Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2015 m. balandžio 28 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimas (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punkto išaiškinimas)
 Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų personalo normatyvų ***
 Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projektas: daugiametės finansinės programos dalinis keitimas 2014–2020 m. laikotarpiui
 Pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ montavimas transporto priemonėse ***II
 Degalų kokybės direktyva ir Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva ***II
 Lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimo mažinimas ***II
 Jūrų transporto išmetamas anglies dioksido kiekis ***II
 Europos statistika ***II
 Daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ***I
 Įpareigojimas iškrauti visą laimikį ***I
 EB ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES ***
 Tolesni veiksmai, susiję su Bolonijos proceso įgyvendinimu
 Europos kinas skaitmeniniame amžiuje
 Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui

Paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimas (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punkto išaiškinimas)
PDF 239kWORD 61k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl paskirtųjų Komisijos narių finansinių interesų deklaracijų nagrinėjimo (Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punkto išaiškinimas) (2015/2047(REG))
P8_TA(2015)0096

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 9 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių XVI priedo 1 dalies a punkto pridėti tokį išaiškinimą:

„Už teisės reikalus atsakingam komitetui nagrinėjant paskirtojo Komisijos nario finansinių interesų deklaraciją ne tik patikrinama, ar deklaracija tinkamai užpildyta, bet ir vertinama, ar remiantis deklaracijos turiniu galima įžvelgti interesų konfliktą. Tuomet už klausymą atsakingas komitetas sprendžia, ar jam reikia papildomos informacijos iš paskirtojo Komisijos nario.“

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų personalo normatyvų ***
PDF 236kWORD 61k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos tapti, vadovaujantis Europos Sąjungos interesais, Tarptautinės jūrų organizacijos tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų Šalimis, projekto (15528/2014 – C8-0295/2014 – 2013/0285(NLE))
P8_TA(2015)0097A8-0064/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15528/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 46 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C8-0295/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0064/2015),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projektas: daugiametės finansinės programos dalinis keitimas 2014–2020 m. laikotarpiui
PDF 327kWORD 72k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projekto, III skirsnis – Komisija (07660/2015 – C8-0098/2015 – 2015/2013(BUD))
P8_TA(2015)0098A8-0138/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2014 m. gruodžio 17 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP reglamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projektą, kurį Komisija priėmė 2015 m. sausio 20 d. (COM(2015)0016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. priimtą ir 2015 m. balandžio 22 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projekto (07660/2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2015/623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0138/2015),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projektas yra susijęs su pasiūlymu dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas DFP reglamentas (COM(2015)0015), kaip numatyta jo 19 straipsnyje,

B.  kadangi DFP reglamento 19 straipsnyje numatyta, kad, jei vėlai priimamos taisyklės ar programos, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, tai daugiametė finansinė programa tikslinama, kad būtų galima 2014 m. nepanaudotus asignavimus perkelti į vėlesnius metus, viršijant atitinkamas išlaidų viršutines ribas,

C.  kadangi įsipareigojimų asignavimai programoms, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip apibrėžta DFP reglamento 19 straipsnyje, baigė galioti 2014 m. ir sudarė 21 043 639 478 EUR dabartinėmis kainomis, ir ši suma atitinka programų 2014 m. dalis, kurių nebuvo įmanoma panaudoti 2014 m. ar perkelti į 2015 m.,

D.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projekte numatyta didžiausią šių asignavimų dalį perkelti į 2015 m. biudžetą, o mažesnes sumas įtraukti į 2016 m. ir 2017 m. biudžeto projektus,

E.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projekte siūloma 2015 m. 16 476,4 mln. EUR padidinti įsipareigojimų asignavimus pagal 1b išlaidų pakategorę, 2 ir 3 išlaidų kategorijas įvairiems fondams, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas,

F.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projekte taip pat siūloma padidinti 2,5 mln. EUR Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) lėšas pagal 4 išlaidų kategoriją ir toliau panašias sąlygas taikyti 4 išlaidų kategorijos ir 1b išlaidų pakategorės įnašams į Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) – Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) programas,

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projektą ir Tarybos poziciją dėl jo;

2.  primena, kad tokia DFP reglamento peržiūra yra standartinė procedūra, vykdoma kiekvienos DFP laikotarpio pradžioje, ir kad atitinkamą taisomąjį biudžetą reikia suderinti su šia peržiūra;

3.  primena, kad ES piliečiams ir visų valstybių narių ekonomikai labai svarbu, kad nepanaudotus 2014 m. asignavimus būtų galima perkelti į kitus metus ir kad jais būtų prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir augimo;

4.  palankiai vertina tai, kad į 2015 finansinius metus perkelta maksimali įmanoma 2014 m. nepanaudotų asignavimų suma, nes tai padės išvengti nesąžiningų sąlygų taikymo tam tikroms valstybėms narėms, regionams ir veiksmų programoms, paspartins sanglaudos politikos vykdymą ir su ja susijusių rezultatų pasiekimą ir padės išvengti mokėjimų koncentracijos DFP laikotarpio pabaigoje;

5.  visgi yra susirūpinęs dėl to, koks bus ilgalaikis šio vienų metų nukėlimo poveikis bendrai mokėjimų situacijai; todėl ragina Komisiją atidžiai stebėti įgyvendinimą ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta neapmokėtų sąskaitų sniego gniūžtės poveikio, ir šiuo tikslu teikti atitinkamus pasiūlymus pakoreguoti metinį mokėjimų asignavimų lygį, jei to prireiktų, laikantis atitinkamų DFP reglamento nuostatų;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad priėmus sprendimą perkelti didžiąją dalį nepanaudotų asignavimų iš 2014 į 2015 m. Komisijai galbūt reikės laikytis lankstaus požiūrio siekiant panaikinti galimus sunkumus, kylančius dėl nevienodo finansinio profilio, dėl kurio 2014–2020 m. gali susidaryti nepanaudotų asignavimų; ragina Komisiją, susidarius tokiai padėčiai, pasiūlyti atitinkamas priemones, remiantis panašia ankstesne patirtimi, kai buvo atsižvelgta į vėlyvą programų patvirtinimą;

7.  pabrėžia, jog svarbu, kad dėl šio taisomojo biudžeto projekto būtų laiku susitarta, kad būtų sudaryta galimybė greitai priimti visas atitinkamas programas;

8.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 2/2015 projekto;

9.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 1/2015 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams, Regionų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 69, 2015 03 13.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 103, 2015 4 22, p. 1.


Pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ montavimas transporto priemonėse ***II
PDF 314kWORD 63k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tipo patvirtinimo reikalavimų transporto priemonėse montuojamos numeriu 112 grindžiamos „eCall“ iškvietos sistemos įdiegimo atžvilgiu, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB (05130/3/2015 – C8-0063/2015 – 2013/0165(COD))
P8_TA(2015)0099A8-0053/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05130/3/2015 – C8-0063/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) per pirmąjį svarstymą dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0316),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0053/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 341, 2013 11 21, p. 47.
(2) Priimti tekstai, 2014 2 26, P7_TA(2014)0154.


Degalų kokybės direktyva ir Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva ***II
PDF 320kWORD 75k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (10710/2/2014 – C8-0004/2015 – 2012/0288(COD))
P8_TA(2015)0100A8-0025/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (10710/2/2014 – C8‑0004/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0595) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 1 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento per antrąjį svarstymą priimtai pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 8 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 69 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0025/2015),

1.  priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 28 d. per antrąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/..., kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2015/1513.)

(1) OL C 198, 2013 7 10, p. 56.
(2) 2013 m. rugsėjo 11 d. priimti tekstai, P7_TA(2013)0357.


Lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimo mažinimas ***II
PDF 333kWORD 69k
Rezoliucija
Priedas
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (05094/1/2015 – C8-0064/2015 – 2013/0371(COD))
P8_TA(2015)0101A8-0130/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05094/1/2015 – C8‑0064/2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0761),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0130/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą dėl priimto susitarimo iš dalies keisti Direktyvos 94/62/EB nuostatas dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo.

Kaip Komisija nurodė aiškinamajame memorandume, jos pirminiame pasiūlyme buvo siekiama „mažinti neigiamą poveikį aplinkai, visų pirma, jos taršą šiukšlėmis, skatinti atliekų prevenciją ir efektyviau naudoti išteklius, tačiau išvengti neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio. Konkrečiai pasiūlymu siekiama sumažinti plonesnių kaip 50 mikronų (0,05 mm) storio plastikinių maišelių naudojimą Europos Sąjungoje.“

Europos Parlamentas mano, kad tekstas, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos, visiškai atitinka Komisijos pasiūlymo tikslus.

Savo poveikio vertinime Komisija padarė išvadą, kad priimtiniausias variantas, kai derinamas „ES masto maišelių naudojimo prevencijos tikslas, aiškios rekomendacijos taikyti ekonomines priemones ir valstybėms narėms suteikiama galimybė, nukrypstant nuo 18 straipsnio nuostatų, taikyti pardavimo apribojimus [...] būtų naudingiausias aplinkosaugos atžvilgiu ir kartu būtų ekonomiškai naudingas, nepadarytų didelio poveikio užimtumui, būtų priimtinas visuomenei ir padėtų šviesti visuomenę apie tausaus vartojimo svarbą apskritai“.

Europos Parlamentas mano, kad sutartas galutinis tekstas grindžiamas Komisijos poveikio vertinime nurodytu priimtiniausiu variantu ir jame valstybėms narėms nustatomos tinkamos nuostatos, kad būtų užtikrintas veiksmingas plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimas.

Be to, Europos Parlamentas primena, kad pagal 2003 m. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 30 dalį teisėkūros institucijos savo nuožiūra sprendžia, ar prieš priimant bet kokį esminį pakeitimą turėtų būti atliktas poveikio vertinimas.

Europos Parlamentas primena, kad pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį „institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja“. Parlamentas teigiamai vertina Komisijos pastangas užbaigti tarpinstitucines derybas. Vis dėlto jis apgailestauja dėl to, kad Komisijos deklaracijoje kalbama apie klausimus, kurie jau deramai nagrinėti per teisėkūros procedūrą.

Galiausiai Parlamentas primena, kad Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, yra visapusiškai atsakinga už tai, kad valstybės narės teisingai taikytų Sąjungos teisę.

(1) OL C 214, 2014 7 8, p. 40.
(2) OL C 174, 2014 6 7, p. 43.
(3) Priimti tekstai, 2014 4 16, P7_TA(2014)0417.


Jūrų transporto išmetamas anglies dioksido kiekis ***II
PDF 313kWORD 62k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (17086/1/2014 – C8-0072/2015 – 2013/0224(COD))
P8_TA(2015)0102A8-0122/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (17086/1/2014 – C8-0072/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0480) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0122/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 70.
(2) 2014 m. balandžio 16 d. priimti tekstai P7_TA(2014)0424.


Europos statistika ***II
PDF 382kWORD 62k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (05161/2/2015 – C8-0073/2015 – 2012/0084(COD))
P8_TA-PROV(2015)0103A8-0137/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05161/2/2015 – C8‑0073/2015),

–  atsižvelgdamas į Ispanijos Deputatų Rūmų, Ispanijos Senato ir Austrijos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 6 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0167) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0137/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 374, 2012 12 4, p. 2.
(2) Priimti tekstai, 2013 11 21, P7_TA(2013)0505.


Daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ***I
PDF 708kWORD 274k
2015 m. balandžio 28 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (COM(2014)0614 – C8-0174/2014 – 2014/0285(COD))(1)
P8_TA(2015)0104A8-0128/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)   1982 m gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje16, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatytas išteklių išsaugojimo įpareigojimas, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų žuvų rūšių populiacijų lygį, kuris padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;
(1)   1982 m gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje16, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatytas išteklių išsaugojimo įpareigojimas, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų žuvų rūšių populiacijų lygį, kuris padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, nustatomą remiantis atitinkamais aplinkos ir ekonominiais veiksniais;
__________________
__________________
16 OL L 179, 1998 6 23, p. 3.
16 OL L 179, 1998 6 23, p. 3.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros ilgalaikį tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;
(4)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros ilgalaikį tvarumą socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu – valdyti žuvininkystę proporcingai taikant atsargumo principą ir ekosisteminį metodą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  pagal šį reglamentą nustatytame įvairių rūšių žuvų išteklių valdymo plane reikia labiau atsižvelgti į skirtingus į planą įtrauktų rūšių žuvų ekologinį vaidmenį ir funkcijas. Dėl didelės įvairių rūšių tarpusavio sąveikos negalima tvariai vienu metu padidinti visų rūšių laimikio; reikia priimti sprendimus dėl to, kurioms rūšims reikėtų teikti pirmenybę;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  Taryba ir Europos Parlamentas turėtų atsižvelgti į naujausias ICES rekomendacijas ir ataskaitas, susijusias su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu, siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas atspindėtų naujausią padėtį;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)  laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB1a (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva), komercinių žuvų išteklių natūralus dydžio ir amžiaus pasiskirstymas yra svarbūs rodikliai, padedantys siekti geros jūrų aplinkos ekologinės būklės;
_________________________
1a 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)   atsižvelgiant į menkių, silkių ir šprotų rūšių dinamiką ir kartu turint omenyje šių rūšių žvejybos priegaudą, kurią sudaro Baltijos jūroje gyvenančios jūrinės plekšnės, švelnieji rombai, paprastosios upinės plekšnės ir paprastieji otai, derėtų sukurti įvairioms rūšims taikomą žvejybos planą. Šio plano tikslas turėtų būti pasiekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;
(8)   pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į menkių, silkių ir šprotų rūšių dinamiką ir kartu turint omenyje šių rūšių žvejybos priegaudą, kurią sudaro Baltijos jūroje gyvenančios jūrinės plekšnės, švelnieji rombai, paprastosios upinės plekšnės ir paprastieji otai, sukurti įvairioms rūšims taikomą žvejybos planą. Šio plano tikslas turėtų būti atkurti, pasiekti ir išlaikyti atitinkamų rūšių populiacijas, viršijančias lygius, kuriems esant galima užtikrinti atitinkamų išteklių tausios žvejybos laimikį, kuo labiau sumažinant poveikį kitoms rūšims, pvz., jūriniams paukščiams, ir visai jūrų aplinkai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)   menkių ir pelaginių žuvų išteklių naudojimas neturėtų kelti grėsmės tų rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, būtent Baltijos jūroje gyvenančių jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų, išteklių tvarumui. Todėl, vadovaujantis atsargumo metodu, planu taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, ištekliai būtų didesni negu biomasės dydis;
(9)   menkių ir pelaginių žuvų išteklių naudojimas neturėtų kelti grėsmės tų rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, būtent Baltijos jūroje gyvenančių jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų, išteklių tvarumui. Todėl, žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą ir ekosisteminį metodą, planu taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti, kad šių rūšių žuvų, kurios sužvejojamos kaip priegauda, ištekliai viršytų biomasės lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  atsižvelgiant į patikimiausias mokslines rekomendacijas, Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 taip pat siekiama palaipsniui panaikinti išmetimą į jūrą vengiant nepageidaujamos priegaudos ir ją mažinant, o tai galima pasiekti gerinant žvejybos įrankių ir praktikos selektyvumą;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus;
(11)  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus. Nustatant siektinus mirtingumo dėl žvejybos ir biomasės lygius reikėtų atsižvelgti į naujausias mokslines rekomendacijas;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  todėl tie kiekybiniai tikslai turėtų būti nustatyti ir išreikšti kaip žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, pagrįstas mokslinėmis rekomendacijomis19;
(12)  todėl tie kiekybiniai tikslai turėtų būti nustatyti ir išreikšti kaip žuvų mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, pagrįstas mokslinėmis rekomendacijomis19, kuriam esant būtų atkurtos ir išlaikytos žvejojamų rūšių populiacijos, viršijančios lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis turėtų būti viršutinė naudojimo riba;
__________________
__________________
19 ICES techninės tarnybos, 2014 m. rugsėjo mėn. http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2014/Special%20Requests/EU_Fmsy_range_for_Baltic_cod_and_pelagic_stocks.pdf.
19 ICES techninės tarnybos, 2014 m. rugsėjo mėn. http://www.ices.dk/sites/pub/Publication%20Reports/Advice/2014/Special%20Requests/EU_Fmsy_range_for_Baltic_cod_and_pelagic_stocks.pdf.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)   būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, kad būtų užtikrinta papildoma apsauga, kai išteklių kiekis sumažėja iki tam tikro kritinio, didelę riziką keliančio lygio. Tokie išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai turėtų būti nustatyti pagal mažiausios neršiančių ištekliaus žuvų biomasės, atitinkančios visą reprodukcinį pajėgumą, lygį. Turėtų būti numatytos ištaisomosios priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis negu mažiausia neršiančių žuvų biomasė;
(13)   būtina nustatyti išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, kad būtų užtikrinta papildoma apsauga, kai išteklių kiekis sumažėja iki tam tikro kritinio, didelę riziką keliančio lygio. Tokie išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai turėtų būti nustatyti pagal ištekliaus didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio biomasės lygį. Turėtų būti numatytos ištaisomosios priemonės, kad išteklius netaptų mažesnis už tą lygį;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)   jei nėra mokslinių rekomendacijų dėl mažiausios tų išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės lygio, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės, jei mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad ištekliui yra iškilusi grėsmė;
(14)   jei nėra mokslinių rekomendacijų dėl mažiausios tų išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės lygio, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės, jei pagal kitus rodiklius galima suformuluoti mokslines rekomendacijas, kuriose teigiama, kad ištekliui yra iškilusi grėsmė. Kad būtų galima imtis būtinų priemonių, reikia kuo greičiau pateikti neršiančių žuvų priegaudos biomasės lygio mokslinius duomenis;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)   siekiant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, plane turėtų būti numatytos kitos valdymo priemonės, kaip numatyta to reglamento 15 straipsnio 4 dalies a–c punktuose. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais;
(16)   siekiant, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, plane turėtų būti numatytos kitos valdymo priemonės, kaip numatyta to reglamento 15 straipsnio 4 dalies a–c punktuose. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais, prieš tai pasikonsultavus su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  siekiant laikytis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, kad būtų numatytos kitos valdymo priemonės, kaip numatyta to reglamento 15 straipsnio 4 dalies a–c punktuose, priimdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų atsižvelgti į patariamųjų tarybų rekomendacijas;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)   plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais būtų priimtos tam tikros papildomos techninės priemonės, taip padedant siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga. Iki bus peržiūrėtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/200520, taip pat reikėtų numatyti, kad tokios priemonės gali, jei tai būtina plano tikslams pasiekti, nukrypti nuo tam tikrų neesminių to reglamento nuostatų;
(17)   plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais, prieš tai pasikonsultavus su atitinkamomis patariamosiomis tarybomis, būtų priimtos tam tikros papildomos techninės priemonės, taip padedant siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga. Iki bus peržiūrėtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/200520, taip pat reikėtų numatyti, kad tokios priemonės gali, jei tai būtina plano tikslams pasiekti, nukrypti nuo tam tikrų neesminių to reglamento nuostatų;
__________________
__________________
202005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).
20 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  priimdama tam tikras papildomas technines priemones, padedančias siekti plano tikslų, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų patariamųjų tarybų rekomendacijas;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)   siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų papildyti šį reglamentą dėl jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtų ištaisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(18)   siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento papildymo nuostatomis dėl jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtų ištaisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių vykdymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su valstybių narių bei Sąjungos ekspertais ir specializuotosiomis agentūromis, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos ekspertus. Prieš priimant pasiūlymą dėl konkrečių priemonių turėtų vykti aktyvios diskusijos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)  priimdama deleguotuosius aktus, kuriais išplečiama šio reglamento taikymo sritis, susijusius su jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams skirtomis ištaisomosiomis priemonėmis, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių įgyvendinimu, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų patariamųjų tarybų rekomendacijas;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)  įgyvendinant šiuo reglamentu nustatytą planą pirmenybė turėtų būti teikiama regionalizavimo principo taikymui, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnyje;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)   remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, tais atvejais, kai Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų plane išdėstytų išsaugojimo priemonių, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti bendras rekomendacijas dėl tokių priemonių, siekiant, kad tokios priemonės būtų tinkamai parengtos atsižvelgiant į Baltijos jūros ir joje vykdomos žuvininkystės ypatumus. Turėtų būti nustatyti tokių rekomendacijų pateikimo terminai, kaip reikalaujama to reglamento 18 straipsnio 1 dalyje;
(19)   remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, tais atvejais, kai Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų plane išdėstytų išsaugojimo priemonių, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės ir patariamosios tarybos turėtų turėti galimybę pateikti bendras rekomendacijas dėl tokių priemonių, siekiant, kad tokios priemonės būtų tinkamai parengtos atsižvelgiant į Baltijos jūros ir joje vykdomos žuvininkystės ypatumus. Turėtų būti nustatyti tokių rekomendacijų pateikimo terminai, kaip reikalaujama to reglamento 18 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  kad būtų didesnis plano veiksmingumas ir platesni novatoriški aspektai, bendromis rekomendacijomis ir paskesniais deleguotaisiais aktais reikėtų siekti užtikrinti, kad būtų įtrauktas principas „iš apačios į viršų“ ir rezultatais grindžiamas metodas;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  priimdama deleguotuosius aktus dėl tam tikrų plane numatytų išsaugojimo priemonių Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų patariamųjų tarybų rekomendacijas;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  siekiant užtikrinti, jog laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju būtų galima teikti finansinę paramą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/20141a, reikėtų nustatyti taisykles;
___________
1a 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)   laiko atžvilgiu tikimasi, kad aptariamų išteklių didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis bus pasiektas iki 2015 m. Jį pasiekus, jis turėtų būti išlaikytas;
(25)   laiko atžvilgiu dėl atitinkamų išteklių iškeltą tikslą reikėtų pasiekti, kai įmanoma, iki 2015 m. Pasiekti išteklių naudojimo lygius iki vėlesnės datos turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jeigu jų įgyvendinimas iki 2015 m. labai pakenktų socialiniam ir ekonominiam susijusių žvejybos laivynų tvarumui. Po 2015 m. tuos lygius reikėtų pasiekti kiek įmanoma anksčiau ir jokiu atveju ne vėliau kaip 2020 m. Nuo šių datų pasiektą tikslą reikėtų išlaikyti;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  neturint žvejybos pastangų sistemos, būtina išbraukti konkrečias Rygos įlankai taikomas taisykles dėl specialaus žvejybos leidimo ir laivų arba variklių pakeitimo. Taigi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 turėtų būti iš dalies pakeistas;
Išbraukta.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
2.   Planas taip pat taikomas jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams, sužvejotiems ICES 22–32 pakvadračiuose žvejojant atitinkamus išteklius.
2.   Reglamentu taip pat numatomos priemonės, skirtos jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų priegaudoms, sužvejotoms ICES 22–32 pakvadračiuose, kurios bus taikomos žvejojant 1 dalyje nurodytus išteklius.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio b ir c punktai
b)   tinklinė gaudyklė – prie kuolų pritvirtinti arba kartais plūduriuojantys dideli inkariniai tinklai, kurių dalis prie vandens paviršiaus yra atvira, kuriuose įrengti žuvų gaudymo ir sulaikymo įtaisai ir kurie paprastai yra padalyti į atskiras kameras, kurių dugnas uždengtas tinkliniu audiniu;
b)tinklinė gaudyklė, venteris ir užtveriamasis tinklas – prie kuolų inkarais ar kitaip pritvirtinti arba kartais plūduriuojantys tinklai, kuriuose įrengti įvairūs žuvų gaudymo ir sulaikymo įtaisai ir kurie paprastai yra padalyti į atskiras kameras, kurių dugnas uždengtas tinkliniu audiniu;
c)   dugninės gaudyklės ir krabų bei omarų gaudyklės – vėžiagyviams arba žuvims gaudyti skirti iš įvairių medžiagų pagaminti maži narvų ar krepšių pavidalo spąstai su viena ar daugiau angų ar įėjimų, statomi ant jūros dugno pavieniui arba eilėmis ir virvėmis jungiami prie paviršiuje esančių plūdurų, kurie parodo jų padėtį;
c)   dugninės gaudyklės ir vėžiagyvių gaudyklės – vėžiagyviams arba žuvims gaudyti skirti iš įvairių medžiagų pagaminti narvų ar krepšių pavidalo spąstai su viena ar daugiau angų ar įėjimų, statomi ant jūros dugno pavieniui arba eilėmis ir virvėmis jungiami prie paviršiuje esančių plūdurų, kurie parodo jų padėtį;
Pakeitimai 63, 28 ir 56
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
1.   Planu siekiama padėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardytus bendros žuvininkystės politikos tikslus, visų pirma:
1.   Planu užtikrinama, kad bus pasiekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 2008/56/EB išvardyti bendros žuvininkystės politikos tikslai, visų pirma:
a)   pasiekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;
a)   atkurti ir išlaikyti atitinkamų išteklių lygį, viršijantį biomasės lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir
b)  laikantis atsargumo principo užtikrinti jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų išteklių išsaugojimą.
b)  užtikrinti jūrinių plekšnių, švelniųjų rombų, paprastųjų upinių plekšnių ir paprastųjų otų išteklių dydžių, viršijančių dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausiais galimas tausios žvejybos laimikis, išsaugojimą.
2.   Planu siekiama padėti atitinkamų išteklių ir jūrinių plekšnių atveju įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį.
2.   Planu prisidedama prie išmetimo į jūrą panaikinimo atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, vengiant nepageidaujamos priegaudos ir ją mažinant, taip pat padedant atitinkamų išteklių ir jūrinių plekšnių atveju įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Derėjimas su Sąjungos aplinkos teisės aktais
1.  Šiuo planu ekosisteminis metodas taikomas žuvininkystės valdymui.
2.  Siekiant užtikrinti, kad žvejybos veikla jūrų ekosistemai darytų kuo mažesnį poveikį ir kad dėl žvejybos veiklos neblogėtų jūrų aplinkos būklė, planas atitinka Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir padeda įgyvendinti jos tikslus, siekiant iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę. Planu visų pirma:
a)  siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdytos tos direktyvos I priede pateiktame 3 deskriptoriuje aprašytos sąlygos,
b)  siekiama padėti įgyvendinti tos direktyvos I priede pateiktų 1, 4 ir 6 deskriptorių nuostatas proporcingai pagal vaidmenį, kurį žuvininkystė atlieka juos įgyvendinant.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.   Atitinkamų išteklių tikslinis žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas iki 2015 m. ir nuo to laiko jis turi būti išlaikomas šiuose intervaluose:
1.   Nustatant atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos tikslą reikia atsižvelgti į naujausias mokslines rekomendacijas ir, kai įmanoma, jį reikėtų pasiekti 2015 m. ir ne vėliau kaip 2020 m., palaipsniui didinant pasiektą lygį ir po to jį išlaikant. Nustatomi tokie atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficiento intervalai:
Ištekliai
Tikslinio žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalas

Ištekliai
Mirtingumo dėl žvejybos tikslo intervalas:

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės
0,23-0,29

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės
0–FMSY

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės
0,41-0,51

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės
0–FMSY

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės
0,23-0,29

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės
0–FMSY

Rygos įlankos silkės
0,32-0,39

Rygos įlankos silkės
0–FMSY

Botnijos jūros silkės
0,13-0,17

Botnijos jūros silkės
0–FMSY

Botnijos įlankos silkės
nenustatyta

Botnijos įlankos silkės
0–FMSY

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės
0,25-0,31

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės
0–FMSY

Baltijos šprotai
0,26-0,32

Baltijos šprotai
0–FMSY

Reikėtų naudoti naujausiose patikimose mokslinėse rekomendacijose naudojamas FMSY (didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu grindžiamo mirtingumo dėl žvejybos) vertes ir reikėtų siekti, kad mirtingumas dėl žvejybos (F) sudarytų 0,8 FMSY vertės.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Žvejybos galimybės nustatomos taip, kad būtų galima užtikrinti, jog būtų mažesnė kaip 5 proc. tikimybė, kad jos viršys 1 dalyje pateikiamoje lentelėje nurodytas FMSY vertes.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Šiuo reglamentu reglamentuojamas laikinas žvejybos veiklos nutraukimas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnyje, finansinę paramą teikiant pagal tą reglamentą.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.   Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti mažiausiu neršiančių žuvų biomasės dydžiu, atitinkančiu visą reprodukcinį pajėgumą, yra tokie:
1.   Atitinkamų išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, atitinkantys visą reprodukcinį pajėgumą, yra tokie:
Ištekliai
Mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis (tonomis)

Ištekliai
Mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis (tonomis)

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės
36 400

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės
36 400 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės
88 200

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės
88 200 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės
600 000

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės
600 000 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Rygos įlankos silkės
nenustatyta

Rygos įlankos silkės
Nenustatyta 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Botnijos jūros silkės
nenustatyta

Botnijos jūros silkės
nenustatyta 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Botnijos įlankos silkės
nenustatyta

Botnijos įlankos silkės
nenustatyta 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės
110 000

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės
110 000 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Baltijos šprotai
570 000

Baltijos šprotai
570 000 – 2015 m. ir BMSY likusiems metams

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.   Jei kuriais nors metais kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė negu 1 dalyje nurodytas tiems ištekliams taikomas mažiausias neršiančių žuvų biomasės dydis, priimamos atitinkamos ištaisomosios priemonės siekiant užtikrinti, kad atitinkamo ištekliaus būklė greitai grįžtų prie atsargumo principu grindžiamo lygio. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės nustatomos mažesnės negu kad būtina norint laikytis 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslinių žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalų. Minėtosios ištaisomosios priemonės prireikus gali apimti Komisijos teikiamus teisės aktų pasiūlymus ir nedelsiant taikytinas priemones, Komisijos priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį.
2.   Jei kuriais nors metais kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė1 dalyje nurodytą tiems ištekliams taikomą mažiausią neršiančių žuvų biomasės lygį, priimamos atitinkamos ištaisomosios priemonės siekiant užtikrinti, kad atitinkamas išteklius kuo greičiau pasiektų lygį, viršijantį dydį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies ir remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės nustatomos mažesnės negu kad būtina norint laikytis šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslinių žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalų. Minėtosios ištaisomosios priemonės prireikus gali apimti Komisijos teikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir nedelsiant taikytinas priemones, Komisijos priimtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei bet kurių atitinkamų išteklių biomasės dydis tam tikrais metais tampa mažesnis nei toliau pateikiamoje lentelėje nurodyti dydžiai, imamasi reikiamų priemonių tikslinei atitinkamo ištekliaus žvejybai sustabdyti:
Ištekliai
Ribotas biomasės dydis (tonomis)

