kad vien tik Adrijos jūroje atsitiktinai sugaunama daugiau nei 40 000 jūros vėžlių; laikosi nuomonės, kad reikia skubiai atlikti aplinkosauginius tyrimus ir ištirti, kaip sumažinti šią problemą (pvz., naudoti vėžlių išlaisvinimo įrangą (angl. turtle excluder devices));

44.  primygtinai ragina tvirtai remti laivų, įskaitant pramoginius laivus, statybos sektorių pagrindinį dėmesį skiriant jų modernizavimui ir specializavimui , siekiant kurti darbo vietas ir prisitaikyti prie reikalavimų užtikrinti tvarų ir konkurencingą su mėlynosiomis technologijomis suderintą ekonomikos augimą;

45.  ragina tvirtai remti gamybos teritorijas, porinius projektus ir bendradarbiavimą tarp įvairių šio makroregiono teritorijų; ragina keistis gerąja patirtimi, apimančia svarbiausią šio sektoriaus ir kitų regionų, kurie stengiasi laikytis tų pačių principų, patirtį, siekiant skatinti gamybos teritorijų steigimą;

46.  pabrėžia, kad, siekiant išsaugoti vietos kultūros tradicijas ir salų gyventojų bei mažų pakrantės miestelių su jūra susijusį gyvenimo būdą, svarbu remti ir skatinti rekreacinę sportinę žūklę ir šeimos žvejybą kartu su integruota žvejybos ir turizmo politika (žvejybą ir žvejybos turizmą, marikultūrą), ypač salose; ragina plėtoti tvarią, nedidelio masto, tradicinę žvejybą ir akvakultūrą, susietas su įvairesne kulinarine pasiūla ir vietos žuvų aukcionais – tai geriausias būdas užtikrinti tvarumą ir teikti didesnę paramą pakrančių turizmo veiklai;

47.  ragina Komisiją remti ir propaguoti žuvininkystės ir žuvininkystės srities darbuotojų dalyvavimą projektuose, pvz., susijusiuose su kultūriniu ir istoriniu turizmu, apimant žuvininkystę ir jūrų veiklos, tradicinės žvejybos vietų ir profesijų pažinimą;

48.  pabrėžia socialinės ekonomikos ir moterų verslumo svarbą siekiant mėlynojo augimo srities tikslų ir ragina EUSAIR dalyvaujančias valstybes nares skatinti ir remti moterų dalyvavimą visuose atitinkamuose sektoriuose; primena apie itin svarbų mažų ir labai mažų įmonių vaidmenį atitinkamuose regionuose ir teritorijose ir prašo ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančių valstybių narių vykdyti aktyvią politiką siekiant skatinti tokias ekonominės veiklos formas;

49.  remia priemones, kuriomis siekiama mažinti hidrogeologinę ir pakrančių erozijos riziką;

50.  pabrėžia mokslinių tyrimų svarbą ir ragina teikti tvirtą paramą jūrų ir jūrininkystės teritorijoms;

51.  pabrėžia, kad akvakultūros ir marikultūros plėtojimas gali būti svarbus net tik rūšių įvairovės atsikūrimui, bet taip pat Adrijos ir Jonijos jūrų regiono ekonomikos augimui;

52.  ragina Komisiją aktyviau keistis gerąja patirtimi, pvz., pakrančių veiklos grupių rengiamų projektų tvarumo klausimais.

