Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2015 m. gegužės 20 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: parama kaimo plėtrai, teikiama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis
 Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimas su Pietų Afrika (Protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą) ***
 Finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ***II
 Informacija, teikiama pervedant lėšas ***II
 Bankroto bylos ***II
 Sąjungos sistema, pagal kurią tam tikrų naudingųjų iškasenų ir metalų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą***I
 Prieštaravimas deleguotajam aktui: kadmio naudojimo apšvietimo įrenginiuose ir vaizduoklių apšvietimo įrenginiuose išimtis
 Prieštaravimas deleguotajam aktui: žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencija
 Motinystės atostogos
 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija
 Alyvmedžiams kenkiančios bakterijos „Xylella Fastidiosa“ protrūkis

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: parama kaimo plėtrai, teikiama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis
PDF 323kWORD 64k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2015 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, I priedas (C(2015)02802 – 2015/2673(DEA))
P8_TA(2015)0199B8-0439/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2015)02802),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. vasario 3 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(1), ypač į jo 58 straipsnio 7 dalį ir 83 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto rekomendaciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2015 m. gegužės 19 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programos, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, patvirtinamos po 2014 m. sausio 1 d., daugiametė finansinė programa tikslinama siekiant 2014 m. nepanaudotus asignavimus perkelti į vėlesnius metus, viršijant atitinkamas išlaidų viršutines ribas;

B.  kadangi iki 2014 m. pabaigos nebuvo parengtos tvirtinti Bulgarijos, Čekijos, Airijos, Graikijos, Ispanijos, Kroatijos, Italijos, Kipro, Liuksemburgo, Vengrijos, Maltos, Rumunijos ir Švedijos kaimo plėtros programos ir kai kurios Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės regioninės programos;

C.  kadangi Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 buvo atitinkamai patikslintas Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2015/623, kuriuo atitinkami 2014 m. nepanaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimai perkelti į 2015 ir 2016 m. viršutines išlaidų ribas;

D.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 I priedas, kuriame nustatytos metinio Sąjungos paramos kaimo plėtrai paskirstymo 2014–2020 m. laikotarpiu sumos, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

E.  kadangi deleguotasis reglamentas labai svarbus siekiant sklandžiai ir laiku priimti kaimo plėtros programas ir kadangi tikslinga, jog jis įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.


Prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimas su Pietų Afrika (Protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą) ***
PDF 243kWORD 62k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo papildomo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (07657/2015 – C8-0103/2015 – 2014/0236(NLE))
P8_TA(2015)0200A8-0146/2015

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07657/2015),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo papildomo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (13175/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0103/2015),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto rekomendaciją (A8-0146/2015),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Pietų Afrikos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Finansų sistemos apsauga nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ***II
PDF 318kWORD 63k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (05933/4/2015 – C8-0109/2015 – 2013/0025(COD))
P8_TA(2015)0201A8-0153/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05933/4/2015 – C8‑0109/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0045) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0153/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 166, 2013 6 12, p. 2.
(2) OL C 271, 2013 9 19, p. 31.
(3) 2014 3 11 priimti tekstai, P7_TA(2014)0191.


Informacija, teikiama pervedant lėšas ***II
PDF 316kWORD 62k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (05932/2/2015 – C8-0108/2015 – 2013/0024(COD))
P8_TA(2015)0202A8-0154/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05932/2/2015 – C8‑0108/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0044) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0154/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 166, 2013 6 12, p. 2.
(2) OL C 271, 2013 9 19, p. 31.
(3) 2014 3 11 priimti tekstai, P7_TA(2014)0190.


Bankroto bylos ***II
PDF 312kWORD 61k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bankroto bylų (išdėstymas nauja redakcija) (16636/5/2014 – C8-0090/2015 – 2012/0360(COD))
P8_TA(2015)0203A8-0155/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (16636/5/2014 – C8‑0090/2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0744) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0155/2015),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 271, 2013 9 19, p. 55.
(2) 2014 2 5 priimti tekstai, P7_TA(2014)0093.


Sąjungos sistema, pagal kurią tam tikrų naudingųjų iškasenų ir metalų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą***I
PDF 546kWORD 216k
2015 m. gegužės 20 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu (COM(2014)0111 – C7-0092/2014 – 2014/0059(COD))(1)
P8_TA(2015)0204A8-0141/2015