Vakarinės Baltijos jūros dalies menkės
26 000

Rytinės Baltijos jūros dalies menkės
63 000

Centrinės Baltijos jūros dalies silkės
430 000

Rygos įlankos silkės
nenustatyta

Botnijos jūros silkės
nenustatyta

Botnijos įlankos silkės
nenustatyta

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkės
90 000

Baltijos šprotai
410 000

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Priemonės, kurių imamasi iškilus grėsmei jūrinėms plekšnėms, paprastosioms upinėms plekšnėms, paprastiesiems otams ir švelniesiems rombams
Techninės jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ir švelniųjų rombų išsaugojimo priemonės
1.   Jei mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad yra iškilusi grėsmė kurių nors Baltijos jūros jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ar švelniųjų rombų išteklių išsaugojimui, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 15 straipsnį dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, taikomų ištekliui, kuriam yra iškilusi grėsmė, ir dėl bet kurio iš šių dalykų:
1.   Jei mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis ištaisomųjų priemonių siekiant užtikrinti, kad Baltijos jūros jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ar švelniųjų rombų ištekliai būtų valdomi laikantis atsargumo principo, Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, taikomų jūrinių plekšnių, paprastųjų upinių plekšnių, paprastųjų otų ar švelniųjų rombų priegaudai, ir dėl šių techninių priemonių:
c)   a) žvejybos pajėgumo ir žvejybos pastangų pritaikymo;
a)   žvejybos pajėgumo ir žvejybos pastangų koregavimo;
d)  b) techninių priemonių, įskaitant:
1)   žvejybos įrankių charakteristikas, būtent tinklo akių dydį, siūlo storį, įrankio dydį;
b)   žvejybos įrankių charakteristikų, būtent tinklo akių dydžio, siūlo storio, įrankio dydžio;
2)   žvejybos įrankio naudojimą, būtent įrankio panardinimo trukmę ir naudojimo gylį;
c)   žvejybos įrankio naudojimo, būtent įrankio panardinimo trukmės ir naudojimo gylio;
3)   žvejybos konkrečiose zonose draudimą arba apribojimą;
d)   žvejybos konkrečiose zonose draudimo arba apribojimo;
4)   žvejybos konkrečiais laikotarpiais draudimą arba apribojimą;
e)   žvejybos konkrečiais laikotarpiais draudimo arba apribojimo;
5)   mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį.
f)   mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio;.
g)  kitų charakteristikų, susijusių su selektyvumu.
2.   1 dalyje nurodytos priemonės turi būti pagrįstos mokslinėmis rekomendacijomis ir jomis siekiama 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų.
2.   1 dalyje nurodytomis priemonėmis turėtų būti siekiama 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų tikslų ir užtikrinamas derėjimas su Sąjungos aplinkos teisės aktais, kaip nustatyta 3a straipsnyje, ir jos turi būti grindžiamos patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.
3.   Susijusios valstybės narės gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį pateikti bendras rekomendacijas dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, paminėtų 1 dalyje.
3.   Susijusios valstybės narės gali pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį pateikti bendras rekomendacijas dėl konkrečių išsaugojimo priemonių, paminėtų 1 dalyje.
3a.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija pasikonsultuoja su Europos Parlamentu ir atitinkamais patariamaisiais komitetais.
3b.  Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, išnagrinėja 1 dalyje nurodytų deleguotųjų aktų poveikį praėjus vieneriems metams nuo jų priėmimo ir vėliau kasmet. Iš tokios analizės paaiškėjus, kad deleguotasis aktas neatitinka esamos padėties, atitinkamos valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, įpareigojimas iškrauti atitinkamų išteklių ir plekšnių laimikį netaikomas, jei žuvys buvo sužvejotos tinklinėmis gaudyklėmis, dugninėmis gaudyklėmis ir krabų bei omarų gaudyklėmis.
Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies, įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas menkėms, jei žuvys buvo sužvejotos tinklinėmis gaudyklėmis, dugninėmis gaudyklėmis ir vėžiagyvių gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.   1 dalyje nurodytomis priemonėmis siekiama 3 straipsnio tikslų, ypač susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga.
2.   1 dalyje nurodytomis priemonėmis siekiama 3 straipsnio tikslų, ypač susijusių su jauniklių ir neršiančių žuvų apsauga, taip pat derėjimo su Sąjungos aplinkos teisės aktais, kaip nustatyta 3a straipsnyje, ir siekiama užtikrinti, kad žvejybos veikla jūrų ekosistemai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies a punktas
a)   žvejojamų žuvų rūšių ir tinklo akių dydžių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 II ir III prieduose, kaip nurodyta to reglamento 3 ir 4 straipsniuose;
a)   žvejojamų žuvų rūšių, tinklo akių dydžių ir mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 II, III ir IV prieduose, kaip nurodyta to reglamento 3 ir 4 straipsniuose bei 14 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies f punktas
f)  to paties reglamento 22 straipsnyje nustatyto draudimo naudoti tralus Rygos įlankoje.
Išbraukta.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Be to, prieš priimdama technines priemones, Komisija deda pastangas atsižvelgti į naujausius mokslinius tyrimus, taip pat ir tuos, kuriuos atliko ICES.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Menkių neršto metu draudžiama pelaginė žvejyba mažesnio nei 110 mm akių dydžio statomaisiais tinklais ar 120 mm akių dydžio velkamaisiais tinklais.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
VI a skyrius (naujas)
VIa SKYRIUS
KONKREČIOS PRIEMONĖS
9a straipsnis
Konkrečios priemonės
1.  Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama bet kokia žvejybos veikla rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (pastarųjų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):
a)  1 rajonas
–  55 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos,
–  55 45′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos,
–  55 00′ šiaurės platumos, 16° 30′ rytų ilgumos,
–  55 00′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos,
–  55 15′ šiaurės platumos, 16° 00′ rytų ilgumos,
–  55 15′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos,
–  55 45′ šiaurės platumos, 15° 30′ rytų ilgumos;
b)  2 rajonas
–  55 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos,
–  54 48′ šiaurės platumos, 19° 20′ rytų ilgumos,
–  54 45′ šiaurės platumos, 19° 19′ rytų ilgumos,
–  54 45′ šiaurės platumos, 18° 55′ rytų ilgumos,
–  55 00′ šiaurės platumos, 19° 14′ rytų ilgumos;
c)  3 rajonas
–  56 13′ šiaurės platumos, 18°27′ rytų ilgumos,
–  56 13′ šiaurės platumos, 19°31′ rytų ilgumos,
–  55 59′ šiaurės platumos, 19° 13′ rytų ilgumos,
–  56 03′ šiaurės platumos, 19° 06′ rytų ilgumos,
–  56 00′ šiaurės platumos, 18° 51′ rytų ilgumos,
–  55 47′ šiaurės platumos, 18°57′ rytų ilgumos
–  55 30′ šiaurės platumos, 18°34′ rytų ilgumos
–  56 13′ šiaurės platumos, 18° 27′ rytų ilgumos.
2.  Visi Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai arba didesnis ir kuriuose laikomi arba naudojami bet kokie menkių žvejybos Baltijos jūroje įrankiai pagal Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 3 straipsnį privalo turėti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje.
3.  Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies keisti šį straipsnį, kai tai būtina norint įgyvendinti 3 straipsnyje nurodytus tikslus, o ypač siekiant apsaugoti jauniklius ir neršiančias žuvis.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnis
10 straipsnis
10 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas
Regioninis bendradarbiavimas
1.   Šio skyriaus priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.
1.   Šio reglamento 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.
2.   Susijusios valstybės narės gali iki toliau nurodytų terminų pateikti bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį:
2.   Susijusios valstybės narės, pasikonsultavusios su regioninėmis patariamosiomis tarybomis, gali pateikti bet kokias bendras rekomendacijas pagal 6 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį pirmą kartą ne vėliau kaip per 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo, o vėliau – per 12 mėnesių po kiekvieno plano vertinimo pateikimo pagal 14 straipsnį, tačiau ne vėliau kaip rugsėjo 1 d. priemonių, susijusių su valstybėmis narėmis, atveju. Jos taip pat gali pateikti tokias rekomendacijas esant bet kokios rūšies netikėtiems pokyčiams, susijusiems su bet kokiais į planą įtrauktais ištekliais, jeigu vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis tokios priemonės laikomos reikalingomis arba pagrįstomis.
a)  dėl tam tikrais kalendoriniais metais taikytinų 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytų priemonių – iki prieš tai ėjusių metų rugsėjo 1 d.;
b)  dėl 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje išdėstytų priemonių – pirmą kartą per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo, o po to per šešis mėnesius nuo plano įvertinimo pateikimo pagal 14 straipsnį.
2a.  Atitinkamos patariamosios tarybos taip pat gali teikti rekomendacijas remdamosi 2 dalyje nustatytu tvarkaraščiu.
2b.  Apie visus Komisijos nukrypimus nuo bendrų rekomendacijų bus pranešta Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos turi būti įmanoma išnagrinėti.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnis
12 straipsnis
12 straipsnis
Išankstiniai pranešimai
Išankstiniai pranešimai
1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas:
1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas:
Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose yra bent 300 kg menkių arba dvi tonos pelaginių žuvų išteklių, kapitonams.
a)  menkes žvejojančių laivų atveju – Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose yra bent 300 kilogramų menkių, kapitonams;
b)  silkes ir (arba) šprotus žvejojančių laivų atveju – Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra aštuoni metrai ar daugiau ir kuriuose laikomos bent dvi tonos pelaginių žuvų išteklių.
2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent viena valanda prieš numatytą atvykimą į uostą.
2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent viena valanda prieš numatytą atvykimą į uostą. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos gali, įvertindamos kiekvieną konkretų atvejį, duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau, jeigu sudarytos reikiamos tinkamų kontrolės priemonių sąlygos.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio b punktas
b)  5 tonos pelaginių žuvų išteklių.
b)  2 tonos pelaginių žuvų išteklių.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
14 straipsnis
14 straipsnis
Plano vertinimas
Plano vertinimas
Komisija užtikrina, kad po plano įsigaliojimo praėjus šešeriems metams ir po to kas šešerius metus būtų įvertintas šio plano poveikis ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma siekiant atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus. Šių vertinimų rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Praėjus trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo ir po to kas penkerius metus Komisija įvertina šio daugiamečio plano poveikį ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma pažangos, pasiektos siekiant atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių dydžius, viršijančius dydžius, kuriais galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, srityje. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir gali, kai reikia ir atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, pasiūlyti daugiamečio plano pritaikymus ar inicijuoti deleguotųjų aktų pakeitimus.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
IX a skyrius (naujas)
IXa SKYRIUS
EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDO PARAMA
14a straipsnis
Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama
Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies c punkto tikslais šiame reglamente nustatytas daugiametis planas laikomas daugiamečiu planu pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnių nuostatas.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.   6, 8 ir 9 straipsniuose nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
2.   6, 8 ir 9 straipsniuose nurodyti deleguotieji įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 20 ir 21 straipsniai išbraukiami.
Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 iš dalies keičiamas taip:
1.  13 straipsnio 3 dalis išbraukiama.
2.  IV priedo skiltyje „Mažiausias dydis“ žodžiai „38 cm“, taikomi mažiausiam menkių išteklių išsaugojimą užtikrinančiam orientaciniam dydžiui, pakeičiami žodžiais „35 cm“.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0128/2015).


Įpareigojimas iškrauti visą laimikį ***I
PDF 321kWORD 102k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2187/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 2347/2002 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 (COM(2013)0889 – C7-0465/2013 – 2013/0436(COD))
P8_TA(2015)0105A8-0060/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0889),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0465/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2015 m. vasario 20 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0060/2015),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. balandžio 28 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/..., kuriuo dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2187/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 2347/2002 ir (EB) Nr. 1224/2009, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1379/2013 ir (ES) Nr. 1380/2013, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/812.)

(1) OL C 311, 2014 9 12, p. 68.


EB ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES ***
PDF 240kWORD 61k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (11878/2014 – C8-0006/2015 – 2014/0052(NLE))
P8_TA(2015)0106A8-0129/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11878/2014),

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (11513/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207, 212 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8‑0006/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0129/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių ir Rusijos Federacijos parlamentams ir vyriausybėms.


Tolesni veiksmai, susiję su Bolonijos proceso įgyvendinimu
PDF 361kWORD 119k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Bolonijos proceso įgyvendinimu (2015/2039(INI))
P8_TA(2015)0107A8-0121/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 25 d. Paryžiuje keturių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės – atsakingų ministrų pasirašytą Jungtinę Sorbonos deklaraciją dėl Europos aukštojo mokslo sistemos derinimo (Sorbonos deklaracija)(1),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 19 d. Bolonijoje 29 Europos valstybių švietimo ministrų pasirašytą Jungtinę deklaraciją (Bolonijos deklaracija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28–29 d. Levene ir Naujajame Levene vykusios Europos ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, konferencijos komunikatą(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 12 d. 47 valstybių švietimo ministrų patvirtintą Budapešto-Vienos deklaraciją, kuria oficialiai sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje ministrų konferencijoje ir trečiajame Bolonijos politikos forume priimtą komunikatą(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26–27 d. Bukarešte vykusioje Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje priimtą 2020 m. judumo strategiją Europos aukštojo mokslo erdvei(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją siekiant supaprastinti valstybių narių vykdomą vienodų trumpalaikių vizų išdavimą trečiųjų šalių mokslo darbuotojams, keliaujantiems Bendrijoje mokslinių tyrimų vykdymo tikslais(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę(9),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl švietimo vaidmens plėtojimo visapusiškai veikiančiame žinių trikampyje(12),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadas dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo(13),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių(14),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“(15),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“ (COM(2006)0208),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“ (COM(2010)0567),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Aukštasis mokslas Europoje 2009 m.: Bolonijos proceso raida („Eurydice“, Europos Komisija, 2009 m.)(16),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Dėmesys aukštajam mokslui Europoje 2010 m.: Bolonijos proceso poveikis („Eurydice“, Europos Komisija, 2010 m.)(17),

–  atsižvelgdamas į ataskaitą „Europos aukštojo mokslo erdvė 2012 m.: Bolonijos proceso įgyvendinimo ataskaita („Eurydice“, Europos Komisija, 2012 m.)(18),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie mokymo specialistų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą(19),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. „Eurobarometro“ tyrimą apie studentų nuomonę apie aukštojo mokslo reformą(20),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 16 d. Eurostato leidinį „Bolonijos procesas Europos aukštojo mokslo sistemoje. Pagrindiniai socialinio aspekto ir judumo rodikliai“(21),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 8–9 d. Jerevane, Armėnijoje, surengtos Tarptautinės konferencijos dėl aukštojo mokslo finansavimo galutinę ataskaitą(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl Bolonijos proceso ir studentų judumo(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl universitetų ir įmonių dialogo: naujoji Europos universitetų modernizavimo partnerystė(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos institucijų įnašo į Bolonijos proceso konsolidaciją ir pažangą(25),

–  atsižvelgdamas į Europos strateginių investicijų fondą (ESIF)(26),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0121/2015),

A.  kadangi dabartinėje ekonominėje padėtyje Bolonijos procesas turėtų būti svarbus siekiant kuo didesnio lygio žinių ir inovacijų piliečiams per plačiai prieinamą švietimą ir jo nuolatinį atnaujinimą ir kadangi tai turėtų atsispindėti pataisytoje strategijoje „Europa 2020“ ir įgyvendinant J. C. Junckerio Investicijų planą Europai;

B.  kadangi remiantis analizėmis beveik kas trečias darbdavys Europos Sąjungoje susiduria su problemomis ieškodamas tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų; kadangi vertinant pagal tai, jog Bolonijos reformomis siekiama sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje (asmens darbo gebėjimų ir darbo rinkos poreikių atotrūkį), šiomis reformomis kol kas dar nepasiekta gerų rezultatų; kadangi gebėjimų atotrūkis Europai tapo labai svarbia problema, darančia poveikį visoms visuomenės sritims, pradedant nuo verslo subjektų produktyvumo ir efektyvumo ir baigiant dabartine ir būsima jaunimo gerove;

C.  kadangi sprendžiant jaunimo nedarbo problemą nuo 2008 m. krizės pradžios pasiekta tik menkų rezultatų; kadangi 2014 m. pabaigoje ES buvo apie 5 mln. jaunų bedarbių (iki 25 metų amžiaus);

D.  kadangi, kaip teigė vienas filosofas, „universitetų kokybės ženklas turėtų būti tiesos ir grožio paieškos“, o ne tik jų pareiga rengti naujus specialistus, mokslininkus, inžinierius, mokytojus, gydytojus, politikus ir piliečius;

E.  kadangi svarbu, kad universitetai būtų laikomi pagrindiniais tikraisiais Bolonijos proceso dalyviais, o regioninės bei nacionalinės institucijos atliktų paramos vaidmenį koordinavimo, reguliavimo ir išteklių teikimo srityje;

F.  kadangi, siekiant bendrai Europos lygmeniu daugelyje šalių išspręsti rimtas problemas, pagal šią tarpvyriausybinę iniciatyvą buvo dėtos pastangos bendradarbiaujant su akademine bendruomene, tačiau jų nepakako;

G.  kadangi tikrasis Bolonijos proceso tikslas – remti judumą ir tarptautinimą, taip pat užtikrinti įvairių švietimo sistemų standartų ir kokybės suderinamumą ir palyginamumą, kartu laikantis universitetų autonomijos principo ir taip prisidedant prie iš tiesų demokratinės ir vienodas galimybes piliečiams teikiančios europinės erdvės kūrimo;

H.  kadangi reikia įvertinti per pastaruosius 15 metų padarytą pažangą ir atliekant šį vertinimą atsižvelgti į sėkmingo regionų vidaus bendradarbiavimo atvejus, neišspręstas problemas ir skirtingą iškeltų tikslų pasiekimo lygį;

I.  kadangi dėl netinkamo ryšių palaikymo ir nepakankamo tikrosios Bolonijos proceso vizijos suvokimo kai kuriose šalyse jis gali būti suprantamas kaip biurokratinė našta, nors daugumoje šalių šis procesas yra švietimo reformų orientavimo ir motyvavimo veiksnys;

