Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2211(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0309/2015

Pateikti tekstai :

A8-0309/2015

Debatai :

PV 24/11/2015 - 13
CRE 24/11/2015 - 13

Balsavimas :

PV 16/12/2015 - 11.11
CRE 16/12/2015 - 11.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0460

Priimti tekstai
PDF 378kWORD 137k
Trečiadienis, 2015 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtra
P8_TA(2015)0460A8-0309/2015

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarios Europos netauriųjų metalų pramonės plėtros (2014/2211(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 147, 173, 174, 192 ir 345 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių(1),

–   atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(3), kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(5),

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(6), ypač į jos 1 straipsnį ir atitinkamas konstatuojamąsias dalis,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB konsoliduotą redakciją, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB(7), ir į įvairius jos įgyvendinimo reglamentus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą „Energetikos sąjungos dokumentų rinkinys“ (COM(2015)0080),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM(2014)0330),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013)0407) ir į aukšto lygio darbo grupės esamos padėties apžvalgas, susijusias su šiuo komunikatu,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa““(COM(2011)0021),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 10 d. ataskaitą „Plieno pramonės bendras sąnaudų poveikio vertinimas“ (angl. Assessment of cumulative cost impact for the steel industry), kurią Komisijos užsakymu atliko Europos politikos studijų centras,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 31 d. ataskaitą „Aliuminio pramonės bendras sąnaudų poveikio vertinimas“, kurią Komisijos užsakymu atliko Europos politikos studijų centras,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Ekologiško augimo darbo vietų kūrimo potencialo išnaudojimas“ (SWD(2012)0092),

–  atsižvelgdamas į PPO steigimo sutartį, kitaip vadinamą „GATT 1994“, ir ypač į jos XX straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0309/2015),

A.  kadangi pagrindiniai metalai yra:

   standartinis ir specialusis plienas, nerūdijantysis plienas, ypač atsparus plienas, ypač atsparūs lydiniai;
   spalvotieji metalai, kurių referencinė kaina nustatoma Londono ateities sandorių rinkoje (LME), – aliuminis, varis, alavas, nikelis, švinas ir cinkas;
   lydiniuose naudojami metalai, kaip antai kobaltas, molibdenas, magnis, titanas;
   retųjų žemių metalai,

kurie visi išgaunami vykdant pirminę gamybą kasyklose, apimančią metalurginį perdirbimą taikant pirometalurgijos arba hidrometalurgijos metodus, o antrinės gamybos ištekliai gaunami vykdant regeneravimo ir perdirbimo procesą;

B.  kadangi Europos plieno sektoriai turėjo esminės istorinės reikšmės Europos integracijai ir yra Europos pramonės pridėtinės vertės ir pridėtinės vertės grandinių kūrimo pagrindas; kadangi pagrindinių metalų sektorius atlieka svarbų vaidmenį vystant visą ekonomiką tiek technologiniu atžvilgiu, tiek įveikiant su tiekimu susijusius trikdžius; kadangi nuo 2008 m. plieno gamybos pajėgumai sumažėjo daugiau kaip 40 mln. tonų, ir plieno sektoriuje, kuriame patiriama didžiausia jo istorijoje krizė taikos laikotarpiu, dėl kurios didėja pramoninės gamybos sektorių priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių, netenkama pramonės praktinės patirties ir daromas tiesioginis poveikis milijonams darbo vietų, prarasta daugiau kaip 60 000 tiesioginių darbo vietų ir daugiau kaip 100 000 netiesioginių darbo vietų; kadangi manoma, jog perteklinė gamyba pasaulio mastu sudaro 300–400 mln. tonų, daugiausia Kinijoje;

C.  kadangi pagrindinių metalų pramonė susiduria su gerokai sumažėjusia paklausa, taip pat didele pasauline konkurencija, kurią daugiausia sudaro trečiosios šalys, kuriose netaikomi tokie aukšti standartai ir griežtos taisyklės, kaip Europoje;

D.  kadangi energijos kainos Europoje didesnės nei daugelyje kitų valstybių daugiausia dėl nepakankamos rinkos integracijos, didėjančių mokesčių, rinkliavų ir tinklo išlaidų ir jos smarkiai riboja Europos pagrindinių metalų pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;

E.  kadangi Europos pagrindinių metalų pramonė susiduria su dideliu investicijų nutekėjimu į trečiąsias šalis, kurį labiausiai skatina palyginti didelės energijos kainos ir išlaidos dėl išmetamo anglies dioksido;

F.  kadangi viena po kitos uždaromos Europos aliuminio, vario, magnio ir kitų metalų elektrolizės gamyklos, ir tai rodo, kad Europoje šio sektoriaus pramonė labai nyksta, – tokį nykimą lemia ne sumažėjusi paklausa Europoje, o daugiausia padidėjusi ir labai svyruojanti elektros kaina keliose valstybėse narėse ir trečiųjų šalių dempingas;