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  gamtos naudingosios iškasenos konfliktinėse ir didelės rizikos zonose suteikia didelių vystymosi galimybių, tačiau jos taip pat gali būti nesutarimų priežastimi, kai dėl iš jų gaunamų pajamų prasideda arba tęsiasi smurtiniai konfliktai ir kliudoma šalims siekti vystymosi, gero valdymo ir teisės viršenybės. Siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą šiose zonose itin svarbu nutraukti konfliktų ir neteisėto naudingųjų iškasenų naudojimo sąsają;
(1)  gamtos naudingosios iškasenos konfliktinėse ir didelės rizikos zonose suteikia didelių vystymosi galimybių, tačiau jos taip pat gali būti nesutarimų priežastimi, kai dėl iš jų gaunamų pajamų prasideda arba tęsiasi smurtiniai konfliktai ir kliudoma siekti vystymosi, gero valdymo ir teisės viršenybės. Siekiant užtikrinti taiką, vystymąsi ir stabilumą šiose zonose itin svarbu nutraukti konfliktų ir neteisėto naudingųjų iškasenų naudojimo sąsają;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  gavybos pramonėje žmogaus teisių pažeidimai yra dažni ir gali apimti vaikų darbą, seksualinį smurtą, priverstinį dingimą, priverstinį persikėlimą ir ritualiniu ar kultūros požiūriu svarbių vietovių naikinimą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  šis klausimas susijęs su daug išteklių turinčiais regionais, kuriuose vyriausybės ir tarptautinės organizacijos kartu su verslo subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis imasi veiksmų siekdamos sumažinti ginkluotų grupuočių ir saugumo pajėgų finansavimą;
(2)  šis klausimas susijęs su daug išteklių turinčiomis zonomis, kuriose vyriausybės ir tarptautinės organizacijos kartu su verslo subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant moterų organizacijas, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį atkreipiant dėmesį į grupuočių sudaromas išnaudotojiškas sąlygas, taip pat į žaginimus ir smurtą, kuriuos tos grupuotės naudoja vietos gyventojams kontroliuoti, imasi veiksmų siekdamos užkirsti kelią ginkluotų grupuočių ir saugumo pajėgų finansavimui;
(Pakeitimas, dėl kurio žodis „regionai“ pakeičiamas žodžiu „zonos“, taikomas visam tekstui.)
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  šis reglamentas yra viena iš priemonių užtikrinti, kad ginkluotos grupuotės nebebūtų finansuojamos pajamomis, gaunamomis kontroliuojant prekybą naudingosiomis iškasenomis iš konfliktinių zonų; tai neturi įtakos tam, kad vykdant Europos Sąjungos užsienio ir vystymosi politikos veiksmus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kovai su vietos lygmens korupcija ir sienų pralaidumu, taip pat vietos gyventojams ir jų atstovams turėtų būti teikiami mokymai siekiant atkreipti dėmesį į pažeidimus;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  2010 m. spalio 7 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Sąjunga raginama nustatyti teisės aktus, kurie atitiktų JAV konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų srities teisės aktus, alias Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos akto 1502 skirsnį, be to, Komisija savo 2011 ir 2012 m. komunikatuose paskelbė apie savo ketinimus nagrinėti būdus, kaip pagerinti tiekimo grandinės skaidrumą, įskaitant išsamaus patikrinimo aspektus. Atsižvelgdama į savo įsipareigojimus, prisiimtus 2011 m. EBPO ministrų taryboje, Komisija pastarajame komunikate taip pat ragino plačiau remti ir taikyti EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas, netgi EBPO nepriklausančiose šalyse;
(7)  2010 m. spalio 7 d., 2011 m. kovo 8 d., 2011 m. liepos 5 d. ir 2014 m. vasario 26 d. rezoliucijose Europos Parlamentas ragino Sąjungą nustatyti teisės aktus, kurie atitiktų JAV konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų srities teisės aktus, alias Volstryto reformų ir vartotojų apsaugos akto 1502 skirsnį; be to, Komisija savo 2011 ir 2012 m. komunikatuose paskelbė apie savo ketinimus nagrinėti būdus, kaip pagerinti tiekimo grandinės skaidrumą, įskaitant išsamaus patikrinimo aspektus. Atsižvelgdama į savo įsipareigojimus, prisiimtus 2011 m. EBPO ministrų taryboje, Komisija pastarajame komunikate taip pat ragino plačiau remti ir taikyti EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas, netgi EBPO nepriklausančiose šalyse;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Sąjungos piliečiai ir pilietinės visuomenės subjektai didino informuotumą apie bendroves, veikiančias pagal Sąjungos jurisdikciją, kurios nepatraukiamos atsakomybėn už galimą ryšį su neteisėta naudingųjų iškasenų iš konfliktinių zonų gavyba ir prekyba. Taip dėl tokių naudingųjų iškasenų, kurių gali būti vartotojų produktuose, vartotojai susiejami su konfliktais už Sąjungos ribų. Todėl piliečiai (daugiausia teikdami peticijas) prašė, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pasiūlyti teisės aktai, pagal kuriuos bendroves būtų galima patraukti atsakomybėn laikantis rekomendacijų, kaip nustatyta JT ir EBPO;
(8)  Sąjungos piliečiai ir pilietinės visuomenės subjektai didino informuotumą apie bendroves, veikiančias pagal Sąjungos jurisdikciją, kurios nepatraukiamos atsakomybėn už galimą ryšį su neteisėta naudingųjų iškasenų iš konfliktinių zonų gavyba ir prekyba. Taip dėl tokių naudingųjų iškasenų, kurių gali būti vartotojų produktuose, vartotojai susiejami su konfliktais už Sąjungos ribų. Todėl vartotojai yra netiesiogiai susiję su konfliktais, kurie turi didelį poveikį žmogaus teisėms, visų pirma moterų teisėms, nes ginkluotos grupuotės dažnai naudoja masinius žaginimus kaip tyčinę strategiją siekdamos įbauginti ir kontroliuoti vietos gyventojus, kad apsaugotų savo interesus. Todėl piliečiai (daugiausia teikdami peticijas) prašė, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pasiūlyti teisės aktai, pagal kuriuos bendroves būtų galima patraukti atsakomybėn laikantis rekomendacijų, kaip nustatyta JT ir EBPO;
Pakeitimai 71, 91 ir 112
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  reglamente atsispindi poreikis atlikti išsamų tiekimo grandinės patikrinimą nuo pirkimo vietos iki galutinio produkto, nustatant reikalavimą visoms bendrovėms, kurios pirmos pateikia į sąrašą įtrauktus išteklius – įskaitant produktus, kurių sudėtyje yra tokių išteklių – Sąjungos rinkai, atlikti išsamų savo tiekimo grandinės patikrinimą ir viešai apie tai pranešti. Atsižvelgiant į išsamaus patikrinimo pobūdį, šiame reglamente pateiktos atskiros išsamaus patikrinimo prievolės turėtų atspindėti pažangų ir lankstų išsamaus patikrinimo procesų pobūdį ir būtinybę nustatyti tokias prievoles, kurios būtų tinkamai pritaikytos prie įmonių individualių aplinkybių. Prievolės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į įmonės dydį, finansinį svertą ir padėtį jos tiekimo grandinėje;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES1a reikalaujama, kad didelės, daugiau nei 500 darbuotojų turinčios įmonės atskleistų informaciją apie kai kurias savo politikos priemones, be kita ko, žmogaus teisių, kovos su korupcija ir išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo srityse. Toje direktyvoje numatoma, kad Komisija parengia gaires siekiant palengvinti šios informacijos atskleidimą. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į šias gaires įtraukti veiklos rodiklius, susijusius su atsakingu naudingųjų iškasenų ir metalų pirkimu;
__________________
1a 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)  daugelis esamų išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistemų galėtų padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus. Jau yra pramonės sistemų, kuriomis siekiama nutraukti sąsają tarp konfliktų ir alavo, tantalo, volframo ir aukso pirkimo. Tose sistemose naudojami nepriklausomi trečiųjų šalių atliekami auditai, kuriais siekiama patvirtinti lydyklas ir rafinavimo įmones su įdiegtomis sistemomis, kuriomis užtikrinamas tik atsakingas naudingųjų iškasenų pirkimas. Tokios pramonės sistemos galėtų būti pripažįstamos Sąjungos sistemoje. Tačiau tokių sistemų pripažinimo atitinkančiomis šio reglamento reikalavimus kriterijus ir procedūras reikia patikslinti, kad būtų sudarytos galimybės laikytis aukštų standartų ir išvengti dvigubo audito;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  per viešas konsultacijas Sąjungos bendrovės pareiškė susidomėjimą atsakingu naudingųjų iškasenų pirkimu ir pranešė apie dabartines pramonės sistemas, skirtas jų socialinės atsakomybės tikslams siekti, vartotojų prašymams vykdyti arba jų atsargų saugumui užtikrinti. Tačiau Sąjungos bendrovės taip pat pranešė apie daugybę sunkumų, kurie kyla atliekant išsamų tiekimo grandinės patikrinimą, nes pasaulinė tiekimo grandinė yra labai ilga ir sudėtinga, ją sudaro daug veiklos vykdytojų, kurie dažnai turi nepakankamai žinių arba nepaiso etikos normų. Komisija turėtų stebėti atsakingo pirkimo sąnaudas ir galimą jų poveikį konkurencingumui, ypač MVĮ;
(12)  per viešas konsultacijas Sąjungos bendrovės pareiškė susidomėjimą atsakingu naudingųjų iškasenų pirkimu ir pranešė apie dabartines pramonės sistemas, skirtas jų socialinės atsakomybės tikslams siekti, vartotojų prašymams vykdyti arba jų atsargų saugumui užtikrinti. Tačiau Sąjungos bendrovės taip pat pranešė apie daugybę sunkumų ir praktinių problemų, kurie kyla atliekant išsamų tiekimo grandinės patikrinimą, nes pasaulinė tiekimo grandinė yra labai ilga ir sudėtinga, ją sudaro daug veiklos vykdytojų, kurie dažnai turi nepakankamai žinių arba nepaiso etikos normų. Komisija turėtų atidžiai stebėti ir pranešti apie atsakingo pirkimo, trečiųjų šalių atliekamo audito, administracinių pasekmių joms sąnaudas ir galimą jų poveikį konkurencingumui, ypač MVĮ. Siekiant įgyvendinti šį reglamentą Komisija labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms turėtų teikti techninę ir finansinę pagalbą ir sudaryti joms palankesnes sąlygas keistis informacija. Naudingąsias iškasenas ir metalus importuojančios Sąjungoje įsisteigusios MVĮ, kurios įdiegia išsamaus patikrinimo sistemas, pagal Komisijos programą COSME turėtų gauti finansinę pagalbą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  Sąjungoje įsisteigusioms bendrovėms, veikiančioms tiekimo grandinės vartotojų grandyje, kurios savo noru taiko atsakingo naudingųjų iškasenų ir metalų pirkimo sistemą, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų suteikti tai patvirtinantį ženklą. Komisija, siekdama nustatyti kriterijus patvirtinimui suteikti, turėtų remtis EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis ir tuo tikslu gali konsultuotis su EBPO sekretoriatu. Ženklo „Europos atsakomybės sertifikatas“ suteikimo sąlygos turėtų būti tokios pat griežtos, kaip ir reikalavimai pagal EBPO sertifikavimo sistemą. Bendrovės, turinčios ženklą „Europos atsakomybės sertifikatas“ raginamos tai nurodyti savo interneto svetainėje ir įtraukti jį į informaciją, pateikiamą Europos vartotojams;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  lydyklos ir rafinavimo įmonės yra svarbi pasaulinės naudingųjų iškasenų tiekimo grandinės dalis, nes jos paprastai yra paskutinė grandis, kurioje galima veiksmingai užtikrinti išsamų patikrinimą, t. y. rinkti, atskleisti ir tikrinti informaciją apie naudingųjų iškasenų kilmę ir priežiūros grandinę. Dažnai laikoma, kad po šio transformacijos etapo atsekti naudingųjų iškasenų kilmę tampa nebeįmanoma. Todėl sudarius atsakingų lydyklų ir rafinavimo įmonių Sąjungos sąrašą vartotojų grandies bendrovėms būtų suteikta skaidrumo ir tikrumo dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo praktikos;
(13)  lydyklos ir rafinavimo įmonės yra svarbi pasaulinės naudingųjų iškasenų tiekimo grandinės dalis, nes jos paprastai yra paskutinė grandis, kurioje galima veiksmingai užtikrinti išsamų patikrinimą, t. y. rinkti, atskleisti ir tikrinti informaciją apie naudingųjų iškasenų kilmę ir priežiūros grandinę. Dažnai laikoma, kad po šio transformacijos etapo atsekti naudingųjų iškasenų kilmę tampa nebeįmanoma. Tai taikytina ir perdirbtiems metalams, kurių transformavimo procesas būna dar toliau pažengęs. Todėl sudarius atsakingų lydyklų ir rafinavimo įmonių Sąjungos sąrašą vartotojų grandies bendrovėms būtų suteikta skaidrumo ir tikrumo dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo praktikos. Atsižvelgiant į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas, tokios gamintojų grandies bendrovėms kaip lydyklos ir rafinavimo įmonės turėtų būti taikomas nepriklausomas trečiųjų šalių atliekamas jų tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo praktikos auditas, kad jie taip pat būtų įtraukti į atsakingų lydyklų ir rafinavimo įmonių sąrašą;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  naudingąsias iškasenas ir jų koncentratus perdirbančios ir importuojančios lydyklos ir rafinavimo įmonės privalo taikyti Sąjungos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistemą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  visos naudingosios iškasenos ir metalai, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti naudojami pagal šio reglamento reikalavimus. Itin svarbu, kad importuotojai laikytųsi šio reglamento nuostatų;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  siekiant užtikrinti efektyvų šio reglamento įgyvendinimą, reikėtų numatyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį Komisija galėtų sukurti trečiųjų asmenų audito sistemą, o atsakingi importuotojai susipažintų su savo prievolėmis pagal šį reglamentą;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b)  Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti savo finansinės pagalbos ir politinius įsipareigojimus konfliktinėse ir didelės rizikos zonose, kur išgaunami alavas, tantalas, volframas ir auksas, visų pirma Didžiųjų ežerų regione, siekiant užtikrinti politikos suderinamumą ir paskatinti bei stiprinti pagarbą gero valdymo, teisinės valstybės ir ypač etiškos gavybos principams;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui turėtų teikti reguliarias sistemos poveikio ataskaitas. Praėjus ne daugiau kaip trejiems metų po įsigaliojimo, o vėliau kas šešerius metus Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento veikimą ir veiksmingumą, įskaitant atsakingo naudingųjų iškasenų, kurioms taikomas šis reglamentas, pirkimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų skatinimą. Prireikus, su ataskaitomis gali būti teikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai, kuriuose gali būti nustatytos privalomos priemonės,
(16)  Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų teikti reguliarias sistemos poveikio ataskaitas. Praėjus dvejiems metams po reglamento taikymo, o vėliau kas trejus metus Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento veikimą ir veiksmingumą, taip pat pastarojo meto sistemos poveikį vietoje, susijusį su atsakingo naudingųjų iškasenų, kurioms taikomas šis reglamentas, pirkimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų skatinimu, ir pateikti apie tai ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus, su ataskaitomis gali būti teikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai, kuriuose gali būti nustatytos kitos privalomos priemonės,
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  savo 2014 m. kovo 5 d. bendrame komunikate Europos Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja įsipareigojo kartu su reglamentu įgyvendinti papildomąsias priemones, kurios padėtų suformuoti integruotą ES požiūrį į atsakingą pirkimą, ne tik siekiant užtikrinti aktyvų įmonių dalyvavimą šiame reglamente numatytoje Sąjungos sistemoje, bet ir visuotinį, nuoseklų ir išsamų požiūrį, kuriuo būtų skatinamas atsakingas pirkimas iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.   Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atliekamas pasitvirtinimas, susijęs su išsamaus tiekimo grandinės patikrinimu, siekiant apriboti ginkluotų grupuočių ir saugumo pajėgų12 galimybes prekiauti alavu, tantalu, volframu, jų rūdomis ir auksu. Šia sistema siekiama suteikti skaidrumo ir tikrumo dėl importuotojų, lydyklų ir rafinavimo įmonių, perkančių iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų, tiekimo praktikos.
1.   Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atliekamas patvirtinimas, susijęs su išsamaus tiekimo grandinės patikrinimu, siekiant apriboti ginkluotų grupuočių ir saugumo pajėgų12 galimybes prekiauti alavu, tantalu, volframu, jų rūdomis ir auksu. Šia sistema siekiama suteikti skaidrumo ir tikrumo dėl importuotojų, lydyklų ir rafinavimo įmonių, perkančių iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų, tiekimo praktikos.
__________________
__________________
12 Ginkluotos grupuotės ir saugumo pajėgos – kaip apibrėžta EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijų dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų grandinių II priede (Antrasis leidimas, EBPO leidykla (EBPO, 2013 m.), http://dx.doi.org/10.1787/9789264185050-en.