J.  kadangi svarbu pripažinti, jog Bolonijos procesas skirtas visai Europai ir jame dalyvauja visi jo veikėjai, įskaitant studentus, dėstytojus, mokslinių tyrimų vykdytojus ir nepedagoginį personalą;

K.  kadangi svarbu nuolat teikti ir didinti finansinę paramą švietimui, mokymui, įskaitant profesinį mokymą, žinių suteikimui ir moksliniams tyrimams, ypač dabartiniu ekonominės krizės laikotarpiu;

L.  kadangi šiomis nuolat kintančiomis aplinkybėmis reikia dar kartą patvirtinti politinį įsipareigojimą dėl Bolonijos proceso ir visų ES institucijų, nacionalinių vyriausybių ir visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą šio proceso vykdyme;

Bolonijos proceso vaidmuo

1.  pažymi, kad švietimas ir moksliniai tyrimai yra vienas iš pagrindinių mūsų visuomenės ramsčių, kai siekiama skatinti gebėjimų ugdymą, augimą ir darbo vietų kūrimą; pažymi, kad itin svarbu daugiau investuoti į švietimą siekiant veiksmingai kovoti su skurdu, socialine nelygybe ir nedarbu, ypač jaunimo nedarbu, ir skatinti socialinę įtrauktį;

2.  pažymi, kad Bolonijos procesas galėtų padėti sumažinti gebėjimų neatitiktį Europos Sąjungoje, jeigu juo būtų sudarytos sąlygos studentams įgyti ir ugdyti darbo rinkoje reikalingą kompetenciją, ir kad taip būtų galima pasiekti svarbų tikslą – didinti absolventų įsidarbinimo galimybes;

3.  suvokia Bolonijos proceso vaidmenį kuriant žinių Europą; pabrėžia, kad žinių, švietimo ir mokslinių tyrimų sklaida yra svarbiausias strategijos „Europa 2020“ elementas ir padeda puoselėti Europos pilietiškumą; tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia konsultuotis su aukštojo mokslo bendruomene (dėstytojais, studentais ir nepedagoginiais darbuotojais) – tada bus suvoktas pasipriešinimas su Bolonijos procesu siejamoms reformoms, taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti viešąjį švietimą, kuris būtų nemokamas, prieinamas visiems ir tenkintų visuomenės poreikius;

4.  pažymi, kad įvykdžius Bolonijos reformas buvo sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė ir per pastaruosius 15 metų atsirado galimybė pasiekti rezultatų didinant aukštojo mokslo sistemų palyginamumą, didinant judumą, sukuriant kokybės užtikrinimo sistemas, gerinant švietimo sistemų kokybę ir didinant aukštojo mokslo patrauklumą Europoje;

5.  pažymi, kad vykdant Bolonijos procesą dar reikia daug nuveikti švietimo sistemas pritaikant prie darbo rinkos poreikių ir gerinant bendras įsidarbinimo galimybes, konkurencingumą ir Europos aukštojo mokslo patrauklumą; pažymi, kad Europos aukštojo mokslo įstaigos turėtų būti pajėgios greitai reaguoti į ekonominius, kultūrinius, mokslinius ir technologinius pokyčius šiuolaikinėje visuomenėje – tada jos galės visapusiškai išnaudoti savo galimybes skatinti ekonomikos augimą, ugdyti gebėjimus įsidarbinti ir didinti socialinę sanglaudą;

6.  atkreipia dėmesį į ateinančių kelerių metų tikslus ir nacionalinius veiksmų, kurių bus imtasi iki 2015 m., prioritetus, apibrėžtus 2012 m. Bukarešto Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų konferencijoje ir jos rekomendacijose dėl 2020 m. judumo strategijos Europos aukštojo mokslo erdvei, kuriose rekomenduojama steigti naujas observatorijas, plėtoti naują požiūrį į skirtingas Europos universitetų bendruomenes ir kurti naujas narių integravimo į šias universitetų bendruomenes sistemas, įgyvendinant šio plano reformą;

Prioritetai ir iššūkiai

7.  ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis įgyvendinti suderintas bendras reformas, kuriomis siekiama paspartinti Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimą, ir stiprinti Europos aukštojo mokslo erdvės patikimumą; ragina remti šalis, kurioms sunku šias reformas įgyvendinti; šiuo klausimu pritaria tam, kad būtų sukurta plataus pobūdžio šalių, regionų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų partnerystė;

8.  ragina valstybes nares toliau tobulinti ir atnaujinti savo aukštojo mokslo įstaigų vertinimą pagal tarptautiniu lygmeniu nustatytus švietimo sistemų standartus, atlyginant už kompetenciją, kad būtų plėtojamos žinios, moksliniai tyrimai ir mokslas;

9.  pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti dėstymo įvairovę, įskaitant kalbų įvairovę; primygtinai ragina valstybes nares didinti studentams skiriamas dotacijas ir užtikrinti, kad jos būtų lengvai prieinamos;

10.  pažymi, kad reikia toliau stengtis plėtoti Europos aukštojo mokslo erdvę ir remtis pažanga, padaryta siekiant jos tikslų ir koordinuojant veiksmus su Europos švietimo ir mokymo erdve, Europos mokymosi visą gyvenimą erdve ir Europos mokslinių tyrimų erdve;

11.  ragina visus Bolonijos proceso įgyvendinimu suinteresuotus subjektus stiprinti kokybės užtikrinimo sistemą siekiant sukurti tokią Europos aukštojo mokslo erdvę, kurios, kaip pasaulinio akademinės kompetencijos pavyzdžio, patrauklumas būtų dar labiau didinamas;

12.  ragina valstybes nares, Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir visą ES skatinti visuomenę suvokti Bolonijos procesą ir jį remti, t. y. ragina imtis veiksmų visuomenės lygmeniu, kad būtų veiksmingiau ir dinamiškiau dalyvaujama siekiant jo tikslų;

13.  pažymi, kad Komisija, kaip Bolonijos proceso narė, atlieka svarbų vaidmenį kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę, ir ragina ją puoselėti savo vaidmenį suteikiant procesui naujos energijos ir sparčiau imantis veiksmų iškeltiems tikslams įgyvendinti;

14.  pažymi, kad į iškeltus tikslus reikia įtraukti švietimo ir mokslinių tyrimų paslaugų sektoriuje kokybę; mano, kad vienas iš tų tikslų įgyvendinimo rodiklių būtų absolventų įsidarbinimo galimybių didinimas – tai yra ir strategijos „Europa 2020“ tikslas;

15.  ragina vykdyti vyriausybių, aukštojo mokslo įstaigų ir mokslinių tyrimų įstaigų dialogą, kad turimos lėšos būtų naudojamos tikslingai, kuo aktyviau ir veiksmingiau ir kad būtų ieškoma įvairių naujų finansavimo modelių viešajam finansavimui papildyti; taip pat pabrėžia, kokia svarbi bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ – ji yra Europos aukštojo mokslo įstaigų vykdomų bendrų mokslinių tyrimų projektų varomoji jėga – ir yra susirūpinęs, kad toliau bandoma mažinti jos finansavimą, o dėl kitų biudžeto sričių nekeliamas klausimas;

16.  ragina vyriausybes gerinti viešojo finansavimo naudojimo švietimo srityje efektyvumą ir laikytis ES pagrindinio tikslo – iki 2020 m. į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą investuoti 3 proc. ES BVP; pabrėžia, kad plataus užmojo švietimo ir mokslinių tyrimų finansavimas reikalingas, nes tai yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant užtikrinti kokybišką išsilavinimą visiems, taip pat kovoti su ekonomikos krize ir nedarbu;

17.  pažymi, kad galimybių finansuoti aukštąjį mokslą, profesinį lavinimą ir mokymą turėtų turėti ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF); reiškia didelį susirūpinimą dėl planuojamo programos „Horizontas 2020“ finansavimo, tiesiogiai susijusio su moksliniais tyrimais ir švietimu, mažinimo daugiau lėšų paliekant ESIF;

18.  įspėja, kad programos „Horizontas 2020“ finansavimo mažinimas neabejotinai turės poveikį visapusiškam Bolonijos proceso įgyvendinimui, todėl primygtinai ragina Komisiją atšaukti tokius pasiūlymus;

19.  ragina vadovautis ir principu „iš viršaus į apačią“, ir principu „iš apačios į viršų“, įtraukiant visą akademinę bendruomenę ir socialinius partnerius, o Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrus ragina imtis politinių iniciatyvų ir bendradarbiauti siekiant parengti bendrą Bolonijos reformų įgyvendinimo strategiją;

20.  ragina toliau kurti studijų programas su aiškiai apibrėžtais tikslais, teikiant žinias ir bendrųjų bei profesinių gebėjimų derinius, reikalingus ne tik tam, kad absolventus būtų galima parengti darbo rinkai ir išugdyti jų gebėjimą mokytis visą gyvenimą, bet ir plačiau, siekiant integruoti piliečius; pritaria tam, kad būtų iki galo įgyvendinta Europos profesinių kvalifikacijų sertifikavimo sistema;

21.  pabrėžia mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) vaidmenį ir jų svarbą visuomenei, ekonomikai ir absolventų įsidarbinimo galimybėms;

22.  ragina Europos aukštojo mokslo erdvėje tinkamai įgyvendinti Europos kreditų perkėlimo sistemą (angl. ECTS) ir Diplomo priedėlį – pagrindines priemones, susijusias su studentų darbo krūviu ir mokymosi rezultatais, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos judumui ir studentams būtų padedama susisteminti savo akademinius ir neakademinius laimėjimus;

23.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti akademinių laipsnių tarpusavio pripažinimą ir suderinamumą, kad būtų galima Europos lygmeniu ir visose prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusiose šalyse sustiprinti kokybės užtikrinimo sistemą, kaip numatyta pataisytame Europos aukštojo mokslo erdvės Europos kokybės užtikrinimo standartų ir gairių variante (angl. ESG); ragina visas Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir jų kokybės užtikrinimo agentūras prisijungti prie Europos kokybės užtikrinimo tinklų (angl. ENQA ir EQAR);

24.  ragina Bolonijos proceso partnerius, ypač Komisiją, reguliariai vertinti kompetencijų ir gebėjimų neatitiktį tuo metu, kai absolventai patenka į darbo rinką;

25.  pabrėžia, koks svarbus strategijos „Europa 2020“ tikslas, kad 40 proc. 30–34 metų amžiaus asmenų būtų baigę aukštąjį mokslą ir įgiję tinkamų gebėjimų bei kompetencijų, reikalingų pasitenkinimą teikiančiam darbui susirasti;

26.  pabrėžia kvalifikacijų sandarų svarbą didinant skaidrumą ir ragina Bolonijos procese dalyvaujančias šalis savo nacionalines kvalifikacijų sandaras suderinti su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis ir Europos kvalifikacijų sandaromis;

27.  pabrėžia, kad daugelio valstybių narių nacionalines kvalifikacijų sandaras (angl. NQF) dar reikia suderinti su Europos kvalifikacijų sandara (angl. EQF) ir su ESG; pažymi, kad daugelis nacionalinių kvalifikacijų sandarų dar neužregistruotos Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registre (EQAR);

28.  pažymi, kad studentų, dėstytojų, mokslinių tyrimų vykdytojų ir nepedagoginių darbuotojų judumas yra vienas iš pagrindinių Bolonijos proceso prioritetų; ragina valstybes nares didinti judumo galimybes ir jo kokybę ir pabrėžia būtinumą aktyviau įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės 2020 m. judumo strategiją, taip pat iki 2020 m. pasiekti kiekybinį studentų judumo tikslą – 20 proc.; pabrėžia itin svarbų programų „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“ vaidmenį, taip pat tai, kaip svarbu užtikrinti jų sklandų ir veiksmingą įgyvendinimą ir populiarinimą; pabrėžia, kad su programa „Erasmus+“ susijusioms studijų dotacijoms turėtų būti netaikomi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos;

29.  ragina universitetus į savo oficialias mokymo programas laipsniškai įtraukti studentų judumą;

30.  pabrėžia būtinybę į ES judumo programas įtraukti atitinkamą skaičių meno ir muzikos sričių studentų ir pedagoginio personalo;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti susitarimus dėl Europos ir tarptautinės partnerystės ir judumo į kriterijus, taikomus reitinguojant universitetus ir kitas švietimo įstaigas;

32.  pažymi itin svarbų aukštojo mokslo įstaigų vaidmenį populiarinant judumą ir rengiant žinių ir gebėjimų turinčius absolventus bei mokslo darbuotojus, kad jie galėtų įsidarbinti pasaulinėje ekonomikoje;

33.  ragina valstybes nares, ES ir Europos aukštojo mokslo erdvės subjektus stiprinti judumą skatinant kalbų mokymąsi, naikinant administracines kliūtis, suteikiant pakankamos finansinės paramos priemonę ir užtikrinant dotacijų, stipendijų ir kreditų perkeliamumą; pažymi, kad judumas vis dar yra mažiau prieinamas nepasiturinčių visuomenės sluoksnių studentams;

34.  pabrėžia švietimo paradigmos pokyčius kuriamose ir įgyvendinamose programose pereinant prie požiūrio, labiau orientuoto į studentus ir apimančio asmeninę studentų raidą; pabrėžia studentų dalyvavimo aukštojo mokslo valdyme svarbą;

35.  pabrėžia, kad studijų programose daugiausia dėmesio reikėtų skirti ilgalaikiams rinkos poreikiams; taip pat pabrėžia, jog įsidarbinimo galimybės reiškia tai, kad studentai turi turėti platų įvairių kompetencijų spektrą, su kuriuo jie būtų pasirengę darbo rinkai ir mokymuisi visą gyvenimą; šiuo atžvilgiu ragina universitetų bendruomenes ir verslo subjektus palaikyti aktyvų dialogą ir vykdyti bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis siekiant parengti programas ir mokomosios praktikos vietas, nes tai padėtų įveikti ekonomikos krizę, skatinti ekonomikos augimą, ugdyti žinių visuomenę ir taip suteikti galimybių platesne socialine prasme; ragina aukštojo mokslo įstaigas būti atviras tarpdisciplininėms studijoms, universitetinių mokslinių tyrimų įstaigų kūrimui ir bendradarbiavimui su įvairiais partneriais;

36.  pabrėžia, kad reikia suteikti plačių galimybių mokytis visą gyvenimą ir naudotis papildomomis mokymosi formomis, pvz., neformaliuoju mokymusi ir savišvieta, kurios yra itin svarbios norint įgyti socialinių emocinių gebėjimų;

37.  ragina stengtis stiprinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų sąsajas, pvz., skatinant į mokslinius tyrimus orientuotą švietimą, ir pabrėžia, kad programa „Horizontas 2020“ yra vienas iš pagrindinių finansavimo priemonių moksliniams tyrimams skatinti; ragina geriau tarpusavyje suderinti veiksmus, kuriais remiamas Bolonijos procesas, pvz., programas „Horizontas 2020“ ir „Erasmus+“;

38.  ragina įtvirtinti lankstesnius mokymosi scenarijus, kurie apima bendras mokslinio laipsnio įgijimo programas ir tarpdisciplinines studijas ir kuriais būtų remiamos inovacijos, kūrybiškumas, profesinis rengimas ir mokymas, dualinis mokymas ir verslumas aukštojo mokslo srityje, taip pat ragina ištyrinėti naujų technologijų, skaitmeninimo ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) teikiamas galimybes, kad būtų praturtintas mokymas ir dėstymas ir toliau plėtojamas įvairiausių gebėjimų ugdymas ir nauji mokymosi, mokymo ir vertinimo modeliai;

39.  ragina aukštojo mokslo įstaigas, viešojo administravimo institucijas, socialinius partnerius ir įmones vykdyti nuolatinį dialogą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos įsidarbinti ir didinamos įsidarbinimo galimybės; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia daugiau diskutuoti apie nepanaudotas aukštojo mokslo galimybes skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą; ragina Europos aukštojo mokslo erdvės šalis ir aukštojo mokslo įstaigas stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti mokomosios praktikos ir pameistrystės kokybę ir stiprinti atitinkamą judumą; pabrėžia, kad suinteresuotieji subjektai turėtų geriau bendradarbiauti siekdami kelti pradinę kvalifikaciją ir atnaujinti kvalifikuotą darbo jėgą, taip pat gerinti orientavimo karjeros ir įsidarbinimo klausimais paslaugų teikimą, prieinamumą ir kokybę; be to, mano, kad turėtų būti toliau skatinama į studijų programas įtraukti mokomąją praktiką ir mokymąsi darbo vietoje;

