Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2229(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0344/2015

Pateikti tekstai :

A8-0344/2015

Debatai :

PV 16/12/2015 - 15
CRE 16/12/2015 - 15

Balsavimas :

PV 17/12/2015 - 9.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0470

Priimti tekstai
PDF 570kWORD 288k
Ketvirtadienis, 2015 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
P8_TA(2015)0470A8-0344/2015

2015 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2015/2229(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją ir Europos Parlamento 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuos Užsienio reikalų taryba patvirtino 2012 m. birželio 25 d.(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime(3),

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires(4),

–  atsižvelgdamas į EP tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires(5),

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m., kurią Taryba patvirtino 2015 m. birželio 22 d.(6),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(7),

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (angl .GAP II), kurį Taryba patvirtino 2015 m. spalio 26 d.(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl vaikų teisių propagavimo ir apsaugos(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/260, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimų terminas(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje(12),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. patvirtintą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo(13),

–  atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „ES prioritetai 25-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos sesijoje“(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų JT Žmogaus teisių taryboje 2015 m.(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 69-osios sesijos(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(29),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai 2014–2015 m.“(30),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“(31),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 25 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“(32),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152),

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją, kurioje raginama suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę suteikiant jai įgaliojimus parengti tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarptautinių bendrovių ir kitų įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas(33),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“(34),

–  atsižvelgdamas į JT gyventojų fondo ir UNICEF 2014 m. metinę ataskaitą dėl bendrosios programos dėl moterų lyties organų žalojimo(35),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8–0344/2015),

A.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį ES įpareigojama plėtoti bendrą užsienio ir saugumo politiką, remiantis demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir laikantis JT chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų;

B.  kadangi pagal ES sutarties 6 straipsnį Europos Sąjunga turi prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

C.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jų propagavimas, nedalumas ir apsauga turi būti ES išorės veiksmų pagrindas;

D.  kadangi norint sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių darna; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galės greičiau reaguoti ankstyvais žmogaus teisių pažeidimo etapais;

E.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą, kurio pagrindas yra Jungtinės Tautos, yra neatsiejama Sąjungos išorės politikos dalis ir šis įsipareigojimas pagrįstas įsitikinimu, kad visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiama daugiašalė sistema geriausiai tinka su globaliomis krizėmis, sunkumais ir grėsmėmis susijusiems klausimams spręsti;

F.  kadangi visame pasaulyje kyla sunkumų laikytis žmogaus teisių ir gresia pavojus, kad žmogaus teisių bus nesilaikoma; kadangi nemažai autoritarinių režimų atkakliai ginčija žmogaus teisių visuotinumą, ypač daugiašaliuose forumuose;

G.  kadangi daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų vis dar gyvena nedemokratinių ir represinių režimų šalyse ir pastaruosius kelerius metus laisvės pasaulyje nuolat mažėjo; kadangi dėl žmogaus teisių nesilaikymo visuomenė ir pavieniai asmenys patiria nuostolių;

H.  kadangi pasaulio mastu pastebima daug bandymų sumažinti pilietinės visuomenės veiklos galimybes, be kita ko, galimybes dalyvauti JT žmogaus teisių taryboje;

I.  kadangi demokratinių režimų bruožai – tai ne tik laisvų rinkimų rengimas, bet ir skaidrus valdymas, teisinės valstybės principo laikymasis, žodžio laisvė, pagarba žmogaus teisėms, nepriklausomos teismų sistemos užtikrinimas ir tarptautinės teisės ir tarptautinių susitarimų bei gairių pagarbos žmogaus teisėms klausimais laikymasis;

J.  kadangi po to, kai buvo pasiūlytas naujas veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja (vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja) pareiškė, jog žmogaus teises ji laikys vienu svarbiausių savo kadencijos prioritetų ir ketina visada jomis vadovautis palaikydama santykius su ES institucijomis, taip pat su trečiosiomis šalimis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene; kadangi 2017 m. bus atlikta Veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje laikotarpio vidurio peržiūra, tuo pat metu bus atliekama išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūra, ir tai turėtų padėti užtikrinti didesnę ES išorės veiksmų darną;

K.  kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Komisija, Taryba ir valstybės narės atsakingos už naujojo veiksmų plano įgyvendinimą; kadangi ES misijos ir atstovybės trečiosiose šalyse gali atlikti svarbų papildomą vaidmenį siekiant sėkmingo veiksmų plano įgyvendinimo;

L.  kadangi siekiant geriau propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse reikia užtikrinti pakankamai išteklių ir tie ištekliai turi būti kuo veiksmingiau panaudoti;

M.  kadangi ES turėtų dėti daugiau pastangų siekdama įvertinti savo politikos poveikį žmogaus teisėms, kuo labiau didinti tokios politikos teigiamą poveikį ir išvengti neigiamo jos poveikio ir tokį poveikį švelninti, taip pat padidinti nukentėjusių gyventojų prieigą prie teisių gynimo priemonių;

N.  kadangi bendradarbiavimas su trečiųjų šalių vadovais ir valdžios institucijomis visuose dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose yra viena iš pačių veiksmingiausių žmogaus teisių klausimų trečiosiose šalyse sprendimo priemonių; kadangi trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijos – tai pagrindiniai partneriai formuojant ir įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką;

O.  kadangi ES mano, jog sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų klausimus vienas iš svarbiausių jos prioritetų yra glaudžiai bendradarbiauti su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse;

P.  kadangi tarptautinis bendradarbiavimas turėtų būti vis svarbesnis siekiant padidinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir veiksmingą parlamentinę žvalgybos tarnybų, naudojančių skaitmenines sekimo technologijas, kontrolę;

Q.  kadangi ES ir jos valstybės narės nuo pat Tarptautinio baudžiamojo teismo įkūrimo buvo artimos jo sąjungininkės ir jam teikė finansinę, politinę, diplomatinę ir logistinę paramą, propaguodamos Romos statuto visuotinumą ir gindamos jo vientisumą, siekdamos didinti šio Teismo nepriklausomumą;

R.  kadangi, siekiant toliau propaguoti pagarbą žmogaus teisėms, reikėtų paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politiką integruoti į visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pvz., vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, plėtros ir prekybos sritis;

S.  kadangi SESV 207 straipsnyje nurodoma, kad ES prekybos politika turi būti grindžiama Europos Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais;

T.  kadangi įvairių formų migracija yra didelis ES išorės politikos išbandymas, į kurį reaguojant būtina rasti neatidėliotinus, veiksmingus ir ilgalaikius sprendimus, kad būtų užtikrinta, jog asmenų, kuriems būtina pagalba, pvz., bėgančių nuo karo ir smurto asmenų, žmogaus teisės būtų gerbiamos laikantis Europos vertybių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų ir susitarimų;

U.  kadangi pasaulio ekonomika išgyveno krizę, kuri galėtų padaryti neigiamą poveikį ekonominėms ir socialinėms teisėms, žmonių gyvenimo sąlygoms (padidėjęs nedarbas ir skurdas, nelygybė ir darbas be garantijų, prastesnės kokybės paslaugos ir ribota prieiga prie tokių paslaugų), taigi ir žmonių gerovei;

V.  kadangi minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė turi tapti vienu iš ES prioritetų ir jas reikia besąlygiškai remti remiantis tuo, kad tai visuotinės ir nedalomos vertybės; kadangi šioms teisėms daugelyje pasaulio vietų vis dar gresia pavojus ir su jomis susijusių pažeidimų skaičius labai išaugo;

W.  kadangi visuotinis mirties bausmės panaikinimas ir toliau lieka vienas iš ES prioritetų įgyvendinant jos žmogaus teisių išorės politiką; kadangi 2016 m. birželio mėn. Osle (Norvegija) įvyks 6-asis pasaulinis kongresas prieš mirties bausmę;

X.  kadangi vaikams, moterims ir mažumoms priklausantiems asmenims gresia vis daugiau konkrečių pavojų, prieš juos vis dažniau imamasi smurto ir seksualinės prievartos, ypač karo zonose;

Y.  kadangi 2014 m. Sacharovo premija buvo suteikta Denisui Mukwege už jo kaip gydytojo ir žmogaus teisių gynėjo nuolatines pastangas padėti seksualinės prievartos ir lyties organų žalojimo aukoms; kadangi moterų lyties organų žalojimas – tai esminis moterų ir vaikų teisių pažeidimas ir būtina, jog kovos su lyties organų žalojimu ir seksualine prievarta pastangos taptų pagrindiniu ES išorės ir žmogaus teisių politikos aspektu;

Z.  kadangi apskaičiuota, jog 2014 m. 230 mln. vaikų, šiuo metu gyvenančių šalyse ir regionuose, kuriuose vyksta ginkluoti konfliktai, susiduria su didžiuliu smurtu, patiria traumas, yra prievarta verbuojami ir juos sąmoningai renkasi smurtinės grupuotės;

AA.  kadangi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į „savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį“, taigi pagal šį straipsnį motinoms ir vaikams reikia suteikti ypatingą globą ir paramą, kuri apima ir sveikatos priežiūrą; kadangi JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 26/28(36) raginama per kitą JT žmogaus teisių tarybos socialinio forumo susitikimą didžiausią dėmesį skirti vaistų prieinamumui, atsižvelgiant į kiekvieno asmens teisę būti geriausios galimos fizinės ir psichinės sveikatos; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) konstitucijoje teigiama, kad būti geriausios galimos sveikatos yra viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių, nepriklausomai nuo jo rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų;

AB.  kadangi klimato kaita daro poveikį galimybėms gauti vandens, naudotis gamtos ištekliais ir gauti maisto;

AC.  kadangi teroristų organizacijos ir kovojančios grupuotės, tyčia ir sistemingai naikindamos vertingas archeologines vietoves, kurios yra pasaulinio paveldo dalis, siekia destabilizuoti gyventojus ir atimti iš jų kultūrinį tapatumą, todėl šie veiksmai turėtų būti laikomi ne tik karo nusikaltimu, bet ir nusikaltimu žmoniškumui;

Bendrosios aplinkybės

1.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad daugelyje pasaulio vietų, įskaitant autoritarinių režimų šalis, žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, pvz., saviraiškos, minties, sąžinės ir religijos, taip pat susirinkimų ir asociacijų laisvei, gresia vis didesnis pavojus; be to, reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad pilietinės visuomenės viešoji erdvė mažėja ir vis dažniau puolami žmogaus teisių gynėjai;

2.  ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad žmogaus teisės ir demokratijos vertybės būtų laikomos svarbiausiu jų santykių su platesniu pasauliu aspektu, kaip jos įsipareigojo SESV; pažymi, kad ES turėtų taikyti atitinkamas priemones, įskaitant prekybos, energetikos ar saugumo santykių srities priemones, kai rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės trečiosiose šalyse, ypač jei tas šalis valdo autoritariniai režimai;

3.  dar kartą tvirtina, kad ypač svarbu užtikrinti didesnę ES vidaus ir išorės politikos, susijusios su pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos vertybėms, darną; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad šiame pranešime svarstoma ES išorės politika, skirta žmogaus teisėms puoselėti, tačiau Parlamentas taip pat priima metinį pranešimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, kurį rengia Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas; taip pat pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę ES išorės politikos ir visų jos priemonių darną, nuoseklumą ir vengti taikyti dvigubus standartus;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares veiksmingai spręsti žmogaus teisių ES viduje problemas, pvz., romų padėties, elgesio su pabėgėliais ir migrantais, lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų diskriminavimo, rasizmo, smurto prieš moteris, sulaikymo sąlygų ir žiniasklaidos laisvės valstybėse narėse klausimus, kad būtų išlaikytas ES išorės politikos žmogaus teisių srityje patikimumas ir nuoseklumas;

