Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2015 m. gegužės 19 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Apsaugos priemonės, numatytos susitarime su Šveicarijos Konfederacija ***I
 Europos konvencija dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos ***
 Prašymas atšaukti Parlamento nario Viktoro Uspaskicho (Viktor Uspaskich) imunitetą
 Prašymas atšaukti Parlamento nario Jérôme'o Lavrilleux (Jérôme Lavrilleux) imunitetą
 Prašymas atšaukti Parlamento nario Januszo Korwino-Mikke (Janusz Korwin-Mikke) imunitetą
 Prašymas atšaukti Parlamento nario Theodoroso Zagorakiso (Theodoros Zagorakis) imunitetą
 Indeksai, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse ***I
 Vystymosi finansavimas
 Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje
 MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybės

Apsaugos priemonės, numatytos susitarime su Šveicarijos Konfederacija ***I
PDF 323kWORD 63k
Rezoliucija
Tekstas
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl apsaugos priemonių, numatytų Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime (kodifikuota redakcija) (COM(2014)0305 – C8-0009/2014 – 2014/0158(COD))
P8_TA(2015)0189A8-0145/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0305),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0009/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0145/2015),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2015 m. gegužės 19 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/... dėl apsaugos priemonių, numatytų Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2015/1145.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Europos konvencija dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos ***
PDF 240kWORD 62k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos konvencijos dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07597/1/2014 – C8-0286/2014 – 2010/0361(NLE))
P8_TA(2015)0190A8-0071/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07597/1/2014),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. sausio 24 d. Europos konvenciją dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimą 2014/243/ES dėl Europos konvencijos dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos pasirašymo Europos Sąjungos vardu(3),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0286/2014),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0071/2015),

1.  pritaria konvencijos sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Europos Tarybai.

(1) OL L 320, 1998 11 28, p. 54.
(2) OL L 336, 2011 12 20, p. 2.
(3) OL L 128, 2014 4 30, p. 61.
(4) 2013 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija / Taryba, C-137/12, ECLI:EU:C:2013:675.


Prašymas atšaukti Parlamento nario Viktoro Uspaskicho (Viktor Uspaskich) imunitetą
PDF 243kWORD 65k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Viktoro Uspaskicho (Viktor Uspaskich) imunitetą (2014/2203(IMM))
P8_TA(2015)0191A8-0149/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014 m. spalio 1 d. perduotą prašymą atšaukti Viktoro Uspaskicho imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2014 m. lapkričio 12 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Viktoro Uspaskicho paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0149/2015),

A.  kadangi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras dėl ikiteisminio tyrimo dėl tariamai įvykdytos nusikalstamos veikos paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho imunitetą;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio ir Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti);

D.  kadangi Viktor Uspaskich kaltinamas nusikalstama veika – nepagarba teismui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį;

E.  kadangi nėra fumus persecutionis įrodymų, t. y. nėra pagrįstų įtarimų, kad teisminė procedūra pradėta siekiant pakenkti Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Viktoro Uspaskicho imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir Viktorui Uspaskichui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23..


Prašymas atšaukti Parlamento nario Jérôme'o Lavrilleux (Jérôme Lavrilleux) imunitetą
PDF 250kWORD 68k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jérôme'o Lavrilleux (Jérôme Lavrilleux) imunitetą (2015/2014(IMM))
P8_TA(2015)0192A8-0152/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus apeliacinio teismo generalinio prokuroro prašymu 2014 m. gruodžio 23 d. Prancūzijos Respublikos teisingumo ministrės perduotą prašymą atšaukti Jérôme'o Lavrilleux imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2015 m. sausio 15 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Jérôme'o Lavrilleux paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0152/2015),

A.  kadangi Paryžiaus apeliacinio teismo generalinis prokuroras paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Jérôme'o Lavrilleux imunitetą pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų naudojimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu, bandymo sukčiauti, bendrininkavimo darant šias nusikalstamas veikas ir šių veikų slėpimo, neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo, bendrininkavimo darant šią nusikalstamą veiką ir šios veikos slėpimo; kadangi šiomis aplinkybėmis Prancūzijos teisėjai norėtų Jérôme'ui Lavrilleux taikyti laisvės atėmimo ar laisvės apribojimo priemonę;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad nė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas, negali būti kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, biuras nedavė tam sutikimo, toks sutikimas nėra būtinas tais atvejais, kai parlamento narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti), arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui ir asamblėja gali pareikalauti, kad vienam iš jos narių būtų laikinai netaikoma laisvės atėmimo, suvaržymo arba persekiojimo priemonė;

D.  kadangi įtariama, kad Jérôme Lavrilleux dalyvavo įgyvendinant suklastotų sąskaitų faktūrų sistemą;

E.  kadangi atšaukiant Jérôme'o Lavrilleux imunitetą turi būti laikomasi Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų;

F.  kadangi kaltinimai yra susiję ne su Jérôme'o Lavrilleux, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis, o su ankstesnėmis jo, kaip rinkimų kampanijos direktoriaus pavaduotojo per paskutiniuosius Prancūzijos prezidento rinkimus, pareigomis;

G.  kadangi baudžiamoji byla iškelta ne dėl Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

H.  kadangi Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. pakankamai rimto ir aiškaus pagrindo manyti, kad byla buvo iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario politinei reputacijai,

1.  nusprendžia atšaukti Jérôme'o Lavrilleux imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos kompetentingai institucijai ir Jérôme'ui Lavrilleux.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Prašymas atšaukti Parlamento nario Januszo Korwino-Mikke (Janusz Korwin-Mikke) imunitetą
PDF 246kWORD 68k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Januszo Korwino-Mikke (Janusz Korwin-Mikke) imunitetą (2015/2049(IMM))
P8_TA(2015)0193A8-0150/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 d. perduotą prašymą atšaukti Januszo Korwino-Mikke imunitetą, kuris susijęs su Varšuvos apygardos prokuratūros iškelta baudžiamąja byla (Nr. V Ds 223/14) ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. sausio 28 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs J. Korwino-Mikke paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį ir į 1996 m. gegužės 9 d. įstatymo dėl Seimo ir Senato narių mandatų vykdymo 7b straipsnio 1 dalį ir 7c straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0150/2015),

A.  kadangi Lenkijos Respublikos generalinis prokuroras perdavė Varšuvos apygardos prokuroro prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Europos Parlamento narį Januszą Korwiną-Mikke už nusikalstamą veiką, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje; kadangi byla visų pirma susijusi su įtarimais pažeidus valstybės tarnautojo kūno neliečiamumą;

B.  kadangi, remiantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

C.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

D.  kadangi pagal Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalį be Seimo sutikimo Seimo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn;

E.  kadangi dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo šiuo konkrečiu atveju sprendžia tik Parlamentas; kadangi Parlamentas, priimdamas sprendimą dėl imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo, gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją(2);

F.  kadangi veika, kurią, kaip įtariama, yra padaręs J. Korwin-Mikke, nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusi su jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigų vykdymu ir nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje, ir tai buvo patvirtinta per šio Parlamento nario klausymą;

G.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad byla iškelta siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

1.  nusprendžia atšaukti Janusz Korwin-Mikke imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lenkijos Respublikos valdžios institucijai ir Januszui Korwinui-Mikke.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
(2) Pirmiau minėtas Sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, 28 punktas.


Prašymas atšaukti Parlamento nario Theodoroso Zagorakiso (Theodoros Zagorakis) imunitetą
PDF 247kWORD 67k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Theodoroso Zagorakiso (Theodoros Zagorakis) imunitetą (II) (2015/2071(IMM))
P8_TA(2015)0194A8-0151/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojo 2015 m. kovo 10 d. perduotą prašymą atšaukti Theodoroso Zagorakiso imunitetą, kuris susijęs su Salonikų pirmosios instancijos teisme nagrinėjama byla Nr. ΑΒΜ Δ2011/5382, Β2012/564 ir kuris buvo paskelbtas 2015 m. kovo 25 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Theodoroso Zagorakiso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0151/2015),

A.  kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuroro pavaduotojas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Theodoroso Zagorakiso imunitetą siekiant imtis galimų teisinių veiksmų dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar kitaip negali būti ribojama jų laisvė, negavus išankstinio parlamento sutikimo;

D.  kadangi T. Zagorakis kaltinamas finansiniais pažeidimais, padarytais 2007–2012 m. laikotarpiu ir susijusiais su PAOK futbolo klubo (šio klubo pirmininkas tuo metu buvo Theodoros Zagorakis) veikla;

E.  kadangi inkriminuojama nusikalstama veika akivaizdžiai nesusijusi su T. Zagorakiso, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis, o su jo, kaip PAOK futbolo klubo pirmininko, pareigomis;

F.  kadangi baudžiamojon atsakomybėn traukiama ne dėl Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

G.  kadangi nėra pagrindo įtarti, kad baudžiamoji byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai (fumus persecutionis), turint omenyje tai, kad baudžiamojo persekiojimo procedūros buvo pradėtos keletą metų prieš Parlamento nariui pradedant eiti savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas;

1.  nusprendžia atšaukti Theodoroso Zagorakiso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuratūrai ir Theodorosui Zagorakisui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.


Indeksai, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse ***I
PDF 998kWORD 487k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2015 m. gegužės 19 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse (COM(2013)0641 – C7-0301/2013 – 2013/0314(COD))(1)
P8_TA(2015)0195A8-0131/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P8_TA(2015)0195A8-0131/2015
Komisijos pasiūlymas
P8_TA(2015)0195A8-0131/2015
---------------------------------------------------------
P8_TA(2015)0195A8-0131/2015
Pasiūlymas
P8_TA(2015)0195A8-0131/2015

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  daugelio finansinių priemonių ir finansinių sutarčių įkainojimas priklauso nuo lyginamųjų indeksų tikslumo ir teisingumo. Sunkūs manipuliavimo palūkanų normų lyginamaisiais indeksais, pvz., LIBOR ir EURIBOR, ir valiutos kursų lyginamaisiais indeksais atvejai, kai vartotojai ir investuotojai patyrė didelių nuostolių ir buvo dar labiau pakirstas piliečių pasitikėjimas finansų sektoriumi, taip pat įtarimai energijos, naftos ir valiutos kursų lyginamųjų indeksų manipuliavimu parodė, kad lyginamieji indeksai gali būti veikiami interesų konfliktų ir jiems taikoma veikimo savo nuožiūra ir silpno valdymo tvarka, kuri jų neapsaugo nuo manipuliavimo. Dėl indeksų, kurie naudojami kaip lyginamieji indeksai, netikslumo ir neteisingumo arba kilus abejonių dėl jų tikslumo ir teisingumo gali būti pakirstas pasitikėjimas rinka, padaryta nuostolių vartotojams ir investuotojams ir iškraipyta realioji ekonomika. Todėl būtina užtikrinti lyginamųjų indeksų ir jų nustatymo proceso tikslumą, pagrįstumą ir teisingumą;

(2)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų(5) pateikiami tam tikri reikalavimai dėl lyginamųjų indeksų, naudojamų į prekybos sąrašus įtrauktų finansinių priemonių kainai nustatyti, patikimumo. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą(6), pateikiami tam tikri reikalavimai dėl emitentų naudojamų lyginamųjų indeksų. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo(7) pateikiami tam tikri reikalavimai, kuriais KIPVPS investiciniai fondai turi vadovautis naudodami lyginamuosius indeksus. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo(8) pateikiamos tam tikros nuostatos, kuriomis draudžiama manipuliuoti didmeniniams energetikos produktams taikomais lyginamaisiais indeksais. Tačiau šie teisės aktai apima tik tam tikrus tam tikrų lyginamųjų indeksų aspektus ir pašalinami ne visi lyginamųjų indeksų rengimo proceso trūkumai;

(3)  lyginamieji indeksai yra itin svarbūs nustatant tarpvalstybinių sandorių kainą ir taip sudarant geresnes veiksmingo įvairiausių finansinių priemonių ir paslaugų vidaus rinkos veikimo sąlygas. Daugelis lyginamųjų indeksų, kurie finansinėse sutartyse, visų pirma hipotekos, naudojami kaip orientacinės normos, yra rengiami vienoje valstybėje narėje, bet kredito įstaigų ir vartotojų yra naudojami kitose valstybėse narėse. Be to, šios kredito įstaigos dažnai apdraudžia savo riziką arba gauna finansavimą, kad galėtų sudaryti šias finansines sutartis, tarpvalstybinėje tarpbankinėje rinkoje. Nacionalinės teisės aktus dėl lyginamųjų indeksų priėmė tik dvi valstybės narės, tačiau atitinkamose jų lyginamųjų indeksų sistemose jau yra skirtingų aspektų, susijusių, pavyzdžiui, su taikymo sritimi. Be to, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) 2013 m. patvirtino lyginamųjų indeksų principus, ir, kadangi tais principais suteikiama tam tikro lankstumo dėl tikslios jų taikymo srities ir įgyvendinimo ▌, valstybės narės greičiausiai priims nacionalinės teisės aktus, kuriais tie principai bus įgyvendinti skirtingai;

(3a)  finansiniai lyginamieji indeksai naudojami ne tik finansinių priemonių ir sutarčių emisijos ir sukūrimo atvejais. Finansų sektorius lyginamuosius indeksus taip pat naudoja vertindamas investicinių fondų veiklos rezultatus, kad galėtų sekti investicijų grąžą, nustatyti portfelio turto paskirstymą arba apskaičiuoti rezultatų mokesčius. Įvairių į derinį įtrauktų indeksų koeficientų nustatymas ir peržiūra siekiant nustatyti finansinės priemonės arba finansinės sutarties išmokėjimo sumą ar vertę arba siekiant įvertinti investicinio fondo veiklos rezultatus taip pat prilygsta naudojimui, nes vykdant tokią veiklą nėra galimybės veikti savo nuožiūra, priešingai nei teikiant lyginamuosius indeksus. Su tam tikru lyginamuoju indeksu susietų finansinių priemonių turėjimas neturėtų būti laikomas lyginamojo indekso naudojimu;

(4)  šie skirtingi požiūriai nulemtų vidaus rinkos susiskaidymą, nes lyginamųjų indeksų administratoriams ir naudotojams skirtingose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Todėl vienoje valstybėje narėje parengtus lyginamuosius indeksus gali būti trukdoma naudoti kitose valstybėse narėse. Nesant suderintos sistemos, kuria būtų užtikrintas Sąjungos finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse naudojamų lyginamųjų indeksų tikslumas ir teisingumas, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai taps kliūtimi sklandžiam lyginamųjų indeksų teikimo vidaus rinkos veikimui;

(5)  ES vartotojų apsaugos taisyklėmis nėra sprendžiamas konkretus lyginamųjų indeksų finansinėse sutartyse tinkamumo klausimas. Dėl su netinkamų lyginamųjų indeksų naudojimu susijusių vartotojų skundų ir bylinėjimosi keliose valstybėse narėse tikėtina, kad nacionaliniu mastu remiantis teisėtais vartotojų apsaugos interesais būtų priimtos skirtingos priemonės, kurios galėtų nulemti vidaus rinkos susiskaidymą, nes būtų sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, susijusios su skirtingais vartotojų apsaugos lygiais;

(6)  todėl, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir gerinti jos veikimo sąlygas, visų pirma finansų rinkų požiūriu, ir garantuoti aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą, yra tikslinga Sąjungos mastu nustatyti lyginamųjų indeksų reguliavimo sistemą;

(7)  siekiant užtikrinti, kad nuostatos, kuriomis tiesiogiai nustatomi įpareigojimai asmenims, dalyvaujantiems rengiant lyginamuosius indeksus, teikiant jiems nustatyti reikalingus duomenis ir juos naudojant, būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje, tas taisykles tikslinga ir būtina pateikti reglamento forma. Lyginamųjų indeksų teikimo teisinėje sistemoje būtinai nustatomi tikslūs reikalavimai dėl visų skirtingų aspektų, būdingų lyginamųjų indeksų teikimui, todėl net mažiausi požiūrių į vieną iš šių aspektų skirtumai galėtų labai trukdyti teikti lyginamuosius indeksus tarpvalstybiniu mastu. Todėl pasirinkus reglamentą, kuris yra tiesiogiai taikomas ir todėl nacionalinės teisės aktų nebūtina priimti, turėtų būti sumažintos galimybės imtis skirtingų nacionalinių priemonių, užtikrintas nuoseklus požiūris, didesnis teisinis tikrumas ir galimybė išvengti didelių kliūčių lyginamuosius indeksus teikti tarpvalstybiniu mastu;

(8)  šio reglamento taikymo sritis turėtų būti kuo platesnė, kiek tai yra būtina prevencinei reguliavimo sistemai sukurti. Rengiant ir nustatant lyginamuosius indeksus veikiama savo nuožiūra ir savaime kyla tam tikrų rūšių interesų konfliktų, o tai reiškia, kad atsiranda galimybių ir paskatų manipuliuoti tais lyginamaisiais indeksais. Šie rizikos veiksniai būdingi visiems lyginamiesiems indeksams, todėl jiems visiems reikėtų taikyti tinkamus valdymo ir kontrolės reikalavimus. Vis dėlto rizikos laipsnis skiriasi, todėl požiūris, kurio laikomasi, kiekvienu atveju turėtų pritaikytas prie konkrečių aplinkybių. Kadangi lyginamojo indekso pažeidžiamumas ir svarba ilgainiui kinta, reglamentuojant tik šiuo metu svarbius ar pažeidžiamus indeksus nebūtų pašalinta rizika, kurią bet kuris lyginamasis indeksas gali kelti ateityje. Visų pirma gali būti taip, kad šiuo metu ne taip plačiai naudojami lyginamieji indeksai bus plačiai naudojami ateityje, taigi net menkiausias manipuliavimas jais gali turėti didelį poveikį;

(9)  itin svarbus veiksnys nustatant šio reglamento taikymo sritį turėtų būti tai, ar nuo lyginamojo indekso išvesties vertės priklauso finansinės priemonės arba finansinės sutarties vertė ▌. Taigi taikymo sritis neturėtų priklausyti nuo pradinių duomenų pobūdžio. Todėl į taikymo sritį turėtų būti įtraukti lyginamieji indeksai, apskaičiuoti remiantis tiek ekonominiais pradiniais duomenimis, tokiais kaip akcijų kainos, tiek neekonominėmis vertėmis ar skaičiais, tokiais kaip oro sąlygų parametrai. Ši sistema turėtų apimti su tokia rizika susijusius lyginamuosius indeksus ir joje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad visame pasaulyje teikiama daug indeksų ir kad jie daro skirtingą poveikį finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatytas proporcingas atsakas į riziką, kurią kelia įvairūs lyginamieji indeksai. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, naudojamiems finansinių priemonių, kurios yra įtrauktos į prekybos sąrašus arba kuriomis prekiaujama reguliuojamose prekybos vietose, kainai nustatyti. Visos šiame reglamente nurodomos dienos turėtų reikšti kalendorines dienas;

(10)  daug vartotojų yra sudarę finansines sutartis, visų pirma hipoteka užtikrintas vartojimo kredito sutartis, susietas su lyginamaisiais indeksais, kuriems kyla ta pati rizika. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas rodikliams (indeksams) ar orientacinėms normoms, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/17/ES(9);

(11)  indekso arba esamų indeksų derinio, į kuriuos neįtraukiami nauji pradiniai duomenys, naudojimas fondo veiklos rezultatams arba finansiniam produktui vertinti turėtų būti laikomas lyginamojo indekso naudojimu;

(12)  visiems lyginamųjų indeksų administratoriams gali grėsti interesų konfliktai, jie gali veikti savo nuožiūra ir turėti netinkamas valdymo ir kontrolės sistemas. Be to, kadangi administratoriai kontroliuoja lyginamojo indekso rengimo procesą, reikalauti, kad jie gautų veiklos leidimus ir būtų prižiūrimi arba užsiregistruotų, yra veiksmingiausias būdas užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą;

(13)  duomenų teikėjams gresia galimi interesų konfliktai, jie veikia savo nuožiūra, todėl gali užsiimti manipuliavimu. Lyginamojo indekso duomenų teikimas – savanoriška veikla. Jei dėl kokios nors iniciatyvos duomenų teikėjai turės gerokai pakeisti savo verslo modelius, jie gali nustoti teikti duomenis. Tačiau subjektams, kuriems jau taikomas reguliavimas ir priežiūra, dėl gero valdymo ir kontrolės sistemų reikalavimų neturėtų susidaryti didelių išlaidų ar neproporcingos administracinės naštos. Todėl šiuo reglamentu nustatomi tam tikri įpareigojimai prižiūrimiems duomenų teikėjams;

(14)  administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, savanoriškai kontroliuojantis lyginamojo indekso teikimą, visų pirma administruojantis lyginamąjį indeksą, renkantis ir analizuojantis pradinius duomenis, nustatantis lyginamąjį indeksą ir tiesiogiai jį skelbiantis arba pavedantis jį skelbti trečiajam asmeniui. Tačiau jei asmuo tik skelbia lyginamąjį indeksą arba juo remiasi vykdydamas žurnalistinę veiklą, bet nekontroliuoja to lyginamojo indekso teikimo, tam asmeniui neturėtų būti taikomi šiuo reglamentu administratoriams nustatyti reikalavimai;

(15)  indeksas apskaičiuojamas pagal formulę arba kokią nors kitą metodiką remiantis pagrindinėmis vertėmis. Rengiant šią formulę, atliekant skaičiavimą arba nustatant pirminius duomenis veikiama savo nuožiūra. Dėl šio veikimo savo nuožiūra kyla manipuliavimo rizika, todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, kuriems būdinga ši charakteristika. Tačiau kai finansinė priemonė susiejama su vienintele kaina arba verte, pvz., kai pasirinkimo sandorio referencinė kaina yra vienintelio vertybinio popieriaus kaina, tuomet skaičiavimo, pirminių duomenų ar veikimo savo nuožiūra nėra. Todėl vienintelės kainos arba vienintelės vertės referencinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais taikant šį reglamentą. Pagrindinių sandorio šalių rengiamos referencinės arba galutinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais, nes jos naudojamos sprendžiant dėl atsiskaitymo, garantinių įmokų bei rizikos valdymo, taigi nuo jų nepriklauso pagal finansinę priemonę mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė;

(16)  įgyvendinant šį reglamentą, Europos Centrinio Banko ir Europos centrinių bankų sistemos nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumas, kai jie vykdo savo įgaliojimus, užduotis ir pareigas, jiems pavedamus Sutartimis, taip pat atitinkamos valstybės narės ar trečiosios valstybės konstitucinei struktūrai priklausančių nacionalinių centrinių bankų nepriklausomumas turėtų būti visapusiškai gerbiamas;

(17)  ▌siekiant užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą, turėtų būti reikalaujama, kad lyginamųjų indeksų administratoriai įgyvendintų tinkamas valdymo priemones, kad galėtų kontroliuoti šiuos interesų konfliktus ir išsaugoti pasitikėjimą lyginamųjų indeksų teisingumu. Net jei administratoriai veiksmingai valdomi, daugumai jų kyla tam tikrų interesų konfliktų ir jiems gali tekti atlikti vertinimus ir priimti sprendimus, kurie daro poveikį įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Todėl svarbu užtikrinti, kad administratoriai būtų nustatę nepriklausomą funkciją, kurią vykdantys asmenys prižiūrėtų valdymo priemonių, kuriomis vykdoma veiksminga priežiūra, įgyvendinimą ir veiksmingumą;

(18)  dėl manipuliavimo lyginamaisiais indeksais ar jų nepatikimumo gali būti padaryta žala investuotojams ir vartotojams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta sistema, pagal kurią administratoriai ir duomenų teikėjai turi saugoti informaciją, taip pat užtikrinti su lyginamojo indekso paskirtimi ir pradiniais duomenimis susijusį skaidrumą, taip sudarant geresnes sąlygas veiksmingiau ir sąžiningiau nagrinėti galimus skundus pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę;

(19)  auditui atlikti ir šio reglamento vykdymo veiksmingumui užtikrinti reikalinga ex post analizė ir įrodymai. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sistemą, kad lyginamųjų indeksų administratoriai pakankamai laiko saugotų atitinkamą informaciją, susijusią su lyginamojo indekso skaičiavimu. Tikrovė, kurią siekiama įvertinti lyginamuoju indeksu, ir aplinka, kurioje ta tikrovė vertinama, laikui bėgant gali pasikeisti. Todėl būtina, kad lyginamųjų indeksų teikimo procesas ir metodika būtų periodiškai audituojami ar peržiūrimi trūkumams ir galimiems patobulinimams nustatyti. Konkretaus lyginamojo indekso teikimo sutrikimai gali daryti poveikį daugeliui suinteresuotųjų subjektų ir jie gali padėti nustatyti šiuos trūkumus. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sistemą, kad būtų nustatyta nepriklausoma skundų nagrinėjimo procedūra, kurios laikydamiesi administratoriai užtikrintų suinteresuotiesiems subjektams galimybę pranešti lyginamojo indekso administratoriui apie skundus ir kurią taikant būtų užtikrinta, kad lyginamojo indekso administratorius objektyviai įvertintų kiekvieno skundo esmę;

(20)  lyginamųjų indeksų teikimo srityje svarbios funkcijos, kaip antai lyginamojo indekso skaičiavimas, pradinių duomenų rinkimas ir lyginamojo indekso platinimas, dažnai perduodamos tretiesiems asmenims. Siekiant užtikrinti valdymo priemonių veiksmingumą, būtina užtikrinti, kad naudojantis tokiomis užsakomosiomis paslaugomis lyginamojo indekso administratorius nebūtų atleidžiamas nuo jokių savo įpareigojimų ir atsakomybės ir tokiomis paslaugomis būtų naudojamasi taip, kad nebūtų trikdomas nei administratoriaus gebėjimas vykdyti šiuos įpareigojimus ar įgyvendinti šią atsakomybę, nei atitinkamos kompetentingos institucijos gebėjimas vykdyti jų priežiūrą;

(21)  lyginamojo indekso administratorius yra pagrindinis pradinių duomenų gavėjas ir gali nuosekliai vertinti šių pradinių duomenų teisingumą ir tikslumą ▌;

(22)  administratoriaus darbuotojai gali nustatyti galimus šio reglamento pažeidimus arba galimus trūkumus, dėl kurių galėtų būti manipuliuojama arba bandoma manipuliuoti indeksais. Todėl šiuo reglamentu reikėtų nustatyti sistemą, kad darbuotojai galėtų konfidencialiai perspėti administratorius apie galimus šios reglamento pažeidimus;

(23)  bet kokia galimybė veikti savo nuožiūra teikiant pradinius duomenis suteikia galimybę manipuliuoti lyginamuoju indeksu. Tais atvejais, kai pradiniai duomenys yra pagrįsti sandoriais, galimybių veikti savo nuožiūra yra mažiau, todėl sumažėja ir galimybių manipuliuoti duomenimis. Todėl paprastai, kai tai įmanoma, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų naudoti su faktiniais sandoriais susijusius pradinius duomenis, bet galima naudoti kitus duomenis tais atvejais, kai sandorių duomenų nepakanka lyginamojo indekso teisingumui ir tikslumui užtikrinti;

(24)  lyginamojo indekso tikslumas ir patikimumas vertinant ekonomikos tikrovę, kuriai stebėti jis yra skirtas, priklauso nuo naudojamos metodikos ir pradinių duomenų. Todėl būtina patvirtinti skaidrią metodiką, kuria užtikrinamas lyginamojo indekso patikimumas ir tikslumas;

(25)  siekiant užtikrinti, kad lyginamasis indeksas nuolat būtų tikslus, gali būti būtina pakeisti jo metodiką, tačiau bet kokie metodikos pokyčiai daro poveikį lyginamojo indekso naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams. Todėl būtina patikslinti lyginamojo indekso metodikos keitimo tvarką, įskaitant konsultacijų poreikį, kad naudotojai ir suinteresuotieji subjektai galėtų imtis būtinų veiksmų atsižvelgdami į šiuos pokyčius arba pranešti administratoriui, jei šie pokyčiai jiems kelia abejonių;

(26)  lyginamųjų indeksų teisingumas ir tikslumas priklauso nuo duomenų teikėjų teikiamų pradinių duomenų teisingumo ir tikslumo. Labai svarbu, kad duomenų teikėjų įpareigojimai tokių pradinių duomenų atžvilgiu būtų aiškiai nustatyti, kad jais būtų galima kliautis ir kad jie derėtų su lyginamojo indekso administratoriaus kontrolės priemonėmis bei metodika. Todėl, kai tikslinga ir įmanoma, bendradarbiaujant su duomenų teikėjais, lyginamojo indekso administratorius turėtų parengti elgesio kodeksą, kuriame nustatytų šiuos reikalavimus ir duomenų teikėjų pareigas, susijusias su pradinių duomenų teikimu;

(27)  daug lyginamųjų indeksų nustatomi taikant formulę, pagal kurią jie apskaičiuojami remiantis pradiniais duomenimis, gaunamais iš reguliuojamų prekybos vietų, patvirtintų skelbimo arba informacijos teikimo mechanizmo subjektų, energijos biržų arba apyvartinių taršos leidimų aukcionų. Šiais atvejais esamas reguliavimas ir priežiūra užtikrina pradinių duomenų teisingumą ir skaidrumą ir nustato valdymo reikalavimus bei pranešimo apie pažeidimus procedūras. Todėl¸ jeigu visi pagrindiniai pradiniai duomenys yra gaunami iš prekybos vietų, kurioms taikomi skaidrumo po prekybos sandorio reikalavimai, įskaitant trečiosios valstybės rinką, laikomą lygiaverte Sąjungos reguliuojamai rinkai, šiems lyginamiesiems indeksams turėtų būti netaikomi tam tikri šio reglamento įpareigojimai, kad būtų išvengta dvigubo reglamentavimo, atsižvelgiant į tai, kad jų priežiūra užtikrinamas naudojamų pradinių duomenų teisingumas;

(28)  duomenų teikėjams gali kilti interesų konfliktų ir jie gali nustatydami pradinius duomenis veikti savo nuožiūra. Todėl būtina, kad duomenų teikėjams, kai įmanoma ir tikslinga, būtų taikomos valdymo priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad tokie konfliktai būtų valdomi, o pradiniai duomenys būtų tikslūs, atitiktų administratoriaus reikalavimus ir juos būtų galima patvirtinti;

(29)  įvairių rūšių lyginamųjų indeksų ir įvairių lyginamųjų indeksų sektorių charakteristikos ir trūkumai yra skirtingi ir jie susiję su nevienoda rizika. Šio reglamento nuostatos turėtų būti papildomai patikslintos tam tikrų sektorių ir tam tikrų rūšių lyginamiesiems indeksams. ▌Biržos prekių lyginamieji indeksai yra plačiai naudojami ir turi sektoriui būdingų charakteristikų, todėl būtina šiame reglamente nustatyti, kaip šios nuostatos būtų taikomos šiems lyginamiesiems indeksams. Be to, šiame reglamente reikėtų numatyti tam tikrą lankstumą, kad atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius, ypač Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) darbą, būtų galima laiku atnaujinti diferencijuotus skirtingiems lyginamųjų indeksų sektoriams taikomus reikalavimus;

(29a)  siekiant užtikrinti proporcingą reguliavimą, kad pagal šį reglamentą lyginamasis indeksas būtų laikomas ypatingai svarbiu, jis turi būti laikomas sisteminio pobūdžio arba sistemingai naudojamu indeksu ir būti neapsaugotas nuo manipuliavimo;

(30)  sutrikimai teikiant tam tikrus ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus gali padaryti didelį poveikį finansiniam stabilumui, tvarkingam rinkų veikimui ar investuotojams, todėl būtina taikyti papildomus reikalavimus tų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų teisingumui ir pagrįstumui užtikrinti. Tą galimą neigiamą ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų poveikį finansiniam stabilumui gali pajusti viena valstybė narė arba daugiau. Nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA turi nustatyti, kurie lyginamieji indeksai priskiriami prie ypatingos svarbos indeksų;

(30a)  atsižvelgiant į strateginę ypatingos svarbos indeksų reikšmę geram vidaus rinkos veikimui, ESMA turi būti suteikti įgaliojimai, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17(10) straipsnyje nustatytos procedūros, priimti sprendimus, tiesiogiai taikomus administratoriui ir, jei taikytina, lyginamojo indekso duomenų teikėjams, jeigu nacionalinė kompetentinga institucija netaikė šio reglamento arba pažeidė Sąjungos teisę;

(31)  duomenų teikėjai, nutraukę duomenų teikimą, gali pakenkti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų patikimumui, nes tų lyginamųjų indeksų galimybės įvertinti susijusią rinkos ar ekonomikos tikrovę būtų labai sumažintos. Todėl, siekiant išsaugoti šių lyginamųjų indeksų patikimumą, būtina numatyti atitinkamos kompetentingos institucijos įgaliojimus reikalauti, kad prižiūrimi subjektai duomenis ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams nustatyti teiktų privalomai. Privalomu pradinių duomenų teikimu nesiekiama įpareigoti prižiūrimų subjektų sudaryti sandorius arba įsipareigoti juos sudaryti;

(31a)  kai lyginamasis indeksas priskiriamas prie ypatingos svarbos indeksų, jo administratorius gali pasinaudoti monopolijos padėtimi to lyginamojo indekso naudotojų nenaudai. Turint tai mintyje, siekiant išvengti piktnaudžiavimo rinka, reikia, kad to ypatingos svarbos lyginamojo indekso kompetentingų institucijų kolegija prižiūrėtų pardavimo kainą ir administratoriaus išlaidas;

(32)  kad galėtų tinkamai pasirinkti lyginamuosius indeksus ir suprastų, su kokia rizika jie susiję, lyginamųjų indeksų naudotojai turi žinoti, kas vertinama konkrečiu lyginamuoju indeksu ir kokie jo trūkumai. Todėl konkretaus lyginamojo indekso administratorius turėtų paskelbti pažymą, kurioje nurodomi šie elementai ▌. Administratorius turėtų leisti atitinkamai kompetentingai institucijai, kai ji, atlikdama tyrimą, to paprašo, susipažinti su pradiniais duomenimis;

(34)  šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) 2013 m. liepos 17 d. paskelbtus Finansinių lyginamųjų indeksų principus (toliau – IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principai) ir 2012 m. spalio 5 d. IOSCO paskelbtus Naftos kainas nurodančių agentūrų principus (toliau – IOSCO PRA principai), kurie taikomi kaip pasaulinis lyginamųjų indeksų reguliavimo reikalavimų standartas ▌;

(34a)  fizinės biržos prekių rinkos pasižymi išskirtinėmis savybėmis, kurių būtina paisyti siekiant išvengti žalos biržos prekių lyginamųjų indeksų teisingumui ir neigiamos įtakos biržos prekių rinkos skaidrumui, Europos energijos tiekimo saugumui, konkurencingumui ir vartotojų interesams. Todėl tam tikros šio reglamento nuostatos nėra tinkamos taikyti biržos prekių lyginamiesiems indeksams. IOSCO, bendradarbiaujant, be kita ko, su Tarptautine energetikos agentūra ir Tarptautiniu energetikos forumu, sukurti biržos prekių lyginamųjų indeksų principai yra specialiai skirti taikyti visiems biržos prekių lyginamiesiems indeksams, todėl šiame reglamente numatoma, kad tam tikri reikalavimai nebus taikomi biržos prekių lyginamiesiems indeksams;

(34b)  šiuo reglamentu taip pat įvedama pripažinimo sistema, kad trečiosiose valstybėse esantys lyginamųjų indeksų administratoriai galėtų teikti savo lyginamuosius indeksus Sąjungoje, jeigu jie laikosi visų šiame reglamente nustatytų reikalavimų arba atitinkamų IOSCO principų nuostatų;

(34c)  šiuo reglamentu įvedama patvirtinimo sistema, pagal kurią Sąjungoje esantys administratoriai, turintys veiklos leidimą arba užsiregistravę pagal Sąjungos teisės nuostatas, gali tam tikromis sąlygomis patvirtinti trečiosiose valstybėse teikiamus lyginamuosius indeksus. Tokia patvirtinimo sistema turėtų būti įvesta trečiųjų valstybių administratoriams, susijusiems arba glaudžiai bendradarbiaujantiems su Sąjungoje esančiais administratoriais. Trečiojoje valstybėje pateiktus lyginamuosius standartus patvirtinęs administratorius turėtų būti atsakingas už tuos patvirtintus lyginamuosius indeksus ir užtikrinti, kad jie atitiktų šiame reglamente nurodytas atitinkamas sąlygas arba visus atitinkamų IOSCO principų reikalavimus;

(35)  išduoti lyginamojo indekso administratoriaus veiklos leidimą ir vykdyti jo priežiūrą turėtų valstybės narės, kurioje tas administratorius yra, kompetentinga institucija. Administratorių, kuris teikia tik lyginamuosius indeksus, nustatomus taikant formulę, pagal kurią indeksas apskaičiuojamas remiantis pradiniais duomenimis, kurie visi tiesiogiai gaunami iš reguliuojamų prekybos vietų, patvirtintų skelbimo ar informacijos teikimo mechanizmų subjektų, energijos biržų arba apyvartinių taršos leidimų aukcionų, ir (arba) administratorių, kuris teikia tik ne ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, registruoti ir prižiūrėti turėtų kompetentinga institucija. Administratoriaus registracija turėtų nedaryti poveikio atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomai priežiūrai. ESMA turėtų tvarkyti administratorių registrą Sąjungos lygmeniu;

(36)  tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali teikti indeksą, bet gali nežinoti, kad šis indeksas susiejamas su finansine priemone. Taip visų pirma gali atsitikti, kai lyginamojo indekso naudotojai ir administratorius yra skirtingose valstybėse narėse. Todėl būtina didinti skaidrumo lygį, kalbant apie tai, kuris lyginamasis indeksas naudojamas. Tai galima pasiekti patobulinus prospektų arba pagrindinės informacijos dokumentų, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę, turinį ir pranešimų apie finansines priemones turinį bei jų sąrašą, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014(11);

(37)  priežiūros veiksmingumas užtikrinamas valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ESMA suteikiant veiksmingas priemones ir įgaliojimus ir skiriant išteklius. Todėl šiame reglamente visų pirma turėtų būti numatomi būtiniausi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kurie pagal nacionalinę teisę turėtų būti patikėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir ESMA. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir sprendimus priimti savarankiškai;

(38)  siekiant nustatyti šio reglamento pažeidimus, kompetentingoms institucijoms ir ESMA pagal nacionalinę teisę būtina turėti galimybę patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į tokias patalpas yra būtina esant pagrindui įtarti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jie gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Be to, galimybė patekti į tokias patalpas būtina tais atvejais, kai asmuo, iš kurio jau pareikalauta pateikti informaciją, to reikalavimo nevykdo arba kai yra pagrįstas pagrindas manyti, kad, pateikus tokį reikalavimą, jis nebūtų vykdomas arba kad dokumentai ar informacija, su kuriais yra susijusi reikalaujama informacija, būtų pašalinti, sugadinti arba sunaikinti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu patekti į patalpas turi būti naudojamasi gavus tokį išankstinį teisminės institucijos leidimą;

