Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m. (COM(2014)0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 5 d. tarpinį Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ vertinimą(1),

–   atsižvelgdamas į tyrimą „Mikrofinansų srities trūkumai ir galimybės juos pašalinti pasitelkus ES finansinę priemonę“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 283/2010/ES (toliau – sprendimas), nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“(3) (EaSI, EaSI reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 283/2010/ES, nustatantį Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“(4) (toliau – priemonė),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą(5),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos išsamią analizę „Europos mikrofinansų priemonė „Progress“. Tarpinis vertinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 8/2015 „Ar teikiant ES finansinę paramą tinkamai atsižvelgiama į smulkiųjų verslininkų poreikius?“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8-0331/2015),

A.  kadangi mikrofinansai padeda siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų; kadangi mikrofinansai gali padėti žmonėms išbristi iš skurdo ir nedarbo, suteikti jiems orumo ir didinti sanglaudą bendruomenėse, gerinant socialinę įtrauktį ir kuo labiau mažinant socialinius skirtumus;

B.  kadangi priemonės tikslas – pagerinti mikrofinansų prieigą ir prieinamumą asmenims, kurie neteko arba gali netekti darbo ar kuriems sudėtinga patekti arba sugrįžti į darbo rinką, taip pat asmenims, kuriems gresia socialinė atskirtis, arba pažeidžiamiems asmenims, kurie neturi palankių sąlygų pasinaudoti įprastos kreditų rinkos paslaugomis, ir tiems, kurie nori įsteigti arba toliau plėsti savo labai mažas įmones, įskaitant savisamdą; kadangi priemone taip pat siekiama pagerinti mikrofinansų prieigą ir prieinamumą labai mažoms įmonėms ir socialinei ekonomikai;

C.  kadangi priemonės tikslas – gerinti tarpininkų pajėgumą didinti galimų operacijų skaičių, kad būtų didinamas užimtumas kuriant kokybiškas darbo vietas, skatinamas augimas ir gerinama socialinė įtrauktis vietos bendruomenėse;

D.  kadangi moterų paskolų gavėjų finansinė padėtis, regis, yra prastesnė nei vyrų paskolų gavėjų, ir didesnė dalis moterų neturi darbo arba patiria skurdo riziką(7); kadangi priemone pasinaudojusių moterų ir vyrų verslininkų santykis yra tik 36:64 ir jis vis dar nepatenkinamas lyčių lygybės požiūriu;

E.  kadangi dėl tam tikrų moterų grupių marginalizacijos ir patiriamos daugialypės diskriminacijos toliau prastėja jų ir taip nepalanki ekonominė padėtis ir didėja sunkumai gauti finansavimą; kadangi atskirtį patiriančių moterų įtrauktis turėtų būti laikoma prioritetu;

F.  kadangi vis daugiau darbo rinkoje dalyvaujančių moterų taip pat yra pagrindinės savo šeimų maitintojos; kadangi vienišų motinų yra daugiau nei vienišų tėvų; kadangi mikrofinansai turėtų duoti naudos vis daugiau moterų;

G.  kadangi socialinė ekonomika apima kooperatyvus, savidraudos draugijas, ne pelno organizacijas, fondus ir socialines įmones, kurie padeda plėtoti Sąjungos užimtumo, socialinės sanglaudos, regioninės ir kaimo plėtros, aplinkos ir vartotojų apsaugos, žemės ūkio, trečiųjų šalių vystymosi ir socialinės apsaugos politiką;

H.  kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės padidėjo skurdo ir socialinės atskirties lygis, taip pat ilgalaikis nedarbas, jaunimo nedarbas ir socialinė nelygybė;

I.  kadangi priemonė pagerina sąlygas, kuriomis paskolų gavėjai gali gauti paskolas, ir suteikia galimybę gauti finansavimą tiems, kurie kitu atveju būtų laikomi netinkamais kandidatais gauti paskolą; kadangi mikrofinansų priemonės tarpininkai pasinaudojo priemone 22 valstybėse narėse; kadangi bendrasis priemonės tikslas – iki 2020 m. suteikti 46 000 mikrokreditų, kurių apytikrė suma – 500 mln. EUR;