40.  pabrėžia, kad reikia leisti pripažintiems pabėgėliams patekti į visas Europos aukštojo mokslo erdvės įstaigas, kad įgydami išsilavinimą jie galėtų susikurti nepriklausomą gyvenimą; be to, pabrėžia, kad leidimo gyventi šalyje suteikimas kvalifikuotos profesinės veiklos siekiantiems absolventams turėtų būti dar labiau supaprastintas; pabrėžia, kad turėtų būti aktyviau dedamos pastangos tarpusavyje pripažinti pripažintus pabėgėlius, ypač atsižvelgiant į tokių studentų judumą;

41.  pabrėžia, kad valstybės narės ir visos prie Europos aukštojo mokslo erdvės prisijungusios aukštojo mokslo įstaigos yra atsakingos už kokybišką išsilavinimą, atitinkantį socialinius ir ekonominius iššūkius, ir pabrėžia, kad norėdamos pasiekti Bolonijos proceso tikslus jos turi glaudžiai bendradarbiauti;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad tik kelios valstybės narės sukūrė išsamią strategiją, kaip į aukštąjį mokslą įtraukti žemesnio socialinio ir ekonominio sluoksnio studentus ir taip išspręsti vadinamojo socialinio filtro problemą;

43.  ragina į Bolonijos procesą įtraukti daugiau vidurinių mokyklų mokytojų – didinti mokytojų mokymo kokybę ir skatinti profesinį judumą, kad būtų patenkinti nauji žinių visuomenės švietimo ir mokymo poreikiai ir gerėtų studentų mokymosi rezultatai;

44.  pabrėžia švietimo, jo kokybės ir mokymo misijos vaidmenį formuojant būsimas kartas, padedant plėsti socialinę ir ekonominę sanglaudą ir kurti darbo vietas, didinti konkurencingumą ir ekonomikos augimo galimybes; šiuo atžvilgiu ragina labiau pripažinti mokytojo profesiją;

45.  ragina stengtis socialiniu ir ekonominiu požiūriu gerinti socialinę įtrauktį – kokybišką išsilavinimą padaryti sąžiningai ir atvirai prieinamą visiems, sudaryti geresnes sąlygas pripažinti akademines ir profesines kvalifikacijas, studijų laikotarpius užsienyje ir ankstesnį mokymąsi, socialinių emocinių gebėjimų programas, neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, taip pat mokymosi visą gyvenimą forma teikti reikiamą išsilavinimą įvairiai studentų bendruomenei;

46.  pabrėžia socialinius Bolonijos proceso aspektus; ragina imtis veiksmų, kuriais būtų skiriamas dėmesys aktyvesniam nepakankamai atstovaujamų ir palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimui, taip pat ir pasitelkiant tarptautines judumo programas;

47.  pabrėžia švietimo srities judumo vaidmenį tarpkultūriniam mokymuisi ir tai, kad Bolonijos proceso pagrindu turėtų būti aktyviai siekiama puoselėti studentų žinias apie įvairias kultūras ir pagarbą joms;

48.  ragina bendradarbiaujant su kitais pasaulio regionais toliau stengtis parengti Europos aukštojo mokslo erdvės išorės dimensijos strategiją, kad pagerėtų jos konkurencingumas ir patrauklumas pasaulyje, būtų geriau informuojama apie ją, būtų stiprinamas partneryste grindžiamas bendradarbiavimas, intensyviau palaikomas dialogas politikos klausimais ir būtų toliau pripažįstamos kvalifikacijos;

49.  pabrėžia, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalyse reikia rinkti daugiau duomenų, kad būtų galima geriau nustatyti ir spręsti Bolonijos proceso problemas;

50.  pabrėžia būsimos Europos aukštojo mokslo erdvės šalių ministrų konferencijos, kuri 2015 m. gegužės mėn. bus surengta Jerevane, svarbą tam, kad būtų objektyviai ir kritiškai apžvelgta pažanga, padaryta įgyvendinant 2012–2015 m. nustatytus prioritetus, ir trūkumai, siekiant stiprinti ir dar labiau įtvirtinti Europos aukštojo mokslo erdvę, visapusiškai remiant Sąjungai;

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/SORBONNE_DECLARATION1.pdf.
(2) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/BOLOGNA_DECLARATION1.pdf.
(3) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/Leuven_Louvain-la-Neuve_Communiqu%C3%A9_April_2009.pdf.
(4) http://www.ehea.info/Uploads/Declarations/Budapest-Vienna_Declaration.pdf.
(5) http://www.ehea.info/Uploads/(1)/Bucharest%20Communique%202012(1).pdf
(6) http://www.ehea.info/Uploads/%281%29/2012%20EHEA%20Mobility%20Strategy.pdf
(7) OL L 354, 2013 12 28, p. 132.
(8) OL L 289, 2005 11 3, p. 23.
(9) OL L 64, 2006 3 4, p. 60.
(10) OL C 111, 2008 5 6, p. 1.
(11) OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
(12) OL C 302, 2009 12 12, p. 3.
(13) OL C 135, 2010 5 26, p. 12.
(14) OL C 191, 2011 7 1, p. 1.
(15) OL C 199, 2011 7 7, p. 1.
(16) http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/099EN.pdf.
(17) http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/thematic_reports/122EN.pdf
(18) http://www.ehea.info/Uploads/(1)/Bologna%20Process%20Implementation%20Report.pdf
(19) http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl198_en.pdf.
(20) http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_260_en.pdf.
(21) http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/5713011/KS-78-09-653-EN.PDF/3eb9f4ec-dc39-4e51-a18b-b61eb7c2518b?version=1.0
(22) http://www.ehea.info/news-details.aspx?ArticleId=253
(23) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 18.
(24) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 95.
(25) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 24.
(26) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 (COM(2015)0010).


Europos kinas skaitmeniniame amžiuje
PDF 356kWORD 104k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kino skaitmeniniame amžiuje (2014/2148(INI))
P8_TA(2015)0108A8-0123/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadas dėl Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Komisijos pirmąją ataskaitą dėl Direktyvos 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos) taikymo. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos ir prie interneto prijungti įrenginiai. Praeitis ir perspektyvos (COM(2012)0203),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pirmąją Direktyvos 2010/13/ES 13, 16 ir 17 straipsnių taikymo 2009–2010 m. ataskaitą. Europos kūrinių populiarinimas Europos Sąjungoje teikiant reguliariąsias ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas (COM(2012)0522),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos trečiąją ataskaitą dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių (SWD(2012)0431), kurioje aptariamas 2005 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos 2005/865/EB dėl kino paveldo ir su juo susijusios pramoninės veiklos konkurencingumo įgyvendinimas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012)0789),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 24 d. Komisijos žaliąją knygą „Pasirengimas visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui: augimas, kūrimas ir vertybės (COM(2013)0231),

–  atsižvelgdami į 2013 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (2013/C 332/01)(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje. Kultūrų įvairovės ir konkurencingumo sąsaja“ (COM(2014)0272),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 4 d. Regionų komiteto nuomonę „Europos kinas skaitmeniniame amžiuje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos kino skaitmeninių technologijų eroje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu Europos Sąjungoje(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pasirengimo visiškam audiovizualinės aplinkos integravimui(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0123/2015),

A.  kadangi filmai yra tiek kultūros vertybės, tiek ekonomikos prekės, kuriomis smarkiai prisidedama prie Europos ekonomikos augimo ir užimtumo srityje, taip pat padedant formuoti Europos tapatybę siekiant perteikti kultūrų bei kalbų įvairovę, skatinant Europos kultūrą tarp valstybių ir supaprastinant piliečių kultūrinius mainus ir bendrą supratimą, taip pat prisidedant prie kritinio mąstymo formavimo ir ugdymo;

B.  kadangi kultūros ir kūrybos sektorių Europoje, ypač Europos kino pramonės, galimybės nėra pakankamai išnaudojamos skatinant Europos kultūrų įvairovę ir paveldą ir siekiant tvaraus ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo; jis savo ruožtu taip pat gali būti naudingas kitiems ekonomikos sektoriams ir didinti Europos konkurencinį pranašumą pasaulyje;

C.  kadangi Europos kino pramonė yra viena iš didžiausių kūrėjų pasaulyje, 2014 m. išleidusi 1 500 filmų, tačiau jai būdinga heterogeninė struktūra tiek finansavimo, tiek gamybos būdo atžvilgiu;

D.  kadangi Europoje sukurti filmai išsiskiria savo kokybe, originalumu ir įvairove, tačiau jie nėra pakankamai reklamuojami ir platinami visoje Sąjungoje, tai matyti iš palyginti nedidelio žiūrovų skaičiaus, surenkamo dėl didelės tarptautinės konkurencijos ir sunkumų juos platinant tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse;

E.  kadangi nepaisant didelio kasmet sukuriamų filmų skaičiaus nenacionalinių Europos filmų sklaida valstybėse narėse išlieka menka, o ne Europos kūriniai plačiai platinami Sąjungoje;

F.  kadangi Europos filmų įvairovė, atspindinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir svarbą, reiškia, kad Europos kino rinka yra natūraliai susiskaldžiusi;

G.  kadangi kokybiškų filmų gamybos skatinimas ypač svarbus mažesnėms valstybėms narėms, kurių kalbomis kalba mažai žmonių;

H.  kadangi programos „Kūrybiška Europa“ paprogramėje MEDIA (toliau – paprogramė MEDIA) siūlomi nauji finansavimo šaltiniai ir galimybės platinti bei skleisti nenacionalinius Europos filmus, formuoti auditoriją ir remti mokėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

I.  kadangi vienas pagrindinių bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų turėtų būti siekis stiprinti pasitikėjimą internetu ir didinti teisėto audiovizualinio turinio prieinamumą, taip prisidedant prie investicijų į Europos filmus;

J.  kadangi kino peržiūros, būtent pirmasis rodymo laikotarpis, ir toliau sudaro didelę dalį filmo gautų pajamų, taigi labai svarbios Europos filmų kūrimo ir platinimo finansavimui ir daro nemažą poveikį šių filmų sėkmei kitais rodymo laikotarpiais;

K.  kadangi vis dėlto vis didesniam skaičiui nedidelį gamybos ir reklamos biudžetą turinčių Europos filmų būtų naudingos lankstesnės filmų rodymo strategijos ir ankstesnis jų prieinamumas užsakomųjų vaizdo programų paslaugų kanalais;

L.  kadangi geresnis transliavimo laiko organizavimas labiausiai padidintų galimą auditoriją sumažindamas neteisėto filmų naudojimo patrauklumą;

M.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, jog valstybės narėms užtikrintų, kad užsakomųjų paslaugų teikėjai reklamuotų Europos kūrinius; kadangi toks teikimas buvo įvairiai įgyvendintas skirtingais teisinių reikalavimų lygmenimis ir kad dėl to teikėjai įsisteigė tose valstybėse narėse, kuriose galioja mažiausi reikalavimai;

N.  kadangi didžioji dalis iš nacionalinių ir Sąjungos šaltinių gaunamo viešojo Europos kino pramonės finansavimo skiriama filmų kūrimui;

O.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“, 14 straipsnyje nurodyta, kad „Komisija nustato kultūros ir kūrybos sektoriams skirtą garantijų priemonę“, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms MVĮ gauti finansavimą ir didinti dalyvaujančių finansinių tarpininkų pajėgumą įvertinti su paskolų ir finansavimo prašančių MVĮ projektais susijusią riziką;

P.  kadangi 2012 m. gruodžio 7 d. trečiojoje Komisijos ataskaitoje dėl analoginių ir skaitmeninių technologijų eros Europos kino paveldo srityje kylančių uždavinių Komisija pabrėžė, kad suskaitmeninta tiktai 1,5 proc. Europos kino paveldo; kadangi ši procentinė dalis iki šiol išliko nepakitusi, nors jau kurį laiką pabrėžiama, kad gresia pavojus galutinai prarasti didžiąją dalį šio paveldo ir neperduoti jo ateities kartoms, pavyzdžiui nurodant, kad išsaugota tik 10 proc. nebyliojo kino filmų;

Q.  kadangi skaitmeninimas ir žiniasklaidos technologijų suliejimas kuria naujas Europos filmų platinimo ir reklamavimo galimybes kitose valstybėse narėse, taip pat didesnes inovacijų ir lankstumo galimybes skatinant didelius žiūrovų elgesio ir lūkesčių pokyčius;

R.  kadangi būtina užtikrinti finansavimą, skirtą filmų paveldo ir susijusios medžiagos skaitmeninimui, išsaugojimui ir prieinamumui internete, bei nustatyti Europos standartus dėl skaitmeninių filmų išsaugojimo;

S.  kadangi gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma žinios kino srityje, gali padėti piliečiams ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą ir skatinti jų pačių kūrybiškumą bei raiškos gebėjimus;

T.  kadangi autorių teisės skaitmeniniame amžiuje ir toliau turėtų skatinti investicijas į filmų gamybą bei kūrimą ir užtikrinti teisingą atlygį teisių turėtojams, tuo pačiu skatinant naujų paslaugų kūrimą ir tarpvalstybinę piliečių prieigą ir sudarant galimybes kultūros ir kūrybos pramonės sektoriams toliau prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

U.  kadangi svarbu užtikrinti veiksmingą Direktyvos 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų autorių teisių kūrinių naudojimo įgyvendinimą ir sudaryti galimybę viešai rodyti filmus, kuriems taikoma apibrėžtis „nenustatytų autorių kūriniai“;

Reklama, tarpvalstybinis platinimas ir prieinamumas

1.  skatina Europos kino pramonę siekti vystyti naujoviškas paslaugas, naujus verslo modelius ir platinimo kanalus, kad būtų padidintas tarpvalstybinis Europos filmų prieinamumas Sąjungoje ir, kita vertus, būtų suteikta galimybė visos Sąjungos žiūrovams naudojantis vis didesniu platformų skaičiumi mėgautis dar didesne filmų įvairove; todėl siūlo Europos kino pramonei įkvėpimo semtis iš geros komercinės praktikos už Sąjungos ribų;

2.  pripažįsta, kad neteisėtas kūrybinių darbų parsisiuntimas daro neigiamą poveikį kūrybos ciklui ir kūrėjų teisėms; pabrėžia, kad reikia daugiau kokybiškos teisėtos pasiūlos ir didinti jaunimo informuotumą;

3.  siūlo papildomai išnagrinėti tarpvalstybinio audiovizualinių paslaugų perkeliamumo plėtojimą atsižvelgiant į spartų užsakomųjų vaizdo programų paslaugų (angl. VOD) ir internetinių sandorių augimą Sąjungoje, kad tai suteiktų galimybę žiūrovams pamatyti filmą nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;

4.  pabrėžia tikslinės rinkodaros, kuria atsižvelgiama į Europos žiūrovų kultūrų ypatumus, svarbą Europoje siekiant užtikrinti geresnę ir veiksmingesnę Europos filmų reklamą;

5.  dėl to primygtinai ragina užtikrinti didesnę filmų su subtitrais įvairovę, kad padidėtų tarpvalstybinė Europos filmų sklaida, žiūrovų informuotumas apie Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir tarpusavio supratimas;

6.  ypač atkreipia dėmesį į paprogramės MEDIA vaidmenį remiant subtitravimą ir dubliavimą siekiant, kad būtų labiau prieinami Europos filmai, visų pirma jų originalai su subtitrais, nes tai sudaro palankesnes sąlygas juos platinti bei didina Europos kultūrų ir kalbų žinomumą bei supratimą;

7.  pabrėžia, kad labai svarbūs neseniai priimti visuomenės patalkos subtitruojant ir taip didinant Europos kūrinių sklaidą parengiamieji veiksmai ir darbas, kurį Komisija turės atlikti, siekdama šiuos veiksmus įgyvendinti;

8.  be to, remia tokias iniciatyvas kaip Komisijos bandomasis projektas „Europos integracijos skatinimas pasitelkiant kultūrą“, kuriuo siekiama padidinti subtitruotų Europos filmų teikimą visoje Europoje teikiant pasirinktų televizijos laidų versijas su subtitrais;