G.  kadangi plieno, aliuminio, cinko, titano, vario ir kitų metalų (įskaitant galvanizuotus lakštus), šiame rezoliucijos projekte vadinamų pagrindiniais metalais, lydiniai yra pagrindinės medžiagos, naudojamos gaminant elektronikos priemones, mašinas, buities prietaisus ir motorines transporto priemones ir statybose; kadangi ES pagrindinių metalų pramonė turėtų būti laikoma strategine Europos konkurencingumo skatinimo priemone, ypač kituose pramonės sektoriuose, taip pat esamos ir naujos infrastruktūros plėtros skatinimo priemone;

H.  kadangi pirmiausia turėtų būti sprendžiamas konkurencingumo ir anglies dioksido nutekėjimo pavojaus klausimas ir kadangi turi būti vengiama bet kokių protekcionistinių priemonių;

I.  kadangi nuo 2009 m. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) apyvartinių taršos leidimų ir tarptautinių kreditų perteklius didėjo, palyginti su išmetamų teršalų kiekiu, o tai gerokai susilpnino anglies dioksido kainos siunčiamą signalą; kadangi ateityje pabrangus apyvartiniams taršos leidimams, dalijamiems pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų ATLPS, gali ištikti konkurencijos krizė; kadangi tol, kol panašios pastangos nebus dedamos tarptautiniu arba nacionaliniu lygiu, t. y. kol nebus sukurta tokia kaip ES anglies dioksido rinka, tam tikri pramonės sektoriai ir įrenginiai ES praras tarptautinį konkurencingumą, o tai tam tikru mastu gali lemti anglies dioksido nutekėjimą; kadangi pagrindinių metalų pramonė dar turi didelių energijos taupymo galimybių, kuriomis būtų galima veiksmingai pasinaudoti pasitelkiant privačias investicijas ir vykdant gamyklų modernizavimo paramos programas;

J.  kadangi Europos pagrindinių metalų pramonės sektoriuje lenktyniaujama su laiku siekiant atkurti pasaulinį konkurencingumą ir galimybes investuoti Europoje ir taip sprendžiant šio sektoriaus socialines ir su aplinka susijusias problemas, kurios turi būti išspręstos taip, kad ši pramonė ir toliau būtų pasaulinio masto pavyzdys pramonės įmonių socialinės atsakomybės ir atsakomybės už žalą aplinkai srityje; kadangi dėl pasaulyje esančio pertekliaus, nesąžiningų subsidijų ir trečiųjų šalių vykdomo dempingo Europos pagrindinių metalų rinka patiria papildomą spaudimą; kadangi gamybos inovacijos daro teigiamą poveikį užimtumo augimui visuose pramonės verslo ciklo etapuose; kadangi, kita vertus, daugybė įmonių įgyvendina strategijas, orientuotas į trumpalaikį finansinį pelną inovacijų, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, užimtumo ir gebėjimų atnaujinimo sąskaita; kadangi darbuotojų dalyvavimas kuriant inovacijas ir nustatant strategiją yra geriausia ekonominės sėkmės garantija; kadangi sąžininga prekyba plieno gaminiais taip pat galima tik užtikrinant pagrindines darbuotojų teises ir laikantis aplinkosaugos standartų;

K.  kadangi išvystytos pramonės ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos sąlygomis būtina naudoti daugiau antrinių metalų (gautų iš regeneravimo ir perdirbimo) – jų naudojimą reikia plėtoti konkurencingos ir tvarios žiedinės ekonomikos sąlygomis, tačiau to jokiu būdu neužtenka nei kokybės, nei kiekybės požiūriu, kad būtų visapusiškai patenkinti Europos valstybių pagrindinių metalų poreikiai; kadangi ES prekybos metalo laužu balansas teigiamas ir turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant skatinti metalo laužo perdirbimą Europoje; kadangi su pagrindinių metalų pramone, jos žaliavomis ir papildomais tiekėjais turėtų būti elgiamasi nuosekliai ir integruotai;

L.  kadangi tai visų pirma aktualu pereinant prie kitų energijos šaltinių, nes pagrindiniai metalai, pvz., retųjų žemių metalai, yra šiam perėjimui būtinų naujų technologijų pagrindas; kadangi Europa vis dar smarkiai priklausoma nuo metalų, kurių reikia atsinaujinančiosios energijos gamybos įrangai, importo, o atsinaujinančioji energija suteikia realių galimybių šiam sektoriui, visų pirma siekiant įveikti galimus tiekimo trikdžius; kadangi investicijos į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą yra svarbus investicijų į pramonės produktus, įskaitant varį, aliuminį ir plieną, skatinimo veiksnys; kadangi plataus užmojo Europos atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos taupymo politikos priemonės galėtų būti būsimos pagrindinių metalų paklausos Europoje varomoji jėga, visų pirma teikianti galimybę gaminti didelės pridėtinės vertės produktus; kadangi įmonės prisiima nepakankamą atsakomybę už žalą aplinkai ir kadangi esama pramonės teritorijų, kuriose akivaizdžiai pažeidžiami ES teisės aktai, arba apleistų teritorijų, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi aplinkos standartai ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti pagrindinių metalų pramonės sektoriaus Europoje investicijų į vystymąsi ir inovacijas pagrindas; kadangi Komisijos pateiktame Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. nustatyta, kad panaikinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taikyti intensyvų atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo scenarijų būtų pigiau nei tęsti dabartinę politiką ir kad ilgainiui branduolinės energijos ir iškastinio kuro kainos toliau didės, o atsinaujinančiųjų energijos išteklių – mažės;