(39)  prižiūrimų subjektų turimi telefono pokalbių įrašai ir duomenų srauto išklotinės gali būti labai svarbūs, o kartais ir vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis galima nustatyti ir įrodyti šio reglamento, visų pirma valdymo ir kontrolės reikalavimų laikymosi, pažeidimus. Šie įrašai ir išklotinės gali padėti patikrinti už pateiktus duomenis atsakingo asmens ir už jų patvirtinimą atsakingų asmenų tapatybę ir tai, ar laikomasi reikalavimo organizaciniu požiūriu atskirti darbuotojus. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų, elektroninių pranešimų ar kitų duomenų srauto išklotinių tais atvejais, kai yra pagrindo įtarti, kad tokie įrašai ar išklotinės, susiję su patikrinimo ar tyrimo dalyku, gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti;

(40)  kai kurios šio reglamento nuostatos taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims trečiosiose valstybėse, kurie gali naudoti lyginamuosius indeksus, būti lyginamųjų indeksų duomenų teikėjai arba kitaip dalyvauti lyginamųjų indeksų nustatymo procese. Todėl kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimus su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis. ESMA turėtų koordinuoti tokių bendradarbiavimo susitarimų rengimą ir kompetentingų institucijų keitimąsi iš trečiųjų valstybių gauta informacija;

(41)  šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į gynybą. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus. Visų pirma, kai šiame reglamente nurodomos saviraiškos kitose žiniasklaidos priemonėse laisvei taikytinos taisyklės ir žurnalistų profesinės taisyklės arba kodeksai, reikėtų atkreipti dėmesį į šias laisves, nes jos garantuojamos Sąjungoje ir valstybėse narėse ir pripažįstamos pagal Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį ir kitas atitinkamas nuostatas. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas spaudai, kitoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, jeigu jie tik skelbia arba nurodo lyginamąjį indeksą vykdydami savo žurnalistinę veiklą ir negali kontroliuoti to lyginamojo indekso teikimo;

(42)  atitinkamų asmenų teisės į gynybą turėtų būti visapusiškai gerbiamos. Visų pirma asmenims, kuriems taikomos procedūros, suteikiama galimybė susipažinti su išvadomis, kuriomis kompetentingos institucijos pagrindė savo sprendimą, ir suteikiama teisė būti išklausytiems;

(43)  su lyginamaisiais indeksais susijęs skaidrumas yra būtinas dėl finansų rinkų stabilumo ir investuotojų apsaugos. Visais atvejais keisdamosi informacija arba ją perduodamos kompetentingos institucijos turėtų laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(12). Visais atvejais keisdamasi informacija arba ją perduodama ESMA turėtų laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(13);

(44)  atsižvelgdamos į Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo nustatytus principus ir į dėl to priimtus Sąjungos teisės aktus, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinų sankcijų ir administracinių priemonių ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos ir administracinės priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios;

(45)  todėl reikėtų numatyti administracines priemones, sankcijas ir baudas siekiant užtikrinti bendrą požiūrį valstybėse narėse ir padidinti jų atgrasomąjį poveikį. Konkrečiais atvejais taikomos sankcijos turėtų būti nustatytos prireikus atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip tyčinės veikos buvimas ar nebuvimas, nustatytos finansinės naudos grąžinimas, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, poreikis, kad baudos būtų atgrasomosios ir prireikus jas apskaičiuojant būtų taikoma nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija ▌;

(46)  siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai turėtų atgrasomąjį poveikį visuomenei, paprastai jie turėtų būti skelbiami. Be to, sprendimų skelbimas – svarbi kompetentingų institucijų priemonė rinkos dalyviams informuoti, koks elgesys laikomas šio reglamento pažeidimu, ir geresniam rinkos dalyvių elgesiui skatinti. Jei toks skelbimas galėtų padaryti neproporcingą žalą susijusiems asmenims, kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, kompetentinga institucija turėtų apie sankcijas ir priemones skelbti nuasmenintą skelbimą arba atidėti paskelbimą. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę neskelbti apie sankcijas, kai laikoma, kad nuasmeninti arba atidėti skelbimą nepakanka siekiant užtikrinti, kad nekiltų grėsmės finansų rinkoms. Be to, kompetentingos institucijos neprivalo skelbti apie priemones, kurios laikomos nereikšmingomis, o jų skelbimas būtų neproporcingas;

(47)  ypatingos svarbos lyginamieji indeksai gali būti susiję su daugiau nei vienos valstybės narės duomenų teikėjais, administratoriais ir naudotojais. Taigi tokio lyginamojo indekso teikimo nutraukimas ar kiti įvykiai, galintys labai pakenkti jo teisingumui, gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, o tai reiškia, kad tokio lyginamojo indekso priežiūra, jeigu ją vykdytų vien valstybės narės, kurioje jis rengiamas, kompetentinga institucija, nebūtų veiksminga ir efektyvi šalinant riziką, kylančią dėl to ypatingos svarbos lyginamojo indekso. Siekiant užtikrinti veiksmingą kompetentingų institucijų keitimąsi priežiūros informacija ir jų veiklos bei priežiūros priemonių koordinavimą, reikėtų sudaryti kompetentingų institucijų kolegijas, kurioms vadovautų ESMA. Kolegijų veikla turėtų prisidėti prie suderinto šio reglamento taisyklių taikymo ir priežiūros praktikos konvergencijos. ESMA teisiškai įpareigojantis tarpininkavimas yra pagrindinis elementas užtikrinant koordinavimą, priežiūros nuoseklumą ir priežiūros praktikos konvergenciją. Lyginamieji indeksai gali būti susieti su ilgalaikėmis finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis sutartimis. Tam tikrais atvejais įsigaliojus šiam reglamentui tokių lyginamųjų indeksų gali būti nebeleidžiama teikti, nes jiems būdingos charakteristikos, kurių negalima pritaikyti taip, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tačiau uždraudus toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus finansinės priemonės ar finansinės sutartys gali būti nutrauktos arba gali kilti sumaištis, todėl būtų pakenkta investuotojams. Todėl būtina įrašyti nuostatą, kuria būtų leidžiama toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus pereinamuoju laikotarpiu;

(47a)  tais atvejais, kai šis reglamentas taikomas arba gali būti taikomas prižiūrimiems subjektams ir rinkoms, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT)(14), ESMA turėtų išsamiai konsultuotis su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), kad galėtų pasinaudoti ACER praktinėmis žiniomis, susijusiomis su energijos rinkomis, ir sumažinti dvigubo reguliavimo riziką;

(47b)  jeigu esamas lyginamasis indeksas neatitinka šio reglamento reikalavimų ir pakeitus tą lyginamąjį indeksą jis atitiktų šio reglamento reikalavimus, tačiau sukeltų force majeure įvykį arba lemtų finansinės sutarties arba finansinės priemonės sąlygų pažeidimą, atitinkama kompetentinga institucija gali leisti ir toliau naudoti tą lyginamąjį indeksą iki tol, kol bus įmanoma nebenaudoti to lyginamojo indekso arba jį pakeisti kitu lyginamuoju indeksu, kad būtų išvengta neigiamų padarinių vartotojams, kuriuos gali sukelti netvarkingas arba staigus lyginamojo indekso naudojimo nutraukimas;

(48)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir papildomai patikslinti techninius pasiūlymo elementus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus ▌. Rengiant tuos teisės aktus, turėtų būti atsižvelgiama į svarbiausius tarptautinius lyginamųjų indeksų administravimo, jiems reikalingų duomenų teikimo ir jų naudojimo standartus, ypač IOSCO veiklos rezultatus. Turi būti paisoma proporcingumo principo, ypač ne ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų ir biržos prekių lyginamųjų indeksų atveju;

(49)  Komisija pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius deleguotaisiais aktais, be kita ko, turėtų priimti ESMA parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl valdymo ir kontrolės reikalavimų ir standartų projektus, kuriais nustatomas būtiniausias bendradarbiavimo susitarimų su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis turinys;

(50)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, dėl tam tikrų jo aspektų Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie aspektai susiję su trečiųjų valstybių ▌ lyginamuosius indeksus teikiantiems subjektams taikomos teisinės sistemos lygiavertiškumo nustatymu, taip pat su fakto, kad lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos, nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(15), kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(51)  Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį įgyvendinimo aktais priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomos kompetentingų institucijų ir ESMA keitimosi informacija procedūros ir formos. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti nuoseklų ir veiksmingą lyginamųjų indeksų trūkumų šalinimo režimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes bendrą su lyginamaisiais indeksais susijusių problemų poveikį galima visapusiškai įvertinti tik Sąjungos lygmeniu, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 antraštinė dalis

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra sistema, kuria siekiama užtikrinti indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse Sąjungoje, tikslumą ir teisingumą. Taip reglamentu prisidedama prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas lyginamųjų indeksų teikimui, lyginamojo indekso pradinių duomenų teikimui ir lyginamųjų indeksų naudojimui Sąjungoje.

2.  Šis reglamentas netaikomas šiems lyginamuosius indeksus teikiantiems subjektams:

a)  centriniams bankams, kai jie vykdo įgaliojimus arba užduotis ir pareigas, kurie jiems yra pavesti Sutartimis ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutu arba kuriuos vykdydami jie turi būti nepriklausomi pagal atitinkamos valstybės narės ar trečiosios valstybės konstitucinę struktūrą;

aa)  valdžios institucijoms, kai jos teikia lyginamuosius indeksus arba kontroliuoja jų teikimą valstybės politikos tikslais, įskaitant užimtumo, ekonominės veiklos ir infliacijos priemones;

ab)  pagrindinėms sandorio šalims;

ac)  administratoriams, kai jie teikia vieninteles kainas arba vienintelės vertės referencines kainas;

ad)  spaudai, kitoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, jeigu jie tik skelbia arba nurodo lyginamąjį indeksą vykdydami savo žurnalistinę veiklą ir negali kontroliuoti to lyginamojo indekso teikimo;

ae)  kredito įstaigoms, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES(16).

2a.  Tais atvejais, kai administratorius administruoja ne ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą, 5 straipsnio 1, 2a, 3b, 3c ir 3d dalys, 5a ir 5b straipsniai, 5d straipsnio b–g dalys, 7 straipsnio 1 dalies aa, b, ba, bb, bc ir c punktai, 7 straipsnio 2a, 3a ir 3b dalys, 7a straipsnis, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 11 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalis netaikomi.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  indeksas – bet koks skaičius:

a)  kuris viešai skelbiamas arba prieinamas;

b)  kuris visas ar iš dalies reguliariai nustatomas taikant formulę arba kitą skaičiavimo metodą arba atliekant vertinimą ir

c)  kurį nustatant remiamasi vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų verte ar kainomis, įskaitant apskaičiuotąsias kainas, faktines ar apskaičiuotąsias palūkanų normas arba kitas vertes ar išvestinius duomenis;

1a)  indekso teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis indekso teikimą;

2)  lyginamasis indeksas – bet koks indeksas, kuriuo remiantis nustatoma pagal finansinę priemonę ar finansinę sutartį mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė ▌;

2a)  lyginamųjų indeksų grupė – to paties administratoriaus teikiama lyginamųjų indeksų grupė, kai tie indeksai nustatomi pagal panašaus pobūdžio pradinius duomenis ir jais specifiškai įvertinama ta pati ar panaši rinka arba ekonomikos tikrovė;

3)  lyginamojo indekso teikimas – tai:

a)  lyginamojo indekso nustatymo priemonių administravimas,

b)  pradinių duomenų rinkimas, analizė ar tvarkymas lyginamajam indeksui nustatyti ir

c)  lyginamojo indekso nustatymas taikant formulę ar kitokį apskaičiavimo metodą arba įvertinant tam tikslui pateiktus pradinius duomenis;

4)  administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis lyginamojo indekso teikimą;

5)  lyginamojo indekso naudojimastai:

a)  finansinės priemonės, susietos su indeksu arba indeksų deriniu, išleidimas;

b)  mokėtinos sumos nustatymas pagal finansinę priemonę arba finansinę sutartį susiejant tą sumą su indeksu arba indeksų deriniu;

c)  buvimas finansinės sutarties, susietos su indeksu arba indeksų deriniu, šalimi;

d)  investicinio fondo veiklos rezultatų nustatymas pagal indeksą arba indeksų derinį siekiant sekti tokio indekso arba indeksų derinio grąžą, nustatyti portfelio turto paskirstymą arba apskaičiuoti rezultatų mokesčius;

6)  pradinių duomenų teikimas – bet kokių viešai neprieinamų pradinių duomenų, kurie reikalingi nustatant lyginamąjį indeksą ir yra teikiami tuo tikslu, teikimas administratoriui arba kitam asmeniui, kuris juos turėtų perduoti administratoriui;

7)  duomenų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis pradinius duomenis, kurie nėra reguliuojami duomenys;

8)  prižiūrimas duomenų teikėjas – prižiūrimas subjektas, teikiantis pradinius duomenis Sąjungoje esančiam administratoriui;

9)  duomenis teikiantis asmuo – duomenų teikėjo pradiniams duomenims teikti įdarbintas fizinis asmuo;

9a)  vertintojas – biržos prekių lyginamojo indekso administratoriaus darbuotojas arba bet kuris kitas fizinis asmuo arba trečiasis asmuo, kurio paslaugomis naudojasi arba kurį kontroliuoja administratorius ir kuris yra atsakingas už metodikos ar išvadų taikymą pradiniams duomenims ir kitai informacijai, kad būtų gautas galutinis su tam tikros biržos prekės kaina susijęs įvertinimas;

10)  pradiniai duomenys – duomenys apie vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų vertę ar kainas, įskaitant apskaičiuotąsias kainas, arba kitas vertes, kuriuos administratorius naudoja lyginamajam indeksui nustatyti;

11)  reguliuojami duomenys:

i)   pradiniai duomenys, kuriuos visus pateikė:

a)   prekybos vieta, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte, tačiau tik kalbant apie su finansinėmis priemonėmis susijusius duomenis;

b)   patvirtintas skelbimo subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 52 punkte, arba konsoliduotos informacinės juostos teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 53 punkte, teikiantys duomenis pagal privalomus skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimus, tačiau tik kalbant apie sandorių dėl finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, duomenis;

c)  patvirtintas pranešimų teikimo subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 54 punkte, tačiau tik kalbant apie sandorių dėl finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, duomenis, kuriuos privaloma atskleisti pagal privalomus skaidrumo po sandorio sudarymo reikalavimus;

d)   elektros energijos birža, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB(17) 37 straipsnio 1 dalies j punkte;

e)   gamtinių dujų birža, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB(18) 41 straipsnio 1 dalies j punkte;

f)   aukciono platforma, kaip nurodyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 1031/2010(19) 26 arba 30 straipsnyje;

g)  duomenų teikėjas, teikiantis duomenis pagal Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnio 1 dalį ir juos parengęs pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1348/2014(20), arba

h)  trečiosios valstybės prekybos vieta, platforma, birža, skelbimo subjektas ar pranešimų teikimo subjektas, lygiavertis a–g punktuose nurodytiems subjektams, arba bet koks kitas subjektas, pavyzdžiui, sandorių duomenų apibendrinimo ar sandorių duomenų rinkimo subjektas, kurio teikiamiems pradiniams duomenims jau taikoma atitinkama priežiūra, ir

ii)  kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/ES(21) 1 straipsnio 2 dalyje, vienetų grynoji turto vertė;

12)  sandorio duomenys – stebimos kainos, normos, indeksai arba vertės, naudojami sandoriuose tarp nesusijusių sandorio šalių aktyviojoje rinkoje, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos;

13)  finansinė priemonė – bet kuri iš priemonių, išvardytų Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnyje, dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti prekybos vietoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte, arba kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte;

14)  prižiūrimas subjektas – kuris nors iš šių subjektų:

a)  kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 punkte;

b)  investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

c)  draudimo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(22) 13 straipsnio 1 punkte;

d)  perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte;

e)  kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/ES(23) 1 straipsnio 2 dalyje;

f)  alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES(24) 4 straipsnio 1 dalies b punkte;

g)  pagrindinė sandorio šalis (PSŠ), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012(25) 2 straipsnio 1 punkte;

h)  sandorių duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 2 punkte;

i)  administratorius;

15)  finansinė sutartis – tai:

a)  kredito sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB(26) 3 straipsnio c punkte;

b)  kredito sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES(27) 4 straipsnio 3 punkte;

16)  investicinis fondas – alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, arba KIPVPS, kuriam taikoma Direktyva 2009/65/EB;

17)  valdymo organas – organas, kuris atlieka priežiūros ir valdymo funkcijas, kuriam priklauso galutinio sprendimo teisė ir kuris turi įgaliojimus nustatyti subjekto strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį;

18)  vartotojas – fizinis asmuo, kuris sudarydamas į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas finansines sutartis veikia siekdamas su savo užsiėmimu, verslu ar profesija nesusijusių tikslų;

19)  tarpbankinių palūkanų normų lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį yra palūkanų norma, kurią taikydami bankai gali skolinti kitiems bankams arba iš jų skolintis;

19a)  valiutos kurso lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kurio vertė nustatoma atsižvelgiant į vienos valiutos arba valiutų krepšelio kainą, kuri nurodoma viena valiuta;

20)  biržos prekių lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį yra biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006(28) 2 straipsnio 2 punkte, išskyrus apyvartinius taršos leidimus, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 11 punkte ▌;

20a)  bazinė rizika – rizika, susijusi su lyginamojo indekso pateikiamo pagrindinės rinkos ar ekonomikos tikrovės, kurią norima įvertinti lyginamuoju indeksu, aprašymo teisingumu;

21)  ypatingos svarbos lyginamasis indeksas:

a)   reguliuojamais duomenimis negrindžiamas lyginamasis indeksas, kurio referencinė vertė viršija 500 mlrd. EUR, kaip apibrėžta 13 straipsnio 1 dalyje, arba

b)  lyginamasis indeksas, kurio teikimą nutraukus būtų padarytas didelis neigiamas poveikis finansiniam stabilumui, tvarkingam rinkų veikimui ir realiajai ekonomikai vienoje ar daugiau valstybių narių;

Ypatingos svarbos lyginamasis indeksas yra nacionalinio pobūdžio, jeigu neigiami jo teikimo nutraukimo arba teikimo, naudojant nereprezentatyvią duomenų teikėjų grupę ar duomenis, padariniai juntami tik vienoje valstybėje narėje. Tokiu atveju taikoma 13 straipsnio 2a–2d dalyse nustatyta procedūra.

Ypatingos svarbos lyginamasis indeksas yra europinio pobūdžio, jeigu neigiami jo teikimo nutraukimo arba teikimo, naudojant nereprezentatyvią duomenų teikėjų grupę ar duomenis, padariniai juntami ne tik vienoje valstybėje narėje. Tokiu atveju taikoma 13 straipsnio 2e, 2f ir 2g dalyse nustatyta procedūra;

21a)  ne ypatingos svarbos lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kuris neatitinka 13 straipsnyje numatytų ypatingos svarbos lyginamojo indekso kriterijų;

22)  buvimo vieta (esantis) – kalbant apie juridinį asmenį, reiškia valstybę narę arba trečiąją valstybę, kurioje yra jo registruotoji būstinė arba kitas oficialus adresas, o kalbant apie fizinį asmenį – valstybę narę arba trečiąją valstybę, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais;

22a)  viešoji institucija – tai:

a)  bet kokia vyriausybinė ar valstybinė administracijos institucija,

b)  bet koks subjektas arba asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas pagal nacionalinę teisę, vykdantis valstybines pareigas ar funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas, įskaitant infliacijos, darbo ir ekonominės veiklos priemones, kurį kontroliuoja vyriausybė arba viešoji institucija.

2.  Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tikslinami 1 dalyje nustatytų apibrėžčių papildomi techniniai elementai, visų pirma siekiant patikslinti, kas taikant indekso apibrėžtį yra laikoma viešai prieinama ▌. Tuose deleguotuosiuose aktuose Komisija užtikrina, kad formuluotės „viešai skelbiama“ ir „viešai prieinama“ būtų suprantamos kaip „prieinama platesniam naudotojų arba potencialių naudotojų ratui“.

Kai taikoma, Komisija atsižvelgia į rinkos ar technologijų pokyčius ir tarptautinę priežiūros praktikos, susijusios su lyginamaisiais indeksais, konvergenciją.

2a.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 1 dalies 22a punkte nurodytų Sąjungos viešųjų institucijų sąrašą ir tą sąrašą redaguoja. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4 straipsnis

Reglamento netaikymas indeksų teikėjams, kurie nežino apie jų teikiamų lyginamųjų indeksų naudojimą ▌

Šis reglamentas netaikomas indekso teikėjui, jeigu tas indekso teikėjas nežino ir pagrįstai negalėjo žinoti, kad jo teikiamas indeksas naudojamas 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais tikslais.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ TEISINGUMAS IR PATIKIMUMAS

1 skyrius

Administratorių valdymas ir kontrolė

5 straipsnis

Su valdymu ir interesų konfliktais susiję reikalavimai

1.  ▌Administratorius taiko patikimas valdymo priemones, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą, kurioje tiksliai apibrėžtos skaidrios ir nuoseklios visų su lyginamojo indekso teikimu susijusių asmenų funkcijos ir atsakomybė.

Administratorius imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatyti jo vidaus interesų konfliktai, taip pat jo ir vadovų, darbuotojų ar kitų fizinių asmenų ar trečiųjų asmenų, kurių paslaugomis jis naudojasi arba kurių teikiamas paslaugas kontroliuoja, duomenų teikėjų arba naudotojų interesų konfliktai, kad šių konfliktų būtų išvengta arba jie būtų valdomi ir kad būtų užtikrinta, jog tais atvejais, kai lyginamojo indekso nustatymo procese reikia veikti savo nuožiūra ar remiantis savo išvadomis, tai būtų daroma nepriklausomai ir sąžiningai.

2a.  Lyginamojo indekso teikimas veiklos požiūriu yra atskirtas nuo visų kitų administratoriaus verslo veiklų, dėl kurių gali kilti faktinis ar teorinis interesų konfliktas. Kai administratoriui gali kilti interesų konfliktų dėl jo nuosavybės struktūros, kontrolinių akcijų paketų ar kitos veiklos, kurią vykdo subjektas, kuriam priklauso administratorius ar kuris jį kontroliuoja, arba subjektas, kuris priklauso administratoriui ar kuriai nors su administratoriumi susijusiai įmonei, administratorius nustato nepriklausomą priežiūros funkciją, kuri apima proporcingą įvairių suinteresuotųjų subjektų, kurie yra administratoriui žinomi, abonentų ir duomenų teikėjų atstovavimą. Jeigu tokių konfliktų negalima tinkamai valdyti, administratorius nutraukia bet kokią veiklą ar santykius, dėl kurių kyla šie konfliktai, arba nustoja rengti lyginamąjį indeksą.

3a.  Administratorius skelbia arba atskleidžia lyginamojo indekso naudotojams, atitinkamai kompetentingai institucijai ir, jei tikslinga, duomenų teikėjams informaciją apie visus esamus ar galimus interesų konfliktus, įskaitant interesų konfliktus, kylančius dėl administratoriaus nuosavybės ar kontrolės.

3b.  Siekdamas apsaugoti nustatomo lyginamojo indekso teisingumą ir nepriklausomumą, administratorius nustato ir vykdo tinkamą interesų konfliktų nustatymo, atskleidimo, valdymo, rizikos mažinimo ir vengimo politiką ir procedūras bei užtikrina veiksmingas organizacines priemones. Ši politika ir procedūros nuolatos peržiūrimos ir atnaujinamos. Vykdant šią politiką ir procedūras atsižvelgiama į interesų konfliktus, veikimo savo nuožiūra lyginamojo indekso nustatymo procese mastą ir įvairių rūšių lyginamojo indekso keliamą riziką, šių veiksnių paisoma ir:

a)  užtikrinamas administratoriui pateiktos ar jo parengtos informacijos, kuriai taikomi šiame reglamente nustatyti informacijos atskleidimo ir skaidrumo įpareigojimai, konfidencialumas ir

b)  konkrečiai mažinama konfliktų, kylančių dėl administratoriaus nuosavybės, kontrolės, kitų jo grupėje esančių interesų arba kitų asmenų, kurie gali daryti administratoriui įtaką ar jį kontroliuoti lyginamojo indekso nustatymo procese, rizika.

3c.  Administratorius užtikrina, kad darbuotojai ir bet kokie kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jis naudojasi ar kurių paslaugas kontroliuoja ir kurie tiesiogiai dalyvauja teikiant lyginamąjį indeksą:

a)  turėtų reikiamų gebėjimų, žinių ir patirties, kad galėtų vykdyti pavestas užduotis, ir jiems būtų taikomas veiksmingas valdymas ir priežiūra;

b)  nebūtų veikiami nederamos įtakos ar interesų konfliktų ir kad dėl tų asmenų atlyginimo ir jų veiklos rezultatų įvertinimo nekiltų interesų konfliktų ar kitaip nebūtų pažeistas lyginamojo indekso nustatymo proceso teisingumas;

c)  neturėtų interesų ar verslo ryšių, kurie darytų neigiamą poveikį administratoriaus vykdomoms funkcijoms;

d)  negalėtų prie lyginamojo indekso nustatymo prisidėti asmeniškai ar rinkos dalyvių vardu teikdami pirkimo ir pardavimo pasiūlymus ir sudarydami sandorius ir

e)  privalėtų laikytis veiksmingų procedūrų, kuriomis kontroliuojamas keitimasis informacija su kitais darbuotojais, ir nedalyvautų veikloje, kuri gali kelti interesų konflikto riziką.

3d.  Administratorius nustato specialias kontrolės procedūras, kad būtų užtikrintas lyginamąjį indeksą nustatančio darbuotojo ar asmens veiksmų teisingumas ir patikimumas, pavyzdžiui, gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš lyginamojo indekso sklaidą vidaus padalinio vadovas jį patvirtintų, arba atitinkama lygiavertė priemonė, taikoma, pavyzdžiui, tais atvejais, kai lyginamasis indeksas atnaujinamas kelis kartus per dieną arba realiuoju laiku.

3e.  Visi neesminiai lyginamojo indekso pakeitimai, susiję su šio straipsnio nuostatomis, nelaikomi su tuo lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties arba finansinės priemonės sąlygų pažeidimu. Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų atveju atitinkama kompetentinga institucija yra įgaliota priskirti pakeitimą prie esminių pakeitimų.

5a straipsnis

Priežiūros funkcijos reikalavimai

1.  Administratorius nustato ir palaiko nuolatinės ir veiksmingos priežiūros funkciją visų savo lyginamųjų indeksų teikimo aspektų priežiūrai užtikrinti.

2.  Administratorius sukuria ir palaiko patikimas su savo priežiūros funkcija susijusias procedūras ir su jomis leidžia susipažinti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.

Pagrindinės tų procedūrų ypatybės:

a)  priežiūros funkcijos įgaliojimai;

b)  priežiūros funkciją vykdančių narių atrankos kriterijai;

c)  bet kurios valdybos ar komiteto, kuriam pavesta atlikti priežiūros funkciją, narių informacijos santrauka, taip pat visos interesų konfliktų deklaracijos ir informacija apie komiteto narių rinkimo, skyrimo ar pašalinimo ir pakeitimo tvarką.

3.  Priežiūros funkcija vykdoma nepriklausomai ir apima toliau nurodytas pareigas, kurios turi būti pritaikytos atsižvelgiant į lyginamojo indekso sudėtingumą, naudojimą ir pažeidžiamumą:

a)  bent kartą per metus peržiūrėti lyginamojo indekso apibrėžtį ir metodiką;

b)  prižiūrėti bet kokius lyginamojo indekso metodikos pakeitimus ir pavesti administratoriui konsultuotis dėl tokių pakeitimų;

c)  prižiūrėti, kaip veikia administratoriaus kontrolės sistema, kaip yra valdomas ir veikia lyginamasis indeksas, taip pat, jei lyginamajam indeksui naudojami duomenų teikėjų teikiami duomenys, kaip laikomasi 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto elgesio kodekso;

d)  peržiūrėti ir tvirtinti lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūras, įskaitant bet kokį konsultavimąsi dėl nutraukimo;

e)  prižiūrėti visus trečiuosius asmenis, dalyvaujančius teikiant lyginamąjį indeksą, įskaitant apskaičiavimo ar platinimo tarpininkus;

f)  vertinti vidaus ir išorės auditą ar peržiūras, stebėti taisomųjų veiksmų, nurodytų šių auditų išvadose, įgyvendinimą;

g)  jei lyginamajam indeksui naudojamasi duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, stebėti pradinius duomenis ir duomenų teikėjus, taip pat administratoriaus veiksmus, kai pateikti pradiniai duomenys ginčijami arba tvirtinami;

h)  jei lyginamajam indeksui naudojamasi duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, imtis veiksmingų priemonių dėl bet kokių elgesio kodekso pažeidimų ir

i)  jei lyginamajam indeksui naudojamasi duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokį netinkamą duomenų teikėjų ar administratorių elgesį, apie kurį sužino priežiūros funkciją vykdantys asmenys, taip pat apie visus pradinius duomenis, kurie gali būti neįprasti ar įtartini.

4.  Priežiūros funkciją turėtų vykdyti arba atskiras komitetas, arba kita atitinkama valdymo struktūra.

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos priežiūros organo sudėties ir jo pozicijos administratoriaus organizacinėje struktūroje ypatybės, kurios turi būti būdingos priežiūros funkcijai, siekiant užtikrinti funkcijos patikimumą ir išvengti interesų konfliktų.

ESMA atskiria skirtingų rūšių lyginamuosius indeksus ir sektorius, kaip nustatyta šiame reglamente, ir atsižvelgia į administratorių nuosavybės ir kontrolės struktūros skirtumus, lyginamojo indekso teikimo pobūdį, mastą ir sudėtingumą, lyginamojo indekso riziką ir poveikį, taip pat atsižvelgia į tarptautinę priežiūros praktikos, susijusios su lyginamųjų indeksų valdymo reikalavimais, konvergenciją.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [XXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

5.  Priežiūros funkciją vykdantys asmenys gali vykdyti daugiau nei vieno lyginamojo indekso, kuriuos teikia administratorius, priežiūrą, jeigu jie kitais atžvilgiais atitinka kitus I ir IV antraštinių dalių reikalavimus.

6.  Visi neesminiai lyginamojo indekso pakeitimai, susiję su šio straipsnio nuostatomis, nelaikomi su tuo lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties arba finansinės priemonės sąlygų pažeidimu. Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų atveju atitinkama kompetentinga institucija yra įgaliota priskirti pakeitimą prie esminių pakeitimų.

5b straipsnis

Kontrolės sistemos reikalavimai

1.  Administratorius taiko kontrolės sistemą, kuria užtikrinama, kad lyginamasis indeksas būtų teikiamas ir skelbiamas arba būtų prieinamas pagal šį reglamentą.

2.  Kontrolės sistema turi būti proporcinga nustatomų interesų konfliktų lygiui, veikimo savo nuožiūra lyginamojo indekso nustatymo procese mastui ir lyginamojo indekso pradinių duomenų pobūdžiui ir turi apimti:

a)  operacinės rizikos valdymą;

b)  parengtas nenumatytų atvejų ir atkūrimo procedūras, taikomas lyginamojo indekso teikimo sutrikimo atveju.

3.  Jeigu pradiniai duomenys nėra sandorių duomenys, administratorius:

a)  nustato priemones, kuriomis, kiek įmanoma, užtikrinama, kad duomenų teikėjai laikytųsi 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto elgesio kodekso ir pradiniams duomenims taikomų standartų;

b)  nustato priemones pradiniams duomenims stebėti, įskaitant pradinių duomenų stebėseną prieš lyginamojo indekso paskelbimą ir pradinių duomenų tvirtinimą po indekso paskelbimo klaidoms ir neatitiktims nustatyti.

4.  Kontrolės sistema pagrindžiama dokumentais, peržiūrima ir atitinkamais atvejais atnaujinama; atitinkamai kompetentingai institucijai ir, pateikus prašymą, naudotojams leidžiama su ja susipažinti.

5.  Visi neesminiai lyginamojo indekso pakeitimai, susiję su šio straipsnio nuostatomis, nelaikomi su tuo lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties arba finansinės priemonės sąlygų pažeidimu. Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų atveju atitinkama kompetentinga institucija yra įgaliota priskirti pakeitimą prie esminių pakeitimų.

5c straipsnis

Atskaitomybės sistemos reikalavimai

1.  Administratorius taiko atskaitomybės sistemą, apimančią įrašų saugojimą, auditą, tikrinimą ir skundų nagrinėjimo tvarką, kuri įrodo atitiktį šio reglamento reikalavimams.

2.  Administratorius nustato nepriklausomą vidaus ar išorės funkciją ir užtikrina reikiamą gebėjimą patikrinti, kaip administratorius laikosi lyginamojo indekso nustatymo metodikos ir šio reglamento, ir teikti apie tai ataskaitas.

3.  Ne ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų atveju administratorius skelbia ir nuolat turi atitikties deklaraciją, kuria administratorius deklaruoja, kad laikosi šio reglamento. Atitikties deklaracija apima bent jau tuos reikalavimus, kurie yra nustatyti 5 straipsnio 1, 2a, 3b, 3c ir 3d dalyse, 5a ir 5b straipsniuose, 5d straipsnio b–g punktuose, 7 straipsnio 1 dalies aa, b, ba, bb, bc ir c punktuose, 7 straipsnio 2a, 3a ir 3b dalyse, 7a straipsnyje, 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 11 straipsnyje ir 17 straipsnio 1 dalyje.

Jeigu administratorius nesilaiko 5 straipsnio 1, 2a, 3b, 3c ir 3d dalyse, 5a ir 5b straipsniuose, 5d straipsnio b–g punktuose, 7 straipsnio 1 dalies aa, b, ba, bb, bc ir c punktuose, 7 straipsnio 2a, 3a ir 3b dalyse, 7a straipsnyje, 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 11 straipsnyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, atitikties deklaracijoje aiškiai nurodoma, kodėl tam administratoriui netikslinga laikytis tų nuostatų.

4.  Ne ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratorius paskiria nepriklausomą išorės auditorių, kad šis tikrintų administratoriaus atitikties deklaracijos tikslumą ir pateiktų ataskaitas. Toks auditas turi būti atliekamas bent kartą per dvejus metus ir kiekvieną kartą, kai padaromas esminis lyginamojo indekso pakeitimas.

5.  Administratorius pateikia pagal 4 dalį atliktų auditų informaciją atitinkamai kompetentingai institucijai. Administratorius skelbia pagal 4 dalį atliktų auditų informaciją arba ją pateikia, gavęs prašymą, bet kuriam lyginamojo indekso naudotojui. Atitinkamos kompetentingos institucijos arba lyginamojo indekso naudotojo prašymu administratorius pateikia arba paskelbia išsamią 4 dalyje nurodytų tikrinimų informaciją.

6.  Atitinkama kompetentinga institucija gali paprašyti administratoriaus papildomos informacijos apie ne ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus pagal 30 straipsnį ir (arba) pateikti rekomendaciją administratoriui dėl administratoriaus atitikties nuostatoms, kurios taikomos atitikties deklaracijai, kol kompetentinga institucija visapusiškai įsitikina administratoriaus atitiktimi. Kompetentinga institucija gali paskelbti rekomendaciją savo interneto svetainėje.

5d straipsnis

Įrašų saugojimo reikalavimai

1.  Administratorius saugo šiuos įrašus:

a)  visus pradinius duomenis;

b)  visas administratoriaus ir, jei taikytina, vertintojų išvadas ar sprendimus savo nuožiūra, naudojamus lyginamojo indekso nustatymo procese;

c)  įrašus apie atvejus, kai nepaisyta pradinių duomenų, ypač kai tie duomenys atitiko lyginamojo indekso nustatymo metodikos reikalavimus, ir tokio nepaisymo pagrindimą;

d)  informaciją apie kitus standartinių procedūrų ir metodikų pakeitimus ar nukrypimus nuo jų, įskaitant tuos, kurie padaryti esant nepalankioms rinkos sąlygoms ar sutrikus rinkos veikimui;

e)  duomenis teikiančių asmenų ir fizinių asmenų, administratorių įdarbintų lyginamiesiems indeksams nustatyti, tapatybės duomenis;

f)  visus su skundais susijusius dokumentus ir

g)  atitinkamos su lyginamuoju indeksu susijusių bet kokio administratoriaus įdarbinto asmens ir duomenų teikėjų ar duomenis teikiančių asmenų komunikacijos įrašus.

2.  Kai lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų duomenimis, duomenų teikėjas taip pat saugo atitinkamos komunikacijos įrašus, įskaitant komunikaciją su kitais duomenų teikėjais.

3.  Administratorius 1 dalyje nustatytus įrašus saugo bent penkerius metus tokia forma, kad lyginamojo indekso apskaičiavimus būtų įmanoma atkartoti ir visiškai suprasti ir kad būtų galima atlikti pradinių duomenų, apskaičiavimų ir atvejų, kai buvo remtasi savo išvadomis ir veikta savo nuožiūra, auditą ar vertinimą. Telefono pokalbių ar elektroninės komunikacijos įrašai, gavus prašymą, pateikiami pokalbiuose ar elektroninėje komunikacijoje dalyvavusiems asmenims ir saugomi trejus metus.

5e straipsnis

Skundų nagrinėjimas

Administratorius nustato ir paskelbia rašytines dėl administratoriaus apskaičiavimo tvarkos pateiktų skundų gavimo, tyrimo ir su jais susijusios informacijos saugojimo procedūras. Tokia skundų nagrinėjimo tvarka užtikrinama, kad:

a)  administratorius būtų nustatęs rašytinėje skundų nagrinėjimo politikoje išsamiai apibūdintą tvarką, kurios laikydamiesi jo abonentai gali teikti skundus dėl konkretaus lyginamojo indekso apskaičiavimo reprezentatyvumo rinkos vertės požiūriu, siūlomų lyginamojo indekso apskaičiavimo pakeitimų, metodikos taikymo konkretaus lyginamojo indekso apskaičiavimo procese ir kitų korekcinių sprendimų, susijusių su lyginamųjų indeksų apskaičiavimo procesais;

b)  būtų skundų nagrinėjimo tvarka ir tikslinis tvarkaraštis;

c)  oficialius skundus, pareikštus dėl administratoriaus ir jo darbuotojų, tas administratorius ištirtų sąžiningai ir laiku;

d)  tyrimas būtų atliekamas nepriklausomai nuo visų darbuotojų, kurie gali būti susiję su skundo dalyku;

e)  administratorius siektų greitai užbaigti savo tyrimą.