Regiono infrastruktūros tobulinimas

53.  pabrėžia, kad geresnės dalyvaujančių šalių transporto ir energetikos tinklų jungtys, taip pat jų jungtys su kitomis kaimyninėmis šalimis, įskaitant jūrų transportą, įvairiarūšio transporto jungtis su sausumos zonomis ir energetikos tinklus, yra būtinai reikalingos šiam makroregionui ir yra būtina išankstinė sąlyga jo ekonominei ir socialinei plėtrai; pabrėžia, kad trūksta abiejų Adrijos jūros pakrančių jungties ir atkreipia dėmesį į Adrijos ir Jonijos jūrų regione esamą tinklo infrastruktūros spragą;

54.  ragina teikti paskatas, kad būtų sukurtos tvarios prekių ir keleivių vežimo jungtys, kurios padėtų sutrumpinti kelionės laiką, sumažinti transporto ir logistikos sąnaudas ir išorės veiksnių poveikį; ragina vykdyti didelės apimties strateginius jūrų ir sausumos transporto apjungimo darbus, siekiant sudaryti sąlygas įvairiarūšiam vežimui tarp šalių, prisidėti prie socialinės sanglaudos, padidinti bendrą tinklą ir sumažinti kelių taršą, taigi ir išmetamą CO2 kiekį; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti kabotažo, jūrų greitkelių ir turistinių kelionių laivais jūrinę ir uosto dimensiją tarp abiejų Adrijos jūros pakrančių, tiek Adrijos jūros Šiaurės–Pietų maršrutais, tiek Rytų–Vakarų maršrutais; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina pagerinti koordinavimą, kad būtų užkirstas kelias jūrų eismo spūstims ir pagerintas jų valdymas ir kontrolė;

55.  ragina vadovautis reglamentu dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo (Reglamentas (ES) 2015/757), siekiant skatinti naujoves ir stiprinti tausų jūrų transportą makroregione naudojant alternatyvius varomuosius laivų variklius ir kurą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, bei gerinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje.

56.  pabrėžia, kaip svarbu sujungti jūrų transporto maršrutus ir uostus su kitais Europos regionais, taip pat užtikrinti jungtis su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriais; ragina dalyvaujančias šalis sutelkti savo pastangas projektams, įtrauktiems į dabartinį transeuropinį transporto tinklą ir kitus veiksmus dėl pasiūlymo jį išplėsti iki Pietryčių Europos / rytinės Adrijos jūros pakrantės, kuris leistų užpildyti Adrijos ir Jonijos jūrų regione egzistuojančią tinklo spragą, įgyvendinti; todėl ragina dalyvaujančias šalis nustatyti prioritetinius infrastruktūros projektus, kuriančius regionams ir ES pridėtinę vertę, ir siūlo dėmesį, inter alia, skirti:

   i) Baltijos–Adrijos koridoriaus užbaigimui, įskaitant išplėtimą per visus Jonijos ir Adrijos jūrų regiono kalnus;
   ii) Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriaus išplėtimui į Šiaurę ir Pietus;
   iii) Alpių–Vakarų Balkanų geležinkelių koridoriaus kroviniams vežti įrengimui;
   iv) geresniam Pirėnų pusiasalio, vidurio Italijos ir Vakarų Balkanų sujungimui;
   v) kelių jungties Balkanų teritorijoje tarp uostų sistemos ir nejūrinių šalių ir tarpusavio jungties su Reino–Dunojaus koridoriumi įgyvendinimui;
   vi) uosto infrastruktūros gerinimui siekiant geriau sujungti abi Adrijos jūros pakrantes ir Šiaurės Adrijos jūros uostų valdymo organų bendros strategijos dėl platesnio importo prekių tiekimo Vidurio Europai parengimui;

57.  ragina optimizuoti esamo infrastruktūros tinklo pajėgumus, ypač atsižvelgiant į makroregione esamas kelių ir geležinkelių jungtis, įskaitant jungtis su galutinės paskirties punktais; pabrėžia būtinybę kuo greičiau užbaigti Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės greitkelį, kuris paskatins ekonominę ir socialinę šio makroregiono plėtrą; primena, kokie svarbūs yra nauji transporto koridoriai, kurie abiejose Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantėse sujungia greitkelius, geležinkelius ir kitą infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina pagerinti koordinavimą, kad būtų užkirstas kelias jūrų eismo spūstims ir pagerintas jų valdymas ir kontrolė;