M.  kadangi Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonėje dėl rekomendacijų Europos Komisijai, skirtų deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP) (2014/2228(INI)), pabrėžta skyriaus apie energiją svarba ir tuo pačiu metu pabrėžiama daug energijos vartojančių ES pramonės šakų nepalankesnė padėtis ir poreikis apsaugoti jų konkurencingumą;

N.  kadangi tik vykdydama plataus užmojo inovacijų politiką – gamindama aukštos kokybės, energiją taupančius ir inovatyvius produktus (pavyzdžiui, labai tvirtą ir kartu lankstų plieną) ir taikydama naujoviškus gamybos procesus – ES užsitikrins tvirtą poziciją didėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; kadangi 65 proc. įmonių išlaidų MTTP srityje padengia gamybos pramonė ir kadangi būtina stiprinti mūsų pramonės pagrindą, kad ES būtų išlaikytos žinios ir praktinė patirtis;

O.  kadangi ES pagrindinių metalų pramonė praranda savo konkurencingumą, iš dalies dėl didelės reglamentavimo ir administracinės naštos;

P.  kadangi „Energetikos sąjungos dokumentų rinkinio“ tikslas – sukurti saugią, tvarią, konkurencingą ir prieinamą energijos rinką, kad mažinant ir derinant energijos kainas Europoje ir tarp valstybių narių būtų padidintas pasaulinis Europos ekonomikos konkurencingumas;

Q.  kadangi rinkos ekonomikos statuso pripažinimas valstybės valdomoms ar kitoms ne rinkos ekonomikos valstybėms nenurodant jų veikimo principo pakenktų prekybos apsaugos priemonėms ir padarytų didelį poveikį Europos pagrindinių metalų pramonei konkurencingumo ir užimtumo požiūriais, nes dar labiau padidėtų didžiausių pasaulio plieno gamintojų kainų karo ir gerai žinomo perteklinio gamybos pajėgumo poveikis;

R.  kadangi Europos pramonei labai svarbūs šio sektoriaus moksliniai tyrimai, vystymasis ir inovacijos; kadangi gamyklų uždarymai dažnai lemia tai, kad negrįžtamai prarandamos technologijos ir praktinė patirtis, o pramonės darbuotojai praranda įgūdžius;

Pagrindinių metalų svarba Europos pramonei

1.  pabrėžia, kad pagrindinių metalų pramonė svarbi daugeliui galutinės grandies sektorių, įskaitant automobilių, aviacijos, energijos gamybos, statybos ar pakavimo sektorius;

2.  mano, kad Europa, kuri ir taip labai priklausoma nuo žaliavų, negali sau leisti susikurti naujos priklausomybės nuo pagrindinių metalų, nes tai turėtų labai neigiamą poveikį jau minėtiems galutinės grandies sektoriams;

3.  pabrėžia, kad ES plieno pramonės sektoriuje trūksta plokščiojo plieno gamybos pajėgumų dėl to, kad pastaraisiais metais uždaryta daug gamyklų, ir dėl atsigaunančios paklausos;

4.  pabrėžia, kad spalvotųjų metalų, kaip antai aliuminio ir vario, paklausa nuolat didėja nepaisant krizės;

Būtina imtis veiksmų dėl klimato kaitos ir aukštų energijos kainų

5.  pabrėžia, kad dabartinės ATLPS pertvarkymas yra vienas iš aktualiausių klausimų siekiant užtikrinti pagrindinių metalų pramonės konkurencingumą; pažymi, kad Europos Komisija pateikė pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus bus atlikta ATLPS ketvirtojo laikotarpio (2021–2030 m.) reforma, ir šiomis aplinkybėmis prašo teisėkūros institucijas vykdant reformą užtikrinti, kad būtų įtrauktas anglies dioksido nutekėjimo klausimas ir skatinamas veiksmingumas, pramonės inovacijos ir didžiausias našumas, kurį turėtų užtikrinti ši reforma, kartu svarstant, ar reikėtų ATLPS papildyti kitomis inovatyviomis priemonėmis ir strategijomis, kad būtų galima veiksmingai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; ragina Europos Komisiją persvarstant ATLPS atlyginti daug energijos vartojančių pramonės sektorių dalyviams, pasiekusiems geriausių rezultatų gamybos išmetant mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų srityje;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. bus sukurtas rinkos stabilumo rezervas, ir svarsto Europos Komisijos pasiūlymus dėl ATLPS struktūrinės reformos po 2020 m., kuriuos Parlamentas išnagrinės konkrečiai ir atskirai;