5f straipsnis

Valdymo ir kontrolės reikalavimų techniniai reguliavimo standartai

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose papildomai patikslinami valdymo ir kontrolės reikalavimai pagal 5 straipsnio 2a dalį, 5 straipsnio 3a–3d dalis, 5a straipsnio 2 dalį, 5a straipsnio 3 dalį, 5b straipsnio 2 dalį, 5b straipsnio 3 dalį, 5c straipsnio 2 dalį, 5c straipsnio 1–3 dalis. ESMA atsižvelgia į:

a)  lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius, drauge atsižvelgdama į tarptautinę su lyginamųjų indeksų valdymo reikalavimais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją;

b)  įvairių rūšių lyginamųjų indeksų ir administratorių specifines ypatybes, įskaitant sektorių ypatybes ir naudojamų pradinių duomenų rūšis;

c)  ypatingos svarbos ir ne ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų skirtumus;

d)  tai, ar reikalavimai jau yra iš dalies ar visapusiškai įtraukti į kitus atitinkamus reguliavimo reikalavimus, visų pirma susijusius su lyginamaisiais indeksais, kurie yra grindžiami reguliuojamais duomenimis, ir ypač, be kita ko, reikalavimus pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014(29), siekiant užtikrinti, kad reikalavimai nesidubliuotų ir neatsirastų kitokios nereikalingos naštos administratoriams.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

6 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

1.  Su lyginamojo indekso teikimu susijusių funkcijų tretiesiems asmenims administratoriai neperduoda tokiais būdais, dėl kurių iš esmės pablogėtų administratoriaus taikoma lyginamojo indekso teikimo kontrolė arba atitinkamos kompetentingos institucijos gebėjimas vykdyti lyginamojo indekso priežiūrą.

3.  Jeigu administratorius perduoda su lyginamojo indekso teikimu susijusias funkcijas ar kokias nors atitinkamas paslaugas ir veiklą kokiam nors paslaugų teikėjui, jis ir toliau visapusiškai atsako už visų šiame reglamente nustatytų prievolių vykdymą.

3a.   Jeigu naudojamasi užsakomosiomis paslaugomis, administratorius užtikrina, kad būtų vykdomos šios sąlygos:

a)  paslaugų teikėjas gali ir sugeba patikimai ir profesionaliai vykdyti perduotas funkcijas, paslaugas arba veiklą ir tam turi teisės aktuose numatytą veiklos leidimą;

b)  administratorius atitinkamoms kompetentingoms institucijoms leidžia susipažinti su paslaugų teikėjo, kuris dalyvauja lyginamojo indekso nustatymo procese, tapatybės duomenimis ir užduotimis;

c)  administratorius imasi tinkamų veiksmų, jeigu atrodo, kad paslaugų teikėjas galbūt veiksmingai nevykdo perduotų funkcijų ir nesilaiko taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų;

d)  administratorius turi reikiamą kompetenciją, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti perduotas funkcijas ir valdyti su užsakomosiomis paslaugomis susijusią riziką;

e)  paslaugų teikėjas praneša administratoriui apie bet kokius pokyčius, kurie gali turėti esminės įtakos jo gebėjimui veiksmingai vykdyti jam perduotas funkcijas ir laikytis taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų;

f)  paslaugų teikėjas bendradarbiauja su atitinkama kompetentinga institucija perduotos veiklos klausimais, o administratorius ir atitinkama kompetentinga institucija turi realią galimybę susipažinti su duomenimis, susijusiais su perduota veikla, taip pat patekti į paslaugų teikėjo veiklos patalpas, ir atitinkama kompetentinga institucija turi galimybę pasinaudoti tomis prieigos teisėmis;

g)  administratorius turi galimybę prireikus nutraukti susitarimus;

h)  administratorius imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant nenumatytų atvejų planus, kad išvengtų nederamos operacinės rizikos, susijusios su paslaugų teikėjo dalyvavimu lyginamųjų indeksų nustatymo procese.

2 skyrius

Pradiniai duomenys, metodika ir pranešimas apie pažeidimus

7 straipsnis

Pradiniai duomenys ▌

1.  Lyginamasis indeksas teikiamas vadovaujantis šiais jo pradiniams duomenims ▌taikomais reikalavimais:

a)  pradiniai duomenys yra sandorių duomenys arba, kai tai labiau tikslinga, ne sandorių duomenys, įskaitant įpareigojančias kotiruotes ir patikrinamus įverčius, su sąlyga, kad būtų tiksliai ir patikimai atspindima rinkos ar ekonomikos tikrovė, kuriai įvertinti lyginamasis indeksas yra skirtas;

aa)  a punkte nurodyti pradiniai duomenys turi būti patikrinami;

b)  administratorius pradinius duomenis gauna iš patikimos ir reprezentatyvios duomenų teikėjų grupės ar imties, kad užtikrintų, jog pagal tuos duomenis nustatomas lyginamasis indeksas būtų patikimas ir atspindėtų rinkos ar ekonomikos tikrovę, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas ▌;

ba)  administratorius naudoja tik tų duomenų teikėjų, kurie laikosi 9 straipsnyje nurodyto elgesio kodekso, pradinius duomenis;

bb)  administratorius sudaro asmenų, galinčių teikti administratoriui pradinius duomenis, sąrašą ir į jį taip pat įtraukia procedūras duomenų teikėjo ir kitų duomenis teikiančių asmenų tapatybei įvertinti;

bc)  administratorius užtikrina, kad duomenų teikėjai pateiktų visus svarbius pradinius duomenis, ir

c)  kai lyginamojo indekso pradiniai duomenys nėra sandorių duomenys ir duomenų teikėjas yra daugiau kaip 50 % vertės sandorių rinkoje, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas, šalis, administratorius, jei įmanoma, patikrina, ar pradiniai duomenys yra susiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos. Jeigu administratorius nustato, kad pradiniai duomenys nesusiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos, jis pakeičia pradinius duomenis, duomenų teikėjus arba metodiką siekdamas užtikrinti, kad pradiniai duomenys būtų susiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos, arba nustoja teikti tą lyginamąjį indeksą ▌.

2a.  Administratorius užtikrina, kad pradiniams duomenims taikomos kontrolės priemonės apimtų:

a)  kriterijus, kuriais apibrėžiama, kas gali pateikti administratoriui pradinius duomenis, ir duomenų teikėjų atrankos tvarką;

b)  tvarką, pagal kurią būtų vertinami duomenų teikėjo teikiami pradiniai duomenys ir prireikus būtų nebeleidžiama duomenų teikėjui toliau teikti pradinių duomenų arba duomenų teikėjui dėl reikalavimų nesilaikymo būtų taikomos kitos sankcijos ir

c)  pradinių duomenų tvirtinimo, be kita ko, lyginant su kitais rodikliais ar duomenimis, tvarką jų teisingumui ir tikslumui užtikrinti. Jeigu lyginamasis indeksas atitinka 14a straipsnyje nustatytus kriterijus, šis reikalavimas taikomas tik tais atvejais, kai pagrįstai įmanoma jo laikytis.

3a.  Kai pradinius duomenis teikia sandorių sudarymo funkciją vykdantys asmenys, tai yra, bet kuris duomenų teikėjų ar jų susijusių įmonių departamentas, padalinys, grupė ar darbuotojai, vykdantys kainodaros, prekybos, pardavimo, rinkodaros, reklamos, neužsakytų paslaugų siūlymo, struktūrizavimo arba maklerio paslaugų veiklą, administratorius:

a)  gauna duomenis iš kitų šaltinių, kurie patvirtina tuos pradinius duomenis;

b)  užtikrina, kad duomenų teikėjams būtų taikomos tinkamos vidaus priežiūros ir tikrinimo procedūros, suteikiančios galimybę:

i)  patvirtinti pateiktus pradinius duomenis, įskaitant aukšto rango darbuotojų kelių peržiūrų pradiniams duomenims patikrinti procedūras ir teikiamų pradinių duomenų patvirtinimo vadovybės parašu vidaus procedūras;

ii)  fiziškai atskirti sandorių sudarymo funkcijas vykdančius ir ataskaitas teikiančius darbuotojus;

iii)  visapusiškai laikytis konfliktų valdymo priemonių, kuriomis nustatomos, atskleidžiamos, valdomos, mažinamos ir šalinamos esamos arba galimos paskatos manipuliuoti teikiamais pradiniais duomenimis arba kitaip jiems daryti įtaką, įskaitant atlyginimų politiką ir interesų konfliktus, kylančius tarp pradinių duomenų teikimo veiklos ir visos kitos duomenų teikėjo, bet kurios jo susijusios įmonės arba atitinkamų jų klientų ar užsakovų veiklos.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytos nuostatos taikomos lyginamiesiems indeksams, kurie atitinka 14a straipsnyje nustatytus kriterijus, tik tais atvejais, kai pagrįstai įmanoma šių nuostatų laikytis.

3b.  Visi neesminiai lyginamojo indekso pakeitimai, susiję su šio straipsnio nuostatomis, nelaikomi su tuo lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties arba finansinės priemonės sąlygų pažeidimu. Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų atveju atitinkama kompetentinga institucija yra įgaliota priskirti pakeitimą prie esminių pakeitimų.

3c.  ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose papildomai patikslinamos duomenų teikėjo vidaus priežiūros ir tikrinimo procedūros, kurių pagal 2a ir 3a dalių nuostatas imasi administratorius, kad užtikrintų pradinių duomenų teisingumą ir tikslumą.

ESMA atsižvelgia į proporcingumo principą, taikytiną ne ypatingos svarbos ir biržos prekių lyginamiesiems indeksams, skirtingų rūšių lyginamųjų indeksų, o ypač tų indeksų, kurie grindžiami 14a straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančių subjektų teikiamais duomenimis, ypatybes, pradinių duomenų pobūdį, tai, ar reikalavimai jau yra visapusiškai ar iš dalies įtraukti į kitus atitinkamus reguliavimo reikalavimus, visų pirma, be kita ko, reikalavimus pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, siekiant užtikrinti, kad reikalavimai nesidubliuotų ir neatsirastų kitokios nereikalingos naštos administratoriams; taip pat ESMA atsižvelgia į tarptautinę priežiūros praktikos, susijusios su lyginamaisiais indeksais, konvergenciją.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [XXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

7a straipsnis

Metodika

1.  Lyginamajam indeksui nustatyti administratorius naudoja metodiką, kuri:

a)  yra pagrįsta ir patikima;

b)  turi aiškias taisykles, kuriomis nurodoma, kaip ir kada nustatant tą lyginamąjį indeksą gali būti veikiama savo nuožiūra;

c)  yra griežta, nuosekli ir sudaro sąlygas patvirtinti duomenis, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą;

d)  yra atspari ir užtikrinanti, kad lyginamąjį indeksą būtų galima apskaičiuoti įvairiausiomis galimomis aplinkybėmis;

e)  yra atsekama ir patikrinama.

2.  Rengdamas lyginamojo indekso nustatymo metodiką, lyginamojo indekso administratorius:

a)  atsižvelgia į tokius veiksnius kaip, pvz., rinkos dydis ir įprastas likvidumas, prekybos ir rinkos dalyvių pozicijų skaidrumas, rinkos koncentracija, rinkos dinamika ir bet kokios imties tinkamumas rinkai ar ekonomikos tikrovei, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas, atspindėti;

b)  nustato, kas to lyginamojo indekso atžvilgiu yra aktyvioji rinka, ir

c)  nustato įvairių rūšių pradiniams duomenims teikiamą pirmenybę.

3.   Administratorius taiko aiškias paskelbtas taisykles, kuriose nustatytos aplinkybės, kurioms esant pradinių duomenų kiekis ar kokybė neatitinka reikiamų standartų, pagal metodiką būtinų lyginamajam indeksui tiksliai ir patikimai nustatyti, ir kuriose apibūdinta, ar lyginamasis indeksas tokiomis aplinkybėmis bus apskaičiuojamas ir kaip tai bus daroma.

4.  Visi neesminiai lyginamojo indekso pakeitimai, susiję su šio straipsnio nuostatomis, nelaikomi su tuo lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties arba finansinės priemonės sąlygų pažeidimu. Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų atveju atitinkama kompetentinga institucija yra įgaliota priskirti pakeitimą prie esminių pakeitimų.

7b straipsnis

Metodikos skaidrumas

1.  Administratorius lyginamojo indekso duomenis ir metodiką parengia, tvarko ir administruoja skaidriai.

Administratorius sąžiningą ir lengvą prieigą užtikrinančiomis priemonėmis skelbia:

i)  kiekvienam lyginamajam indeksui arba lyginamųjų indeksų grupei naudojamą metodiką ir

ii)  konsultavimosi procedūrą ir pagrindimą, pagal kuriuos siūlomi esminiai jo metodikos pakeitimai, taip pat tokių pakeitimų pagrindimą, įskaitant apibrėžtį, kas yra esminis pakeitimas, ir tai, kada administratorius naudotojams praneša apie kokius nors pakeitimus.

2.  Kai lyginamasis indeksas atitinka 14a straipsnyje nustatytus kriterijus, to lyginamojo indekso administratorius aprašo ir paskelbia, kiek tai įmanoma, visus skaičiavimus, nepažeisdamas reikiamų lyginamojo indekso paskelbimo terminų:

a)  glaustą paaiškinimą, kurio pakaktų, kad lyginamojo indekso abonentas arba kompetentinga institucija galėtų lengviau suprasti, kaip buvo atlikti skaičiavimai, įskaitant bent vertinamos fizinės rinkos dydį ir likvidumą (pvz., pateiktų sandorių skaičių ir apimtį), apimties intervalą ir vidurkį, kainų intervalą ir vidurkį, orientacines kiekvienos rūšies pradinių duomenų, į kuriuos atsižvelgta atliekant skaičiavimus, procentines dalis; vartojami kainodaros metodikos terminai, tokie kaip „pagrįsta sandoriais“, „pagrįsta kainų skirtumu“ arba „interpoliuota arba ekstrapoliuota“, ir

b)  glaustą paaiškinimą, kokiu mastu ir kokiu pagrindu atliekant kokius nors skaičiavimus remtasi savomis išvadomis, pvz., kodėl nuspręsta į skaičiavimus neįtraukti pradinių duomenų, kurie šiaip atitiko atitinkamos tam skaičiavimui taikomos metodikos reikalavimus, kodėl kainos grįstos skirtumais, interpoliacija, ekstrapoliacija arba kodėl pirkimo kainų ar pardavimo kainų duomenims taikytas didesnis lyginamasis svoris nei sudarytų sandorių duomenims.

3.  Jeigu toks paskelbimas būtų nesuderinamas su taikytinomis intelektinės nuosavybės teisės nuostatomis, su metodika leidžiama susipažinti atitinkamai kompetentingai institucijai.

4.  Jeigu padaromas esminis ypatingos svarbos lyginamojo indekso metodikos pakeitimas, administratorius apie pakeitimą praneša atitinkamai kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija pakeitimą patvirtina per 30 dienų.

7c straipsnis

Pradinių duomenų ir metodikos techniniai reguliavimo standartai

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose papildomai patikslinamos pradinių duomenų kontrolės priemonės, aplinkybės, kurioms esant sandorių duomenų gali nepakakti, ir kaip tai būtų galima įrodyti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, taip pat metodikų rengimo reikalavimai, atsižvelgiant į skirtingas lyginamųjų indeksų rūšis ir sektorius, kaip tai nustatyta šiame reglamente. ESMA atsižvelgia į:

a)  lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius, drauge atsižvelgdama į tarptautinę su lyginamaisiais indeksais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją;

b)  įvairių lyginamųjų indeksų ir įvairių rūšių lyginamųjų indeksų specifines ypatybes;

c)  ne ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams taikytiną proporcingumo principą;

d)  lyginamųjų indeksų pažeidžiamumą manipuliavimo atžvilgiu priklausomai nuo naudojamų metodikų ir pradinių duomenų;

e)  tai, kad naudotojams turėtų būti prieinama pakankama informacija, kad jie galėtų suprasti, kaip lyginamasis indeksas teikiamas, ir kad galėtų įvertinti jo, kaip referencinės vertės, aktualumą ir tinkamumą;

f)  tai, ar reikalavimai jau yra iš dalies ar visapusiškai įtraukti į kitus atitinkamus reguliavimo reikalavimus, visų pirma susijusius su lyginamaisiais indeksais, kurie yra grindžiami reguliuojamais duomenimis, ir ypač, be kita ko, reikalavimus pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, siekiant užtikrinti, kad reikalavimai nesidubliuotų ir neatsirastų kitokios nereikalingos naštos administratoriams.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.

8 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.  Administratorius taiko procedūras, kurių laikydamiesi jo vadovai, darbuotojai ir kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jis naudojasi arba kurių teikiamas paslaugas kontroliuoja, įstaigos viduje praneša apie šio reglamento ir kitų atitinkamų taikytinų teisinių nuostatų pažeidimus.

2.  Administratorius taiko procedūras, kurių laikydamasis praneša apie šio reglamento ir kitų atitinkamų taikytinų teisinių nuostatų pažeidimus atitinkamoms institucijoms.

3 skyrius

Elgesio kodeksas ir reikalavimai duomenų teikėjams

9 straipsnis

Elgesio kodeksas

1.  Kai lyginamasis indeksas grindžiamas duomenų teikėjų teikiamais duomenimis, administratorius, bendradarbiaudamas, kai įmanoma, su duomenų teikėjais, dėl kiekvieno lyginamojo indekso parengia elgesio kodeksą, kuriame aiškiai nustato ▌ duomenų teikėjų atsakomybę už pradinių duomenų teikimą, ir užtikrina, kad duomenų teikėjai kasmet ir pasikeitus elgesio kodeksui patvirtintų savo atitiktį elgesio kodeksui.

2.  ▌Elgesio kodeksą sudaro bent šios dalys:

a)  aiški teiktinų pradinių duomenų apibrėžtis ir reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti pradinių duomenų teikimą pagal 7 ir 8 straipsnius;

b)  politika, kuria užtikrinama, kad duomenų teikėjai pateiktų visus atitinkamus pradinius duomenis, ir

c)  sistemos ir kontrolės priemonės, kurias duomenų teikėjas privalo nustatyti, be kita ko:

i)  pradinių duomenų teikimo tvarka, įskaitant duomenų teikėjui taikomus reikalavimus nurodyti, ar pradiniai duomenys yra sandorių duomenys ir ar pradiniai duomenys atitinka administratoriaus nustatytus reikalavimus;

ii)  politika veikimo savo nuožiūra teikiant pradinius duomenis klausimu;

iii)  visi reikalavimai patvirtinti pradinius duomenis prieš pateikiant juos administratoriui;

iv)  įrašų saugojimo politika;

v)  reikalavimai pranešti apie įtartinus pradinius duomenis;

vi)  konfliktų valdymo reikalavimai.

2a.  Administratorius gali parengti po bendrą elgesio kodeksą dėl kiekvienos savo teikiamų lyginamųjų indeksų grupės.

2b.  Per 20 dienų nuo sprendimo įtraukti ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą į 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą taikymo datos to ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratorius atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia elgesio kodeksą. Atitinkama kompetentinga institucija per 30 dienų patikrina, ar elgesio kodekso turinys atitinka šio reglamento reikalavimus.

3.  ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais papildomai patikslinamos 2 dalyje nurodytos elgesio kodekso dalys atsižvelgiant į įvairių rūšių lyginamuosius indeksus ir į lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA atsižvelgia į dėl įvairių lyginamųjų indeksų ir duomenų teikėjų ypatybių taikytiną proporcingumo principą, visų pirma turint omenyje pradinių duomenų ir metodikų skirtumus, manipuliavimo pradiniais duomenimis riziką ir tarptautinę su lyginamaisiais indeksais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją. ESMA konsultuojasi su ACER dėl galimybių taikyti elgesio kodeksus, visų pirma, konkrečiais atitinkamų lyginamųjų indeksų atvejais.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [XXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka nustatyti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

11 straipsnis

Reikalavimai prižiūrimiems duomenų teikėjams

1.  Pradinius duomenis ypatingos svarbos lyginamajam indeksui teikiančiam prižiūrimam duomenų teikėjui taikomi 2a ir 3 dalyse nustatyti valdymo ir kontrolės reikalavimai.

2.  Prižiūrimas duomenų teikėjas taiko veiksmingas sistemas ir kontrolės priemones visų administratoriui teikiamų pradinių duomenų teisingumui ir patikimumui užtikrinti, įskaitant:

a)  kontrolės priemones, kuriomis nustatoma, kas gali pateikti administratoriui pradinius duomenis, įskaitant, jeigu proporcinga, tvarką, pagal kurią duomenis parašu tvirtintų viršesnis už duomenis teikiantį asmenį fizinis asmuo;

b)  atitinkamą duomenis teikiančių asmenų mokymą, kuris apimtų bent šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 596/2014;

c)  konfliktų valdymo priemones, prireikus įskaitant organizacinį darbuotojų atskyrimą ir priemones, kuriomis galima pašalinti paskatas manipuliuoti kokiu nors lyginamuoju indeksu, atsirandančias dėl atlyginimų politikos;

d)  su pradinių duomenų teikimu susijusios komunikacijos įrašų saugojimą atitinkamą laikotarpį;

e)  įrašų apie atskirų prekybinių operacijų vykdytojų ir prekybos operacijų subjektų pozicijas, susijusias su priemonėmis, susietomis su lyginamuoju indeksu, saugojimą, siekiant palengvinti auditą, tyrimus ir interesų konfliktų valdymo tikslais;

f)  vidaus ir išorės auditų įrašų saugojimą.

2a.  Jeigu pradiniai duomenys nėra sandorių duomenys arba įpareigojančios kotiruotės, prižiūrimi duomenų teikėjai, be 2 dalyje nurodytų sistemų ir kontrolės priemonių, nustato politiką, kuria vadovaujamasi, kai remiamasi savo išvadomis ar veikiama savo nuožiūra, ir saugo įrašus apie rėmimosi savo išvadomis ar veikimo savo nuožiūra pagrindimą, jeigu proporcinga, atsižvelgiant į lyginamojo indekso ir pradinių duomenų pobūdį.

3.  Prižiūrimas duomenų teikėjas visapusiškai bendradarbiauja su administratoriumi ir atitinkama kompetentinga institucija atliekant lyginamojo indekso teikimo auditą, įskaitant auditą, atliekamą taikant 5c straipsnio 3 dalies nuostatas, ir vykdant jo priežiūrą ir leidžia susipažinti su visa informacija ir įrašais, saugomais pagal 2 ir 2a dalių nuostatas.

4.  ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais papildomai patikslinami 2, 2a ir 3 dalyse nustatyti sistemų ir kontrolės priemonių reikalavimai, taikytini įvairių rūšių lyginamiesiems indeksams.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [XXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

▌YPATINGOS SVARBOS LYGINAMIESIEMS INDEKSAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1 skyrius

Reguliuojami duomenys

12a straipsnis

Reguliuojami duomenys

Kai lyginamieji indeksai nustatomi duomenims taikant formulę, kuri nustatyta 3 straipsnio 1 dalies 11 punkto i arba ii papunktyje, tokių lyginamųjų indeksų arba duomenų tokiems lyginamiesiems indeksams teikimui netaikomi 7 straipsnio 1 dalies b, ba ir c punktai, 7 straipsnio 2a ir 3a dalys, 8 straipsnio 1 ir 2 dalys, 9, 11 ir 13a straipsniai. Tokių lyginamųjų indeksų, sudaromų remiantis pradiniais duomenimis, kurie visi tiesiogiai teikiami taip, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte, teikimui netaikomas 5d straipsnio 1 dalies a punktas. Šie reikalavimai taip pat netaikomi taikant 5c straipsnio 3 dalį.

2 skyrius

Ypatingos svarbos lyginamieji indeksai

13 straipsnis

Ypatingos svarbos lyginamieji indeksai

1.  Lyginamasis indeksas, kuris nėra grindžiamas reguliuojamais duomenimis, laikomas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu esant šioms aplinkybėms:

a)  lyginamasis indeksas naudojamas kaip referencinė vertė, susieta su finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis sutartimis, kurių vidutinė vertė įvertinus per atitinkamą laikotarpį vidutiniškai siekia bent 500 000 000 000 EUR;

b)  lyginamasis indeksas pripažintas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu laikantis 2a, 2c ir 2e–2g dalyse nurodytos procedūros.

ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose:

–  patikslinama, kaip skaičiuojama finansinių priemonių rinkos vertė;

–  patikslinama, kaip skaičiuojama išvestinių finansinių priemonių bendroji nominalioji vertė;

–  patikslinama, kokios trukmės laikotarpį reikia paimti, siekiant tinkamai išmatuoti lyginamojo indekso vertę;

–  bent kas [trejus] metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos atliekama 500 000 000 000 EUR ribinės vertės peržiūra.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [XXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

2a.  Valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali laikyti jos jurisdikcijoje administruojamą lyginamąjį indeksą ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, kai jo vidutinė bendra nominalioji vertė yra mažesnė nei 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatyta suma, jeigu ji mano, kad nustojus teikti tą lyginamąjį indeksą būtų labai pakenkta jos jurisdikcijoje esančių rinkų teisingumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui. Tokiu atveju, ji per penkias dienas praneša ESMA apie savo sprendimą.

2b.  Per dešimt dienų nuo šio straipsnio 2a dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ESMA paskelbia pranešimą savo interneto svetainėje ir atnaujina 25a straipsnyje nurodytą registrą.

2c.  Jeigu nacionalinė kompetentinga institucija mano, kad kitos kompetentingos institucijos Sąjungoje pagal 2a dalį priimtas sprendimas turės didelį neigiamą poveikį jos jurisdikcijoje esančių finansų rinkų stabilumui, realiajai ekonomikai arba prižiūrimiems atitinkamo lyginamojo indekso duomenų teikėjams, ji pateikia prašymą tai nacionalinei kompetentingai institucijai savo sprendimą persvarstyti. Sprendimą pagal 2a dalį priėmusi kompetentinga institucija informuoja prašymą pateikusią kompetentingą instituciją apie savo atsakymą per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2d.  Jeigu kompetentingoms institucijoms susitarti nepavyksta, prašymą pateikusi kompetentinga institucija gali kreiptis į ESMA. ESMA imasi veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį per 60 dienų nuo tokio klausimo perdavimo prašymo gavimo dienos.

2e.  Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija arba ESMA mano, kad kitoje valstybėje narėje administruojamas lyginamasis indeksas, kurio vidutinė nominalioji vertė yra mažesnė nei 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatyta suma, vis tiek turėtų būti laikomas ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, nes nustojus teikti tą lyginamąjį indeksą būtų labai pakenkta jos jurisdikcijoje esančių rinkų teisingumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui, ji pateikia prašymą atitinkamo lyginamojo indekso administratoriaus nacionalinei kompetentingai institucijai, kad tas lyginamasis indeksas būtų priskirtas prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų. Atitinkamo lyginamojo indekso administratoriaus kompetentinga institucija informuoja prašymą pateikusią kompetentingą instituciją apie savo atsakymą per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2f.  Atlikusi 2e dalyje nustatytą procedūrą, jeigu kompetentingoms institucijoms susitarti nepavyksta, prašymą pateikusi kompetentinga institucija gali kreiptis į ESMA. Ji perduoda dokumentuotą lyginamojo indekso teikimo nutraukimo poveikio savo jurisdikcijoje įvertinimą, kuriame pateikiama bent ši informacija:

a)  įvairūs naudojimo būdai, kalbant apie rinkos dalyvius ir naudojimą neprofesionaliųjų klientų rinkose;

b)  galimybė vietoj to lyginamojo indekso naudoti įmanomą rinkos sąlygomis pakaitalą;

c)  finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, susietų su tuo lyginamuoju indeksu, vertė valstybėje narėje ir jos svarba valstybės narės bendram nacionaliniam produktui;

d)  indekso naudojimo ir, kai taikytina, duomenų teikimo lyginamajam indeksui koncentracija valstybėse narėse;

e)  bet kokie kiti rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti galimą tokio lyginamojo indekso teikimo nutraukimo arba jo tapimo nepatikimu poveikį valstybės narės rinkoms, finansiniam stabilumui arba namų ūkių ir įmonių finansavimui.

Jeigu ESMA yra prašymą teikianti kompetentinga institucija, ji persvarsto savo prašymą ir paskelbia privalomą nuomonę.

2g.  Per [10] savaičių nuo 2d dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ir pasikonsultavusi su ESRV bei kitomis susijusiomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, ESMA paskelbia privalomą nuomonę dėl ypatingos lyginamojo indekso svarbos. ESMA perduoda savo nuomonę ir konsultacijų rezultatus Komisijai, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir administratoriui. ESMA savo nuomonę grindžia 2f dalyje išvardytais kriterijais ir kitais susijusiais kriterijais.

2h.  Jeigu lyginamasis indeksas priskiriamas prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, kaip numatyta pagal 34 straipsnį sudaroma kompetentingų institucijų kolegija.

Kompetentingų institucijų kolegija prašo informacijos, kurios reikia, kad ji galėtų suteikti leidimą teikti tą lyginamąjį indeksą laikantis šiuo reglamentu nustatytų papildomų sąlygų, taikomų ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams, kaip nustatyta 23 straipsnyje.

2i.  Kompetentingų institucijų kolegija bent kartą per dvejus metus peržiūri lyginamuosius indeksus, priskirtus prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų.

2j.  Išimtiniais atvejais valstybės narės gali taikyti bet kurio lyginamojo indekso administratoriui papildomus reikalavimus, susijusius su į šio straipsnio taikymo sritį patenkančiu dalyku.

13a straipsnis

Privalomas ypatingos svarbos lyginamojo indekso administravimas

1.  Jeigu ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratorius ketina nustoti teikti ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą, jis privalo:

a)  nedelsdamas pranešti apie tai savo kompetentingai institucijai ir

b)  per keturias savaites nuo tokio pranešimo dienos pateikti įvertinimą, kaip tas lyginamasis indeksas turėtų būti perduotas naujam administratoriui, arba

c)  per keturias savaites nuo tokio pranešimo dienos pateikti įvertinimą, kaip reikėtų nustoti teikti lyginamąjį indeksą, atsižvelgiant į 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą.

Administratorius negali nustoti teikti lyginamojo indekso per tą laikotarpį.

2.  Gavusi 1 dalyje nurodytą administratoriaus įvertinimą, kompetentinga institucija per keturias savaites privalo:

a)  informuoti ESMA ir

b)  atlikti savo pačios įvertinimą, kaip tas lyginamasis indeksas turėtų būti perduotas naujam administratoriui arba kaip reikėtų nustoti jį teikti, atsižvelgiant į 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą administratoriaus vykdomą jo lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūrą.

Administratorius negali nustoti teikti lyginamojo indekso per tą laikotarpį.

3.  Atlikus įvertinimą pagal 2 dalį, kompetentinga institucija yra įgaliota įpareigoti administratorių ir toliau skelbti tą lyginamąjį indeksą iki tol, kol:

a)  lyginamojo indekso teikimas bus perduotas naujam administratoriui arba

b)  bus galima tvarkingai nustoti teikti lyginamąjį indeksą, arba

c)  lyginamasis indeksas pasidarys nebe ypatingos svarbos indeksu.

Kompetentinga institucija gali įpareigoti administratorių ir toliau skelbti lyginamąjį indeksą ribotą laikotarpį, ne ilgesnį kaip šeši mėnesiai, kurį kompetentinga institucija prireikus gali pratęsti ne daugiau kaip dar šešiais mėnesiais.

13b straipsnis

Ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratorių įtakos rinkoje mažinimas

1.  Administratorius, kontroliuodamas ypatingos svarbos lyginamojo indekso teikimą, tinkamai atsižvelgia į rinkos vientisumo principus ir lyginamojo indekso tęstinumą, įskaitant poreikį užtikrinti su lyginamuoju indeksu susietų sutarčių teisinį tikrumą.

2.  Administratorius, teikiantis ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą, kuris bus naudojamas sudarant finansinę sutartį ar finansinę priemonę, užtikrina, kad lyginamojo indekso licencija būtų išduodama ir su juo susijusi informacija visiems naudotojams būtų teikiama sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 600/2014 37 straipsnyje.

14 straipsnis

Privalomas ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikimas

1.  Vieno ar daugiau ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, grindžiamų duomenų teikėjų, kurių dauguma yra prižiūrimi duomenų teikėjai, pateiktais duomenimis, administratorius kas dvejus metus savo kompetentingai institucijai pateikia galimybių kiekvienu savo teikiamo ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu įvertinti rinką ir ekonomikos tikrovę įvertinimą.

2.  Jei vienas ar daugiau prižiūrimų ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikimo subjektų ketina nutraukti pradinių duomenų tam ypatingos svarbos lyginamajam indeksui teikimą, jis privalo nedelsdamas raštu apie tai informuoti ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratorių ar atitinkamą kompetentingą instituciją. Per 14 dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos administratorius turi informuoti kompetentingą instituciją ir pateikti duomenų nebeteikimo poveikio galimybei lyginamuoju indeksu įvertinti rinkos ar ekonomikos tikrovę įvertinimą. Administratorius apie pranešimą dėl duomenų nebeteikimo taip pat informuoja kitus prižiūrimus duomenų teikėjus, kurie teikia duomenis ypatingos svarbos lyginamajam indeksui, ir siekia išsiaiškinti, ar jie taip pat ketina nutraukti duomenų teikimą.

Kompetentinga institucija nedelsdama informuoja kompetentingų institucijų kolegiją ir per pagrįstą laikotarpį atlieka savo duomenų nebeteikimo poveikio įvertinimą. Kompetentingai institucijai suteikiami įgaliojimai reikalauti, kad duomenų teikėjai, kurie pranešė apie ketinimą nebeteikti pradinių duomenų ypatingos svarbos lyginamajam indeksui, toliau teiktų pradinius duomenis, kol kompetentinga institucija atliks savo įvertinimą.

3.  Jei kompetentinga institucija mano, kad ypatingos svarbos lyginamojo indekso reprezentatyvumui kyla pavojus, ji yra įgaliota:

a)  remiantis 4 dalimi reikalauti, kad prižiūrimi subjektai, įskaitant subjektus, kurie dar nėra susijusio ypatingos svarbos lyginamojo indekso duomenų teikėjai, teiktų pradinius duomenis administratoriui pagal metodiką, elgesio kodeksą ir kitas taisykles. Toks reikalavimas taikomas tinkamos trukmės pereinamąjį laikotarpį, priklausomai nuo vidutinio su atitinkamu lyginamuoju indeksu susietos sutarties laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo pirminio sprendimo įpareigoti teikti duomenis priėmimo dienos;

b)  atlikusi peržiūrą kaip nustatyta 5b dalyje po šios dalies a punkte nurodyto pereinamojo laikotarpio, pratęsti privalomo duomenų teikimo laikotarpį ne ilgesniu kaip 12 mėnesių laikotarpiu;

c)  nustatyti datą, iki kurios pradiniai duomenys turi būti teikiami, neįpareigodama prižiūrimų subjektų prekiauti ar įsipareigoti prekiauti;

d)  prašo administratorių atlikti ypatingos svarbos lyginamojo indekso nustatymo elgesio kodekso, metodikos ar kitų taisyklių pakeitimus siekiant padidinti jo reprezentatyvumą ir pagrįstumą, pasitarusi su administratoriumi;

e)  prašo administratorių lyginamojo indekso naudotojams pateikti priemonių, kurias administratorius rengiasi priimti, kad būtų padidintas lyginamojo indekso reprezentatyvumas ir pagrįstumas, rašytinę ataskaitą ir sudaryti sąlygas su ja susipažinti.

4.  3 dalies a punkte nurodytus prižiūrimus subjektus nustato administratoriaus kompetentinga institucija, padedama prižiūrimų subjektų kompetentingos institucijos, pagal prižiūrimo subjekto dalyvavimo rinkoje, kurią siekiama įvertinti tuo lyginamuoju indeksu, mastą, ir remiantis duomenų teikėjo kompetencija ir gebėjimu teikti reikiamos kokybės pradinius duomenis. Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad būtų nustatyti tinkami pakaitiniai lyginamieji indeksai, prie kurių pereitų finansinių sutarčių ir finansinių priemonių, susietų su ypatingos svarbos lyginamuoju indeksu, naudotojai.

5.  Jei pagal 13 straipsnio 2a–2d dalyse išdėstytas procedūras nustatoma, kad lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos, administratoriaus kompetentinga institucija yra įgaliota reikalauti pateikti pradinius duomenis pagal šio straipsnio 3 dalies a, b ir c punktus tik iš savo valstybėje narėje esančių prižiūrimų duomenų teikėjų.

5a.  3 dalyje nurodyta prižiūrimo subjekto kompetentinga institucija padeda administratoriaus kompetentingai institucijai užtikrinti priemonių pagal 3 dalį vykdymą.

5b.  Iki 3 dalies a punkte nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos administratoriaus kompetentinga institucija kartu su kompetentingų institucijų kolegija dar kartą apsvarsto, ar būtina toliau taikyti 3 dalies a punkte nurodytas priemones, ir savo išvadas pateikia rašytinėje ataskaitoje. Administratoriaus kompetentinga institucija priemones atšaukia jei ji nusprendžia:

a)  kad lyginamasis indeksas gali būti naudojamas po to, kai duomenų teikėjai, įpareigoti teikti pradinius duomenis, nustoja juos teikti;

b)  kad tikėtina, jog duomenų teikėjai toliau teiks pradinius duomenis bent vienerius metus, jei įgaliojimai bus atšaukti;

c)  pasikonsultavusi su duomenų teikėjais ir naudotojais, kad yra teikiamas tinkamas pakaitinis lyginamasis indeksas ir ypatingos svarbos lyginamojo indekso naudotojai gali prieinama kaina prie jo pereiti. Toks perėjimas nelaikomas esamos sutarties pažeidimu; arba

d)  kad nėra tinkamų kitų duomenų teikėjų, o atitinkamiems prižiūrimiems subjektams nustojus teikti duomenis lyginamasis indeksas susilpnėtų tiek, kad jį reikėtų nustoti skelbti.

Atvejais, nurodytais pirmos pastraipos a ir b punktuose, prižiūrimi subjektai, ketinantys nebeteikti duomenų, nustoja juos teikti administratoriaus kompetentingos institucijos nurodytą dieną, neviršydami 3 dalies b punkte nurodytų terminų.

5c.  Tuo atveju, kai reikia nustoti skelbti ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą, prižiūrimas subjektas, teikiantis pradinius duomenis ypatingos svarbos lyginamajam indeksui, toliau juos teikia kompetentingos institucijos nurodytą tinkamą laikotarpį, kuris neviršija 3 dalies b punkte nurodytų laikotarpių. bet koks pakeitimas ar perėjimas prie kito lyginamojo indekso nelaikomas esamos sutarties pažeidimu.

5d.  Administratorius taip greitai, kaip tai praktiškai įmanoma, praneša atitinkamai kompetentingai institucijai, jei kuris nors duomenų teikėjas pažeidžia 2 dalies reikalavimus.