9.  patvirtina esminę tolesnio filmų prieinamumo didinimo neįgaliesiems, ypač garsinio aprašymo ir subtitravimo priemonėmis, svarbą;

10.  pabrėžia ypatingą Europos privačių ir visuomeninių televizijos transliuotojų svarbą tiek televizijos filmų, tiek televizijos ir kino filmų kūrimui ir jų lemiamą vaidmenį Europos Sąjungoje išsaugant įvairovę, pirmiausia daugelio mažųjų ir vidutinių kino studijų;

11.  primena EP LUX premijos, kuri bėgant metams pelnė vis didesnį pripažinimą, vaidmenį reklamuojant Europos filmus verčiant laimėjusio filmo subtitrus į visas 24 Sąjungos oficialiąsias kalbas ir taip užtikrinant didesnį Europos filmų matomumą, žinomumą ir prieinamumą; ragina nacionalinius parlamentus, bendradarbiaujant su Europos Parlamento informacijos biurais, ir toliau reklamuoti LUX premiją valstybėse narėse;

12.  teigia, kad reikia skatinti ir remti Europos bendrą produkciją ir kad jos padaugėjus gali pagerėti Europos filmų sklaida visoje Europoje;

13.  be to, pabrėžia augančią aukštos kokybės Europos TV serialų sėkmę ir strateginę tolesnio jų gamybos, platinimo ir reklamos Europos ir pasaulio rinkose skatinimo svarbą;

14.  ragina valstybes nares rengti ir reklamuoti specialius renginius, pvz., filmų festivalius ir keliaujančio kino iniciatyvas, kad būtų skatinamas ir remiamas Europos filmų platinimas ir sklaida jų teritorijoje;

15.  siūlo sustiprinti jau esamas priemones, kuriomis sudaromos sąlygos kino teatro bilietų kainos optimizavimui, novatoriškų pardavimų skatinimo pasiūlymų ir abonemento pasiūlymų, kuriais būtų prisidėta užtikrinant visų kino salių patrauklumą ir prieinamumą, kūrimui;

Auditorijos formavimas

16.  ragina platintojus ir kino teatrus didinti nenacionalinių Europos filmų matomumą ir prieinamumą, kad būtų pritraukta platesnė auditorija;

17.  pripažįsta, kad kino teatrai vis dar yra svarbiausia vieta pristatyti ir reklamuoti filmus, be to, svarbus šios vietos socialinis aspektas, nes čia žmonės susitinka ir keičiasi nuomonėmis; pabrėžia, kad mažiems ir nepriklausomiems kino teatrams nykstant, ypač nedideliuose ir mažiau išsivysčiusiuose regionuose, ribojama prieiga prie Europos kultūros išteklių, paveldo ir dialogo; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją į valstybes nares siekiant apsaugoti tokius kino teatrus teikti paramą ir visose salėse įrengti skaitmeninę projekcijos ir garso įrangą;

18.  pabrėžia filmų reklamavimo svarbą ankstyvu kūrimo etapu, kad būtų padidinta sklaida ir užtikrintas geresnis galimos auditorijos informuotumas Europoje;

19.  pabrėžia paprogramės MEDIA svarbą tikrinant novatorišką požiūrį į auditorijos formavimą, ypač festivalių, žinių kino srityje ugdymo iniciatyvų ir auditorijos formavimo veiksmų rėmimo priemonėmis;

Vienodos sąlygos

20.  primena, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybėms narėms užtikrinti, kad užsakomųjų paslaugų teikėjai reklamuotų Europos kūrinius; pabrėžia, kad ši nuostata buvo įvairiai įgyvendinta nustatant skirtingo lygmens teisinius reikalavimus ir kad dėl to teikėjai gali įsisteigti tose valstybėse narėse, kuriose galioja mažiausi reikalavimai;

21.  mano, kad prie Europos kino meno finansiškai turėtų prisidėti visi, kurie iš jo, nors ir netiesiogiai, turi ekonominės naudos – tiesiogiai siūlydami, platindami ar skleisdami, taip pat per saitus ir užsakomąsias vaizdo programų paslaugas; ragina Komisiją šį požiūrį taikyti ir konkurencijos aspektais vertinant valstybių narių kino rėmimo sistemas;

22.  ragina Komisiją į tai atsižvelgti pateikiant pasiūlymą dėl dabartinės teisinės sistemos peržiūros, kad Europos audiovizualinių kūrinių rinkoje būtų užtikrintos visiems teikėjams teisingai taikomos vienodos sąlygos;

23.  ragina užsakomųjų vaizdo programų paslaugų ir užsakomųjų vaizdo programų paslaugų prenumeratos platformas suteikti galimybę visuomenei naudotis kiekvieno jų kataloge esančio filmo naudojimo duomenimis, kad būtų teisingai įvertintas jų poveikis;

Finansavimas

24.  mano, kad norint pagerinti Europos filmų sklaidą tiek Europos, tiek tarptautinėse rinkose, reikia geriau suderinti kūrimo ir platinimo poreikius, kad būtų padidinta parama kūrimui, reklamai ir tarptautiniam platinimui;

25.  mano, kad būtina padidinti kinematografijos kūrinių platinimo, reklamos ir pardavimo biudžetą, nesumažinant jų kūrimo finansavimo;

26.  ragina valstybes nares visų pirma didinti viešąjį finansavimą siekiant ankstyvajame etape paremti nacionalinių filmų užsienyje, taip pat nenacionalinių Europos filmų, platinimą ir reklamą;

27.  ragina valstybes nares remti iniciatyvas siekiant palengvinti Europos filmų gamybą, platinimą, patrauklumą ir prieigą prie jų; mano, kad taikant mažesnius PVM tarifus kultūrinio pobūdžio audiovizualiniams kūriniams, parduodamiems internete ir ne internete, būtų skatinamas naujų paslaugų augimas ir platformų kūrimas;

28.  pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės vaidmenį didinant MVĮ galimybes gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose ir skatinant didesnes finansų tarpininkų investicijas taip padidinant filmų pramonės finansavimo galimybes;

29.  ragina įvertinti Europos ir nacionalinių kino rėmimo sistemų veiksmingumą ir efektyvumą, pirmiausia atsižvelgiant į remiamų kūrinių kokybę ir pasiekiamumą ir į tai, kiek tomis paramos priemonėmis galima prisidėti prie kūrinių platinimo ir auditorijos formavimo ir kiek jos yra veiksmingos; ragina Komisiją šioje srityje įgytą geriausią patirtį perteikti kitoms ES valstybėms narėms;

30.  primena, kad filmų gamybai ir bendrai gamybai reikalingos didelės finansinės investicijos ir kad dabartinė teisinė bazė netrukdo išduoti daugiateritorių licencijų, todėl pabrėžia, kad gamybos ir platinimo sistemų įvairovė turėtų ir toliau galioti siekiant skatinti investicijas į Europos filmus, atitikti kalbos ir kultūros požiūriu įvairialypę Europos rinką ir saugoti bei skatinti kultūrų įvairovę;

31.  pabrėžia, kad Europos filmams naudojama didelė dalis viešųjų nacionalinių ir regioninių ES lėšų, kurių papildomas naudojimas turėtų būti kuo labiau skatinamas, kad būtų padidintas jų veiksmingumas;

Europos kino forumas

32.  pritaria Komisijos iniciatyvai įkurti Europos kino forumą, kad būtų supaprastintas struktūrinis dialogas su visais suinteresuotais audiovizualinio sektoriaus subjektais dėl sunkumų, su kuriais šis sektorius šiuo metu susiduria skaitmeniniame amžiuje siekiant pagerinti bendradarbiavimą, informacijos rinkimą keitimąsi gerąja patirtimi;

33.  ragina šiuo tikslu visas suinteresuotąsias institucijas aktyviai dalyvauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, ir ypač su Europos Parlamentu;

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

34.  ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų didinant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač žinias kino srityje, bendrojo mokymo programose ir kultūros švietimo institucijose, rengti iniciatyvas, apimančias visų lygmenų formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą bei mokymą, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis;

35.  supranta ypatingą kino teatrų, kaip skirtingoms kartoms tinkamų žinių kino srityje ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo vietos, reikšmę ir palankiai vertina visas priemones, kuriomis ši jų funkcija tikslingai skatinama;

36.  atkreipia dėmesį į jaunimui skirtus šviečiamuosius filmus ir remia konkursus, kuriuose vaikai skatinami kurti audiovizualinius kūrinius; atkreipia dėmesį į paprogramės MEDIA teikiamas galimybes remiant projektus, susijusius su žinių kino srityje ugdymu;

Inovacijos

37.  remia novatoriškus projektus ir patirtį, pvz., Komisijos parengiamuosius veiksmus dėl Europos filmų sklaidos skaitmeniniame amžiuje, kuriais siekiama išbandyti lankstesnį filmų pateikimą žiniasklaidoje keliose valstybėse narėse, ir palankiai vertina šių veiksmų įtraukimą į programą „Kūrybiška Europa“;

38.  mano, kad tokios inovacijos, dėl kurių rodymo laikotarpiai tampa lankstesni, galėtų būti naudingos tam tikriems Europos filmams dėl matomumo, auditorijų pasiekiamumo, pajamų ir išlaidų taupymo, ir ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai apsvarstyti tas iniciatyvas;

Skaitmeninimas ir archyvavimas

39.  ragina valstybes nares užtikrinti kinematografijos kūrinių skaitmeninimą ir sukurti privalomus kūrinių skaitmeniniu formatu deponavimo mechanizmus arba šiam formatui pritaikyti turimus mechanizmus, reikalaujant deponuoti tarptautinį standartinį skaitmeninių filmų originalą;

40.  pabrėžia audiovizualinių archyvų, ypač gautų iš kino paveldo institucijų ir visuomeninių transliuotojų, svarbą ir ragina valstybės nares užtikrinti skirti tinkamą finansavimą bei nustatyti teisių įsigijimo tvarką, kad jiems būtų lengviau įgyvendinti savo viešojo intereso misiją, įskaitant kino paveldo išsaugojimą, skaitmeninimą ir prieinamumą visuomenei;

41.  pabrėžia Europos skaitmeninės bibliotekos EUROPEANA, kaip skaitmeninės Europos audiovizualinio paveldo (filmų ir televizijos laidų) bibliotekos, svarbą;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.
(2) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(4) OL C 433, 2014 12 3, p. 2.
(5) OL C 332, 2013 11 15, p. 1.
(6) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 102.
(7) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 64.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0215.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0232.


Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui
PDF 382kWORD 139k
2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos ES miškų strategijos – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui (2014/2223(INI))
P8_TA(2015)0109A8-0126/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (COM(2013)0659),

–  atsižvelgdamas į prie šio komunikato pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus SWD(2013)0342 ir SWD(2013)0343,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvadas dėl naujos ES miškų strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos miškininkystės strategijos įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“,

–  atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, įskaitant strategijas „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0126/2015),

A.  kadangi bendros miškininkystės politikos formavimas į Europos Sąjungos kompetencijos sritį nepatenka, tačiau kai kurių sričių Sąjungos politika gali turėti poveikio valstybių narių miškų politikai, ir kadangi sprendimus dėl atitinkamos su miškininkyste ir miškais susijusios politikos priima valstybės narės;

B.  kadangi, nepaisant aiškios valstybių narių kompetencijos, su mišku susijusiame sektoriuje yra galimybių geriau ir aktyviau koordinuoti šį svarbų ekonomikos sektorių, garantuojantį darbo vietas Europos lygmeniu, ir sustiprinti jo padėtį, ypač kaimo vietovėse, sykiu būtų apsaugotos ekosistemos ir visiems užtikrinta ekologiškesnė aplinka, nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos;

C.  kadangi mediena yra atsinaujinantis ir Europoje dažnai nepakankamai išnaudojamas išteklius, todėl būtina užtikrinti išmanų ir tvarų šios žaliavos naudojimą, be kita ko, plečiant praktinę patirtį ir ja dalijantis;

D.  kadangi miškuose yra unikalių augalų, gyvūnų ir grybų rūšių;

E.  kadangi miškų dydis ir savybės labai skiriasi ir kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei pusę jų teritorijos užima miškai; kadangi tvariai tvarkomi miškai yra labai svarbūs kuriant papildomą vertę vietos, regionų, Europos ir tarptautiniu lygiu, užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse ir stiprinant bioekonomika grindžiamą visuomenę, teikiant naudą žmogaus sveikatai, ypač struktūriniu požiūriu nepalankiose sąlygose esančiuose regionuose, o kartu ir svarbus įnašas į aplinkos ir klimato apsaugą bei biologinę įvairovę;

F.  kadangi miško biomasė yra labai svarbus atsinaujančiosios energijos šaltinis; kadangi šiuo metu Europos miškai sugeria ir sulaiko apie 10 proc. ES išmetamos anglies ir taip reikšmingai prisideda prie pastangų švelninti klimato kaitą;

G.  kadangi dėl mūsų visuomenės urbanizacijos silpnėja Sąjungos piliečių ryšys su miškais ir žinios apie miškininkystę ar jos poveikį gerovei, darbo vietoms, klimatui, aplinkai, žmonių sveikatai ir visai vertės grandinei bei ryšį su platesnėmis ekosistemomis;

H.  kadangi vis daugiau ES politikos sričių didinami reikalavimai miškams; kadangi šiuos reikalavimus reikia kruopščiai subalansuoti, o naujų medienos panaudojimo būdų paklausą bioekonomikos ir bioenergijos srityse turi lydėti efektyvus išteklių naudojimas, naujų technologijų naudojimas ir tvaraus tiekimo apribojimų laikymasis;

I.  kadangi Europos miškininkystei būdingas tvarus miškų tvarkymas ir ilgalaikis planavimas ir kadangi reikėtų dar labiau skatinti tvarumo principo laikytis visais lygmenimis – nuo vietos iki pasaulio, siekiant kurti darbo vietas, apsaugoti biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą ir dykumėjimą;

J.  kadangi būtina pabrėžti miškų vaidmenį ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu, taip pat kultūros ir gamtos paveldo apsaugos ir panaudojimo bei tvaraus (ekologinio) turizmo skatinimo srityse;

K.  kadangi augantis pasaulio gyventojų skaičius reiškia, kad didėja energijos paklausa ir atitinkamai miškams turėtų tekti svarbesnis vaidmuo būsimame ES energijos rūšių derinyje;

Bendrosios pastabos. Miškų, miškininkystės ir su mišku susijusio sektoriaus reikšmė visuomenei

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl naujos ES miškų strategijos ir lydimuosius Komisijos tarnybų darbinius dokumentus; pabrėžia, kad ES miškų strategijoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama tvariai miškotvarkai ir miškų daugiafunkciam vaidmeniui ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu ir turi būti užtikrintas geresnis koordinavimas ir Bendrijos politikos, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su miškininkyste, derinimas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad įgyvendinant vis daugiau ES politikos, pvz., ekonomikos ir užimtumo, energijos tiekimo, aplinkos ir klimato apsaugos politikos, iniciatyvų, reikia labiau atsižvelgti į miškininkystę;

2.  pabrėžia būtinybę sistemingiau nustatyti miškų ekosistemos funkcijų vertę ir į ją atsižvelgti priimant viešojo ir privačiojo sektoriaus sprendimus;

3.  pažymi, kad tik sveiki ir stabilūs kalnų miškai gali visiškai atlikti savo apsaugines funkcijas žmonėms ir gamtai, sulaikydami lavinas ir purvo nuošliaužas ir būdami natūrali apsauga nuo potvynių; šiuo klausimu pabrėžia, kad būtina keistis patirtimi tarpvalstybiniu lygmeniu;

4.  šiuo klausimu pabrėžia, kad reikėtų pasipriešinti bet kokiems mėginimams įtraukti miškininkystę į ES politiką ir kad būtina atsižvelgti į vietinį ir regioninį šio sektoriaus pobūdį ir valstybių narių kompetenciją šioje srityje ir kartu siekti suderinti atitinkamą Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetenciją;

5.  pabrėžia, kad ES miškams būdinga didelė įvairovė, be kita ko, labai skiriasi nuosavybės forma, skiriasi gamta ir dydis, taip pat skirtingos problemos;

6.  pabrėžia, kad ES miškų strategijoje turi būti atsižvelgiama į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei pusę jų teritorijos užima miškai, tvariai tvarkomi miškai yra labai svarbūs kuriant papildomą vietos ir regionų vertę ir užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse, o kartu ir svarbus įnašas į aplinkos apsaugą;