5.  primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija; primena, kad visais tokiais atvejais ES politika turėtų būti formuojama vadovaujantis tarptautine humanitarine teise;

6.  reiškia griežtą nepritarimą kitų teritorijų aneksijai, okupacijai ir apgyvendinimui ir pabrėžia neatimamą laisvo tautų apsisprendimo teisę;

7.  mano, kad siekdamos vykdyti savo įsipareigojimą puoselėti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, ES ir jos valstybės narės turi reikšti nuoseklią ir vieningą nuomonę ir užtikrinti, kad jų siunčiama žinia būtų išgirsta;

8.  be to, pabrėžia, kad svarbus glaudus Komisijos, Tarybos, EIVT, Parlamento ir ES delegacijų bendradarbiavimas siekiant gerinti bendrą ES žmogaus teisių ir demokratijos politikos darną ir laikyti šią politiką svarbiausia iš visų su išorės aspektu susijusių ES politikos sričių, ypač su vystymusi, saugumu, užimtumu, migracija, prekyba ir technologijomis susijusiose srityse;

9.  ragina ES gerinti visą savo politikos poveikį žmogaus teisėms ir jį sisteminti, taip pat užtikrinti, kad vėliau tokia analizė būtų naudojama ES politikai performuoti; ragina ES sukurti veiksmingesnius mechanizmus, kuriuos taikant būtų kiek įmanoma daugiau padidintas teigiamas jos politikos poveikis žmogaus teisėms, užkirstas kelias neigiamam jos poveikiui ir jis sušvelnintas, taip pat pagerinta nukentėjusių gyventojų prieiga prie teisių gynimo priemonių;

10.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį savo įsipareigojimą remti žmogaus teises ir puoselėti demokratines vertybes – tai rodo, be kita ko, kasmetinės Sacharovo premijos už minties laisvę teikimas, Žmogaus teisių pakomitečio darbas ir per mėnesines sesijas vykstančios diskusijos ir priimamos rezoliucijos dėl konkrečių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pricipų pažeidimų;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teroristų organizacijos ir kovojančios grupuotės tyčia ir sistemingai naikina ir grobsto vertingas archeologines vietoves, kurios yra pasaulio paveldo dalis, siekdamos destabilizuoti gyventojus ir sumenkinti jų kultūrinį tapatumą, ir neteisėtai prekiaudamos vogtais meno kūriniais finansuoja savo smurtinius veiksmus; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su JT ir UNESCO, kovoti su neteisėta prekyba meno kūriniais iš karo zonų ir parengti iniciatyvas, kurias įgyvendinant būtų apsaugotas tokiose zonose esantis kultūros paveldas; ragina Komisiją tyčinį kolektyvinio žmonijos paveldo naikinimą priskirti nusikaltimams žmoniškumui ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų;

ES politikos priemonės, kuriomis visame pasaulyje propaguojamos žmogaus teisės ir demokratija

ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje

12.  palankiai vertina tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m.; mano, kad metinė ataskaita yra būtina ES žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pasaulyje politikos analizės, komunikacijos ir diskusijų dėl jos priemonė; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti, kad būtų imamasi visapusiškos tolesnės veiklos, reaguojant į visus metinėje ataskaitoje iškeltus klausimus, įskaitant konkrečius pasiūlymus, kuriais tikslingai siekiama spręsti šias problemas, be kita ko, užtikrinti didesnę įvairių pranešimų dėl ES išorės politikos žmogaus teisių ir demokratijos srityje darną;

13.  dar kartą primena savo kvietimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai du kartus per metus – kai pristatoma ES metinė ataskaita ir kai svarstomas Parlamento pranešimas – dalyvauti plenarinių sesijų diskusijose su Europos Parlamento nariais; pabrėžia, kad Komisijos ir EIVT atsakymai raštu reaguojant į Parlamento rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos yra svarbūs tarpinstituciniams santykiams, nes jie suteikia galimybę sistemingai ir nuodugniai reaguoti į visus Parlamento iškeltus klausimus;

14.  giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos pateikė išsamias ataskaitas dėl veiklos, kurią ES vykdė žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2014 m.; vis dėlto mano, kad dabartinė metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos forma galėtų būti pagerinta suteikiant daugiau informacijos apie konkretų ES veiksmų poveikį žmogaus teisėms ir demokratijai trečiosiose šalyse ir pateikiant ją skaitytojams lengviau prieinamu formatu; be to, ragina imtis ataskaitų rengimo veiksmų, reaguojant į Parlamento rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų;

15.  taigi rekomenduoja EIVT rengiant metinę ataskaitą dažniau naudoti analitinį metodą ir toliau teikti ES strateginės programos ir veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas; mano, kad metinėje ataskaitoje turėtų būti ne tik pabrėžiami ES šios srities pasiekimai ir geriausia šios srities praktika, bet ir nurodoma, su kokiais sunkumais ir apribojimais susiduria ES, stengdamasi propaguoti žmogaus teises ir demokratiją trečiosiose šalyse, taip pat kokias išvadas galima daryti galvojant apie konkrečius veiksmus ateinančiais metais;

16.  toliau laikosi nuomonės, kad metinėje ataskaitoje pateikiamos atskiroms šalims skirtos ataskaitos turėtų būti ne tokio aprašomojo pobūdžio ir ne tokios statiškos, jose veikiau turėtų būti geriau nagrinėjamas atskirų šalių žmogaus teisių strategijų įgyvendinimas ir apžvelgiamas ES veiksmų poveikis vietoje;

ES strateginė programa ir (naujas) veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje

17.  primena savo nuomonę, kad ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2012 m. priėmimas buvo svarbus etapas ES be išimčių integruojant žmogaus teises ir demokratiją į savo santykius su likusiu pasauliu;

18.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. liepos mėn. Taryba patvirtino naują veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.); palankiai vertina tai, kad EIVT, vertindama pirmąjį veiksmų planą ir rengdama naująjį, konsultavosi su Komisija, Parlamentu, valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

19.  džiaugiasi atnaujintu ES įsipareigojimu propaguoti ir ginti žmogaus teises ir demokratiją visame pasaulyje; atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmų plane siekiama sudaryti galimybę ES taikyti kryptingesnį, sistemiškesnį ir geriau koordinuojamą metodą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat didinti savo politikos ir naudojamų priemonių poveikį vietos lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, pritaria tam, kad pirmenybė būtų teikiama penkioms strateginėms veiklos sritims;

20.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, EIVT, Komisiją, Tarybą ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų naujojo veiksmų plano vykdymą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu didinti priemonių, kurias ES naudoja siekdama propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiją pasaulyje, veiksmingumą ir didinti jų poveikį vietos lygmeniu; pabrėžia, kad reikia užtikrinti greitą ir tinkamą atsaką į žmogaus teisių pažeidimus; primena, kad svarbu dėti daugiau pastangų siekiant integruoti žmogaus teisių ir demokratijos aspektus į visus ES išorės veiksmus, įskaitant aukštą politinį lygmenį;

21.  pabrėžia, kad siekdama įvykdyti naujame veiksmų plane užsibrėžtus tikslus, ES turi skirti pakankamai išteklių ir ugdyti gebėjimus, tiek atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius delegacijose ir būstinėse, tiek – į projektams skiriamas lėšas;

22.  primena savo požiūrį, kad norint nuosekliai ir darniai įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos darbotvarkę reikia tvirto valstybių narių ir ES institucijų sutarimo ir geresnio jų veiklos koordinavimo; primena, kad veiksmų planas susijęs tiek su ES, tiek su valstybėmis narėmis; taigi primygtinai pabrėžia, kad valstybės narės, be jokių išimčių, turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant veiksmų planą ir ES strateginę programą ir naudoti juos kaip savo projektą propaguodamos žmogaus teises ir demokratiją dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose; teigiamai vertina tai, kad numatyta atlikti naujojo veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą, ir pabrėžia, kad svarbu vykdyti įtraukias konsultacijas siekiant nuolat atsižvelgti į pasiektus žmogaus teisių klausimų integravimo rezultatus;

23.  atsižvelgdamas į tai, ragina Užsienio reikalų tarybą reguliariai aptarti demokratijos ir žmogaus teisių klausimais; dar kartą ragina ES Užsienio reikalų tarybą kasmet rengti viešas diskusijas dėl ES veiksmų žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

24.  giria EIVT ir Komisiją už tai, kad jos teikė pirmojo veiksmų plano vykdymo ataskaitas ir tikisi, kad bus teikiamos ir naujojo veiksmų plano vykdymo ataskaitos; be to, primena savo pasiryžimą glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant naująjį veiksmų planą ir dalyvauti konsultacijose dėl jo įgyvendinimo;

25.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kartu su visais kitais Komisijos nariais parengti programą, pagal kurią žmogaus teisės būtų integruojamos į įvairią ES veiklą, ypač į vystymosi, migracijos, aplinkos, užimtumo, interneto duomenų apsaugos, prekybos, investicijų, technologijų ir verslo sričių veiklą;

Kitų ES politinių priemonių apžvalga

ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai

26.  primena, kad ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais (toliau – specialusis įgaliotinis) įgaliojimai labai svarbūs siekiant gerinti ES žmogaus teisių ir demokratinių principų saugojimo ir propagavimo visame pasaulyje veiklos matomumą ir veiksmingumą; giria šiuo metu šias pareigas einantį asmenį už svarbius laimėjimus ir už tai, kad jis reguliariai diskutuoja su Parlamentu ir pilietine visuomene;

27.  palankiai vertina tai, kad specialiojo įgaliotinio įgaliojimai pratęsti iki 2017 m. vasario mėn., ir primena savo raginimą šiuos įgaliojimus padaryti nuolatiniais; taigi ragina persvarstyti šiuos įgaliojimus, siekiant specialiajam įgaliotiniui suteikti iniciatyvos teisę, pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių, galimybę viešai pasisakyti žmogaus teisių klausimais, pavesti jam teikti ataskaitas apie vizitų į trečiąsias šalis rezultatus ir informuoti apie ES poziciją žmogaus teisių klausimais, ir taip, pagerinus specialiojo įgaliotinio matomumą ir veiksmingumą, sustiprinti jo vaidmenį;

28.  dar kartą ragina Tarybą už atskiras geografines teritorijas atsakingų ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimuose nustatyti reikalavimą glaudžiai bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais;

Konkrečioms šalims skirtos žmogaus teisių srities strategijos ir ES delegacijų vaidmuo

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad po atlikto bendro ES delegacijų, ES institucijų ir valstybių narių darbo Politinis ir saugumo komitetas patvirtino 132 konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas; dar kartą pabrėžia, kad remia konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų tikslą pritaikyti ES veiksmus prie kiekvienos šalies konkrečios padėties ir poreikių; pabrėžia, kad reikia nuolat vertinti konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas ir jas prireikus pakoreguoti, ir ragina toliau gerinti ES delegacijų, valstybių narių ambasadų ir ES institucijų bendradarbiavimą, komunikaciją ir keitimąsi informacija rengiant ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas;

30.  kartoja savo raginimą suteikti Europos Parlamento nariams galimybę tinkamu būdu susipažinti su strategijų turiniu, kad jie galėtų tinkami ir skaidriai vykdyti savo pareigas; rekomenduoja, kad EIVT ir Komisija informuotų išorės šalis apie kiekvienos strategijos tikslus ir taip būtų padidintas konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų skaidrumas; primygtinai ragina EIVT į kiekvieną strategiją įtraukti aiškius ir išmatuojamus pažangos rodiklius;

31.  tvirtai pabrėžia, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas svarbu atsižvelgti visais politikos konkrečių trečiųjų šalių atžvilgiu formavimo lygmenimis, be kita ko, rengiant aukšto lygio politinius dialogus, dialogus žmogaus teisių klausimais, šalių strateginius dokumentus ir metines veiksmų programas;