14a straipsnis

Neprižiūrimų subjektų duomenimis grindžiami biržos prekių lyginamieji indeksai

Kai biržos prekių lyginamieji indeksai grindžiami duomenimis subjektų, kurių dauguma yra neprižiūrimi subjektai, iš esmės užsiimantys investicinių paslaugų teikimu, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/65/ES, arba bankų veikla pagal Direktyvą 2013/36/ES, netaikomi 5a ir 5b straipsniai, 5c straipsnio 1 ir 2 dalys, 5d straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalies ba ir bc punktai ir 9 straipsnis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SKAIDRUMAS IR VARTOTOJŲ APSAUGA

15 straipsnis

Lyginamojo indekso pažyma

1.  Per 2 savaites nuo įtraukimo į 25a straipsnyje nurodytą registrą administratorius kiekvienam lyginamajam indeksui arba, kai taikytina, kiekvienai lyginamųjų indeksų grupei, kurie teikiami ir skelbiami siekiant gauti leidimą arba išduoti registracijos prašymą, arba kad būtų patvirtinti pagal 21b straipsnį arba pripažįstami pagal 21a straipsnį, paskelbia lyginamojo indekso pažymą. Administratorius kiekvieno lyginamojo indekso ar lyginamųjų indeksų grupės lyginamojo indekso pareiškimą atnaujina bent kas dveji metai. Pažymoje turi būti:

a)  aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiama rinkos ar ekonomikos tikrovė, kuri vertinama lyginamuoju indeksu, ir aplinkybės, kuriomis toks vertinimas gali tapti nepatikimas;

c)  ▌aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomi lyginamųjų indeksų elementai, kuriuos nustatant gali būti veikiama savo nuožiūra, ir kriterijai, kurie taikomi veikimui savo nuožiūra▌;

d)  atkreipia dėmesį į galimybę, kad dėl tam tikrų veiksnių, įskaitant išorės veiksnius, kurių administratorius negali kontroliuoti, gali prireikti padaryti lyginamojo indekso pakeitimus arba jo nebeteikti; ir

e)  pataria, kad bet kokios su lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutartys ar kitos finansinės priemonės turėtų būti pajėgios atlaikyti galimus lyginamojo indekso pakeitimus ar nutraukimą arba tokiose sutartyse ar priemonėse turėtų būti kitaip atsižvelgta į tokių pakeitimų ar nutraukimo galimybę.

2.  Lyginamojo indekso pareiškime turi būti bent jau tokia informacija:

a)  visų pagrindinių su lyginamuoju indeksu susijusių sąvokų apibrėžtys;

b)  pagrindimas, kodėl nustatyta tam tikra metodika, ir šios metodikos peržiūros ir patvirtinimo procedūros;

c)  kriterijai ir procedūros, naudojami lyginamajam indeksui nustatyti, įskaitant pradinių duomenų aprašymą, įvairių rūšių pradiniams duomenims teikiamą pirmenybę, būtiniausius duomenis, kurių reikia lyginamajam indeksui nustatyti, bet kokių modelių ar ekstrapoliacijos metodų naudojimą ir bet kokią lyginamojo indekso sudedamųjų dalių derinimo tvarką;

d)  kontrolės priemonės ir taisyklės, kuriomis administratorius ar bet kokie duomenų teikėjai turi vadovautis veikdami savo nuožiūra ar remdamiesi nuovoka tokio veikimo savo nuožiūra ar rėmimosi savo nuovoka nuoseklumui užtikrinti;

e)  procedūros, kuriomis vadovaujamasi nustatant lyginamąjį indeksą nepalankiausiais laikotarpiais arba tais laikotarpiais, kai sandorių duomenų šaltinių gali nepakakti, jie gali būti netikslūs ar nepatikimi, taip pat galimi lyginamojo indekso trūkumai tokiais laikotarpiais;

f)  procedūros, kurios taikomos, jei pradiniuose duomenyse ar nustatant lyginamąjį indeksą būta klaidų, įskaitant atvejus, kuriais lyginamąjį indeksą reikės nustatyti iš naujo ir

g)  galimų lyginamojo indekso trūkumų, įskaitant jo veikimą nelikvidžiose ar suskaidytose rinkose ir galimą pradinių duomenų koncentraciją, nustatymas.

17 straipsnis

Lyginamojo indekso teikimo nutraukimas

1.  Administratorius kartu su 15 straipsnyje nurodyta lyginamojo indekso pažyma paskelbia procedūrą, susijusią su veiksmais, kurių jis imsis lyginamojo indekso pakeitimų arba teikimo nutraukimo atveju arba lyginamojo indekso pripažinimo nutraukimo pagal 21a straipsnį atveju arba patvirtinimo pagal 21b straipsnį atveju. Ši procedūra taip pat įtraukiama į 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą elgesio kodeksą. Kai taikytina, procedūros projektas gali būti parengtas lyginamųjų indeksų grupėms ir, atsiradus esminiams pakeitimams, jis turi būti atnaujintas ir paskelbtas.

2.  Prižiūrimi subjektai, naudojantys lyginamąjį indeksą, parengia ir tvarko pagrįstus raštiškus planus, kuriuose išdėsto veiksmus, kurių imtųsi lyginamojo indekso reikšmingų pakeitimų arba teikimo nutraukimo atveju. Kai įmanoma ir tinkama, tokiuose planuose paskiriamas vienas ar keli lyginamieji indeksai, kuriais galima remtis, nurodant, kad tokie lyginamieji indeksai būtų tinkami pakaitiniai indeksai. Prižiūrimi subjektai gavę prašymą šiuos planus pateikia atitinkamai kompetentingai institucijai ir, kai įmanoma, atspindi jų turinį sutartiniuose santykiuose su klientais.

17a straipsnis

Lyginamojo indekso tinkamumas

Administratorius užtikrina lyginamojo indekso tikslumą, susijusį su rinkos ar ekonominės tikrovės, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas pagal lyginamojo indekso pažymai taikomus reikalavimus, išdėstytus 15 straipsnyje, aprašymu.

EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį skelbia gaires praėjus šešiems mėnesiams po reglamento įsigaliojimo, kuriose tinkamumo apibrėžtis pateikiama atsižvelgiant į tinkamus bazinės rizikos lygius.

Komisija iki 2015 m. gruodžio mėn. paskelbia ataskaitą, kurioje nagrinėjama esama praktika finansinių sutarčių bazinės rizikos valdymo požiūriu, atsižvelgiant į lyginamųjų indeksų, kaip antai tarpbankinių palūkanų normų lyginamojo indekso ir tarpbankinių palūkanų normų lyginamojo indekso, naudojimą ir vertinant, ar Direktyvose 2008/48/EB ir 2014/17/ES nustatytose verslo etikos nuostatose pakankamai mažinama su finansinėse sutartyse naudojamais lyginamaisiais indeksais susijusi bazinė rizika.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS LEIDIMĄ TURINČIŲ ARBA REGISTRUOTŲ ADMINISTRATORIŲ ARBA TREČIŲJŲ ŠALIŲ ADMINISTRATORIŲ PATEIKTŲ LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ NAUDOJIMAS

19 straipsnis

Lyginamojo indekso naudojimas

1.   Prižiūrimas subjektas gali su indeksu ar indeksų grupe susieti finansinę priemonę arba finansinę sutartį arba jį naudoti investicinio fondo rezultatams vertinti Sąjungoje, jei juos teikia administratorius, turintis veiklos leidimą arba registruotas atitinkamai pagal 23 arba 23a straipsnį, arba trečiojoje šalyje įsisteigęs administratorius, pagal 20, 21a arba 21b straipsnį.

2.  Kai prospekto, kuris turi būti skelbiamas pagal Direktyvą 2003/71/EB arba Direktyvą 2009/65/EB, tema yra perleidžiami vertybiniai popieriai ar kitos investicijos, kurios yra susietos su lyginamuoju indeksu, leidėjas, siūlytojas ar asmuo, prašantis leidimo prekiauti reguliuojamoje rinkoje, užtikrina, kad prospekte būtų įtraukta ir aiški bei svarbi informacija apie tai, ar lyginamasis indeksas buvo užregistruotas ir ar jį teikia šio reglamento 25a straipsnyje minimas viešame registre užregistruotas administratorius.

3.  EVPRI panaikina arba suderina su šio straipsnio 1 dalimi EVPRI gairių kompetentingoms institucijoms ir KIPVPS valdymo įmonėms, gairių dėl ETF ir kitų KIPVPS klausimų(30) 49–62 dalis.

20 straipsnis

Lygiavertiškumas

1.  Trečiojoje šalyje įsisteigusio administratoriaus teikiamus lyginamuosius indeksus prižiūrimi subjektai gali naudoti Sąjungoje, jeigu laikomasi šių sąlygų (nebent būtų taikomas 21a ar 21b straipsnis):

a)  Komisija pagal 2 arba 2a dalį priėmė lygiavertiškumo sprendimą ▌;

b)  administratorius turi veiklos leidimą toje trečiojoje šalyje arba yra toje trečiojoje šalyje įregistruotas ir prižiūrimas;

c)  administratorius pranešė EVPRI apie sutikimą, kad prižiūrimi subjektai galėtų Sąjungoje naudoti jo faktinius ar numatomus lyginamuosius indeksus ▌;

d)  administratorius yra tinkamai įregistruotas pagal 25a straipsnį ir

e)  veikia šio straipsnio 3 dalyje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai.

2.  Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies teisine sistema ir priežiūros praktika užtikrinama, jog:

a)  toje trečiojoje šalyje turintys veiklos leidimą ar įregistruoti administratoriai laikytųsi privalomų reikalavimų, prilygstančių šio reglamento reikalavimams, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar nustatant trečiosios šalies teisinę sistemą ir priežiūros praktiką laikomasi 2013 m. liepos 17 d. paskelbtų IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų ir 2012 m. spalio 5 d. paskelbtų IOSCO naftos kainas nurodančių agentūrų priežiūros principų; ir

b)  privalomų reikalavimų laikymasis toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas;

ba)  – veiksmingai keičiamasi informacija su užsienio mokesčių administracijomis;

–  teisinės, teisminės arba administracinės nuostatos yra skaidrios;

–  taikomas faktinio buvimo vietoje reikalavimas;

–  trečioji šalis neveikia kaip lengvatinių mokesčių centras;

–  trečioji šalis nenustato mokestinių priemonių, pagal kurias numatyti simboliniai mokesčiai arba jų iš viso nenumatyta, ir nesuteikia lengvatų, kurios taikomos net ir tuo atveju, kai nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir nėra didelio ekonominio aktyvumo tokias lengvatas suteikiančioje trečiojoje valstybėje;

–  trečioji šalis nėra įtraukta į Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) sudarytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą;

–  trečioji šalis visiškai atitinka EBPO pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje nustatytus standartus ir užtikrina, kad būtų veiksmingai keičiamasi informacija mokesčių srityje, įskaitant bet kokius daugiašalius susitarimus dėl mokesčių.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2a.  Atitinkamai Komisija gali priimti sprendimą, kad tam tikros taisyklės ir reikalavimai trečiojoje šalyje dėl individualių ir konkrečių administratorių arba individualių ir konkrečių lyginamųjų indeksų ar lyginamųjų indeksų grupių prilygsta šio reglamento taisyklėms ir reikalavimams, ir kad tie individualūs ir konkretūs administratoriai arba individualūs ir konkretūs lyginamieji indeksai arba lyginamųjų indeksų grupės dėl to gali būti naudojami Sąjungos prižiūrimų subjektų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  EVPRI sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių, kurių teisinės sistemos ir priežiūros praktika pagal 2 arba 2a dalį buvo pripažintos lygiavertėmis, kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent ši informacija:

a)  EVPRI ir susijusių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę susipažinti su visa EVPRI susijusia informacija apie administratorių, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje;

b)  skubaus pranešimo EVPRI mechanizmas, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija mano, kad administratorius, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje ir kurį ji prižiūri, pažeidžia jam išduoto veiklos leidimo sąlygas ar kitą vietos teisės aktą;

c)  procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu ▌.

4.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustato būtiniausią 3 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų turinį, siekdama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir EVPRI galėtų naudotis visais savo priežiūros įgaliojimais, suteikiamais pagal šį reglamentą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [XXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka nustatyti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

21 straipsnis

Trečiosios šalies administratoriaus registracijos panaikinimas

2.  EVPRI panaikina 20 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą administratoriaus registraciją, jei EVPRI turi pagrįstų priežasčių ir įrodančių dokumentų, kad administratoriaus:

a)  ▌veikla aiškiai prieštarauja jo lyginamųjų indeksų naudotojų interesams ar tinkamam rinkų veikimui; arba

b)  ▌jis smarkiai pažeidė jam trečiojoje šalyje taikomas vietos teisės ar kitas nuostatas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimą pagal 20 straipsnio 2 arba 2a dalį.

3.  EVPRI sprendimą pagal 2 dalį priima tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a)  EVPRI perdavė klausimą spręsti trečiosios šalies kompetentingai institucijai ir ta kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje užtikrinti arba neįrodė, kad susijęs administratorius atitinka toje trečiojoje šalyje jam taikomus reikalavimus;

b)  EVPRI apie savo ketinimą panaikinti administratoriaus registraciją tos trečiosios šalies kompetentingai institucijai pranešė mažiausiai prieš 30 dienų iki panaikinimo.

4.  EVPRI nedelsdama praneša kitoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokią pagal 2 dalį nustatytą priemonę ir paskelbia priimtą sprendimą savo interneto svetainėje.

21a straipsnis

Trečiosios šalies administratoriaus pripažinimas

1.  Kol pagal 20 straipsnio 2 dalį priimamas lygiavertiškumo sprendimas, prižiūrimi subjektai Sąjungoje gali naudoti trečiojoje šalyje esančio administratoriaus teikiamus lyginamuosius indeksus, jei administratorius prieš tai gauna EVPRI pripažinimą pagal šio straipsnio nuostatas.

2.  Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius turi atitikti visus šio reglamento reikalavimus, išskyrus 11, 13a ir 14 straipsnių reikalavimus. Kai administratorius gali įrodyti, kad jo teikiamas lyginamasis indeksas grindžiamas reguliuojamais duomenimis arba yra biržos prekių lyginamasis indeksas, kuris nėra grindžiamas duomenimis subjektų, kurių dauguma yra neprižiūrimi subjektai, kurių pagrindinė veikla yra investicinių paslaugų teikimas, kaip nustatyta Direktyvoje 2014/65/ES, arba bankų veikla pagal Direktyvą 2013/36/ES, tokius lyginamuosius indeksus teikiančiam administratoriui taikomos 12a ir 14a straipsniuose nurodytos išimtys.

3.  Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius turi visiškai atitikti visus šio IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principus, o administratorius, atitinkantis 14a straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus – IOSCO naftos kainas nurodančių agentūrų priežiūros principus. Nepriklausomas išorės auditorius tokią atitiktį principams persvarsto ir patvirtina bent kas dveji metai ir kiekvienu atveju, kai padaromas esminis lyginamojo indekso pakeitimas, o audito ataskaitos siunčiamos EVPRI ir prireikus su jomis gali susipažinti naudotojai.

4.  Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius turi turėti Sąjungoje įsteigtą atstovą. Atstovas turi būti fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungoje, arba juridinis asmuo, turintis registruotą buveinę Sąjungoje. Trečiojoje šalyje esantis administratorius turi aiškiai paskirti atstovą veikti savo vardu visais klausimais bendraujant su valdžios institucijomis, įskaitant EVPRI ir susijusias kompetentingas institucijas bei bet kokius kitus susijusius asmenis Sąjungoje, vykdant administratoriaus įsipareigojimus pagal šį reglamentą.

5.  Trečiojoje šalyje esantis ir išankstinį pripažinimą, kaip nurodyta 1 dalyje, ketinantis gauti administratorius turi pateikti EVPRI prašymą dėl pripažinimo. Prašymą teikiantis administratorius turi nurodyti visą 23 ir 23a straipsniuose nurodytą informaciją, reikalingą EVPRI įtikinti, kad pripažinimo metu jis bus nustatęs visą būtiną tvarką, kaip nurodyta 2 arba 2a dalyje, taip pat nurodyti savo esamų ir būsimų lyginamųjų indeksų, kurie gali būti naudojami Sąjungoje, sąrašą ir, jei administratorių prižiūri trečiosios šalies institucija, už jo priežiūrą trečiojoje šalyje atsakingą kompetentingą instituciją.

Per [90] dienų nuo pirmojoje pastraipoje nurodyto prašymo gavimo EVPRI, pasitarusi su susijusiomis kompetentingomis institucijomis, patikrina, ar tenkinamos 2 arba 2a, 3 ir 4 dalyse nurodytos sąlygos. EVPRI gali pavesti šią užduotį atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai.

Jei EVPRI nusprendžia, kad sąlygos neįvykdytos, ji atsisako tenkinti prašymą dėl pripažinimo paaiškindama šio atsisakymo priežastis.

Nepažeidžiant trečios pastraipos sąlygų, pripažinimas nesuteikiamas, jei netenkinamos šios papildomos sąlygos:

i)  jei trečiojoje šalyje įsisteigusį administratorių prižiūri trečiosios šalies institucija, turi būti sudarytas tinkamas susijusios kompetentingos institucijos arba EVPRI ir trečiosios šalies administratoriaus institucijos bendradarbiavimo susitarimas, kad būtų užtikrintas bent veiksmingas dalijimasis informacija;

ii)  trečiosios šalies, kurioje yra administratorius, teisės aktai, reglamentai arba administracinės nuostatos nedraudžia kompetentingai institucijai arba EVPRI veiksmingai vykdyti pagal šį reglamentą nustatytų priežiūros funkcijų.

6.  Jei trečiojoje šalyje esantis administratorius siekia gauti išankstinį pripažinimą užtikrindamas atitiktį šiam reglamentui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir jei jis mano, kad jo teikiamam lyginamajam indeksui gali būti taikomos 12a ir 14a straipsniuose nurodytos išimtys, jis turi be reikalo nedelsdamas apie tai informuoti EVPRI. Šį įsitikinimą jis pagrindžia dokumentais.

7.  Jei trečiojoje šalyje esantis administratorius mano, kad jam nustojus teikti lyginamąjį indeksą bus stipriai pakenkta rinkų vientisumui, finansiniam stabilumui, vartotojams, realiajai ekonomikai arba namų ūkių ir įmonių finansavimui vienoje ar daugiau valstybių narių, jis gali prašyti EVPRI atleisti jį nuo vieno ar daugiau galiojančių šio reglamento reikalavimų ar atitinkamų IOSCO principų konkrečiam ir ribotam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Šį prašymą jis pagrindžia dokumentais.

EVPRI per 30 dienų prašymą apsvarsto ir informuoja trečiosios šalies administratorių, ar jis atleidžiamas nuo vieno ar daugiau jo prašyme nurodytų reikalavimų, ir nurodo šių išimčių galiojimo laikotarpį.

EVPRI pasibaigusį išimčių galiojimo laikotarpį gali pratęsti dar 12 mėnesių, jei tam yra rimta priežastis.

8.  EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad papildomai patikslintų pripažinimo procesą, 4 dalyje nurodytą prašymo formą ir turinį, 5 dalyje reikalaujamos informacijos pateikimo reikalavimus ir su šiomis dalimis susijusių užduočių bei pareigų perdavimą nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip [...].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

21b straipsnis

Patvirtinimas

1.  Sąjungoje įsisteigęs administratorius, kuriam išduotas leidimas pagal 23 straipsnį arba kuris registruotas pagal 23a straipsnį, gali kreiptis į savo kompetentingą instituciją dėl trečiojoje šalyje teikiamų lyginamųjų indeksų arba lyginamųjų indeksų grupės patvirtinimo ir naudojimo Sąjungoje, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)  tvirtinantis administratorius patikrino ir gali įrodyti savo kompetentingai institucijai, kad lyginamojo indekso ar lyginamųjų indeksų grupės teikimas atitinka reikalavimus, kurie:

i)  yra ne mažiau griežti už šiame reglamente nurodytus reikalavimus;

ii)  užtikrina visišką atitiktį IOSCO lyginamųjų indeksų principams, kuriuos bent kas dvejus metus arba kai padaromas esminis lyginamojo indekso pakeitimas persvarsto ir patvirtina nepriklausomas išorės auditorius; arba

iii)  užtikrina visišką atitiktį IOSCO naftos kainas nurodančių agentūrų priežiūros principams, kuriuos bent kas dvejus metus arba kai padaromas esminis lyginamojo indekso pakeitimas persvarsto ir patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, jei tvirtinamas lyginamasis indeksas atitinka 14a straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus;

b)  tvirtinantis administratorius turi reikiamą kompetenciją, kad galėtų veiksmingai stebėti su lyginamaisiais indeksais susijusios veiklos vykdymą trečiojoje šalyje ir valdyti susijusią riziką.

2.  Prašymą pateikęs administratorius teikia visą reikiamą informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog prašymo pateikimo metu tenkinamos visos 1 dalyje nurodytos sąlygos, įskaitant audito ataskaitas, kurių reikalaujama pagal tos dalies a punkto ii ir iii papunkčius.

3.  Per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos atitinkama kompetentinga institucija išnagrinėja prašymą dėl patvirtinimo ir priima sprendimą jį tenkinti arba atmesti. Atitinkama kompetentinga institucija apie patvirtintus lyginamuosius indeksus ar lyginamųjų indeksų grupes praneša EVPRI ir prašymą pateikusiam tvirtinančiam administratoriui.

4.  Patvirtintas lyginamasis indeksas arba lyginamųjų indeksų grupė laikomas tvirtinančio administratoriaus teikiamu lyginamuoju indeksu arba lyginamųjų indeksų grupe.

5.  Trečiojoje valstybėje teikiamus lyginamuosius indeksus ar lyginamųjų indeksų grupę patvirtinęs administratorius ir toliau atsako už tai, kad patvirtinti lyginamieji indeksai ar lyginamųjų indeksų grupė atitiktų 1 dalyje nurodytas sąlygas.

6.  Jei tvirtinančio administratoriaus kompetentinga institucija turi svarių priežasčių manyti, kad 1 dalyje nurodytos sąlygos nebetenkinamos, ji turi įgaliojimus atšaukti patvirtinimo suteikimą ir apie tai informuoja EVPRI. Patvirtinimo nutraukimo atveju taikomas 17 straipsnis.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRATORIŲ VEIKLOS LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

1 skyrius

Veiklos leidimų išdavimas

23 straipsnis

Leidimo teikti ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą išdavimo procedūra

1.  Sąjungoje esantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris ketina imtis bent vieno ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratoriaus veiklos, pateikia prašymą pagal 29 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai toje valstybėje narėje, kurioje yra to asmens buvimo vieta.

2.  Prašymas išduoti veiklos leidimą pagal 1 dalį pateikiamas ▌per 30 ▌dienų nuo prižiūrimo subjekto sudaryto susitarimo su to administratoriaus pateiktu indeksu susieti finansinę priemonę arba finansinę sutartį.

2a.  Kai lyginamasis indeksas priskiriamas prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra nacionalinio ar europinio pobūdžio, atitinkama kompetentinga institucija yra atsakinga už leidimo teikti tą lyginamąjį indeksą, atitinkančio naują indekso teisinį statusą, išdavimą, patikrinusi, ar įvykdyti visi reikalavimai.

3.  Prašymą teikiantis administratorius pateikia visą reikalingą informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog prašymą teikiantis administratorius veiklos leidimo išdavimo metu yra nustatęs būtiną tvarką, kad galėtų įvykdyti šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Dėl kiekvieno lyginamojo indekso jis taip pat pateikia visus duomenis, kurių reikia norinti apskaičiuoti 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą vertę arba nustatyti apytikrį jos dydį, kai įmanoma.

4.  Gavusi prašymą, atitinkama kompetentinga institucija per 20 dienų patikrina, ar prašymas išsamus, ir atitinkamai informuoja apie tai prašymo pateikėją. Jeigu prašymas neišsamus, prašymo pateikėjas pateikia papildomą atitinkamos kompetentingos institucijos prašomą informaciją.

5.  ▌Kompetentinga institucija išnagrinėja prašymą išduoti leidimą ir per 60 dienų nuo išsamaus prašymo gavimo dienos priima sprendimą jį išduoti arba jo neišduoti.

Per penkias ▌dienas nuo sprendimo išduoti veiklos leidimą arba jo neišduoti priėmimo dienos kompetentinga institucija informuoja atitinkamą prašymą pateikusį administratorių. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia neišduoti veiklos leidimo prašymą pateikusiam administratoriui, ji pateikia sprendimo motyvus.

5a.  Jeigu atitinkama kompetentinga institucija nusprendžia neišduoti leidimo teikti lyginamąjį indeksą, kuris jau anksčiau buvo teikiamas, tačiau neturėjo to statuso, ji gali išduoti laikiną leidimą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, per kurį galima ir toliau teikti lyginamąjį indeksą pagal ankstesnį modelį, kol bus įvykdyti atitinkami leidimo teikti ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą reikalavimai.

Atitinkama kompetentinga institucija gali pratęsti leidimo galiojimo laikotarpį papildomu ne ilgesniu kaip šešių mėnesių laikotarpiu.

5b.  Jeigu tam laikotarpiui pasibaigus administratorius ir (arba) duomenų teikėjai neįvykdo reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti, kad galėtų toliau teikti prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priskirtą indeksą, lyginamąjį indeksą nustojama teikti pagal 17 straipsnį.

6.  Kompetentinga institucija per dešimt dienų praneša ESMA apie bet kokį sprendimą išduoti veiklos leidimą ▌prašymą pateikusiam administratoriui ▌.

7.  Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinama informacija, kurią būtina pateikti prašyme išduoti veiklos leidimą ir registracijos prašyme, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir prašymų pateikėjų bei kompetentingų institucijų išlaidas.

23a straipsnis

Ne ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų registracijos procedūra

1.  Sąjungoje esantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris ketina imtis vien tik ne ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų administratoriaus veiklos, pateikia registracijos prašymą pagal 29 straipsnį paskirtai kompetentingai institucijai toje valstybėje narėje, kurioje yra to asmens buvimo vieta.

2.  Registruotas administratorius nuolat laikosi šiame reglamente nustatytų sąlygų ir kompetentingai institucijai praneša apie visus esminius jų pokyčius.

3.  Prašymas pagal 1 dalį pateikiamas per 30 dienų nuo prižiūrimo subjekto sudaryto susitarimo su to asmens teikiamu indeksu susieti finansinę priemonę arba finansinę sutartį arba jį naudoti investicinio fondo veiklos rezultatams vertinti.

4.  Prašymą teikiantis administratorius pateikia:

a)  dokumentus, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog jis atitinka 5 straipsnio 3a dalyje, 5c, 6, jei taikytina, 7b ir 15 straipsniuose nustatytus reikalavimus, ir

b)  bendrą kiekvieno lyginamojo indekso referencinę vertę arba apytikrį jos dydį.

5.  Per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos atitinkama kompetentinga institucija patikrina, ar prašymas išsamus, ir atitinkamai informuoja apie tai prašymo pateikėją. Jeigu prašymas neišsamus, prašymo pateikėjas pateikia papildomą atitinkamos kompetentingos institucijos prašomą informaciją.

6.  Atitinkama kompetentinga institucija užregistruoja prašymo pateikėją per 15 dienų nuo išsamaus registracijos prašymo gavimo dienos.

7.  Jeigu atitinkama kompetentinga institucija mano, kad lyginamasis indeksas pagal 13 straipsnio 1 dalį turėtų būti priskirtas prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, ji apie tai praneša ESMA ir administratoriui per 30 dienų nuo išsamaus prašymo gavimo dienos.

8.  Jeigu registruojanti kompetentinga institucija mano, kad lyginamasis indeksas pagal 13 straipsnio 2a arba 2c dalį turėtų būti priskirtas prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, ji apie tai praneša ESMA ir administratoriui per 30 dienų nuo išsamaus prašymo gavimo dienos ir pateikia ESMA savo įvertinimą pagal 13 straipsnio 2a arba 2c dalį.

9.  Jeigu užregistruoto administratoriaus lyginamasis indeksas priskiriamas prie ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, administratorius pateikia prašymą išduoti leidimą pagal 23 straipsnį per 90 dienų nuo 13 straipsnio 2b dalyje nurodyto pranešimo arba 13 straipsnio 2g dalyje nurodytos nuomonės gavimo dienos.

24 straipsnis

Veiklos leidimo arba registracijos panaikinimas arba galiojimo sustabdymas

1.  Kompetentinga institucija panaikina administratoriui išduotą veiklos leidimą ar registraciją arba sustabdo leidimo arba registracijos galiojimą, jeigu tas administratorius:

a)  aiškiai atsisako veiklos leidimo arba per ankstesnius dvylika mėnesių neteikė jokių lyginamųjų indeksų;

b)  veiklos leidimą gavo arba užsiregistravo pateikęs melagingą informaciją arba kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c)  nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas arba jis buvo užregistruotas, arba

d)  smarkiai ar pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas.

2.  Kompetentinga institucija apie savo sprendimą ESMA praneša per septynias dienas.

2a.  Priėmus sprendimą sustabdyti administratoriui išduotą veiklos leidimo arba jo registracijos galiojimą, ir kai nutraukus lyginamojo indekso teikimą kiltų force majeure įvykis arba būtų sumenkintos arba kitaip pažeistos finansinių sutarčių arba finansinių priemonių, susietų su tuo lyginamuoju indeksu, sąlygos, atitinkama tos valstybės narės, kurioje yra administratorius, kompetentinga institucija gali leisti teikti lyginamąjį indeksą iki tol, kol bus panaikintas sprendimas dėl leidimo arba registracijos galiojimo sustabdymo. Per tokį laikotarpį prižiūrimiems subjektams naudotis tokiu lyginamuoju indeksu leidžiama tik tų finansinių priemonių ir finansinių sutarčių, kurios jau susietos su tuo lyginamuoju indeksu, atveju. Su tuo lyginamuoju indeksu nesiejamos jokios naujos finansinės sutartys ar finansinės priemonės.

2b.  Priėmus sprendimą panaikinti administratoriui išduotą leidimą arba jo registraciją, taikoma 17 straipsnio 2 dalis.

2 skyrius

Pranešimas apie lyginamuosius indeksus

25a straipsnis

Administratorių registras ir pirmas lyginamojo indekso panaudojimas

1.  ESMA sudaro ir tvarko viešą registrą, kuriame pateikiama tokia informacija:

a)  pagal 23 ir 23a straipsnius leidimus gavusių arba užregistruotų administratorių tapatybė ir už jų priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija;

b)  administratorių, kurie pranešė ESMA apie savo sutikimą, nurodytą 20 straipsnio 1 dalies c punkte, tapatybė ir už jų priežiūrą atsakinga trečiosios valstybės kompetentinga institucija;

c)  administratorių, pripažintų pagal 21a straipsnį, tapatybė ir už jų priežiūrą atsakinga trečiosios valstybės kompetentinga institucija;

d)  lyginamieji indeksai, patvirtinti laikantis 21b straipsnyje nustatytos procedūros, ir tvirtinančių administratorių tapatybė.

2.  Prieš panaudodamas indeksą kaip lyginamąjį indeksą Sąjungoje, prižiūrimas subjektas patikrina, ar atitinkamo indekso teikėjas ESMA interneto svetainėje yra nurodytas kaip veiklos leidimą turintis, užregistruotas ar pripažintas administratorius pagal šį reglamentą.

3 skyrius

Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

26 straipsnis

Užduočių perdavimas kitai kompetentingai institucijai

1.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnį kompetentinga institucija šiame reglamente nustatytas savo užduotis gali perduoti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, gavusi jos išankstinį sutikimą raštu. Kompetentingos institucijos apie bet kokį siūlomą užduočių perdavimą ESMA praneša prieš 60 dienų iki tokio užduočių perdavimo įsigaliojimo dienos.

2.  Kompetentinga institucija ▌ šiame reglamente nustatytas savo užduotis gali perduoti ESMA, jeigu ši su tuo sutinka.▌

3.  ESMA per septynias dienas praneša valstybėms narėms apie siūlomą užduočių perdavimą. ESMA per septynias dienas nuo pranešimo apie sutartą užduočių perdavimą dienos paskelbia išsamią informaciją apie tokį užduočių perdavimą.

26a straipsnis

Nacionalinių kompetentingų institucijų padaryti Sąjungos teisės aktų pažeidimai

1.  Jeigu nacionalinė kompetentinga institucija netaikė šio reglamento arba taikė jį taip, kad buvo padarytas Sąjungos teisės aktų pažeidimas, ESMA gali pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį, laikydamasi tame straipsnyje nustatytų procedūrų, ir gali, taikydama Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnio 6 dalį, priimti atskirus sprendimus, skirtus tos nacionalinės kompetentingos institucijoms prižiūrimiems lyginamųjų indeksų administratoriams ir tos nacionalinės kompetentingos institucijos prižiūrimiems lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams, jeigu tie duomenų teikėjai yra prižiūrimi subjektai.

2.  Jeigu atitinkamas lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos lyginamasis indeksas, ESMA užtikrina bendradarbiavimą su kompetentingų institucijų kolegija, laikydamasi 34 straipsnyje nustatytos procedūros.

27 straipsnis

Kitos valstybės narės pateiktos informacijos atskleidimas

1.  Kompetentinga institucija informaciją, gautą iš kitos kompetentingos institucijos, gali atskleisti tik tuo atveju, jei:

a)  yra gavusi raštišką tos kompetentingos institucijos sutikimą ir ta informacija yra atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems ta kompetentinga institucija yra davusi sutikimą, arba

b)  ▌toks atskleidimas būtinas teisminiam nagrinėjimui.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas, kai atliekami tyrimai

1.  Atitinkama kompetentinga institucija gali prašyti kitos kompetentingos institucijos pagalbos, susijusios su patikrinimais arba tyrimais vietoje. Gavusi tokį prašymą kompetentinga institucija bendradarbiauja tiek, kiek įmanoma ir tinkama.

2.  1 dalyje nurodytą prašymą pateikusi kompetentinga institucija apie tai informuoja ESMA. Tuo atveju, kai vykdomas tarpvalstybinio masto patikrinimas arba tyrimas, kompetentingos institucijos gali prašyti ESMA koordinuoti šį tyrimą ar patikrinimą vietoje.

3.  Gavusi kitos kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą ar tyrimą vietoje, kompetentinga institucija gali:

a)  patikrinimą ar tyrimą vietoje atlikti pati;

b)  leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti atliekant patikrinimą ar tyrimą vietoje;

c)  paskirti auditorius arba ekspertus, kurie padėtų atlikti arba atliktų patikrinimus ar tyrimus vietoje ▌.

4 skyrius

Kompetentingų institucijų vaidmuo

29 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria administratorių ir prižiūrimų duomenų teikėjų atitinkamą kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą, ir apie tai informuoja Komisiją bei ESMA.

2.  Jeigu valstybė narė paskiria daugiau kaip vieną kompetentingą instituciją, ji aiškiai apibrėžia atitinkamus institucijų vaidmenis ir paskiria vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už bendradarbiavimo su Komisija, ESMA ir kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir keitimosi su jomis informacija koordinavimą.

3.  ESMA savo interneto svetainėje paskelbia pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą, kaip nustatyta 25a straipsnio 1 dalies a punkte.

30 straipsnis

Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1.  Kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, pagal nacionalinę teisę joms suteikiami bent šie priežiūros ir tyrimo įgaliojimai:

a)  susipažinti su bet kokiu susijusiu dokumentu ir kitais bet kokio pavidalo duomenimis, gauti ar pasidaryti jų kopiją;

b)  prašyti ar reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, ▌ kurie nuolat dalyvauja lyginamojo indekso teikimo arba duomenų teikimo procese, įskaitant visus paslaugų teikėjus pagal 6 straipsnio 3a dalį, taip pat iš jų vadovų, ir prireikus kviesti ir apklausti tokius asmenis siekiant gauti informacijos;

c)  biržos prekių lyginamųjų indeksų ▌atveju reikalauti, kad duomenų teikėjai pateiktų, kai taikytina, standartinės formos informaciją apie susijusias neatidėliotinų sandorių rinkas ir pranešimus apie sandorius, ir turėti tiesioginę prieigą prie prekybos dalyvių sistemų;

d)  atlikti patikrinimus ar tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias vietas;

e)  patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus ir kitus bet kokio pavidalo duomenis, esant pagrindui įtarti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jie gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu naudojamasi tik gavus tokį reikiamą išankstinį leidimą;

f)  reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų, elektroninės komunikacijos ar kitų duomenų srauto išklotinių;

g)  pareikalauti įšaldyti ir (arba) areštuoti turtą;

i)  reikalauti laikinai nutraukti bet kokią praktiką, kurią kompetentinga institucija laiko prieštaraujančia šiam reglamentui;

j)  laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

k)  imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie lyginamojo indekso teikimą, be kita ko, reikalaujant, kad šį lyginamąjį indeksą paskelbęs ar išplatinęs asmuo paskelbtų taisomąjį pareiškimą apie ankstesnius lyginamojo indekso duomenis ar skaičius;

ka)  peržiūrėti atitikties deklaraciją ir reikalauti ją pakeisti.

2.  Kompetentingos institucijos vykdo 1 dalyje nurodytas funkcijas ir naudojasi toje dalyje nurodytais įgaliojimais, taip pat 31 straipsnyje nurodytais įgaliojimais taikyti sankcijas, laikydamosi savo nacionalinių teisinių sistemų nuostatų ir:

a)  tiesiogiai;

b)  bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis ar rinkos subjektais;

c)  savo atsakomybe perduodamos užduotis tokioms institucijoms ar rinkos subjektams;

d)  kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

Kad galėtų naudotis tais įgaliojimais, kompetentingos institucijos nustato tinkamas ir veiksmingas teisės į gynybą ir pagrindinių teisių apsaugos priemones.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų pareigoms vykdyti.

4.  Jeigu asmuo teikia informaciją pagal 2 dalį, jis nelaikomas pažeidžiančiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartyje arba kokiose nors įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose.

31 straipsnis

Administracinės priemonės ir sankcijos

1.  Nepažeisdamos 34 straipsnyje nustatytų kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimų, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, nustato, kad kompetentingos institucijos turi įgaliojimus imtis tinkamų administracinių priemonių ir taikyti administracines priemones ir sankcijas bent už:

a)  šio reglamento 5, 5a, 5b, 5c, 5d, 6, 7, 7a, 7b, 8, 9, ▌11, 14, 15, ▌17, ▌, 19, ▌23 ir 23a straipsnių pažeidimus ir

b)  nebendradarbiavimą atliekant tyrimą ar patikrinimą arba prašymo pagal 30 straipsnį nevykdymą.