12 Ginkluotos grupuotės ir saugumo pajėgos – kaip apibrėžta EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijų dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų grandinių II priede (Antrasis leidimas, EBPO leidykla (EBPO, 2013 m.), http://dx.doi.org/10.1787/9789264185050-en.
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
2.  Šiame reglamente nustatomos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo prievolės, taikomos Sąjungos importuotojams, kurie nusprendžia pasitvirtinti kaip atsakingi naudingųjų iškasenų ar metalų, kurių sudėtyje yra alavo, tantalo, volframo ir aukso, arba kurie iš jų sudaryti, kaip išdėstyta I priede, importuotojai.
2.  Šiame reglamente ir pagal EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas nustatomos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo prievolės, taikomos visiems Sąjungos importuotojams, kurie perka naudingąsias iškasenas ir metalus, kuriems taikomas šis reglamentas. Šių rekomendacijų paskirtis – užtikrinti importuotojų tiekimo praktikos nuo konfliktų nukentėjusiose ir didelės rizikos vietovėse skaidrumą ir atsekamumą tam, kad kiek įmanoma būtų sumažinta arba išvengta smurtinių konfliktų ir žmogaus teisių pažeidimų, apribojant ginkluotų grupuočių ir saugumo pajėgų galimybes, kaip apibrėžta EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijų II priede, prekiauti naudingosiomis iškasenomis ir metalais.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Šis reglamentas netaikomas metalams, kuriuos pagrįstai galima laikyti esant perdirbtais.
Pakeitimai 76, 97, 117 ir 135
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Siekiant išvengti nenumatytų rinkos iškraipymų, šiame reglamente nustatomas įmonių, sudarančių tiekimo grandinės gamintojų grandį, ir įmonių, sudarančių tiekimo grandinės vartotojų grandį, vaidmens skirtumas. Išsamus patikrinimas turi būti pritaikytas prie atitinkamos įmonės veiklos, dydžio ir jos padėties tiekimo grandinėje.
Pakeitimai 77, 98, 118 ir 136
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 c dalis (nauja)
2c.  Komisija, bendradarbiaudama su pramonės sistemomis ir laikydamasi EBPO rekomendacijų, gali pateikti tolesnes gaires dėl įmonėms privalomų prievolių, priklausomai nuo jų padėties tiekimo grandinėje, užtikrinti, kad sistema apimtų lanksčią procedūrą, kurią taikant būtų atsižvelgiama į MVĮ padėtį.
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 d dalis (nauja)
2d.  Pagal šį reglamentą ir laikantis EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijų, vartotojų grandies įmonės imasi visų pagrįstų priemonių tam, kad nustatytų ir valdytų riziką naudingųjų iškasenų ir metalų, kuriems taikomas šis reglamentas, tiekimo grandinėje. Todėl joms nustatoma pareiga suteikti informaciją apie savo išsamaus patikrinimo praktiką, kurią jos taiko atsakingo tiekimo grandinėms.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio b a punktas (naujas)
ba)  perdirbti metalai – utilizuoti galutinio vartotojo arba po vartojimo naudojami produktai arba produkto gamybos metu iš metalo laužo gautas metalas; perdirbti metalai, be kita ko, yra perteklinės, pasenusios, turinčios trūkumų ir metalo laužo medžiagos, kurių sudėtyje yra perdirbtų arba apdorotų metalų, kurie tinkami perdirbti į alavą, tantalą, volframą ir (arba) auksą; iš dalies perdirbtos, neperdirbtos arba kaip šalutinis produktas iš kitos rūdos gaunamos naudingosios iškasenos nėra perdirbti metalai;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio e punktas
e)  konfliktinės ir didelės rizikos zonos – zonos, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai arba po konfliktų susidarė nestabili padėtis, taip pat zonos, kuriose valdymas ir saugumas yra silpnas arba jo visai nėra, kaip antai žlugusios valstybės, ir kuriose plačiu mastu ir nuolat pažeidinėjama tarptautinė teisė, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus;
e)  konfliktinės ir didelės rizikos zonos – zonos, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai vyraujant plataus masto smurtui ir žlungant civilinei infrastruktūrai arba po konfliktų susidarė nestabili padėtis, taip pat zonos, kuriose valdymas ir saugumas yra silpnas arba jo visai nėra, kaip antai žlugusios valstybės, kuriose plačiu mastu ir nuolat pažeidinėjamos žmogaus teisės, apibrėžtos pagal tarptautinę teisę;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio g punktas
g)  importuotojas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, deklaruojantis naudingąsias iškasenas ar metalus, kuriems taikomas šis reglamentas, skirtus išleisti į laisvą apyvartą, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/9213 79 straipsnyje;
g)  importuotojas – bet koks Sąjungoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, savo vardu deklaruojantis naudingųjų iškasenų ar metalų, kuriems taikomas šis reglamentas, išleidimą į laisvą apyvartą, arba asmuo, kurio naudai tokia deklaracija pateikiama; tiek atstovas, pateikiantis deklaraciją kito asmens vardu ir kito asmens naudai, tiek atstovas, veikiantis savo vardu ir kito asmens naudai, laikomi importuotojais taikant šį reglamentą;
__________________
13 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio h punktas
h)  atsakingas importuotojas – bet koks importuotojas, kuris nusprendžia pats patvirtinti savo atitiktį pagal šiame reglamente išdėstytas taisykles;
Išbraukta.
Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio i punktas
i)  pasitvirtinimas – asmens patvirtinimas, kad jis laikosi šiame reglamente nustatytų su valdymo sistemomis, rizikos valdymu, trečiosios šalies atliekamu auditu ir informacijos atskleidimu susijusių prievolių;
Išbraukta.
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui)
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio q a punktas (naujas)
qa)  pramonės sistema – savanoriškų išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo procedūrų, priemonių ir mechanizmų, parengtų ir prižiūrimų atitinkamų pramonės šakų asociacijų, derinys, įskaitant trečiųjų asmenų atliekamą atitikties vertinimą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio q b punktas (naujas)
qb)  ginkluotos grupuotės ir saugumo pajėgos – EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijų II priede nurodytos grupuotės;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio a punktas
a)  patvirtina savo tiekimo grandinės politiką, susijusią su naudingosiomis iškasenomis ir metalais, kurie gali būti kilę iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų, ir apie ją aiškiai praneša tiekėjams ir visuomenei;
a)  patvirtina savo tiekimo grandinės politiką, susijusią su į sąrašą įtrauktais ištekliais, kurie gali būti kilę iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų, ir apie ją aiškiai ir sistemingai praneša tiekėjams ir visuomenei;
Pakeitimai 85, 126 ir 145
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Jeigu įmonė gali pagrįstai daryti išvadą, kad ištekliai yra gauti tik perdirbus ar panaudojus metalo laužą, ji, tinkamai atsižvelgdama į verslo konfidencialumą ir kitus su konkurencija susijusius klausimus:
a)  viešai paskelbia išvadą, kad produktai gauti perdirbant išteklius; ir
b)  pagrįstai ir išsamiai apibūdina išsamaus patikrinimo priemones, kurias ji taikė siekdama nustatyti, kad produktai gauti perdirbant išteklius.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Patvirtintiems atsakingiems lydytų ir perdirbtų metalų importuotojams netaikomas reikalavimas atlikti nepriklausomą trečiosios šalies vykdomą auditą pagal šio reglamento 3 straipsnio 1a dalį, jei jie pateikia esminių įrodymų, kad visos lydyklos ir rafinavimo įmonės, esančios jų tiekimo grandinėje, laikosi šio reglamento nuostatų.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a straipsnis (naujas)
7a straipsnis
Atsakingų importuotojų sąrašas
1.  Remdamasi informacija, kurią valstybės narės pateikia savo ataskaitose, kaip nurodyta 15 straipsnyje, Komisija priima ir viešai paskelbia sprendimą, kuriame pateikia naudingųjų iškasenų ir metalų, kuriems taikomas šis reglamentas, atsakingų importuotojų pavadinimų ir adresų sąrašą.
2.  Komisija patvirtina sąrašą naudodama Ia priede pateiktą pavyzdį ir laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
3.  Komisija laiku atnaujina ir viešai paskelbia, įskaitant internete, į sąrašą įtrauktą informaciją. Komisija išbraukia iš sąrašo importuotojų, kurie valstybių narių nebepripažįstami atsakingais importuotojais pagal 14 straipsnio 3 dalį, jei jie nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, pavadinimus.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b straipsnis (naujas)
7b straipsnis
Lydyklų ir rafinavimo įmonių prievolės, susijusios su išsamiu patikrinimu
1.  Naudingąsias iškasenas ir jų koncentratus perdirbančios ir importuojančios Sąjungoje įsisteigusios lydyklos ir rafinavimo įmonės privalo taikyti Sąjungos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistemą arba išsamaus patikrinimo sistemą, kurią Komisija pripažino kaip lygiavertę.
2.  Valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad lydyklos ir rafinavimo įmonės tinkamai įgyvendintų Europos išsamaus patikrinimo sistemą. Jeigu šios prievolės nevykdomos, institucijos apie tai praneša lydyklai arba rafinavimo įmonei ir jų paprašo imtis taisomųjų veiksmų, kad Europos išsamaus patikrinimo sistema būtų įgyvendinta. Jeigu prievolės ir toliau nevykdomos, valstybių narių kompetentingos institucijos taiko sankcijas už šio reglamento pažeidimą. Kai lydykla arba rafinavimo įmonė šio reglamento nuostatas įgyvendina, tos sankcijos nebetaikomos.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Remdamasi informacija, kurią valstybės narės pateikia savo ataskaitose, kaip nurodyta 15 straipsnyje, Komisija priima ir viešai paskelbia sprendimą, kuriame išvardyti atsakingų naudingųjų iškasenų, kurioms taikomas šis reglamentas, lydyklų ir rafinavimo įmonių pavadinimai ir adresai.
1.  Remdamasi informacija, kurią valstybės narės pateikia savo ataskaitose, kaip nurodyta 15 straipsnyje, Komisija priima ir viešai paskelbia sprendimą, kuriame išvardyti atsakingų lydyklų ir rafinavimo įmonių pavadinimai ir adresai.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodytame sąraše Komisija nurodo atsakingas lydyklas ir rafinavimo įmones, kurios bent iš dalies perka iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų.
2.  1 dalyje nurodytame sąraše Komisija nurodo atsakingas lydyklas ir rafinavimo įmones, kurios bent iš dalies perka iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų. Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į esamas lygiavertes pramonės, vyriausybės ar kitas išsamaus patikrinimo sistemas, apimančias naudingąsias iškasenas ir metalus, kuriems taikomas reglamentas.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija patvirtina sąrašą pagal II priede pateiktą pavyzdį ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Konsultuojamasi su EBPO sekretoriatu.
3.  Komisija patvirtina sąrašą naudodama II priede pateiktą pavyzdį ir laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Konsultuojamasi su EBPO sekretoriatu.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija laiku atnaujina į sąrašą įtrauktą informaciją. Komisija išbraukia iš sąrašo lydyklų ir rafinavimo įmonių, kurios valstybių narių nebepripažįstamos atsakingais importuotojais pagal 14 straipsnio 3 dalį, arba importuotojų, kurie nebepripažįstami atsakingais, tiekimo grandinėje esančių lydyklų ir rafinavimo įmonių pavadinimus.
4.  Komisija laiku atnaujina ir viešai paskelbia, įskaitant internete, į sąrašą įtrauktą informaciją. Komisija išbraukia iš sąrašo lydyklų ir rafinavimo įmonių, kurios valstybių narių nebepripažįstamos atsakingais importuotojais pagal 14 straipsnio 3 dalį, arba importuotojų, kurie nebepripažįstami atsakingais, tiekimo grandinėje esančių lydyklų ir rafinavimo įmonių pavadinimus.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija nusprendžia paskelbti, taip pat internete, kompetentingų institucijų sąrašą pagal III priede pateiktą pavyzdį ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą. Komisija reguliariai atnaujina šį sąrašą.
2.  Komisija nusprendžia paskelbti, įskaitant internete, kompetentingų institucijų sąrašą, naudodama III priede pateiktą pavyzdį ir laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija reguliariai atnaujina šį sąrašą.
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.   Siekdamos užtikrinti, kad pasitvirtinę atsakingi naudingųjų iškasenų ir metalų, kuriems taikomas šis reglamentas, importuotojai laikytųsi 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų prievolių, valstybių narių kompetentingos institucijos atlieka atitinkamus ex-post patikrinimus.
1.   Siekdamos užtikrinti, kad atsakingi naudingųjų iškasenų ir metalų, kuriems taikomas šis reglamentas, importuotojai laikytųsi 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytų prievolių, valstybių narių kompetentingos institucijos atlieka atitinkamus ex-post patikrinimus.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  Atliekant 1 dalyje nurodytus patikrinimus taikomas rizikos vertinimu pagrįstas metodas. Be to, patikrinimai gali būti vykdomi, jei kompetentinga institucija turi atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, dėl atsakingo importuotojo atitikties šio reglamento reikalavimams.
2.  Atliekant 1 dalyje nurodytus patikrinimus taikomas rizikos vertinimu pagrįstas metodas. Be to, patikrinimai vykdomi, jei kompetentinga institucija turi atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, dėl atsakingo importuotojo atitikties šio reglamento reikalavimams.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
Siekiant aiškumo ir tikrumo ekonominės veiklos vykdytojams, ypač MVĮ, ir nuoseklumo tarp jų, Komisija, konsultuodamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir EBPO, parengia neprivalomas gaires – vadovą bendrovėms, kuriame būtų paaiškinta, kaip būtų galima geriausiai taikyti kriterijus toms zonoms, kurios gali priklausyti šio reglamento taikymo sričiai. Šis vadovas grindžiamas konfliktinių ir didelės rizikos zonų apibrėžimu, pateikiamu šio reglamento 2 straipsnio e punkte ir jame atsižvelgiama į EBPO šios srities išsamaus patikrinimo rekomendacijas.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.
Išbraukta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
15a straipsnis
Susijusios priemonės
1.  Komisija, jeigu reikia, pereinamuoju laikotarpiu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatomos papildomos priemonės siekiant padidinti šio reglamento veiksmingumą laikantis bendro komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Atsakingas naudingųjų iškasenų pirkimas iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų. Integruoto ES požiūrio formavimas“ (JOIN(2014)0008) nuostatų.
Papildomos priemonės, kuriomis užtikrinamas integruotas ES požiūris į atsakingo pirkimo prievolę numato:
a)  paramą įmonėms, kad jos atsakingai pirktų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų, teikiant techninę ir kitą pagalbą bei konsultacijas veiklos vykdytojams, atsižvelgiant į mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį bei jų poziciją tiekimo grandinėje, siekiant palengvinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi;
b)  nuolat vykstančius dialogus politikos klausimais su trečiosiomis šalimis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant suderinimo su nacionalinėmis ir regioninėmis sertifikavimo sistemomis galimybę ir bendradarbiavimą su viešojo ir privačiojo sektorių iniciatyvoms;
c)  nuolatinį ir tikslinį vystomąjį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, ypač pagalbą prekiaujant iš nekonfliktinių zonų kilusiomis naudingosiomis iškasenomis ir vietos įmonių padėties gerinimą, kad jos atitiktų šio reglamento nuostatas;
d)  glaudų bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant imtis papildomų iniciatyvų vartotojų, investuotojų ir klientų informavimo srityje ir tolesnių atsakingo įmonių elgesio paskatų, taip pat į nacionalinių valdžios institucijų pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis įtraukti vykdymo sąlygas pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES1a nuostatas.
2.  Komisija pateikia metinę veiksmingumo ataskaitą dėl papildomų priemonių, įgyvendintų pagal 1 dalį, ir jų poveikio bei veiksmingumo.
____________________________
1a 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Šis reglamentas taikomas nuo ...*.
____________________
* Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo datos.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo C a skiltis (nauja)
Ca skiltis: naudingųjų iškasenų tipas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 61 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A8-0141/2015).