58.  ragina plėtoti greitojo geležinkelio infrastruktūrą, kuri sujungtų visą makroregioną ir pagerintų susisiekimą su ES ir ES viduje; pabrėžia, kad svarbu pagerinti geležinkelių susisiekimą Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir tarp Tirėnų jūros pakrantės ir Adrijos bei Jonijos jūrų pakrantės;

59.  ragina dalyvaujančias šalis tobulinti savo jūrų, geležinkelių ir oro transporto infrastruktūrą, plėtoti jūrų greitkelius šiame makroregione, derinant įvairių transporto rūšių priemones, ypač skirtas sausumos zonoms pasiekti, taip pat gerinti transporto logistiką, kiek įmanoma geriau panaudojant pažangiausias technologijas ir visuomet užtikrinant aukšto lygio saugą ir aplinkosauginį tvarumą; taip pat ragina dalyvaujančias šalis įvertinti, kaip būtų galima pagerinti sąsajas su elektromobilumo priemonėmis, kurios galėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarptautinei elektroninių bilietų pardavimo paslaugai;

60.  pabrėžia, kad trūksta veiksmingos jungties su salomis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas geresniam susisiekimui, ištiriant naujas suderintas ir pridėtinės vertės teikiančias galimybes, optimizuojant krovinių ir keleivių vežimo maršrutų naudojimą ir įtraukiant privačiuosius ir viešuosius suinteresuotuosius subjektus, siekiant gerinti gyvenimo kokybę, sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir sudaryti sąlygas išnaudoti socialines ir ekonomines galimybes šiose vietovėse; akcentuoja, kad reikia gerinti salų vidaus ryšius ir tvariam vidaus judumui skirtą transporto infrastruktūrą; taip pat pabrėžia, kad salų gyventojams būtina užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą ir švietimo programas visus metus;

61.  ragina įgyvendinti didelės apimties projektus, kurių tikslas – sukurti salose įvairiarūšio transporto jungtis, ir ypač pageidauja, kad būtų intensyviai remiamas strateginiu požiūriu svarbių oro uostų plėtojimas gerinant infrastruktūrą ir sukuriant naujus maršrutus į kitus makroregiono regionus;

62.  primygtinai ragina dalyvaujančias šalis toliau stengtis įvairinti energijos tiekimo šaltinius, nes šis procesas padės ne tik užtikrinti didesnį šio makroregiono energetinį saugumą, bet ir padidinti konkurencingumą ir kovoti su energijos nepritekliumi, o tai bus labai naudinga ekonominei ir socialinei šio regiono plėtrai; pabrėžia, kad būtina atlikti išsamų veiksmų energetikos sektoriuje poveikio aplinkai vertinimą; pabrėžia, kad svarbu bendrai planuoti investicijas į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų ir trūkstamų dujotiekių tinklų statybą makroregione, taip padedant siekti didesnio savarankiškumo ir energetinio saugumo; be to, ragina taikyti priemones, kuriomis didinamas energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumas, tokiu būdu taip pat didinant konkurencingumą;

63.  ragina plėtoti energetikos infrastruktūrą, kuri būtų pajėgi sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrintų energetinį saugumą šiame makroregione ir už jo ribų; be to, pabrėžia, kad yra svarbu plėtoti ir skatinti pažangiųjų miestų koncepciją, siekiant suteikti pridėtinės vertės dabartinei visai šio makroregiono energetikos infrastruktūrai;

64.  pripažįsta didelį makroregione nepakankamai naudojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą; ragina derinant energijos gamybos šaltinius išnaudoti turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės, vėjo, potvynių bei atoslūgių (kai tai techniškai įmanoma) ir bangų energiją; atkreipia dėmesį į galimų hidroelektrinių visose dalyvaujančiose šalyse tvarumą ir konkurencingumą; ragina dalyvaujančias šalis padėti šiame makroregione sukurti tinkamai veikiančią ir tarpusavyje sujungtą dujų ir elektros energijos rinką, kuri užtikrintų vienodas galimybes gauti pigios ir prieinamos energijos; pabrėžia, kaip svarbu stiprinti tarpvalstybines energetikos tinklų jungtis remiant investicijas į energetikos sektorių – tai yra itin svarbi išankstinė susijungimo su ES energetikos tinklu sąlyga, taip pat pašalinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms energetikos sektoriuje;