32.  palankiai vertina tai, kad visos delegacijos ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijos steigia žmogaus teisių ir (arba) lyčių klausimų centrus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad internete skelbiama informacija daugeliu atvejų yra pasenusi, taigi ragina skubiai ją peržiūrėti;

33.  primena savo rekomendaciją vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai ir EIVT parengti aiškias veiklos gaires, aptariant centrų vaidmenį delegacijose, kad jie būtų įgalioti veikti kaip tikri patarėjai žmogaus teisių klausimais ir sudarytos galimybės jiems veiksmingai, darniai ir įtraukiai atlikti savo darbą, kad delegacijų darbas būtų optimizuotas; mano, kad žmogaus teisių centrų darbą taip pat turėtų remti valstybių narių diplomatinio korpuso darbuotojai; laikosi nuomonės, kad žmogaus teisių centrų darbas turėtų būti visiškai nepriklausomas, kad neturėtų būti politinio nacionalinių valdžios institucijų kišimosi į jų darbą ir jos prie jų nepriekabiautų, visų pirma tuomet, kai jie palaiko ryšius su žmogaus teisių aktyvistais ir pilietine visuomene;

Dialogas ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais

34.  pripažįsta, kad dialogai su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais gali būti veiksminga dvišalio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo priemonė siekiant propaguoti žmogaus teises ir jas saugoti, jeigu jie patys nebus laikomi tikslu savaime, bet per juos bus siekiama užtikrinti konkrečius partnerio įsipareigojimus ir laimėjimus; taigi palankiai vertina tai, kad dialogai žmogaus teisių klausimais užmezgami su vis daugiau šalių, pvz., su Mianmaru / Birma, ir ragina tokius dialogus užmegzti; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina šeštąjį ES ir Moldovos dialogo žmogaus teisių klausimais raundą;

35.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir EIVT rengti dialogus žmogaus teisių klausimais ir atitinkamus seminarus pilietinei visuomenei turint aiškų tikslą ir siekiant konkrečiai šaliai skirtoje žmogaus teisių srities strategijoje numatytų rezultatų; ragina EIVT nuosekliai rengti parengiamąjį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kuris turėtų savaime peraugti į tikrąjį dialogą; be to, primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją, ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir EIVT per dialogus žmogaus teisių klausimais sistemingai, atsakingai ir skaidriai priminti konkrečius žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus arba kurie yra kalinami, politinių kalinių ir žmogaus teisių pažeidimų atvejus; mano, kad labai svarbu, jog EIVT sistemingai užtikrintų, kad būtų laikomasi visų įsipareigojimų, prisiimtų per dialogus žmogaus teisių klausimais;

36.  dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnybą sukurti išsamų mechanizmą, skirtą dialogų žmogaus teisių klausimais padėčiai stebėti ir vertinti bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir žmogaus teisių organizacijomis, kad būtų padidintas tokių dialogų poveikis; mano, kad tais atvejais, kai tokie dialogai nuolat neduoda rezultatų, reikėtų daryti politines išvadas ir atitinkamoje šalyje naudoti alternatyvias priemones, kurios padėtų siekti pažangos žmogaus teisių srityje; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad dialogas žmogaus teisių klausimais su Rusija buvo sustabdytas 2014 m., ir pažymi, kad trūksta rezultatų dialoguose žmogaus teisių klausimais su Kinija ir Baltarusija; todėl ragina EIVT išsamiai persvarstyti savo žmogaus teisių strategiją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu;

37.  ragina ES ir jos delegacijas, pasitelkus pilietinę visuomenę, aktyviau vesti politinį dialogą su vyriausybėmis, kurios pažeidžia žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus, ir primygtinai tvirtina, kad į politinį ES ir trečiųjų šalių dialogą žmogaus teisių klausimais turi būti įtraukta įtraukesnė ir išsamesnė nediskriminavimo apibrėžtis, be kita ko, LGBTI asmenų, religijos ar tikėjimo, lyties, rasinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos atžvilgiu; pabrėžia, kad ypač tose šalyse, kuriose bloga vystymosi ir žmogaus teisių užtikrinimo padėtis, reikia ir toliau teikti paramą vystymuisi ir netgi ją padidinti, tačiau geriau ją būtų teikti per pilietinės visuomenės organizacijas ir nevyriausybinius vietos partnerius, taip pat reikėtų ją sistemingai stebėti, o vyriausybės turi prisiimti įsipareigojimus gerinti žmogaus teisių padėtį vietoje;

38.  pripažįsta, kad tuo atveju, jei dialogai nuolat neduoda rezultatų, svarbu, reaguojant į autoritarinių režimų veiksmus, taikyti papildomas priemones asmenims (tikslines sankcijas, pvz., turto įšaldymą arba draudimą keliauti);

ES žmogaus teisių gairės

39.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime; vis dėlto primena savo prašymą EIVT, kad ji paaiškintų, kaip vykdomas temų, kurioms taikomos ES gairės, atrankos procesas, ir reikalavimą, kad prieš pasirinkdama temas ji šiuo klausimu taip pat konsultuotųsi su Parlamentu ir pilietine visuomene;

40.  dar kartą ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir EIVT, be kita ko, atsižvelgiant į konfliktus kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Sirijoje, Irake, Libijoje ir Ukrainoje, nuolat veiksmingai įgyvendinti ES gaires dėl skatinimo laikytis Tarptautinės humanitarinės teisės (THT)(37); atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja EIVT remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios skatina valstybinius ir nevalstybinius subjektus laikytis THT; be to, ragina ES aktyviai naudoti visas turimas priemones siekiant, jog valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimų; ragina ES ir jos valstybes nares remti Šveicarijos / Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) įgyvendinamą iniciatyvą dėl THT laikymosi gerinimo;

41.  primygtinai pabrėžia, kad svarbu reguliariai vertinti, kaip įgyvendinamos ES gairės dėl žmogaus teisių, be kita ko, kaip įgyvendinamos ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairės, ir tam naudoti gerai apibrėžtus rodiklius; mano, kad siekiant tinkamai įgyvendinti šias gaires reikia imtis tolesnių priemonių, kuriomis siekiama didinti EIVT ir ES delegacijų darbuotojų, taip pat valstybių narių atstovybių užsienyje informuotumą apie gairių turinį; kartoja savo raginimą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių organizacijoms aktyviau dalyvauti atrenkant, rengiant, vertinant ir persvarstant gaires;

Žmogaus teisės ir demokratija vykdant ES išorės politiką ir taikant jos priemones

42.  primena, kad ES įsipareigojusi savo santykiuose su trečiosiomis šalimis daugiausia dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad žmogaus teisių ir demokratinių principų pažangą reikia remti vykdant bet kokią su išorės aspektu susijusią ES politiką, pavyzdžiui, plėtros ir kaimynystės politiką, bendrą saugumo ir gynybos politiką, taip pat vystymosi, prekybos, migracijos, teisingumo ir vidaus reikalų politiką, ir taikant atitinkamas finansines priemones; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina naujausias ES pastangas žmogaus teisių pažeidimus įtraukti į krizių prevencijos srityje savo naudojamą išankstinio perspėjimo matricą;

43.  pabrėžia Sutartimi grindžiamą ES įsipareigojimą užtikrinti, kad visos jos išorės politikos priemonės ir veikla būtų parengtos ir įgyvendinamos įtvirtinant ir remiant žmogaus teises ir teisinę valstybę;

44.  mano, kad ES išorės finansinės priemonės yra svarbios siekiant propaguoti ir ginti demokratijos ir žmogaus teisių vertybes užsienyje; dar kartą nurodo savo raginimus gerinti įvairių teminių ir geografinių priemonių suderinamumą;

45.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas laikytis įsipareigojimo įtraukti žmogaus teisių nuostatas į savo rengiamus teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, įgyvendinimo priemonių ir prekybos susitarimų poveikio vertinimus; ragina Komisiją gerinti poveikio vertinimų kokybę, visapusiškumą ir vykdymo stebėseną ir taip užtikrinti, kad į dokumentus būtų sistemingai įtraukiami žmogaus teisių klausimai; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį pilietinė visuomenė galėtų atlikti šiame procese;

Plėtra ir kaimynystės politika

46.  primena, kad ES plėtros politika yra viena iš svariausių pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principams stiprinimo priemonių; pažymi, kad plėtros procesas bus tęsiamas nepaisant to, kad faktiškai iki 2019 m. jokia plėtra neįmanoma dėl derybų padėties ir situacijos atitinkamose šalyse, ir palankiai vertina tai, kad per stojimo derybas dėl skyrių dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių bei teisingumo, laisvės ir saugumo taikomas naujas požiūris, pagal kurį tinkamai atsižvelgiama į laiką, kurio reikia, kad būtų tinkamai įgyvendintos atitinkamos reformos;

47.  reiškia susirūpinimą dėl saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės suvaržymų kai kuriose plėtros šalyse ir daugelyje Europos kaimynystės šalių; pabrėžia, kad tose šalyse reikia nedelsiant didinti žiniasklaidos nepriklausomumą bei nuosavybės skaidrumą ir spręsti žurnalistams taikomo politinio ir ekonominio spaudimo, dėl kurio dažnai atsiranda cenzūra ir vidinė cenzūra, klausimus; ragina Komisiją stojimo derybų procese toliau stebėti žodžio ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimui ir teikti jam pirmenybę;

48.  apgailestauja, kad, kaip nurodoma Komisijos 2014–2015 m. plėtros strategijoje(38), vis dar nepavyksta tinkamai įgyvendinti mažumų apsaugos teisinio pagrindo; ragina plėtros šalis dėti daugiau pastangų siekiant sukurti mažumų pripažinimo kultūrą, geriau įtraukiant mažumas į sprendimų priėmimo procesus ir į švietimo sistemą, ypač daug dėmesio skiriant romų vaikams; primygtinai ragina ES per visą plėtros procesą atidžiai stebėti žmogaus teisių, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, apsaugos nuostatų įgyvendinimą ir kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant neapykantos nusikaltimus dėl seksualinės orientacijos;

49.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad blogėja demokratinė politinė kultūra kai kuriose šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse, taip pat daugelyje Europos kaimynystės šalių; primena, kad geras valdymas, teisinės valstybės principo laikymasis, nuomonės laisvė ir žmogaus teisės, politinis dialogas, gebėjimas rasti kompromisą ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese yra svarbiausi demokratinės sistemos veiksniai; taip pat susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad plėtros šalys daro nepakankamą pažangą gerindamos teisminių institucijų nepriklausomumą ir kovodamos su korupcija; kartu su Komisija ragina plėtros šalis siekti patikimų rezultatų vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius nuosprendžius;

50.  atsižvelgdamas į vykdomą Europos kaimynystės politikos persvarstymą, primena, kad ES sutartyje nustatyta, jog ES su kaimyninėmis šalimis turi plėtoti ypatingus santykius, grindžiamus Sąjungos vertybėmis, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai(39); be to, primena, kad po 2011 m. Arabų pavasario ES performavo kaimynystės politiką, remdamasi principu „parama pagal pažangą“, siekdama demokratinių institucijų stiprinimo ir pažangos žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad ES kaimyninės šalys per pastaruosius kelerius metus patyrė didelių sunkumų, kaip antai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje plito nestabilumas ir konfliktai, o ekstremistų ir džihadistų grupuotės pasinaudojo tokia padėtimi, taip pat Rusijos veiksmai sukėlė žmonių kančių, taigi buvo labai pažeidžiamos žmogaus teisės ir demokratijos principai;

