Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2063(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0316/2015

Pateikti tekstai :

A8-0316/2015

Debatai :

PV 24/11/2015 - 12
CRE 24/11/2015 - 12

Balsavimas :

PV 25/11/2015 - 9.7
CRE 25/11/2015 - 9.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0410

Priimti tekstai
PDF 427kWORD 200k
Trečiadienis, 2015 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija
P8_TA(2015)0410A8-0316/2015

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos (2015/2063(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 8, 10, 16, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtus leidinius „Antras Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas. Musulmonai" ir „FRA apklausa apie žydų patirtį ir požiūrį į neapykantos nusikaltimus ir diskriminaciją Europos Sąjungos valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2004 m. spalio 8 d. priimtą rezoliuciją dėl terorizmo keliamos grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7 ir 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 21, 48, 49, 50 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą (COM(2010)0673), kuriuo sukuriamas ES informacijos apie radikalizaciją tinklas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“ (COM(2013)0941),

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos Sąjungos strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai, kurią Teisingumo ir vidaus reikalų taryba priėmė 2014 m. gegužės 19 d. posėdyje ir kurią Taryba patvirtino 2014 m. birželio 5–6 d. posėdyje (9956/14),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Galutinė 2010–2014 m. ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2014)0365),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. priimtą rezoliuciją dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui (Rezoliucija 2178(2014)),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 24 d. ES kovos su terorizmu koordinatoriaus ataskaitą Europos Vadovų Tarybai (15799/14),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 9 d. ir gruodžio 5 d. Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 11 d. neoficialiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime priimtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 28 d. plenariniame posėdyje vykusias diskusijas dėl kovos su terorizmu priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29–30 d. Rygoje vykusį neoficialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2015 m. kovo 12–13 d. susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl Duomenų saugojimo direktyvos,

–  atsižvelgdamas į papildomą Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos protokolą ir Europos Tarybos veiksmų planą dėl kovos su terorizmą sukeliančiais smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu, priimtą 2015 m. gegužės 19 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos žaliąją knygą „Tarpusavio pasitikėjimo Europos teisingumo erdvėje didinimas. Žalioji knyga dėl ES baudžiamojo teisingumo teisės aktų taikymo laisvės atėmimo srityje“ (COM(2011)0327),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0316/2015),

A.  kadangi daugiau kaip 5 000 ES piliečių prisijungė prie teroristinių organizacijų ir kitų karinių grupuočių, visų pirma papildė grupuočių ISIS, „Jabhat al-Nusra“ ir kitų už Europos Sąjungos ribų veikiančių grupuočių, visų pirma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione, gretas; kadangi šis reiškinys toliau sparčiai plinta ir įgauna didelį mastą;

B.  kadangi sąvoka „radikalėjimas“ apibūdinamas reiškinys, kai asmenys perima netolerancija paremtus nuomonę, požiūrį ir idėjas, galinčius lemti smurtinį ekstremizmą;

C.  kadangi atsižvelgiant į 2015 m. pradžioje Paryžiuje, Belgijoje, Kopenhagoje ir Tunise surengtus teroristinius išpuolius matyti, kad Europos ir kaimyninių šalių teritorijoje esantys ir judantys užsienio kovotojai (dažnai ES piliečiai) kelia grėsmę saugumui; kadangi Europos Sąjunga šiuos išpuolius labai griežtai pasmerkė ir įsipareigojo kartu su valstybėmis narėmis ES teritorijoje ir už jos ribų kovoti su terorizmu;

D.  kadangi 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykdyti šiurpūs teroristų išpuoliai, per kuriuos žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių, dar kartą parodė, kad valstybės narės ir Europos Sąjunga turi skubiai imtis suderintų veiksmų, kad užkirstų kelią radikalėjimui ir kovotų su terorizmu;

E.  kadangi Europos Sąjungoje, ypač valstybėse narėse, kurios dalyvavo ar dalyvauja karinėje veikloje užjūrio operacijose Vidurio Rytuose ir Afrikoje, teroristinė grėsmė yra didelė;

F.  kadangi šių vadinamųjų Europos kovotojų radikalėjimas yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys, kurį lemia įvairūs globaliniai, sociologiniai ir politiniai veiksniai; kadangi šio reiškinio negalima apibūdinti vienareikšmiškai ir jis daro poveikį vyrams, moterims ir ypač įvairios socialinės kilmės jauniems ES piliečiams, kurių bendras bruožas – jie nepritampa visuomenėje; kadangi radikalėjimo priežastys taip pat gali būti socialinės ir ekonominės, ideologinės, asmeninės ir psichologinės ir todėl radikalėjimą reikia suvokti atsižvelgiant į kiekvieno susijusio asmens aplinkybes;

G.  kadangi dėl terorizmo ir radikalėjimo kyla daug su religijomis susijusių stereotipų, o dėl to vėl kyla neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų banga, kuriuos skatina rasizmas, ksenofobija ar nuomonės, tikėjimo ar religijos netoleravimas; kadangi reikia pabrėžti, kad šis reiškinys kyla iš iškreiptos religinės praktikos, o ne iš pačios religijos, ir tai yra viena iš radikalėjimo priežasčių;

H.  kadangi radikalėjimo negalima sieti su jokia ideologija ar tikėjimu, nes šis reiškinys gali plisti bet kurioje terpėje;

I.  kadangi vienas iš smurtinių ekstremistų naudojamų argumentų verbuojant jaunimą yra tas, kad po karo su terorizmu sustiprėjo islamofobija ir kad Europa nebėra ta vieta, kurioje musulmonai yra laukiami arba gali gyventi lygiomis teisėmis ir praktikuoti savo tikėjimą be diskriminacijos ir stigmatizacijos; kadangi tai gali sukelti pažeidžiamumo, agresyvaus pykčio, nepasitenkinimo, vienišumo ir atskirties nuo visuomenės jausmus;

J.  kadangi kovos su radikalėjimu negalima apriboti islamo radikalėjimu; kadangi religinis radikalėjimas ir smurtinis ekstremizmas daro poveikį ir visam Afrikos žemynui; kadangi ir Europa 2011 m. patyrė politinio radikalėjimo poveikį, kai Norvegijoje išpuolius įvykdė Anders Behring Breivik;

K.  kadangi daugumą teroristinių išpuolių ES šalyse ilgus metus įvykdo separatistų organizacijos;

L.  kadangi, remiantis Europolo duomenimis, 2013 m. ES buvo surengti 152 teroristiniai išpuoliai, du iš jų buvo įvykdyti dėl religinių paskatų, 84 – dėl etnologinių ir nacionalistinių ar separatistinių įsitikinimų, 2012 m. ES įvykdyta 219 teroristinių išpuolių ir šeši iš jų – dėl religinių paskatų;

M.  kadangi kova su terorizmu ir ES piliečių radikalėjimo bei verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencija iš esmės vis dar yra valstybių narių kompetencijos sritis, tačiau norint veiksmingai ir efektyviai keistis informacija tarp teisėsaugos įstaigų, kad būtų galima kovoti su tarptautine terorizmo dimensija ir teroristų keliama grėsme, būtinas Europos bendradarbiavimas; kadangi dėl šios priežasties būtina taikyti bendradarbiavimu pagrįstą Europos požiūrį, kurio pridėtinė vertė – prireikus teisės aktų, taikomų erdvėje, kurioje užtikrinta ES piliečių judėjimo laisvė, koordinavimas ir derinimas, taip pat prevencijos ir kovos sus terorizmu veiksmingumas; kadangi kova su neteisėta prekyba ginklais turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su sunkių formų ir organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu;

N.  kadangi žmogaus teisės turėtų būti Sąjungos kovos su terorizmu ir radikalėjimo prevencijos politikos pagrindas sykiu užtikrinant tinkamą pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir pagrindinių teisių paisymo, įskaitant teisę į saugumą bei privatumą ir žodžio, religijos ir susirinkimų laisvę;

O.  kadangi žydų bendruomenės yra vienas iš šių teroristinių ir antisemitinių išpuolių taikinių ir dėl to šiose bendruomenėse Europoje didėja nesaugumo jausmas ir baimė;

P.  kadangi terorizmo augimas ir užsienio kovotojai padidino etninių ir religinių bendruomenių netoleranciją kai kuriose šalyse Europoje; atsižvelgiant į tai, kad visapusiškas požiūris į kovą su diskriminacija bendrai, ypač su islamofobija ir antisemitizmu, yra papildoma priemonė rengiant specialią teroristinio ekstremizmo prevencijos priemonę;

Q.  kadangi Europoje jau taikomos tam tikros priemonės siekiant reaguoti į ES piliečių radikalėjimą ir kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis šiomis priemonėmis ir ieškoti būdų, kaip jas pagerinti, kad būtų galima reaguoti į dabartinius ES ir valstybėms narėms kylančius iššūkius; kadangi valstybės narės vis dar delsia bendradarbiauti jautriose, pvz., dalijimosi informacija ir žvalgybos duomenimis, srityse; kadangi, atsižvelgiant Europos vertybėms visiškai priešingą padėtį, kai vis plinta teroristinis radikalėjimas, reikia įgyvendinti naujas priemones ir tai reikia padaryti laikantis Pagrindinių teisių chartijos;