65.  pritaria bendram planavimui ir investicijoms į energetikos infrastruktūrą, skirtą elektros ir dujų gamybai ir perdavimui šiame makroregione, atsižvelgiant į transeuropinį energetikos tinklą (TEN-E), įgyvendinant konkrečius projektus, nurodytus Energijos bendrijai aktualių projektų (angl. PECI) sąraše;

66.  yra susirūpinęs dėl dar vieno naftos ir dujų žvalgymo bei eksploatavimo pagyvėjimo jūroje, dėl kurių šiam makroregionui gali kilti gaivalinių nelaimių, sukelsiančių labai rimtų padarinių aplinkai, ekonomikai, įskaitant žuvininkystės sektorių, ir visuomenės sveikatai, pavojus; pabrėžia, kad tokia veikla turi atitikti Europos Sąjungos taisykles ir gaires klimato kaitos ir atsinaujinančiosios energijos srityse; pabrėžia, kad Adrijos jūra yra uždara sekli jūra, neturinti galimybių išsklaidyti teršalų, ir kad abiejose jos pakrantėse klesti turizmo prekyba, taip pat kad makroregiono augimas pirmiausia turėtų priklausyti nuo turizmo ir ekonominės veiklos, susijusios su jo specifiniais aplinkos bruožais ir ekosistemomis; pabrėžia, kad būtina nuosekliai įgyvendinti ES teisės aktus ir tarptautines konvencijas dėl jūrinės veiklos aplinkosauginio tvarumo ir saugos; ragina visapusiškai įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB) ir Naftos ir dujų operacijų jūroje saugos direktyvą (2013/30/ES);

67.  ragina parengti bendrus Europos transporto saugos standartus Adrijos ir Jonijos jūrų makroregione;

68.  pabrėžia, kad reikia skatinti tarpvalstybines oro susisiekimo paslaugas įgyvendinant bendrus projektus, skirtus apsaugoti ir sustiprinti jungtis šiame makroregione;

Aplinkos kokybė

69.  primena, kad dalyvaujančių šalių jūros, pakrantės ir sausumos ekosistemos yra labai gausios; pažymi, kad Adrijos jūroje gyvena beveik pusė (49 proc.) užregistruotų Viduržemio jūrinių rūšių ir dėl jos seklumo, ribotų srovių ir didelės upių įtakos tai yra neįprasčiausias Viduržemio paregionis; ragina kartu stengtis imtis visų galimų priemonių, pavyzdžiui, naudoti švarų kurą jūrų transporto ir logistikos srityje, siekiant išsaugoti jūros aplinkos biologinę įvairovę ir kelias šalis apimančias sausumos buveines, taip pat mažinti jūros taršą ir kitas jūros ir pakrantės biologinei įvairovei kylančias grėsmes; pabrėžia, kaip svarbu yra apsaugoti nykstančias jūrines ir sausumos rūšis, kaip antai Viduržemio jūros ruonis vienuolis, Europinis protėjus, lūšis, palšasis grifas ir kitos rūšys, ragina dalyvaujančias šalis įgyvendinti proporcingas priemones šiam tikslui pasiekti;

70.  ragina dalyvaujančias šalis, siekiant sukurti tvarius turizmo objektus, keistis gerąja patirtimi gamtos ir kultūrinio paveldo valdymo srityje, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir UNESCO paveldo vietas;

71.  primygtinai ragina visas dalyvaujančias šalis suvienyti jėgas įgyvendinant jūrinių teritorijų planavimo, pagal Direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema, ir integruoto pakrantės zonos tvarkymo programas, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius subjektus (nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, vietos gyventojus, mokslinių tyrimų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir kt.); mano, kad tinkamas bendras jūrų erdvės valdymas yra svarbi galimybė tvariam ir skaidriam jūrų ir jūrų išteklių naudojimui;