51.  taigi pareiškia, kad yra įsitikinęs, jog žmogaus teisių ir demokratinių principų propagavimas ir toliau turi būti svarbiausias persvarstytos Europos kaimynystės politikos aspektas; kartoja, kad žmogaus teisių ir demokratijos propagavimas tuo pat metu naudingas ir šalims partnerėms, ir ES;

52.  pabrėžia, kad ES turėtų toliau aktyviai remti demokratines ir veiksmingas kaimyninių šalių žmogaus teisių institucijas, pilietinę visuomenę ir laisvą žiniasklaidą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina nuolat teikiamą didelę paramą taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir pilietinės visuomenės priemonę; taip pat teigiamai vertima nuoseklią veiksmingą Europos demokratijos fondo (EDF) veiklą rytinėse ir pietinėse ES kaimyninėse šalyse propaguojant demokratiją ir pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kaip tvirtinama pirmoje Parlamento EDF vertinimo ataskaitoje(40); primygtinai ragina ES ir valstybes nares toliau teikti stiprias paskatas ir dalytis turima pereinamųjų procesų praktine patirtimi ir taip remti demokratinių reformų procesus ES kaimyninėse šalyse;

53.  teigia, kad būtina nutraukti Rusijos agresiją Ukrainoje ir užtikrinti stabilumą bei žmogaus teisių laikymąsi;

Žmogaus teisės ir prekyba

54.  dar kartą pabrėžia, jog pritaria sistemingam nuostatų dėl žmogaus teisių įtraukimui į ES ir trečiųjų šalių tarptautinius susitarimus, nepamirštant, be kita ko, Europos socialinio dialogo ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytų darbo standartų; ragina Komisiją veiksmingai ir sistemingai stebėti, kaip įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių, tokį įgyvendinimą vertinti ir nuolat informuoti Parlamentą apie tai, kaip šalys partnerės laikosi žmogaus teisių; palankiai vertina tai, kad Taryba vis sistemingiau taiko ribojamąsias priemones trečiosioms šalims, kurios sąmoningai pažeidžia žmogaus teises; todėl rekomenduoja, kad rimtų žmogaus teisių pažeidimų atveju trečiojoje šalyje, su kuria sudarytas susitarimas, ES imtųsi konkrečių veiksmų ir taikytų atitinkamas priemones, kaip nustatyta nuostatose dėl žmogaus teisių;

55.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendroji lengvatų sistema (BLS) (Reglamentas (ES) Nr. 978/2012); teigiamai vertina tai, kad iki 2014 m. pabaigos 14-ai šalių buvo suteiktos BLS+ lengvatos, ir primena reikalavimą šalims ratifikuoti 27-ias pagrindines tarptautines konvencijas, taip pat stebėti veiksmingą jų įgyvendinimą, laikantis tiek šiose konvencijose, tiek ES nustatytų kriterijų; tikisi, kad Komisija iki 2015 m. pabaigos iš esmės ir skaidriai įvertins šiuos klausimus ir pateiks Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl to, kaip BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys ratifikuoja šias konvencijas ir kaip veiksmingai jas įgyvendina; primena savo rekomendaciją įtraukti Romos statutą į būsimą konvencijų sąrašą;

Verslas ir žmogaus teisės

56.  mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese; mano, kad žmogaus teisių propagavimas turėtų būti paremtas valstybinio ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimu; todėl dar kartą tvirtina, kad Europos įmonės turėtų imtis tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad jų veikla trečiosiose šalyse būtų vykdoma laikantis žmogaus teisių standartų; be to, dar kartą tvirtina, kad ES svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, taip pat svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujantį vaidmenį propaguodamos tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus; be to, ragina ES imtis aktyvaus vaidmens 12-oje JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu sesijoje ir remti pastangas suderinti savo vykdomą politiką su EBPO rekomendacijomis daugiašalėms įmonėms; rekomenduoja ES ir valstybėms narėms įsitraukti į JT sistemoje vykstančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais;

57.  atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad EIVT turėtų reikalauti, jog ES delegacijos užmegztų ryšius su ES bendrovėmis, vykdančioms veiklą trečiosiose šalyse, siekdamos, kad jos, vykdydamos verslo veiklą, užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms; be to, primena savo reikalavimą, kad ES delegacijos į šalyse skelbiamus kvietimus teikti paraiškas Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) paramai gauti kaip prioritetą įtrauktų žmogaus teisių laikymąsi verslo veikloje ir kad ES delegacijos imtųsi visų veiksmų, kurių reikia žmogaus teisių gynėjams apsaugoti, pagal ES žmogaus teisių gynėjų gaires;

58.  dar kartą ragina Komisiją iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą dėl JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų(41) įgyvendinimo ES valstybėse narėse;

59.  ragina ES imtis suderintų veiksmų sprendžiant žemės grobimo problemą ir šiuo tikslu skatinti nustatyti tinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiam reiškiniui atitinkamose šalyse, ir skatinti tose šalyse veikiančias ES bei kitas Europos įmones tokias priemones taikyti;

60.  ragina ES parengti bandomąjį projektą žmogaus teisių nedalumo, žemės klausimų (žemės grobimas ir priverstinis iškeldinimas) ir šios srities ES politikos darnos klausimais; ragina ES pranešti apie savo ketinimus prisijungti prie Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyviojo protokolo, laikantis įsipareigota 2015–2019 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

Žmogaus teisės ir vystymasis

61.  mano, kad vystomasis bendradarbiavimas ir žmogaus teisių ir demokratijos principų propagavimas turėtų būti glaudžiai derinami; atsižvelgdamas į tai, primena, kad JT tvirtina, jog negalima visapusiškai pasiekti vystymosi tikslų, jei nesilaikoma žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio; taip pat primena, kad ES įsipareigojo padėti šalims partnerėms, atsižvelgdama į jų vystymosi padėtį ir žmogaus teisių ir demokratijos srityse daromą pažangą; ragina į visas priemones įtraukti aiškiai apibrėžtas rezultatų sistemas, kad būtų užtikrinta marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių įtrauktis, taip pat į jas integruoti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį;

62.  teigiamai vertina 2014 m. balandžio mėn. paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES vystomojo bendradarbiavimo srityje taikytino teisėmis grindžiamo požiūrio, apimančio visas žmogaus teises, įskaitant moterų ir mergaičių teises, – šį dokumentą palankiai įvertino Taryba; ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinamas teisėmis grindžiamas požiūris, ir užtikrinti, kad žmogaus teisės bei vystomasis bendradarbiavimas papildytų vienas kitą vietos lygiu; ragina Komisiją pateikti skaidrų ir viešą vertinimą, kaip įgyvendinamas ES teisėmis grindžiamo požiūrio priemonių rinkinys; ragina ES sustiprinti savo kaip aktyvios žmogaus teisių propaguotojos pasaulyje vaidmenį, veiksmingai, nuosekliai ir apgalvotai naudojant visas turimas priemones, kad būtų propaguojamos ir apsaugomos žmogaus teisės ir jų gynėjai, taip pat skatinamas mūsų paramos vystymuisi politikos veiksmingumas, laikantis naujo 16-ojo darnaus vystymosi tikslo (DVT);

63.  palankiai vertina tai, kad specialiame JT aukščiausiojo lygio susitikime Niujorke buvo patvirtinta plataus užmojo darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkė, taip pat vertina šiame procese ES atliktą lyderės vaidmenį, ypač siekiant įtraukti tokias pagrindines ES vertybes, kaip žmogaus teisės ir geras valdymas; teigiamai vertina tai, kad nauja darbotvarkė aiškiai grindžiama žmogaus teisių srities įsipareigojimais ir kad 17 tikslų ir 169 uždaviniais siekiama užtikrinti visų žmonių žmogaus teises; pritaria vizijai, kuria paremtas šis dokumentas, nes pagal ją visame pasaulyje būtų gerbiamos žmogaus teisės ir orumas, įgyvendinamas teisinės valstybės principas, teisingumas, lygybė ir nediskriminavimas, taip pat pagarba rasei, etninei kilmei ir kultūrų įvairovei, užtikrinamos lygios galimybės, taip sudarant sąlygas visapusiškai realizuoti žmogaus galimybes ir prisidėti prie bendros gerovės; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog vykdant darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkę, taikant jos stebėsenos priemones ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, visapusiškai ateityje ją įgyvendinant, būtų iš esmės remiamasi žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe grindžiamu požiūriu, taip pat skurdo panaikinimo, nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo ir ekonomikos demokratizavimo tikslais;

64.  pabrėžia politikos suderinamumo vystymosi labui svarbą norint įgyvendinti naują darnaus vystymosi darbotvarkę; pažymi, kad, taikant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, turėtų būti geriau suprantamas politikos suderinamumas vystymosi labui, nes, nepašalinus teisių užtikrinimo kliūčių, negali būti daroma pažanga darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo srityse;

65.  dar kartą tvirtina, kad reikia nedelsiant šalinti pasaulinę su skurdu susijusių ir apleistų ligų naštą; ragina parengti plataus užmojo ilgalaikę politinę pasaulinės sveikatos, inovacijų ir vaistų prieinamumo strategiją ir veiksmų planą, pagal kuriuos, be kita ko, būtų numatyta investuoti į tyrimus ir plėtrą, kad būtų užtikrinta teisė į kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį nediskriminuojant dėl rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominių ar socialinių sąlygų, lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos;

66.  primygtinai tvirtina, kad Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje buvo įsipareigota visiems asmenims užtikrinti visuotinę minimalią socialinę apsaugą, visuotinę sveikatos apsaugą ir būtinąsias viešąsias paslaugas, įskaitant sveikatos ir švietimo paslaugas;

67.  teigiamai vertina kovos su terorizmu rekomendacinį dokumentą, kurį parengė EIVT ir Komisija ir kurį patvirtino Taryba, siekdamos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms planuojant ir įgyvendinant pagalbos trečiosioms šalims kovojant su terorizmu projektus; ragina EIVT ir Komisiją užtikrinti veiksmingą dokumento įgyvendinimą ir visų pirma plačiai jį išplatinti; taigi primena, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms yra sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, pagrindas; remia tarptautines pastangas nutraukti grupuotės ISIS („Da’esh“) vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

Čiabuvių tautų teisės

68.  ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2(42)), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įgyvendinimą; primygtinai ragina ES valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys atkreiptų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvės moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai remti sisteminio veiksmų plano dėl čiabuvių tautų rengimą, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač atsižvelgiant į reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis organizavimą per šį procesą; labai apgailestauja dėl to, kad kai kuriuose Vakarų Afrikos rajonuose psichikos sutrikimų turintys asmenys miškuose prirakinami prie medžių arba paliekami gatvėse – tokiai dažnai pasitaikančiai praktikai pritaria vietos bendruomenės;

ES veiksmai migracijos ir pabėgėlių srityje

69.  reiškia didelį susirūpinimą ir solidarumą su daugybe pabėgėlių ir migrantų, kurie kenčia dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų, būdami konfliktų ir persekiojimo, valdymo klaidų, nelegalios imigracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo tinklų, ekstremistų grupių ir nusikaltėlių grupuočių aukomis; taip pat reiškia didelį apgailestavimą dėl to, kad tragiškai žūsta žmonės, bandydami pasiekti ES teritoriją;