R.  kadangi įgyvendinant kiekvieną priemonę, kurios ėmėsi valstybės narės, būtina gerbti ES pagrindines teises ir piliečių laisves, t. y. teisę į asmeninį gyvenimą, saugumą, teisę į duomenų apsaugą, nekaltumo prezumpciją, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą, žodžio laisvę ir religijos laisvę; kadangi ES piliečių saugumą reikia užtikrinti užtikrinant jų teises ir laisves; kadangi šie du principai yra dvi vieno medalio pusės;

S.  kadangi Europos Sąjungos valstybės narės kartais patiria labai nevienodą radikalėjimo riziką ir vykdo labai nevienodą verbavimo į teroristines organizacijas prevenciją; kadangi tam tikros valstybės narės jau ėmėsi veiksmingų priemonių, o kitų reakcija į šį reiškinį pavėluota;

T.  kadangi reikia labai skubiai imtis suderintų ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo į teroristines organizacijas prevencijos veiksmų Europos lygmeniu, siekiant sustabdyti šį besiplečiantį reiškinį ir mažinti į konflikto zonas išvykstančių ES piliečių srautus, deradikalizuoti Europoje pasiliekančius asmenis, taip pat sutrukdyti Europos teritorijoje vykdyti kitus teroro aktus;

U.  kadangi šis reiškinys paplitęs visame pasaulyje ir mokytis galima iš daugelio pasaulio šalių;

V.  kadangi šiuo metu daugiau dėmesio reikia skirti prevencinėms priemonėms ir į jas investuoti, o ne priemonėms, kuriomis reaguojama į ES piliečių radikalėjimą ir teroristinių organizacijų vykdomą jų verbavimą; kadangi kovos su ekstremizmu, radikalėjimu ir teroristų vykdomu verbavimu ES teritorijoje strategija bus veiksminga tik tada, kai bus parengta kartu su vadinamųjų užsienio kovotojų integracijos ir grįžusių asmenų socialinės įtraukties bei reintegracijos ir deradikalizavimo strategija;

W.  kadangi tam tikri naudojimosi internetu būdai padeda skleisti radikalizaciją, leisdami fanatikams visame pasaulyje bendrauti tarpusavyje ir verbuoti pažeidžiamus asmenis visai be fizinio kontakto ir taip, kad sudėtinga atsekti tokius atvejus;

X.  kadangi būtina aiškiai atskirti elgesio modelius, kai rengiamasi teroristiniams išpuoliams ir (ar) teikiama parama jiems, nuo ekstremistų veiksmų ar nuomonės, kai trūksta subjektyviųjų (mens rea) ir objektyviųjų (actus reus) požymių;

Y.  kadangi atrodo, kad teroristinis radikalėjimas vyksta tiek dėl vidinių, tiek dėl išorinių veiksnių Sąjungoje;

Z.  kadangi kova su teroristiniu radikalėjimu turi būti dalis visuotinio požiūrio, kuriuo siekiama užtikrinti atvirą Europą ir kurį reikia grįsti bendromis vertybėmis;

AA.  kadangi jaunimo radikalėjimo nereikėtų vertinti atskirai nuo socialinių ir politinių aplinkybių ir jį reikėtų tirti atsižvelgiant į platesnį konfliktų ir smurto tyrimų sociologijos spektrą;

AB.  kadangi teroristinio radikalėjimo priežastys pakankamai netirtos; kadangi integracijos trūkumo negalima suvokti kaip pirminės teroristinio radikalėjimo priežasties;

AC.  kadangi, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, tai, kad asmuo priklausė organizacijai, kuri yra įtraukta į Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP priede pateiktą sąrašą dėl to, kad yra susijusi su teroro aktais, ir aktyviai rėmė šios organizacijos ginkluotą kovą, automatiškai nėra rimta priežastis manyti, kad šis asmuo padarė „sunkų nepolitinį nusikaltimą“ arba „Jungtinių Tautų siekiams ir principams prieštaraujančius veiksmus“; kita vertus, kai yra rimtų priežasčių manyti, jog asmuo padarė tokį nusikaltimą arba yra kaltas dėl tokių veiksmų, tai patvirtinti galima tik kiekvienu atveju atlikus konkrečių faktinių aplinkybių vertinimą ir nustačius, ar atitinkamam asmeniui gali būti priskiriama asmeninė atsakomybė už šių aktų vykdymą;

AD.  kadangi norint atšaukti pabėgėliui leidimą gyventi šalyje argumentuojant tuo, jog šis asmuo remia tokią teroristinę organizaciją, kompetentingos valdžios institucijos vis tiek privalo, prižiūrimos nacionalinių teismų, atlikti individualų konkrečių aplinkybių apie organizaciją ir atitinkamą pabėgėlį įvertinimą;

I.Europos pridėtinė vertė vykdant radikalėjimo prevenciją

1.  atsižvelgdamas į dramatiškus įvykius Paryžiuje, smerkia žudikiškus išpuolius ir reiškia užuojautą aukoms ir jų šeimoms bei su jomis solidarizuojasi, dar kartą patvirtindamas, kad reikia priešintis smurtui; taip pat smerkia stereotipų naudojimą, ksenofobines ir rasistines kalbas ir praktikas, kurias vykdo atskiros ir kolektyvinės valdžios institucijos, tiesiogiai arba netiesiogiai siedamos teroristinius išpuolius su pabėgėliais, kurie ieškodami saugesnių vietų šiuo metu bėga iš savo šalių nuo karo ir smurto veiksmų, kurie jų kilmės šalyse vyksta kiekvieną dieną;

2.  pabrėžia, kad terorizmo negalima ir nereikėtų sieti su jokia religija, tautybe ar civilizacija;

3.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, jei nebus sprendžiamas klausimas dėl terorizmui plisti palankių sąlygų, reiškinys, kai ES piliečiai vyksta į kitas šalis siekdami prisijungti prie džihadistų ar kitų ekstremistinių grupuočių, taip pat konkreti grėsmė saugumui, kurią jie kelia grįžę į ES ir kaimynines šalis, per ateinančius greičiausiai pablogės, ypač turint galvoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione užsitęsusią karinio konflikto eskalaciją; ragina visapusiškai analizuoti nacionalinių ir ES priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti, veiksmingumą;

4.  ragina Komisiją kuo greičiau parengti ES strategijos dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai įgyvendinimo veiksmų planą, remiantis gerosios patirties keitimusi, įgūdžių telkimu Europos Sąjungoje ir priemonių, kurių imtasi valstybėse narėse, vertinimu, taip pat bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis remiantis visiška pagarba tarptautinėms žmogaus teisių konvencijoms ir taikant daugelio suinteresuotųjų asmenų ir daugelio sektorių įtraukimo bei konsultavimosi su jais požiūrį; mano, kad Komisija turėtų prisidėti valstybėms narėms rengiant intensyvią komunikacinę strategiją, kuria būtų padedama užtikrinti ES piliečių ir trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių ES, radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevenciją, ir remti tokias valstybių narių pastangas;

5.  ragina valstybes nares koordinuoti savo strategijas ir dalintis sukaupta informacija ir patirtimi, sekti gerosios patirties pavyzdžiais nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, taip pat bendradarbiauti siekiant imtis naujų veiksmų kovojant su radikalėjimu ir verbavimui teroristinei veiklai, i, atnaujinant nacionalinę prevencijos politiką ir sukuriant specialistų tinklus pagal prioritetines veiksmų sritis, nustatytas Europos Sąjungos strategijoje dėl kovos su radikalizacija ir verbavimui teroristinei veiklai; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai svarbu stiprinti ir gerinti tarpvalstybinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir itin svarbu teikti pakankamai išteklių ir mokyti policijos pajėgas dirbti vietoje;

6.  prašo atskleisti visą informacija apie Tarybos veiksmų planus ir gaires, skirtus įgyvendinamai Europos Sąjungos strategijai dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai;

7.  mano, kad papildomas Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos protokolas ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2178 yra dokumentai, kuriai turėtų remtis valstybės narės ir Europos Sąjungos institucijos siekdamos kartu parengti bendrą asmenų, kurie laikomi užsienio kovotojais, kriminalizavimui naudojamą sąvoką; ragina Europos Komisiją atlikti išsamų pagrindinių priežasčių, proceso ir įvairios įtakos bei veiksnių, dėl kurių atsiranda radikalėjimas, tyrimą, padedant naujam ES informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) Kompetencijos centrui;

8.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europolu ir kovos su terorizmu koordinatoriumi, parengti metinę ataskaitą apie saugumo padėtį Europoje, kuri, be kita ko, apimtų radikalėjimo pavojaus ir pasekmių žmonių gyvybėms ir fizinei neliečiamybei Europos Sąjungoje aspektus, ir kartą per metus ją teikti Parlamentui;