7.  pabrėžia ypatingą stabilių mišrių miškų, kuriuose auga vietinių rūšių medžiai, ir jų būtinųjų ekosistemos funkcijų svarbą ir indėlį į rūšių įvairovę;

8.  ragina valstybes nares remti miškų savininkų pastangas išsaugoti ir veisti tai vietai būdingus, vietinių rūšių mišrius miškus;

9.  išreiškia nusivylimą, kad į siūlomą strategiją neįtrauktos miško darbuotojų darbo sąlygos, ir prašo Komisijos atsižvelgti į išmanaus darbo organizavimo, aukštų technologijos standartų ir kokybiškų darbo vietų aspektus;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad miškų sektoriuje šiuo metu dirba daugiau kaip 3 mln. ES piliečių, ir pabrėžia, kad ilgalaikį miškų sektoriaus konkurencingumą bus galima pasiekti tik turint kvalifikuotų darbuotojų;

11.  mano, kad ES miškų strategijoje turėtų būti nustatytos sąlygos, kurios leistų teikti atitinkamą ES mokymą ir įdarbinti darbuotojus, kurie puikiai suprastų ne tik dabartinius miškų sektoriaus iššūkius ir jam kylančius pavojus, tačiau ir miškotvarkai taikytinas saugos taisykles;

12.  pabrėžia, kad reikalinga visuotinė, holistinė ir bendra strategija, ir palankiai vertina ES miškų ir su mišku susijusio sektoriaus ekonominio, ekologinio ir socialinio vaidmens ir naudos pripažinimą;

13.  mano, kad šis pripažinimas – tai tvirtas pagrindas ES miškininkystės sektoriui remti, be kita ko, siekiant išvengti miškų nelaimių ir jas valdyti, gerinti efektyvų išteklių naudojimą, didinti konkurencingumą, skatinti užimtumą, stiprinti su mišku susijusią pramonę ir apsaugoti ekologines funkcijas;

14.  pabrėžia svarbų bioekonomikos vaidmenį siekiant naujų Komisijos prioritetų, susijusių su ekonomikos augimu, užimtumu ir investicijomis;

15.  pripažįsta, jog ES turi atlikti svarbų vaidmenį remiant nacionalinę politiką, kad būtų įgyvendinta aktyvi, daugiafunkcė ir tvari miškotvarka, įskaitant skirtingų rūšių miškų tvarkymą, ir stiprinant bendradarbiavimą kovos su tarpvalstybinėmis problemomis, pavyzdžiui, miškų gaisrais, klimato kaita ir gaivalinėmis nelaimėmis ir svetimomis invazinėmis rūšimis, srityje;

16.  laikosi nuomonės, kad strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama medžių ligų problemai, kaip antai ąžuolų nykimui, dėl kurio nyksta kamštinių ąžuolų plantacijos Portugalijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, taip pat daromas poveikis specialioms apsaugos teritorijoms ir biosferos rezervatams;

17.  pabrėžia, kad numatomas medienos paklausos augimas yra ir galimybė, ir iššūkis miškams ir visiems su mišku susijusiems sektoriams, ypač dėl to, kad tikimasi, jog dėl klimato kaitos miškus dažniau ir smarkiau niokos sausros, gaisrai, audros ir kenkėjai; šiuo klausimu primena, kad būtina saugoti miškus nuo šių augančių grėsmių ir suderinti jų gamybines ir apsaugines funkcijas;

18.  palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama padidinti miškų plotus, ypač tose teritorijose, kurios netinka maisto produktų gamybai ir visų pirma yra arti miestų teritorijų, kad būtų sumažintas neigiamas karščio poveikis, tarša ir sustiprintas žmonių ryšys su mišku;

19.  visiškai palaiko Komisijos pastangas skatinti tvarų su miškų tvarkymu susijusį užimtumą ir gerovės kūrimą Europoje;

20.  atkreipia dėmesį į svarbią medienos ir kitų su mišku susijusių medžiagų, pvz., kamštienos ir medienos produktų, įskaitant tekstilės pluoštą, tvarios gamybos ir naudojimo reikšmę plėtojant tvarias ekonomikos koncepcijas ir kuriant žaliąsias darbo vietas;

21.  ragina Komisiją išnagrinėti sunkumus tolesnėje tiekimo grandinėje, kylančius, visų pirma, dėl rąstų paklausos augimo trečiosiose šalyse, ir remti šį sektorių;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti paskatas, kad miškų savininkėms, kurių vis daugėja, būtų teikiamos ypatingos konsultacijos ir parama aktyvios ir tvarios miškotvarkos klausimais;

23.  pabrėžia, kad apie 60 proc. ES miškų yra privatūs ir yra apie 16 mln. privačių miškų savininkų, šiuo klausimu akcentuoja nuosavybės ir valdymo teisių svarbą ir pritaria visoms priemonėms, kuriomis suinteresuotųjų subjektų asociacijoms sudaromos sąlygos dalyvauti dialoge tvarios miškotvarkos plėtojimo ir įgyvendinimo klausimais ir gerinti informacijos mainus;

24.  pažymi, kad miškų savininkai yra pagrindiniai kaimo vietovių subjektai, ir šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. BŽŪP kaimo plėtros programose pripažįstama miškininkystės ir agrarinės miškininkystės svarba;

25.  mano, kad ES miškų strategija būtų sustiprinta, jeigu jai būtų skirta esamų ES fondų, įskaitant EŽŪFKP, lėšų, o ši parama būtų tinkamai koordinuojama;

26.  pabrėžia galimybes valstybėms narėms ir regionams pasinaudoti esamomis lėšomis pagal atitinkamas kaimo plėtros programas, siekiant remti tvarią miškotvarką ir skatinti agrarinę miškininkystę, užtikrinti viešąsias aplinkos gėrybes, tokias kaip deguonies gamyba, anglies dioksido lygio mažinimas ir javų apsauga nuo klimato poveikio, taip pat vietos ekonomikos skatinimas bei žaliųjų darbo vietų kūrimas;

27.  pripažįsta, kad reikia gerinti vežimo ir logistikos paslaugas miškotvarkos ir medienos gavybos srityse; todėl ragina valstybes nares sukurti tvarias mažesnį poveikį klimatui darančias logistikos ir medienos ruošos sistemas, apimančias tvariais biodegalais varomus krautuvus ir laivus bei platesnį geležinkelių panaudojimą; ragina šiuo tikslu naudotis ES struktūriniais fondais ir kaimo plėtros programomis;

28.  pripažįsta, kad visuomenėje miškai yra svarbūs piliečių fizinei ir protinei sveikatai ir kad miškų teikiamos viešosios gėrybės yra itin vertingos aplinkai ir poilsiui ir prisideda prie gyvenimo kokybės, ypač dėl tiekiamo deguonies, anglies dioksido sekvestracijos, oro valymo, vandens saugojimo ir filtravimo, erozijos suvaldymo ir apsaugojimo nuo griūčių, taip pat kaip vietos užsiėmimams lauke;

29.  skatina kurti viešojo transporto linijas tarp miesto teritorijų ir miškų, kad būtų pagerintos galimybės pasiekti miškus ir miškingas vietoves;

30.  pabrėžia kitos su mišku susijusios veiklos (pvz., miško produktų ne iš medienos, tokių kaip grybai ar uogos, rinkimo, gyvulių ganymo ir bitininkystės) svarbą;

31.  ragina Komisiją skatinti ekonominę veiklą, kuri gali teikti išteklių farmacijos, kosmetikos ir maisto produktų pramonei ir gali būti panaudota kaip alternatyva sprendžiant užimtumo ir kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo problemas, bei populiarinti šios veiklos rezultatus, kaip naudingus žmogaus sveikatai;

Efektyvus išteklių naudojimas. Mediena kaip tvari žaliava (tvari miškotvarka)

32.  pažymi, kad medienos ir kitų nukirsto medžio produktų naudojimas kaip atsinaujinančios ir klimatui nekenkiančios žaliavos ir tvari miškotvarka yra labai svarbūs norint pasiekti Europos Sąjungos socialinius ir politinius tikslus, tokius kaip energetikos sistemos pertvarkymas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas, ir strategijos „Europa 2020“ ir biologinės įvairovės tikslus; nurodo, kad neaktyvi miškotvarka šiems tikslams prieštarautų;

33.  pabrėžia, kad tvarkomi miškai sugeria daugiau CO2 nei netvarkomi miškai, ir pabrėžia tvarios miškotvarkos svarbą didinant ES miškų anglies dioksido sekvestracijos galimybes;

34.  mano, kad miškai neturėtų būti laikomi tik anglies dioksido absorbentais;

35.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad miškų ištekliai ir mediena būtų naudojama ir pakartotinai naudojama veiksmingai, siekiant mažinti ES prekybos balanso deficitą, geriau užtikrinti, kad ES užtektų savų medienos išteklių, didinti miškų sektoriaus konkurencingumą, prisidėti prie netvarios miškotvarkos mažinimo, saugoti aplinką ir stabdyti miškų ES nepriklausančiose šalyse naikinimą;

36.  labai pritaria efektyviam medienos ištekliaus kaip ribotos atsinaujinančios ir universalios žaliavos naudojimui ir nepritaria teisiškai privalomam medienos naudojimo prioritetų nustatymui, nes, viena vertus, jais apribojama energetikos rinka ir naujų bei novatoriškų biomasės panaudojimo būdų vystymas ir, kita vertus, kai kuriose kaimo ir atokiose vietovėse tai neįmanoma vien dėl su infrastruktūra susijusių priežasčių;

37.  remia atvirą rinka pagrįstą požiūrį ir rinkos dalyvių laisvę, teikdamas pirmenybę medienai iš vietos išteklių, kad būtų sumažintas jūrų transporto anglies pėdsakas ir skatinama tvari vietos gamyba;

38.  atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie didžiausi Sąjungos biomasės ištekliai randami rečiausiai apgyvendintuose ir atokiausiuose regionuose, mano, jog būtina, kad strategijoje būtų visapusiškai atsižvelgta ir į tų rečiausiai apgyvendintų ir atokiausių regionų ypatumus;

39.  pripažįsta medienos reikšmę gaminant energiją kaip būdą mažinti energijos nepriteklių, prisidedant prie 2030 m. klimato ir energetikos programos tikslų dėl energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių ir atveriant naujas verslo galimybes;

40.  mano, kad naujoji miškų strategija turėtų paskatinti stipriau bendradarbiauti struktūrizuojant su mišku susijusius pramonės sektorius ir pergrupuojant subjektus, kad būtų užtikrintas geresnis miškų išteklių panaudojimas;

41.  mano, kad tvari miškotvarka turi būti grindžiama visuotinai pripažintais ir priimtais principais ir priemonėmis, pvz., tvarios miškotvarkos kriterijais ir rodikliais, kurie turi būti visada taikomi visam sektoriui, neatsižvelgiant į galutinę medienos paskirtį;

42.  pritaria Komisijos ketinimui kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais nustatyti didelio užmojo, objektyvius ir įrodomus tvarios miškotvarkos kriterijus ir rodiklius, pabrėždamas, kad šie kriterijai turi atitikti FOREST EUROPE (Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos)(2) reikalavimus, kuriais grindžiamas visoje Europoje vienodas ataskaitų apie tvarią miškotvarką teikimas ir kurie yra tvarumo sertifikavimo pagrindas, atsižvelgiant į Europos miškų tipų įvairovę;

43.  pripažįsta, kad augančiai su mišku susijusių medžiagų paklausai, kuri yra visų pirma atsinaujinančiosios energijos iš biomasės plėtros pasekmė, patenkinti reikia naujų būdų medienos prieinamumui padidinti, kad būtų užtikrintas tvarus miškų naudojimas;

44.  pažymi, kad FOREST EUROPE derybose dėl Europos miškų konvencijos(3), kaip privalomo tvarios miškotvarkos ir geresnės interesų pusiausvyros nustatymo įgyvendinant miškų politiką teisės akto, padaryta didelė pažanga, ir ragina valstybes nares ir Komisiją visomis pastangomis siekti atnaujinti ir sėkmingai užbaigti derybas;

45.  mano, kad miškotvarkos planai arba lygiavertės priemonės gali būti svarbios strateginės konkrečių priemonių įgyvendinimo ūkiuose, ilgalaikio planavimo ir tvarios miškotvarkos įgyvendinimo Europos miškuose priemonės; vis dėlto pabrėžia, kad šiuose planuose numatytų konkrečių priemonių įgyvendinimas miško valdose turi likti reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais;

46.  ragina valstybes nares laikantis proporcingumo ir subsidiarumo principų stebėti ir skatinti miškotvarkos planų įgyvendinimą, nesukuriant nereikalingos administracinės naštos;

47.  palankiai vertina aiškų miškotvarkos planų ir „Natura 2000“ valdymo planų atskyrimą;

48.  pabrėžia, kad miškotvarkos planų rengimas yra būtina sąlyga norint gauti ES kaimo plėtros fondų lėšas tik paramos gavėjams, kurių valdos viršija tam tikrą dydį, o atitinkamo dydžio nesiekiantiems miškams ši sąlyga netaikoma; taip pat pažymi, kad gali būti priimamos lygiavertės priemonės;

49.  ragina valstybes nares įgyvendinant teisės aktus visiškai išnaudoti šį esamą lankstumą, ypač smulkiųjų valdytojų naudai;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares kurti paskatas ir remti naujus verslo modelius, pvz., gamybos bendrijas, kuriais privatūs smulkieji miškų savininkai būtų skatinami aktyviai ir tvariai tvarkyti savo miškus;

51.  teigia, kad, siekiant deramai įgyvendinti strategiją, būtinas konkretus ilgalaikis veiksmų planas, kuriuo pabrėžiama miško medienos mobilizavimo ir tausaus naudojimo svarba, siekiant sukurti pridėtinę vertę ir darbo vietų, tuo pačiu suteikiant būdą stiprinti privačias miškininkystės įmones ir remti organizuotas miško savininkų grupes;

52.  pabrėžia, kad efektyvus išteklių valdymas turėtų apimti paramos programas, skirtas žemės ūkiui netinkamų teritorijų apželdinimui miškais ir apsauginių želdinių juostų įrengimui;

Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra. Pirminis ir tolesnis mokymas

53.  mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama praktiniam mokslinių tyrimų taikymui, kadangi naujos idėjos gali būti naudingos visam sektoriui, o su mišku susijusios pramonė turi dideles augimo galimybes; be to, mano, kad tolesnės investicijos į inovacijas šiame sektoriuje gali atverti naujas jos gamybos galimybes ir veiksmingesnius pramoninius procesus, kurie užtikrintų išmanesnį turimų išteklių panaudojimą ir galėtų sumažinti neigiamą poveikį miško ištekliams;

54.  ragina Komisiją Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas („Horizontas 2020“) ir Mažųjų bei vidutinių įmonių konkurencingumo programą (COSME) įvertinti miškininkystės ir medienos apdirbimo aspektais ir prireikus parengti naujas su mišku susijusiam sektoriui skirtas priemones bei skatinti tikslinius mokslinius tyrimus dėl naujų ekonomiškų sprendimų, susijusių su naujais ir novatoriškais medienos produktais, kad paremtų su mediena susijusios bioekonomikos plėtrą;

55.  palankiai vertina valstybių narių keitimosi patirtimi ir turimomis žiniomis apie miškus naudą ir ragina valstybes nares ir Komisiją remti pramonės atstovų, mokslininkų ir gamintojų dalijimąsi patirtimi;

56.  pabrėžia, kad svarbu remti ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programas norint pasiekti pažangų ir tvarų augimą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, švaresnes ir pažangesnes technologijas, ypač rafinuotų biodegalų ir medinių pramoninių pastatų statybos srityse, taip pat automobilių ir tekstilės pramonėje;

57.  primena, kad, pasak Europos Komisijos, 2009 m. bioekonomikos rinka buvo įvertinta daugiau nei 2 trln. eurų, joje buvo sukurta 20 mln. darbo vietų ir jos sudarė 9 proc. visų darbo vietų ES;

58.  pažymi, kad kiekvienu į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ investuotu euru bus sukuriama apie 10 eurų pridėtinės vertės; pabrėžia, kad miškų vaidmuo šiandienos ir ateities bioekonomikoje yra labai svarbus;

