Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2820(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1093/2015

Pateikti tekstai :

B8-1093/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 29/10/2015 - 10.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0389

Priimti tekstai
PDF 258kWORD 82k
Ketvirtadienis, 2015 m. spalio 29 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką
P8_TA(2015)0389B8-1093/2015

2015 m. spalio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (2015/2820(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 17 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (COM(2015)0462),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2015 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2014)0902),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje“(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 9 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos išvadas „2015 m. metinė augimo apžvalga ir bendra užimtumo ataskaita. Politinės užimtumo ir socialinės politikos gairės“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinės politikos tinklo (ESPN) ataskaitą „Integruota parama ilgalaikiams bedarbiams: nacionalinės politikos tyrimas (2015)“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Tarybai dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką (O-000121/2015 – B8-1102/2015),

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi dėl ekonomikos krizės ir jos padarinių ilgalaikis nedarbas nuo 2007 m. padvigubėjo ir sudaro pusę viso nedarbo atvejų, t. y. ilgą laiką darbo neturi 12 milijonų žmonių arba 5 proc. ES aktyvių gyventojų; kadangi 2014 m. daugiau kaip 60 proc. ilgalaikių bedarbių buvo nedirbę bent dvejus metus iš eilės;

B.  kadangi valstybėse narėse ilgalaikio nedarbo lygis gerokai skiriasi – nuo 1,5 proc. Austrijoje iki 19,5 proc. Graikijoje; kadangi Italija, Portugalija, Slovakija, Kroatija, Ispanija ir Graikija yra valstybės narės, kuriose ilgalaikio nedarbo lygis didžiausias; kadangi ekonomikos atgaivinimas turi įgauti pagreitį, nes šiuo metu jis nėra pakankamas akstinas siekiant gerokai sumažinti didelio masto struktūrinį nedarbą;

C.  kadangi didelės dalies ilgalaikių bedarbių neregistravimas ir metodinės spragos, susijusios su duomenų rinkimu, nulemia tai, kad oficialiojoje statistikoje nepakankamai įvertinama esama padėtis;

D.  kadangi ilgalaikis nedarbas dažnai lemia skurdą, nelygybę ir socialinę atskirtį ir daro neproporcingą poveikį pažeidžiamiems žmonėms, kurie yra nepalankioje padėtyje darbo rinkoje;

E.  kadangi ilgalaikis nedarbas palaipsniui nutolina žmones nuo darbo rinkos dėl įgūdžių ir profesinių tinklų praradimo ir darbo ritmo netekimo ir gali įsukti į atsiskyrimo nuo visuomenės, įtampos namuose ir susvetimėjimo jausmo spiralę; kadangi kasmet penktadalis ilgalaikių bedarbių nusivilia nesėkmingomis darbo paieškomis ir tampa neaktyvūs;

F.  kadangi ilgalaikio nedarbo padariniai ypač sunkūs namų ūkiuose, kuriuose nė vienas šeimos narys neturi darbo, dažnai jis lemia žemą išsilavinimo lygį, atotrūkį nuo darbo pasaulio, didesnes psichikos ir sveikatos problemas, socialinę atskirtį ir, blogiausiu atveju, skurdą, perduodamą iš kartos į kartą;

G.  kadangi ilgalaikio nedarbo laikotarpiai dažnai turi ilgalaikių neigiamų pasekmių užimtumo perspektyvoms, kilimui karjeros laiptais, atlyginimo dydžiui ir pensijoms (ilgalaikis žalingas poveikis);

H.  kadangi ilgalaikis nedarbas nepaprastai daug kainuoja visuomenei dėl įgūdžių iššvaistymo ir didelių socialinės srities išlaidų, nekalbant apie nepiniginę kainą, kai daugybė žmonių praranda pasitikėjimą savimi ir neišvysto savo asmeninio potencialo ir kai mažėja socialinė sanglauda;

I.  kadangi nuolatinis ilgalaikio nedarbo lygis kelia pavojų pastangoms pasiekti pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus, būtent siekiui, kad 75 proc. 20–64 metų amžiaus asmenų turėtų darbą ir kad žmonių, kurie gyvena skurde ar kuriems kyla skurdo rizika ir kurie patiria socialinę atskirtį, būtų 20 mln. mažiau;