9.  pabrėžia, kad svarbu visapusiškai naudotis jau turimomis kovos su ES piliečių radikalėjimu ir verbavimu, kurį vykdo teroristinės organizacijos, ir prevencijos priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir nuosekliai naudotis visomis atitinkamomis vidaus ir išorės priemonėmis; rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms naudotis turimomis priemonėmis, visų pirma Vidaus saugumo fondo (VSF) priemonėmis, Policijos saugumo priemonių sistemos funkcijų priemone, kad būtų galima remti projektus ir priemones, kuriais siekiama užkirsti kelią radikalėjimui; pabrėžia, kad informacijos apie radikalizaciją tinklas gali atlikti labai svarbų vaidmenį išsamiai informuojant apie tikslą kovoti su ES piliečių radikalėjimu; prašo užtikrinti, kad informacija apie šį tinklą būtų intensyviau skleidžiama ir didinamas jo matomumas tarp subjektų, kovojančių su radikalėjimu;

II.Smurtinio ekstremizmo prevencija ir kalėjimuose vykdomas teroristinis radikalėjimas

10.  pabrėžia, kad kalėjimai vis dar yra viena iš kelių radikalios ir smurtinės ideologijos sklaidai ir teroristiniam radikalėjimui palankių vietų; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis gerąja patirtimi, siekiant reaguoti į Europos kalėjimuose plintančią teroristinį radikalėjimą; ragina valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų siekiant išspręsti perpildytų kalėjimų problemą;, ši problema aktuali daugelyje valstybių narių ir smarkiai padidina radikalėjimo riziką bei sumažina reabilitacijos galimybes; primena, kad viešosios jaunimo apsaugos įstaigos, sulaikymo ar reabilitacijos centrai taip pat gali tapti nepilnamečių – ypač pažeidžiamų asmenų – radikalizavimo vietomis;

11.  skatina Komisiją paskelbti geriausia patirtimi pagrįstas priemonių, kurias Europos kalėjimuose reikia taikyti siekiant užkirsti kelią kalinių radikalėjimui ir smurtiniam ekstremizmui visapusiškai gerbiant žmogaus teises, gaires; atkreipia dėmesį į tai, kad atskirti kalinius, kurie jau propaguoja smurtinį ekstremizmą arba kuriuos kiti kaliniai jau užverbavo teroristinėms organizacijos, nuo kitų kalinių yra galima priemonė norint sutrukdyti bauginant skleisti teroristines radikalias pažiūras kitiems kaliniams ir neleisti plisti radikalėjimui kalėjimuose; tačiau perspėja, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik kiekvieną atvejį įvertinus atskirai ir turėtų būti grindžiamos teismo sprendimu, taip pat jas turėtų galėti peržiūrėti kompetentingos teisminės institucijos; taip pat rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms išnagrinėti įrodymus ir informaciją apie atskyrimą kalėjimuose siekiant juose sustabdyti radikalėjimą; laikosi nuomonės, kad tokiu vertinimu reikia remtis vystant nacionalinių kalėjimų sistemų praktiką; tačiau primena, kad šios priemonės turi būti proporcingos ir niekaip nepažeisti įkalintų asmenų pagrindinių teisių;

12.  remia specializuotą su kaliniais bendraujančių visų kalėjimų personalo, baudžiamosios sistemos partnerių, religinių darbuotojų ir NVO darbuotojų mokymą, kad jie būtų išmokyti anksti nustatyti radikalų elgesį, užkirsti jam kelią ir reaguoti į elgesį, kuriuo linkstama į teroristinį ekstremizmą; pabrėžia, kad svarbu tinkamai mokyti ir priimti į tarnybą religinius, filosofinius ir sekuliarizmo srities darbuotojus, kad jie galėtų ne tik tinkamai patenkinti kultūrinius ir dvasinius poreikius kalėjimuose, bet ir prisidėti atsveriant radikalius teiginius;

13.  ragina Europos kalėjimuose diegti tinkamai finansuojamas švietimo programas, siekiant skatinti kritinį mąstymą, religinę toleranciją, kalinių reintegraciją į visuomenę, taip pat pasiūlyti specialią pagalbą jauniems, pažeidžiamiems ir radikalėjimui bei verbavimui imlesniems asmenims, taip vadovaujantis kuo didesne pagarba įkalintųjų žmogaus teisėms; mano, kad paleidus asmenis iš kalėjimo taip pat reikėtų taikyti papildomas priemones;

14.  pripažįsta, kad vykdant tokią veiklą itin svarbu, jog kalėjimo aplinkoje būtų visapusiškai paisoma kalinių žmogaus teisių ir laikomasi tarptautinių bei regioninių standartų, įskaitant Jungtinių Tautų Standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;

III.Internetu plintančio teroristinio radikalėjimo prevencija

15.  pažymi, kad dėl to, jog internetas veikia visame pasaulyje ir jo neriboja sienos, kyla tam tikrų iššūkių, o dėl to susidaro teisinių spragų ir kyla jurisdikcijos konfliktų, dėl kurių verbuotojai ir radikalių pažiūrų asmenys gali lengvai bendrauti per atstumą iš visų pasaulio vietų, nes nėra fizinių sienų, nereikia turėti bazės ir nereikia ieškoti prieglobsčio tam tikroje šalyje; primena, kad internetu naudojamasi kaip svarbia radikalėjimo ir fundamentalizmo kurstymo platforma, nes internetu galima masiškai ir greitai visam pasauliui skleisti neapykantą kurstančią informaciją ir ginti terorizmą; yra susirūpinęs dėl šios informacijos, kuria ginamas terorizmas, poveikio ypač jaunesnio amžiaus asmenims – ypač pažeidžiamai gyventojų grupei; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią radikalėjimui internete yra svarbūs švietimas ir visuomenės informuotumo didinimo kampanija; patvirtina savo įsipareigojimą gerbti žodžio laisvę tiek internete, tiek ne ir mano, kad ja reikėtų vadovautis imantis bet kokių teisėkūros veiksmų, susijusių su radikalėjimu naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; atkreipia dėmesį į Europos lygmeniu pradėtą dialogą su interneto bendrovėmis, kad būtų užkirstas kelias neteisėto turinio sklaidai internetu ir jis būtų greitai šalinamas pagal ES teisę ir nacionalinės teisės aktus ir tvirtai laikantis žodžio laisvės nuostatų; ragina parengti veiksmingą neteisėto turinio, kuriuo kurstomas smurtinis ekstremizmas, nustatymo ir šalinimo strategiją sykiu paisant pagrindinių teisių ir žodžio laisvės, visų pirma padedant skleisti paveikius prieš teroristų propagandą nukreiptus teiginius;

16.  primena, kad interneto bei socialinės žiniasklaidos bendrovės ir paslaugų teikėjai teisiškai privalo bendradarbiauti su valstybių narių institucijomis ir operatyviai šalinti neteisėtą turinį, kuriuo skleidžiamas smurtinis ekstremizmas, ir visapusiškai paisyti teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir žodžio laisvės; mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti teisinius veiksmus, įskaitant baudžiamąjį persekiojimą, kurių būtų galima imtis prieš interneto bei socialinės žiniasklaidos bendroves ir paslaugų teikėjus, atsisakančius vykdyti administracijos ar teismų reikalavimus pašalinti neteisėtą turinį arba terorizmą ginantį turinį iš savo interneto platformų; mano, kad interneto platformų, kuriose leidžiama pateikti tokią informaciją, atsisakymas bendradarbiauti arba nepakankamas bendradarbiavimas turėtų būti laikomas bendrininkavimu, kurį būtų galima prilyginti tyčiai ar baudžiamajam neatsargumui ir tokiais atvejais atsakingus asmenis būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

17.  ragina kompetentingas valdžios institucijas užtikrinti griežtesnį svetainių, kuriose kurstoma neapykanta, stebėjimą;

18.  yra įsitikinęs, kad internetas yra veiksminga teiginių, kuriais siekiama gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves ir kurie yra nukreipti prieš smurtą, sklaidos platforma; mano, kad interneto sektorius ir paslaugų teikėjai turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene ir skelbti paveikius ir patrauklius pasakojimus, kuriais būtų kovojama su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir radikalėjimu internetu ir kurie būtų pagrįsti Pagrindinių teisių chartija; ragina skaitmeninio sektoriaus platformas bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir organizacijomis, kurios turi sukaupusios ekspertinių žinių teroristų deradikalizacijos ar neapykantą kurstančių kalbų vertinimo srityje, siekiant dalyvauti platinant prevencinę informaciją, kuria skatinama ugdyti kritinį mąstymą ir vykdyti deradikalizavimą, nustatyti novatoriškus teisėtus kovos su terorizmo populiarinimu ir neapykantą kurstančiomis kalbomis būdus, taip sudarant sudėtingesnes sąlygas radikalizacijai internetu; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tokių teiginių skleidimą internete ir glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant tobulinti demokratinių ir nesmurtinių teiginių sklaidos ir propagavimo kanalus;