J.  kadangi vertinama, jog kredito grąžinimo rodiklis siekia 95 proc.; kadangi priemonė padeda asmenims patekti arba grįžti į darbo rinką arba pradėti nuosavą verslą, o savarankiškai dirbantiems asmenims – išlaikyti arba išplėsti savo labai mažas įmones, taip išsaugant darbo vietas, kuriant naujas ir užtikrinant apyvartą; kadangi priemonė pasiekė atokias Europos vietoves ir paskatino ekonominę veiklą;

K.  kadangi vis dar sunku įvertinti, ar priemonė pasiekė mažumas, nes daugelis mikrofinansų priemonės tarpininkų neturi konkretaus tikslo suteikti pagalbą mažumoms; kadangi mikrokreditų gavėjai nebūtinai save laiko marginalizuotos grupės atstovais ir nebūtinai jaustųsi diskriminuojami, jei būtų atskleista jų etninė tapatybė;

L.  kadangi 60 proc. asmenų, apie kuriuos turima duomenų, teikdami paraišką gauti mikrokreditą arba nedirbo, arba nebuvo aktyvūs darbo rinkoje; kadangi 84 proc. gavėjų priklausė pagrindinei 25–54 metų amžiaus grupei, o 36 proc. užregistruotų verslininkų, kuriems buvo suteiktos paskolos, buvo moterys;

M.  kadangi priemonę reikia vertinti remiantis ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais kriterijais; kadangi nepaisant to, jog priemonę paprasčiau vertinti ekonominio efektyvumo požiūriu, jos veiksmingumą reikia vertinti ir socialinės įtraukties užtikrinimo, taip pat sukurtų darbo vietų kokybės ir netiesioginio poveikio aspektais;

N.  kadangi jau beveik pasiektas pageidaujamas vyrų ir moterų verslininkų santykis 40:60 ir kadangi jis daug didesnis už Sąjungos vidurkį;

O.  kadangi verslo plėtros paslaugos, kaip antai mokymas ir kuravimas, yra itin svarbios siekiant, kad labai mažos įmonės būtų sėkmingos ir perspektyvios;

P.  kadangi socialinės ekonomikos įmonių finansavimo galimybių nebuvimas nurodomas kaip priemonės trūkumas;

Q.  kadangi esama požymių, jog mikrokreditai gali būti vienas iš aspektų skatinant įmones pereiti nuo šešėlinės ekonomikos prie deklaruojamos ekonominės veiklos;

R.  kadangi geriausias būdas skatinti geriau panaudoti viešąjį finansavimą yra atskleisti visuomenei daugiau informacijos apie mikrofinansų priemonės tarpininkų teikiamus mikrokreditus; kadangi atskleidus visuomenei daugiau informacijos galima lengviau palyginti mikrofinansų priemonės tarpininkų veiklos rezultatus;

S.  kadangi esama priemonės ir Europos socialinio fondo (ESF), Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir kitų ES fondų sinergijos potencialo – taip būtų išvengiama nepageidaujamo dubliavimosi;

T.  kadangi Finansinio reglamento 6 straipsnyje nustatyta, kad biudžetas sudaromas ir vykdomas laikantis vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo, kuriam užtikrinti būtina efektyvi ir veiksminga vidaus kontrolė, ir skaidrumo principų;

U.  kadangi priemonei naudojamas ES finansavimas ir Europos investicijų banko finansinis įnašas, kuriuos abu valdo Europos investicijų fondas (EIF); taip pat numatytas papildomas privačių investuotojų finansavimas;