Prieštaravimas deleguotajam aktui: kadmio naudojimo apšvietimo įrenginiuose ir vaizduoklių apšvietimo įrenginiuose išimtis
PDF 269kWORD 84k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotosios direktyvos, kuria, derinant prie technikos pažangos, iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/65/ES III priedo nuostatos dėl kadmio naudojimo apšvietimo įrenginiuose ir vaizduoklių apšvietimo įrenginiuose išimties (C(2015)00383 – 2015/2542(DEA))
P8_TA(2015)0205B8-0464/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąją direktyvą (C(2015)00383),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/8/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo, ypač į jos 4 straipsnį, 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 22 straipsnį(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Direktyvos 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (RoHS) 4 straipsnio 1 dalyje, be kitų medžiagų, apribojamas kadmio naudojimas elektros ir elektroninėje įrangoje (žr. RoHS II priedo sąrašą);

B.  kadangi RoHS III priede pateikiamos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo išimtys;

C.  kadangi III priedo 39 punkte nurodyta 2014 m. liepos 1 d. nustojusi galioti išimtis dėl kadmio, esančio II–VI grupės šviesos dioduose (angl. – LED) su spalvos keitikliu (šviesą skleidžiančios srities kvadratiniame milimetre mažiau kaip 10 μg Cd), naudojamuose puslaidininkinėse apšvietimo arba vaizdavimo sistemose;

D.  kadangi 5 straipsnyje reglamentuojamas III priedo derinimas su mokslo ir technikos pažanga įtraukiant ir išbraukiant išimtis;

E.  kadangi Komisija nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. gavo paraišką pratęsti išimties Nr. 39 galiojimą, o 2013 m. gegužės mėn. – susijusią paraišką dėl tikslingos ir konkrečios išimties dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo vaizduokliuose;