19.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinamos jaunimo informuotumo didinimo programos, skirtos internetu skleidžiamoms ir neapykantą kurstančioms kalboms ir jų keliamai rizikai, taip pat programos, kuriomis skatinamas švietimas apie žiniasklaidą ir internetą; pritaria tam, kad būtų įgyvendinamos mokymo programos, kuriomis siekiama telkti, mokyti ir kurti jaunų aktyvistų tinklus, per kuriuos internetu būtų ginamos žmogaus teisės;

20.  yra įsitikinęs, kad priešingos nuomonės formavimas – taip pat ir trečiosiose šalyse – yra viena iš esminių priemonių kovoti su patraukliu teroristinių grupuočių įvaizdžiu MENA regione; ragina ES labiau remti tokias iniciatyvas, kaip Sirijos strateginių komunikacijų patariamoji grupė (angl. Syria Strategic Communication Advisory Team – SSCAT), ir skatinti šio pobūdžio projektų inicijavimą ir finansavimą trečiosiose šalyse;

21.  pažymi, jog interneto sektorius ir paslaugų teikėjai gali užtikrinti, kad informacija apie radikalėjimo prevenciją būtų pateikiama kaip vertingesnė už informaciją, kuria ginamas terorizmas; mano, kad Europolo struktūroje reikėtų sukurti specialų Europos bendradarbiavimo padalinį siekiant dalintis gerąja patirtimi valstybėse narėse, taip pat nuolat bendradarbiaujant su interneto operatoriais, siekiant atkreipti dėmesį į informaciją, leidžiančią atsverti teiginius, kuriais kurstoma neapykanta ir ginamas terorizmas, ir taip sudaryti blogesnes sąlygas radikalėjimui plisti internetu; ragina Komisiją ir valstybes nares remti veiksmingus atitinkamus atsakomuosius teiginius ir poveikio mažinimo priemones internetu;

22.  pasisako už tai, kad būtų diegiamos tokios priemonės, kaip kiekvieno interneto vartotojo galimybė lengvai ir greitai pranešti apie neteisėtą turinį, pateikiamą internete ir socialiniuose tinkluose, ir pranešti apie tai kompetentingoms valdžios institucijoms, taip pat per pranešimų centrus, gerbiant žmogaus teises, ypač žodžio laisvę, ir ES bei nacionalinius teisės aktus;

23.   reiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad teroristinės organizacijos vis daugiau naudojasi šifravimo technologijomis, dėl kurių teisėsaugos institucijos negali aptikti ir perskaityti jų pranešimų ir radikalėjimo propagandos net ir turėdamos teismo nutartį; ragina Komisiją skubiai spręsti šias problemas vykdant dialogą su interneto ir informacinių technologijų bendrovėmis;

24.  mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų sukurti specialų padalinį, atsakingą už pranešimą apie internete pateikiamą neteisėtą turinį ir už tai, kad būtų galima lengviau nustatyti ir pašalinti tokį turinį; teigiamai vertina tai, kad Europolo įsteigtas ES Internetinės informacijos žymėjimo padalinys, kuris bus atsakingas už neteisėto turinio nustatymą ir pagalbą valstybėms narėms šiuo klausimu, sykiu visapusiškai paisydamas visų susijusių subjektų pagrindinių teisių; rekomenduoja tokiems padaliniams bendradarbiauti su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, Europolo struktūroje veikiančiu Europos kovos su terorizmu centru ir pilietinės visuomenės organizacijomis, veikiančiomis šioje srityje; taip pat primygtinai ragina valstybes nares šiais klausimais bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis ES struktūromis ir įstaigomis;

25.  džiaugiasi, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. bus sukurtas Europos kovos su terorizmu centras (ECTC), kuriam priklausys Europos padalinys, kuriam bus pavesta žymėti turinį; pabrėžia, kad būtina teikti finansinius išteklius, reikalingus Europolui pavestoms papildomoms užduotims įvykdyti, susijusioms su Europos kovos su terorizmu centro įsteigimu; ragina Parlamentą tinkamai dalyvauti priimant sprendimą dėl šio centro sukūrimo, jo veiklos įgaliojimų, užduočių ir finansų;

26.  mano, kad internetu plintantį radikalėjimą bus galima sustabdyti tik stiprinant turimas Europos kovos su elektroniniais nusikaltimais priemones; rekomenduoja didinat Europolo ir Eurojusto įgaliojimus ir išteklius išplėsti ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro įgaliojimus bei padidinti jo išteklius, kad jis galėtų prisidėti užtikrinant geresnį internete kylančių grėsmių nustatymą ir jų šalinimą, taip pat geriau nustatyti būdus, kuriuos naudoja teroristinės organizacijos; primena, kad reikia pakankamai mokymuose dalyvavusių ekspertų Europole ir valstybėse narėse norint reaguoti į šią konkrečią grėsmę; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę perorganizuoti ES situacijų centrą (SitCen) ir ES žvalgybos analizės centrą (IntCen) ir užtikrinti jų veiklos koordinavimą su ES kovos su terorizmu koordinatoriumi, kad būtų galima geriau sekti internetu vykdomą nusikalstamą veiklą ir su radikalizacija ir terorizmu susijusių neapykantą kurstančių teiginių sklaidą; primygtinai ragina valstybes nares labai padidinti informacijos dalijimosi tarpusavyje ir su atitinkamomis ES struktūromis bei agentūromis mastą;

27.  mano, kad visos ES ir nacionalinės priemonės, kurių tikslas yra užkirsti kelią ES piliečių smurtinio ekstremizmo plitimui ir jų verbavimui teroristų organizacijose, turėtų visapusiškai atitikti ES pagrindines teises, atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Tesimo praktiką, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą, teisinio tikrumo principą, teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą, teisę apskųsti teismo sprendimą ir nediskriminavimo principą;

IV.Radikalėjimo prevencija pasitelkiant švietimą ir socialinę įtrauktį

28.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį mokyklos ir švietimas atlieka užtikrinant radikalėjimo prevenciją; primena pagrindinį mokyklų vaidmenį padedant skatinti integraciją visuomenėje, ugdyti kritinį mąstymą ir skatinti nediskriminavimą; ragina valstybes nares skatinti mokslo įstaigas numatyti kursus ir akademines programas, kuriomis būtų siekiama gerinti supratimą, ypač apie įvairias religijas, jų istoriją, filosofiją ir ideologiją, taip pat didinti jų toleranciją; pabrėžia, kad būtina mokyti tokių Sąjungos pagrindinių vertybių ir demokratinių principų, kaip žmogaus teisės; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turi užtikrinti, jog jų mokymo sistemos gerbtų ir remtų ES vertybes ir principus ir jog jų įgyvendinimas neprieštarautų nediskriminavimo ir integracijos principams;

29.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad kiekvienoje mokykloje (nuo pradinio ugdymo iki vidurinio ugdymo pakopos) būtų įgyvendinamos šviečiamosios programos apie naudojimąsi internetu, siekiant ugdyti ir mokyti atsakingus, kritiškus ir įstatymų besilaikančius interneto vartotojus;

30.  pažymi, kad, norint aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija ir rasizmu, svarbu jog įgalėtų mokytojai; pabrėžia, kad švietimas bei kompetentingi ir palaikantys mokytojai esminį vaidmenį atlieka ne tik sutvirtindami socialinius ryšius, skatindami bendrumo jausmą, gerindami žinias, įgūdžius, gebėjimus, diegdami pagrindines vertybes, stiprindami socialines, pilietines ir tarpkultūrines kompetencijas, kritinį mastymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, bet ir padėdami jaunuoliams – glaudžiai bendradarbiaudami su jų tėvais ir šeimomis – tapti aktyviais, atsakingais, atvirais visuomenės nariais; pabrėžia, kad mokyklos, užtikrindamos saugią aplinką ir laiką diskusijoms bei kontroversiškų ir jautrių klausimų nagrinėjimui, gali ugdyti mokinių atsparumą radikalėjimui; atkreipia dėmesį į tai, kad paaugliai yra itin pažeidžiama grupė, nes tai sudėtingas jų gyvenimo etapas, kai tebesivysto jų vertybių sistema, jie ieško prasmės, tuo pačiu juos labai lengva paveikti ir jais galima be vargo manipuliuoti; primena, kad suradikalėti gali ne tik asmenys, bet ir grupės, ir pripažįsta, kad asmeninio ir grupių radikalėjimo raida ir atsakas į jį gali būti labai skirtingi; atkreipia dėmesį į visuomenės vaidmenį suteikiant jaunimui daugiau galimybių ir gyvenimo tikslą, pirmiausia užtikrinant kokybišką švietimą ir mokymą; pabrėžia švietimo įstaigų vaidmenį išmokant jaunimą atpažinti ir valdyti riziką bei saugiau rinktis, taip pat puoselėjant tvirtesnį bendrumo, bendruomeniškumo, rūpestingumo ir atsakomybės už kitus jausmą; pabrėžia, jog būtina pasinaudoti įvairiomis profesinio mokymo ir akademinių kursų teikiamomis galimybėmis, kad jaunimas susipažintų su Europos nacionalinių, regioninių, religinių ir etninių tapatybių įvairove;