V.  kadangi ši priemonė vis dar nelabai žinoma galimiems gavėjams;

Mikrofinansų prieinamumo didinimas

1.  pabrėžia tokios finansų priemonės, kokia yra mikrofinansų priemonė, svarbą siekiant finansų krizės laikotarpiu steigti naujas įmones, skatinti kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti darbo neturinčių, nepalankioje padėtyje esančių asmenų ir labai mažų įmonių galimybes gauti finansavimą bei sykiu sumažinti mikrofinansų priemonės tarpininkams tenkančią riziką;

2.  pažymi, kad poveikis darbo vietų kūrimo srityje buvo menkesnis nei iš pradžių tikėtasi, nepaisant to, kad daugelis naudos gavėjų visiškai nebūtų turėję galimybės gauti kredito rinkoje, jei nebūtų buvę mikrokredito galimybės; mano, kad mažesnį, nei tikėtasi, poveikį darbo vietų kūrimo srityje iš dalies nulėmė tai, kad priemonės įgyvendinimo laikotarpis sutapo su didžiąja ekonomikos krize, kuri labai paveikė tiek kreditų rinką, tiek užimtumo rodiklius; tačiau pažymi, kad priemonė labai prisidėjo prie darbo vietų išsaugojimo; atsižvelgia į tai, kad šis klausimas bus sprendžiamas įgyvendinant naują, lankstesnę EaSI priemonę;

3.  apgailestauja dėl didelio atmestų mikrofinansavimo paraiškų skaičiaus (beveik 2 000 paraiškų atmestos iš dalies dėl per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo) ir dėl vis dar didelių mikrofinansų rinkos spragų, nepaisant padidėjusio mikrokreditų gavėjų skaičiaus; ragina Komisiją atlikti išsamesnį šių paraiškų atmetimo priežasčių tyrimą ir surasti būdų problemoms spręsti;

4.  pabrėžia priemonės svarbą, ypač krizės laikotarpiu, ir jos vaidmenį sudarant galimybes nedirbantiems ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims gauti finansavimą; pabrėžia, kad, ypač atsižvelgiant į dabartinę migracijos ir prieglobsčio krizę, mikrofinansavimas gali būti itin svarbi parama pabėgėliams ir migrantams, siekiantiems patekti į ES darbo rinką;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares steigti kontaktinius centrus ir skatinti galimus paramos gavėjus ir visus piliečius įgyti žinių apie priemonę;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis iki šiol sukaupta patirtimi, didinti informuotumą, visų pirma atokiuose regionuose ir bendruomenėse, ypač mažumų bendruomenėse arba neįgaliųjų organizacijose, apie šią priemonę, jos teikiamą naudą ir būdus, kaip galima ja pasinaudoti;

7.  pažymi, kad 2013 m. veiksmai, finansuoti pagal priemonę, apėmė pirmaeiles paskolas ir garantijas; taip pat pažymi, kad kai kurie mikrofinansų priemonės tarpininkai gauna ir garantiją, ir paskolą, tačiau šios dvi priemonės visada priklauso skirtingiems portfeliams;

8.  ragina, kad taikant priemonę būtų atsižvelgiama į projektų pridėtinę vertę didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, retai apgyvendintiems regionams arba tiems regionams, kuriuose gyventojų mažėja, nes tai ne tik padėtų skatinti kurti darbo vietas, bet ir padėtų išlaikyti gyventojų skaičių regione;

9.  palankiai vertina tai, kad Komisiją ir EIF pradėjo įgyvendinti EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo (MF/SE) kryptį, kad paramos gavėjams būtų užtikrinta galimybė gauti pinigų; tikisi, kad EaSI padės sėkmingai pašalinti priemonės trūkumus;

10.  ragina Komisiją įvertinti dabartinės termino „mikrokreditas“ apibrėžties tinkamumą siekiant užtikrinti, kad būsimos finansų priemonės atitiktų rinkos ir paramos gavėjų poreikius bei sprendimo 2 straipsnyje nustatytus tikslus;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti duomenis apie labai mažų įmonių ypatumus, jų konkrečius poreikius ir išsilaikymo lygį, įvertinti šiuos duomenis ir pateikti pasiūlymų, kaip pataisyti EaSI reglamentą, jei reikia, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą; palankiai vertina tai, kad priemonės likutinė suma ir grįžtamosios lėšos bus paskirtos į EaSI MF/SE skirtą biudžetą, vadinasi, padidės garantijų ir finansuojamų priemonių, kurios bus pasiūlytos mikrokreditus gaunantiems asmenims, skaičius;