7.  ragina daug energijos naudojančioms pramonės šakoms toliau stengtis optimizuoti perdirbimo tvarką ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį, siekiant užtikrinti pramonės konkurencingumą ateityje ir pasiekti ES nustatytus privalomus mažinimo tikslus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pramonės konkurencingumas, išteklių naudojimo efektyvumas ir išmetamų teršalų kiekio mažinimas tampa vienas kitą papildančiais tikslais, nes, jei gaminant Europos produkciją bus išmetama mažai anglies dioksido, šios produkcijos užimamų Europos ir pasaulio rinkų dalių išsaugojimas būtų veiksminga priemonė, padedanti mažinti bendrą pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; priduria, kad tą patį galima pasakyti apie importuojamą produkciją, kuri, kaip ir ES pagamintos prekės, atitinka lygiaverčius efektyvaus energijos vartojimo ir išmetamo teršalų kiekio standartus; pabrėžia, kad trečiosiose šalyse įsisteigusios įmonės, kurios yra vertės grandinės dalis, turi taip pat veikti atsižvelgdamos į ES klimato ir energetikos politikos tikslus ir visų pirma į efektyvaus energijos vartojimo srityje pasiektą pažangą;

Anglies dioksido pasienio koregavimo priemonė: laikina ir lanksti tarptautinio lygmens priemonė pagal PPO

8.  primygtinai pabrėžia, kad nuo tada, kai įsteigtas Tarptautinis derybų komitetas, 1992 m. parengęs Rio de Žaneiro konvenciją, ES iki šiol nesėkmingai siekia derėtis su trečiosiomis šalimis dėl tarptautinio susitarimo, kurio tikslas – apsisaugoti nuo klimato kaitos, nepaisant didėjančios grėsmės, dėl kurios mokslininkai sutaria beveik vienbalsiai; skatina tolesnę ES lyderystę ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog Paryžiaus konvencijoje būtų sudarytas pasaulinis privalomas susitarimas, pagal kurį visos šalys visapusiškai įsipareigotų veiksmingai išvengti pavojingos klimato kaitos; pabrėžia, kad šios derybos turi paskatinti sudaryti teisiškai privalomą susitarimą, kuriame visoms šalims būtų numatyti visą ekonomiką apimantys tikslai ir kurį įgyvendinant būtų laikomasi sutarto tikslo užtikrinti, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2 °C; pabrėžia, kad visapusiškas tarptautinis susitarimas suvienodins pramonės sąlygas ir sumažins anglies dioksido nutekėjimo iš ES pavojų;

9.  pabrėžia, kad tarptautiniai veiksmai klimato srityje – geriausias būdas išvengti anglies dioksido nutekėjimo; pabrėžia, kad plataus užmojo tarptautinis susitarimas dėl kovos su klimato kaita, kuriuo visoms šalims, pasirengusioms bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu ir parengti nuoseklią pasaulinę aplinkosaugos sistemą, kuria būtų siekiama mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, būtų sudarytos vienodos sąlygos, būtų geriausias būdas sprendžiant išmetamo teršalų kiekio pasaulyje problemą; pabrėžia, kad tokiu susitarimu visiems pagrindinių metalų gamintojams būtų sudarytos sąžiningos konkurencijos sąlygos ir todėl nereikėtų svarstyti pasienio koregavimo priemonių, jei jį įgyvendinat būtų vykdoma veiksminga stebėsena ir reikalingi taisomieji veiksmai; nurodo, kad į tokį tarptautinį susitarimą būtinai turi būti įtraukti patikimi labiausiai aplinką teršiančių šalių įsipareigojimai; taip pat primena, kad šiuo požiūriu reikia laikytis socialinių ir aplinkosaugos standartų, siekiant sudaryti vienodas sąlygas;

10.  pažymi, kad pagal anglies dioksido koregavimo pasienyje priemonę, kurią taikant atsižvelgiama ir į importą, ir į eksportą, vykdant ES reguliavimą įtraukiamas išmetamųjų teršalų mažinimo modelis, kuris taip pat apima vartojimą teritorijoje, ir kad toks metodas „iš apačios į viršų“ naudingas tuo, jog jį galima visuotinai taikyti kaip universalų sprendimą, leidžiantį kiekvienai valstybei savarankiškai nusistatyti savo klimato politikos tikslų mastą atlikus nuodugnų padarinių poveikio vertinimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimus prekybos susitarimus būtų įtrauktos nuostatos, kurias taikant smarkiai pagerėtų Europos pagrindinių metalų gaminių eksporto ir patekimo į rinką galimybės; pakartoja, kad Komisija į regioninius, dvišalius ir daugiašalius laisvosios prekybos susitarimus turėtų įtraukti iškraipančios su žaliavomis susijusios praktikos (dviguba kainodara, eksporto apribojimai) draudimą;