F.  kadangi pagal 5 straipsnio 1 dalies a punktą išimtys įtraukiamos į III priedą, jei jų įtraukimas neturi neigiamos įtakos aplinkos ir sveikatos apsaugos lygiui, numatytam Reglamente (EB) Nr. 1907/2006, ir jei įvykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų: jų eliminavimas ar konstrukcijos pakeitimas arba medžiagų arba sudedamųjų dalių, kuriems nereikia II priede nurodytų medžiagų, naudojimas jose yra techniškai ar moksliškai neįmanomas; pakaitalų patikimumas nėra užtikrintas, dėl pakeitimo atsiradęs bendras neigiamas poveikis aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai galėtų nusverti pakeitimo bendrą teigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir vartotojų saugai;

G.  kadangi Komisijos deleguotąja direktyva pratęsiamas išimties Nr. 39 galiojimas iki 2017 m. birželio 30 d., pervadinant šią išimtį Nr. 39a, ir nustatoma nauja konkretesnė išimtis Nr. 39b dėl kadmio šviesos bangų ilgį keičiančiuose (angl. „downshifting“) kadmio pagrindo puslaidininkių nanokristalų kvantiniuose taškuose, skirtuose vaizduoklių apšvietimui (vaizduoklių ekrano kvadratiniame milimetre mažiau kaip 0,2 μg Cd); ši išimtis nustos galioti 2018 m. birželio 30 d.;

H.  kadangi, nors kvantiniai taškai konkrečiai minimi tik išimtyje Nr. 39b, su kadmio naudojimu kvantiniuose taškuose susijusios abi išimtys: pratęsta išimtis Nr. 39 ir nauja išimtis Nr. 39b;

I.  kadangi išimties Nr. 39 galiojimo pratęsimas susijęs su dviem skirtingomis paraiškomis dėl kadmio kvantinių taškų: viena paraiška dėl naudojimo puslaidininkinėse apšvietimo sistemose (toliau – apšvietimo įrenginiai), kita – dėl naudojimo vaizdavimo sistemose;

J.  kadangi nauja išimtis Nr. 39b susijusi tik su naudojimu vaizduokliuose;

K.  kadangi Komisija aiškiai nurodė, kad kol kas nėra apšvietimui skirtų šviesos diodų su kvantiniais taškais (tiek su kadmiu, tiek be jo), ir sutinka, kad nebuvo galima įrodyti jų naudojimo teigiamo poveikio aplinkai; kadangi Komisija vis dėlto pratęsė bendros išimties dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo apšvietimo įrenginiuose galiojimą iki 2017 m. birželio 30 d. ir taip sudarė sąlygas pramonės atstovams teikti paraiškas dėl konkrečios išimties, jeigu tokie įrenginiai jau būtų ikigamybiniame etape;

L.  kadangi nepriklausomi konsultantai, kurie vertino paraiškas Komisijos vardu, nusprendė, kad iš pateiktos informacijos negalima daryti išvados, kad išimtis dėl naudojimo apšvietimo įrenginiuose yra šiuo metu pagrįsta, ir todėl aiškiai rekomendavo jos netaikyti(2);

M.  kadangi iš 2015 m. gegužės 12 d. Komisijos paskelbtos neoficialios informacijos matyti, kad padėtis nepasikeitė, nes nėra įrodymų, kad esama šių produktų Europos rinkoje, ir nėra pateikta vertinimų, ar šių produktų savybės atitinka 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas;

N.  kadangi, nesant atitinkamų apšvietimo produktų, pareiškėjas negalėjo įrodyti, kad buvo įvykdyta kuri nors 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinta sąlyga, kad būtų galima naudoti kadmio kvantinius taškus apšvietimo įrenginiuose; kadangi dėl to nėra pagrįsta pratęsti išimties dėl kadmio naudojimo apšvietimo įrenginiuose galiojimą;

O.  kadangi tokia išimtis gali būti tikslinga ateityje, tačiau ji gali būti suteikta tik remiantis tinkamu vertinimu, kuris dar nebuvo atliktas;

P.  kadangi deleguotojoje direktyvoje Komisija taip pat nustatė naują konkrečią išimtį dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo vaizduokliuose, argumentuodama, kad jie jau yra naudojami vaizdavimo įrenginiuose, kad bendras jų naudojimo vaizdavimo įrenginiuose poveikis yra teigiamas dėl mažų energijos sąnaudų ir kad dar kol kas neįmanoma techniškai pagaminti kvantinių taškų be kadmio;

Q.  kadangi nepriklausomi konsultantai, kurie Komisijos vardu vertino paraiškas, 2014 m. balandžio mėn. rekomendavo nustatyti, kad konkreti išimtis dėl kadmio kvantinių taškų naudojimo vaizduokliuose būtų taikoma trumpesnį laikotarpį, nei buvo prašoma paraiškoje (iki 2017 m. birželio 30 d., t. y. vienais metais mažiau, nei nustatė Komisija), atsižvelgiant į tai, kad vyksta galutinis įrenginių, kuriuose leistų sumažinti kadmio kiekį, ir alternatyvių įrenginių be kadmio mokslinių tyrimų etapas; kadangi, kitaip tariant, ši rekomendacija buvo grindžiama tuo, kad tuo metu vaizduokliuose nebuvo naudojami kvantiniai taškai be kadmio;

R.  kadangi vis dėlto nuo to laiko įvyko didelių pokyčių rinkoje; kadangi 2015 m. vienas iš pasaulyje pirmaujančių televizorių gamintojų pateikė Sąjungos rinkai ištisą liniją naujo modelio kvantinius taškus be kadmio naudojančių televizorių, kurie parduodami kai kurių valstybių narių (bent jau Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Belgijos) svarbesnėse mažmeninės prekybos vietose;

S.  kadangi, beje, neatrodo, kad Sąjungos rinkoje dar prekiaujama televizoriais, naudojančiais kadmio kvantinius taškus, ir kadangi sunku rasti mažmenininkų, kurie siūlytų vienintelius knyginius kompiuterius, kurių vaizduokliai naudotų kadmio kvantinių taškų technologiją;

T.  kadangi galima tikėtis, kad kvantinių taškų be kadmio energijos taupymo savybės yra tokios pačios kaip kadmio kvantinių taškų; kadangi, remiantis ekologinio ženklinimo informacija, kai buvo lyginami vienodo dydžio televizoriai, nustatyta, kad televizoriaus ekranas, naudojantis kvantinius taškus be kadmio, suvartoja mažiau energijos nei televizorius su kadmio kvantiniais taškais; kadangi pagal pramonės atstovų pateiktą informaciją vertinant spalvų raišką, atsižvengiant į atitinkamą standartą, nustatyta, kad ji vienoda, o gal net aukštesnė tų ekranų, kurie naudoja kvantinius taškus be kadmio;

U.  kadangi pagrindinis Komisijos pateiktas pagrindimas, kodėl suteikiama nauja konkreti išimtis, yra tai, kad kol kas dar techniškai neįmanoma pagaminti kvantinių taškų be kadmio;

V.  kadangi šis pagrindimas yra akivaizdžiai neteisingas, nes ne tik kad techniškai įmanoma pagaminti kvantinius taškus be kadmio, bet Sąjungos rinkoje jau plačiai pateikiama ištisa linija šia technologija grindžiamų televizorių, kuriuos siūlo gerai žinomi didžiausi mažmenininkai;

W.  kadangi iš 2015 m. gegužės 12 d. Komisijos paskelbtos neoficialios informacijos matyti, kad padėtis nepasikeitė; kadangi Komisijos išvardytais įrenginių su ekranais, naudojančiais kadmio kvantinius taškus, pavyzdžiais (TCL 55’’ televizoriais) šiuo metu neprekiaujama, jais prekiaujama tik JAV (ASUS knyginiai kompiuteriai, SONY televizoriai) arba tokie įrenginiai tik bus pradėti gaminti (KONKA, PHILLIPS, AOC);

X.  kadangi ir dabartinės išimties Nr. 39 galiojimo pratęsimas, ir naujos išimties Nr. 39b nustatymas neatitinka nė vienos 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir todėl šios išimtys yra nepagrįstos; kadangi palyginti trumpais galiojimo laikotarpiais negalima pagrįsti to, kad nevykdomos 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos;

Y.  kadangi pagal RoHS 5 straipsnio 5 dalį esama išimtis Nr. 39 lieka galioti, kol Komisija priims sprendimą dėl paraiškos pratęsti jos galiojimą;

Z.  kadangi RoHS 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jei priimamas sprendimas atmesti paraišką dėl išimties atnaujinimo arba atšaukti išimtį, išimtis nustoja galioti anksčiausiai 12 mėnesių ir vėliausiai 18 mėnesių laikotarpiu nuo sprendimo priėmimo dienos;

AA.  kadangi atmetus deleguotąją direktyvą nebus uždrausti kadmio kvantiniai taškai, bet bus tik pradėtas naujas vertinimas; kadangi vis dėlto nėra rinkos iškraipymų, nes dabartinė išimtis lieka galioti iki to laiko, kai ji bus atšaukta, ir paskui suteikiamas papildomas lengvatinis laikotarpis;

AB.  kadangi įvyko didelių naujų pokyčių, susijusių su kvantinių taškų be kadmio technologiją naudojančių įrenginių, dėl kurių būtina atlikti naują vertinimą, prekyba;

1.  pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotosios direktyvos;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotoji direktyva negali įsigalioti;

3.  mano, kad Komisijos deleguotosios direktyvos nuostatos dėl abiejų išimčių, esančių Direktyvos 2011/65/ES III priedo 39a ir 39b punktuose, neatitinka Direktyvos 2011/65/ES 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų sąlygų;

4.  ypač laikosi nuomonės, kad dėl 39b punkte esančios išimties pateiktas pagrindimas remiasi pasenusia padėtimi, susijusia su kadmio pakeitimo kvantiniuose taškuose įgyvendinamumu; todėl ragina skubiai atlikti pakartotinį esamos Direktyvos 2011/65/ES III priedo 39 punkte esančios išimties vertinimą atsižvelgiant į jos 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas, kad būtų galima ją panaikinti;

5.  ragina Komisiją pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į Parlamento poziciją;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 174, 2011 7 1, p. 88.
(2) „Oeko Institute“, Fraunhofer, Eunomia (2014): Pagalba Komisijai atliekant technologinio, socialinio ir ekonominio poveikio ir sąnaudų bei naudos vertinimą dėl apribojimo naudoti medžiagas elektros ir elektroninėje įrangoje išimčių“ (angl. „Assistance to the Commission on technological socio-economic and cost-benefit assessment related to exemptions from the substance restrictions in electrical and electronic equipment“) (p. 89), http://rohs.exemptions.oeko.info/fileadmin/user_upload/RoHS_IX/20140422_RoHS2_Evaluation_Ex_Requests_2013-1-5_final.pdf.