12.  palankiai vertina tai, kad visos septynios iki šiol išnagrinėtos finansinės priemonės, vykdytos pagal priemonę, pritraukė papildomą privatų finansavimą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip teigiama Audito Rūmų ataskaitoje, garantijų atveju tikslinės sverto koeficiento vertės pasiektos tik vienu atveju iš septynių, o dviem atvejais nepasiektos;

13.  palankiai vertina didesnį naujos programos pagal EaSI lankstumą, siekiant tenkinti kintančius poreikius, kai reikia perskirstyti lėšas tarp programos krypčių; ragina Komisiją vengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti aiškią ir skaidrią EaSI ir kitų Sąjungos programų bei iniciatyvų sąveiką;

14.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ši priemonė būtų labiau viešinama ir būtų teikiama daugiau informacijos apie galimybes ja pasinaudoti;

15.  ragina Komisiją išplėsti geografinę priemonės taikymo sritį, kad ją būtų galima taikyti visose valstybėse narėse; pabrėžia būtinybę priemonės taikymo sektoriuose sritį, kad ji būtų taikoma ne tik žemės ūkio ir prekybos, bet ir kituose sektoriuose;

Būdai tikslinėms grupėms pasiekti ir socialinio poveikio ataskaitos

16.  apgailestauja dėl to, kad nesant tinkamai apibrėžtų socialinių ataskaitų, priemonės socialinis poveikis nebuvo tiksliau vertinamas darbo vietų kūrimo, verslo tvarumo ir mažumų grupių įtraukties požiūriais; todėl ragina Komisiją laikytis socialinių rezultatų įvertinimo empiriniais metodais standartų, siekiant užtikrinti kuo didesnį socialinį poveikį ir atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ tikslus, ir įvertinti, ar reikėtų geriau paaiškinti tikslinių grupių, įskaitant neįgaliuosius, apibrėžtį;

17.  pažymi, kad pirmieji veiksmai pagal priemonę vykdyti kaip bandomasis projektas; taip pat pažymi, kad nustatyti trūkumai – nepasiekiamos pažeidžiamų asmenų, tokių kaip migrantai ar neįgalieji, grupės; vis dėlto mano, kad iš patirties buvo pasimokyta ir kai kurie trūkumai jau pašalinti naujoje EaSI priemonėje; palankiai vertina tai, kad atliktas strateginis tikslų vertinimas, vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ tikslais;

18.  ragina EIF bendradarbiauti su mikrofinansų priemonės tarpininkais, reikalauti, kad jie taikytų Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą, ir teikti pirmenybę tiems mikrofinansų priemonės tarpininkams, kurie parodė savo gebėjimą ir pasirengimą bendradarbiauti su tolesnę paramą galutiniams gavėjams teikiančiomis organizacijomis; taip pat ragina EIF sugriežtinti susitarimų su mikrofinansų priemonės tarpininkais nuostatas ir reikalauti, kad jie glaudžiau bendradarbiautų su pažeidžiamoms grupėms atstovaujančiomis organizacijomis, siekiant efektyviau įtraukti tas grupes;

19.  ragina Komisiją pagerinti verslo įmonių gyvybingumo ir poveikio bendruomenei, kai įmonės grąžina mikrokreditus, vertinimo metodiką;

20.  ragina Komisiją ir EIF pagerinti ataskaitų apie gavėjus ir mikrofinansų priemonės tarpininkus teikimą, tačiau pripažįsta, kad svarbu užtikrinti pusiausvyrą ir neužkrauti pernelyg didelės naštos mikrofinansų priemonės tarpininkams; pabrėžia, kad informaciją, kurios reikėtų atitinkamai ataskaitai, ir mikrofinansų priemonės tarpininkai, ir mikrokreditus gaunantys asmenys pateikia prašydami paskolos;