59.  mano, kad reikėtų skatinti keisti naftos produktus ar daug šilumos sunaudojančias žaliavas mediena ir nukirsto medžio produktais, vadovaujantis mokslinių tyrimų ir technologijų pažanga, ir kad tai gali padėti švelninti klimato kaitą ir kurti naujas darbo vietas;

60.  pabrėžia, kad būtina atlikti visų ES teisės aktų, reglamentuojančių su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, sąnaudų įvertinimą, siekiant sumažinti visą nereikalingą ir sunkią biurokratinę naštą ir sukurti pagrindą, padėsiantį tvariai padidinti šių pramonės šakų ilgalaikį konkurencingumą, ir kad būtina pritarti principui, pagal kurį dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, reglamentuojančių miškų sektorių ir su mišku susijusios pramonės šakų vertės grandines, turėtų būti atliekamas išsamus poveikio vertinimas;

61.  mano, kad, norint vykdyti mokslinius tyrimus, labai svarbu plėtoti su miškais susijusią žinių bazę ir kad, siekiant įgyvendinti miškų strategiją, būtina turėti patikimos informacijos;

62.  atkreipia dėmesį į tai, kad programoje „Copernicus“ ir kitose ES kosminės erdvės iniciatyvose yra numatyta informacijos ir stebėsenos išteklių, ir rekomenduoja šiais ištekliais ir priemonėmis naudotis aktyviau;

63.  pažymi, kad vykdant nacionalines miškų inventorizacijas užtikrinama atidi miškų išteklių įvertinimo stebėsena, atsižvelgiama į regioninį aspektą ir į reikalavimą mažinti biurokratizmą ir sąnaudas;

64.  palankiai vertina Komisijos pastangas sukurti Europos miškų informacijos sistemą, grindžiamą nacionaliniais duomenimis, ir iniciatyvas, kuriomis gerinamas esamų ir naujų duomenų palyginamumas, todėl ragina gerinti ekonominių ir užimtumo duomenų analizę miško ir miško apdirbimo sektoriuose;

65.  visų pirma rekomenduoja naudoti ilgesnio laikotarpio duomenis, kad būtų galima geriau suprasti miškininkystės ir jos prisitaikymo prie klimato kaitos tendencijas;

66.  mano, kad, norint sėkmingai įgyvendinti tvarkią miškotvarką, būtini įgudę ir gerai parengti darbuotojai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti priemones ir, jei įmanoma, naudotis esamomis ES priemonėmis, pvz., Kaimo plėtros programa (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos mokymo programomis („ET2020“), siekiant remti kartų atsinaujinimą ir panaikinti įgudusios darbo jėgos trūkumą miškuose;

67.  ragina Komisiją remti informavimo kampanijų rengimą, kad būtų supažindinta su šio sektoriaus galimybėmis kovoti su nedarbu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu ir būtų padidintas jo patrauklumas jaunimui;

68.  mano, kad, siekiant ir toliau užtikrinti miškotvarkos ir susijusių pramonės šakų žinių perdavimą, reikėtų rengti mokymo programas, pirmiausia skirtas veiklą pradedantiems ir jauniesiems miškininkams bei esamiems statybų pramonės darbuotojams, kad būtų pagerintos jų žinios apie medžio panaudojimo galimybes;

69.  pripažįsta, kad tvariu tvarkymu viso miško produktų gyvavimo ciklo metu galima smarkiai prisidėti prie žaliosios ekonomikos tikslų, ypač susijusių su klimato kaitos švelninimo politika ir efektyviu išteklių naudojimu;

70.  mano, kad valstybės narės turėtų skatinti tvariai naudoti miško produktus statybos sektoriuje, įskaitant jų naudojimą statant labiau įperkamus namus iš tvariais būdais gautų žaliavų;

71.  pabrėžia tradicinio didelės pridėtinės vertės panaudojimo, vis dar turinčio didelių galimybių augti, pvz., medžio panaudojimo statybose ir pakavime, svarbą;

72.  pažymi, kad dėl dabartinės technologijų pažangos galima statyti didelio gyvenamojo ploto būstus daugiausia iš medžio ir taip smarkiai sumažinti išmetamo CO2 kiekį statybų sektoriuje;

73.  pažymi, kad medienos naudojimo statybos tikslais taisyklės įvairiose valstybėse narėse skiriasi; todėl ragina įsipareigoti priimti ES taisykles, kuriomis skatinama naudoti daugiau medienos pastatuose;

74.  ragina valstybes nares kurti iniciatyvas, kad paremtų žinių ir technologijų perdavimą, ir visiškai išnaudoti esamas ES programas, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos miškininkystės ir su miškais susijusiame sektoriuje;

75.  pažymi, kad moksliniuose ir technologiniuose tyrimuose yra didelių spragų, susijusių su miškininkystės pritaikymu sprendžiant klimato kaitos problemą, įskaitant mokslinius tyrimus dėl didėjančio kenkėjų ir ligų skaičiaus poveikio, keliančio rimtą grėsmę Europos miškams ir su miškais susijusiems sektoriams;

76.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad būtų didinamas informuotumas apie Europos miškų ir miškininkystės ekonominį, aplinkos ir socialinį vaidmenį ir apie tvarios su mišku susijusios bioekonomikos ir medienos, kaip vienos iš svarbiausių ES atsinaujinančiųjų žaliavų, svarbą;

77.  mano, kad svarbu skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su racionaliu biomasės naudojimu ir greitai augančių energetinių augalų auginimu, ir sukurti modelį, kuriuo ekonominiu požiūriu būtų skatinama naudoti biomasės atliekas;

Pasauliniai uždaviniai. Aplinkos apsauga ir klimato kaita

78.  pabrėžia, kad tvari miškotvarka daro teigiamą poveikį biologinei įvairovei ir klimato kaitos švelninimui ir gali sumažinti miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų pavojų;

79.  pabrėžia, kad Sąjunga susitarė, jog iki 2020 m. biologinės įvairovės nykimas ir ekosistemų paslaugų, įskaitant apdulkinimą, blogėjimas turi būti sustabdytas, ekosistemos ir jų paslaugos turi būti išlaikomos ir mažiausiai 15 proc. sunykusių ekosistemų turėtų būti atkurta; priduria, kad Sąjunga taip pat pritarė, jog miškų valdymas turi būti tvarus, miškai, jų biologinė įvairovė ir jų užtikrinamos paslaugos turi būti apsaugoti ir kiek galima plėtojami, kad turi būti padidintas miškų atsparumas klimato kaitai, gaisrams, audroms, kenkėjams ir ligoms; be to, pabrėžia, kad dėl šios priežasties būtina parengti ir įgyvendinti atnaujintą Sąjungos miškų strategiją, pagal kurią būtų sprendžiami įvairūs miškams keliamų reikalavimų ir jų teikiamos naudos klausimai ir kuria būtų padedama laikytis strategiškesnio požiūrio į miškų apsaugą ir puoselėjimą, be kita ko, užtikrinant tvarų miškų valdymą(4);

80.  pažymi, kad reikėtų išsamiau išnagrinėti ir kitas temas, būtent žolėdžių populiacijos pertekliaus problemą, miškų sveikatą ir tvarios medienos gamybą, miškų genetinius išteklius, priemones, kurios padėtų užkirsti kelią miškų gaisrams ir kovoti su jais, išvengti dirvos erozijos ir atkurti augalinę dangą;

81.  pripažįsta, kad trumpos rotacijos miškininkystė galėtų suteikti galimybę išgauti tvarios medienos biomasę, užtikrinant reikalingą teritorinę priežiūrą – taip būtų mažinama dirvos erozijos, atidėtos ar apleistos žemės nuošliaužų rizika;

82.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant Aichi 5 tikslo, pagal kurį reikalaujama, kad iki 2020 m. visų natūralių buveinių, įskaitant miškus, nykimas būtų sumažintas mažiausiai perpus ir, kai įmanoma, beveik visiškai sustabdytas, be to, turėtų būti gerokai sumažintas natūralių buveinių būklės blogėjimas ir suskaidymas;

83.  primygtinai ragina valstybes nares taip formuoti savo miškininkystės politiką, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į miškų svarbą saugant biologinę įvairovę, užkertant kelią dirvožemio erozijai, užtikrinant anglies sekvestraciją ir oro gryninimą, taip pat palaikant vandens ciklą;

84.  pažymi, kad, siekiant strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslų, reikia skatinti bioekonomiką kaip esminę sudedamąją išmanaus ir ekologiško augimo Europoje dalį ir kad, plėtojant bioekonomiką, svarbus vaidmuo tenka medienos žaliavai;

85.  pabrėžia, kad būtina skubiai išsiaiškinti, kokį šiltnamio efekto poveikį daro įvairūs miško biomasės naudojimo būdai energijai gaminti, ir nustatyti naudojimo būdus, kuriais galima pasiekti didžiausią švelninimo poveikį laikantis politikos sričiai taikomų terminų;

86.  mano, kad svarbu populiarinti bioekonomikos sąvoką paisant žaliavų tiekimo tvarumo ribų, kad būtų skatinamas miškų grandinių ekonominis gyvybingumas pasitelkiant naujovių ir technologijų perdavimą;

87.  ragina skirti didesnę paramą įvairiems miško produktams, užtikrinant, kad skirtingų tipų miško produktų paklausa būtų suderinta ir įvertinta atsižvelgiant į tvaraus tiekimo potencialą ir kitas ekosistemos funkcijas ir miškų teikiamas paslaugas;

88.  yra labai susirūpinęs dėl spartaus (dažnai neteisėto) miškų naikinimo pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse;

89.  remia mechanizmus, kuriais skatinama plėtoti miškininkystę visame pasaulyje pereinant prie tvaresnio naudojimo, ir šiuo klausimu pirmiausia remiasi ES medienos reglamentu(5), kuriuo siekiama kovoti su neteisėtu miškų kirtimu ir neteisėtos medienos įvežimu į Europos rinkimą iš trečiųjų šalių, ir medienos importo į Europos bendriją licencijavimo sistema (FLEGT)(6) bei susijusiais savanoriškais partnerystės susitarimais;

90.  ragina Komisiją paskelbti laukiamą ES medienos reglamento veikimo ir veiksmingumo peržiūrą ir pabrėžia, kad naujas reglamentas turėtų būti proporcingas ir jame turėtų būti numatyti būdai, kaip būtų galima sumažinti nereikalingas sąnaudas ir ataskaitų teikimo reikalavimus Europos miškingų vietovių savininkams ir miškininkams;

91.  atsižvelgdamas į dėl pasaulinio atšilimo ir klimato kaitos kylančias problemas, mano, kad ekosistemos ir rūšių populiacijos turi būti sveikos, biologiniu požiūriu įvairios ir tvirtos, kad išliktų atsparios;

92.  šiuo klausimu pabrėžia tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose dėl jų išskirtinių gamtos išteklių galima nuolat kurti aplinkos ir kultūros požiūriu aukštos kokybės miško produktus ir paslaugas, teikiamas galimybes;

93.  pabrėžia sveikų miškų ekosistemų svarbą užtikrinant buveines gyvūnams ir augalams, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad į apsaugą orientuoti teisės aktai, tokie kaip ES buveinių direktyva, daro poveikį miškotvarkos sprendimams ir turi būti įgyvendinami proporcingai;

94.  pripažįsta miškų svarbą vystant susijusius sektorius ir pabrėžia, kad šiuo klausimu svarbu remti medingų medžių, kurie prisideda prie apdulkinimo proceso, augintojus;

95.  mano, kad tam tikros problemos, būtent nelegalaus kirtimo, yra ištikusios miškininkystės pramonę visame pasaulyje, todėl ragina Europos Komisiją didinti paramą miškininkystės pramonei atitinkamose tarptautinėse institucijose;

96.  pažymi, kad didėja biomasės, ypač medienos, paklausa, todėl palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių pastangas remti besivystančių šalių priemones, kuriomis siekiama gerinti miškininkystės politiką ir teisės aktus, pirmiausia įgyvendinant programą REDD+(7) (dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programą);

97.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą dėl miškų naikinimo ir nykimo, kad būtų įgyvendinami Komisijos komunikate dėl miškų naikinimo nustatyti tikslai, kaip raginama septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; mano, kad svarbu ne tik numatyti esamų miškų išsaugojimą ir tvarkymą, bet ir iškirstų miškų atkūrimą;

98.  mano, kad taip pat reikia atkreipti dėmesį į plataus masto miškų atkūrimo vietovėse, nukentėjusiose nuo pasikartojančių miškų gaisrų, būtinybę;

Įgyvendinimas ir ataskaitų teikimas

99.  primena, kad ES miškų strategijos įgyvendinimas turėtų būti daugiametis koordinuotas procesas, kurio metu turėtų būti atsižvelgiama į Parlamento nuomonę, ir kad strategija turėtų būti įgyvendinama veiksmingai, darniai ir nebiurokratiškai;

100.  apgailestauja, kad įgyvendinimas iš dalies jau prasidėjo Parlamentui dar nepriėmus savo pozicijos, ir mano, kad tai neatitinka Komisijos strategijoje nurodyto siekio geriau koordinuoti su mišku susijusią politiką;

101.  mano, kad naujojoje strategijoje turi būti nustatytos Europos Sąjungos ir valstybių narių strategijų ir finansavimo planų sąsajos ir nuosekliau apibrėžtas tarpsektorinės veiklos planavimas, finansavimas ir įgyvendinimas;

102.  ragina integruotai, struktūrizuotai ir subalansuotai įgyvendinti strategiją;

103.  todėl mano, jog reikėtų sustiprinti Miškų nuolatinio komiteto įgaliojimus ir suteikti jam daugiau išteklių, kad Komisija galėtų pasinaudoti visa valstybių narių praktine patirtimi, ES lygmeniu įgyvendindama naują ES miškų strategiją; ragina Komisiją pakankamai iš anksto pasitarti su Miškų nuolatiniu komitetu prieš pateikiant bet kokią iniciatyvą ar bet kokį dokumento projektą, kurie darytų poveikį miškotvarkai ir su mišku susijusiems pramonės sektoriams;

104.  pabrėžia svarbų Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupės ir kitų susijusių suinteresuotų subjektų vaidmenį ir ragina deramai įtraukti juos įgyvendinant šią strategiją;

105.  mano, kad miškų problemos yra horizontalios, todėl rengdamos bet kokią priemonę, kuri galėtų turėti poveikio tvarios miškotvarkos ir susijusių pramonės šakų specifikai, įvairios Europos Komisijos tarnybos turi bendradarbiauti tarpusavyje; todėl ragina Aplinkos generalinį direktoratą, Klimato politikos generalinį direktoratą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą, Energetikos generalinį direktoratą, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą ir kitus susijusius generalinius direktoratus strategiškai bendradarbiauti, kad pagerinus koordinavimą ir bendravimą būtų užtikrintas veiksmingas strategijos įgyvendinimas;

106.  mano, kad, atsižvelgiant į Komisijos prioritetus dėl ekonomikos augimo, užimtumo ir investicijų, įgyvendinant naują ES miškų strategiją kaip prioritetus taip pat reikėtų nustatyti miškų sektoriaus konkurencingumo ir tvarumo skatinimą, kaimo ir miesto vietovių rėmimą, žinių bazės plėtojimą, miškų apsaugą ir jų ekosistemos funkcijų išsaugojimą, koordinavimo ir komunikacijos skatinimą ir medienos ir miškų produktų ne iš medienos naudojimą;

107.  ragina Komisiją papildyti strategiją tvirtu veiksmų planu, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, ir kasmet teikti Parlamentui ataskaitas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant konkrečius šios strategijos veiksmus;

108.  pritaria išplėstinio komiteto – sudaryto iš AGRI, ENVI ir ITRE komitetų – sušaukimui, kad būtų galima sudaryti sąlygas subalansuotiems naujos ES miškų strategijos įgyvendinimo pažangos svarstymams;

o
o   o

109.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 413.
(2) FOREST EUROPE – Ministrų konferencija dėl Europos miškų apsaugos – tarpvalstybinis derybų komitetas, įsteigtas teisiškai privalomam susitarimui dėl Europos miškų sudaryti: http://www.foresteurope.org/.
(3) Žr. adresu: http://www.forestnegotiations.org/.
(4) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“.
(5) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos.
(6) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo (FLEGT (angl. Forest Law Enforcement, Governance and Trade) – miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena).
(7) Dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programa: http://unfccc.int/methods/redd/items/7377.php.

Teisinis pranešimas