2.  Jeigu padarytas 1 dalyje nurodytas pažeidimas, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, suteikia kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a)  nurodyti, kad pažeidimą padaręs administratorius ar prižiūrimas subjektas nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

b)  reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar sumokėti nuostolių, kurių dėl to pažeidimo buvo išvengta, sumą, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

c)  paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas administratorius arba prižiūrimas subjektas ir to pažeidimo pobūdis;

d)  panaikinti administratoriui išduotą veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;

e)  bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už tokį pažeidimą, laikinai uždrausti vykdyti valdymo funkcijas administratoriaus arba duomenų teikėjo organizacijoje;

f)  skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą galima nustatyti, arba

1)  fizinio asmens atžvilgiu:

i)  jeigu pažeisti 5 ▌, 5a, 5b, 5c, 5d, 6, 7, 7a, 7b, 8, 9, ▌11, 12a straipsnio 2 dalis, 14, 15, ▌17, 18, 19 ▌ ir 23 straipsniai, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent iki 500 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kuriose euro nėra oficiali valiuta, – bent iki atitinkamos sumos nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną, arba

ii)  jeigu pažeistas 7 straipsnio 1 dalies b ▌punktas arba 7 straipsnio 4 dalis, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent iki 100 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kuriose euro nėra oficiali valiuta, – bent iki atitinkamos sumos nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;

2)  juridinio asmens atžvilgiu:

i)  jeigu pažeisti 5, 5a, 5b, 5c, 5d, 6 ▌, 7, 7a, 7b, 8, 9, ▌11, 14, 15, ▌17, 18, 19 ▌ir 23 straipsniai, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis atitinka didesniąją iš šių sumų – bent iki 1 000 000 EUR arba bent iki 10 % bendros metinės to juridinio asmens apyvartos, nustatytos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, arba tokios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta pagal Direktyvą 86/635/EEB bankams ir Direktyvą 91/674/EEB draudimo įmonėms yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, nustatytos pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas, arba, jeigu asmuo yra asociacija, 10 % bendros jos narių apyvartos, arba

ii)  jeigu pažeisti 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis atitinka didesniąją iš šių sumų – bent iki 250 000 EUR arba bent iki 2 % bendros metinės to juridinio asmens apyvartos, nustatytos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, arba tokios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta pagal Direktyvą 86/635/EEB bankams ir Direktyvą 91/674/EEB draudimo įmonėms yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, nustatytos pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas, arba, jeigu asmuo yra asociacija, 10 % bendros jos narių apyvartos.

3.  Ne vėliau kaip [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės Komisijai ir ESMA praneša taisykles dėl 1 ir 2 dalių.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, už kuriuos taikomos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę, taikymo. Tokiu atveju valstybės narės pateikia Komisijai ir ESMA atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas drauge su pirmoje pastraipoje nurodytu pranešimu.

Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

4.  Be 1 dalyje nurodytų įgaliojimų taikyti sankcijas, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, gali suteikti kompetentingoms institucijoms kitų sankcijų taikymo įgaliojimų ir gali nustatyti didesnius, nei nustatytieji toje dalyje, sankcijų dydžius.

32 straipsnis

Naudojimasis priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais ir pareiga bendradarbiauti

1.  Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų rūšies, dydžio ir proporcingumo kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant, kai tikslinga:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

aa)  lyginamojo indekso svarbą finansiniam stabilumui ir realiajai ekonomikai;

b)  atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c)  atsakingo juridinio asmens ▌visą apyvartą ar atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)  atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)  atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo atsilygintų už gautą pelną ar sumokėtų išvengtų nuostolių sumą;

f)  susijusio asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

g)  priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi atsakingas asmuo, kad būtų išvengta pakartotinio pažeidimo.

2.  31 straipsnyje apibrėžtomis aplinkybėmis naudodamosi sankcijų taikymo įgaliojimais kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad priežiūros ir tyrimo įgaliojimai bei administracinės sankcijos duotų pageidaujamų rezultatų pagal šį reglamentą. Be to, jos koordinuoja veiksmus, kad išvengtų galimo dubliavimosi ir sutapimo, kai tarpvalstybiniais atvejais naudojamasi priežiūros ir tyrimo įgaliojimais ir taikomos administracinės sankcijos ir baudos.

2a.  Jeigu valstybės narės pagal 31 straipsnį nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už tame straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšį su jų jurisdikcijai priklausančiomis teisminėmis institucijomis siekiant gauti konkrečią informaciją, susijusią su baudžiamaisiais tyrimais arba procesais, pradėtais dėl galimų šio reglamento pažeidimų, ir suteikti tuos pačius įgaliojimus kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA, kad būtų galima vykdyti pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir su ESMA šio reglamento tikslais.

2b.  Kompetentingos institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Visų pirma jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimus ar priežiūros veiklą. Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad palengvintų baudų išieškojimą.

33 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.  Sprendimą, kuriuo skiriama administracinė sankcija ar priemonė už šio reglamento pažeidimą, kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia iš karto po to, kai asmuo, kuriam taikoma sankcija, informuojamas apie tą sprendimą. Skelbime nurodoma bent jau informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų asmenų tapatybę. Šis įpareigojimas netaikomas sprendimams, kuriais skiriamos tiriamojo pobūdžio priemonės.

2.  Kai konkrečiu atveju atlikus juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimo proporcingumo vertinimą, kompetentingos institucijos nuomone, tokių duomenų paskelbimas yra neproporcingas arba kai paskelbimas kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, kompetentingos institucijos renkasi vieną iš šių galimybių:

a)  atideda sprendimo skirti sankciją ar priemonę paskelbimą iki tol, kol nebebus priežasčių jo neskelbti;

b)  paskelbia nuasmenintą sprendimą skirti sankciją ar priemonę tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga. Tuo atveju, kai nusprendžiama paskelbti nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį išnyks priežastys, dėl kurių reikėtų skelbti nuasmenintą sprendimą;

c)  apskritai neskelbia sprendimo skirti sankciją ar priemonę, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta:

i)  kad nebūtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba

ii)  tokių sprendimų paskelbimo proporcingumas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbaus pobūdžio.

3.  Tuo atveju, kai sprendimas skirti sankciją ar priemonę gali būti apskųstas atitinkamoms teisminėms ar kitoms institucijoms, kompetentingos institucijos taip pat nedelsdamos savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Be to, sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas skirti sankciją ar priemonę, taip pat paskelbiamas.

4.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

4a.  Valstybės narės kasmet ESMA pateikia apibendrintą informaciją apie visas sankcijas ir priemones, taikomas pagal 31 straipsnį. Ta pareiga netaikoma tiriamojo pobūdžio priemonėms. ESMA tą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

Valstybėms narėms pagal 31 straipsnį nusprendus nustatyti baudžiamąsias sankcijas už tame straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos kasmet ESMA pateikia apibendrintus nuasmenintus duomenis apie visus vykdytus baudžiamuosius tyrimus ir taikytas baudžiamąsias sankcijas. ESMA informaciją apie taikytas baudžiamąsias sankcijas skelbia metinėje ataskaitoje.

34 straipsnis

Kompetentingų institucijų kolegija

1.  Per 30 ▌dienų nuo lyginamojo indekso įtraukimo į ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašą pagal 25a straipsnį dienos, išskyrus nacionalinio pobūdžio ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalies 21 punkte, atitinkama kompetentinga institucija sukuria kompetentingų institucijų kolegiją.

2.  Kolegiją sudaro administratoriaus kompetentinga institucija, ESMA ir svarbiausių duomenų teikėjų kompetentingos institucijos.

3.  Kitų valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę būti kolegijos narėmis tuo atveju, jei tą ▌lyginamąjį indeksą nustojus teikti būtų labai pakenkta tų valstybių narių finansiniam stabilumui, tvarkingam rinkų veikimui, vartotojams ar realiajai ekonomikai.

Jeigu kompetentinga institucija ketina tapti kolegijos nare pagal pirmą pastraipą, ji administratoriaus kompetentingai institucijai pateikia prašymą, kuriame įrodoma, kad tos nuostatos reikalavimai yra įvykdyti. Atitinkama administratoriaus kompetentinga institucija apsvarsto prašymą ir per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša prašymą pateikusiai institucijai, ar ji laiko, kad tie reikalavimai yra įvykdyti. Jeigu administratoriaus kompetentinga institucija laiko, kad tie reikalavimai neįvykdyti, prašymą pateikusi institucija gali perduoti klausimą spręsti ESMSA pagal 10 dalį.

4.  ESMA padeda skatinti ir prižiūrėti veiksmingą, efektyvią ir nuoseklią šiame straipsnyje nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veiklą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį. Tuo tikslu ESMA dalyvauja taip, kaip tai yra tinkama, ir yra laikoma kompetentinga institucija.

5.  ESMA pirmininkauja kolegijos posėdžiams, koordinuoja kolegijos veiklą ir užtikrina veiksmingą kolegijos narių keitimąsi informacija.

6.  Administratoriaus kompetentinga institucija nustato rašytinius kolegijos veiklos susitarimus šiais klausimais:

a)  informacijos, kuria turi keistis kompetentingos institucijos;

b)  kompetentingų institucijų tarpusavio sprendimų priėmimo proceso;

c)  atvejų, kuriais kompetentingos institucijos privalo konsultuotis vienos su kitomis;

d)  pagalbos, teiktinos pagal 14 straipsnio 5a dalį, užtikrinant 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių vykdymą.

Jeigu administratorius teikia daugiau nei vieną lyginamąjį indeksą, ESMA gali sukurti vieną kolegiją visiems to administratoriaus teikiamiems lyginamiesiems indeksams.

7.  Jei nesutariama dėl susitarimų pagal 6 dalį, bet kurie kolegijos nariai, išskyrus ESMA, gali perduoti klausimą spręsti ESMA. Administratoriaus kompetentinga institucija, prieš suderindama galutinį rašytinių koordinavimo susitarimų tekstą, deramai atsižvelgia į visas ESMA rekomendacijas. Rašytiniai koordinavimo susitarimai išdėstomi viename dokumente, kuriame nurodomos visos priežastys, dėl kurių reikšmingai nukrypstama nuo ESMA rekomendacijų. Administratoriaus kompetentinga institucija rašytinius koordinavimo susitarimus perduoda kolegijos nariams ir ESMA.

8.  Prieš imdamasi ▌24 straipsnyje ir, jei taikytina, 14 ir 23 straipsniuose nurodytų priemonių, administratoriaus kompetentinga institucija konsultuojasi su kolegijos nariais. Kolegijos nariai pagal savo įgaliojimus deda visas įmanomas pastangas, kad pasiektų susitarimą per laikotarpį, nustatytą 6 dalyje nurodytame rašytiniame susitarime. Nustatomas tarpininkavimo mechanizmas, siekiant padėti kompetentingoms institucijoms prieiti prie bendros nuomonės, kai iškyla nesutarimų.

9.  Jei ▌kolegijos nariai nesutaria ▌, kompetentingos institucijos, išskyrus ESMA, gali kreiptis į ESMA bet kuriuo iš šių atvejų:

a)  kai kompetentinga institucija neperdavė esminės informacijos;

b)  kai gavus prašymą pagal 3 dalį administratoriaus kompetentinga institucija pranešė prašymą pateikusiai institucijai, kad tos dalies reikalavimai yra neįvykdyti, arba per pagrįstą laiką neįvykdė tokio prašymo;

c)  kai kompetentingos institucijos nesusitarė dėl 6 dalyje nurodytų klausimų;

d)  kai ▌nesutariama dėl priemonės, kurios imtasi pagal ▌23 ir 24 ▌straipsnius.

Jeigu kaip nurodyta pirmoje pastraipoje per 20 dienų nuo kreipimosi į ESMA dienos klausimas neišsprendžiamas, administratoriaus kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą ir pateikia išsamų savo sprendimo paaiškinimą pirmoje pastraipoje nurodytoms institucijoms ir ESMA.

Jeigu ESMA mano, kad administratoriaus kompetentinga institucija ėmėsi 8 dalyje nurodytų priemonių, kurios gali neatitikti Sąjungos teisės aktų, ji imasi veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnį.

9a.  Jeigu kolegija nesutaria dėl kokios nors priemonės, kurios turi būti imtasi pagal 13a arba 14 straipsnį, bet kuri kolegijai priklausanti kompetentinga institucija gali perduoti klausimą ESMA. Nedarant poveikio SESV 258 straipsnio taikymui, ESMA gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį.

9b.  Bet kuri priemonė, kurios imtasi pagal 13a ar 14 straipsnį, galioja bent iki to laiko, kai kolegija pasiekia susitarimą, laikantis 8 ir 9a dalių nuostatų.

35 straipsnis

Bendradarbiavimas su ESMA

1.  Taikant šį reglamentą, kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su ESMA.

2.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia ESMA visą informaciją, būtiną ESMA pareigoms vykdyti.

2a.  Atlikdama savo funkcijas, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 įgyvendinimu ir vykdymo stebėsena, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) ir kitos atitinkamos priežiūros institucijos bendradarbiauja su ESMA taikant šį reglamentą. Su jomis konsultuojamasi, kai rengiami bet kokie techniniai reguliavimo standartai ir deleguotieji aktai, ir jos neatidėliodamos teikia visą informaciją, kuri reikalinga ESMA pareigoms atlikti.

3.  ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatoma 2 dalyje nurodyto keitimosi informacija tvarka ir priemonės, projektus.

Pirmoje pastraipoje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus ESMA pateikia Komisijai ne vėliau kaip [XXXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

36 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.  Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri yra gauta, kuria keičiamasi ar kuri yra perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 2 dalyje išdėstytos profesinės paslapties nuostatos.

2.  Pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo kompetentingoje institucijoje, bet kokioje kitoje institucijoje, rinkos subjekte arba pas fizinį arba juridinį asmenį, kuriems kompetentinga institucija perdavė savo įgaliojimus, įskaitant auditorius ir ekspertus, kuriuos samdo kompetentinga institucija.

3.  Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus pagal teisės aktuose išdėstytas nuostatas.

4.  Visa su verslo ar veiklos sąlygomis ir kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais susijusi informacija, kuria pagal šį reglamentą tarpusavyje keičiasi kompetentingos institucijos, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai perduodant tokią informaciją kompetentinga institucija pareiškia, kad ši informacija gali būti atskleidžiama, arba kai jos atskleidimas būtinas teisminiam nagrinėjimui.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3 straipsnio 2 dalyje ▌ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje ▌ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 2 dalį ▌ir 23 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

38 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Administratorius, [šio reglamento įsigaliojimo data] teikiantis lyginamąjį indeksą, per [12 mėnesių nuo taikymo dienos] pateikia prašymą išduoti veiklos leidimą arba registracijos prašymą pagal 23 arba 23a straipsnį.

1a.  Kompetentingos nacionalinės institucijos sprendžia, kuris iš registruotų lyginamųjų indeksų turi būti laikomas ypatingos svarbos indeksu. Leidimai teikti tuos lyginamuosius indeksus išduodami laikantis 23 straipsnio nuostatų.

2.  Pagal 1 dalį prašymą išduoti veiklos leidimą arba registracijos prašymą pateikęs fizinis ar juridinis asmuo gali toliau rengti esamą lyginamąjį indeksą, kuriuo gali naudotis prižiūrimi subjektai, nebent būtų atsisakyta išduoti tokį veiklos leidimą arba iki tol, kol bus atsisakyta išduoti tokį veiklos leidimą.

3.  Jeigu esamas lyginamasis indeksas neatitinka šio reglamento reikalavimų, bet dėl to lyginamojo indekso pakeitimo, kad jis atitiktų šio reglamento reikalavimus, atsirastų force majeure aplinkybių, būtų sumenkintos ar kitaip pažeistos bet kokios su tuo lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties ar finansinės priemonės sąlygos, atitinkama valstybės narės, kurioje yra lyginamąjį indeksą teikiantis fizinis ar juridinis asmuo, kompetentinga institucija gali leisti toliau naudoti lyginamąjį indeksą jau sudarytose finansinėse sutartyse ir finansinėse priemonėse iki tos dienos, kurią, kompetentingos institucijos nuomone, galima nustoti naudoti tą lyginamąjį indeksą arba jį pakeisti kitu lyginamuoju indeksu nepadarant žalos nė vienai sutarties šaliai.

3a.  Nuo [šio reglamento taikymo data] naujos finansinės priemonės arba finansinės sutartys nesusiejamos su esamu lyginamuoju indeksu, kuris neatitinka šio reglamento reikalavimų.

3b.  Nukrypstant nuo 3a dalies nuostatų, naujos finansinės priemonės gali būti susietos su esamu lyginamuoju indeksu, kuris neatitinka šio reglamento reikalavimų, vieniems metams nuo [šio reglamento taikymo data], jeigu ta finansinė priemonė yra būtina apsidraudimo nuo rizikos tikslais, siekiant valdyti su tuo lyginamuoju indeksu susietos esamos finansinės priemonės riziką.

4.  Jeigu Komisija nėra priėmusi lygiavertiškumo sprendimo, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 arba 2a dalyje, prižiūrimi subjektai Sąjungoje naudoja trečiojoje valstybėje esančio administratoriaus teikiamą lyginamąjį indeksą tik tuo atveju, jeigu jis susietas su esamomis finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis sutartimis šio reglamento įsigaliojimo metu arba jeigu jis panaudojamas naujose finansinėse priemonės ir finansinėse sutartyse per trejus metus nuo šio reglamento taikymo dienos.

39a straipsnis

Prospektų ir pagrindinės informacijos dokumentų atnaujinimo terminas

19 straipsnio 2 dalies nuostatos nedaro poveikio esamiems prospektams, patvirtintiems pagal Direktyvą 2003/71/EB prieš [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Prospektų, kurie patvirtinti prieš [šio reglamento įsigaliojimo diena] pagal Direktyvą 2009/65/EB, atveju pagrindiniai dokumentai atnaujinami esant pirmai galimybei, bet ne vėliau kaip ...* [dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

40 straipsnis

Peržiūra

1.   Iki 2018 m. sausio 1 d. Komisija peržiūri šį reglamentą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, visų pirma apie:

a)  ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų ir privalomo dalyvavimo režimo pagal 13 ir 14 straipsnius ir 3 straipsnyje pateiktos ypatingos svarbos lyginamojo indekso apibrėžties veikimą ir veiksmingumą, taip pat

b)  VI antraštinėje dalyje nustatyto priežiūros režimo ir kolegijų pagal 34 straipsnį veiksmingumą ir Sąjungos įstaigos vykdomos tam tikrų lyginamųjų indeksų priežiūros tinkamumą.

1a.  Komisija peržiūri tarptautinių principų, ypač tų, kurie taikytini PRA biržos prekių lyginamiesiems indeksams, pokyčius, taip pat trečiųjų valstybių teisinių sistemų ir priežiūros praktikos, susijusios su lyginamųjų indeksų teikimu, pokyčius ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ne vėliau kaip ...* [ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau – kas ketveri metai. Drauge su tomis ataskaitomis, jei tikslinga, pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas praėjus šešiems mėnesiams nuo ...* [Komisijos pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų aktų įsigaliojimo diena].

Tačiau 13 straipsnio 1 dalis, 14 ir 34 straipsniai taikomi nuo ...** [6 mėnesiai nuo įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0131/2015).
(2) Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3)OL C 177, 2014 6 11, p. 42.
(4) OL C 113, 2014 4 15, p. 1.
(5)OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(6)OL L 345, 2003 12 31, p. 64.
(7)OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(8)OL L 326, 2011 12 8, p. 1.
(9) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(11) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
(12)OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(13)OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
(14) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).
(15)OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(17)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
(18)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 9, 2009 8 14, p. 112).
(19) 2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų (OL L 302, 2010 11 18, p. 1)
(20) 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1348/2014 dėl duomenų teikimo, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo 8 straipsnio 2 ir 6 dalys (OL L 363, 2014 12 18, p. 121).
(21) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).
(22)2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(23)OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(24)2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).
(25) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
(26)2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
(27) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 60, 2014 2 28, p. 34).
(28)2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (OL L 241, 2006 9 2, p. 1).
(29) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).
(30)2014 8 1, ESMA/2014/937.


Vystymosi finansavimas
PDF 384kWORD 143k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vystymosi finansavimo (2015/2044(INI))
P8_TA(2015)0196A8-0143/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per Pirmąją ir Antrąją tarptautines vystymosi finansavimo konferencijas priimtus dokumentus, t. y. 2002 m. Monterėjaus konsensusą ir 2008 m. Dohos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas 68/204 ir 68/279 dėl Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos, kuri vyks 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija),

–  atsižvelgdamas į vieno iš už pasirengimo Trečiajai tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai procesą atsakingų vadovų pristatytą 2015 m. sausio 21 d. dokumentą „Elementai“ (angl. „Elements“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio mėn. JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės „Siekiant oraus gyvenimo iki 2030 m.: panaikinti skurdą, pakeisti visų gyvenimus ir apsaugoti planetą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio mėn. Tarpvyriausybinio ekspertų komiteto darnaus vystymosi finansavimo klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. JT atviros darbo grupės darnaus vystymosi tikslų klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) dokumentą „2014 m. pasaulio investicijų ataskaita. Investicijos į darnaus vystymosi tikslus: veiksmų planas“(1),

–  atsižvelgdamas į per 2012 m. birželio mėn. vykusią JT konferenciją darnaus vystymosi klausimais (RIO+20) priimtą dokumentą „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo mėn. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Daugiašalės teisinės sistemos, skirtos valstybės skolos restruktūrizavimui, kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (COM(2015)0044)(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“ (COM(2014)0335)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo išnaikinimo veiksmų ir darnaus vystymosi finansavimą po 2015 m. koncepcija“ (COM(2013)0531)(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092)(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl pokyčius skatinančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m.(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl didesnio privačiojo sektoriaus vaidmens vystomojo bendradarbiavimo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 25 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. rugsėjo 23 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po 2002 m. Monterėjaus vystymosi finansavimo konferencijos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (COP 20) Limoje, Peru (2014 m. gruodžio 1–12 d.)(11), 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo vykdant atsakingą verslo veiklą gavybos pramonės vaidmens besivystančiose šalyse atžvilgiu(12), 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(13), 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais(14), taip pat 2013 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl vystymosi skatinimo pasitelkiant prekybą(15),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 472/2015/ES dėl Europos metų vystymuisi (2015 m.)(16),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnį, kuriame nurodoma, kad skurdo panaikinimas – tai pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas, ir nustatomas politikos suderinamumo vystymosi labui principas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0143/2015),

A.  kadangi 2015 m. yra nepaprastai svarbūs siekiant darnaus vystymosi pasauliniu mastu, nes priimti darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir susitarimas dėl pasaulinių su klimato kaita susijusių veiksmų (abu dokumentai galioja iki 2030 m.);

B.  kadangi Trečioji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija, vyksianti 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje (Etiopija), turi užtikrinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės finansavimo ir įgyvendinimo sąlygas ir kadangi sėkmingą šios darbotvarkės įgyvendinimą lems tai, ar šios konferencijos metu bus iškelti ambicingi tikslai;

C.  kadangi 1,5 mlrd. žmonių vis dar patiria skurdą ir nepriteklių negalėdami naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis ir užsitikrinti gyvenimo lygio, visų pirma, nuo konfliktų nukentėjusiose ir nestabiliose valstybėse; kadangi tai yra nepriimtina atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje esama pakankamai išteklių tam, kad tokia situacija palaipsniui būtų panaikinta;

D.  kadangi skurdas ir nelygybė gali būti panaikinti tik sutelkiant pakankamai tinkamų išteklių visiems ir geriau juos skiriant marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams, moterims, vyresnio amžiaus žmonėms arba neįgaliesiems; kadangi, nepaisant pastebimo ypač didelio skurdo sumažinimo, vaikų atveju pažanga daroma lėtai, todėl svarbus veiksnys yra būtinybė investuoti į vaikus, pasitelkiant vidaus išteklius ir tarptautinį viešąjį finansavimą;

E.  kadangi darnus vystymasis neįmanomas be taikos ir saugumo, kaip pripažinta 2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi;

F.  kadangi trys ketvirtadaliai pasaulio labiausiai skurstančių žmonių – kaip manoma, 960 mln. – šiuo metu gyvena vidutines pajamas gaunančiose šalyse, todėl nauja vystymosi paradigma turi apimti programas, kurios skirtos ir skurstantiems žmonėms, ir neturtingoms šalims;

G.  kadangi Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje įvertinta, kad naujų darnaus vystymosi tikslų finansavimo poreikiai besivystančiose šalyse yra maždaug 3,9 trilijonų JAV dolerių per metus, kai šiuo metu trūkstama suma per metus siekia 2,5 trilijonų JAV dolerių; kadangi neryžtingi veiksmai galiausiai kainuos daug daugiau nei ryžtingi veiksmai siekiant darnaus vystymosi;

H.  kadangi darnaus vystymosi tikslų finansavimas – tai didžiulis iššūkis, todėl būtina numatyti ryžtingą visuotinę partnerystę ir naudotis visų formų finansavimu (vidaus, tarptautiniu, viešu ir privačiu finansavimu bei naujais finansavimo šaltiniais) ir nefinansinėmis priemonėmis; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

I.  kadangi vidaus išteklių sutelkimas ir oficiali parama vystymuisi (OVP) – tai nepakeičiami vystymosi finansavimo ramsčiai, kuriuos būtina stiprinti;

J.  kadangi besivystančių šalių galimybės sutelkti vidaus išteklius yra didelės, tačiau šiuo metu egzistuoja šalių galimybių, ką jos gali nuveikti pačios, ribos; kadangi daugumoje besivystančių šalių mokesčių ištekliai vis dar sudaro nedidelę BVP dalį, todėl labai svarbu skatinti gerai subalansuotą, teisingą ir veiksmingą mokesčių sistemą, paremtą individualių mokesčių mokėtojų ir įmonių galimybėmis juos mokėti; kadangi vidaus išteklių sutelkimui taip pat reikalingas teisingas ir skaidrus gamtos išteklių teikiamos naudos paskirstymas;

K.  kadangi vos kelios išsivysčiusios šalys vykdo savo įsipareigojimą – 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti kaip OVP, įskaitant 0,15–0,20 proc. BNP sumą mažiausiai išsivysčiusioms šalims; kadangi valstybės narės, kurios į ES įstojo 2004 m. arba vėliau, įsipareigojo siekti 0,33 proc. BNP tikslo, bet nė viena iš jų šio tikslo dar nepasiekė;

L.  kadangi daugelis mažiau išsivysčiusių šalių yra pažeidžiamos arba tapo pažeidžiamos dėl išorės veiksnių, pavyzdžiui, ginkluotų konfliktų, epidemijų, kaip antai Ebolos viruso, ir gaivalinių nelaimių, ir kadangi joms reikalinga didesnė parama;

M.  kadangi skurdo mažinimas, ekonomikos augimas ir saugumas dideliu mastu priklauso nuo valstybės gebėjimo vykdyti savo suverenias funkcijas siekiant užtikrinti teisinės valstybės veikimą ir teikti pagrindines viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, švietimo arba sveikatos priežiūros, tuo pačiu metu atsižvelgiant į nuosavybės principą; kadangi toms šalims ypač reikalinga didesnė parama, kad būtų sukurtos tvirtos sveikatos apsaugos sistemos;

N.  kadangi vystymosi darbotvarkė tampa vis platesnė, todėl svarbu pripažinti ir toliau skatinti pastangas, kurios dedamos neapsiribojant oficialia parama vystymuisi; kadangi, nepaisant problemų keliančių fiskalinių aplinkybių daugelyje EBPO šalyse, buvo išsaugotas aukštas OPV lygis ir OPV 2013 m. siekė 134,8 mlrd. JAV dolerių – tai visų laikų rekordas; kadangi OPV gali būti katalizatoriumi siekiant pritraukti privačias investicijas ir, atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti novatoriškų finansinių priemonių svarbą;

O.  kadangi privatus sektorius ir tiesioginės užsienio investicijos (TUI), jei jos yra tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečiais vidaus ekonomikos pagerinimais, gali labai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų siekimo, kaip matyti Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos pasiūlyme dėl investavimo į darnaus vystymosi tikslus veiksmų plano;

P.  kadangi dėl privataus kapitalo judėjimo besivystančios šalys patiria įvairų poveikį, kuris gali būti ir teigiamas, ir neigiamas; kadangi kapitalo judėjimas į besivystančias šalis iš privačių šaltinių yra svarbus, bet labai svyruojantis, nelygiai pasiskirsto ir dažnai yra susijęs su kapitalo išvežimu, pvz., pelno repatrijavimu, kuris nuo 2010 m. viršijo naujus TUI srautus;

Q.  kadangi pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuotinį ir įtraukų procesą nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis ir prisideda prie gero valdymo ir atskaitomybės; kadangi parama vystymuisi ir korupcija yra tarpusavyje nesuderinamos;

R.  kadangi svarbu skatinti naudojimąsi banko paslaugomis besivystančiose šalyse;

S.  kadangi ES ir jos valstybės narės, kaip didžiausios paramos vystymuisi teikėjos, turi vadovauti vystymosi finansavimo procesui ir padėti užtikrinti patikimą atsaką į vystymosi finansavimo iššūkius, užtikrinant politikos suderinamumą vystymosi labui darbotvarkėje laikotarpiui po 2015 m.; kadangi kitos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų sekti ES pavyzdžiu;

Visuotinė partnerystė

1.  palankiai vertina Trečiosios vystymosi finansavimo konferencijos baigiamojo dokumento projektą, dar vadinamą „pirminiu projektu“, ir ragina ES ir jos valstybes nares jam pritarti;

2.  palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą ir jos pokyčius skatinantį, universalų, holistinį ir integruotą požiūrį į plataus užmojo visuotinę partnerystę siekiant naujų vystymosi tikslų ir susijusios finansinės sistemos, kurią palaikant dėmesys sutelkiamas į skurdo panaikinimą, universalias žmogaus teises ir lyčių lygybę; primygtinai tvirtina, kad be visapusiškų ir konkrečių įgyvendinimo priemonių tokia plataus užmojo partnerystė nebus sėkminga;

3.  primygtinai ragina ES vadovauti pasirengimo procesui, kuriuo siekiama nustatyti darnaus vystymosi programą, atnaujintą susitarimą dėl vystymosi finansavimo ir kitus įgyvendinimo būdus, atsižvelgiant į steigimo sutartyse numatytus įsipareigojimus ir vertybes; mano, kad ES paramos vystymuisi teikimas neturėtų priklausyti nuo kitų partnerių, teikiančių paramą;

4.  primygtinai pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų išlaikyti savo kaip pagrindinių paramos vystymuisi teikėjų poziciją tuo pat metu ragindamos dalytis atsakomybe; ragina, kad dideles pajamas gaunančios šalys, didesnes nei vidutinės pajamos gaunančios šalys ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys prisiimtų prasmingus įsipareigojimus;

5.  palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos komunikatą „Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“, nes jis yra išsamus, jame dėmesys telkiamas į politikos nuoseklumą ir patvirtinama, kad ES yra įsipareigojusi visomis išgalėmis dalyvauti vykdant visuotinę partnerystę; visgi apgailestauja, kad nepakankamai įsipareigota nustatyti būsimų finansavimo tikslų tvarkaraštį;

Tarptautinis viešasis finansavimas

6.  pabrėžia, kad OPV ir toliau yra pagrindinė vystymosi finansavimo priemonė; ragina ES ir valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti siekti 0,7 proc. BNP skyrimo OPV tikslo, kai 50 proc. OPV ir bent 0,2 proc. BNP rezervuojama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, pateikti daugiamečius biudžeto tvarkaraščius, kad iki 2020 m. būtų galima proporcingai pasiekti minėtus lygius; palankiai vertina tai, kad ES pastangas ryžtingai nukreipia į paramos vystymuisi kiekį ir kokybę; ragina kitas išsivysčiusias partneres ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis didinti savo paramą vystymuisi ir ragina Komisiją ir valstybes nares įtikinti viešuosius ir privačius paramos teikėjus visame pasaulyje vykdyti savo finansinius pažadus ir prisiimti naujus įsipareigojimus; pabrėžia, jog visi paramos teikėjai turėtų užtikrinti, kad OPV reikštų tikrą lėšų pervedimą į besivystančias šalis;

7.  pabrėžia, kad ES ir kitos išsivysčiusios šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus skirti didesnį, naują ir papildomą kovos su klimato kaita finansavimą, kad bendras finansavimas iš įvairiausių šaltinių, viešųjų ir privačių, dvišalių ir daugiašalių, taip pat alternatyvių šaltinių iki 2020 m. pasiektų 100 mlrd. JAV dolerių per metus; apgailestauja, kad pasiekta nedidelė pažanga užtikrinant kovos su klimato kaita finansavimo papildomumą OPV atžvilgiu; ragina dėti bendras tarptautines išsivysčiusių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių pastangas, kad susitarime dėl pasaulinių su klimato kaita susijusių veiksmų, kuris turi būti sudarytas 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vyksiančioje konferencijoje, būtų numatytas naujas ir papildomas kovos su klimato kaita besivystančiose šalyse finansavimas, bet ne vystymosi biudžeto sąskaita; mano, kad ES turėtų pasiūlyti tarpines priemones siekiant visiško papildomumo; primygtinai ragina valstybes nares įplaukas, gautas anglies dioksido rinkose, panaudoti veiksmams klimato kaitos srityje besivystančiose šalyse; taip pat ragina besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis mobilizuoti besivystančioms šalims skirtą veiksmų klimato kaitos srityje finansavimą;

8.  pritaria naujiems papildomo vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimo šaltiniams, įskaitant finansinių sandorių mokesčius ir anglies dioksido mokesčius, taikytinus tarptautinei aviacijai ir jūrų transportui, ir automatiškam anglies dioksido rinkos įplaukų skyrimui vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimui; palankiai vertina tolesnes Europos ir tarptautiniu lygmeniu dedamas pastangas rasti kitų papildomų šaltinių;

9.  pažymi, kad OPV turėtų išlikti standartinis vykdytų finansinių pastangų matas; remia papildomo visos oficialios paramos darniam vystymuisi rodiklio taikymą, su sąlyga, kad bus išsamiai paaiškinta, jog jis jokiu būdu nepakeičia OPV priemonės ir nesumažina jos svarbos;

10.  pažymi, kad nors OPV dažniausiai teikiama dotacijų pavidalu, lengvatinės paskolos taip pat yra svarbios, bet prisideda prie skolos naštos didinimo ir kyla skolų burbulo susidarymo pavojus, visų pirma Užsachario Afrikos ir Karibų valstybėse, kurios turi ribotas įplaukas ir joms sudėtinga įvykdyti skolinius įsipareigojimus; taigi ragina paramos teikėjus paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikti dotacijomis; mano, kad lengvatinės paskolos gali nebūti tinkamos investicijoms į socialinius sektorius, kur nesiekiama pelno; palankiai vertina EBPO Paramos vystymuisi komiteto susitarimą OPV duomenų apskaičiavimo tikslu modernizuoti ataskaitų apie lengvatines paskolas teikimą įdiegiant sistemą, kuri būtų lygiavertė dotacijoms taikomai sistemai;

11.  pabrėžia, kad ES yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja, jos parama sudaro beveik 60 proc. pasaulinės oficialios paramos vystymuisi; vis dėlto prašo Komisijos pateikti aiškius ir skaidrius duomenis apie ES paramai vystymuisi skirtą bendro biudžeto dalį, kad būtų galima įvertinti visų Europos paramos teikėjų priėmus Monterėjaus konsensusą vykdytus tolesnius veiksmus; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES finansinio indėlio į besivystančias šalis lygis nepakankamai matomas, ir ragina Komisiją parengti tinkamas ir tikslines komunikacijos ir informavimo priemones ES paramos vystymuisi matomumui padidinti;

12.  ragina ES atsižvelgti į ilgalaikius finansų poreikius pirmenybę teikiant labiau strateginiam, platesnio užmojo ir universalesniam požiūriui, kuris atitiktų darnaus vystymosi tikslus, ir šiuo požiūriu vadovaujantis;

13.  primena indėlį iš ES biudžeto vystymuisi finansuoti, skiriant 19,7 mlrd. eurų vystomajam bendradarbiavimui ir 6,8 mlrd. eurų humanitarinei pagalbai 2014–2020 m. laikotarpiu, papildant neatidėliotinai pagalbai numatytą 2,2 mlrd. eurų rezervą; taip pat atkreipia dėmesį į 30,5 mlrd. eurų iš Europos plėtros fondo (EPF); pasisako už EPF įtraukimą į Sąjungos biudžetą, nes tai turėtų privalumų, pavyzdžiui, padidėtų skaidrumas, matomumas, veiksmingumas ir efektyvumas; palankiai vertina po rinkimų vykdytos laikotarpio vidurio peržiūros ir daugiametės finansinės programos peržiūros teikiamą galimybę atsižvelgti į augančius struktūrinius humanitarinės pagalbos bei vystymosi poreikius skurdžiausiose ir nestabiliausiose šalyse;

14.  pažymi, kad 2015 m. biudžete numatoma 2,4 mlrd. eurų įsipareigojimų (2,1 mlrd. eurų mokėjimų) vystomajam bendradarbiavimui ir 928,8 mln. eurų įsipareigojimų asignavimų (918,8 mln. eurų mokėjimų) humanitarinei pagalbai; pritaria veiksmams, kurių imtasi siekiant sumažinti susikaupusių neapmokėtų sąskaitų sumas, visų pirma siekiant išlaikyti labiausiai pažeidžiamų partnerių finansinį gyvybingumą, ir pabrėžia, kad svarbu taikyti pariteto tarp įsipareigojimų ir mokėjimų, susijusių su humanitarine pagalba, principą, nes krizės kyla dažniau ir lėšos turi būti greitai išmokamos;

15.  ragina ES užtikrinti, jog derybos dėl laikotarpio po 2015 m. visuotinės vystymosi darbotvarkės, vystymosi ir kovos su klimato kaita finansavimo būtų tinkamai susietos su nauja Sendajuje priimta nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m. laikotarpiui, kad būtų didinamas atsparumas ir pasirengimas, kartu siekiant visuotinio tikslo pasirūpinti visais;

16.  primena, kad vystomasis bendradarbiavimas yra bendra ES ir jos valstybių narių atsakomybė ir kad jį vykdant reikia nuosekliai atsižvelgti į papildomumo ir koordinavimo sąvokas; pabrėžia, kad į koordinavimo procesą reikia įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas;

17.  ragina ES ir valstybes nares propaguoti pagalbos veiksmingumo darbotvarkę, remiantis Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarime prisiimtais įsipareigojimais, pagalbos suskaidymo mažinimą taikant sukaupto finansavimo mechanizmą ir geresnį įvairių pagalbos mechanizmų ir rėmėjų veiklos koordinavimą; pabrėžia, kad visas vystymosi finansavimas turėtų būti orientuotas į neturtinguosius, pagrįstas lyčių lygybės principu, aplinkos atžvilgiu saugus ir pritaikytas prie klimato kaitos;

18.  primena, kad, pagal SESV, prioritetinis ES vystymosi srities tikslas – mažinti ir galiausiai visiškai panaikinti skurdą, o žmogaus teisių apsauga, lyčių lygybė, socialinė sanglauda ir kova su nelygybe turėtų ir toliau būti laikomi svarbiausiais aspektais vykdant vystymosi veiksmus;