J.  kadangi įgūdžių išlaikymas praradus darbą, taip pat išsilavinimas, mokymas ir perkvalifikavimas, kai iš anksto numatoma, kokių įgūdžių reikės ateityje, yra svarbus elementas siekiant išvengti ilgalaikio nedarbo ir su juo kovoti;

K.  kadangi ši rekomendacija panaši į Jaunimo garantijų iniciatyvą; kadangi reikėtų pasimokyti iš pirmosios patirties įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

1.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką; pabrėžia, kad anksčiau pateikus pasiūlymą ir susitarus Taryboje būtų buvę galima išvengti dalies šiandien fiksuojamo ilgalaikio nedarbo; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Tarybos rekomendacijos gali neužtekti siekiant greitai pagerinti ilgalaikių bedarbių padėtį, ir ragina valstybes nares siekti konkrečių rezultatų;

2.  pritaria trims pagrindiniams pasiūlymo elementams: i) dėti daugiau plataus užmojo pastangų, kad ilgalaikiai bedarbiai būtų registruojami užimtumo tarnybose siekiant užtikrinti visišką jų apskaitą; ii) įvertinti ilgalaikių bedarbių asmeninį potencialą ir poreikius, ir darbus, kuriems jie teiktų pirmenybę, dar nepraėjus 18 nedarbo mėnesių ir iii) pasiūlyti poreikiams pritaikytą, subalansuotą ir išsamų grįžimo į darbo rinką sutartį, sudaromą tarp ilgalaikio bedarbio ir atitinkamų tarnybų ne vėliau kaip praėjus 18 nedarbo mėnesių; vis dėlto pabrėžia, kad individualus vertinimas turėtų būti atliekamas nepraėjus 12 nedarbo mėnesių siekiant užtikrinti, kad integracijos į darbo rinką sutartį būtų galima sudaryti nepraėjus 18 nedarbo mėnesių; primygtinai ragina, kad taikant trijų žingsnių metodą nebūtų pamirštama, esant galimybei, į visą procesą įtraukti nevalstybinių subjektų, tokių kaip NVO, kurios dirba su ilgalaikiais bedarbiais;

3.  pabrėžia būtinybę padėti visiems ilgalaikiams bedarbiams, įskaitant neregistruotus, o ne vien tik 18 ar daugiau mėnesių nedirbantiems asmenims; mano, jog nepaprastai svarbu, kad valstybių narių politikos priemonės, skirtos kovai su trumpalaikiu nedarbu (< 12 mėnesių) ir jaunimo nedarbu (įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvą), visiškai derėtų su politikos priemonėmis, skirtomis ilgalaikio nedarbo klausimams spręsti;

4.  pritaria raginimui, kad visos su ilgalaikių bedarbių reintegracija susijusios šalys, įskaitant, kai taikoma, pilietinės visuomenės organizacijas, glaudžiai bendradarbiautų ir veiksmingai koordinuotų veiksmus ir kad būtų sukurta pagal vieno langelio principą veikianti sistema, kurioje bedarbis turėtų vieną profesionalų bylos tvarkytoją (vadinamasis pagal vieno langelio principą veikiantis subjektas), kad nebūtų pertrauktos jo reintegracijos pastangos tuo atveju, jei pasikeistų išmokų bedarbiui teikimo tvarka;

5.  pabrėžia, kad vertinant ilgalaikių bedarbių gebėjimus ir poreikius, susijusius su jų reintegracija į darbo rinką, būtinas individualus požiūris, kurį taikant turėtų būti paisoma esamų teisių ir atsižvelgiama į platesnę asmeninę padėtį ir visus susijusius poreikius; pabrėžia, kad reikia turėti užtektinai aukštos kvalifikacijos personalo, gebančio taikyti individualų požiūrį heterogeniškai ilgalaikių bedarbių grupei;

6.  atkreipia dėmesį į rekomendaciją pradėti taikyti rašytinę ir išsamią integracijos į darbo rinką sutartį, kurioje būtų išdėstomos atitinkamos bedarbio ir valdžios institucijų, kurioms atstovauja už bylą atsakingas pareigūnas, teisės ir pareigos ir taip apibrėžiami aiškūs visų susijusių šalių lūkesčiai ir kuri būtų sąžininga bedarbio atžvilgiu, ir kurioje būtų paisoma jo asmeninių kvalifikacijų ir jo, kaip darbuotojo, teisių; primygtinai ragina reguliariai atnaujinti šią sutartį;