Prieštaravimas deleguotajam aktui: žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencija
PDF 246kWORD 62k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. vasario 20 d. Komisijos deleguotojo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 376/2008 nuostatos dėl reikalavimo pateikti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licenciją ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2336/2003, įvedantis tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 670/2003, nustatančio konkrečias žemės ūkio kilmės etilo alkoholio rinkos priemones, taikymo taisykles (C(2015)00861 – 2015/2580(DEA))
P8_TA(2015)0206B8-0440/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2015)00861),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007(1), ypač į jo 177 straipsnio 1 dalies a punktą, 223 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi su žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu susijusių duomenų tolesnis nagrinėjimas užtikrina ir skaidrumą, ir su rinkos raida susijusias žinias, kadangi rinka vis dar nestabili ir susiduriama su didele konkurencija, ypač dėl importo iš trečiųjų šalių;

B.  kadangi tokia informacija itin naudinga turint mintyje derybas dėl tarptautinio susitarimo ir tyrimų, susijusių su antidempingu;

C.  kadangi Eurostatas neteikia tokios tikslios informacijos, o tai reiškia, kad veiklos vykdytojai, valstybės narės ir ES institucijos neturi kitos galimybės gauti išsamios informacijos apie padėtį rinkoje;

1.  pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.


Motinystės atostogos
PDF 247kWORD 71k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl motinystės atostogų (2015/2655(RSP))
P8_TA(2015)0207B8-0453/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 294 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo(1) (toliau – Motinystės atostogų direktyva),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008)0637),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/.../ES, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą, priėmimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo ne kartą padarytus pareiškimus, įskaitant 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(3),

–  atsižvelgdamas į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(4) ir būsimą susitarimą ta pačia tema,

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl motinystės atostogų (O-000049/2015 – B8‑0119/2015 ir O-000050/2015 – B8‑0120/2015),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl, inter alia, Komisijos teisės atsiimti pasiūlymą (byla C‑409/13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principas reiškia, kad neturi būti jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, taip pat diskriminacijos dėl motinystės, tėvystės ir dėl to, kad turima šeiminių pareigų;

B.  kadangi Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“ nustatyti plataus užmojo tikslai, pvz., iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį ir bent 20 mln. sumažinti asmenų, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį ar kuriems iškilusi tokia grėsmė, skaičių;

C.  kadangi daugiau moterų (ypač vyresnio amžiaus moterys, kurių pensija vidutiniškai 39 proc. mažesnė už vyrų pensiją, ir vienišos motinos) nei vyrų gyvena skurde ir atskirtyje; kadangi moterys dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną, pagal terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis ir kadangi moterų skurdą didele dalimi lemia mažų garantijų darbas;

D.  kadangi dėl krizės dar labiau sumažėjo gimstamumas ES, nes nedarbas, mažai garantijų teikiančios sąlygos ir netikrumas dėl ateities, taip pat ekonomika lėmė tai, kad poros, visų pirma jaunesnio amžiaus moterys, atidėlioja sprendimą turėti vaikų, todėl visoje ES toliau įsitvirtina demografinio senėjimo tendencija;

E.  kadangi moterys kiekvieną savaitę tris kartus daugiau laiko už vyrus praleidžia atlikdamos namų ruošos darbus (pvz., besirūpindamos vaikais, vyresnio amžiaus asmenimis ir neįgaliaisiais, taip pat dirbdamos namų ūkio darbus); kadangi nustatomas mažesnis moterų nedarbo lygis, nes daug moterų neužregistruojamos kaip bedarbės, visų pirma tos moterys, kurios pasišvenčia tik namų ruošai ir vaikų priežiūrai;

F.  kadangi siekiant įtvirtinti lyčių lygybę būtina moterims ir vyrams dalintis atsakomybe už šeimą ir namų ūkį; kadangi ketvirtadalyje valstybių narių tėvystės atostogų nėra;

G.  kadangi Taryba vis dar nepateikė oficialaus atsakymo į 2010 m. spalio 20 d. Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą;

1.  smerkia tai, kad procedūra dėl Motinystės atostogų direktyvos Taryboje atsidūrė aklavietėje; primygtinai ragina valstybes nares atnaujinti derybas;

2.  smerkia tarpinstitucinį nestabilumą, atsiradusį dėl to, kad Taryba nesiima veiksmų, nes Parlamentas sprendimą priėmė per pirmąjį svarstymą, o diskusijos Taryboje sustojo ir taip iškilo pavojus visai teisėkūros procedūrai;

3.  pakartoja, kad yra pasirengęs padėti išeiti iš aklavietės, ir ragina Komisiją prisiimti sąžiningos tarpininkės vaidmenį ir konstruktyviai bendradarbiauti su teisėkūros institucijomis siekiant suderinti Parlamento ir Tarybos pozicijas, tinkamai atsižvelgiant į pusiausvyrą tarp šių institucijų ir Sutartyse nustatytą jų vaidmenį;

4.  smerkia tai, kad Europos Komisija, pasinaudodama Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT), gali nepritarti siūlymui peržiūrėti direktyvą, ir, jei taip galiausiai atsitiks, ragina Liuksemburgo pirmininkavimo Tarybai metu nedelsiant imtis kitų veiksmų, t. y. pradėti teisėkūros iniciatyvą peržiūrėti Tarybos direktyvą 92/85/EEB, siekiant pagerinti nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugą ir sveikatą, taip sprendžiant demografines problemas, sykiu sumažinant lyčių nelygybę;

5.  atkreipia dėmesį į 2015 m. balandžio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimą dėl Komisijos teisės atsiimti pasiūlymą (byla C-409/13), kuriame patvirtinamos konkrečios sąlygos, kurias turi įvykdyti Komisija, inter alia, taip pat tai, kad ji įvykdė pareigą Parlamentui ir Tarybai nurodyti atsiėmimo motyvus ir tvirtai laikytis įgaliojimų pasidalijimo, institucinės pusiausvyros ir lojalaus bendradarbiavimo principų, kaip numatyta SESV;

6.  pakartoja, kad yra pasirengęs parengti atskirą direktyvą, nustatančią mokamas bent dešimties darbo dienų trukmės tėvystės atostogas ir skatinančią priimti teisės aktus ir kitas priemones, dėl kurių vyrai, visų pirma tėvai, galėtų naudotis savo teise į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

7.  laukia galutinio Tarybos direktyvos 2010/18/ES dėl vaiko priežiūros atostogų įvertinimo ir, atsižvelgdamas į turimus preliminarius tyrimus, ragina peržiūrėti šią direktyvą, nes ji nepadeda siekti tikslų – derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą, kad būtų galima užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą motinoms ir tėvams, ypač moterims, kurios jaučia vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijos ir skurdo skirtumus;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 348, 1992 11 28, p. 1.
(2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 163.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.
(4) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.


Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija
PDF 268kWORD 91k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita (2015/2684(RSP))
P8_TA(2015)0208B8-0460/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka(2),

–  atsižvelgdamas Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ataskaita“ (SWD(2014)0182),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintą klausimų sąrašą, susijusį su pirmine Europos Sąjungos ataskaita(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europos ombudsmeno metinį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2, 9, 10, 19 ir 168 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/27/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi kaip visaverčiai piliečiai neįgalieji turi lygias teises ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.  kadangi apskaičiuota, kad 80 mln. Europos Sąjungos gyventojų turi negalią;

C.  kadangi ES pagrindinių teisių agentūra nuolat pateikia duomenų apie tai, kad neįgalieji patiria diskriminaciją ir susiduria su kliūtimis, kai siekia pasinaudoti savo teisėmis vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis;

D.  kadangi neįgalieji – tai viena pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių ir jų integracija į darbo rinką yra vienas iš didžiausių iššūkių formuojant socialinę ir darbo rinkos politiką;

E.  kadangi neįgaliųjų visapusiška įtrauktis ir dalyvavimas lygiomis teisėmis gali būti pasiekti tik tuomet, kai visais ES politikos formavimo, įgyvendinimo ir stebėjimo lygmenimis, įskaitant pačių institucijų lygmenį, laikomasi žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į negalią, ir kadangi Komisija, ateityje teikdama pasiūlymus, turi tinkamai į šį aspektą atsižvelgti;

F.  kadangi, ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, 21 iš 28 valstybių narių vis dar taiko priemones, kuriomis ribojamas visiškas teisinis veiksnumas;

G.  kadangi 2008 m. Komisija pasiūlė ES kovos su diskriminacija direktyvą, tačiau ją vis dar blokuoja Taryba;

H.  kadangi Neįgaliųjų teisių konvencijos principai apima ne tik diskriminaciją, bet daug platesnius klausimus, ir jais numatomos sąlygos visiems neįgaliesiems visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje, taip pat jais siekiama suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą, kad šeimos galėtų padėti neįgaliesiems visapusiškai ir vienodomis sąlygomis naudotis teisėmis;

I.  kadangi ES oficialiai ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią taip pat pasirašė visos 28 ES valstybės narės, o 25 – ratifikavo;

J.  kadangi kasmet Parlamento Peticijų komitetas gauna peticijų, kuriose pranešama apie diskriminacijos dėl negalios atvejus ieškant darbo, dirbant savarankiškai, naudojantis viešosiomis ir švietimo paslaugomis;