72.  pabrėžia, kad yra svarbu apsaugoti ir išsaugoti Adrijos ir Jonijos jūrų baseino upes ir ežerus;

73.  atkreipia dėmesį į būtinybę atsakingai išspręsti ankstesnės ir tarpvalstybinės taršos problemas ir išvalyti vietoves, nukentėjusias nuo pramonės įmonių, taip pat, jeigu taikytina, karinių konfliktų sukeltos dirvožemio, vandens ir oro taršos; palaiko visas aktyvias priemones, skirtas jūros taršai cheminiais ir įprastiniais ginklais mažinti; pritaria tam, kad būtų mažinamas šiukšlių išmetimas į jūrą, ypač Adrijos jūros salų teršimas atliekomis, ir siekiama tikslo jį nutraukti laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos;

74.  yra susirūpinęs dėl plastiko atliekų jūroje keliamos žalos; ragina Komisiją paremti iniciatyvas rinkti ir perdirbti šias atliekas; pabrėžia, kad į šį procesą svarbu įtraukti žvejus;

75.  ragina šalis parengti ir įgyvendinti detalius planus, kaip pakartotinai panaudoti nebenaudojamas pramonines ir karines teritorijas; pabrėžia, kad šios teritorijos ne tik kelia grėsmę aplinkai, bet ir turi svarbaus ekonominio potencialo, kuris yra neišnaudojamas;

76.  prašo raginti perkelti pramonę iš miestų centrų ir pakrančių teritorijų siekiant pagerinti gyvenimo kokybę;

77.  primygtinai reikalauja visas esamas priemones naudoti įgyvendinant geriausius šio regiono atliekų tvarkymo ir nuotekų apdorojimo sprendimus vadovaujantis 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo ES valstybėse narėse;

78.  atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais įvairias regioną užklupusias gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes; atkreipia dėmesį į miškų naikinimo problemą ir kitus klimato kaitos pavojus; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti veiksmų planą ir kiekvienos srities prioritetus, būtina visapusiškai taikyti horizontaliuosius principus gaivalinių nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse; ragina bendradarbiauti šalių hidrometeorologijos institutus kovojant su ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, klimato kaitos padariniais ir valdant nelaimių riziką; pripažįsta, kad vandens, žemės ūkio ir turizmo sektoriai – labiausiai pažeidžiami klimato kaitos požiūriu, todėl ragina nacionalines valdžios institucijas bendradarbiauti, siekiant sukurti sistemą ir pagalbos mechanizmą, reikalingus prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonėms įgyvendinti;

79.  pabrėžia, kad reikia mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ypač jūrų transporto sektoriuje;

80.  pabrėžia, kad esama geografinių ir sezoninių skirtumų nulemtos galimybių pasiekti vandens išteklius problemos, nes salose ir pakrančių teritorijose vasarą, kai atvykus dideliam skaičiui turistų vandens paklausa išauga kelis kartus, pastebimai trūksta vandens;

81.  primygtinai ragina įsteigti pasirengimo nelaimėms regioninį centrą ir parengti bendrą nenumatytų atvejų planą dėl naftos išsiliejimo ir didelio masto taršos atvejų, kad būtų sukurta ankstyvojo perspėjimo sistema, skirta gaivalinėms nelaimėms, taip pat pramonės, transporto ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, potvynių, gaisrų ir eksploatavimo veiklos Adrijos jūros regione, sukeliamoms nelaimėms išvengti; pabrėžia, kad šis centras turėtų būti tiesiogiai susietas su ES civilinės saugos mechanizmu; pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šio regiono ekosistemą ir biologinę įvairovę stengiantis geriau jas suprasti ir keičiantis geriausia praktika;

82.  ragina ES nepriklausančias valstybes, besirengiančias ateityje stoti į Europos Sąjungą, paspartinti sektorių acquis (kaip antai Vandens pagrindų direktyva) įgyvendinimą;