31.  pabrėžia, kad Europos įvairovė ir jos daugiakultūrės bendruomenės – neatskiriama jos socialinio audinio dalis ir itin svarbus jos kultūrinis pranašumas; mano, kad bet kokia kovos su radikalėjimu politika turi būti jautri ir proporcinga, taigi turi būti atsižvelgiama į įvairų bendruomenių socialinį audinį ir jis turi būti stiprinamas;

32.  pabrėžia, kad svarbu derinti deradikalizavimo programas ir kietas priemones, pvz., steigti partnerystes su bendruomenės atstovais, investuoti į socialinius ir kaimynystės projektus, skirtus išstūmimo į socialinį ir geografinį užribį prevencijai, ir įgyvendinti atskirtam jaunimui, kuriam, kaip manoma, yra iškilusi radikalėjimo rizika, skirtas kuravimo programas; primena, kad visos valstybės narės privalo tinkamai įgyvendinti ES kovos su diskriminacija priemones ir įgyvendinant kovos su radikalėjimu strategiją imtis efektyvių veiksmų kovojant su diskriminacija, neapykantos kalba ir nusikaltimais;

33.  ragina Komisiją remti valstybes nares, vykdančias komunikacinę kampaniją siekiant radikalėjimo klausimais informuoti jaunimą, taip pat vadovaujantį personalą; pabrėžia, kad įgyvendinant mokymo ir informuotumo didinimo kampanijas pirmenybę reikėtų teikti ankstyvajai intervencijai siekiant apsaugoti asmenis ir vengti bet kokios radikalėjimo rizikos; skatina valstybes nares diegti specializuotas pedagoginio personalo mokymo priemones, kad šis personalas galėtų nustatyti galimai pasikeitusį įtartiną elgesį, nustatyti bendrininkų grupes, kurios imituodamos stiprina radikalėjimo reiškinį, ir tinkamai elgtis mokant pažeidžiamą jaunimą, kurį gali verbuoti teroristinės organizacijos; be to, ragina valstybes nares investuoti ir finansiškai remti specializuotas netoli mokyklų esančias įstaigas, kurias jauni žmonės, jų šeimos, mokytojai ir kiti susiję asmenys naudoja kaip kontaktinius centrus, šios įstaigos turėtų padėti visų pirma jauniems žmonėms ir dalyvauti užklasinėje veikloje, įskaitant psichologinį konsultavimą; pabrėžia, kad svarbu parengti aiškias gaires šioje srityje siekiant, kad nebūtų pakenkta pirminiam mokytojų, su jaunimu dirbančių asmenų ir kitų asmenų, kuriems asmens puiki savijauta yra svarbiausias tikslas, vaidmeniui, nes per didelis valstybės institucijų kišimasis gali duoti priešingų rezultatų;

34.  atkreipia dėmesį į galimybes, kurias programa „Kūrybiška Europa“ teikia valstybėms narėms ir žiniasklaidos švietimo ekspertams; pažymi, kad švietimui, kultūrai, sportui ir socialinei skirtos ES programos yra esminiai paramos veiksmams, kurių imasi valstybės narės spręsdamos nelygybės problemą ir užtikrindamos marginalizavimo prevenciją, ramsčiai; pabrėžia, kad svarbu kurti naujus veiksmus, kuriais būtų populiarinamos su švietimu susijusios Europos vertybės, įgyvendinant Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą; todėl taip pat ragina perduodant pilietines vertybes tikslingai naudotis programomis „Europa piliečiams“, „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“;

35.  pabrėžia, kad būtina pradėti tarpkultūrinį dialogą su įvairiomis religinėmis bendruomenėmis, lyderiais ir ekspertais, siekiant padėti geriau suprasti radikalėjimą ir vykdyti jo prevenciją; pabrėžia, kad religinės bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį kovojant su fundamentalizmu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir terorizmo propaganda; atkreipia valstybių narių dėmesį į religinių vadovų mokymą, siekiant, kai tik įmanoma, sutrukdyti neapykantos kurstytojams veikti Europos teritorijoje esančiose religijos išpažinimo vietose ir užtikrinti, kad jie perimtų Europos vertybes, taip pat į religijų, filosofinių krypčių ir sekuliarios visuomenės atstovų, dirbančių kalėjimuose, mokymą; tačiau pripažįsta, kad nors religijos išpažinimo vietos gali būti kontaktiniai centrai, tačiau indoktrinavimas ir verbavimas dažniau vyksta vietose, kurios yra ne tokios oficialios arba internete;

36.  pabrėžia, kad užtikrinant radikalėjimo prevenciją labai svarbu reikalauti kiekvieno dalyvio atsakomybės vietos, nacionaliniu, Europos arba tarptautiniu mastu; ragina glaudžiai bendradarbiauti su kiekvienu pilietinės visuomenės subjektu, visų pirma skatinti vietos subjektų, tokių kaip asociacijos, NVO, terorizmo aukų ir jų šeimų paramos grupių ir suradikalėjusiųjų šeimų, bendradarbiavimą nacionaliniu ir vietos lygmeniu; šiuo klausimu prašo diegti pritaikytą vietos subjektų mokymą ir teikti jiems papildomą finansinę pagalbą; tačiau pabrėžia, kad NVO ir kitų pilietinės visuomenės subjektų finansavimas turėtų būti atskirtas nuo paramos kovos su terorizmu programoms;

37.  mano, kad šie pilietinės visuomenės ir vietos subjektai turi atlikti labai svarbų vaidmenį rengiant jų vietovėms arba organizacijoms pritaikytus projektus, taip pat integruojant ES piliečius, kurie, suvilioti teroristinių radikalių idėjų, nutraukė ryšius su visuomene; mano, kad itin svarbu didinti informuotumą tarp svarbiausių darbuotojų (mokytojų, švietimo srities darbuotojų, policijos pareigūnų, vaikų apsaugos darbuotojų ir sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų), juos informuoti ir mokyti, siekiant didinti vietos pajėgumus kovoti su radikalėjimu; mano, kad valstybės narės turėtų remti sistemų, pagal kurias būtų galima visų pirma ugdyti jaunimą, taip pat keistis informacija su šeimomis, mokyklomis, ligoninėmis, universitetais ir pan., kūrimą; primena, kad šias priemones galima įgyvendinti tik vykdant ilgalaikes socialinių investicijų programas; pažymi, kad šios srities asociacijos ir organizacijos, nepatiriančios vyriausybės įtakos, gali pasiekti puikių rezultatų siekdamos pakartotinai integruoti radikalėjančius piliečius į visuomenę;

38.  mano, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtina įdiegti pagalbai ir kuravimui skirta perspėjimo sistemą, pagal kurią šeimos ir bendruomenių nariai galėtų gauti paramą arba lengvai ir greitai pranešti apie netikėtą elgesio pasikeitimą, kuris galėtų signalizuoti apie radikalėjimo procesą, arba asmens, norinčio prisijungti prie teroristinių organizacijų, išvykimą; pažymi, kad šiuo klausimu gali būti naudingi pranešimų centrai, kuriuose būtų pranešama apie draugus ir šeimos narius, kurie, kaip įtariama, radikalėja, taip pat padėti draugams ir šeimos nariams įveikti šią nemalonią padėtį; prašo valstybių narių išnagrinėti galimybę sukurti atitinkamą sistemą;

39.   primena, kad islamofobijos stiprėjimas Europos Sąjungoje prisideda prie musulmonų atskirties nuo visuomenės, o tai gali sudaryti palankias sąlygas pažeidžiamų asmenų prisijungimui prie ekstremistų organizacijų; mano, kad tokios organizacijos, kaip „Da'esh“, propagandos ir verbavimo tikslais manipuliuoja islamofobija Europoje; todėl rekomenduoja patvirtinti Europos Sąjungos sistemą, kuria vadovaujantis būtų priimtos nacionalinės kovos su islamofobija strategijos, siekiant taip pat kovoti su diskriminacija, kuri riboja galimybes naudotis švietimo sistema, gauti darbą ar apsigyventi;

40.  pabrėžia, kad naujausiose mokslinių tyrimų ataskaitose nurodoma, jog daugėja moterų, kurias radikalizuoja ir verbuoja teroristinės organizacijos, ir pateikiama įrodymų apie jų vaidmenį su smurtiniu ekstremizmu susijusioje veikloje; mano, kad ES ir valstybės narės, rengdamos radikalėjimo prevencijos strategijas, turėtų bent jau šiek tiek atsižvelgti į lytį; ragina Komisiją teikti paramą bendroms programoms, kuriomis siekiama įtraukti jaunas moteris į pastangas užtikrinti didesnę lygybę, ir teikti paramą tinklams, per kuriuos galima saugiai išklausyti jų nuomonę;