11.  pabrėžia, kad visos priemonės, kurios daro įtaką prekybai, turi atitikti tarptautinius prekybos susitarimus; tvirtina, kad klimato politikos tikslai – gelbėti gyvybę ir saugoti žmonių, gyvūnų bei augalų sveikatą, taip pat išsaugoti baigtinius gamtos išteklius – atitinka GATT susitarimo XX straipsnyje nurodytas išimtis, jeigu jie taikomi nediskriminaciniu būdu ir ne kaip paslėptas apribojimas; pažymi, kad klimato kaita, atsižvelgiant į jos visuotinį pobūdį, turėtų sulaukti dėmesio teisiniu požiūriu; laiko, kad jau buvo nuspręsta, jog oras, kuriame nedaug anglies dioksido (švarus oras), yra gamtos išteklius, kuris gali išsekti, ir todėl turėtų būti laikomas viešąja gėrybe; be to, nurodo, kad atsakomųjų priemonių, kurios taikomos dėl anglies dioksido koregavimo pasienyje, nebūtų galima įdiegti nepažeidus tarptautinės prekybos taisyklių ir nerizikuojant būti nubaustiems; primena, kad tikslas jokiu būdu nėra apsaugoti Europos pramonę, bet sudaryti vienodas sąlygas veikti Europos ir išorės konkurentams;

12.  nurodo, kad būtų pageidautina perskirstyti dalį iš aukcionų gautų pajamų – skirti jas aplinkos apsaugos iniciatyvoms ir kovos su klimato kaita priemonėms, pavyzdžiui, Kankūno susitarimuose nurodytam Žaliajam fondui, ir kitoms tarptautinėms kovos su klimato kaita finansavimo priemonėms;

13.  pažymi, kad sutarti anglies dioksido kiekio apskaičiavimo ir išmetamų teršalų kiekio per prietaiso gyvavimo trukmę standartai didina skaidrumą ir gali supaprastinti tvarios produkcijos ir vartojimo skatinimą, taip pat ir metalų pramonės srityje;

Kompensacija už netiesioginį išmetimą

14.  apgailestauja, kad dėl valstybės pagalba pagrįstos netiesioginių sąnaudų kompensavimo tvarkos tarp daug elektros energijos naudojančių subjektų, kurių dalis iš valdžios institucijų gauna finansinę paramą, atsirado naujas nesąžiningos konkurencijos bendrojoje ES rinkoje šaltinis; primygtinai ragina suvienodinti šios kompensacijos teikimą ir, jei yra pagrįsta priežastis, ją teikti Europos lygmeniu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos konkurentams pasaulyje ir Europos gamintojams ir veiksminga anglies dioksido nutekėjimo apsauga; pažymi, kad tai ypač svarbu šešių spalvotųjų metalų, kurių kainą, daugiausia nustatomą Londono metalų biržoje, lemia pasaulinė paklausa ir pasiūla, atveju; todėl mano, kad pagrindinių metalų gamintojai prisitaiko prie kainų ir negali perkelti kainos pokyčių klientams; daro išvadą, kad būtina taikyti kompensacijas už netiesioginį išmetimą; atkreipia dėmesį į susitarimą dėl rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo, kuriame teigiama, kad „siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, atliekant šią peržiūrą turėtų būti apsvarstyta ir suderinta tvarka, pagal kurią Sąjungos lygmeniu būtų kompensuojamos netiesioginės išlaidos“(11); atsižvelgdamas į tai, pateikia nuorodą į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties(12) 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo, taip pat į SESV 107 ir 108 straipsnius; ragina Komisiją peržiūrėti įvairių energijos rėmimo programų poveikį mažmeninėms energijos kainoms, kurios daro netiesioginę įtaką daug energijos vartojančioms pramonės šakoms pavienėse valstybėse narėse;

15.  mano, kad nevienodas anglies dioksido poveikis elektros kainai, susijęs su kiekvieno tiekėjo naudojamu energijos rūšių deriniu, yra konkurencingumo veiksnys, priklausantis, inter alia, nuo kiekvienos suverenios valstybės pasirinkimo; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos energetikos sąjungos; mano, kad gerai veikianti vidaus energijos rinka, kurioje teikiama saugi ir tvari energija ir kurioje užtikrinamos tinkamos valstybių narių jungtys, padės sumažinti energijos kainas Europos pramonei ir vartotojams; mano, kad ATLPS yra ES lygmeniu suderinta priemonė, kuria mažinamas pramonės išmetamas teršalų kiekis, ir kad todėl jos poveikio klausimas turėtų būti sprendžiamas naudojantis suderinta sistema;

Parama siekiant užtikrinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio metalų gamybą