83.  primygtinai ragina valstybes nares konsultuoti kaimyninių šalių kompetentingas valdžios institucijas ir vietos bendruomenes makroregione, visų pirma dėl ekonominės veiklos, kuriai taikomas poveikio aplinkai vertinimas pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo;

Tvarus ir konkurencingas turizmas

84.  pabrėžia, kad turizmas nepaprastai svarbus Europos ekonomikai ir socialinės sanglaudos plėtojimui Europos Sąjungoje, ypač Viduržemio jūros regiono šalims ir visam regionui; pabrėžia, kad reikia plėtoti naujus požiūrius siekiant kovoti su sezoniškumu atsižvelgiant į turizmo poveikį aplinkai ir jo aplinkosauginį tvarumą; primygtinai ragina labiau remti turizmo projektų finansavimą Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų šaltinių lėšomis;

85.  primygtinai ragina skubiai gerinti tarpvalstybines kelių jungtis siekiant padidinti turizmo konkurencingumą atsižvelgiant į tai, kad dėl prasto susisiekimo susidaro eismo grūstys ir sugaištama daug laiko; pabrėžia, kad turizmo tikslais reikia pagerinti esamą oro transporto infrastruktūrą ir jūrinę jungtį tarp abiejų Adrijos jūros pakrančių;

86.  pabrėžia, kad, siekiant išvengti pernelyg didelės keleivių koncentracijos keliuose didžiuosiuose oro uostuose ir skatinti tvarius ir labiau subalansuotus turistų srautus įvairiose vietovėse, reikia skatinti naudotis makroregione esančiais oro uostais;

87.  pripažįsta, kad gausus šio regiono kultūros ir gamtos paveldas (įskaitant kultūrinę veiklą, kaip antai kinas, teatras ir muzika) yra didelis turtas, kuriuo grindžiamas turizmo sektorius; atkreipia dėmesį į tai, kad visose dalyvaujančiose šalyse esama daug saugomų UNESCO paveldo vietų ir „Natura 2000“ teritorijų; mano, kad, nepaisant didelio turizmo indėlio į ekonomiką, šio sektoriaus teikiamos galimybės nėra visapusiškai išnaudojamos, visų pirma dėl didelio sezoniškumo ir nepakankamų inovacijų, tvarumo, transporto infrastruktūros, turizmo pasiūlos kokybės, dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų įgūdžių ir atsakingo turizmo valdymo; ragina dalyvaujančias šalis priimti politikos priemones, kuriomis būtų užtikrintos tinkamos jungtys ir turistinės struktūros ne tik vasaros sezono metu, bet ir jam pasibaigus, siekiant įvairinti turistų srautus ir užtikrinti jų nuolatinį buvimą visais sezonais; pabrėžia, kad svarbu suderinti turizmą su gamtos, kultūros ir meno paveldu;

88.  ragina valstybes nares skatinti tvaraus judumo sprendimus turizmo sektoriuje, taip gerinant turizmo paslaugų kokybę ir didinant jo įvairovę;

89.  pripažįsta nacionalinių ir gamtos parkų bei saugomų teritorijų svarbą, nes tai yra būsimo piliečių švietimo su aplinkos apsauga ir kovos su klimato kaita susijusiais klausimais pagrindas;

90.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti tolesnę turizmo plėtrą šiame regione, šalių bendradarbiavimas yra labai svarbus; ragina formuoti turizmo Adrijos ir Jonijos jūrose strategijas, kurios būtų grindžiamos tvarumu ir leistų šalims naudotis esamomis sąveikomis bei spręsti bendras problemas makroregioniniu lygiu; mano, kad yra svarbu dirbti išvien siekiant didinti kelionės vietų Adrijos ir Jonijos jūrų regione matomumą;

91.  ragina Europos Komisiją, dalyvaujančias šalis ir vietos bei regiono valdžios institucijas imtis priemonių, kuriomis suinteresuotieji subjektai būtų skatinami gerinti turizmo infrastruktūrą;