70.  pabrėžia, kad reikia kuo skubiau šalinti pagrindines migracijos srautų priežastis, taigi spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimą, be kita ko, randant tvarius konfliktų mūsų kaimynystėje sprendimus, stiprinant bendradarbiavimą ir partnerystę su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ir vykdant ES išorės politiką; pabrėžia, kad reikia išsamaus žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į migraciją, ir ragina ES aktyviau bendradarbiauti su JT, įskaitant jos agentūras, taip pat su regioninėmis organizacijomis, vyriausybėmis ir NVO, kad būtų pašalintos pagrindinės migracijos srautų priežastys ir pagerinta padėtis netoli konflikto zonų esančiose pabėgėlių stovyklose; pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę žmogaus teisių teisę; primena, kad bendra migracijos strategija glaudžiai susijusi su vystymosi ir humanitarine politika, įskaitant humanitarinių koridorių steigimą ir humanitarinių vizų išdavimą, ir kitomis išorės politikos sritimis; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED), nukreiptą prieš neteisėtai migrantus gabenančius asmenis ir prekeivius žmonėmis Viduržemio jūros regione; be to, pabrėžia, kad reikia nedelsiant parengti tvirtesnę Sąjungos lygmens politiką siekiant spręsti neatidėliotinas su migrantais ir pabėgėliais susijusias problemas ir sukurti veiksmingo, teisingo ir tvaraus valstybių narių tarpusavio naštos pasidalijimo mechanizmą; atkreipia dėmesį į 2015 m. rugsėjo 9 d. Komisijos pasiūlytas priemones, skirtas pabėgėlių krizės klausimui spręsti, pvz., numatomą Dublino reglamento persvarstymą;

71.  ragina ES ir jos valstybes nares, vykdant išorės politiką, padidinti paramą kovai su prekyba žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant nukentėjusiųjų ir ypač nepilnamečių apsaugai; yra įsitikinęs, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir kitais atitinkamais subjektais siekiant keistis gerąja patirtimi ir padėti ardyti tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus; kartoja, kad visos ES valstybės narės turi įgyvendinti ES direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(43) ir 2012–2016 m. Prekybos žmonėmis panaikinimo strategiją(44);

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. dėl nelaimių, susijusių su klimatu, buvo perkelta 17,5 mln. asmenų; pabrėžia, kad šie perkėlimai daugiausia vyko pietiniuose regionuose, kurie patiria didžiausią klimato kaitos poveikį; nurodo, kad 85 proc. šių perkėlimų vyksta besivystančiose šalyse, daugiausia šalies viduje ar šalių dalyse; nurodo, kad siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų ES valstybės narės taip pat įsipareigojo skirti 0,7 proc. BVP paramai vystymuisi finansuoti;

73.  prašo ES aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą teisinę šio termino apibrėžtį tarptautinės teisės aktuose arba teisiškai privalomuose tarptautiniuose susitarimuose;

74.  dar kartą ragina ES parengti bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, kurioje būtų puoselėjamas žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis ir sprendžiami tokie klausimai kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo; ragina ES nepritarti neteisminių ir tikslinių nužudymų praktikai ir įsipareigoti užtikrinti atitinkamas priemones, atitinkančias vidaus ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus, jei yra pagrindo manyti, jos jurisdikcijoje esantis asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtais tiksliniais nužudymais užsienyje;

Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės

75.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad dideli sporto renginiai vis dažniau organizuojami autoritarinių režimų valstybėse, kuriose esama žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų; pabrėžia, kad reikia rengti plačiosios visuomenės informavimo kampanijas, per kurias būtų informuojama apie reikmę užtikrinti su sporto renginiais susijusias žmogaus teisių nuostatas, įskaitant prievartinės prostitucijos ir prekybos žmonėmis problemas; ragina ES ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su UNHCR ir kituose daugiašaliuose forumuose, taip pat bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto federacijomis, organizaciniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti visapusišką žmogaus teisių laikymąsi per tokius renginius, įskaitant žmogaus teisių veiksnio laikymą lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl teisės rengti svarbiausius tarptautinius sporto renginius suteikimo; atsižvelgdamas į tai, ypatingą dėmesį atkreipia į būsimas FIFA Pasaulio futbolo taurės varžybas, kurios vyks 2018 m. Rusijoje ir 2022 m. Katare, ir į 2022 m. Pekine vyksiančias olimpines žaidynes;

ES veiksmai daugiašalėse organizacijose

76.  dar kartą tvirtina, kad visapusiškai remia tvirtą ES įsipareigojimą skatinti žmogaus teisių ir demokratinių principų laikymosi pažangą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų struktūromis ir jų specializuotomis agentūromis, Europos Taryba, ESBO ir EBPO, pagal ES sutarties 21 ir 220 straipsnius; todėl palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti DVT;

77.  be to, primena, jog svarbu, kad ES nuolat aktyviai dalyvautų visuose JT žmogaus teisių mechanizmuose, visų pirma JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete ir JT Žmogaus teisių taryboje; pripažįsta EIVT, ES delegacijų Niujorke ir Ženevoje ir valstybių narių pastangas didinti ES žmogaus teisių srities veiksmų nuoseklumą JT lygmeniu; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant, kad jos nuomonė būtų išgirsta, be kita ko, aktyviau taikant vis dažniau naudojamą tarpregioninių iniciatyvų praktiką ir bendrai remiant rezoliucijas bei vadovaujant jų rengimui;

78.  ragina gerbti pagrindines Vakarų Sacharos gyventojų teises, įskaitant asociacijų laisvę, žodžio laisvę ir susirinkimų teisę; reikalauja paleisti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius; reikalauja parlamentų nariams, nepriklausomiems stebėtojams, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir spaudai suteikti galimybę patekti į Vakarų Sacharos teritorijas; primygtinai ragina Jungtines Tautas suteikti MINURSO misijai įgaliojimus žmogaus teisių srityje, kaip ir visoms kitoms JT taikos palaikymo misijoms visame pasaulyje; pritaria, kad būtų surastas sąžiningas ir ilgalaikis Vakarų Sacharos konflikto sprendimas, grindžiamas Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teise ir atitinkantis susijusias Jungtinių Tautų rezoliucijas;

79.  primena, kaip svarbu laikytis įsigalėjusios praktikos siųsti Parlamento delegaciją į JT Generalinę Asamblėją; džiaugiasi, kad 2015 m. per 28-ąją JTŽTT sesiją tokia praktika vėl pradėta taikyti;

80.  pabrėžia, kad siekiant didinti JTŽTT teisėtumą ir patikimumą visi jos nariai privalo laikytis aukščiausių žmogaus teisių standartų ir vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; mano, kad žmogaus teisės turi būti propaguojamos, plėtojamos ir konsoliduojamos visuose tarptautiniuose forumuose; ragina Komisiją pateikti viešą veiklos ir veiksmų, kuriuos ji vykdo, kad padarytų pažangą, susijusią su žmogaus teisių darbotvarke, ir padidintų tarptautinių organizacijų, tokių kaip PPO ir Pasaulio bankas (TRPB, TFK, DIGA), atskaitomybę ir atsakomybę žmogaus teisių srityje, ataskaitą;

81.  dar kartą tvirtina, kad yra tvirtai įsipareigojusi panaikinti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantį nebaudžiamumą už sunkiausius nusikaltimus ir užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms, taigi dar kartą pareiškia, jog remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT); apgailestauja, kad nė viena valstybė narė 2014 m. neratifikavo Romos statuto; pabrėžia atsakomybę už tai, kad būtų panaikintas nebaudžiamumas ir kad būtų nuteisti tie, kurie atsakingi už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus, susijusius seksualine prievarta; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; primygtinai ragina ES toliau teikti tvirtą diplomatinę ir politinę paramą stiprinant ir plėtojant TBT ir JT, ypač JT Saugumo Tarybos, santykius, tiek per dvišalius santykius, tiek visuose kituose forumuose; ragina ES, įskaitant jos delegacijas ir valstybes nares, dėti daugiau pastangų propaguojant Romos statuto visuotinumą, jo ratifikavimą ir veiksmingą įgyvendinimą; ragina valstybes nares suteikti TBT reikalingų išteklių ir padidinti paramą tarptautinei baudžiamosios justicijos sistemai, be kita ko, finansiškai remiant pilietinės visuomenės subjektus per, pavyzdžiui, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP); ragina įgyvendinti 2013 m. ES tarptautinio ir nacionalinio teisingumo papildomumo priemonių rinkinį;

82.  ragina ES ir valstybes nares visokio pobūdžio dialoguose su trečiosiomis šalimis aktyviai remti TBT ir priminti, kad būtina užtikrinti jo sprendimų vykdymą;

Pagarbos žmogaus teisėms didinimas pasaulyje

Minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvė

83.  primena, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir užtikrinama pagal JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; taip pat primena, kad ši teisė ir kitos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, apimančios teisę tikėti ar netikėti, laisvę vienodomis teisėmis praktikuoti teistinius, neteistinius ar ateistinius įsitikinimus ir teisė priimti pasirinktą tikėjimą, jį keisti, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios JT šalys vis dar nesilaiko JT standartų ir naudoja valstybės represijas, kurios gali apimti fizines bausmes, įkalinimo bausmes, nepaprastai dideles baudas ir netgi mirties bausmę, taip pažeisdamos religijos ar tikėjimo laisvę; yra susirūpinęs dėl padažnėjusio religinių ar tikėjimo mažumų, įskaitant krikščionių bendruomenes, persekiojimo, taip pat dėl neteisėto jų susirinkimų vietų griovimo;

84.  ragina ES ir valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti visų formų religinę diskriminaciją ir skatinti religijų dialogą; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius, tikėjimo atsisakiusius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų, ir ragina ES ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant panaikinti tokius įstatymus; teigiamai vertina ES įsipareigojimą religijos ar tikėjimo laisvę propaguoti tarptautiniuose forumuose, be kita ko, remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; visapusiškai pritaria ES praktikai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas šiuo klausimu; reikalauja imtis konkrečių veiksmų ir priemonių siekiant veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires ir šias gaires tobulinti; mano, kad tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant per ES delegacijas, turėtų būti imamasi veiksmų atviram, skaidriam ir reguliariam dialogui su religinėmis asociacijomis ir bendruomenėmis palaikyti pagal SESV 17 straipsnį; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti nuolatinį ir nuoseklų ES darbuotojų mokymą būstinėse ir delegacijose;

ES kovos su mirties bausme veiksmai

85.  palankiai vertina 2014 m. spalio mėn. bendrą Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus deklaraciją(45), kurioje jie dar kartą pabrėžia, kad tvirtai ir visiškai nepritaria bet kokiais atvejais ir bet kokiomis aplinkybėmis vykdomai mirties bausmei; laikosi nuomonės, kad mirties bausmės panaikinimas visame pasaulyje turėtų būti vienas iš svarbiausių ES tikslų žmogaus teisių srityje; pažymi, kad teikiant paramą trečiosioms šalims kovos su narkotikais politikos srityje turėtų būti siekiama panaikinti mirties bausmę už nusikaltimus, susijusius su narkotikais; atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Osle (Norvegija) vyksiantį Šeštąjį pasaulinį mirties bausmės panaikinimo kongresą, ragina ES ir valstybes nares nedviprasmiškai pasisakyti už mirties bausmės panaikinimą, sutvirtinti su mirties bausmės panaikinimu susijusius įsipareigojimus ir remti šios srities visuomenės informavimo kampanijas;

86.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad pasaulyje daugėja mirties nuosprendžių ir vykdoma daugiau mirties bausmių; labai apgailestauja dėl to, kad kai kurios trečiosios šalys vis dar taiko mirties bausmę; apgailestauja, kad Baltarusija po dvejų metų pertraukos vėl pradėjo vykdyti mirties bausmes; taigi dar kartą ragina Baltarusiją įgyvendinti mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris galiausiai turėtų paskatinti panaikinti mirties bausmę; nurodo, kad aštuonios valstybės taiko mirties bausmę už homoseksualumą;

87.  ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares teikti rekomendacijas dėl išsamios ir veiksmingos Europos mirties bausmės politikos atsižvelgiant į tai, kad nemažam skaičiui Europos šalių piliečių trečiosiose šalyse gresia mirties bausmė – šią politiką turėtų sudaryti griežtos ir sustiprintos priemonės, susijusios su tapatybės nustatymu, teisinės pagalbos teikimu ir diplomatiniu atstovavimu;