16.  primygtinai ragina kuo greičiau ir bet kuriuo atveju nuo 2018 m. ir ketvirtuoju etapu, apimančiu 2021–2030 m., užtikrinti, kad nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiksmingiausių įrenginių anglies dioksido nutekėjimo sektoriams būtų skirstomi atsižvelgiant į investicijų į naują įrangą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (įskaitant anglies dioksido surinkimą, saugojimą ir naudojimą) ir darbuotojų mokymą programas, kad būtų užtikrinti aukšti klimato kaitos ir aplinkosaugos bei darbuotojų teisių standartai; pabrėžia, jog iš tikrųjų būtina investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad Europa liktų pagrindinių metalų gamybos kompetencijos centru; primena, kad atspariausi krizei yra investuojantys pramonės subjektai; ragina ATLPS aukcionų pajamas panaudoti kovos su klimato kaita veiksmams finansuoti ES ir besivystančiose šalyse, įskaitant investicijas į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo projektus pramonės sektoriuose; pritaria planams pagal 2030 m. klimato ir energetikos strategiją sukurti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, novatoriškų atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir mažo anglies dioksido kiekio inovacijų pramonės sektoriuose priemonę (NER400), kaip nustatyta 2014 m. spalio 23 d. Europos Tarybos išvadose; siūlo bandomuosius ir demonstracinius anglies dioksido surinkimo, utilizavimo ir saugojimo projektus laikyti mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimo programų, kurias remia Komisija, atsižvelgiant į programą „NER 300“ ir būsimą programą „NER 400“, dalimi, finansuotojui ir veiklos vykdytojui dalijantis bendrą finansinę riziką; primena viešųjų investicijų svarbą ir strategijos „Horizontas 2020“ svarbą Europos kontekste gerinant pagrindinių metalų pramonės veiksmingumą aplinkosaugos ir efektyvaus energijos vartojimo srityse, taip pat siekiant mažesnio išmetamo anglies dioksido kiekio, laikantis strategijos „Europa 2020“ tikslų; laikosi nuomonės, kad darbuotojų mokymas, susijęs su pramonės sektoriuje taikomomis mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir praktika, yra strateginė investicija, kurią reikėtų visiškai įtraukti į Komisijos remiamas programas, pagal kurias finansuojamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos;

Finansų apskaita ir skaidrumas

17.  siūlo skelbiant metines finansines įmonių ataskaitas viešai nurodyti anglies dioksido apyvartinius taršos leidimus, taip pat siūlo, kad Europos Sąjunga skatintų vėl imtis darbų, susijusių su specialiu tarptautiniu apskaitos standartu;

18.  pabrėžia skaidrumo svarbą naudojant iš apyvartinių taršos leidimų skirstymo gautas valstybių narių pajamas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į valstybių narių pareigą pranešti Komisijai apie ATLPS pajamų naudojimą; pabrėžia, kad didesnis skaidrumas padėtų piliečiams sužinoti, kaip nacionalinės valdžios institucijos panaudoja ATLPS pajamas;

19.  pabrėžia, kad įrenginiai ir įmonės turi atitikti visus teisinius reikalavimus, susijusius su socialine atsakomybe ir ataskaitų teikimu, kad būtų užtikrintas vienodas ir veiksmingas aplinkos apsaugos taisyklių įgyvendinimas ir užtikrinta, kad kompetentingos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbuotojų atstovus ir pilietinės visuomenės ir vietos bendruomenių atstovus, galėtų gauti visą susijusią informaciją; atkreipia dėmesį į teisę gauti informaciją, susijusią su aplinkos apsaugos klausimais, kaip nurodyta Orhuso konvencijoje ir įtvirtinta ES ir nacionalinės teisės aktuose, įskaitant Direktyvą 2003/87/EB; siūlo užtikrinti, kad dėl visų klasifikuotų įrenginių, kuriems taikoma ATLPS, kiekvienais metais būtų pateikiama išsami informacija, kuri apimtų kovą su klimato kaita ir ES aplinkos, saugos ir darbuotojų sveikatos darbe direktyvų laikymąsi ir kad ši informacija būtų prieinama darbuotojų atstovams, taip pat pilietinės visuomenės – netoli įrenginio įsikūrusių gyventojų bendruomenių – atstovams;

Elektros tiekimo sutarčių klausimas

20.  pabrėžia, kaip svarbu, kad Europos pagrindinių metalų sektorius turėtų galimybę tam tikromis sąlygomis, kurias turi patikslinti Komisija, sudaryti ilgalaikes sutartis, turinčias atitikti investicijų grąžą, kurios laikotarpis negali būti trumpesnis kaip penkiolika metų labai kapitalui imlių pramonės šakų atveju; primena, kad turi būti užtikrintas pramonės subjektų investicijų saugumas – kainos turi būti nuspėjamos, o teisinė sistema – aiški; pabrėžia, kad užuot kasmet rengus elektros pardavimo aukcionus pirmenybė turėtų būti teikiama stabilumui, kurį užtikrina ilgalaikės elektros tiekimo sutartys; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse rinkos taisyklėmis leidžiamas struktūrinis elektros kainų ir gamybos sąnaudų atotrūkis; ragina Komisiją kovoti su privačių oligopolių nenumatytu pelnu energijos rinkoje;