19.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius išlaidų prioritetus, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms sveikatos, švietimo, energetikos, vandens tiekimo ir infrastruktūros srityse; pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas pagalbos veiksmingumo srityje ir tokią pagalbą gerinti, geriau koordinuojant įvairių pagalbos mechanizmų ir rėmėjų veiklą;

20.  pabrėžia, kad OPV srityje pirmenybė turėtų būti teikiama pagrindinėms socialinėms paslaugoms visiems ir viešosioms gėrybėms, kurias privatus sektorius teikia ne taip efektyviai, pavyzdžiui, pradiniam ugdymui, socialinės apsaugos sistemoms, sveikatos priežiūrai ir sanitarijos infrastruktūrai, vandens tiekimui ir energetikai, kad besivystančios šalys galėtų išnaudoti visas savo galimybes; pabrėžia, kad tarptautinio viešojo finansavimo srityje prieinamumas turėtų būti pagrindiniu kriterijumi, siekiant skatinti visuotines ir įtraukias paslaugas ir infrastruktūrą;

21.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog labiausiai pažeidžiamų bendruomenių atstovai turėtų vystymosi galimybių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, kai parama teikiama vien tik pasitelkiant vyriausybių tarpininkavimą, kyla pavojus, jog marginalizuotos arba pažeidžiamos bendruomenės bus nepakankamai finansuojamos;

22.  pabrėžia svarbų plėtros bankų vaidmenį telkiant papildomas lėšas, kad jas naudojant būtų mažinami infrastruktūros finansavimo ir galimybių gauti kreditą besivystančiose šalyse trūkumai taikant stebėsenos ir poveikio vertinimo mechanizmus;

23.  pabrėžia būtinybę ES siekti aukščiausio koordinavimo lygio, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su kitomis ES politikos sritimis (aplinkos apsaugos, migracijos, tarptautinės prekybos, žmogaus teisių, žemės ūkio ir t. t.) ir išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos; primena, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (SESV 208 straipsnis), politikos suderinamumas vystymosi labui tapo Sutartyje numatyta prievole;

Vidaus išteklių sutelkimas ir tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje

24.  pabrėžia, kad vidaus išteklių sutelkimas yra labiau prognozuojamas ir tvaresnis nei užsienio parama, todėl turi būti pagrindinis finansavimo šaltinis; ragina besivystančias šalis dėti pastangas, kad toks sutelkimas būtų padidintas; pabrėžia, kad svarbu gerinti mokesčių surinkimą besivystančiose šalyse ir tvirtų, gerai subalansuotų, teisingų ir veiksmingų mokesčių sistemų, kurios būtų orientuotos į neturtinguosius, kuriomis būtų atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamas grupes ir laikomasi tarptautinių įsipareigojimų darnaus vystymosi srityje, poreikį; ragina panaikinti žalingas subsidijas energetikos (ypač iškastinio kuro), žuvininkystės ir žemės ūkio srityse;

25.  ragina Komisiją didinti gebėjimų stiprinimo paramą mokesčių administravimo, finansų valdymo, viešųjų finansų valdymo, kovos su korupcija, pasisavinto turto atgavimo ir kovos su mokesčių slėpimu bei netinkama sandorių kainodara srityse; mano, kad Sąjunga šioje srityje turi atlikti pagrindinį vaidmenį; primena, kad svarbu mokesčių iš gamtos išteklių pajamas paskirstyti, ypač steigiant nepriklausomus turto fondus; pabrėžia, kad būtina skubiau dėti daugiau pastangų gerinant biudžeto ataskaitų teikimą, ir ragina labiau suderinti biudžeto ataskaitų teikimo praktiką įvairiose šalyse;

26.  ragina ES ir valstybes nares aktyviai kovoti su mokesčių rojais, mokestiniu sukčiavimu ir neteisėtu kapitalo judėjimu, kurie stabdo paramą vystymuisi ir prisideda prie besivystančių šalių skolų didinimo, bendradarbiauti su besivystančiomis šalimis imantis veiksmų prieš kai kurių tarptautinių bendrovių taikomą agresyvią mokesčių vengimo praktiką ir ieškoti būdų, kaip padėti besivystančioms šalims atsilaikyti prieš spaudimą įsitraukti į mokesčių konkurenciją, nes tai trukdo vietos išteklių sutelkimui vystymosi tikslams;

27.  pritaria tam, kad pasitelkiant JT būtų įsteigta tarpvyriausybinė bendradarbiavimo mokesčių srityje institucija; ragina automatiškai keistis informacija; ragina sukurti viešuosius tikrosios nuosavybės registrus, įvesti privalomą pagal šalis suskirstytų ataskaitų teikimą tarpvalstybinėms įmonėms visuose sektoriuose ir užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą derantis dėl mokesčių ir investavimo susitarimų su besivystančiomis šalimis;

28.  mano, kad į tarptautinių įmonių mokesčių taisykles turėtų būti įtrauktas principas, kad mokesčiai turėtų būti mokami ten, kur sukuriama arba gaunama nauda;

29.  pabrėžia lemiamą gero valdymo, žmogaus teisių apsaugos, teisinės valstybės principų, institucinės struktūros ir reguliavimo priemonių svarbą; ypač remia investicijas į gebėjimų stiprinimą, pagrindines socialines paslaugas, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos apsaugos (užtikrinant visuotinę sveikatos priežiūrą), įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei atitinkamas teises, mitybą, viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą bei kovą su skurdu ir nelygybe, be kita ko, tarp vaikų ir atsižvelgiant į lyčių aspektą; pripažįsta, kad reikia užtikrinti prieinamą infrastruktūrą ir vykdyti selektyvias viešąsias investicijas, taip pat tausiai naudoti gamtos išteklius, be kita ko, gavybos pramonės šakose;

30.  pabrėžia, kad teikiant vystymosi finansavimą turi būti skiriama daugiau lėšų moterų ir vyrų lygybės skatinimui, moterų teisėms ir didesnių galių suteikimui moterims; atkreipia dėmesį į ypatingą moterų vaidmenį visuomenėje ir pabrėžia, kad minėtos priemonės turėtų apimti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, tikslingas investicijas į pagrindinius sektorius, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo, ir veiksmus, kuriais užtikrinama, kad teikiant visą paramą vystymuisi būtų visapusiškai atsižvelgiama į moterų ir mergaičių padėtį;

31.  ragina užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros finansavimą besivystančiose šalyse, kartu pripažįstant, kad šis finansavimas turėtų būti teikiamas vietos ir tarptautiniu lygmenimis; primygtinai ragina skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kuriais galima pasiekti pažangos sprendžiant sudėtingas problemas ir siekti gero globaliųjų viešųjų gėrybių, pavyzdžiui, sveikatos srities technologijų ir inovacijų, valdymo; pažymi svarbų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmenį šioje srityje; ragina persvarstyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemas, besivystančiose šalyse įdiegtas sudarant laisvosios prekybos susitarimus, kad būtų nustatytas bet koks neigiamas jų poveikis visuomenės sveikatai, aplinkosaugai arba technologijų perdavimui;

Privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė

32.  pabrėžia, kad labai svarbu sudaryti palankias sąlygas privačioms įmonėms ir verslumui, ypač mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, besivystančiose šalyse, nes jos atlieka pagrindinį vaidmenį kaip darbo vietų kūrimo ir įtraukaus augimo varomoji jėga; ypač ragina toliau stiprinti mikrofinansų paskolų ir garantijų sistemas; tvirtina, kad būtina toliau plėtoti vietos ir regioninius bankus ir kredito unijas, siekiant labai sumažinti per dideles palūkanų normas rinkų paskolų atveju, taigi labiau remiant bendruomenių vystymąsi vietos lygmeniu(17); ragina, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, privačiame sektoriuje imtis derinimo veiksmų, pasinaudojant atitinkama partneryste, finansinėmis priemonėmis, skatinamosiomis priemonėmis ir užtikrinant veiksmingą įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA); primena, kad reikia laikytis tarptautinių standartų, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų, ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų;

33.  pabrėžia, kad būtina skatinti teikti informavimo, mokymų ir konsultavimo platformų kūrimo priemones įmonėms, nes jos būtinos jų vystymusi;

34.  pabrėžia, kad, siekiant suteikti ilgalaikį postūmį ekonomikai, itin svarbu jaunimui ir moterims sudaryti galimybes pasinaudoti kreditais, kad būtų teikiama pagalba naujai įsteigtoms įmonėms;

35.  pabrėžia gamintojų asociacijų kolektyvinio verslumo atliekamą vaidmenį socialinės sanglaudos srityje, kai užkertamas kelias etniniams ir religiniams konfliktams;

36.  primygtinai pabrėžia, kad ES pagalba ir bendradarbiavimas su privačiojo sektoriaus atstovais gali ir turi padėti mažinti skurdą ir nelygybę, skatinti pagarbą žmogaus teisėms, aplinkos apsaugos standartų laikymąsi, kovos su klimato kaita įsipareigojimų laikymąsi ir socialinį dialogą; ragina sukurti teisiškai privalomą sistemą įmonėms, įskaitant tarptautines korporacijas, su skundų teikimo mechanizmu;

37.  ragina ES, kartu su besivystančiomis šalimis, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos parengus išsamius investicijų siekiant tvaraus vystymosi politikos principus, nustatyti reguliavimo sistemą, kuri skatintų labiau atsakingas, skaidrias ir atskaitingas investicijas, kurios padėtų plėtoti socialiai atsakingą privatųjį sektorių besivystančiose šalyse;

38.  ragina Komisiją remti geresnę galimybę gauti finansavimą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir kooperatyvams besivystančiose šalyse; pabrėžia mikrofinansų paskolų sistemos svarbą, ypač moterims; ragina toliau plėtoti vietos ir regioninius bankus ir kredito unijas; prašo Komisijos paraginti besivystančias šalis kurti politikos priemones ir teisines sistemas, kuriomis būtų skatinama banko paslaugų plėtotė; pabrėžia, kad būtina įvairiais lygmenimis, įskaitant skurstančius žmones, moteris ir kitas pažeidžiamas grupes, teikti informaciją ir rengti mokymus finansų, banko produktų naudojimo ir draudimo klausimais ir atitinkamų naujų technologijų srityje;

39.  primena, kad vien viešosios pagalbos tikrai nepakanka norint patenkinti visus investicijų poreikius besivystančiose šalyse; taigi primygtinai ragina naudoti investicijų derinimo ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sverto funkciją, jas naudoti kaip priemones siekiant sustiprinti paramos vystymuisi daromą poveikį, pritraukti privačių lėšų ir paremti vietos įmones; vis dėlto pabrėžia, kad finansavimo derinimas negali pakeisti valstybės atsakomybės tenkinti socialinius poreikius ir jį vykdant turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius vystymosi tikslus ir laikomasi vystymosi veiksmingumo principų; taip pat ragina vykdyti tinkamą viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų, susijusių su naujoviškų vaistų iniciatyva, pvz., programa „Ebola +“, srityje;

40.  ragina patvirtinti tarptautinius standartus ir kriterijus ir atlikti finansavimo derinimo projektų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, kurios pritraukia privatų finansavimą ir remia vietos įmones, skolos rizikos analizę, laikantis TDO, PSO ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, dėl kurių susitarta; ragina Komisiją, atsižvelgiant į jos ketinimą ateityje daug dažniau naudoti finansavimo derinimą, įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl finansavimo derinimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo mechanizmą, ypač atsižvelgiant į vystymąsi ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę; ragina EIB ir kitas vystymosi finansavimo įstaigas pirmenybę teikti investicijoms į įmones ir fondus, kurios viešai skelbia informaciją apie tikrąją nuosavybę ir teikia ataskaitas pagal šalis;

41.  pritaria tam, kad besivystančios šalys, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios šalys, turėtų didesnes patekimo į rinką galimybes, nes tai gali sustiprinti privatųjį sektorių ir paskatinti vykdyti reformas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos ir investicijų susitarimai, visų pirma su besivystančiomis šalimis, mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis ir nestabiliomis valstybėmis, būtų suderinti su darnaus vystymosi tikslais ir jais būtų skatinama pagarba žmogaus teisėms ir regioninei integracijai; pabrėžia, kad turėtų būti vykdomas tokių susitarimų poveikio darnaus vystymosi tikslams vertinimas; pritaria Komisijos pasiūlymui atnaujinti savo pagalbos prekybai strategiją atsižvelgiant į derybų dėl laikotarpio po 2015 m. rezultatus ir prekybos susitarimuose besivystančioms šalims, mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms taikyti specialų ir diferencijuotą režimą, gerbiant jų politinę laisvę priimti suverenius sprendimus atsižvelgiant į nacionalines sąlygas ir gyventojų poreikius;

42.  ragina imtis veiksmų siekiant paremti nacionalinių viešųjų pirkimų sistemų taikymą vykdant viešojo sektoriaus valdomą veiklą ir didinti jų skaidrumą, taip pat stiprinti konkurencijos institucijas besivystančiose šalyse;

43.  pabrėžia teigiamą migrantų indėlį į savo kilmės šalių vystymąsi ir ragina kilmės ir kelionės tikslo šalis vykdant migracijos politiką bendradarbiauti efektyviau ir taikant naujoviškesnius metodus; atkreipia dėmesį į didelį ir vis augantį kapitalo judėjimą diasporos grupėms vykdant perlaidas ir remia diasporos fondų kūrimą; ragina toliau dėti pastangas siekiant sumažinti pervedimo sąnaudas, kad būtų padidintas poveikis vystymuisi vietos lygmeniu kilmės šalyse;

44.  ragina vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant bendruomenių NVO, aktyviau dalyvauti diskusijose dėl vystymosi prioritetų, visų pirma Adis Abebos konferencijoje, ir darbotvarkę laikotarpiui po 2015 m. įgyvendinti labiau įtraukiai ir atsakingai; pabrėžia NVO vaidmenį vykdant veiksmus vietoje ir kuriant atskaitomybės, stebėsenos ir peržiūros mechanizmus; pripažįsta, kad vietos valdžios institucijų dalyvavimui įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus reikia skirti būtinų išteklių; ragina diskutuojant dėl laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės labiau konsultuotis su jaunais žmonėmis, visų pirma pasinaudojant naujoviškomis ryšių technologijomis; pabrėžia ES delegacijų kaip tarpininkų tokiuose dialoguose vaidmenį;

Pasaulinis valdymas

45.  primena, kad JT papildomai kartu kitomis esamomis institucijomis ir forumais, pavyzdžiui, EBPO, tenka pagrindinis vaidmuo pasaulinio ekonomikos valdymo ir vystymosi srityse; ragina lygiaverčiu pagrindu ir užtikrinant abiejų lyčių pusiausvyrą atstovauti visoms šalims daugiašalėse institucijose ir kitose normų ir standartų nustatymo įstaigose, įskaitant tarptautines finansų įstaigas; primena, kad visos tarptautinės finansų įstaigos turėtų laikytis pagrindinių skaidrumo standartų, kaip nustatyta Tarptautinių finansų įstaigų skaidrumo chartijoje, ir taikyti viešo informacijos atskleidimo priemones;

46.  primygtinai pabrėžia, kad, siekiant sumažinti skolos naštą ir išvengti nepakeliamos skolos, daugiašalė valstybės skolos restruktūrizavimo teisinė sistema turi padėti priimti ilgalaikius su skola susijusius sprendimus, įskaitant atsakingo skolinimo ir skolinimosi standartų patvirtinimą; ragina ES konstruktyviai dalyvauti JT derybose dėl šios sistemos; primygtinai ragina ES siekti, kad būtų įgyvendinami JT prekybos ir plėtros konferencijos nustatyti atsakingų valstybės skolos vertybinių popierių sandorių principai, taikytini skolininkams ir skolintojams;

47.  palankiai vertina tarptautines pastangas panaikinti nuo Ebolos viruso kenčiančių šalių tarptautinius skolinius įsipareigojimus, siekiant padėti joms įveikti dėl epidemijos kilusią ekonomikos krizę;

48.  ragina peržiūrėti tarptautinių organizacijų finansinės paramos vystymuisi programas ir priemones siekiant jas suderinti su naujais darnaus vystymosi tikslais; ragina visų pirma Europos investicijų banką, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką nustatyti aukščiausius atsakingo finansavimo standartus ir skirti savo išteklius labiau orientuojantis į besivystančių šalių poreikius, be kita ko, sudarant abipusiai veiksmingas neturtingiesiems palankias skolinimosi galimybes; visų pirma ragina didinti Europos investicijų banko lėšas, viršijant dabartinius jo įgaliojimus, kad toliau būtų didinamas mažas pajamas gaunančioms šalims jo teikiamas finansavimas;

Stebėsena, atskaitomybė ir peržiūra

49.  ragina Adis Abebos konferencijoje pasiekti susitarimą dėl tvirtos, skaidrios ir prieinamos stebėsenos ir atskaitomybės sistemos, kad būtų galima veiksmingai stebėti investicijas ir pažangą, susijusią su konkrečiais įsipareigojimais ir tikslais, ir imtis tolesnių veiksmų; ragina imtis tarptautinės iniciatyvos siekiant pagerinti statistikos, duomenų ir informacijos, įskaitant pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etninę kilmę ir migranto statusą, neįgalumą, geografinę vietą ir kitas nacionalinėmis aplinkybėmis svarbias charakteristikas suskirstytų duomenų, kokybę; prašo visų šalių užtikrinti skaidrų ir veiksmingą pagalbos ir finansavimo teikimą ir todėl visų pirma pasirašyti bei veiksmingai įgyvendinti JT konvenciją prieš korupciją, taip pat įsipareigoti sistemingai laiku skelbti tikslius ir palyginamus duomenis apie įplaukas ir išlaidas bei biudžeto dokumentus; visų pirma prašo Komisijos toliau stebėti ir kontroliuoti savo paramos programų ir projektų finansavimą ir imtis tinkamų priemonių, kai yra korupcijos ir netinkamo valdymo įrodymų; taip pat primygtinai ragina Komisiją didinti savo paramą, kad būtų sustiprintos teisminės institucijos ir kovos su korupcija agentūros besivystančiose šalyse;

50.  ragina imtis tarptautinės iniciatyvos gerinti statistinių duomenų, teikiamų duomenų ir informacijos kokybę, kad būtų galima stebėti išlaidas, investicijas ir daromą pažangą specifinių įsipareigojimų ir tikslų požiūriu; palankiai vertina pasauliniu mastu dedamas pastangas užtikrinti, kad įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus naudojami duomenys būtų pakankamai suskirstyti pagal pajamas, lytį, amžių ir kitus rodiklius, ir taip būtų galima efektyviai stebėti politinių priemonių poveikį;

51.  pakartoja, kad, papildant BVP, būtinas naujas kitų rodiklių rinkinys, siekiant atsižvelgti į naujas socialines ir aplinkosaugos problemas, ir kad šis rinkinys turėtų apimti visų pirma žmogaus socialinės raidos indeksą, GINI koeficientą, lyčių lygybės nustatymą, anglies dioksido išmetimo rodiklį ir ekologinį pėdsaką;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir pasirengimo Trečiajai tarptautinei vystymosi finansavimo konferencijai proceso tarpininkams.

(1) http://unctad.org/en/publicationslibrary/wir2014_en.pdf
(2) http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2015/LT/1-2015-44-LT-F1-1.PDF
(3) http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2014/LT/1-2014-335-LT-F1-1.Pdf
(4) http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2013/LT/1-2013-531-LT-F1-1.Pdf
(5) http://ec.europa.eu/europeaid/documents/2013-02-22_communication_a_decent_life_for_all_post_2015_en.pdf
(6) http://eu-un.europa.eu/articles/en/article_15873_en.htm
(7) http://eu-un.europa.eu/articles/en/article_14363_en.htm
(8) http://eu-un.europa.eu/articles/en/article_13692_en.htm
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.
(10) OL C 8 E, 2010 1 14, p. 1.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0063.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0163.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0205.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0119.
(16) OL L 136, 2014 5 9, p. 1.
(17) Besivystančiose šalyse per finansinius tarpininkus teikiamos paramos MVĮ ataskaita, Dalberg, 2011 m. lapkričio mėn., www.eib.org.


Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje
PDF 581kWORD 185k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Saugesnė sveikatos priežiūra Europoje: pacientų saugumo didinimas ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms“ (2014/2207(INI))
P8_TA(2015)0197A8-0142/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ (COM(2011)0748),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms poveikio žmonių sveikatos sektoriuje ir veterinarijos sektoriuje. Koncepcija „Viena sveikata“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Mikrobų keliamos problemos. Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamos grėsmės“(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 13 d. ir 2014 m. birželio 19 d. Komisijos ataskaitas Tarybai, parengtas remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C 151/01) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitomis (COM(2012)0658 ir COM(2014)0371),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitos Tarybai, parengtą remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C 151/01) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitomis(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai,

–  atsižvelgdamas į specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 411 „Pacientų sauga ir priežiūros kokybė“,

–  atsižvelgdamas į Pažangos ataskaitą dėl Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų plano (SANTE/10251/2015),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 10 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veterinarinių vaistų (2014/0257(COD)),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengtą koncepcinę tarptautinio pacientų saugos klasifikavimo struktūrą,

–  atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Latvijos pastangas spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą, visų pirma susijusią su tuberkulioze ir daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (MDR-TB),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl pacientų saugos ir sveikatos priežiūros kokybės, taip pat su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir atsparumo mikrobams prevencijos ir kontrolės,

–  atsižvelgdamas į pirmąją ECDC, EFSA ir EMA bendrą ataskaitą dėl integruotos antimikrobinių medžiagų vartojimo analizės ir žmonių bei maistui auginamų gyvūnų antimikrobinio atsparumo bakterijoms – bendra kelių agentūrų parengta antimikrobinių medžiagų vartojimo ir atsparumo analizė (angl. Joint Interagency Antimicrobial Consumption and Resistance Analysis, JIACRA),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0142/2015),

A.  kadangi bendra sveikatos priežiūros kokybė labiausiai priklauso nuo pacientų saugos, kurios esminiai komponentai yra sveikatos priežiūros saugos kultūra bei pacientų saugos nepageidaujamų reiškinių valdymas;

B.  kadangi turimi duomenys apie nepageidaujamų reiškinių paplitimą ir dažnumą valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose šiuo metu yra riboti, tačiau jų nuolat daugėja, ir kadangi naujausi turimi duomenys yra 2008 m.;

C.  kadangi nustatyta, kad 8–12 proc. į ligonines ES priimamų pacientų, gaudami sveikatos priežiūros paslaugas kenčia nuo nepageidaujamų reiškinių ir kadangi beveik pusę šių reiškinių galima išvengti;

D.  kadangi dažniausiai pasitaikantys su sveikatos priežiūra susiję nepageidaujami reiškiniai – su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, su gydymu vaistais susijusios klaidos ir komplikacijos chirurginių intervencijų metu arba po jų;

E.  kadangi pacientų sauga ir sveikatos priežiūra priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistas kuriamų tinkamų darbo sąlygų ir saugos darbe ir kadangi perpildytoje ir prastai personalu aprūpintoje aplinkoje ypač sunku užtikrinti pacientų saugą, su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę ir daugeliui vaistų atsparių bakterijų plitimo prevenciją;

F.  kadangi dabartinė ekonomikos krizė padarė vis didėjantį spaudimą valstybių narių biudžetams, ir taip poveikė pacientų saugą, kadangi daugelis valstybių narių, tinkamai neišsprendę veiksmingumo klausimo, dramatiškai sumažino sveikatos priežiūros sistemų biudžetą ir personalo lygį,

G.  kadangi ekonomikos krizė dar labiau padidino jau esamus skirtumus, susijusius su galimybe naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

H.  kadangi tęstinis gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų rengimas yra labai svarbus siekiant išvengti nepageidaujamų reiškinių, įskaitant nepageidaujamas reakcijas į vaistus, kurios, kaip apskaičiuota, ES sveikatos priežiūros sistemoms kainuoja apie 2,7 mlrd. EUR per metus ir tai sudaro 1,1 proc. visų hospitalizavimo atvejų ES;

I.  kadangi į pacientą nukreipta elektroninė sveikata (e. sveikata) ir gydymas namų priežiūros sąlygomis turi didelį potencialą pagerinti gydymo kokybę ir veiksmingumą kartu užtikrinant geresnį sveikatos priežiūros efektyvumą;

J.  kadangi taikant įvairias sritis apimantį požiūrį didėja galimybės pasiekti teigiamų gydymo rezultatų;

K.  kadangi pacientai, šeimos ir pacientų organizacijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant saugesnę priežiūrą, ir jų vaidmuo turėtų būti skatinamas suteikiant pacientams daugiau teisių ir galimybių dalyvauti sveikatos priežiūros procese ir politikoje visais lygmenimis;

L.  kadangi gydymas namų priežiūros sąlygomis gali būti naudingas pacientams psichologiniu požiūriu ir padėti pasiekti geresnių sveikatos priežiūros rezultatų;

M.  kadangi nustatyta, kad antibiotikus ima vartoti mažiau informuoti gyventojai ir kad išsamios žinios apie antibiotikus galėtų paskatinti atsakingesnį jų vartojimą;

N.  kadangi 30−50 proc. pacientų nevartoja gydytojų paskirtų vaistų arba juos vartoja ne taip, kaip buvo gydytojo paskirta;

O.  kadangi ligoninėse, tarp bendrosios praktikos gydytojų, taip pat tarp veterinarų, kyla interesų konfliktai, susiję su farmacijos pramone;

P.  kadangi su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos yra pagrindinė visuomenės sveikatos problema valstybėse narėse ( Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ES vidutiniškai nukenčia 1 iš 20 hospitalizuotų pacientų, t.y. 4,1 mln. pacientų per metus ir kasmet nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ES miršta per 37 tūkstančiai žmonių, nors manoma, kad 20−30 proc. šių infekcijų galima išvengti įgyvendinant intensyvios higienos ir kontrolės programas), todėl sveikatos priežiūros tarnyboms, turinčioms ribotą biudžetą, tenka sunki užduotis;

Q.  kadangi pacientų patirtis ir pojūčiai dažnai skiriasi nuo sveikatos priežiūros specialistų nuomonių ir gali būti labai svarbūs ieškant naujų būdų, kaip sumažinti su sveikatos priežiūra susijusias infekcijas ir užkirsti joms kelią;

R.  kadangi vis daugėja su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų, sukeltų daugeliui vaistų atsparių bakterijų;

S.  kadangi atsparumas antimikrobinėms medžiagoms padidėjo visame pasaulyje dėl patogeninių bakterijų, dėl to nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis vis labiau plinta su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, daugėja žmonių nesėkmingo gydymo atvejų ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų;

T.  kadangi apskaičiuota, kad iki 2050 m. visame pasaulyje kiekvienais metais dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mirs 10 mln. žmonių;

U.  kadangi keliose valstybėse narėse bakterijų atsparumas antibiotikams, kurie paprastai naudojami kovojant su ligas sukeliančiomis bakterijomis, siekia bent 25 ar daugiau procentų; kadangi atotrūkis tarp didėjančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, naujų antibiotikų kūrimo ir naujų antibiotikų klinikinėje praktikoje naudojimas auga ir kadangi tai susiję su moksliniais, reguliavimo ir ekonominiais uždaviniais;

V.  kadangi naujausiais tyrimais nustatyta, kad per pastaruosius metus ES ligoninėse visuotinai padidėjo atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygis, išskyrus kelias išimtis;

W.  kadangi ES apskaičiuota, kad kasmet miršta mažiausiai 25 000 žmonių nuo atsparių bakterijų sukeltų infekcijų, ir tai, remiantis 2011 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro surinktais duomenimis, visuomenės sveikatos sistemoms kainuoja apie 1,5 mlrd. EUR;

X.  kadangi vaistams atsparių infekcijų gydymo išlaidos kasmet siekia 1,5 mlrd. EUR. dėl to, kad didėja išlaidos sveikatos priežiūrai ir prarandamas našumas; Atspariomis bakterijomis užsikrėtę pacientai turi būti izoliuoti, juos gydant ligoninėje ir šie papildomi ištekliai kainuoja 900 mln. EUR ir 2,5 mln. papildomų lovadienių per metus;

Y.  kadangi viena iš pagrindinių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimo ligoninėse priežasčių – visuotinai pripažintos infekcijų prevencijos ir kontrolės praktikos laikymosi stoka;

Z.  kadangi pirmosios eilės vaistų veiksmingumas bakterinių sukėlėjų atžvilgiu tampa vis labiau ribotas dėl atsparumo, o antrosios ir trečiosios eilės vaistai ne visada prieinami ir dažnai yra toksiškesni, brangesni ir ne tokie veiksmingi kaip pirmosios kartos vaistai;

AA.  kadangi viena pagrindinių atsparumo antimikrobinėms medžiagoms priežasčių yra netinkamas antimikrobinių medžiagų, įskaitant antibiotikus, naudojimas ir visų pirma sisteminis ir pernelyg dažnas jų naudojimas;

AB.  kadangi didelis pacientų judumas Europos sveikatos priežiūros sistemose ir tarptautinį pobūdį įgyjanti sveikatos priežiūra Europoje gali sudaryti palankias sąlygas atsparių mikroorganizmų patekimui iš vienos valstybės narės į kitą;

AC.  kadangi skiepijimas yra veiksminga priemonė kovojant su atsparumu antibiotikams, nes dėl to sumažėja poreikis naudoti antibiotikus ir taip kuriamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms;

AD.  kadangi vykdant antibakterinių medžiagų mokslinius tyrimus ir kuriant šias medžiagas susiduriama su unikaliais uždaviniais, o tai reiškia, kad reikia ilgalaikės perspektyvos siekiant sukaupti žinias ir pritaikyti jas laboratorijose, ir kadangi tenka apgailestauti, kad daug tokių žinių turinčių tyrėjų perėjo į kitas sritis dėl privačiojo ir viešojo sektoriaus finansavimo stokos;

AE.  kadangi patogenai, ypač antimikrobinėms medžiagoms atsparūs patogenai taip pat gali būti platinami dėl to, kad žmonės sveikatos priežiūros įstaigose ir už jų ribų nesilaiko pagrindinių higienos taisyklių;

AF.  kadangi vis daugiau mokslinių įrodymų rodo, kad siekiant palaikyti tinkamą rankų higieną sveikatos priežiūros įstaigose būtina taikyti rankų sausinimo metodus, kuriais būtų užkirstas kelias mikrobiniam kryžminiam užteršimui oru ir aerozoliniu būdu;

AG.  kadangi atsparių bakterijų būna ir ant pagal gamintojo instrukcijas sterilizuotų medicinos prietaisų;

AH.  kadangi naudojant antimikrobines medžiagas žmonių medicinoje ir veterinarijoje prisidedama prie atsparumo antibiotikams išsivystymo aplinkoje, kuri gali tapti atsparumo išsivystymo šaltiniu tiek žmonėms, tiek gyvūnams; kadangi tų pačių klasių antibiotikai naudojami tiek veterinarijoje, tiek žmonių medicinoje, ir abiejose srityse išsivystė panašūs atsparumo mechanizmai;

AI.  kadangi pramoninio ūkininkavimo srityje antibiotikai yra netinkamai ir reguliariai įmaišomi į galvijų, naminių paukščių ir žuvų pašarus skatinant spartesnį jų augimą, taip pat plačiai naudojami profilaktikos tikslais, siekiant užkirsti kelią ligoms, susijusioms su gyvūnų auginimo sąlygomis, kuriomis jiems sukeliamas stresas, jie auginami nelaisvėje, ir dėl to nukenčia jų imuninė sistema, taip pat siekiant kompensuoti antisanitarines auginimo sąlygas;

AJ.  kadangi pagal koncepciją „viena sveikata“, kurią remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija, pripažįstama, kad žmonių sveikata, gyvūnų sveikata ir ekosistemos yra tarpusavyje susijusios; kadangi ypač gyvūnai bei gyvūninės kilmės maistas gali tapti tiesioginiu atsparių zoonozių sukėlėjų šaltiniais; kadangi todėl antibiotikų naudojimas ypač maistiniams gyvūnams, auginamiems didelio tankumo ūkiuose, gali turėti įtakos žmonių atsparumui antibiotikams;

AK.  kadangi atsižvelgiant į „viena sveikata“ koncepciją, pagal kurią tiek žmonių medicinos, tiek veterinarijos srities specialistai įsipareigoja imtis iniciatyvų, kuriomis būtų vykdoma vaistams atsparių infekcijų prevencija ir mažinamas antibiotikų vartojimas, galima užkirsti kelią su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijoms ir ligoninėse, ir ne ligoninėse;

AL.  kadangi, remiantis PSO duomenimis, daugelyje ES valstybių narių antimikrobinių medžiagų galvijų auginimui naudojama daug daugiau negu jų vartoja žmonės(5);

AM.  kadangi, pasak Europos vartotojų asociacijų, nustatyta, kad per 70 proc. šešiose ES valstybėse patikrintų mėsos produktų buvo užkrėsti antibiotikams atspariomis bakterijomis, o dar aštuoniose valstybėse šių bakterijų rasta 50 proc. ištirtų mėginių(6);

AN.  kadangi nustatytas didelis Campylo bakterijos atsparumas fluorochinolonams ir daugelis Campylo bakterijos žmonėms sukeltų infekcijų yra susiję su paukštienos apdorojimu, paruošimu ir vartojimu; kadangi dėl tokio didelio atsparumo sumažėja Campylo bakterijos žmonėms sukeltų infekcijų veiksmingo gydymo galimybės;

AO.  kadangi ES antibiotikų naudojimas kitais nei gydymo tikslais, kuomet nedidelės preparato dozės duodamos galvijams siekiant paskatinti jų augimą, uždraustas nuo 2006 metų;

AP.  kadangi daugelio ūkinių gyvūnų vaistinių pašarų sudėtyje yra antimikrobinių medžiagų;

AQ.  kadangi dėl naminių gyvūnų gydymo antimikrobiniais vaistais kyla grėsmė išsivystyti antimikrobiniam atsparumui, kuris gali būti perduodamas žmogui, ir kadangi veterinarijos klinikose pastebimos naminių gyvūnų antimikrobinio atsparumo didėjimo tendencijos labai panašios į tendencijas ligoninėse;

AR.  kadangi naminių gyvūnų žmogui perduodamas antimikrobinis atsparumas negali būti tiksliai nustatytas ir tam reikia papildomų tyrimų;

AS.  kadangi pripažįstama, kad šiuo metu galiojančiuose veterinarinių vaistų teisės aktuose nėra numatyta veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų tinkamai valdomas pavojus žmonių sveikatai, kylantis dėl gyvūnams naudojamų antimikrobinių medžiagų;

AT.  kadangi antibiotikų vartojimas ne pagal informacinio lapelio nurodymus kelią susirūpinimą tiek veterinarijoje, tiek žmonių medicinoje;

AU.  kadangi farmacijos įmonės yra linkusios įtraukti naujus antibiotikus į jau esamas antibiotikų klases, užuot tiriant ir kuriant iš tikrųjų naujas antibakterines medžiagas ir todėl atsparumas šioms naujoms medžiagoms išsivystys sparčiau negu vaistams, kurie pasižymi iš tikrųjų nauju veikimo mechanizmu;

AV.  kadangi būtina skatinti farmacijos laboratorijas kurti naujus antibiotikus ir apsvarstyti galimybę sukurti skatinamąsias priemones ir alternatyvius ekonomikos modelius, skirtus atlyginti už inovacijas;

AW.  kadangi labai svarbu skatinti farmacijos bendroves investuoti ir nenutraukti investicijų į naujų antibiotikų medžiagų kūrimą, visų pirma siekiant kovoti su paplitusiomis daugeliui vaistų atspariomis neigiamomis bakterijomis, ypač:

   ligomis, kurias sukėlė paplitusios daugeliui vaistų atsparios gram neigiamos bakterijos, pvz., K. pneumoniae ir Acinetobacter ar E. coli) arba kitomis daugeliui vaistų atspariomis bakterijomis, pvz., Auksiniu stafilokoku (Staphylococcus aureus) ar tuberkulioze;
   kitomis ligomis, kurias sukėlė virusai (ŽIV) ar parazitai (maliarija);

taip pat kurti alternatyvius metodus, skirtus kovoti su infekcijomis, susijusiomis su sveikatos priežiūra, nenaudojant antibiotikų;

AX.  kadangi tai gali pasiekti sprendžiant kai kuriuos pagrindinius mokslinius, reguliavimo ir ekonominius uždavinius, kurie kliudė antibiotikų kūrimui ir ypač skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, dėmesį skiriant visuomenės sveikatos poreikiams, tuo pat metu išlaikant jų suderinimą su nacionalinėmis sveikatos apsaugos sistemomis;

AY.  kadangi Direktyvos 2001/18/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatomas galutinis terminas, skirtas genų, suteikiančių atsparumą antibiotikams transgenetiniams augalams, naudojimui;

AZ.  kadangi produktų specialistai niekada neturėtų atlikti terapinio gydymo, o tik padėti medicinos darbuotojams, kai jų prašoma ir jeigu prašoma, pvz., padėti surinkti ar išardyti konkrečius prietaisus;

BA.  kadangi Direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų judumo nuostatos įgyvendinamos visoje ES, todėl ES pacientai gali sužinoti apie pacientų saugą įvairiose valstybėse narėse;

BB.  kadangi labai svarbu užtikrinti pacientų teises ir visuomenės pasitikėjimą sveikatos priežiūros paslaugomis užtikrinant, kad valstybėse narėse būtų įdiegtos sistemos, pagal kurias jos teiktų sąžiningas finansines kompensacijas esant aplaidumui dėl netinkamų medicinos paslaugų;

BC.  kadangi internete yra didžiausia nereglamentuojama vaistų rinka pasaulyje; kadangi 62 proc. internetu įsigyjamų vaistų yra padirbti arba neatitinka standartų; kadangi visame pasaulyje yra labai daug nelegaliai internete veikiančių farmacinės veiklos vykdytojų, kurių nelegalios prekybos vaistais, kuriems reikalingas gydytojo receptas, metinė apyvarta siekia apie 200 milijardų JAV dolerių;;

BD.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjunga savo veikla turi papildyti valstybių narių politiką ir siekti gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių fiziniams ir psichiniams negalavimams bei ligoms ir pašalinti pavojaus fizinei ir psichinei sveikatai šaltinius;

Tarybos rekomendacijų dėl pacientų saugos įgyvendinimas

Atsiliepimai apie Komisijos antrąją įgyvendinimo ataskaitą

1.  primena, kad ES farmacijos srities teisės aktai buvo parengti siekiant apsaugoti pacientų saugą; primena apie minėtą 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Komisijos ataskaitos Tarybai, parengtą remiantis valstybių narių pateiktomis Tarybos rekomendacijos (2009/C 151/01) dėl pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo ataskaitomis;