K.  kadangi neįgalieji nėra vientisa grupė ir kadangi planuojant jiems skirtą politiką ir veiksmus reikėtų atsižvelgti į tai, kad jie labai skirtingi ir kad kai kurios grupės, pvz., neįgalios moterys, neįgalūs vaikai ir asmenys, kuriems reikia intensyvesnės pagalbos, patiria papildomų sunkumų ir įvairių formų diskriminaciją;

L.  kadangi Parlamentas turi atsižvelgti į tai, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos – tai būtiniausi standartai, kurie sudaro sąlygas ES institucijoms juos išplėsti, kad būtų apsaugoti neįgalieji ir kovojama su diskriminacija;

M.  kadangi galimybė įsidarbinti ir nediskriminavimo darbo vietoje principas – tai pagrindiniai elementai siekiant savarankiško ir nepriklausomo gyvenimo; kadangi, nepaisant visų turimų programų, iniciatyvų ir strategijų ES lygmeniu, 20–64 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia daugiau nei 70 %, o neįgaliųjų užimtumo lygis yra žemesnis nei 50 %; kadangi sveikų moterų užimtumo lygis yra 65 %, palyginti su 44 % neįgalių moterų užimtumo lygiu;

N.  kadangi, siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems gyventi nepriklausomai, būtina užtikrinti jiems mokamą darbą ir kadangi todėl valstybės narės turėtų dėti pastangas ir neįgaliesiems sudaryti daugiau galimybių gauti darbą, kad jie galėtų prisidėti prie juos supančios visuomenės gyvenimo, ir visų pirma turėtų suteikti visiems neįgaliems vaikams, įskaitant sunkiai besimokančius vaikus, švietimo paslaugas, siekiant jau nuo pradinės mokyklos suteikti jiems gerą žinių bagažą, kad jie galėtų dalyvauti jų mokymosi gebėjimus atitinkančioje mokymo programoje, ir taip užtikrinti jiems galimybę įgyti pakankamai žinių, kurios padėtų jiems siekiant karjeros arba gaunant gerą darbą ir dėl to vėliau gyventi nepriklausomai;

O.  kadangi negalia yra kintanti sąvoka, priklausanti nuo neįgaliųjų sąveikos su kliūtimis, iškylančiomis dėl požiūrio ir aplinkos, kurios trukdo jiems vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis ir išlaikant tokį patį orumą visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime;

P.  kadangi, ypač remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 7 straipsniu, rengiant ir įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis finansuojamas programas reikia atsižvelgti į neįgaliųjų galimybes pasinaudoti šiomis programomis ir kadangi į šiuos klausimus reikia atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant kitomis ES lėšomis finansuojamus veiksmus;

Q.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse socialinių paslaugų poreikis auga dėl demografinių ir visuomeninių pokyčių, kai didėja nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties lygiai, įskaitant kokybiškų neįgaliesiems skirtų paslaugų stoką, o dėl to daromas neigiamas poveikis neįgaliųjų gebėjimui gyventi nepriklausomai, įsitraukus į visuomenės veiklą ir vienodomis su kitais sąlygomis;

R.  kadangi galiojantys ES teisės aktai, susiję su neįgaliųjų teisėmis, turėtų būti geriau įgyvendinami ir jų įgyvendinimas turėtų būti geriau užtikrinamas, kad visoje ES būtų padidintos galimybės visiems neįgaliesiems šiomis teisėmis pasinaudoti;

S.  kadangi, laikantis Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalies, Parlamentas yra ES struktūros, pagal kurią skatinamas, apsaugomas ir kontroliuojamas Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas, dalis;

T.  kadangi kelios pilietinės visuomenės organizacijos Neįgaliųjų teisių komitetui pateikė informaciją, susijusią su klausimų sąrašu;

U.  kadangi Komisija, kaip pagrindinė institucija pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta atsakyti į klausimų sąrašo, kurį patvirtino Neįgaliųjų teisių komitetas, klausimus;

V.  kadangi Parlamentas – tai vienintelė Europos Sąjungos tiesiogiai renkama institucija, atstovaujanti ES piliečiams, todėl visiškai atitinka Paryžiaus principus, kaip nurodyta Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnyje;

1.  patikina Neįgaliųjų teisių komitetą, kad Europos Parlamentas atsakys į jam tiesiogiai užduotus klausimus, ir taip pat primygtinai ragina Komisiją, formuluojant savo atsakymus komitetui, atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

2.  apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba priėmė elgesio kodeksą nedalyvaujant Parlamentui, taip apribodami Parlamento kompetenciją Neįgaliųjų teisių konvencijos stebėsenos požiūriu;

3.  ragina Komisiją dėl savo atsakymo į klausimų sąrašą oficialiai konsultuotis su visomis atitinkamomis institucijomis ir agentūromis, įskaitant Europos Parlamentą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Regionų komitetą, Europos ombudsmeną ir ES pagrindinių teisių agentūrą;

4.  ragina Komisiją pakviesti ES struktūrą sudarančius organus oficialiai dalyvauti vykdant konstruktyvų dialogą;

5.  pabrėžia tai, kad pasiūlyme dėl ES kovos su diskriminacija direktyvos siekiama apsaugoti neįgaliuosius nuo diskriminacijos socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos, švietimo, prieigos prie prekių ir paslaugų (pvz., būsto, transporto ir draudimo) ir jų tiekimo bei teikimo srityse; apgailestauja dėl to, kad Taryba nedaro pakankamai pažangos šio pasiūlymo klausimu, ir primygtinai ragina valstybes nares daugiau nedelsiant siekti patvirtinti bendrą poziciją;

6.  pažymi, kad dėl suskirstytų ir statistinių duomenų apie konkrečias neįgaliųjų grupes trūkumo atsiranda kliūčių siekiant formuoti tinkamą politiką; todėl ragina Komisiją rinkti ir platinti statistinius duomenis apie negalią, kurie būtų suskirstyti pagal amžių ir lytį, siekiant stebėti neįgaliųjų padėtį visoje ES atitinkamose kasdienio gyvenimo srityse, o ne tik užimtumo srityje;

7.  pažymi, kad kelios pilietinės visuomenės organizacijos Neįgaliųjų teisių komitetui pateikė informaciją, susijusią su klausimų sąrašu; todėl primygtinai ragina Komisiją, vykdant peržiūros procesą, toliau plėtoti struktūrinį dialogą ir konsultuotis bei bendradarbiauti su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat ir formuluojant atsakymą Neįgaliųjų teisių komitetui pagal jo klausimų sąrašą ir rengiant, įgyvendinant ir kontroliuojant ES politiką šioje srityje;

8.  ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Neįgaliųjų teisių konvencijos, nedelsiant ją ratifikuoti;

9.  ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto, į visą teisėkūros ciklą visapusiškai įtraukiant neįgaliuosius, ir pabrėžia, jog reikia, kad šis pasiūlymas apimtų įvairiausias politikos sritis, susijusias su visų ES piliečių galimybėmis pasinaudoti prekėmis ir paslaugomis, skatinant neįgaliųjų nepriklausomą gyvenimą ir visapusišką įtrauktį ir sukuriant nuolat taikomą, veiksmingą ir nepriklausomą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą;

10.  ragina valstybes nares į nacionalinę teisę perkelti prievoles pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį, konkrečiai, sumažinti bet kokius jų teisės balsuoti ir teisės būti išrinktiems apribojimus;

11.  primygtinai ragina Tarybą paspartinti savo darbą, susijusį su pasiūlymu dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo, siekiant susitarti dėl bendrosios pozicijos ir dar labiau priartėti prie šio teisės akto priėmimo, kad pagal jį būtų padidintos galimybės pasinaudoti dokumentais, vaizdo medžiaga ir interneto svetainėmis ir nustatytos alternatyvios komunikacijos formos ir būdai;

12.  rekomenduoja, kad ES lėšos būtų naudojamos siekiant skatinti prieinamumą ir e. prieinamumą neįgaliesiems, propaguoti perėjimą nuo institucinės prie bendruomene grindžiamos priežiūros, kurti kokybiškas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir investuoti į organizacijų, atstovaujančių neįgaliesiems, gebėjimų stiprinimą;

13.  atkreipia dėmesį į savo atsaką ir veiksmus, susijusius su klausimų, iškeltų rengiant pirminę Europos Sąjungos ataskaitą per Neįgaliųjų teisių konvencijos peržiūrą, sąrašu:

   a. sukūrė komitetų veiksmų koordinavimo darbo grupę, kurią sudaro kiekvieno atitinkamo komiteto nariai ir kuri surengė informuotumo didinimo renginius darbuotojams ir EP nariams, įskaitant gestų kalbos kursus, kurie organizuojami kaip kvalifikacijos kėlimo kursai;
   b. savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliucijoje(6), taip pat savo 2011 m. lapkričio 17 d. pareiškime(7), kuris tapo labai svarbiu dokumentu kuriant pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ transporto priemonėse, atkreipė dėmesį į prieinamumo poreikį atsižvelgiant į universaliąją paslaugą ir pagalbos telefono numerį 112;
   c. neįgalių EP narių skaičius po 2014 m. rinkimų labai išaugo;
   d. įsipareigoja aktyviai bendradarbiauti su atitinkamais subjektais, kad būtų surastas pragmatiškas sprendimas dėl prisijungimo prie Marakešo sutarties;
   e. pabrėžia poreikį gerinti ES teisės aktų įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta neįgaliųjų galimybė keliauti savarankiškai, naudojantis visomis transporto rūšimis, įskaitant viešąjį transportą;
   f. ragina Komisiją, kaip prašyta, pateikti paaiškinimą, kaip ji galėtų galiojančiuose ir būsimuose teisės aktuose užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų garantuojamos lygios galimybės, pagrindinės teisės, vienoda prieiga prie paslaugų ir darbo rinkos ir tokios pačios socialinės apsaugos teisės ir prievolės, kurios taikomos valstybės narės, kurioje jie apdrausti, piliečiams, laikantis vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo, kad visi neįgalieji galėtų naudotis visiems ES piliečiams suteikta laisvo judėjimo teise;
   g. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą ES teisės aktų atžvilgiu visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, taip visiems asmenims užtikrinant galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis;

14.  pabrėžia, kad reikia didinti ES struktūros politinį tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrinta, jog struktūra galėtų vykdyti savo užduotis, nurodytas anksčiau minėtame Tarybos sprendime, ir primygtinai ragina visus ES struktūros subjektus skirti išteklių, būtinų šiai užduočiai vykdyti;

15.  palankiai vertina EP narių iniciatyvą, pagal kurią prašoma, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir Peticijų komitetas, reaguodami į Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas, reguliariai rengtų bendrą pranešimą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Neįgaliųjų teisių komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(2) OL C 340, 2010 12 15, p. 11.
(3) CRPD/C/EU/Q/1.
(4) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
(5) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(6) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 1.
(7) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 165.