21.  yra susirūpinęs dėl to, kad rinkos taisyklėmis leidžiamas struktūrinis elektros kainų ir gamybos sąnaudų atotrūkis;

Įgūdžių perdavimas

22.  reikalauja užtikrinti, kad visose gamyklose, kuriose didelė darbuotojų amžiaus netolygumo problema, organizuoti įgūdžių perdavimą iš kartos į kartą įtraukiant visas aukštos kvalifikacijos gamybos pareigybes; skatina kelti įmonėse dirbančio jaunimo kompetenciją vykdant struktūrinę mokymosi politiką, kurią pasitelkus būtų užtikrinamas bendros darbuotojų kompetencijos ugdymas; pabrėžia pagrindinių metalų sektoriaus darbuotojų įgūdžių ir kvalifikacijos svarbą; ragina vykdyti veiksmingą užimtumo ir pramonės politiką, kuria būtų užtikrinta, kad šios žinios būtų plėtojamos ir pripažintos svarbia Europos pagrindinių metalų pramonės dalimi; prašo vertinant bet kurios konkrečios gamyklos gamybos gyvybingumą atsižvelgti į pramonės praktinės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų išsaugojimą;

Žaliavų tiekimas

23.  prašo ES imtis diplomatinių veiksmų metalurgijos žaliavų srityje, pagrįstų strategine partneryste, pagal kurią Europos šalys ir žaliavas gaminančios šalys dalytųsi pridėtinę vertę tokiu būdu, kad visoje vertės grandinėje būtų skatinama kvalifikuoto darbo plėtra; prašo Komisijos sukurti išsamaus plieno rinkos analizavimo priemonę, kuria naudojantis būtų galima gauti tikslią informaciją apie plieno pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Europoje ir pasaulyje, struktūrinius šių rinkų raidos elementus atskiriant nuo ciklinių; mano, kad pirminių ir antrinių pagrindinių metalų rinkų stebėsena galėtų suteikti vertingos informacijos apie taisomąsias ir iniciatyvias priemones, kurių imtis būtina dėl plieno pramonės cikliškumo; palankiai vertina Europos kompetencijos retųjų žemių metalų klausimais tinklo (ERECON)(13) ataskaitą; ragina Komisiją tęsti su ERECON susijusius veiksmus, kuriais siekiama vystyti įvairią ir tvarią Europos retųjų žemių metalų tiekimo grandinę ir ypač įgyvendinti politikos rekomendacijas ir teikti paramą pakaitalų sprendimams ir gausesniam perdirbimui;

Europos pagrindinių metalų prekybos apsaugos priemonės: prevencija geriau už pavėluotas korekcines priemones

24.  ragina Tarybą užbaigti dviejų reglamentų dėl prekybos apsaugos priemonių peržiūrą, kad būtų supaprastintos, sustiprintos ir paspartintos šios priemonės ir užtikrinta, kad jos nebūtų susilpnintos; siūlo nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio trukmės preliminaraus tyrimo etapą, kuriuo būtų atliekamas pirminis skundų dėl antidempingo ir antisubsidijų nagrinėjimas, po kurio, remiantis pirminiais rezultatais, būtų galima pasiūlyti prevencines taisomąsias priemones, kurias patvirtinus būtų atliktas išsamus tyrimas; apgailestauja, kad Taryboje stringa pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl prekybos apsaugos priemonių atnaujinimo, nors Parlamentas išreiškė tvirtą griežtesnių kovos su nesąžiningu importu iš trečiųjų šalių priemonių palaikymą; ragina Tarybą nedelsiant modernizuoti prekybos apsaugos priemones, siekiant pagaliau surasti tinkamą atsaką nesąžiningai praktikai ir apsaugoti ES rinką nuo dempingo, taip užtikrinant vienodas sąlygas ir visiškai išnaudojant galimybes, kurias teikia perėjimas prie kitokios energetikos sistemos;

25.  siekia, kad būtų įgyvendinti tikslai greitai spartinti Sąjungoje naudojamų retųjų žemių metalų ir svarbiausių metalų perdirbimą;