2.  teigiamai vertina su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų priežiūros sistemos gerinimą ES ir kai kuriose valstybėse narėse įgyvendintas naujausias priemones, kuriomis siekiama gerinti bendrą pacientų saugą ir mažinti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų atvejų skaičių, ir ypač valstybių narių padarytą pažangą kuriant pacientų saugos strategijas ir programą, įskaitant pacientų saugą priimant sveikatos priežiūros teisės aktus ir kuriant pranešimų teikimo ir mokymosi sistemas;

3.  vis dėlto pažymi, kad iš antrosios įgyvendinimo ataskaitos tebematyti nevienoda valstybių narių pažanga, susijusi su pacientų sauga, ir apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse, galbūt dėl ekonomikos krizės atsiradusių finansinių suvaržymų, akivaizdžiai sulėtėjo ir Tarybos rekomendacijų įgyvendinimas;

4.  apgailestauja, kad dėl griežtų taupymo priemonių Europos ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose buvo sumažintas valytojų skaičius, net ir suvokiant, kokį svarbų vaidmenį valytojų personalas atlieka išlaikant aukštą higienos lygį;

5.  ragina valstybes nares šios krizės laikotarpiu užtikrinti, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų įtakos pacientų saugai ir kad sveikatos priežiūros sistemos būtų pakankamai finansuojamos ir ypač vengti trumpalaikio taupymo, dėl kurio vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu atsiranda didelių išlaidų, o vietoj to susitelkti į tolesnį aukštos kokybės ir efektyvių sveikatos priežiūros sistemų plėtojimą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pakaktų sveikatos priežiūros specialistų ar bespecializuojančių infekcijų prevencijos ir kontrolės srityje ir kad ligoninių higiena būtų sukoncentruota ties į pacientą nukreiptą sveikatos priežiūrą;

6.  ragina valstybes nares nustatyti konkrečius ir plataus užmojo kiekybinius tikslus antibiotikų naudojimui mažinti;

7.  teigiamai vertina ES darbo grupės, susijusios su pacientų saugos ir priežiūros kokybe, kurioje dirba 28 ES valstybių narių, EFTA šalių ir tarptautinių organizacijų ir įstaigų atstovai, kurie padeda rengti ES pacientų saugos ir priežiūros kokybės darbotvarkę, veiklą;

8.  ragina Komisiją toliau stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos nuostatos dėl pacientų saugos ir prireikus atitinkamai parengti naujas gaires;

Padėties gerinimo iniciatyvos

9.  teigiamai vertina ES bendrai finansuojamą ir EBPO atliekamą darbą taikant palyginamus rodiklius siekiant įvertinti pacientų saugą; ragina valstybes nares įgyvendinti tokius rodiklius siekiant įvertinti pacientų saugą;

10.  pažymi, kad labai svarbu visose valstybėse narėse įtraukti pacientų saugą į studijas, į mokymus darbo vietoje ir į sveikatos priežiūros darbuotojų ir specialistų tęstinį mokymą;

11.  pabrėžia galimą e. sveikatos naudą siekiant mažinti nepageidaujamus reiškinius stebint informacijos srautus ir gerinant medicinos procesų suvokimą, taip pat išrašant elektroninius receptus ir įspėjimus apie vaistų tarpusavio sąveiką; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau nagrinėti e. sveikatos paslaugų galimybes pacientų saugos srityje, pradėti taikyti elektroninį paciento duomenų registravimą ir skatinti intensyvesnį bendradarbiavimą dalijantis patirtimi, žiniomis ir gerąja praktika šioje srityje;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti mobiliosios sveikatos priežiūros (m. sveikatos) galimybes didinant priežiūros efektyvumą, mažinant hospitalizavimo atvejus ir metines sveikatos priežiūros išlaidas vienam gyventojui;

13.  pažymi, kad antibiotikų vartojimas ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms paplitimas įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, ir ragina valstybes nares taikyti geriausią patirtį;

14.  pabrėžia, kad būtina skubiai skatinti veterinarinius mokslinius tyrimus ir inovacijas ES ir nacionaliniu lygmenimis;

15.  primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti arba plėtoti šias priemones:

   a) toliau stengtis gerinti pacientų saugą taikant reikiamas priemones siekiant visapusiškai įgyvendinti Tarybos rekomendacijas;
   b) vykdant standartizuotas apklausas reguliariai rinkti duomenis apie nepageidaujamų reiškinių paplitimą ir dažnumą jų teritorijoje ir tobulinti išankstinio įspėjimo apie pavojų sistemas ir veiksmingai koordinuoti keitimąsi šiais duomenimis;
   c) užtikrinti, kad sveikatos priežiūros vadovai būtų skiriami pagal jų nuopelnus, o ne pagal politines pažiūras;
   d) užtikrinti nuolatinį sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygų gerinimą ir vertinimą, siekiant padidinti pacientų saugą;
   e) užtikrinti, kad visi sveikatos priežiūros darbuotojai, įskaitant tuos, kurie neturi tiesioginio kontakto su pacientais, prieš pradėdami dirbti ligoninėje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje išklausytų pagrindinius mokymus apie infekcijų prevenciją ir kontrolę, o vėliau reguliariai atnaujintų žinias;
   f) užtikrinti tinkamą naujausiomis žiniomis pagrįstą gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų rengimą, keistis geriausia patirtimi, kad būtų neatsiliekama naudojant naujausias turimas technologijas ir taikant geriausią ligoninių higienos praktiką, taip pat nustatyti stebėsenos sistemas, kurias naudojant būtų galima patikrinti, ar personalo kompetencija pagrįsta naujausiomis žiniomis, visų pirma atsižvelgiant į PSO chirurginių operacijų saugos kontrolinį sąrašą; tai sumažintų medikų klaidų (įskaitant hospitalines infekcijas), kurias jie padaro dėl to, kad neturi pakankamai žinių ar nėra susipažinę su technologinėmis naujovėmis, tikimybę;
   g) užtikrinti, kad taikant gydymą būtų laikomasi daugiadalykio požiūrio;
   h) užtikrinti geresnį ligonio sveikatos priežiūros nuoseklumą ir tęstinumą, ypač pereinant iš vieno sveikatos priežiūros sektoriaus į kitą ir keičiantis informacija, pavyzdžiui, tarp ligoninės ir pirminės sveikatos priežiūros sektoriaus;
   i) palengvinti sveikatos priežiūros įstaigų darbą skatinant medicininį gydymą namuose;
   j) užtikrinti, kad medicinos specialistai informuotų pacientus, kai vaistas vartojamas ne pagal informacinio lapelio nurodymus, ir suteiktų jiems informaciją apie galimą riziką, kad šie galėtų duoti informuoto asmens sutikimą;
   k) tarpusavyje keistis informacija apie geriausius atsparumo antibiotikams mažinimo būdus, kad visoje Europoje būtų laikomasi veiksmingiausio metodo;
   l) siekiant kovoti su esama nelygybe sveikatos priežiūros srityje, užtikrinti vienodas galimybes pacientams naudotis sveikatos priežiūros ir medicininio gydymo paslaugomis;
   m) remti pacientų informavimo kampanijas apie sveikatos priežiūros srities nepageidaujamus reiškinius ir galimas prevencines priemones, pradedant nuo pagrindinių higienos taisyklių, ir pradėti sąmoningumo skatinimo kampanijas, švietimo sveikatos klausimais kursus mokyklose, mokyti protingai vartoti ne tik antibiotikus, bet ir kitus vaistus, taip pat paaiškinti atsparumo antibiotikams didėjimo sukeliamą riziką; šios kampanijos turėtų būti skirtos tėvams ir globėjams, atsakingiems už mažus vaikus ir pagyvenusius žmones, ir visada turėtų būti įvertinami jų rezultatai;
   n) pabrėžti hospitalinių infekcijų prevencijos svarbą sveikatos priežiūros įstaigose ribojant šių infekcijų plitimą pasitelkiant pacientų ir jų kontaktų kontrolę, taip pat taikant infekcijų kontrolės priemones, ir toliau skatinti gerąją patirtį higienos srityje (pvz., plauti rankas);
   o) sustiprinti higienos užtikrinimo priemones geriau išnaudojant higienos specialistų vaidmenį, t. y. pavesti jiems stebėti visus sveikatos ir higienos aspektus, susijusius su sveikatos priežiūros įstaigomis, pacientais ir jų lankytojais;
   p) aktyviai ir oficialiai įtraukti pacientų organizacijas ir atstovus į visus politikos sričių ir programų kūrimo etapus ir lygmenis;
   q) parengti ES pacientų dalyvavimo gaires įgyvendinant pacientų saugos strategijas ir veiksmus, bendradarbiaujant su suinteresuotomis šalimis, visų pirma su pacientų organizacijomis;
   r) teikti jiems tinkamą paramą įgyvendinant su pacientų sauga susijusią veiklą;

16.  ragina valstybes nares ištirti galimas medicinos praktikos klaidas, kurios susijusios su medicinos prietaisų, kurie buvo sukurti ir skirti vienkartiniam naudojimui, atnaujinimu ir pakartotiniu naudojimu;

17.  primygtinai ragina valstybes nares gerinti informuotumo didinimo programas, skirtas medicinos specialistams, kitiems sveikatos priežiūros srities darbuotojams, veterinarijos specialistams ir visuomenei, sutelkiant dėmesį į antibiotikų vartojimą ir infekcijų prevenciją;

18.  ragina Europos vaistų agentūrą (EMA) rengti gaires dėl vaistų vartojimo ne pagal informacinio lapelio nurodymus ir (arba) nelicencijuoto vartojimo atsižvelgiant į medicininius poreikius, taip pat sudaryti ne pagal informacinio lapelio nurodymus vartojamų vaistų sąrašą, nepaisant to, kad esama licencijuotų alternatyvų;

19.  ragina Komisiją ir ECDC parengti sveikatos priežiūros specialistams, pacientams ir jų šeimos nariams skirtas veiksmingo rankų plovimo ir džiovinimo gaires bei paskatinti naudoti rankų džiovinimo metodus, kuriais neskatinama mikrobinė kryžminė tarša oru ir aerozoliniu būdu;

20.  pabrėžia, kad būtina iš esmės gerinti komunikaciją ir švietimą bei mokymus tiek veterinarams, tiek ūkininkams;

21.  dar kartą primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo į informacinį pakuotės lapelį būtų privalomai įtraukiama vaisto duomenų lentelė; informacija vaisto duomenų lentelėje turėtų būti pateikta taip, kad ji būtų aiški, matoma ir aiškiai skirtųsi nuo likusio teksto; vaisto duomenų lentelėje turėtų būti glaustas būtinų vaisto duomenų aprašymas, kad pacientas galėtų suprasti vaistinio preparato naudą ir galimą riziką ir vartoti jį saugiai ir tinkamai; tai apima, be kita ko, patarimus, kaip tinkamai ir teisingai vartoti antibiotikus;

22.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skatinti pradėti naudoti Europos logotipą, kuris numatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 699/2014, kad būtų galima aiškiai informuoti, kurios internetinės vaistinės visuomenei teikia nuotolinio pardavimo paslaugą, ir kartu apsaugoti vartotojus, kad jie nepirktų padirbtų ir dažnai sveikatai pavojingų vaistų;

23.  pažymi, kad, remiantis Sprendimu Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, valstybės narės privalo pateikti Komisijai atnaujintą informaciją apie jų parengties ir atsakomųjų priemonių planavimo nacionaliniu lygiu statusą, ir ragina valstybes nares pateikti susijusią informaciją per minėtame sprendime nustatytą laiką;

Pranešimų teikimo ir atsakomybės ir (arba) įsipareigojimų vykdymo klausimai

24.  primygtinai ragina valstybes nares skatinti su pacientais dirbančius sveikatos priežiūros specialistus nuolat teikti informaciją apie tai, kaip jie gali sumažinti su sauga susijusią riziką, kai tenka susidurti su sveikatos priežiūros sistema;

25.  ragina valstybes nares steigti nepriklausomas institucijas, kurios palaikytų ryšius su sveikatos priežiūros specialistais siekiant didinti jų informuotumą apie grėsmę pacientų saugai ir užtikrinti, kad kilus grėsmei būtų skubiai paskleista informacija;

26.  ragina valstybes nares gerinti savo pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius ir medikų klaidas teikimo sistemas kuriant priemones, kuriomis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai būtų skatinami teikti tikslius, objektyvius ir anoniminius pranešimus, taip pat ragina apsvarstyti, ar būtų verta įdiegti e. sistemą, kuria naudojantis pacientams būtų lengviau ir patogiau pateikti pranešimus;

27.  ragina valstybes nares patvirtinti priemones, kuriomis būtų pagerinta pranešimo apie nepageidaujamus reiškinius kokybė, o ne tik padidintas jų kiekis, užtikrinant, kad teikiant pranešimus būtų nurodoma patikima informacija, kurios pagrindu būtų galima iš tikrųjų pagerinti pacientų saugą, ir sukurti sistemą, kurioje būtų galima lengvai rasti duomenis ir kurį užtikrintų visapusišką ir sisteminį įvertinimą;

28.  ragina Komisiją parengti standartizuotas apklausas renkant duomenis apie infekcijas, susijusias su sveikatos priežiūra;

29.  ragina valstybes nares būti griežčiau tikrinti, kaip laikomasi draudimo išorės darbuotojams ne iš medicinos srities atlikti gydymą, ir dar sustiprinti šį draudimą;

30.  ragina valstybes nares informuoti pacientus apie pavojus ir prevencines priemones, susijusius su nepageidaujamais reiškiniais sveikatos priežiūroje srityje, taip pat apie skundų pateikimo procedūras ir teisines priemones, kurių jie galėtų imtis įvykus nepageidaujamam reiškiniui, pvz., kreipiantis į pacientų teisių atstovą;

31.  ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių siekiant išvengti su vaistų išrašymu ir prekyba jais susijusių interesų konfliktų, kurie daro poveikį gydytojams ir veterinarams;

32.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pacientams, nukentėjusiems nuo su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ar medikų klaidų, būtų lengvai prieinama visapusiška informacija apie galiojančius skundų teikimo ir žalos atlyginimo mechanizmus;

33.  ragina Komisiją pranešti apie nacionalinę praktiką, susijusią su kolektyviniu žalos atlyginimu su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų atvejais;

34.  pripažįsta piliečių iniciatyvų vertę, pvz., Europos pacientų teisių chartijos, pagrįstos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, ir Europos pacientų teisės dienos, kuri nuo 2007 m. kasmet rengiama balandžio 18 d.; ragina Komisiją ir valstybes nares remti Europos pacientų teisės dienos minėjimą vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu;

Kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms

Dabartinė padėtis ir perspektyvūs sprendimai

35.  teigiamai Komisijos darbą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevencijos ir kontrolės srityje, taip pat Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) koordinavimo ir stebėsenos veiklą, ypač pagal Europos atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėjimo tinklo (EARS-NET), Europos antibiotikų suvartojimo stebėjimo tinklo (ESAC-Net) ir Su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų stebėsenos tinklo (HAI-Net) programas;

36.  teigiamai vertina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) bendrą koordinavimo ir priežiūros veiklą atsparumo antimikrobinėms medžiagoms srityje;

37.  susirūpinęs pažymi, kad 2010–2013 m. daugelyje valstybių narių ir ES lygmeniu labai padidėjo bakterijų K. pneumoniae atsparumas fluorochinolonams, trečiosios kartos cefalosporinams ir aminoglikozidams, taip pat bendras atsparumas visoms trims antibiotikų grupėms ir karbapenemams, paskutinės kartos antibiotikų grupei; taip pat pažymi, kad per tą patį laikotarpį daugelyje valstybių narių ir ES lygmeniu E. coli atsparumas trečiosios kartos cefalosporinams taip pat labai padidėjo; be to, pažymi, kad tam tikruose Europos regionuose daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejai sudaro iki 20 proc. visų naujų tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės gydymo rezultatų efektyvumas yra pavojingai žemas;

38.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad šalyse, kuriose plačiai paplitęs atsparumas įvairiems vaistams, taip pat atsparumas karbapenemams, yra tik keletas gydymo galimybių, į kurias įeina gydymas polimiksinais; pabrėžia, kad tose šalyse nustatytas bakterijų atsparumas polimiksinams yra svarbus įspėjimas, kad užkrėstų pacientų gydymo galimybės tampa dar labiau ribotos;

39.  pažymi, kad gydant antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų sukeltas infekcijas dažniausiai reikia ilgesnio gydymo ligoninėje, taip pat alternatyvaus ir brangesnio terapinio gydymo, kuris taps vis didesne našta valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms;

40.  apgailestauja, kad per pastaruosius 25 metus buvo nepakankamai suvokiama antimikrobinių medžiagų, ypač antibiotikų, racionalaus naudojimo svarba ir tęsėsi sąstingis antimikrobinių vaistų kūrimo srityje, kurį pirmiausia lėmė mokslinės, ekonominės ir reguliavimo kliūtys;

41.  pažymi, kad programoje „Horizontas 2020“ ir ES trečiojoje visuomenės sveikatos programoje daug dėmesio skiriama su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijoms ir atsparumui antimikrobinėms medžiagoms;

42.  pažymi, kad tam tikri veiksmingi antibiotikai nėra prieinami kai kuriose valstybėse narėse, o tai lemia netinkamą gydymo vaistais pasirinkimą, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją ištirti, kaip veiksmingus antibiotikus išlaikyti rinkoje;

43.  pažymi, kad atsparumas antibiotikams dažnai lemia uždelstą tinkamos antibiotikų terapijos uždelsimą, o pacientai, sergantys sunkiomis infekcinėmis ligomis, dėl netinkamos ar uždelstos antibiotikų terapijos patiria sunkių komplikacijų ir kartais juos gali ištikti mirtis;

44.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad daug gyvūnų yra užsikrėtę antibiotikams atspariomis bakterijomis ir kyla pavojus per užkrėstą mėsą perduoti šią bakteriją vartotojams;

45.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į veterinarijoje naudojamų antimikrobinių medžiagų ir ūkininkų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymo ryšį ir pavojų, kad toks atsparumas po jų gydymo ligoninėje išplis;

46.  teigiamai vertina valstybių narių, gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų ir gyvūnų savininkų iniciatyvas ir veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą gydant gyvūnus ir sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą gyvulininkystės srityje;

47.  mano, kad naujų antimikrobinių vaistų moksliniai tyrimai yra labai svarbūs, ir ragina Komisiją panaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas siekiant skatinti mokslinius tyrimus, pvz., remiant tokias esamas struktūras kaip Inovacinės medicinos iniciatyva (IMI);

48.  ragina daugiau dėmesio skirti naujų antimikrobinių medžiagų kūrimui, kurios būtų nukreiptos į naujus taikinius;

49.  teigiamai vertina ir skatina tolesnius visiškai naujų antimikrobinių vaistų, ypač antibiotikų, mokslinius tyrimus siekiant kovoti su paplitusiomis daugeliui vaistų atspariomis gram neigiamomis bakterijomis ir ligomis, galinčiomis pakenkti antimikrobiniam atsparumui, pvz., K. pneumoniae, Acinetobacter, E. coli, ŽIV, Staphylococcus aureus, tuberkuloze ir maliarija; tačiau primygtinai teigia, kad prioritetinės svarbos klausimas – visų pirma tinkamo ir atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo užtikrinimas; teigimai vertina ir skatina tolesnius alternatyvių metodų, skirtų kovoti su infekcijomis, susijusiomis su sveikatos priežiūra, ir daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (MDR-TB), nenaudojant antibiotikų, mokslinius tyrimus;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti veiklą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje siekiant sukurti naujas priemones, kurios padėtų kovoti su bakterinėmis infekcijomis, kurios vis labiau plinta Europoje;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo iniciatyvas siekiant iš naujo atgaivinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą antibiotikų kūrimo srityje;

52.  ragina valstybes nares intensyviau bendradarbiauti pacientų saugos ir kovos su antimikrobiniu atsparumu srityje, siekiant sumažinti atsparių mikroorganizmų patekimą iš vienos valstybės narės į kitą;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti „pritaikomųjų metodų“ sistemas ir kitas reguliavimo priemones, kad gydant atsparias infekcijas pacientas kuo anksčiau galėtų pasinaudoti gydymu naujoviškomis antibakterinėmis medžiagomis;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Europos vaistų agentūros programa dėl laipsniško leidimų išdavimo (angl. adaptive pathways) ir visomis turimomis reguliavimo priemonėmis siekiant užtikrinti, kad pacientams būtų greičiau suteiktos gydymo naujais antibakteriniais vaistais paslaugos;

55.  pabrėžia, kad pacientams turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys įgyvendinant bet kokią sveikatos priežiūros srities politiką, ir skatina didinti raštingumą sveikatos srityje bei pacientų dalyvavimą priimant sprendimus dėl gydymo;

56.  mano, jog labai svarbu, kad Komisija užtikrintų, kad ES kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas po 2016 m. būtų toliau įgyvendinamas, tiksliai nurodant, kaip išspręsti mokslinius, reguliavimo ir ekonominius uždavinius, susijusius su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, kartu įtraukiant su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir kontrolę;

Antibiotikų vartojimo žmonių medicinoje rekomendacijos

57.  primena, kad savarankiškas gydymasis antibiotikais turėtų būti griežtai draudžiamas ir pabrėžia, kad valstybių narių nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos turi įgyvendinti „tik pagal receptą išduodamų vaistų“ politiką antibakterinių medžiagų atžvilgiu;

58.  ragina valstybes nares imtis tinkamų veiksmų siekiant skatinti atsakingą ir tikslingą visų antimikrobinių medžiagų, ypač antibiotikų, kurie laikomi paskutinės kartos antibiotikais, skirtais bakterinėms infekcijoms gydyti ligoninėse, naudojimą medicinoje, kadangi netinkamas antibiotikų vartojimas prevencijos tikslais (taip pat ir ligoninėse) yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių atsparumo antibiotikams atsiradimą;

59.  ragina valstybes nares didinti galimybes įsigyti labai kokybiškų vaistų, ir tai, kad visi pacientai griežtai laikytųsi nurodymų dėl viso gydymo ciklo, teikiant specialią paramą pažeidžiamiausiems žmonėms, kad būtų užkirstas kelias atsparumo išsivystymui;

60.  primygtinai ragina valstybes nares taip pat atlikti vadinamųjų „pamirštų“ antibiotikų tyrimą, kad būtų išplėstas preparatų pasirinkimas;

61.  ragina Komisiją įsitraukti į PSO darbą kuriant naują ekonominį modelį, kad būtų atsižvelgta į visuomenės susirūpinimą sveikatos srityje ir jos poreikius;

62.  ragina valstybes nares ir Komisiją pradėti svarstymų procesą siekiant sukurti naują ekonominį modelį, kuriuo būtų atskirtos pardavimų apimtys nuo atlygio už naujus antibiotikus, kuris atspindėtų naujų antibiotikų vertę visuomenei ir sudarytų galimybes įmonei gauti pakankamą investicinę grąžą, o pirkėjas įgytų teisę naudotis produktu ir galėtų visiškai kontroliuoti parduodamus kiekius;

63.  primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti arba plėtoti šias priemones:

   a) priminti gydytojams, kad labai svarbu užtikrinti, kad gydymui skirti antibiotikai būtų skiriami tinkamai ir atsakingai;
   b) užtikrinti, kad, kai tik įmanoma, prieš išrašant antibiotikus būtų sistemingai nustatoma atitinkama mikrobiologinė diagnozė, pvz., naudojantis naujomis diagnostinėmis priemonėmis, kurios galėtų greitai nustatyti diagnozę šalia paciento, ir (arba) būtų atliekamas jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimas, visų pirma pasikartojančių ligų atvejais, taip pat siekti pašalinti kliūtis nustatant tinkamą mikrobiologinę diagnozę, visų pirma ambulatorinio gydymo srityje;
   c) reguliuoti antibiotikų, skirtų gydymui, receptų išdavimą ir visų pirma griežtai vykdyti teisės aktus, kuriai draudžiama išduoti antibiotikus be recepto, siekiant užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą nurodant gydymo tikslą ir parenkant atitinkamą gydymą vaistais;
   d) įgyvendinti atsakingą rinkodaros praktiką, vengiant interesų konfliktų tarp gamintojų ir vaistus skiriančių specialistų;
   e) ragina kurti naujus pajamų modelius, pagal kuriuos įmonių ekonominė grąža nebūtų susijusi su išrašytų antibiotikų kiekiu, kartu skatinant farmacines naujoves ir derinant jas su sveikatos sistemų tvarumu;
   f) reguliuoti antibiotikų pardavimą ir platinimą, kad pacientai galėtų gauti tik tam tikrą antibiotikų kiekį, kaip nurodė gydytojai, kadangi kai kuriose valstybėse vis dar taikomos taisyklės, kuriomis leidžiama parduoti antibiotikus didesnėse pakuotėse, nei konkrečiu gydymo atveju reikalingas kiekis;
   g) užtikrinti, kad pacientai griežčiau laikytųsi gydymo antibiotikais ir kitų atitinkamų gydymo nurodymų, duotų medicinos specialistų, ir parengti strategijas, skirtas tam, kad pacientai geriau suprastų atsakingo antibiotikų vartojimo svarbą ir didėjančio atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pavojų;
   h) vykdyti atsparumo antibiotikams ir antibiotikų suvartojimo ligoninėse stebėseną, taip pat užtikrinti, kad antibiotikai ligoninėse būtų vartojami tik nustačius atitinkamus simptomus, skiriant tinkamas dozes ir kuo trumpiau, kaip rekomenduota įrodymais pagrįstose gairėse;
   i) stiprinti infekcijų kontrolę, ypač tarpvalstybiniu požiūriu, tinkamai patikrinant pacientų, perkeltų iš šalies ir (arba) regiono ligoninės, kurioje labai paplitusios daugeliui vaistų atsparios bakterijos, sveikatą, ir izoliuoti užkrėstus pacientus arba pacientų grupes atskirose palatose (angl. „cohort nursing“);
   j) parengti daugiašalę strategiją dėl daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės (MDR-TB), įtraukiant tokius pagrindinius aspektus kaip prevencija, informuotumo didinimas, diagnozė, atitinkamas gydymas ir griežtas nurodymų dėl išrašytų vaistų vartojimo laikymasis;
   k) gerinti saugos standartus, ypač sterilizavimui atsparių medicinos prietaisų (pvz., endoskopų), ir atidžiai stebėti, kad atnaujinti medicinos prietaisai, kurie iš pradžių buvo pagaminti vienkartiniam naudojimui ir pažymėti EB ženklu, būtų naudojami vadovaujantis visais saugos standartais siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą;
   l) pradėti plačiai auditorijai skirtas informavimo kampanijas, įskaitant švietimą sveikatos tema mokyklose, susijusias su racionaliu antibiotikų vartojimu, pavojumi, kuris kyla didinant atsparumą antibiotikams, ir gerąja praktika asmens higienos srityje; šios kampanijos turėtų būti skirtos jaunimui ir vyresni amžiaus žmonėms, taip pat tėvams ir globėjams, ir visada turėtų būti įvertinami jų rezultatai, turint mintyje galimybes, kurias šiuo atžvilgiu siūlo elektroninės sveikatos priežiūros sistemos;
   m) didinti viešojo sektoriaus finansavimą ir kurti naujus akademinius etatus, siekiant susitelkti į naujų metodų gydant baterines infekcijas tyrinėjimą ir patvirtinimą;
   n) visų pirma, didinti paskatas vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti naujas antimikrobines medžiagas;
   o) ragina valstybes nares pakviesti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (angl. ECDC) vietoje atlikti misijas teikiant mokslinę bei techninę pagalbą ir rengiant mokymus apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kaip numatyta ECDC reglamento (EB) Nr. 851/2004 9 straipsnyje; primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nesiėmė šių veiksmų, visų pirma valstybes nares, kuriose atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygis jau yra aukštas arba labai sparčiai didėja, pakviesti ECDC atlikti tokias misijas;
   p) viešai skelbti ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų registrus apie infekcijas, susijusias su sveikatos priežiūra, kad pacientai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus;

64.  ragina Komisiją apsvarstyti Direktyvoje 2011/24/ES numatyto didesnio judumo padarinius, atsižvelgiant į didesnį atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, kuris galėtų išsivystyti dėl pacientų, keliaujančių Europoje gydymo tikslais;

Antibiotikų naudojimo veterinarijoje apskritai ir žemdirbystėje konkrečiai rekomendacijos

65.  reiškia susirūpinimą, kad bendrame Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pranešime dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms nurodyta, jog bakterijos, kurios dažniausiai sukelia per maistą perduodamas infekcijas, pvz., Salmonella ir Campylo bakterijos, turi didelį atsparumą įprastoms antimikrobinėms medžiagoms;

66.  pakartoja savo raginimą, kuris nurodytas 2011 m. spalio 27 d. rezoliucijoje dėl grėsmės visuomenės sveikatai dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms(7), laipsniškai atsisakyti profilaktinio antibiotikų naudojimo gyvulininkystėje, pabrėžiant, kad gyvulių ir žuvivaisos sektoriuose būtina atkreipti dėmesį į ligų prevenciją laikantis tinkamos higienos, būsto ir gyvulininkystės reikalavimų, bei kreipti dėmesį į griežtas biologinio saugumo priemones, o ne profilaktiškai naudoti antibiotikus;

67.  ragina valstybes nares pradėti taikyti arba toliau plėtoti šias priemones:

   a) skatinti ir remti atsakingai ir tikslingai naudoti veterinarijoje, taip pat vaistinių pašarų sudėtyje, visas antimikrobines medžiagas, leidžiant juos naudoti tik gydymo tikslais nustačius veterinarinę diagnozę, papildomai ypatingą dėmesį skiriant antibiotikams, kurie įtraukti į PSO itin svarbių žmonių sveikatai antimikrobinių vaistų sąrašą;
   b) priimti teisines priemones siekiant apriboti antibiotikų naudojimą gyvūnams, jei nustatytas rimtas pavojus visuomenės sveikatai;
   c) vykdyti griežtesnę kontrolę siekiant apriboti antibiotikų naudojimą veterinarijoje; vienas iš būdų šiam tikslui pasiekti būtų apriboti antibiotikų išrašymo teisę leidžiant juos skirti tik profesionaliems kvalifikuotiems veterinarams ir atsieti veterinarų teisę išrašyti ir parduoti antibiotikus, kad būtų panaikintos visos ekonominės paskatos;
   d) rengti informuotumo didinimo kampanijas dėl atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnams, įskaitant naminius gyvūnus;
   e) mažinti antibiotikų poreikį gerinant gyvūnų sveikatą biologinio saugumo priemonėmis, vykdant ligų prevenciją ir taikant geriausią patirtį valdymo srityje, taip pat kuriant stiprias ir aiškesnes kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plėtros metodikas ir prioritetus;
   f) įsitikinti, kad gyvulininkystės ir žuvininkystės sektoriuose, užuot profilaktiškai naudojus antimikrobines medžiagas, daugiausia dėmesio būtų skiriama ligų prevencijai užtikrinant tinkamą higieną, patalpų įrengimą ir gyvulininkystės praktiką, taip pat griežtoms biologinio saugumo priemonėms; plačiai žinoma tai, kad tinkamesnį ūkio valdymą ir gyvulininkystės procedūras galima sukurti persvarstant didžiausio gyvūnų tankumo galvijų ūkiuose nuostatas, nes šiuo metu galiojantys bandų dydžiai dažnai yra kliūtis individualiam ar mažesnės gyvūnų grupės gydymui, tuo skatinant profilaktinį antimikrobinių medžiagų naudojimą;
   g) riboti antibiotikų naudojimą intensyvaus gyvūnų auginimo srityje ir skatinti ekologinius arba ekstensyvius gyvūnų auginimo metodus;
   h) mažinti gyvūnų gydymą naudojant antibiotikus, palaipsniui panaikinant profilaktinį jų naudojimą, kuomet antibiotikai duodami gyvūnams ligų prevencijos tikslais, ir kuo labiau sumažinti metafilaktikos atvejų skaičių, kuomet gyvūnai gydomi vaistais masiškai, siekiant pagydyti sergančius ir užkirsti kelią infekcijos plitimui sveikų gyvūnų tarpe;
   i) parengti ir įgyvendinti kovos su AAM nacionalines strategijas arba veiksmų planus, kuriuose, be kita ko, būtų pateikti šie elementai:
   i) nacionalinių gairių dėl gyvūnų gydymo antimikrobinėmis medžiagomis įgyvendinimas, siekiant užtikrinti atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą remiantis konkrečiais įrodymais ir atitinkamose valstybėse narėse susiklosčiusiomis sąlygomis;
   ii) prevencinių gyvūnų sveikatos politikos priemonių, kuriomis siekiama pagerinti gyvūnų sveikatos būklę ir sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikį gyvulininkystės srityje, įgyvendinimas;
   iii) veterinarų atsakomybės gyvūnų sveikatos valdymo srityje ir priimant sprendimus dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo apibrėžimas;
   iv) gyvūnų sveikatos specialistų ir gyvūnų savininkų tęstinio mokymo programų vykdymas;
   j) patvirtinti draudimą naudoti antibiotikus kaip galvijų augimą skatinančius preparatus;

68.  primygtinai ragina valstybes nares reguliuoti bet kokius interesų konfliktus ir finansines paskatas, kalbant apie veterinarijos gydytojus, kurie ir parduoda, ir paskiria antibiotikus;

69.  ragina Europos vaistų agentūrą sudaryti gyvūnams naudojamų antibiotikų, kurių atvejų buvo nustatyta, kad jie kelia rimtas pavojų visuomenės sveikatai, sąrašą;

70.  primygtinai ragina nacionalines valdžios institucijas ir Europos vaistų agentūrą (angl. EMA) įgyvendinti ar plėtoti toliau išvardytas priemones:

   a) sugriežtinti esamą naujų veterinarinių antimikrobinių medžiagų rizikos vertinimą nustatant pagrindinius galimus pavojus visuomenės sveikatai dar ankstyvuoju leidimo išdavimo etapu;
   b) stebėti specifinių bakterijų atsparumo išsivystymą remiantis planais, dėl kurių susitarė reguliavimo institucijos ir įmonės pirmą kartą patvirtinant naujas antimikrobines medžiagas veterinarijoje;
   c) stebėti antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnams pokyčius kaip dalį Europos antimikrobinių medžiagų vartojimo veterinariniais tikslais stebėsenos (angl. ESVAC) projekto (kuriam vadovauja EMA), siekiant nustatyti įgyvendintų veiksmų poveikį;

71.  ragina teisės aktų leidėją derantis dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl veterinarinių vaistų (2014/0257(COD)) pasirinkti tokią veiksmų eigą, kuri atitiktų principą „viena sveikata“, visų pirma:

   priimti nuostatas, kuriomis būtų uždraustas antimikrobinių medžiagų, leidžiamų naudoti tik žmonių medicinoje, naudojimas gyvūnams ne pagal informacinio lapelio nurodymus;
   remti privalomą visų gyvulininkystėje naudojamų antimikrobinių medžiagų kiekių registravimą, perduodant šiuos duomenis kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios kasmet juos viešai paskelbtų;
   užtikrinti, kad veterinarinių vaistinių produktų kokybės, saugos ir veiksmingumo standartai nebūtų sumažinti patvirtinus naujus teisės aktus dėl tokių veterinarinių vaistų, ir užtikrinti, kad šie aukšti standartai būtų užtikrinti per visą veterinarinių vaistų naudojimo ciklą;
   sukurti ES duomenų bazę, kurioje būtų saugoma informacija apie tai, kada, kur, kaip ir kokiems gyvūnams buvo panaudotos antimikrobinės medžiagos;
   uždrausti antimikrobinių medžiagų prekybą internetu;

72.  ragina teisės aktų leidėją derybose dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB (2014/0255(COD)), užtikrinti, kad būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama iš esmės apriboti antimikrobinių medžiagų turinčių vaistinių pašarų naudojimą auginant maistui skirtus gyvūnus ir visų pirma griežtai drausti prevencinį antimikrobinių medžiagų naudojimą vaistiniuose pašaruose;

73.  ragina Komisiją ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą atlikti tyrimus dėl galimos tiesioginės arba netiesioginės žalos, kurią gali sukelti antimikrobinių medžiagų naudojimas naminiams gyvūnams, ir numatyti antimikrobinio atsparumo, galimai gyvūnų perduodamo žmogui, rizikos mažinimo priemones;

74.  pažymi, kad keletas valstybių narių jau sėkmingai laipsniškai atsisako profilaktinio antibiotikų naudojimo ūkiuose; todėl ragina Komisiją pateikti teisės aktą dėl laipsniško profilaktinio antibiotikų naudojimo atsisakymo;

Europos Sąjungoje taikomi bendradarbiavimo metodai

75.  ragina valstybes nares bendradarbiauti ES lygmeniu nustatant minimalius pacientų saugos standartus ir saugos bei sveikatos priežiūros kokybės rodiklius, konsultuojantis su visomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pacientų organizacijas;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau palaikyti dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais ir parengti koordinuotą, visapusišką ir tvarią ES strategiją dėl pacientų saugos, taip pat pateikti konkrečių sprendimų, kurie turi būti įgyvendinami ES, nacionaliniu, regionų, vietos ir (arba) pirminės sveikatos priežiūros lygmenimis;

77.  ragina valstybes nares ir Komisiją kartu su PSO pradėti svarstymų procesą siekiant sukurti naują ekonominį modelį, kuriuo būtų atskirtos antibiotikų pardavimų apimtys nuo atlygio už naujus antibiotikus, užtikrinant teisingą investicinę grąžą įmonėms, kartu apsaugant nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumą;

78.  ragina Komisiją, valstybes nares ir farmacijos pramonę optimizuoti ES akademinės ir farmacinės pramonės atstovų partnerystes, kaip siūloma Inovacinės medicinos iniciatyvoje (IMI);

79.  ragina farmacijos įmones, vyriausybes ir mokslo įstaigas prie naujoviškų fundamentinių tyrimų ir iki konkurencinių bendrų projektų prisidėti tuo, ką turi geriausio (infrastruktūra, junginiais, idėjomis ir finansiniais ištekliais); mano, kad įgyvendinant naujoviškų vaistų iniciatyvą turėtų būti suteikta galimybė ištirti visus naujus šių projektų duomenis;

80.  prašo Komisijos apsvarstyti teisės aktų sistemą, kuria būtų skatinama kurti naujus antibiotinius vaistus, pavyzdžiui, kaip priemonę, kuria reglamentuojami žmonėms skirti antibiotikai, panašią į tą, kuri jau buvo pasiūlyta dėl gyvūnams skirtų antibiotikų;

81.  ragina toliau siekti privačiojo ir viešojo sektorių bendradarbiavimo, pvz., įgyvendinant Inovacinės medicinos iniciatyvos (IMI) programas „New Drugs for Bad Bugs“ („Nauji vaistai nuo kenksmingų bakterijų“), „COMBACTE“, „TRANSLOCATION“, „Drive AB“ ar „ENABLE“, kad būtų kuo geriau panaudotas bendradarbiavimo potencialas;

82.  teigiamai vertina bendrą programos iniciatyvą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, kuri suteikia valstybėms narėms galimybę susitarti dėl mokslinių tyrimų poreikių siekiant išvengti dubliavimo, ir ragina padidinti finansavimą, skirtą naujų vaistų ir kitų alternatyvių gydymo būdų, nenaudojant antibiotikų, kūrimui siekiant kovoti su antimikrobiniu atsparumu;

83.  ragina Europos Sąjungą prisijungti prie pasaulinio naujovių fondo, kuris pasiūlytas Jungtinėje Karalystėje atliktoje apžvalgoje „Atsparumas antibiotikams“, siekiant paremti fundamentinius mokslus, kurių tiesioginė taikomoji vertė neaiški;

84.  prašo Komisijos ir valstybių narių remti lengvai taikomas diagnostines priemones siekiant užtikrinti geresnes sąlygas teisingai diagnozei nustatyti dar prieš paskiriant ar išrašant antibiotikus, visų pirma ambulatoriniame sektoriuje;

85.  skatina Europos Sąjungą remti bendras iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti kovos su atsparumu antibiotikams būdus, ir jose dalyvauti bei remti šios srities mokslinius tyrimus;

86.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti rekomendacijas dėl maisto saugos standartų, kurie būtų taikomi atsižvelgiant į (daugeliui antibiotikų) antibiotikams atsparių sukėlėjų ir (arba) konkrečių atsparumo veiksnių buvimą;

87.  pabrėžia, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tapo rimta problema, kurią reikia neatidėliotinai išspręsti; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisės aktą dėl apdairaus antibiotikų naudojimo, jei per penkerius metus nuo šių rekomendacijų paskelbimo valstybėse narėse bus pasiekta mažai ar nepasiekta jokios pažangos;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui bei valstybėms narėms.