88.  ragina ES toliau bendradarbiauti su mirties bausmę tebetaikančiomis šalimis ir naudoti visas diplomatines ir bendradarbiavimo priemones siekiant užtikrinti mirties bausmės panaikinimą; be to, dar kartą primygtinai ragina ES ir toliau stebėti sąlygas, kuriomis vykdoma mirties bausmė tose šalyse, kuriose ji vis dar taikoma;

Kova su kankinimu ir netinkamu elgesiu

89.  mano, kad suėjus 30-osioms JT konvencijos prieš kankinimą metinėms ir žinant, kad visame pasaulyje žmonės ir toliau kankinami ir su jais netinkamai elgiamasi, ES turėtų suintensyvinti pastangas siekdama panaikinti šiuos sunkius žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad tokių pažeidžiamų grupių, kaip antai vaikai ir moterys, etninės, kalbinės ir religinės mažumos, nariai sulaikymo vietose patiria kankinimą ir netinkamą elgesį, ir tam reikia skirti ypatingą dėmesį; todėl ragina EIVT ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviau įsitraukti į kovą su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu, tai yra, imtis daugiau diplomatinių veiksmų ir sistemingiau viešai skelbti savo poziciją, perduodant vertybes ir principus, kurių ES įsipareigojo laikytis; rekomenduoja, kad EIVT, ES delegacijos ir valstybės narės visapusiškai išnaudotų visų turimų priemonių, pavyzdžiui, ES kovos su kankinimu gairių(46), teikiamas galimybes; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja nuolat tobulinti vaistų, kurie gali būti naudojami mirties bausmei vykdyti ar kankinimams, eksporto kontrolės mechanizmus, įskaitant tikslinio galutinio naudojimo nuostatą tam, kad būtų galima uždrausti ar sustabdyti su saugumu susijusių prekių, kurios akivaizdžiai negali būti naudojamos jokiu kitu, kaip tik mirties bausmės vykdymo ar kankinimo tikslu, perdavimą;

90.  pabrėžia, kad yra valstybių, kurios nesiėmė jokių priemonių, kad būtų skubiai parengti sąlygų kalėjimuose gerinimo planai ir skirta pakankamai išteklių jiems įgyvendinti; pažymi, jog padaryta labai maža pažanga užtikrinant, kad sąlygos kalėjimuose atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus ir kad būtų saugoma kalinių teisė į gyvybę, fizinį neliečiamumą ir orumą; pabrėžia, kad reikia gerinti kalinimo sąlygas siekiant gerbti žmogaus teises ir užtikrinti, kad sulaikyti asmenys nepatirtų nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo;

Diskriminacija

91.  pabrėžia, kad negali būti pateisinami bet kokių formų diskriminacija, smurtas, atpildo bausmės, kankinimas, moterų ir mergaičių seksualinė prievarta, lyties organų žalojimas, vaikų santuokos, prievartinės santuokos, prekyba moterimis, diskriminacija ir socialinė atskirtis socialinės klasės ar kilmės pagrindu ar smurtas šeimoje negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis ir jokiais socialiniais, religiniais ar kultūriniais įsitikinimais ar tradicijomis;

92.  griežčiausiai smerkia visų formų diskriminaciją, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, kalbos, kultūros, religijos ar tikėjimo, socialinės kilmės, kastos, gimimo aplinkybių, amžiaus, negalios ar bet kokios kitos padėties; ragina ES dialoguose žmogaus teisių klausimais ir politiniuose dialoguose ir vykdant ES delegacijų darbą ir viešąją diplomatinę veiklą dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti visų rūšių diskriminaciją, rasizmą ir ksenofobiją; be to, ragina ES toliau skatinti ratifikuoti visas JT konvencijas, kuriose pritariama šiam tikslui, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ar JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ir visapusiškai jas įgyvendinti;

LGBTI teisės

93.  mano, kad ES turėtų toliau dėti pastangas skatindama gerbti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) teises pagal šios srities ES gaires(47); rekomenduoja įgyvendinti šias gaires, taip pat ir mokant ES darbuotojus trečiosiose šalyse; apgailestauja, kad 75 šalyse homoseksualumas vis dar laikomas nusikaltimu, o aštuoniose iš jų už jį numatyta mirties bausmė, ir mano, kad smurto praktikos ir veiksmų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos vykdytojai neturėtų likti nenubausti; remia tęsiamą JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės veiklą kovojant su tokiais diskriminaciniais teisės aktais, taip pat kitų JT organų veiklą; yra susirūpinęs dėl to, kad apribojamos pagrindinės LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų laisvės, ir ragina ES didinti paramą jiems; pažymi, kad pagrindinės LGBTI asmenų teisės galbūt būtų labiau gerbiamos tuo atveju, jei šie asmenys galėtų pasirinkti teisinį institutą, galbūt registruodami partnerystę ar santuoką;

94.  pabrėžia, kad mažumų bendruomenės trečiosiose šalyse turi specifinių poreikių ir kad reikėtų propaguoti visišką jų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

Diskriminacija dėl priklausymo kastai

95.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į diskriminacijos dėl priklausymo kastai apimtį ir pasekmes, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes naudotis teisės sistema ar gauti darbą, nuolatinę segregaciją, skurdą ir stigmatizavimą; ragina patvirtinti ES diskriminacijos dėl priklausymo kastai prevencijos ir panaikinimo priemonę; rekomenduoja įtraukti šį klausimą į EIVT ir Komisijos gaires ir veiksmų planus, ypač į ES kovos su visų formų diskriminacija planus ir į pastangas kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir bet kokio pobūdžio jų diskriminacija;

Neįgaliųjų teisės

96.  palankiai vertina tai, kad ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ir ES institucijos veiksmingai ją vykdytų; pabrėžia, kad visų pirma būtina visuotinio prieinamumo principą ir visų neįgaliųjų teisių aspektą patikimai įtraukti į visas atitinkamas ES politikos, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą, sritis, ir pabrėžia šio klausimo privalomąjį pobūdį ir horizontalumą;

97.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau remti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimą ir įgyvendinimą tose šalyse, kurios iki šiol dar jos neratifikavo ar neįgyvendino;

98.  pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė neįgalių moterų padėties klausimą yra pripažinusi prioritetiniu; primena JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro išvadas, kuriose pažymima, kad politika ir programos, skirtos smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites problemai spręsti, turėtų būti parengtos glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliais asmenimis, pripažįstant, kad jie yra savarankiški, taip pat su neįgaliųjų organizacijomis; pabrėžia, kad būtina reguliariai stebėti institucijas ir tinkamai rengti slaugytojus; ragina ES kovą su diskriminacija dėl neįgalumo įtraukti į savo išorės veiksmų, bendradarbiavimo ir paramos vystymuisi, įskaitant EDŽTRP, politiką;

Moterų ir mergaičių teisės

99.  primena, kad 2014 m. Sacharovo premija buvo skirta Denisui Mukwege už jo tvirtą įsipareigojimą padėti seksualinio smurto aukoms ir už nuolatinį moterų teisių propagavimą, taip didinant informuotumą apie tai, kad smurtas ir seksualinis moterų, mergaičių ir vaikų žalojimas naudojamas kaip karo ginklas; griežtai smerkia visų rūšių smurtą prieš moteris, mergaites ir vaikus, visų pirma seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą, taip pat moterų lytinių organų žalojimą, vaikų, ankstyvas ir prievartines santuokas, seksualinę vergovę, vedybinį prievartavimą ir kitokią žalingą tradicinę praktiką; pabrėžia, kad per konfliktus nukentėjusiems moterims, mergaitėms ir vaikams būtina, laikantis tarptautinės teisės, užtikrinti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos laišką humanitarinės pagalbos politikos klausimu, ypač į jame išdėstytus teiginius dėl seksualinio smurto prevencijos, tinkamos paramos moterims suteikimo ir galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir psichologine pagalba užtikrinimo tais atvejais, kai jos patyrė išžaginimą konfliktinėse situacijose; ragina visas Europos Tarybos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

100.  pabrėžia, kad EIVT turi keistis gerąja patirtimi siekdama užtikrinti su seksualine prievarta susijusių nusikaltimų aukoms galimybę naudotis teise kreiptis į teismą; griežtai smerkia tai, kad trečiosiose šalyse moterys neturi teisės kreiptis į teismą, ypač kai tampa smurto dėl lyties aukomis; prašo Komisijos imtis aktyvaus vaidmens siekiant, kad trečiosiose šalyse, o kai kuriais atvejais – valstybėse narėse, būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su EIVT, kad aukoms būtų geriau teikiama parama, intervencijas smurto dėl lyties atveju integruoti į ES humanitarinius veiksmus ir teikti pirmenybę ES humanitariniams veiksmams, kuriais siekiama kovoti su smurtu dėl lyties ir seksualine prievarta konfliktų metu; palankiai vertina ES įsipareigojimą imtis tolesnių veiksmų reaguojant į 2014 m. birželio mėn. Londone įvyko Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą dėl seksualinės prievartos konfliktų metu nutraukimo, todėl primygtinai ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų;

101.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje šalių nėra smurto dėl lyties prevencijos politikos, trūksta paramos aukoms ir daug pažeidėjų lieka nenubausti; prašo EIVT keistis su trečiosiomis šalimis gerąja patirtimi, susijusia su teisėkūros procedūromis ir mokymo programomis policijos bei teismų darbuotojams ir valstybės tarnautojams; primygtinai ragina ES remti pilietinės visuomenės organizacijas, ginančias žmogaus teises ir skatinančias lyčių lygybę trečiosiose šalyse, ir glaudžiai bendradarbiauti su lyčių lygybės srityje aktyviai veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, TDO, EBPO, JT ir Afrikos Sąjunga, kad būtų kuriama sąveika ir skatinama suteikti galias moterims;

102.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad daugelyje pasaulio vietų daugėja smurto dėl lyties, ir dėl to, kad Lotynų Amerikos šalyse dažnėja moterų žudymas dėl lyties, kurie vykdomi visuotinio smurto ir struktūrinės diskriminacijos sąlygomis; griežtai smerkia bet kokios formos smurtą dėl lyties, pasibaisėtiną moterų žudymo dėl lyties nusikaltimą ir paplitusį nebaudžiamumą už šiuos nusikaltimus, kuris gali paskatinti dar daugiau smurto ir žudymų;

103.  reiškia didelį susirūpinimą dėl galimų moterų ir mergaičių žmogaus teisių pažeidimų Artimųjų Rytų ir Afrikos pabėgėlių stovyklose, įskaitant praneštus seksualinės prievartos ir nevienodo požiūrio į moteris ir mergaites atvejus; prašo EIVT siekti, kad trečiosiose šalyse būtų laikomasi griežtesnių taisyklių ir taikoma geroji patirtis siekiant panaikinti pabėgėlių nelygybę nepaisant jų lyties;

104.  smerkia tai, kad pusė pasaulio gyventojų patiria su darbo užmokesčiu susijusią diskriminaciją, o visame pasaulyje moterys uždirba nuo 60 iki 90 proc. vidutinių vyrų pajamų;

105.  ragina Komisiją, EIVT ir vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją toliau skatinti suteikti moterims ir mergaitėms politines ir ekonomines galias, lyčių lygybės aspektą įtraukiant į visas išorės politikos kryptis ir programas, taip pat vedant struktūrinius dialogus su trečiosiomis šalimis, į viešumą keliant lyties klausimus ir užtikrinant pakankamų išteklių šiam tikslui siekti; teigiamai vertina naują lyčių lygybės ir galių suteikimo moterims reglamentavimo sistemą 2016–2020 m.(48); pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į horizontalųjį ramstį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Komisija ir EIVT veiksmingiau vykdytų ES įsipareigojimus stiprinti moterų ir mergaičių teises formuojant išorės santykius;