41.  pabrėžia, kad užkertant kelią radikalėjimui itin svarbų vaidmenį atlieka moterys;

V.Europoje vykdomas intensyvesnis keitimasis informacija apie radikalius ES piliečius

42.  pakartoja savo įsipareigojimą dirbti siekiant iki 2015 parengti ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyvą ir užtikrinti, kad ši direktyva būtų suderinama su pagrindinėmis teisėmis, joje nebūtų numatyta jokios diskriminacinės praktikos dėl ideologinių, religinių ar etninių nuostatų ir ji visiškai atitiktų ES piliečių duomenų apsaugos teises; tačiau primena, kad Europos PNR direktyvos neužteks siekiant kovoti su terorizmu ir kad reikia universalios, plataus užmojo ir išsamios kovos sus terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu strategijos, kuri apimtų užsienio politiką, socialinę politiką, švietimo politiką, teisėsaugą ir teisingumą, siekiant užkirsti kelią ES piliečių verbavimui, kurį vykdo teroristinės organizacijos;

43.  ragina Komisiją aktyviau rinkti ES ekspertinę informaciją apie radikalėjimo prevenciją kuriant Europos tinklą, kuriam būtų perduodama Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) ir Politikos planuotojų tinklo poliarizacijos ir radikalėjimo (PPN) informacija, taip pat informacija iš ekspertų, kurių specializacija apima daug socialinių mokslų sričių;

44.  pabrėžia, kad teisėsaugos institucijoms iš tikrųjų būtina intensyviau greitai ir veiksmingai keistis informacija valstybėse narėse ir tarp valstybių narių bei atitinkamų agentūrų, visų pirma dėl suradikalėjusių ES piliečių optimaliai naudojantis Šengeno informacine sistema (SIS), Vizų informacine sistema (VIS), Europolo Saugaus keitimosi informacija tinklo programa (SIENA) ir Europolo ryšių punktu „Keliaujantys asmenys“ ir šioms sistemoms teikiama informacija; pažymi, kad norint užtikrinti intensyvesnį teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija reikia padidinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir stiprinti Europos Sąjungos įstaigų, tokių kaip Europolas, Eurojustas ir Europos policijos koledžas (CEPOL), vaidmenį;

45.  ragina ES teroristinio radikalėjimo klausimą įtraukti į CEPOL rengiamus mokymus;

46.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos lygu vykdomą specializuotą mokymo programą, skirtą teisingumo sistemoje dirbantiems asmenims, siekiant juos geriau informuoti apie radikalėjimo procesą ir įvairias jo formas;

47.  pabrėžia, kad geresnis valstybių narių bendradarbiavimas reaguojant į ES piliečių radikalėjimą ir verbavimą taip pat reiškia tai, kad intensyviau vykdomas teisminių institucijų ir Eurojusto keitimasis informacija, taip pat šie subjektai intensyviau bendradarbiauja; pažymi, kad Europos lygmeniu geriau informuojant apie terorizmu įtariamų asmenų teistumą būtų galima greičiau nustatyti jų buvimo vietą ir būtų sudarytos geresnės sąlygos juos stebėti tiek jiems išvykstant, tiek atvykstant; todėl skatina Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) reformą ir geresnį naudojimąsi šia sistema; primygtinai ragina Komisiją įvertinti galimybes sukurti Europos policijos registrų rodyklės sistemą (EPRIS) ir tokios sistemos pridėtinę vertę; pabrėžia, kad keičiantis šia informacija reikia laikytis tarptautinių susitarimų ir ES teisės, taip pat gerbti pagrindines teises, ypač asmens duomenų apsaugą, taip pat labai svarbi saugumo priemonių demokratinė priežiūra;

48.   mano, kad kova su neteisėta ginklų prekyba turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su rimtu organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija mechanizmų ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse;

VI.Intensyvesnis atgrasymas reaguojant į teroristinį radikalėjimą

49.  mano, kad ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristinės organizacijos, prevencijos priemonės bus visiškai veiksmingos tik tuomet, jeigu kartu su jomis visose valstybėse narėse bus taikomos vienodai veiksmingos atgrasomosios baudžiamosios teisenos priemonės; mano, jog Europos Sąjungos valstybės narės, užtikrinusios, kad teroro aktai, kurie užsienyje vykdomi teroristinių organizacijų gretose, iš tikrųjų būtų laikomi nusikaltimu, turės labai svarbių priemonių ES piliečių radikalėjimui panaikinti ir galės visiškai išnaudoti turimas ES policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemones; mano, kad teisėsaugos ir teisingumo institucijos (teisėjai bei prokurorai) turėtų turėti pakankamai pajėgumų ir būti nuolat ir tinkamai mokomi, kad užtikrintų teroristinių nusikaltimų prevenciją, nustatymą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos;

50.  ragina stiprinti Eurojusto koordinavimo centro, kuris turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį skatinant valstybių narių teisminių institucijų bendrus veiksmus renkant įrodymus ir didinti baudžiamojo persekiojimo už su terorizmu susijusius nusikaltimus veiksmingumą, pajėgumus; atsižvelgdamas į tai laikosi nuomonės, kad tiek valstybės narės tarpusavyje, tiek valstybės narės ir trečiosios šalys, su kuriomis Eurojustas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimus, turėtų labiau naudotis jungtinių tyrimų grupių priemone;

51.  pažymi, kad norint vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už ES piliečių ir kitų asmenų, gyvenančių ES, įvykdytus teroro aktus trečiosios šalyse turėtų būti galima remiantis visiška pagarba žmogaus teisėms rinkti įrodymus trečiosiose šalyse; todėl, kad būtų lengviau rinkti įrodymus minėtose šalyse, ragina ES imtis veiksmų dėl teisminio ir teisėsaugos bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis sudarymo, jei šios šalys yra numačiusios griežtus teisinius standartus ir procedūras teisinės valstybės principų, tarptautinės teisės ir pagrindinių teisių srityse, ir joms taikoma teisinė kontrolė; todėl primena, kad įrodymų rinkimas, tardymas ir kiti panašaus pobūdžio tyrimo metodai privalo būti taikomi laikantis griežtų teisinių standartų ir jie turi atitikti ES teisės aktus, principus, vertybes ir tarptautinių žmogaus teisių standartus; šiomis aplinkybėmis perspėja, kad žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys, kankinimas, neteisminis perdavimas ir grobimas yra draudžiami pagal tarptautinę teisę ir negali būti vykdomi siekiant rinkti nusikalstamos veikos, kurią įvykdė ES piliečiai ES teritorijoje ar už jos ribų, įrodymus;

52.  teigiamai vertina tai, kad į keletą itin svarbių ES delegacijų įtraukti saugumo ir kovos su terorizmu ekspertai, siekiant stiprinti minėtųjų delegacijų pajėgumą prisidėti prie Europos kovos su terorizmu pastangų ir veiksmingiau bendrauti su atitinkamomis vietos institucijomis, kartu ugdant kovos su terorizmu pajėgumus Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT);

53.  todėl ragina sudaryti Eurojusto ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo susitarimus, tokius, kokie jau yra sudaryti su JAV, Norvegija ir Šveicarija, vis dėlto pabrėždamas, kad reikia užtikrinti, jog būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių žmogaus teisių ir ES duomenų apsaugos bei privatumo taisyklių; nurodo, kad pirmenybė sudaryti tokius susitarimus turėtų būti suteikiama toms šalims, kurios taip pat yra itin paveiktos terorizmo, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) šalys; be to, mano, kad siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu tuo pačiu gerbiant žmogaus teises Eurojusto ryšių prokurorų siuntimas į atitinkamas šalis, visų pirma pietinės kaimynystės šalis, paskatintų labiau keistis informacija ir sudarytų galimybes glaudesniam bendradarbiavimui;

VII.Teroristų organizacijų užverbuotų radikalių ES piliečių išvykimo prevencija ir jų sugrįžimo numatymas

54.  pakartoja, kad ES turi skubiai stiprinti savo išorės sienų kontrolę, tuo pačiu visiškai gerbdama žmogaus teises; pabrėžia, kad veiksmingai sekti atvykimo į ES ir išvykimo iš ES atvejus bus galima tik jei valstybės narės vykdys privalomą ir sistemingą patikrą, numatytą ties ES išorės sienomis; ragina valstybes nares visapusiškai naudotis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, SIS ir VIS, taip pat ir pavogtų, pamestų ir padirbtų pasų atvejais; taip pat teigia, kad siekiant šio tikslo vienas iš Europos Sąjungos prioritetų turi būti geresnis Šengeno kodekso taikymo užtikrinimas;

55.   ragina valstybes nares savo sienos apsaugos pareigūnams suteikti sisteminę prieigą prie Europolo informacijos sistemos, kurioje gali būti informacijos apie terorizmu įtariamus asmenis, užsienio kovotojus ir neapykantos kurstytojus;