92.  pabrėžia, kaip svarbu remti kultūrinę ir kūrybinę veiklą ir ypač plėtoti verslo veiklą ir ją integruoti į muzikos, teatro, šokio ir filmų sritis; ragina organizuoti festivalius, suvažiavimus ir kultūrinius renginius, kuriuose būtų skatinama integracija;

93.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti palankesnes galimybes MVĮ, kurios yra reikalingos turizmo sektoriui, gauti paramą ir finansavimą; ragina šio regiono suinteresuotuosius subjektus tapti Europos įmonių tinklo dalyviais, kad jie galėtų keistis patirtimi, jungtis į tinklą ir rasti tarpvalstybinių partnerių;

94.  pabrėžia pažangiosios specializacijos ir pažangių gyvenviečių projektų, apimančių naudojimąsi esamomis inovacijų platformomis, kaip antai Adrijos ir Jonijos jūrų regiono kūrybinės erdvės kūrimas, svarbą;

95.  pritaria sumanymui teikti įvairesnius turizmo pasiūlymus, įskaitant susijusius su teminiais turizmo parkais ir maršrutais, ir plėtoti kultūrinį, kaimo, sveikatos, medicinos, jūreivystės, enogastronominį, konferencijų ir sporto turizmą, įskaitant važinėjimą dviračiais, golfą, nardymą, keliones pėsčiomis, slidinėjimą, alpinizmą ir sportines pramogas lauke, siekiant prailginti turizmo sezoną ir didinti turistų lankomų vietų konkurencingumą, remiantis tvarumu; pritaria tam, kad, siekiant sumažinti spaudimą didiesiems turizmo centrams ir siaurai pakrantės teritorijai bei padėti įveikti sezoniškumą, būtų plėtojamas kaimo turizmas; palaiko sumanymą plėtoti turizmo veiklą toliau nuo pakrančių sukuriant integruotus turizmo produktus, kurie apimtų pagrindines makroregiono ir jo sostinių lankytinas vietas;

96.  pabrėžia, kaip yra svarbu derinti turizmo valdymą ir infrastruktūrą, ir kad reikia gerinti paslaugų ir pasiūlos kokybę ir jas įvairinti atsižvelgiant į konkrečius šio regiono ypatumus; taip pat pabrėžia, kaip yra svarbu skatinti ir išsaugoti vietos ir regiono tradicijas;

97.  pabrėžia, kaip svarbu ištirti alternatyvius maršrutus ir verslo modelius ir geriau susieti kruizų paketus su vietos gyventojais ir produktais – taip būtų galima veiksmingiau spręsti netvarių spūsčių problemą ir geriau išnaudoti visas galimybes, gaunant labiau ilgalaikės ekonominės naudos vietos ekonomikai; pripažįsta, kaip svarbu plėtoti makroregiono turizmo maršrutus ir kurti jų prekės ženklus sudarant žemėlapius ir populiarinant esamus maršrutus;

98.  pritaria tam, kad turizmo ir populiarinimo bei rinkodaros programų plėtojimo tikslais būtų naudojami labiausiai reprezentatyvūs regiono ištekliai;

99.  pabrėžia, kad siekiant plėtoti aukštos kokybės ekologinį turizmą, transportas turi būti įvairiarūšis ir apimti integruotą paslaugų ir transporto mazgų tinklą;

100.  ragina parengti Adrijos ir Jonijos jūrų chartiją, kurioje būtų išdėstyti tvaraus turizmo skatinimo kriterijai, principai ir gairės įgyvendinant Europos turizmo rodiklių sistemą (angl. ETIS), skirtą turistų lankomų vietų vertinimui siekiant pagerinti jų tvarų vystymąsi;

o
o   o

101.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir įgyvendinat ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono dalyvaujančių šalių (Kroatijos, Graikijos, Italijos, Slovėnijos, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos) vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
(3) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 1.

Teisinis pranešimas