106.  apgailestauja dėl to, kad nepakanka lyčių lygybės politikoje; primena, kad moterys ir vyrai yra lygūs ir turėtų turėti tas pačias politines teises ir pilietines laisves, ir apgailestauja dėl menko moterų atstovavimo priimant ekonominius, socialinius ir politinius sprendimus; pabrėžia, kad būtina taikyti veiksmingus žmogaus teisių gynėjoms skirtus apsaugos mechanizmus; rekomenduoja pradėti taikyti kvotų sistemą siekiant sudaryti galimybes skatinti moteris, visų pirma kaip kandidates, dalyvauti politinėse organizacijose ir demokratiniuose procesuose;

107.  ragina ES ir toliau remti ekonominių, socialinių ir politinių galių suteikimą moterims, kaip priemonę remti jų galimybę tinkamai naudotis savo teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir itin didelį dėmesį skirti mergaičių, įskaitant mergaites iš skurdžiausių ir labiausiai marginalizuotų bendruomenių, galimybei gauti kokybišką išsilavinimą; ragina remti profesinį moterų mokymą siekiant užtikrinti, kad būtų geriau teikiamos mokslo ir technologijų sričių profesinio mokymo paslaugos, trečiosiose šalyse būtų kuriamos švietimo specialistams skirtos lyčių lygybės mokymo programos ir būtų imamasi veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti, kad naudojant mokymo medžiagą nebūtų perduodami stereotipai; primygtinai ragina ES įtraukti šį prioritetinį klausimą į visą diplomatinę, prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo veiklą;

108.  pabrėžia, kad pabėgėlių stovyklose, konfliktų zonose ir srityse, kurios yra paveiktos ypač didelio skurdo ir ypač didelių gaivalinių nelaimių, pavyzdžiui, sausros ir potvynių, reikia toliau teikti švietimo paslaugas mergaitėms;

109.  ragina ES tęsti paramos moterims ir mergaitėms integravimą į visas BSGP operacijas ir JT taikos kūrimo struktūrą ir toliau dėti pastangas siekiant įgyvendinti ir sutvirtinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325(2000)(49) ir rezoliuciją 1820(2008)(50) dėl moterų, taikos ir saugumo; atsižvelgdamas į tai, ragina ES tarptautiniu lygiu siekti, kad būtų pripažįstama pridėtinė vertė, kurią teikia moterų dalyvavimas konfliktų prevencijoje ir jų sprendime, taip pat taikos kūrimo operacijose, humanitarinės pagalbos teikime, atstatyme po konfliktų ir perėjimo prie demokratijos procesuose, kurie padeda rasti ilgalaikius ir tvirtus politinius sprendimus; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad moterys galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis, ir taip prisidėti prie galių joms suteikimo, įskaitant veiksmus pagal laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę ir remiant Pekino veiksmų platformą ir Stambulo konvenciją; teigiamai vertina tai, kad ES remia JT rezoliucijas lyčių klausimais, ypač rezoliucijas dėl saviraiškos ir nuomonės laisvės vaidmens galių suteikimo moterims srityje; teigiamai vertina JT moterų padėties komisijos 59-ios sesijos išvadas(51);

110.  ragina Komisiją laikantis šios srities ES gairių į visas ES rinkimų stebėjimo misijas nuolat įtraukti konkrečius veiksmus, kuriais gerinamas moterų dalyvavimas rinkimų procesuose, atsižvelgiant į 2014 m. balandžio mėn. Briuselyje vykusio vyresniųjų rinkimų ekspertų seminaro išvadas ir mokantis iš per ankstesnes misijas įgytos patirties;

111.  palankiai vertina EIVT pastangas trečiosiose šalyse spartinti moterų teisių srities prievolių ir įsipareigojimų, įtvirtintų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Pekino veiksmų platformoje, Kairo deklaracijoje dėl gyventojų ir vystymosi ir laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje, įgyvendinimą;

112.  pabrėžia, kad svarbu nesusiaurinti Pekino veiksmų platformos teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu; pažymi, kad visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms, taip pat galimybė naudotis atitinkamomis paslaugomis padeda sumažinti kūdikių ir gimdyvių mirtingumą; nurodo, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata ir lengvesnės galimybės naudoti kontracepcijos priemones ir saugiai atlikti nėštumo nutraukimą yra svarbūs elementai siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir padėti joms iš naujo susikurti gyvenimą, jei jos buvo išžaginimo aukos; pabrėžia, kad šias politikos sritis būtina laikyti svarbiausiu vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektu;

113.  mano, kad nepilnamečių santuokos pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir daro įtaką visoms atitinkamų mergaičių gyvenimo sritims, nes joms trukdoma įgyti išsilavinimą ir taip apribojamos jų ateities galimybės, kyla pavojus jų sveikatai ir didėja rizika tapti smurto ir prievartos aukomis;

114.  labai susirūpinęs pažymi, kad nuo XX a. devintojo dešimtmečio paštu užsakomų nuotakų pramonė augo nerimą keliančiu greičiu; susirūpinęs pažymi, kad esama daug dokumentais patvirtintų atvejų, kai paštu užsakytai nuotakai ištekėjus už vyro moteris buvo užpulta ir (arba) nužudyta; smerkia tai, kad paštu užsakomų nuotakų interneto svetainėse galima rasti nemažai nepilnamečių mergaičių, ir pabrėžia, kad vaikų naudojimas seksualiniais tikslais turi būti laikomas smurtu prieš vaikus;

115.  smerkia surogatinės motinystės praktiką, kuri žemina moters orumą, nes moters kūnas ir jos reprodukcinės funkcijos paverčiamos preke; mano, kad gestacinė surogatinė motinystė, kurią taikant išnaudojama moterų (ypač besivystančiose šalyse gyvenančių pažeidžiamų moterų) reprodukcinė funkcija, o jų kūnas naudojamas finansinės ir kitokios naudos tikslais, turi būti uždrausta, o šis klausimas skubos tvarka turi būti svarstomas žmogaus teisių priemonėse;

Vaiko teisės

116.  dar kartą tvirtina, jog būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją bei jos fakultatyvinius protokolus; ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti itin nepriimtinų formų vaikų darbą, kaip apibrėžta TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vaikų vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;

117.  teigiamai vertina 2014 m. gruodžio mėn. patvirtintas Tarybos išvadas dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos(52) ir ragina ES toliau remti šalių partnerių kovą su visų formų smurtu prieš vaikus, įskaitant seksualinį išnaudojimą, ir stiprinti jų gebėjimus apsaugoti vaikų teises; palankiai vertina 2014 m. visuotinai įdiegtą ES ir UNICEF Vaiko teisių priemonių rinkinį(53); pažymi 2014 m. gegužės mėn. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimą dėl interseksualių vaikų teisių;

118.  kartoja savo prašymą Komisijai, kad ji pasiūlytų išsamią vaiko teisių strategiją ir veiksmų planą ateinančių penkerių metų laikotarpiui, siekiant vaiko teisėms suteikti prioritetą ES išorės politikoje, remti ES pastangas propaguoti vaiko teises, ypač padėti užtikrinti vaikų prieigą prie vandens, jų sanitarines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, užtikrinti į ginkluotas grupuotes įtrauktų vaikų reabilitaciją ir reintegraciją, panaikinti vaikų darbą, kankinimus, vaikų kaltinimą raganavimu, prekybą jais, vaikų santuokas ir seksualinį išnaudojimą, taip pat padėti vaikams ginkluotų konfliktų metu, o konflikto zonose bei pabėgėlių stovyklose užtikrinti vaikų galimybes mokytis; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kasmet pateikti Parlamentui ataskaitą dėl to, kokių rezultatų pasiekta įgyvendinant ES išorės veiksmus, kuriuos vykdant ypatingas dėmesys skiriamas vaikams; palankiai vertina kampaniją „Vaikai – ne kareiviai“ ir ragina ES ir valstybes nares padidinti savo paramą, kad būtų pasiektas tikslas – užtikrinti, kad iki 2016 m. vyriausybių ginkluotosios pajėgos daugiau nesamdytų ir nenaudotų vaikų konfliktuose;

119.  palankiai vertina ES ir UNICEF bendradarbiavimą, kurį vykdant parengta vaiko teisių aspekto integravimo į vystomojo bendradarbiavimo politiką dokumentų rinkinys ir pradėta remti pagrindines TVT ir vaiko apsaugos programas, siekiant įgyvendinti vaiko teises, ypač pažeidžiamomis aplinkybėmis, taip pat bendradarbiavimą su JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacija (JTPDO);

120.  palankiai vertina aktyvų ES bendradarbiavimą su tam tikrais JT specialiaisiais pranešėjais, dirbančiais ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje, įskaitant specialųjį pranešėją (SP) žmogaus teisės gauti saugaus geriamojo vandens bei naudotis sanitarijos paslaugomis, SP teisės į švietimą, SP teisės į maistą, SP ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių ir SP tinkamo būsto klausimais; palankiai vertina tai, kad Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) daugiametėje orientacinėje programoje 2014–2017 m. buvo dar labiau pabrėžtas ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimas, šioje programoje siekiama, be kita ko, padėti stiprinti profesines sąjungas, didinti informuotumą su darbo užmokesčiu susijusiais klausimais, vykdyti žemės paveldo apsaugą, skatinti socialinę integraciją suteikiant daugiau ekonominių teisių ir mažinant ekonominę diskriminaciją ir smurtą darbe;

Demokratijos stiprinimas visame pasaulyje

121.  atkreipia dėmesį į ES įsipareigojimą remti ir propaguoti pagarbą žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms, kai ji palaiko ryšius su visu pasauliu; primena, kad demokratinėms sistemoms būdingi ne tik laisvų ir sąžiningų rinkimų procesai, joms, be kitų aspektų, būdingi ir žodžio, spaudos bei susirinkimų laisvė, teisinės valstybės principai ir atskaitomybė, teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkas administravimas; pabrėžia, kad demokratija ir žmogaus teisės yra neatsiejamai tarpusavyje susijusios ir stiprina vienas kitą, kaip primenama 2009 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadose dėl paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius; palankiai vertina tai, kad naujajame veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje didesnis dėmesys skiriamas demokratijos rėmimo veiklai;

Žodžio laisvės gynimas ir pilietinės visuomenės stiprinimas

122.  dar kartą tvirtina, kad saviraiškos laisvė yra neatsiejama bet kokios demokratinės visuomenės dalis, nes ji prisideda prie pliuralizmo kultūros kūrimo, o gyvendama tokioje kultūroje pilietinė visuomenė ir piliečiai įgyja teisę reikalauti valdžios institucijų ir sprendimų priėmėjų atskaitomybės, ji taip pat yra teisinės valstybės principų laikymosi ramstis; taigi ragina ES vykdant išorės politiką ir taikant jos priemones aktyviau skatinti saviraiškos laisvę;

123.  dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares atidžiau stebėti visus žodžio laisvės ir žiniasklaidos suvaržymus trečiosiose šalyse ir nedelsiant ir sistemingai tokius apribojimus pasmerkti, net kai jie nustatyti teisėtais, pvz., kovos su terorizmu, valstybės saugumo ir teisėsaugos tikslais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį; dar kartą primena ES tikslą užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie informacijos ir saviraiškos laisvę visiems asmenims tiek internete, tiek realiame gyvenime, ir tai apsaugoti;