21.  apgailestauja, kad su priemone susijusi informacija apie paskolų ir garantijų panaudojimą yra fragmentiška ir neišsami ir kad trūksta išsamios informacijos apie galutinių gavėjų užimtumo padėtį, nors Audito Rūmai nustatė, jog teikiamos ataskaitos atitinka sprendime dėl priemonės nustatytus reikalavimus;

22.  ragina EIF užtikrinti, kad mikrofinansų priemonės tarpininkai viešai skelbtų duomenis apie suteiktų mikrokreditų skaičių ir bendrą sumą ir apie galutinių gavėjų rūšis;

23.  ragina Komisiją užtikrinti vienodas vyrų ir moterų galimybes gauti mikrofinansų ir užsibrėžti tikslą, kad ateityje verslu užsiimančių vyrų ir moterų santykis būtų vienodas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansinės priemonės tarpininkus įgyvendinti konkrečias moterims skirtas strategijas, kuriomis būtų remiamas moterų verslumas, be kita ko, bendradarbiaujant su atitinkamomis šios srities asociacijomis ir organizacijomis;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti galimybių gauti finansavimą pagal priemonę matomumą ir apie tai teikti daugiau informacijos, be kita ko, rengiant informuotumo didinimo kampanijas, moterims verslininkėms keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais ir organizuojant konkrečiai moterims skirtus praktinius seminarus ir mokymą, kad galimybių gauti mikrokreditus srityje būtų labiau užtikrinama lyčių pusiausvyra;

25.  ragina Komisiją atsižvelgti į mikrofinansų skyrimo moterims teikiamą naudą, įskaitant tvarių darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas moterims verslininkėms keistis nuomonėmis ir dalytis gerosios patirties pavyzdžiais;

26.  pripažįsta tikslinio vyrų ir moterų verslininkų santykio svarbą; vis dėlto mano, kad priemonės sėkmingumą reikėtų vertinti remiantis ne tik visa apimančiais tikslais, bet ir pagal priemonės teikiamas galimybes sudaryti sąlygas smulkiesiems verslininkams ir MVĮ sėkmingai įgyvendinti savo projektus ir prisidėti prie ekonomikos augimo bei socialinės sanglaudos;

27.  primygtinai ragina Komisiją sutelkti savo pastangas ir sudaryti palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus į priemonės taikymo sritį galbūt neįtrauktiems klientams, pavyzdžiui, migrantams, pabėgėliams, ilgalaikiams bedarbiams, jaunimui, mažas pajamas gaunantiems asmenims, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir neįgaliesiems, kurie šiuo metu nepakankamai naudojasi priemone;

28.  ragina Komisiją pripažinti pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus tiksline grupe;

29.  ragina Komisiją išplėsti iniciatyvas ir finansavimą, kurį galima teikti mikrokreditams, skirtiems inovatyviems startuoliams, kuriuos steigia jaunimas, siekiant paremti jaunus verslininkus ir aukštųjų technologijų, mokslines ir socialines inovacijas ekonomikos krizės ir sunkumų gauti kreditą laikotarpiu; be to, pabrėžia, kad valstybės narės turi siekti sumažinti verslininkams tenkančią biurokratinę naštą, kad jie galėtų gauti lėšas, kurias jiems gali teikti Sąjunga;

Parama socialinei ekonomikai

30.  apgailestauja dėl to, kad ne itin daug socialinių įmonių finansuota pagal priemonę; todėl palankiai vertina tai, kad konkreti EaSI biudžeto dalis paskirta socialinių įmonių finansavimui;