56.  ragina valstybes nares keistis gerąją patirtimi, susijusia su išvykstančių ir grįžtančių piliečių patikra ir finansinio turto įšaldymu siekiant užkirsti kelią jiems dalyvauti teroristinėje veikloje trečiųjų šalių konfliktų zonose ir valdyti jų grįžimą į ES; visų pirma pabrėžia, kad valstybės narės, laikydamosi nacionalinių teisės aktų ir niekaip nepažeisdamos proporcingumo principo, turėtų turėti galimybę teisminės institucijos prašymu konfiskuoti savo piliečių, planuojančių prisijungti prie teroristinių organizacijų, pasus; mano, kad priimti sprendimus dėl judėjimo laisvės – vienos iš pagrindinių teisių – apribojimų galima tik teisminei institucijai tinkamai įvertinus šios priemonės reikalingumą ir proporcingumą; toliau remia terorizmu įtariamų asmenų, dalyvavusių teroristinėje veikloje jau sugrįžus į Europą, baudžiamąją atsakomybę;

57.  ragina tarptautiniu mastu prisidėti prie finansavimo mechanizmo, kuriam pritarta pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą (JTVP), siekiant padėti skubiai stabilizuoti teritorijas, iš kurių buvo išstumta grupuotė „Da'esh“;

58.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei Tarybą aiškiai pasmerkti tai, kad kai kurių Persijos įlankos šalių vyriausybės ir įtakingi asmenys jau dešimtmetį finansiškai ir ideologiškai remia islamo ekstremistų judėjimus; ragina Komisiją įvertinti ES santykius su trečiosiomis šalimis, siekiant veiksmingiau kovoti su materialiniu ir nematerialiniu terorizmo rėmimu; primena, kad vykdant dabartinę Europos kaimynystės politikos peržiūrą būtina sustiprinti saugumo aspektą ir Europos kaimynystės politikos priemonių pajėgumus prisidėti prie partnerių atsparumo ir gebėjimo užsitikrinti savo saugumą, kartu gerbiant teisinės valstybės principą, didinimo;

59.  pakartoja, kad pirmuoju išorės sienų apsaugos stiprinimo etapu turi būti tinkamai taikomos esamos priemonės, kaip antai SIS, SIS II ir VIS, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų (PPKD) sistema ir Europolo ryšių punktas „Keliaujantys asmenys“ siekiant nustatyti ES piliečius ir ES gyvenančius užsienio piliečius, kurie gali išvykti arba grįžti iš konflikto vietų siekdami vykdyti teroro aktus, dalyvauti teroristų mokymuose ar dalyvauti nekonvenciniuose ginkluotuose konfliktuose teroristų organizacijų vardu; ragina valstybes nares gerinti bendradarbiavimą su prie ES išorės sienų esančiomis valstybėmis narėmis ir keitimąsi informacija su jomis apie įtariamus užsienio kovotojus;

60.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems užsienio kovotojams jiems grįžus į Europą būtų taikoma teisminė kontrolė ir, jei reikia, administracinis sulaikymas tol, kol bus baigtas vykdyti tinkamas teisminis persekiojimas;

61.  yra tvirtai įsitikinęs, kad formuojant bet kokią politiką terorizmo ir radikalėjimo srityje reikia sutelkti ES politikos vidaus ir išorės aspekto ekspertines žinias ir išteklius; atsižvelgdamas į tai mano, kad taikant tokį holistinį požiūrį galima rasti tinkamą atsaką kovojant su terorizmu ir teroristų verbavimu ES ir jos kaimynystėje; todėl ragina Komisiją ir EIVT, vadovaujant ir koordinuojant tiek Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, tiek Komisijos pirmininko pirmajam pavaduotojui, padedant ES kovos su terorizmu koordinatoriui, bendradarbiauti rengiant politikos požiūrį, kuris veiksmingai sujungtų socialinės politikos (įskaitant užimtumą, integraciją ir kovą su diskriminacija), humanitarinės pagalbos, vystymosi, konfliktų sprendimo, krizių valdymo, prekybos, energetikos ir bet kurios kitos politikos srities, kuri gali turėti vidaus ir išorinį aspektą, priemones;

VIII. ES vidaus ir išorės saugumo ryšių stiprinimas

62.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad ES glaudžiai bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis, visų pirma tranzito ir paskirties šalimis, kai tai įmanoma gerbiant savo teisės aktus, principus ir vertybes bei tarptautinę teisę, kad būtų galima nustatyti ES piliečius ir ne Europoje gyvenančius asmenis, išvykusius kovoti teroristinių organizacijų gretose arba iš ten grįžusius; taip pat pabrėžia, kad dvišalių santykių kontekste ir bendradarbiaujant su tokiomis regioninėmis organizacijomis kaip Afrikos Sąjunga ir Arabų Valstybių Lyga reikia stiprinti politinį dialogą ir bendrų veiksmų planus kovos su radikalėjimu ir terorizmu srityje;

63.  pažymi Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ryžtą remti projektus, skirtus kovai su radikalėjimu trečiosiose šalyse, įskaitant Jordaniją, Libaną ir Iraką bei Sachelio ir Magrebo regioną, kaip pažymima priemonių įgyvendinimo po Europos Vadovų Tarybos 2015 m. vasario 12 d. susitikimo ataskaitoje; pabrėžia, jog būtent dabar reikia užtikrinti, kad šiems projektams būtų kuo greičiau skirtas reikiamas finansavimas;

64.  ragina ES labiau bendradarbiauti su regioniniais partneriais, siekiant pažaboti prekybą ginklais, pirmiausia dėmesį sutelkiant į terorizmo kilmės šalis, ir atidžiai stebėti ginkluotės, kuria galėtų naudotis teroristai, eksportą; taip pat ragina sustiprinti užsienio politikos priemones ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant užkirsti kelią teroristinių organizacijų finansavimui; atkreipia dėmesį į 2015 m. lapkričio 16 d. vykusio didžiojo dvidešimtuko vadovų susitikimo išvadas, kuriose Finansinių veiksmų darbo grupė raginama greičiau ir efektyviau imtis veiksmų užkertant kelią galimybėms finansuoti teroristus;

65.  ragina ES palaikyti tikslinį atnaujintą dialogą saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, įskaitant ankstesnio ar dabartinio valstybės dalyvavimo remiant teroristus klausimus, su Alžyru, Egiptu, Iraku, Izraeliu, Jordanija, Maroku, Libanu, Saudo Arabija, Tunisu ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba; taip pat mano, kad turėtų būti tvirčiau bendradarbiaujama su Turkija atsižvelgiant į 2014 m. gruodžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas;

66.  ragina Tarybą nuolat peržiūrėti ir plėtoti 2015 m. kovo 16 d. priimtą regioninę Kovos su terorizmu strategiją Sirijos ir Irako atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant užsienio kovotojams, atsižvelgiant į kintančią saugumo padėtį ES pietinėje kaimynystėje, taip pat tokias prevencines ir kitas kitas iniciatyvas, kaip Komisijos Informacijos apie radikalizaciją tinklas; toliau ragina valstybes nares puoselėti bendrą pagarbą ir supratimą, kaip esminius kovos su terorizmu ES ir jos valstybėse narėse bei trečiosiose šalyse programos elementus;

67.  yra įsitikinęs, kad norėdama įdiegti tokį tvirtesnį bendradarbiavimą Europos Komisija, ypač EIVT, turi imtis papildomų veiksmų, susijusių su ekspertinių žinių kovos su terorizmu, nekonvencinių ginkluotų konfliktų ir radikalėjimo srityje gausinimu ir gerinimu, taip pat sutvirtinti ir įvairinti dabartines kalbų, pavyzdžiui, arabų, urdu, rusų ir mandarinų, žinias, nes šių įgūdžių labai trūksta Europos informacijos ir žvalgybos tarnybose; mano, jog būtina užtikrinti, kad ES kvietimas kovoti su terorizmu, radikalėjimu ir smurtu būtų girdimas už jos sienų pasitelkiant griežtą ir veiksmingą strateginę komunikaciją;

68.  pritaria didesniam tarptautiniam bendradarbiavimui ir dalijimuisi nacionalinių žvalgybos tarnybų informacija siekiant atpažinti ES piliečius, kuriems gresia pavojus suradikalėti, būti užverbuotais ir išvykti siekiant prisijungti prie džihadistų ir kitų ekstremistinių grupuočių; pabrėžia, kad būtina remti MENA regiono ir Vakarų Balkanų šalių pastangas sustabdyti užsienio kovotojų srautą ir užkirsti kelią džihadistų organizacijomis pasinaudoti nestabilia politine padėtimi šių šalių teritorijose;

69.  pripažįsta, kad radikalėjimas ir teroristų tinklų vykdomas verbavimas yra pasaulinio masto reiškinys; mano, kad todėl į šį reiškinį turi būti reaguojama ne tik vietos ar Europos, bet ir tarptautiniu lygiu; todėl mano, kad būtina sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant nustatyti verbavimo tinklus ir padidinti atitinkamų šalių sienų apsaugą; taip pat pakartoja, kad pasitelkiant diplomatinį bei politinį dialogą ir žvalgybų bendradarbiavimą turi būti intensyviau bendradarbiaujama su pagrindinėmis partnerėmis, kurios susiduria su panašiomis problemomis;