(1) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 395.
(2) OL C 151, 2009 7 3, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0483.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0435.
(5)Tackling antibiotic resistance from a food safety perspective in Europe“, Pasaulio sveikatos organizacija, Europa, 2011 m.
(6) „Antibiotikų vartojimas gyvūnams: laikas veikti (poziciją išdėstantis dokumentas), Europos vartotojų organizacija
(7) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 116.


MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybės
PDF 372kWORD 132k
2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių (2014/2209(INI))
P8_TA(2015)0198A8-0135/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act““ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo galimybės pastatų sektoriuje“ (COM(2014)0445),

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausą dėl MVĮ, efektyvaus išteklių naudojimo ir žaliųjų rinkų („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 381) ir „Eurobarometro“ apklausą dėl valstybės paramos vaidmens inovacijų komercializacijos srityje („Eurobarometro“ greitoji apklausa Nr. 394),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę (priimtą per 109-ąją plenarinę sesiją, vykusią 2014 m. gruodžio 3–4 d.) dėl pramonės politikos dokumentų rinkinio,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas“ (COM(2014)0440),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos manifestą ir politikos rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą pavadinimu „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Inovacijos – tvarios ateities garantas. Ekologinių inovacijų veiksmų planas“ (COM(2011)0899),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0135/2015),

A.  kadangi MVĮ sudaro daugiau nei 98 proc. ES įmonių ir užtikrina virš 67 proc. viso Sąjungos užimtumo ir 58 proc. bendrosios pridėtinės vertės; kadangi jos yra Europos Sąjungos ekonomikos ramstis ir pagrindinė 28 valstybių narių ilgalaikio ekonomikos augimo ir tvarių darbo vietų kūrimo galimybių varomoji jėga; kadangi, nepaisant krizės, 2007–2011 m. ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriuje užimtumas išaugo 20 proc., o MVĮ suteikiama galimybė kurti ekonominę veiklą ir darbo vietas, taip pat vietovėse, kuriose yra gyventojų skaičius mažėja ir visuomenė senėja; kadangi jos tokiu būdu kartu su vidutinės kapitalizacijos ir daugiašalėms įmonėmis atlieka svarbų vaidmenį pramonės ekosistemoje; kadangi devynios iš dešimties MVĮ yra maži verslo subjektai, kuriuose dirba 10 arba mažiau žmonių, ir šios labai mažos įmonės Europoje sukuria 53 proc. darbo vietų;

B.  kadangi nustatyta, kad šiuo metu ekologiškų prekių ir paslaugų pasaulinė rinkos vertė yra 1 000 mlrd. EUR per metus ir kad ši suma iki 2020 m. padvigubės ar net patrigubės, taigi atsivers didžiulės galimybės Europos MVĮ ir apskritai ekonomikos augimui ES; kadangi Europos Sąjunga yra pasaulio lyderė ir ekologiškų prekių importo, ir jų eksporto srityje; kadangi paslaugos yra neatskiriamai susijusios su šiomis prekėmis, tačiau tebėra netarifinių kliūčių ekologiškų paslaugų teikėjams;

C.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo reindustrializuoti Europą investuojant į tvarumą, konkurencingumą ir inovacijas ir remiant šiuos principus, kad iki 2020 m. pramonės gamyba ES valstybėse narėse sudarytų bent 20 proc. BVP; kadangi Europos Vadovų Taryba įsipareigojo iki 2030 m. ES viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., padidinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bent iki 27 proc., o energijos vartojimo efektyvumą – bent 27 proc., ir planuojant šį tikslą padidinti iki 30 proc.; kadangi MVĮ turėtų atlikti savo vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus, kadangi 93 proc.(4) ES MVĮ jau imasi priemonių, siekdamos efektyviau naudoti išteklius; kadangi, Komisijos nuomone, geresnis ekologinis projektavimas, atliekų prevencija, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas galėtų padėti ES verslo subjektams sutaupyti grynų lėšų, manoma, iki 600 mlrd. EUR arba 8 proc. metinės apyvartos, kartu 2–4 proc. sumažinant bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

D.  kadangi vienas iš Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principų yra įgalinti MVĮ aplinkosauginius iššūkius paversti ekonominėmis galimybėmis užtikrinant tvarią veiklą, tačiau nebuvo padaryta jokios didesnės politinės pažangos ir MVĮ, pradėdamos verslą ir įgyvendindamos aplinkosauginius standartus, dažnai susiduria su nenuoseklia politika;

E.  kadangi ir rinkoje, ir teisės aktais bus sudarytos palankios sąlygos MVĮ laikytis vis daugėjančių aplinkosauginių standartų; kadangi ES ir valstybės narės naujuose ir esamuose teisės aktuose turėtų kiek įmanoma sumažinti administracinę naštą ir turėtų stengtis nekurti įmonėms papildomų išlaidų, susijusių su tokių taisyklių laikymusi; kadangi buvo pasiūlytos naujos iniciatyvos MVĮ ir kitų sektorių reglamentavimo naštai mažinti ir jas turėtų įgyvendinti Komisija ir valstybės narės;

F.  kadangi 90 proc. ES MVĮ yra labai mažos įmonės; kadangi, nepaisant pastarojo meto pastangų, MVĮ ir labai mažos įmonėms ir toliau sunku gauti kvalifikuotų darbuotojų, informacijos ir finansinių lėšų ir neužtikrinamas pakankamai įvairus nuosavo kapitalo priemonių pasirinkimas ir kadangi įgyvendinant ES programas vis dar nepakankamai prisidedama prie inovacijų; kadangi MVĮ skirtos paraiškų ES finansavimui gauti procedūros vis dar yra pernelyg biurokratinės ir todėl daugeliui MVĮ neįmanoma jų atlikti;

G.  kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES biudžetas kaip investicijomis grindžiamas biudžetas turi potencialą sudaryti sąlygas Europos MVĮ gauti finansavimą, mažinant biurokratiją ir pasitelkiant tam skirtas finansines priemones ir padidintą programos LEO (vietos verslo biurai) skiriamą finansavimą; kadangi reikia sustiprinti vartotojams patogių įvairių formų paramos procedūrų vystymą;

H.  kadangi mažosios įmonės gauna santykinai daugiau naudos iš veiksmų, kuriais siekiama didinti išteklių naudojimo efektyvumą, nei dideli subjektai ir turėtų sulaukti didesnio politinio dėmesio; kadangi galima bendra nauda padidinus išteklių naudojimo efektyvumą, priklausomai nuo veiklos sektoriaus, sudaro 10–17 proc.;

I.  kadangi skaitmeninis sektorius yra ir svarbi priemonė MVĮ gauti laukiamą pelną geriausiai panaudojus išteklius, ir naujų MVĮ susikūrimui ir vystymuisi palankus sektorius;

J.  kadangi pirmiausia pagrindinis dėmesys skiriamas aukštųjų technologijų MVĮ, kurios tiesiogiai užtikrina ekologines inovacijas, tačiau būtina padėti ir kitoms įmonėms laikytis aplinkos apsaugos taisyklių, patvirtinant ekologiškas naujoviškas priemones ir didinant jų aplinkosauginį veiksmingumą; kadangi ekologinės inovacijos galėtų būti tikslas kuriant naują įmonę, taip pat ir priemonė tobulinti esamas įmones plėtojant žaliąją ekonomiką;

K.  kadangi, nors ir nėra tarptautiniu mastu bendros žaliojo ekonomikos augimo apibrėžties, bendrai sutariama, kad tai – ekonomikos augimo ir aplinkosauginio tvarumo derinys; kadangi gebėjimų ugdymas ir mokymas yra vienas iš pagrindinių MVĮ iššūkių, kuriam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, ypač inovacijų ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektais; kadangi dabartinėmis aplinkybėmis, kuomet, ypač pradiniuose etapuose, nėra pakankamų galimybių naudotis tinkamais rizikos kapitalo šaltiniais, tai vis dar yra viena didžiausių kliūčių į augimą orientuotų įmonių kūrimui ir plėtrai;

L.  kadangi labai mažos įmonės visoje Europoje sukuria tūkstančius darbo vietų, užtikrindamos 53 proc. užimtumo, ir dėl jų savybių joms turi veikti taikant kitokią sistemą, reikia skubiai pradėti nuosekliai vartoti labai mažų įmonių sąvokos apibrėžtį; kadangi labai mažos įmonės susiduria su tam tikrais rimtais sunkumais, pvz., kliūtimis viešųjų pirkimų taisyklėse, pernelyg didele reglamentavimo našta ir galimybių gauti finansavimą stoka;

Bendrieji klausimai

1.  teigiamai vertina žaliojo ekonomikos augimo ir žiedinės ekonomikos koncepciją ir pažymi, kad iš jos atsiranda galimybių, susijusių su įvairiais labai svarbiais sektoriais, pvz., atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ypač ekonomiškai perspektyvia vėjo, saulės ir geoterminės energijos bei hidroenergijos eksploatacija, efektyviu energijos vartojimu, efektyviu išteklių naudojimu, atliekų tvarkymu, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, elektrifikacija ir metodu „nuo lopšio iki lopšio“; atkreipia dėmesį į didžiulį šių sričių ekonominį ir užimtumo kūrimo potencialą įvairiuose sektoriuose; pažymi, kad žaliasis ekonomikos augimas turėtų būti darbo vietų kūrimo ir ekonominio MVĮ augimo skatinimo strategijos dalis;

2.  pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti platesnį požiūrį į žaliąjį ekonomikos augimą ir kad jo siekiant reikėtų dėti pastangas visoje vertės grandinėje ir verslumo ekosistemoje, įskaitant pramoninės gamybos subjektų veiksmus siekiant sumažinti jų gaminių, gamybos procesų, verslo praktikos ir paslaugų ekologinį pėdsaką; primena Europos efektyvaus išteklių naudojimo platformos rekomendacijas, kuriose pabrėžiama, kad siekiant įtvirtinti efektyvų išteklių naudojimą reikalinga dinamiška reglamentavimo sistema, duodanti gamintojams ir vartotojams aiškius ženklus, kad jie pagerintų produktų savybes per visą jų naudojimo laiką; ragina Komisiją parengti visapusišką politikos priemonių sistemą, apimančią konkrečius politikos tikslus, kurioje būtų geriau integruotos ir racionalizuotos esamos politikos priemonės ir užtikrintos MVĮ galimybės ir jų dalyvavimas žaliojoje ir žiedinėje ekonomikoje;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad viso pasaulio ekonomika turės aprūpinti nuolat didėjantį gyventojų skaičių – 9 milijardus iki 2050 m. – ir kad mūsų gamtos ištekliai yra riboti, todėl juos reikėtų naudoti tvariu ir itin efektyviu būdu; atkreipia dėmesį į novatoriškus, ekologiškus ir tvarius šių problemų sprendimus, kaip antai naujus gaminius, gamybos procesus, verslo praktiką ir paslaugas, pvz., integruojant naujoviškas skaitmenines technologijas, taip pat į naują palankią teisinę sistemą;

4.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad MVĮ visoje Europoje labai skirtingos (tai – ir tradiciniai šeimos verslo subjektai, ir greitai augančios įmonės, aukštų technologijų įmonės, labai mažos įmonės, socialinės įmonės ar naujai įsteigtos įmonės), todėl joms turi būti taikomi skirtingi pagalbos metodai;

5.  mano, kad ES turi iš esmės keisti savo verslumo kultūrą, kad būtų prisidedama prie ekonomikos augimo užtikrinant, jog daugiau žmonių pradėtų savo verslą ir ieškotų daugiau verslo galimybių, visų pirma žaliojo ekonomikos augimo srityje, ir palankiai žiūrint į nesėkmes ir rizikos prisiėmimą; pabrėžia, kad formuojant politiką svarbu šiam klausimui skirti itin didelį dėmesį; ragina valstybes nares numatyti jų atitinkamose teisinėse sistemose nuostatas, skirtas poveikiui sušvelninti žlugus verslui, kad žmonės netrukus po ankstesnės įmonės žlugimo galėtų pradėti naują verslą, ypač naujuose ir inovaciniuose sektoriuose; ragina Komisiją vykdant informavimo kampanijas ir pasitelkiant švietimą mažinti nesėkmės baimę;

6.  pabrėžia ES biudžeto pridėtinę vertę padedant MVĮ, labai mažoms įmonėms, socialinėms įmonėms ir kooperatinėms bendrovėms gauti prieigą prie finansavimo ir tarptautinių rinkų, visų pirma pagal programą COSME, programą „Horizontas 2020“ ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF); pabrėžia, kad būtina, kad nacionaliniai reguliuotojai aiškiai ir vienodai visoje ES aiškintų atviras viešųjų pirkimų taisykles;

7.  pažymi, kad daugelis Europos MVĮ šiandien tarptautiniu mastu konkuruoja dėl sprendimų, apimančių produktus ir vadinamąsias žaliąsias paslaugas, pvz., statybą, įrengimą, remontą ir administravimą; pažymi, jog šios paslaugos yra itin svarbios, kad būtų kuriami, parduodami ir eksportuojami žalieji produktai; ragina Komisiją žaliąsias paslaugas įtraukti į vykdomas derybas dėl ekologiškų prekių susitarimo ir į dvišalius prekybos susitarimus, pvz., Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą, kad būtų mažinamos kliūtys Europos MVĮ ir paslaugų teikėjams, norintiems veikti tarptautiniu mastu;

8.  pabrėžia gero valdymo, nepriklausomų teismų, skaidrumo ir teisinės valstybės principų svarbą tam, kad visoje ES būtų kuriama verslui palanki aplinka ir rinka, kurioje MVĮ būtų sudarytos vienodos sąlygos;

Žaliųjų iniciatyvų finansavimas

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinėmis sąlygomis, kai nepakankama prieiga prie reikiamų rizikos kapitalo išteklių, ypač ankstyvuoju etapu, ir toliau yra vienas iš labiausiai į augimą orientuotų įmonių kūrimą ir plėtojimą ribojančių veiksnių, Komisijos veiksmų plane dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimo daug dėmesio skiriama rizikos kapitalui, kaip galimam augimo finansavimo būdui; nepaisant to, pabrėžia, kad toks finansavimas yra tinkamas tik nedideliam skaičiui MVĮ, kad bankų paskolos tebėra svarbus finansavimo šaltinis ir kad privatusis sektorius turėtų parengti alternatyvas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti alternatyvius MVĮ kreditavimo būdus, pvz., kredito unijas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų išsiaiškinti, kokių finansavimo galimybių gali teikti Europos strateginių investicijų fondas;

10.  ragina valstybes nares skatinti užsienio investuotojus panaikinant kalbines kliūtis; pažymi, kad vienas žingsnis šia linkme būtų paraiškų priėmimas ir duomenų teikimas ne tik valstybės narės oficialiomis kalbomis, bet ir anglų kalba;

11.  pabrėžia, kad nėra vieno visiems tinkamo finansavimo modelio, ir ragina Komisiją atsižvelgti į MVĮ interesus visose esamose ir ateityje galimose programose, priemonėse ir iniciatyvose, ypač skirtose naujiems verslo modeliams žaliojoje ekonomikoje, tiek nuosavybės srityje (pvz., neformalūs investuotojai, masinis finansavimas (angl. crowd funding) ir daugiašalės prekybos sistemos), tiek kvazi-nuosavo kapitalo (pvz., tarpinio, vad. „mezonino“ finansavimo) ir skolos priemonių (pvz., smulkiesiems investuotojams tinkamos įmonių obligacijos, garantijų priemonės ir platformos) srityse, ir kurti bankų ir kitų subjektų, susijusių su MVĮ finansavimu (apskaitos specialistų, įmonių ar MVĮ asociacijų ar prekybos rūmų), partnerystes, kad būtų teikiama pagalba įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius; ragina valstybes nares, vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinti tinkamas paskatas ir numatyti šiems finansavimo modeliams mokesčių lengvatas; pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti esamas MVĮ paramos priemones siekiant įtraukti į jas tolesnio žaliojo augimo galimybes;

12.  pabrėžia poreikį ES biudžete užtikrinti finansinių priemonių koordinavimą ir papildomumą, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF), pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) ir LIFE programą;

13.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares efektyviai stebėti MVĮ, kurios turėjo galimybę pasinaudoti ekologiškų inovacijų finansavimo priemonėmis, pasiektus rezultatus, siekiant įvertinti šių priemonių veiksmingumą; ragina Europos Komisiją, jeigu rezultatai būtų nepatenkinami, ilgai nedelsiant parengti tinkamus pakeitimus siekiant padidinti šių priemonių veiksmingumą;

14.  pažymi, kad dėl to, jog daugelis žaliųjų investicijų planų yra labai techninio pobūdžio, itin svarbu atkreipti dėmesį į standartizuotų rizikos ir grąžos modelių ir naujų modelių naujiems iššūkiams ir sektoriams kūrimo svarbą;

15.  primena, jog galima tikėtis, kad MVĮ atliks svarbų vaidmenį žiedinėje ekonomikoje – teiks tvarias, tačiau darbui imlias paslaugas – remonto, atnaujinimo, perdirbimo; pažymi, kad Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Tarptautinė darbo organizacija (TDO), Parlamentas ir Euro grupė visuotinai remia mokesčių perkėlimą – perėjimą nuo darbo jėgos apmokestinimo prie gamtos išteklių naudojimo bei vartojimo apmokestinimo; prašo Komisiją įvertinti, kokį poveikį turėtų toks mokesčių perkėlimas nuo darbo jėgos gamtos išteklių naudojimui;

16.  pabrėžia, kad verslininkai, MVĮ, verslo asociacijos ir paramos organizacijos turėtų geriau išmanyti pažangesnių technologijų arba pagal sutartis teikiamų paslaugų, pvz., konsultacijų, ugdomojo vadovavimo ir ekologinio projektavimo mokymo, finansavimo galimybes, išteklių valdymą ir žaliąjį verslumą, taip pat žinoti apie žaliųjų technologijų, produktų ir paslaugų, kurie galėtų būti naudingi jų verslui, prieinamumą; ragina valstybes nares stiprinti MVĮ teikiamas paslaugas tose srityse, be to, pabrėžia, kad reikia paprastų ir prieinamų informacijos apie šiuos produktus ir paslaugas šaltinių ir duomenų bazių; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad ši informacija turėtų būti pateikiama taip, kad geriausiai atitiktų MVĮ verslo logiką ir darbo metodus;

17.  pažymi, kad ES programose nėra pakankamai prisidedama prie ekologinių inovacijų ir žiedinės ekonomikos ir todėl Komisija turi daugiau lėšų skirti iš Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos COSME ir bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ekologiškiems ir naujoviškiems pačių MVĮ sukurtiems arba joms sukurtiems sprendimams ir remti produktų dizaino ir procesų rezultatyvumo gerinimą, remiantis sėkminga patirtimi, įgyta įgyvendinant praėjusią daugiametę finansinę programą; mano, kad ypatingai pagal programą „Horizontas 2020“ MVĮ skirta priemonė turi būti visapusiškai įgyvendinta;

18.  ragina Komisiją ir EIB užtikrinti, kad Investicijų plano Europai įgyvendinimo etapu MVĮ, taip pat žaliosios ir novatoriškos MVĮ, būtų pagrindinės pagal šį pasiūlymą teikiamos paramos gavėjos; primygtinai teigia, kad šiuo tikslu turi būti parengti aiškūs kriterijai, įskaitant Europos pridėtinės vertės kriterijų, ir kad turi būti tobulinamos MVĮ teikiamos konsultavimo apie efektyvų išteklių naudojimą ir ekologines inovacijas paslaugos; ragina EIB ir Komisiją užtikrinti, kad visos kategorijos, išvardytos Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (C (2003) 1422), gautų pakankamai naudos; atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ ir programos COSME svarbą remiant MVĮ ir į poreikį visapusiškai įgyvendinti programoje „Horizontas 2020“ MVĮ skirtą priemonę;

19.  mano, kad siekiant užtikrinti, kad MVĮ skirtų finansinių priemonių tarpusavio papildomumą, labai svarbu derinti veiksmus, kurių imtasi tiek šalies, tiek regionų mastu vykdant sanglaudos politiką bei kitas programas, pvz., programą „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad svarbu rengti tokius teisės aktus, kurie MVĮ leistų išlaikyti savo konkurencingumą;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant ieškoti ilgalaikio sprendimo dėl didžiulių nepriemokų regioninės politikos srityje ir dėl praėjusio laikotarpio Europos struktūrinio ir investicijų fondo paramos lėšų naudojimo, kad dėl delsimo išmokėti paramos lėšas MVĮ, kaip projektų partnerės, neprarastų noro dalyvauti šiose paramos programose ir projektuose;

Žinių valdymas

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu aktyviai siekti įvairių sektorių tarpusavio bendradarbiavimo vertės grandinėse ir geografinėse teritorijose, kurį plėtojant skleidžiamos idėjos ir novatoriškos koncepcijos ir tokiu būdu skatinamos inovacijos ir naujos augimo galimybės; teigiamai vertina programos „Horizontas 2020“ veiksmą „Įmonių grupių projektai, skirti naujoms pramoninėms vertės grandinėms“, kuriuo siekiama geriau panaudoti MVĮ galimybes, įskaitant jų ekologinių inovacijų ir efektyvaus išteklių naudojimo sprendimus;

22.  teigiamai vertina Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centro įsteigimą – šis centras konsultuos ir padės MVĮ pagerinti savo išteklių naudojimo efektyvumą; pabrėžia, kad šis centras turi tapti stipriu visų ES regionų partnerių tinklu, o jo veikla turi būti grindžiama pasitvirtinusia valstybių narių patirtimi; mano, kad centras turėtų orientuoti MVĮ į ES, nacionalines ir regionines šios srities veiksmų programas ir suteikti galimybę naudotis specialiomis žiniomis, tinklais ir infrastruktūra;

23.  pabrėžia, jog svarbu perduoti žinias ir skirtingiems suinteresuotiesiems subjektams tarpusavyje keistis žiniomis, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, naudojantis neformaliais tinklais, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių tinklais, siekiant plėtoti esamų ir naujų inovacinių technologijų, geriausios praktikos, būdų gauti tinkamą finansavimą, galimų valstybės paramos sistemų ir atitinkamų teisinių sistemų, kurias taikant susiduriama su mažiausią administracine našta, išmanymą; be to, primena, jog esami nacionaliniai ES finansavimo programų informacijos centrai ir Europos įmonių tinklas turi būti visapusiškai įtraukiami į paramos MVĮ veiklą ir, imdamiesi aktyviųjų veiksmų, informuoti, mokyti ir remti MVĮ ES, nacionalinio ar regioninio lygmens finansavimo galimybių paieškose; pritaria tam, kad būtų organizuojama Europos efektyvaus išteklių naudojimo kampanija, kuria būtų siekiama informuoti MVĮ apie efektyvaus išteklių naudojimo teikiamą naudą ir galimybes ir apie tai, kaip kurti pramonės subjektų sąveiką perdirbimo srityje; ragina Komisiją ir Europos įmonių tinklą efektyvaus išteklių naudojimo srityje bendradarbiauti su pramonės asociacijomis, profesinėmis sąjungomis, MVĮ, NVO ir akademine bendruomene bei regioninių iniciatyvų vykdytojais; šiuo klausimu teigiamai vertina Komisijos dėmesį simbiozei ir klasteriams ir ragina Komisiją pateikti konkrečių iniciatyvų siekiant palengvinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir išteklių valdymą;

24.  ragina sektorių federacijas prisiimti svarbesnį vaidmenį teikiant reikiamą informaciją ir konsultacijas žaliųjų technologijų, finansavimo galimybių ir atitinkamų procedūrų klausimais; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti paramą ten, kur jos trūksta, bendradarbiaujant su sektorių federacijomis ir bendrovėmis toliau nagrinėti esamas galimybes ir paspartinti tvarių sprendimų diegimą, taip pat investuoti į aplinkai palankias technologijas, efektyvų išteklių naudojimą ir perdirbimo ekonomiką; pažymi vis didėjantį atotrūkį tarp MVĮ poreikių ir darbuotojų kvalifikacijos; pažymi, kad 26 proc. darbdavių Europoje susiduria su sunkumais, ieškodami tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų;

Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, inovacijos ir gebėjimai

25.  pabrėžia, kad reikia veiksmingiau plėtoti esminius mokslinius tyrimus ir užtikrinti technologinę plėtrą, visapusiškai įtraukti į šį procesą MVĮ, taip pat aktyviai remti tolesnį mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų perkėlimą į technologines naujoves; atkreipia dėmesį į Europos reindustrializacijos svarbą atsižvelgiant į gamybos pramonės svarbą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, taigi ir siekiant užtikrinti ES konkurencinį pranašumą ateityje; mano, kad kartu su technologiniais sprendimais taip pat reikėtų pakankamai dėmesio skirti netechnologinėms, organizacinėms, sisteminėms ir viešojo sektoriaus inovacijoms;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog Europos įmonės komercializuotų ir praktiškai panaudotų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti stabilesnę reglamentavimo sistemą ir tinkamas finansines sistemas, kad būtų imamasi ekonominių iniciatyvų ir užtikrinamas verslumas ir kad būtų sumažintas laikas, per kurį nauji produktai, paslaugos ir verslo praktika patenka į rinką, ypač žaliosios ekonomikos srityje;

27.  pabrėžia naujų Europos kosmoso infrastruktūros objektų potencialą skatinti inovacijas ir žaliąjį augimą; ragina Komisiją skatinti MVĮ naudoti iš šių infrastruktūrų gautus duomenis verslo inkubatoriuje; ragina Komisiją skatinti MVĮ taikyti tvarką, kuria būtų sudaromos palankios sąlygos naudotis iš šių infrastruktūrų gautais duomenimis mokslinių tyrimų, vystymosi ir komercializacijos etapais;

28.  pažymi, kad, 2014 m. gegužės mėn. apklausos „Innobarometer“ duomenimis, tik 9 proc. visų įmonių nurodė, jog nuo 2011 m. sausio mėn. jos yra gavusios viešąją finansinę paramą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai; pabrėžia, kad reikia plėtoti vartotojams patogias įvairių formų paramos procedūras;

29.  atkreipia dėmesį į bendrojo Europos patento naudą MVĮ, visų pirma žaliųjų technologijų srityje; ragina visas valstybes nares prisijungti prie bendrojo Europos patento; ragina valstybes nares skubiai ratifikuoti susitarimą dėl Bendro patentų teismo, kad būtų taikomas bendrasis Europos patentas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl MVĮ palankios supaprastintos procedūros, kad Bendrame patentų teisme būtų galima pradėti procedūrą dėl klastojimo;

30.  ragina parengti geresnę žiedinės ekonomikos politikos sistemą, t. y., be kita ko, priimti ir įgyvendinti pažangaus reglamentavimo nuostatas, standartus ir elgesio kodeksus, kuriais būtų siekiama integruoti išorės išlaidas, spręsti daug išteklių naudojančių produktų klausimą, sudaryti vienodas sąlygas, atlyginti pirmautojams ir paspartinti perėjimą prie išteklius efektyviai naudojančios ir tvarios ekonomikos;

31.  ragina Komisiją žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje išplėsti ekologinio projektavimo priemonės taikymą įtraukiant ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektus; mano, kad ekologinio projektavimo priemonėmis turėtų būti sprendžiami produktų patvarumo, galimybės pataisyti ir perdirbti klausimai, įskaitant garantuotos minimalios naudojimo trukmės ir išardymo standartus;

32.  ragina daugiau naudotis inovacinėmis paramos sistemomis, pavyzdžiui, ekologiškų inovacijų čekiais, kurie gali padėti skatinti tvarių technologijų ir aplinką tausojančių ir atsparių klimato kaitos poveikiui sprendimų įdiegimą; mano, kad, kalbant apie paraiškas paramos lėšoms skirti, svarbu, kad taisyklės būtų paprastos ir aiškios ir, kad jos nesukurtų administracinės naštos; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares rasti naujų finansavimo sprendimų, kuriais būtų remiamos MVĮ ir joms suteikti laisvai prieinamas finansines priemones; primena, kad Europos MVĮ gebėjimas kurti tvarų augimą ir naujoves, yra vienas pagrindinių ES konkurencinių pranašumų pasaulinėje rinkoje;

Reguliavimas ir jo panaikinimas kaip varomieji augimo veiksniai

33.  ragina valstybes nares pertekliniu reguliavimu nekurti kliūčių vidaus rinkai, persvarstyti dabartinę savo reglamentavimo tvarką, panaikinti nereikalingas arba neveiksmingas nuostatas, sudarančias kliūtis patekti į rinką, ir užtikrinti nuoseklų teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę; ragina Komisiją užtikrinti, kad atliekant visus poveikio vertinimus būtų visuomet atliekamas poveikio MVĮ tyrimas; ragina Komisiją aktyviau spręsti perteklinio reguliavimo atskirose valstybėse narėse problemas; pabrėžia, kad nacionaliniai reguliuotojai aiškiai ir vienodai visoje ES aiškintų atviras viešųjų pirkimų, įskaitant žaliuosius viešuosius pirkimus ir e. viešuosius pirkimus, taisykles, kurios šiuo metu sudaro didelių kliūčių MVĮ, norinčioms patekti į tarptautines rinkas, ir tuo pat metu didžiules galimybes valstybėms narėms greitai pritaikyti naujoves, įskaitant išteklius ir energiją efektyviai naudojančius produktus ir sprendimus;

34.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą atšaukti pasenusius ar pernelyg didelę naštą užkraunančius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; tikisi, kad Komisija pateiks platesnio užmojo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atliekų tvarkymo srityje, kaip 2014 m. gruodžio mėn. EP plenarinėje sesijoje paskelbė Pirmininko pavaduotojas F. Timmermans; ragina Komisiją neteikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl kurių atsirastų nereikalinga administracinė našta verslo subjektams ir MVĮ, ir nuolat peržiūrėti esamus teisės aktus siekiant sumažinti dabartinę administracinę naštą, pagerinti dabartinių teisės aktų kokybę ir veiksmingumą ir pritaikyti juos prie naujų verslo modelių; vis dėlto pabrėžia, jog, siekiant ES aplinkos tikslų, būtina imtis plataus užmojo veiksmų, kartu tinkamai ir laiku įgyvendinti galiojančius teisės aktus, ankstyvuoju etapu, taip pat atliekant poveikio vertinimą, įtraukti suinteresuotuosius subjektus iš atitinkamų pramonės šakų ir MVĮ;

35.  primena apie technologijų požiūriu neutralių ir inovacijoms palankių teisės aktų svarbą, nes jais sudaromos galimybės rinkai išbandyti ir įvertinti įvairias naująsias technologijas; teigiamai vertina aplinkosaugos technologijų tikrinimo sistemą, nes tai – nauja priemonė, kuria siekiama padėti, kad naujoviškos aplinkosaugos technologijos pasiektų rinką; ragina valstybes nares taikant viešosios paramos sistemas tinkamai naudoti rinka grindžiamas priemones ir nenaudoti aplinkai žalingų rinką iškraipančių subsidijų; primena, kad valstybė turėtų įsikišti tais atvejais, kai neveikia rinkos mechanizmai, pavyzdžiui, kai dėl išorės veiksnių poveikio neįmanoma nustatyti kainos; ragina Komisiją, siekiant sukurti vienodesnį priemonių rinkinį, parengti bendras nacionalinių paramos žaliųjų investicijų projektams sistemų gaires;

36.  pažymi, kad ardomojo pobūdžio pramonės šakos ir technologijos dažnai parodo, jog galiojančiuose teisės aktuose yra trūkumų; pabrėžia, jog reikia nuolat stebėti ir atnaujinti galiojančius teisės aktus ir jų įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad tvarios ekologiškos ir naujoviškos technologijos nesusidurtų su kliūtimis;

Įvairios paramos priemonės

37.  mano, kad į pagrindines švietimo sistemas, taip pat į aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas reikėtų įtraukti verslumo įgūdžių ugdymą ir mokymosi, kaip veikia, funkcionuoja ir sąveikauja rinka, ekonomika ir finansų sistema, kaip naujos technologijos gali suteikti didelių praktinių, inovacinių ir ekologiškų galimybių, bei aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo programas, tai turėtų taip pat būti skatinama vykdant užklasinę veiklą ir mokantis visą gyvenimą; mano, kad gerai parengtas verslo planas yra pirmas žingsnis siekiant geresnių finansavimo galimybių ir verslo gyvybingumo; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas nedelsiant įtraukti švietimą verslumo, finansų, ekonomikos ir aplinkosaugos temomis; šiuo atžvilgiu remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

38.  pabrėžia, kad taip pat turėtų būti padedama labai mažoms ir naujai įsteigtoms įmonėms ir jos turėtų būti orientuojamos, kaip pereiti prie tvaraus žaliojo ekonomikos augimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad šiems verslo subjektams būtų tinkamai taikomos naujos iniciatyvos, daugiausia orientuotos į žaliojo ekonomikos augimo galimybes, skirtas MVĮ;

39.  pažymi, kad dalyvaudami programoje „Erasmus+“ studentai ir jaunimas gali ugdyti verslumą, be kita ko, gaudami finansavimą stažuotėms; remia programą „Erasmus jauniems verslininkams“, sukurtą siekiant skatinti verslumo kultūrą ir plėtoti bendrąją rinką ir konkurencingumą;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu spręsti problemas, susijusias su netausaus vartojimo įpročiais, ir siekti pakeisti vartotojų elgseną; pažymi, jog reikia užtikrinti tinkamą vartotojų švietimą ir skatinti parengti tausesnio vartojimo paskatas; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau naudotis viešaisiais pirkimais kaip paklausos srities priemonėmis, kad būtų padedama pateikti rinkai išteklius ir energiją efektyviai naudojančius produktus ir sprendimus; pabrėžia, kad, siekiant vartotojams suteikti galios, naudinga į informaciją apie produktus ir ekologinius ženklus įtraukti informaciją apie išteklių naudojimą;

41.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiaujant su mokslinių ir technologinių tyrimų institutais, universitetais ir profesinio rengimo įstaigomis sudaryti palankesnes sąlygas naujoms veiklą pradedančioms ir atsiskyrusioms įmonėms;

42.  pabrėžia eksporto svarbą darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui Europoje; ragina Komisiją sudaryti planuojamus prekybos susitarimus su mūsų partneriais, kuriais Europos MVĮ sudaromos sąlygos lengviau patekti į naujas rinkas;

43.  mano, kad moterų verslumas – nepakankamai įvertintas ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinis, kurį reikėtų skatinti ir stiprinti, ir kad taip pat ir žaliojoje ekonomikoje reikėtų pašalinti visas kliūtis, su kuriomis darbo rinkoje susiduria moterys, kurios visų pirma yra diskriminuojamos darbo užmokesčio požiūriu, siekiant užtikrinti, kad žalioji ekonomika būtų vienodai naudinga ir moterims, ir vyrams; mano, kad reguliariai renkant suderintus statistinius duomenis, įskaitant duomenis apie teisės aktų poveikį konkrečioms lytims ir pagal lytis suskirstytus duomenis apie darbo jėgą, būtų lengviau priimti įrodymais pagrįstas politikos priemones ir vykdyti stebėseną ir taip panaikinti žinių spragą žaliosios ekonomikos srityje;

44.  ragina Komisiją išnagrinėti padėtį ir nustatyti Europos pramonės sektorius ir geografinius regionus, kuriuose sudarytos tinkamos sąlygos, kad būtų galima įkurti naujas grupes ir centrus bei remti jų plėtrą;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares atkreipti ypatingą dėmesį į kaimo vietovių teikiamas galimybes ir iššūkius, susijusius su MVĮ, ekologiškai tvariu augimu ir ekologinėmis inovacijomis, ir į juos reaguoti;

46.  ragina valstybes nares (nacionalinių, regioninių ir vietos politikos formuotojų ir valdymo institucijų lygmeniu) tęsti savo pastangas pažangiosios specializacijos strategijose kartu su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis skatinti tvarų augimą, kuris skatina žaliosios ekonomikos veiklos vykdytojus burtis į grupes, užtikrinti sąveiką ir kurti tinklus; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo rezultatus nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu ir ypač apie įvairius vėlesniosios grandies priemonių (angl. downstream actions) modelius, naudojamus ES ir valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti informaciją apie praktines priemones, kurių buvo imtasi vystant MVĮ ekologinių inovacijų gebėjimus, panaudojant regioninių inovacijų centrų ir pagrindinių paramos tinklų sąveiką;

47.  ragina Komisiją, įgyvendinant regioninę politiką, parengti konkrečias programas, apimančias visus svarbius MVĮ ekologiškai tvaraus augimo aspektus; pabrėžia, kaip svarbu visapusiškai išnaudoti jaunimo verslumo potencialą, atsižvelgiant į MVĮ ekologišką augimą; ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis būtų galima sujungti švietimo institucijas ir Europos programas, ir priemones, kuriomis būtų remiama žalioji ekonomika; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti visas turimas MVĮ darbuotojams konsultuoti skirtas priemones ir didinti jų informuotumą, siekiant pagerinti jų žinias ir įgūdžius; ragina remiant mokymą ypatingą dėmesį skirti jaunimui ir nepalankiausias sąlygas darbo rinkoje turinčioms grupėms;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.
(4) http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_381_en.pdf

Teisinis pranešimas