7.  mano, kad itin svarbu, jog bet kokios ilgalaikių bedarbių reintegracijos programos būtų pritaikytos prie darbo rinkos poreikių ir rengiamos tvirtai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais; ragina valstybes nares motyvuoti darbdavius, taip pat vadovaujantis įmonių socialinės atsakomybės dvasia, aktyviai siūlyti laisvas darbo vietas ilgalaikiams bedarbiams ir, kur reikia, paskirti mentorius siekiant palengvinti sklandžią ilgalaikių bedarbių reintegraciją į darbo aplinką; ragina valstybių narių užimtumo tarnybas padėti MVĮ siekiant palengvinti tokią mentorių veiklą; primena, kad ilgalaikiams bedarbiams reikia ne tik darbo, bet ir išsamių konsultacijų ir pasiruošimo sėkmingai iš naujo integruotis į darbo rinką;

8.  ragina valstybes nares suderinti ES teikiamą nacionalinių politikos priemonių, kuriomis siekiama spręsti ilgalaikio nedarbo klausimus, finansavimą, ypač iš Europos socialinio fondo, su atitinkamu nacionaliniu finansavimu; pabrėžia, kad kai kurių valstybių narių biudžeto apribojimai (ypač tų, kurioms taikomos ekonominio koregavimo programos) neturi užkirsti kelio greitam rekomendacijos įgyvendinimui; ragina Komisiją išnagrinėti greitos prieigos prie ES finansavimo galimybes ir, kur įmanoma, mobilizuoti papildomus išteklius, kaip tai buvo padaryta Jaunimo garantijų iniciatyvos atveju; pabrėžia būtinybę daugelyje valstybių narių skirti atitinkamą finansavimą siekiant sustiprinti administracinius užimtumo tarnybų gebėjimus;

9.  visų pirma ragina didinti valstybinių užimtumo tarnybų finansinius ir administracinius pajėgumus, kad jos galėtų atlikti lemiamą vaidmenį įgyvendinant šį pasiūlymą;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, kaip paremti specialias mokymo darbo vietoje programas ir verslo plėtojimo ir investavimo planus, pagal kuriuos buvo sukurta tvarių kokybiškų darbo vietų ilgalaikiams bedarbiams;

11.  pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti šią rekomendaciją nepaprastai svarbus Komisijos ir valstybių narių, ir, nacionaliniu lygmeniu, (sektoriaus) socialinių partnerių, bedarbiams atstovaujančių pilietinės visuomenės organizacijų, vietos ir regioninių valdžios institucijų, valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, vietos ir regioninių švietimo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas, taip pat aktyvus darbdavių dalyvavimas siekiant geriau suprasti verslo reikalavimus ir poreikius;

12.  primena savo poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurioje primygtinai raginama imtis konkrečių priemonių siekiant apsaugoti ilgalaikius bedarbius nuo socialinės atskirties ir reintegruoti juos į darbo rinką deramai laikantis Sutarčių;

13.  ragina valstybes nares formuojant nacionalinį požiūrį į ilgalaikio nedarbo klausimų sprendimą atsižvelgti į regioninius skirtumus, įskaitant miesto ir kaimo vietovių skirtumus;

14.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą pasitelkus Europos semestrą ir Užimtumo komitetą sukurti daugiašalę rekomendacijos įgyvendinimo priežiūros sistemą; tvirtina, kad priežiūra turi būti kruopšti, jog, prireikus, specialiose valstybėms narėms skirtose rekomendacijose būtų teikiami nurodymai; ragina Komisiją sudaryti palankias sąlygas tarpusavio mokymosi procesams, kurie suvestų tas valstybes nares, kuriose aukštas ilgalaikio nedarbo lygis, su valstybėmis narėmis, kurios sėkmingai ir greitai reintegruoja (ilgalaikius) bedarbius į savo darbo rinkas;

15.  ragina užimtumo ir socialinių reikalų ministrus atsižvelgti į Parlamento svarstymus prieš susitariant dėl rekomendacijos;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0068.
(2) Tarybos dokumentas 6147/15.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0261.

Teisinis pranešimas