Alyvmedžiams kenkiančios bakterijos „Xylella Fastidiosa“ protrūkis
PDF 256kWORD 77k
2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl alyvmedžiams kenkiančios bakterijos Xylella fastidiosa protrūkio (2015/2652(RSP))
P8_TA(2015)0209RC-B8-0451/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. sausio 6 d. paskelbtą Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslines nuomones dėl bakterijos Xylella fastidiosa keliamos rizikos augalų sveikatai ES teritorijoje, kurioje nustatytos ir įvertintos rizikos mažinimo galimybės,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 13 d. ir liepos 23 d. bei 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimus dėl Xylella fastidiosa patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario ir lapkričio mėn. Maisto ir veterinarijos tarnybos audito ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl alyvmedžiams kenkiančios bakterijos Xylella fastidiosa protrūkio (O-000038/2015 – B8-0117/2015),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi bakterija Xylella fastidiosa yra labai pavojinga kelia labai didelę tiesioginę grėsmę tam tikrų kultūrų, įskaitant alyvmedžius, migdolus ir persikus, ir dekoratyvinių augalų auginimui Pietų Europoje; kadangi priklausomai nuo tipo ši bakterija taip pat gali kelti grėsmę vynuogynams ir citrinmedžiams bei kitoms kultūroms ir gali padaryti precedento neturinčių ir pražūtingų nuostolių, turinčių didžiulių ekonominių, ekologinių ir socialinių padarinių; kadangi bakterijos kamienas, nuo kurio kenčia alyvmedžiai Apulijos regione, skiriasi nuo vynuogių ar citrusinių augalų ligas kitose pasaulio dalyse sukeliančios bakterijos kamieno;

B.  kadangi ši bakterija jau daro didelę žalą alyvmedžių giraitėms Pietų Italijos Apulijos regione ir gali kelti grėsmę kitoms kultūroms ir regionams;

C.  kadangi alyvuogių auginimas – vienas iš svarbiausių žemės ūkio sektorių Apulijos regione ir šis sektorius 2013 m. sudarė 11,6 proc. (arba 522 mln. EUR) visos žemės ūkio produkcijos vertės regione ir 30 proc. Italijos alyvuogių gamybos vertės;

D.  kadangi bakterija Xylella fastidiosa daro didelę ekonominę žalą ne tik alyvuogių augintojams, bet ir visai gamybos grandinei, įskaitant kooperatines ir privačias gamyklas, turizmo bei rinkodaros veiklai;

E.  kadangi Italijos valdžios institucijos pirmą kartą pranešė apie bakterijos Xylella fastidiosa protrūkį 2013 m. spalio 21 d. ir nuo to laiko užsikrėtė labai daug medžių;

F.  kadangi patikrinimai, kuriuos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Maisto ir veterinarijos tarnyba atliko Italijoje 2014 m. vasario ir lapkričio mėn., patvirtina, kad padėtis labai pablogėjo ir kad negalima atmesti tolesnio bakterijos plitimo galimybės;

G.  kadangi šiuo metu nėra nesveikų augalų gydymo augavietėse būdų ir kadangi pažeisti augalai paprastai lieka užkrėsti visą savo gyvenimo ciklą arba greitai sunyksta;

H.  kadangi Europos Sąjungoje šia liga apsikrėtę gali būti labai daug įvairių augalų, įskaitant ligos požymių neturinčius laukinius augalus;

I.  kadangi EFSA pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, kaip sunku sustabdyti bakterijos Xylella fastidiosa plitimą, kai ji paveikia augavietes, pirmenybė turėtų būti teikiama prevenciniams veiksmams, sutelktiems į importą ir protrūkių izoliavimą, kartu stiprinant bendrą mokslinių tyrimų veiklą;

1.  pažymi, kad iki 2015 m. balandžio mėn. Europos Komisijos priimtuose įgyvendinimo sprendimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama kovos su protrūkiu vidaus veiksmams ir nebuvo numatyta priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias ligos plitimui į ES iš trečiųjų šalių;

2.  ragina Komisiją taikyti prieš bakteriją Xylella fastidiosa nukreiptas tikslines priemonės, siekiant užtikrinti, kad infekuota medžiaga nepatektų į ES; teigiamai vertina 2015 m. balandžio mėn. Komisijos priimtą sprendimą nutraukti infekuotų coffea sodinukų importą iš Kosta Rikos bei Hondūro ir priimtus augalų importo iš kitų trečiųjų šalių užkrėstų teritorijų apribojimus; prašo prireikus taikyti griežtesnes priemones, taip pat leisti importą tik iš kenksmingųjų organizmų neturinčių augaviečių;

3.  apgailestauja, jog labai dažnai Komisija nepakankamai greitai reaguoja, kad į Europos Sąjungą nepatektų augalų ligų iš trečiųjų šalių; todėl primygtinai ragina Komisiją patikrinti užkrato šaltinį ir peržiūrėti ES oficialios fitosanitarinės kontrolės sistemą, siekiant apsaugoti ES teritoriją nuo bakterijos;

4.  primygtinai ragina Komisiją, ypač atsižvelgdamas į tai, kad artinasi vasara, imtis veiksmingesnių priemonių, padedančių išvengti bakterijos Xylella fastidiosa plitimo ES, visų pirma nukreipiant pastangas į kultūrinius augalus, kuriems kyla didžiausias pavojus, kartu neapleidžiant ir kitų kultūrinių augalų, kuriems liga taip pat galėtų smarkiai pakenkti, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia 2015 m. įgyvendinimo sprendimo 9 straipsnio nuostatų įgyvendinimo svarbą;

5.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kompensuoti augintojams už naikinimo priemones ir prarastas pajamas, t. y. pajamas ne tik už žemės ūkio produkciją, bet ir už kultūros paveldą, istoriją ir su turizmu susijusią veiklą;

6.  prašo Komisijos ir atitinkamų valdžios institucijų pasinaudoti visais galimais fondais ir priemonėmis, kad paveiktoms teritorijoms būtų padėta ekonomiškai atsigauti; ragina Komisiją nustatyti augalų augintojams skirtas paskatas įgyvendinti prevencines priemones;

7.  ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamoms strategijoms įgyvendinti būtų skiriama pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įskaitant finansinę paramą ūkininkams, skirtą žemės ūkio praktikai, kuri tiktų kovoti su bakterija Xylella fastidiosa ir jos pernešėjais, primygtinai ragina Komisiją skatinti nedelsiant sustiprinti pastangas mokslinių tyrimų srityje, įskaitant didesnį tarptautinį bendradarbiavimą, ir skirti lėšų mokslinių tyrimų institutams, siekiant įgyti daugiau mokslinių žinių apie bakteriją Xylella fastidiosa ir aiškiai nustatyti patogeno, simptomų ir ligos vystymosi ryšio pobūdį;

8.  pabrėžia, kad reikia vykdyti informavimo kampanijas ES teritorijose, kurios gali būti užkrėstos, siekiant informuoti ne tik žemės ūkio, bet ir sodininkystės sektoriaus darbuotojus, įskaitant dekoratyviniais augalais prekiaujančius mažmenininkus, profesionalius sodininkus bei jų klientus;

9.  mano, ypač atsižvelgdamas į tai, kad artėja vasara, jog Komisija ir valstybės narės turėtų įspėti keliautojus apie užkrėstų augalų iš bakterijos Xylella fastidiosa paveiktų šalių įvežimo į ES riziką;

10.  ragina nustatyti daugiau priemonių, kuriomis būtų kuriomis užtikrinama, kad žalingi organizmai būtų aptikti įvežimo į ES punktuose; be to, ragina valstybes nares dažniau atlikti reguliarius patikrinimus, siekiant užkirsti kelią bakterijos Xylella fastidiosa išplitimui už demarkacinių zonų ribų;

11.  ragina Europos Komisiją sukurti visiems prieinamą duomenų bazę, joje išvardijant ES lygmens ir valstybių narių lygmens įstaigas ir kompetentingas institucijas, kad būtų keičiamasi informacija ir patirtimi, įskaitant ir geriausią patirtį, taip pat būtų greitai teikiami kompetentingų institucijų įspėjimai ir imamasi reikiamų priemonių;

12.  ragina Komisiją skaidriai parengti turima geriausia ir kita patirtimi grindžiamas išsamias gaires, kaip įgyvendinti prevencines ir ligos kontrolės priemones, aiškiai nurodant jų taikymo sritį ir trukmę, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir tarnybos galėtų šiomis gairėmis naudotis kaip pagalbine priemone;

13.  prašo Komisijos kasmet arba bet kuriuo metu, jeigu padėtis pakis, pranešti Parlamentui apie bakterijos Xylella fastidiosa ir kitų žemės ūkio produkcijai pavojingų organizmų keliamą grėsmę ES augintojams;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 169, 2000 7 10, p. 1.
(2) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.

Teisinis pranešimas