70.  pakartoja, kad terorizmas yra pasaulinės reikšmės, todėl siekiant veiksmingai užkirsti kelią prekybai ginklais su šalimis, kurios kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, reikia veiksmingo ir vieningo tarptautinio atsako;

71.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2015 m. balandžio mėn. skyrė 10 mln. EUR pagalbos šalims partnerėms kovojant su radikalėjimu Sahelio-Magribo regione ir stabdant užsienio kovotojų srautą iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Vakarų Balkanų programai finansuoti (pirma sumos dalis, kurią sudaro 5 mln. EUR, skirta finansuoti techninei pagalbai siekiant sustiprinti baudžiamojo teisingumo pareigūnų pajėgumus atliekant tyrimus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir priimant sprendimus užsienio kovotojų arba ketinančių tapti užsienio kovotojais asmenų bylose; antra sumos dalis, kurią sudaro 5 mln. EUR, skirta finansuoti kovos su radikalėjimu programoms Sahelio-Magribo regione); pabrėžia, kad yra svarbu griežtai stebėti šių lėšų panaudojimą siekiant užtikrinti, jog jomis nebūtų finansuojami su prozelitizmu, indoktrinacija ir kitais ekstremistiniais tikslais susiję projektai;

IX.Skatinimas keistis gerąja patirtimi deradikalizavimo srityje

72.  mano, kad visapusišką politiką, susijusią su ES piliečių radikalėjimo ir verbavimo, kurį vykdo teroristų organizacijos, prevencija, galima sėkmingai įdiegti tik kartu taikant veiksmingas deradikalizavimo politikos priemones; todėl ragina ES padėti valstybėms narėms tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis, kurios jau turi sukaupusios patirties ir yra pasiekusios teigiamų rezultatų šioje srityje, keistis gerąja patirtimi, kad būtų sukurtos deradikalizavimo sistemos, pagal kurias būtų galima sutrukdyti ES piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES, išvykti iš ES arba kontroliuoti jų grįžimą į ES; primena, kad reikia suteikti paramą ir tokių asmenų šeimoms;

73.  siūlo valstybėms narėms apsvarstyti galimybę į ES piliečių, grįžusių iš konflikto vietovių dėl to, kad nusivylė ten patirtais dalykais, deradikalizavimo procesą įtraukti koordinatorius arba konsultuojančius padėjėjus, siekiant taikant tinkamas programas padėti jiems iš naujo integruotis į visuomenę; pabrėžia, kad yra būtina, jog valstybės narės intensyviau keistųsi gerąja patirtimi šioje srityje; pabrėžia, kad koordinatoriai turėtų norėti prisidėti prie konkrečių programų, apie kurias jie bus tinkamai mokomi;

74.  ragina paskelbti struktūruotą ES lygio komunikacinę kampaniją, kurios metu būtų pasinaudota sėkmingai deradikalizuotų buvusių „užsienio kovotojų“ atvejais, – šių kovotojų liudijimai ir traumos padeda atskleisti smarkiai iškreiptus ir klaidinančius religinius aspektus prisijungus prie teroristų organizacijų, kaip antai ISIS; todėl skatina valstybėse narėse kurti platformas, leidžiančias rengti akistatas ir palaikyti dialogą su buvusiais kovotojais; be to, pabrėžia, kad ryšių palaikymas su terorizmo aukomis yra veiksmingas metodas norint desakralizuoti radikalius teiginius ar panaikinti jų ideologinę reikšmę; siūlo šią kampaniją panaudoti kaip deradikalizacijos proceso pagalbos priemonę, taikoma kalėjimuose, mokyklose ir visose įstaigose, kurių pagrindinė veikla yra prevencija ir reabilitacija; taip pat prašo Komisijos teikti paramą, visų pirma teikiant finansinę pagalbą, ir koordinuoti nacionalines komunikacijos kampanijas;

X.Teroristų tinklų išardymas

75.  pabrėžia, kad pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir kiti finansiniai nusikaltimai tam tikrais atvejais yra pagrindiniai terorizmo, kuris kelia grėsmę mūsų vidaus saugumui, finansavimo šaltiniai, todėl turi būti teikiama pirmenybė nusikaltimų, susijusių su ES finansiniais interesais, sekimui ir kovai su jais;

76.  pabrėžia, kad teroristinės organizacijos, kaip antai IS/„Da'esh“ ir „Jabhat al-Nusra“, Irake ir Sirijoje yra sukaupusios daug finansinių išteklių iš neteisėtos prekybos nafta, prekybos vogtomis prekėmis, žmonių grobimo ir turto prievartavimo, bankų sąskaitų užvaldymo ir neteisėtos prekybos senoviniais kultūros objektais; todėl ragina nustatyti prie šios juodosios rinkos prisidedančias šalis ir tarpininkus ir kuo skubiau sustabdyti jų veiklą;

77.  pritaria priemonėms, kuriomis siekiama iš vidaus susilpninti teroristų organizacijas ir sumažinti jų daromą įtaką ES piliečiams ir ne ES piliečiams, teisėtai gyvenantiems Europos Sąjungoje; ragina Komisiją ir kompetentingas agentūras apsvarstyti būdus, kaip išardyti teroristų tinklus ir nustatyti jų finansavimą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybių narių finansinės žvalgybos padalinius intensyviau bendradarbiauti ir skubiai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinį; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą dėl terorizmo finansavimo šaltinių nustatymo bei blokavimo ir kovos su terorizmo finansavimo būdais; taigi, prašo Komisijos iš naujo įvertinti bendros Europos teroristų finansavimo sekimo sistemos sukūrimą; ragina valstybes nares suteikiant galimybes susipažinti su informacija apie visų įmonių struktūrų ES ir neskaidriose jurisdikcijose tikruosius savininkus, kurie gali būti teroristų organizacijų finansavimo įrankiai, taikyti aukščiausius skaidrumo standartus;

78.  palankiai vertina tai, kad neseniai buvo priimta Europos saugumo darbotvarkė, kurioje pasiūlyti svarbūs veiksmai siekiant sustiprinti kovą su terorizmu ir radikalėjimu, kaip antai įsteigti Europolo struktūroje veikiantį Europos kovos su terorizmu centrą; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis priemonėmis ir ragina Komisiją numatyti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų veiksmingai vykdomi jos pasiūlyti veiksmai;

79.  pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai peržiūrėti ES teisės aktus dėl šaunamųjų ginklų patikslinant Tarybos direktyvą 91/477/EEB, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nacionalinei policijai ir tyrimo institucijoms nustatyti neteisėtos prekybos ginklais atvejus ir kovoti su neteisėta prekyba ginklais juodojoje rinkoje ir juodajame tinkle, ir ragina Komisiją parengti bendrus šaunamųjų ginklų deaktyvavimo standartus, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai taptų visam laikui netinkamais naudoti;

80.  ragina nustatyti suderintą požiūrį apibrėžiant nusikalstamą veiką, kurią sudaro neapykantą kurstanti kalba internete ir kitose terpėse, kai radikalių pažiūrų asmenys kursto kitus negerbti pagrindinių teisių ir jas pažeisti; siūlo šį konkretų pažeidimą įtraukti į atitinkamus Tarybos pamatinius sprendimus;

81.  ragina valstybes nares dalyvauti padedant atsekti išorės finansavimo srautus ir užtikrinti bei įrodyti, kad jų santykiai su kai kuriomis Persijos įlankos valstybėmis yra skaidrūs, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, vykdomą norint atskleisti, kokiomis lėšomis finansuojamas terorizmas ir fundamentalizmas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat kai kuriose Europos organizacijose; ragina valstybes nares bendradarbiauti panaikinant naftos juodąją rinką, iš kurios teroristinės organizacijos gauna pagrindines pajamas; mano, kad valstybės narės turėtų nedvejodamos taikyti ribojamąsias priemones asmenims ir organizacijomis, kai yra patikimų finansavimo ar kitokio pobūdžio bendrininkavimo su teroristais įrodymų;

82.  griežtai atmestų bet kokius mėginimas atsisakyti pranešimo aspektų, kuriais ypatingas dėmesys skiriamas kovai su teroro aktais ir ekstremizmu kaip tokiais; laikosi nuomonės, kad nenaudinga ir neproduktyvu nutraukti sąsają tarp kovos su radikalėjimu ir kovos su jo apraiškomis; ragina Tarybą parengti Europos džihadistų ir įtariamųjų džihadistų teroristų juodąjį sąrašą;

o
o   o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Organizacijai, Europos Tarybai, Afrikos Sąjungai, Viduržemio jūros sąjungos valstybėms narėms, Arabų Valstybių Lygai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0384.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0102.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0032.

Teisinis pranešimas