124.  mano, kad naudojant informacinės ir ryšių technologijos (IRT) informacija tampa labai prieinama ir tai suteikia galimybes įtvirtinti žmogaus teises, demokratines praktikas ir skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi; be to, pabrėžia IRT technologijų indėlį remiant pilietinės visuomenės judėjimų pastangas, ypač nedemokratinių režimų šalyse; reiškia susirūpinimą, kad dėl tam tikro kai kurių autoritarinių režimų IRT technologijų naudojimo būdo kyla vis didesnė grėsmė kovotojams už žmogaus teises ir demokratiją; pabrėžia, kad reikia aktyviau remti žiniasklaidos laisvę, apsaugoti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraštininkus, sumažinti skaitmeninę atskirtį ir palengvinti neribojamą informacijos prieinamumą; ragina Komisiją, atliekant ES eksporto kontrolės sistemos persvarstymą, ypatingą dėmesį skirti dvejopo naudojimo prekių žmogaus teisių aspektams;

ES parama žmogaus teisių gynėjams

125.  apgailestauja, kad pilietinė visuomenė, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, vis labiau puolama visame pasaulyje; yra giliai susirūpinęs dėl to, kad vis daugiau šalių, pvz., Rusijoje ir kai kuriose Vidurinės Azijos šalyse, priimami griežti įstatymai, kuriais siekiama suvaržyti NVO veiklą apribojant jų galimybes gauti finansavimą iš užsienio ir nustatant apsunkinančius ataskaitų teikimo reikalavimus ir griežtas baudas už jų nesilaikymą; primena, kad asociacijų laisvė ir susirinkimų laisvė yra esminis demokratiškos, atviros ir tolerantiškos visuomenės bruožas; ragina atnaujinti pastangas, kad būtų panaikinti apribojimai ir bauginimai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijose dirbantys žmonės, ir ragina ES rodyti pavyzdį saugant ir propaguojant atitinkamas teises;

126.  palankiai vertina tai, kad naujajame veiksmų plane vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja dar kartą priminė, kad ES yra įsipareigojusi suteikti galių vietos subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, ir pabrėžia, kad, atsižvelgdama į pastebimą pilietinei visuomenei, įskaitant visų pirma žmogaus teisių gynėjus, skiriamos erdvės mažėjimą, ES turi skirti jiems dar daugiau dėmesio ir pastangų; todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares parengti nuoseklų ir visapusišką problemų, su kuriomis visame pasaulyje susiduria pilietinė visuomenė, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, sprendimo planą;

127.  ragina ES ir jos valstybes nares kiekvienu politinio dialogo lygmeniu nuolat stebėti susirinkimų ir asociacijų laisvės pažeidimo atvejus, įskaitant įvairius pilietinės visuomenės organizacijų ir jų veiklos draudimus ir apribojimus, ir apie juos informuoti;

128.  be to, ragina ES ir jos valstybes nares naudoti visas turimas priemones ir sistemingai kelti klausimus dėl atskirų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kuriems gresia pavojus, ypač atkreipiant dėmesį į šiuo metu įkalintus asmenis; ragina ES delegacijas ir valstybių narių diplomatinius darbuotojus toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus sistemingai stebint teismo procesus, lankant sulaikytus aktyvistus ir skelbiant pareiškimus dėl konkrečių atvejų, taip pat sprendžiant su žmogaus teisių pažeidimais susijusius klausimus su atitinkamais partneriais; primygtinai tvirtina, kad aukščiausio lygio ES atstovai, t. y. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, Komisijos nariai, ES specialieji įgaliotiniai ir valstybių narių vyriausybių pareigūnai, vykdami į šalis, kuriose pilietinė visuomenė patiria spaudimą, turėtų nuolat susitikti su žmogaus teisių gynėjais;

129.  palankiai vertina ES paramą žmogaus teisių gynėjams ir pilietinei visuomenei visame pasaulyje, kurią ji teikia EDŽTRP lėšomis; pabrėžia, kad itin svarbu naudoti EDŽTRP siekiant apsaugoti tuos žmogaus teisių gynėjus, kuriems gresia didžiausias pavojus; taip pat pabrėžia, kad teikiant paramą pavojuje esantiems žmogaus teisių gynėjams visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į veiksmingumo kriterijus ir vengiama pernelyg griežtų sąlygų; ragina Komisiją, EIVT ir ES delegacijas užtikrinti, kad būtų tinkamai naudojamos žmogaus teisių gynėjams skirtos lėšos;

Rinkimų procesų rėmimas ir pagarbos teisinės valstybės principams, teismų nepriklausomumui ir nešališkam administravimui stiprinimas trečiosiose šalyse

130.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. ES į visą pasaulį siuntė aštuonias rinkimų stebėjimo misijas ir aštuonias rinkimų ekspertų misijas; dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą;

131.  primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti atitinkamose šalyse demokratiniams standartams ES teikiamą paramą;

132.  rekomenduoja ES dėti daugiau pastangų rengiant visapusiškesnį požiūrį į demokratizacijos procesus, nes laisvi ir sąžiningi rinkimai yra tik vienas šio proceso aspektas, siekiant naudingai prisidėti prie demokratinių institucijų stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų procesais didinimo visame pasaulyje;

133.  todėl teigiamai vertina tai, kad 2014 m. 12-oje atrinktų ES delegacijų pradėtas antrasis paramos demokratijai bandomųjų projektų etapas, po to, kai 2009 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose ir 2012 m. veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje buvo prisiimtas įsipareigojimas; tvirtai pabrėžia, kad šie bandomieji projektai svarbūs siekiant užtikrinti didesnį demokratijos rėmimo nuoseklumą, kai vykdoma ES išorės politika ir įgyvendinamos jos priemonės;

134.  džiaugiasi Komisijos, EIVT ir valstybių narių naujajame veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje prisiimtu įsipareigojimu tvirčiau ir nuosekliau bendradarbiauti su rinkimų valdymo įstaigomis, parlamentinėmis institucijomis, vietos NVO, žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis trečiosiose šalyse, siekiant, kad jie būtų aktyviau įtraukti į rinkimų stebėjimo procesą, įgytų daugiau galių ir taip būtų stiprinami demokratiniai procesai;

135.  primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką Europos Sąjungos, politikų, mokslininkų, žiniasklaidos, NVO ir pilietinės visuomenės įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima naudoti siekiant remti ir tvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje;

136.  primena, kad korupcija yra pavojinga, nes trukdo užtikrinti vienodas galimybes naudotis žmogaus teisėmis ir vykdyti demokratinius procesus, pavyzdžiui, įgyvendinti teisinės valstybės principus ir tinkamai vykdyti teisingumą; taip pat primena, kad ES tvirtina turinti išskirtinę kompetenciją pasirašyti JT konvenciją prieš korupciją;

137.  mano, kad visuose dialogo su trečiosiomis šalimis forumuose ES turėtų pabrėžti skaidrumo ir prieinamumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir tinkamo viešųjų reikalų, valstybės biudžeto ir valstybės turto valdymo svarbą, kaip nustatyta JT konvencijoje prieš korupciją; mano, kad bet kokios formos korupcija pažeidžia demokratinius principus ir daro neigiamą poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; ragina imtis veiksmų reaguojant į Parlamento reikalavimą JT konvencijos prieš korupciją vykdymą, taip pat tinkamai atsižvelgti į EBPO rekomendacijas; mano, kad ES turėtų nuosekliau ir sistemingiau remti trečiųjų šalių kovą su korupcija ir teikti ekspertines žinias steigiant nepriklausomas ir veiksmingas kovos su korupcija institucijas ir jas stiprinant, be kita ko, aktyviai bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi; taip pat rekomenduoja kurti novatoriškus finansinius mechanizmus, skirtus kovai su visų rūšių korupcija stiprinti; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į raginimą pagerinti tarptautinio lygio finansinių sandorių reglamentavimą;

138.  mano, kad ES daugiašaliu ir dvišaliu lygiu turėtų daugiau remti teisinę valstybę ir teisminių institucijų nepriklausomumą; ragina ES remti tinkamą teisingumo vykdymą visame pasaulyje, padedant vykdyti įstatymų leidybos ir institucinių reformų procesus trečiosiose šalyse; taip pat ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas sistemingai stebėti teismo procesus siekiant skatinti teisminių institucijų nepriklausomumą;

Europos Parlamento veiklos, susijusios su žmogaus teisėmis, gerinimas

139.  palankiai vertina Europos Parlamento tarpparlamentinėms delegacijoms skirtų žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo gairių persvarstymą, kurį atliko Delegacijų pirmininkų sueiga bendradarbiaudama su Žmogaus teisių pakomitečiu; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja per delegacijų vizitus į trečiąsias šalis sistemingiau ir skaidriau kelti žmogaus teisių klausimus, ypač atkreipiant dėmesį į Parlamento rezoliucijose nurodytus konkrečius atvejus, ir raštu (politiškai pagrįstais atvejais ir specialiuose informaciniuose susitikimuose) pranešti Žmogaus teisių pakomitečiui apie taikytus veiksmus;

140.  pabrėžia, kad reikia toliau svarstyti tinkamiausius būdus norint kuo labiau padidinti Parlamento rezoliucijų dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimo patikimumą, matomumą ir veiksmingumą;

141.  skatina diskutuoti dėl galimybės Parlamento turimas įvairias paramos žmogaus teisėms ir jų propagavimo priemones įtraukti į bendrą strateginį dokumentą, kurį Parlamentas priimtų plenariniame posėdyje;

o
o   o

142.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 70-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.
(2) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11855-2012-INIT/lt/pdf
(3) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9647-2014-INIT/lt/pdf
(4) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11491-2013-INIT/lt/pdf
(5) http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201203/20120329ATT42170/20120329ATT42170EN.pdf
(6) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10152-2015-INIT/lt/pdf
(7) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf
(8) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12249-2015-INIT/en/pdf
(9) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9369-2012-INIT/lt/pdf
(10) http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2015559%202014%20INIT
(11) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32015D0260
(12) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9242-2015-INIT/lt/pdf
(13) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1325(2000)
(14) OL C 236 E, 2011 8 12, p.69.
(15) OL C 33 E, 2013 2 5, p.165.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394.
(19) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0420.
(20) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0252.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0079.
(22) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0259.
(23) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0206.
(24) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.
(25) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0272.
(26) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0288.
(27) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.
(28) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0350.
(29) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0348.
(30) http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2014/20141008-strategy-paper_lt.pdf
(31) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52011DC0200
(32) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0303:FIN:lt:PDF
(33) http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/082/52/PDF/G1408252.pdf?OpenElement
(34) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0274.
(35) http://www.unfpa.org/sites/default/files/pub-pdf/Joint%20Programme%20on%20FGMC%20Summary%20Report.pdf
(36) http://daccess-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/G14/086/06/PDF/G1408606.pdf?OpenElement
(37) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16841-2009-INIT/lt/pdf
(38) http://ec.europa.eu/enlargement/pdf/key_documents/2014/20141008-strategy-paper_lt.pdf
(39) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2014:077:0027:0043:LT:PDF
(40) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0274.
(41) http://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf
(42) http://wcip2014.org/wp-content/uploads/2013/03/N1446828.pdf
(43) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(44) https://ec.europa.eu/anti-trafficking/sites/antitrafficking/files/eu_strategy_towards_the_eradication_of_trafficking_in_human_beings_2012-2016_1.pdf
(45) http://www.coe.int/en/web/portal/10-october-against-death-penalty
(46) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6129-2012-REV-1/lt/pdf
(47) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11492-2013-INIT/lt/pdf
(48) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-5690_en.pdf
(49) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1325(2000)
(50) http://www.un.org/en/ga/search/view_doc.asp?symbol=S/RES/1820(2008)
(51) http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=E/2015/27
(52) http://register.consilium.europa.eu/doc/srv?l=LT&f=ST%2015559%202014%20INIT
(53) http://www.unicef.org/eu/crtoolkit/downloads/Child-Rights-Toolkit-Web-Links.pdf

Teisinis pranešimas