26.  pabrėžia, kad nerūdijančio plieno ir aliuminio, taip pat visų pagrindinių metalų sektoriuose vyksta pasaulinė konkurencija; mano, kad Komisija savo analizėse ir palyginimuose, nustatydama atitinkamas geografines rinkas, nedelsdama turi pripažinti pasaulinę rinką referencine ir tirti ne vien vidaus rinką; ragina prieš Konkurencijos generaliniam direktoratui priimant sprendimus atlikti poveikio gamybos pajėgumams vertinimą, apimantį, be kita ko, įrangą ir užimtumą, ir šio vertinimo išvadas įtraukti į galutinį suinteresuotiesiems subjektams skirtą dokumentą, kuris bus paskelbtas viešai; ragina persvarstyti konkurencijos politiką ir valstybės pagalbos taisykles, kad būtų palengvinta viešoji intervencija, turint tikslą išlaikyti socialinę ir regioninę sanglaudą, gerinti aplinkos apsaugos standartus ir spręsti visuomenės sveikatos problemas;

27.  palankiai vertina tai, kad įsteigti vietos informavimo ir konsultavimo komitetai, kurie vykdys pramonės rizikos prevenciją, ir į kuriuos įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, turintys teisę vykdyti kontrolę ir siųsti perspėjimus; pabrėžia, kad pripažįsta darbuotojų atstovų kompetenciją įmonių strateginių pasirinkimų ir verslo sprendimų priėmimo klausimais;

Pagrindinių metalų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje

28.  šiuo atžvilgiu pabrėžia teigiamą antrinių metalų, kurie padeda smarkiai sumažinti energijos ir žaliavų kiekį, poveikį; todėl ragina Komisiją supaprastinti antrinio metalo rinkų plėtojimą ir veikimą; skatina kiekvienoje pagrindinių metalų gamykloje sukurti žiedinę ekonomiką, kad šalutinių produktų ir perdirbtų metalų panaudojimas būtų siejamas su tikslu didinti jų konkurencingumą; ragina kiekvienoje pagrindinių metalų gamykloje privaloma tvarka sukurti žiedinę ekonomiką, šalutinių produktų ir perdirbtų metalų panaudojimas būtų siejamas su tikslu didinti jų konkurencingumą; siekia, kad būtų įgyvendinti tikslai greitai spartinti Sąjungoje naudojamų retųjų žemių metalų ir svarbiausių metalų perdirbimą; ragina plėtoti stiprias pagrindinių metalų perdirbimo sektoriaus ir kitų pramonės šakų sąsajas, kad būtų padidintas pramonės pagrindo dydis ir atsparumas, ypač regionuose, kuriuos paveikė pramonės nykimas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia dideles gaminių ir medžiagų pakeitimo ir metalo laužo naudojimo, be kita ko, plieno ir aliuminio gamybos srityje, didinimo galimybes; pabrėžia, kad beveik visus pagrindinius metalus galima perdirbti daug kartų ir kad tam reikia tik mažos dalies energijos, palyginti su pradine gamyba; yra susirūpinęs dėl to, kad Europa dėl teisėto ir neteisėto aliuminio ir vario eksporto į tokias šalis, kaip Kinija ir Indija, kurios pačios taiko aliuminio eksporto draudimus, praranda daug energijos; mano, kad aukšti aplinkos apsaugos standartai ir žiedinės ekonomikos principai turėtų būti investicijų į vystymąsi ir inovacijas pagrindas pagrindinių metalų pramonės sektoriuje Europoje; ragina Komisiją taikyti ekonomines paskatas perdirbti metalus, įskaitant šiuo metu neekonomiškas svarbiausias žaliavas, pvz., retųjų žemių metalus, ištirti, kaip galima remti perdirbtų medžiagų rinkas, be kita ko, naudojant perdirbtų medžiagų ekologiškumo sertifikatus, ekologinio projektavimo reikalavimus ir mokestines paskatas, taip pat užtikrinti, kad sanglaudos politikos ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) biudžetai taip pat būtų naudojami išteklių naudojimo veiksmingumui ir perdirbimui skatinti; mano, kad siekiant paremti ES metalo laužo rinką turėtų būti tobulinami atliekų teisės aktai, pvz., persvarstoma Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių direktyva ir kiti atliekų teisės aktai; siūlo nustatyti surinkimo tikslus, didinti gamintojų atsakomybę ir išplėsti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių teisės aktų taikymo sritį į ją įtraukiant, pvz., sunkvežimius, autobusus ir motociklus; pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įveikti perėjimo prie tvarių gamybos procesų ir produktų laikotarpį reikia kvalifikuotų ir gerus gebėjimus turinčių darbuotojų, ir ragina nustatyti Europos mokymo ir švietimo strategiją, kurią įgyvendinant būtų remiamos įmonės, mokslinių tyrimų institutai ir socialiniai partneriai, kurie drauge išsiaiškintų aplinkos tvarumui užtikrinti reikalingus įgūdžius;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.
(2) OL L 188, 2009 7 18, p. 93.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
(4) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
(5) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(6) OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
(7) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
(9) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0104.
(11) Žr. Sprendimo (ES) 2015/1814 9 konstatuojamąją dalį (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).
(12) OL L 1, 2003 1 4, p. 1.
(13) http://ec.europa.eu/growth/sectors/raw-materials/specific-interest/erecon/index_en.htm

Teisinis pranešimas