31.  ragina Komisiją atidžiai stebėti šią naują funkciją ir skatinti valstybes nares keistis šios srities informacija, žiniomis ir geriausios patirties pavyzdžiais, užtikrinant tinkamas mikrofinansų priemonės tarpininkų ataskaitas ir motyvuojant juos remti projektus, turinčius didelį socialinį poveikį galimiems klientams;

32.  ragina Komisiją įvertinti ir prireikus persvarstyti socialinėms įmonėms pagal EaSI teikiamų paskolų didžiausią nustatytą sumą, kad šioms įmonėms būtų suteikta būtinų ir pakankamų lėšų sudarant sąlygas palankiai jų plėtrai ir kad būtų patenkinti rinkos poreikiai;

33.  pabrėžia, kad labai svarbu integruoti lyčių aspektą į finansavimo programas; mano, kad poveikio lyčių aspektu vertinimai ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyties aspektą yra naudingi vertinant, kokį poveikį finansavimo prioritetai, finansinių išteklių paskirstymas ir finansavimo programų specifikacijos daro moterims, ir didinant teigiamą poveikį; pabrėžia būtinybę nuosekliai rinkti ir nuolat analizuoti pagal lytis suskirstytus duomenis;

Kuravimas ir mokymo paslaugos, taip pat kitų priemonių papildomumas

34.  palankiai vertina galimybę pagal EaSI finansuoti mikrofinansų priemonės tarpininkų pajėgumo stiprinimą ir techninės pagalbos jiems teikimą, kad padidėtų jų profesionalumas, pagerėtų paslaugų teikimas, taip pat būtų surinkti ir apdoroti duomenys, kurie suteiktų daugiau grįžtamosios informacijos apie priemonę;

35.  ragina Komisiją susieti priemonę su verslumo pagrindų mokymu, kad būtų užtikrinamas įmonių ekonominis gyvybingumas ir pasiektas skolinimo tikslas;

36.  apgailestauja dėl to, kad verslo plėtros paslaugos, įskaitant kuravimą ir mokymą, negali būti tiesiogiai finansuojamos pagal EaSI, ir ragina Komisiją išnagrinėti finansavimo galimybes ateityje, panaudojant atitinkamas naujas priemones kartu su nacionaliniais ar Sąjungos fondais;

37.  pažymi, kad ESF turėtų teikti pagrindinį finansavimą įmonėms steigti, gyvybingoms mikrofinansų ir socialinėms įmonėms, taip pat kuravimo ir mokymų programoms; apgailestauja, kad šios priemonės nėra tiesiogiai finansuojamos pagal EaSI;

38.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms plėtoti savo strateginį bendradarbiavimą su vietos ir regioninėmis organizacijomis ir institucijomis, susijusį su EaSI, ESF ir kitomis galimomis nacionalinėmis programomis, skatinant jas bendradarbiauti su mikrofinansų priemonės tarpininkais ir galutiniais gavėjais, kad būtų pagerinta mikrokreditus gaunantiems asmenims teikiama pagalba – mokymas, kuravimas ir bendra parama, siekiant didesnio verslo gyvybingumo;

39.  palankiai vertina tai, kad ESF finansavimą galima naudoti EaSI MF / SE krypčiai ir ragina Komisiją ir EIF geriau informuoti mikrofinansų priemonės tarpininkus apie šią galimybę, kuri numatyta Bendrųjų nuostatų reglamento 38 straipsnyje(8);

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad iš ESIF būtų galima finansuoti labai mažas įmones;

Mikrofinansų priemonės tarpininkai

41.  ragina Komisiją koordinuoti iš ESF ir pagal EaSI teikiamą paramą, siekiant pagerinti šių dviejų programų tarpusavio papildomumą mikrofinansų priemonių atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant, be kita ko, mikrofinansų priemonės tarpininkų ir ESF lėšomis bendrai finansuojamų verslo paramos centrų bendradarbiavimui;

42.  palankiai vertina mikrokreditų teikimo tarpininkų atrankos procesą, kuris atitinka EIF taisykles ir procedūras, ir pakartoja Parlamento reikalavimą, kad tie tarpininkai laikytųsi atsakingo paskolų teikimo ir per didelio asmenų ir įmonių įsiskolinimo vengimo principų;

43.  rekomenduoja, kad mikrofinansų priemonės tarpininkų ir EIF sudaromos sutartys būtų lankstesnės ir lengviau suprantamos, nes tai leistų mažesniems mikrofinansų priemonės tarpininkams greičiau visapusiškai pasinaudoti finansavimo priemonėmis ir EIF programomis;

44.  apgailestauja dėl to, kad daug paraiškų dėl priemonės taikymo nebuvo tinkamai užpildytos ir EIF jų negalėjo patvirtinti; prašo Komisijos įvertinti šios nesėkmės priežastis (pvz., informacijos trūkumą, prieinamumą arba biurokratinę naštą, kurią reikia sumažinti); ragina Komisiją veikti greitai siekiant išspręsti problemą;

45.  ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonė būtų labiau reklamuojama viešai ir apie ją būtų teikiama daugiau informacijos, taip pat apie tai, kaip pagal ją gauti finansavimą; be to, ragina supaprastinti procedūrą ir padaryti mikrofinansų priemonės tarpininkų ir EIF susitarimus lankstesnius ir lengviau suprantamus, kad smulkesni tarpininkai galėtų greičiau gauti prieigą prie rinkos;

46.  ragina Komisiją ir EIF įvertinti, kaip būtų galima geriau paskirstyti priemonės teikiamą naudą visuomenei, viršijant dabartinius mikrofinansų priemonės tarpininkams nustatytus reikalavimus;

47.  ragina Komisiją stiprinti mikrofinansų priemonės tarpininkų ir paramos gavėjų interesams atstovaujančių organizacijų bendradarbiavimą ne tik produktų reklamavimo ar naujų klientų paieškos, bet ir kitose srityse;

48.  ragina valstybes nares plėtoti mikrofinansų sektorių, kad būtų užtikrinta jo plėtra, būtina siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir ragina pasinaudoti priemone, ieškant galimybių tarpininkams, kurie nėra bankai, patekti į mikrokreditų rinką nepriklausomai nuo partnerio banko;

49.  ragina Komisiją stiprinti dialogą su mikrofinansų rinkos veikėjais (mikrofinansų priemonės tarpininkais, bankais ir ne bankais, tinklais, pvz., Europos mikrofinansų tinklu), taip pat su šiuo metu neįtrauktais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kurti produktus, kurie bus siūlomi pagal Sąjungos finansuojamas programas, ir užtikrinti jų prieinamumą bei naudojimosi jais galimybes;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas skirtingų valstybių narių mikrofinansų priemonės tarpininkams tarpusavyje keistis geriausios patirties pavyzdžiais;

51.  ragina Komisiją ir EIF užtikrinti, kad pagal EaSI MF /SE kryptį būtų toliau skatinama skleisti Europos mikrokreditų teikėjų gero elgesio kodeksą ir jį įtraukti į sutartis su mikrofinansų priemonės tarpininkais;

52.  mano, kad Komisijos ataskaita dėl Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo 2013 m. yra labai bendro pobūdžio ir joje trūksta išsamios informacijos apie priemonės įgyvendinimą;

53.  ragina Komisiją užtikrinti, kad priemonė ir EaSI priemonė ir toliau didintų ES pridėtinę vertę ir matomumą;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=lt&pubId=7760 (2) http://bookshop.europa.eu/lt/study-on-imperfections-in-the-area-of-microfinance-and-options-how-to-address-them-through-an-eu-financial-instrument-pbKE0214424/?CatalogCategoryID=ZjsKABstHnIAAAEjH5EY4e5L (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 238. (4) OL L 87, 2010 4 7, p. 1. (5) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 85. (6) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2015/547555/EPRS_IDA(2015)547555_EN.pdf (7) Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ įgyvendinimo tarpinis vertinimas. (8) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).